Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos laikraštis "45 minutės"

1. 1
Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 2013m. rugsėjis, Nr. 1
Sugrįžome!
Rytas. Lynoja. Netoli gimnazijos būriuojasi mokiniai. Nuostabios gėlės
rankose, šypsenos veiduose, nenutylantis jaunatviškas juokas. Rodos, oras ne-
turi jokios įtakos puikiai moksleivių nuotaikai.
Skambant muzikai, gražia eisena žygiuojame ąžuolo link. Pirmokai smalsiai
dairosi aplink, dvyliktokai , kupini jaudulio, veda juos už rankų. Himnas. Nuo-
stabu matyti, kaip visa gimnazijos bendruomenė vieningai jį gieda. O štai ir nau-
jasis direktorius. Jis sveikina visus su naujų mokslo metų pradžia, linki sėkmės,
ryžto. Gimnazijos mokiniai direktoriui dovanoja šokį. Matome – jis sužavėtas.
Kaip visada, šventėje daug
svečių. Mokyklos nepamiršo
nei Kultūros ir švietimo sky-
rius, nei savivaldybė, nei se-
niūnija, nei ASU, netgi polici-
jos atstovai atvyko. Visi – su
dovanomis. Ir ne vien pirmo-
kams. Bet klausytis sveikinimų
ir netgi dainų ar žiūrėti pasirodymus nelengva – juk įspūdžių pil-
nos galvos ir lūpos. Lietus stiprėja, tad visi labai apsidžiaugia, kad
jau gali bėgti į klases – pas auklėtojas, kuratores, draugus.
Kitą rytą prasidės dar vienas etapas, kuris baigsis visai greitai.
Kitų metų birželį!
Dariaus D. (IIIgb) įspūdžiai apie šventę: „ Atsikėliau su gera
nuotaika, nes žinojau, kad šiandien turėsiu nešti mūsų gimnazijos
pasididžiavimą – vėliavą, naują, baltą vėliavą su mokyklos herbu ir
pavadinimu. Džiaugiuosi, kad kuratorė šią atsakingą pareigą pati-
kėjo man. Tą dieną lijo, eidamas jaudinausi, nes diktavau mokyk-
los kolonos tempą.“
Iš mokinių tarybos prezidentės Gustės sveikinimo: „Sveikinu
Jus su prasidedančiais mokslo metais – naujos, o kai kam be-
sitęsiančios kelionės po žinių šalį pradžia. Prašau Jūsų, mokiniai, kad būtumėte draugiškesni vieni kitiems,
gerbtumėte ir vertintumėte vieni kitus,
prisidėtumėte prie smurto ir patyčių išgy-
vendinimo. Tegu mokyklinis skambutis
Jus nuteikia dideliems ieškojimams ir at-
radimams. Te sunkumai, mažos klaidos
bei nesėkmės nesužlugdo Jūsų atradimo
džiaugsmo. Norėčiau, kad Rugsėjo 1-
osios šventė suartintų visus, kurių gyve-
nimo būdas – nenutrūkstamas pažinimas
ir vis atsinaujinantis savęs bei pasaulio
suvokimas.
Linkiu visiems visose srityse siekti
neįmanomo ir taip pasiekti maksimumą.“
Ieva Mocevičiūtė, 3gd
Laisvydo Kriščiūno nuotraukos
 Mokslo metus pradeda
984 mokiniai.
 Juos mokys 78 moky-
tojai.
 Mažiausiai mokinių –
8d ir Igd (po 20) .
 Daugiausiai mokinių –
5b ir 5c (po 32).

2. 2
„Kurkime mokyklą visi kartu“
Kokių turite pomėgių, ką veikiate laisvalaikiu?
Nuo šio rugsėjo, vos grįžęs namo, skaitau mokyklos
dokumentus. Man įdomu, kokie procesai ir įvykiai vyko
prieš man ateinant čia dirbti, kokius dokumentus leido
buvęs direktorius. Vienas didžiausių hobių – sportas.
Kai tik galiu, sportuoju pats, o jei neturiu galimybės už-
siimti sportu, žiūriu jį per televizorių. Turiu visureigį,
tad tenka dalyvauti visureigių varžybose. Dar vienas iš
mano pomėgių – kelionės. Buvo nuostabu pamatyti pira-
mides, prisiliesti prie jų. Neapsakomas jausmas vaikš-
čioti po Tatrų kalnus. O plaukdami baidare, galime pa-
matyti tas vietas, prie kurių negalime privažiuoti. Kas
žavi Lietuvoje? Dzūkijos miškai, upės, skardžiai.
Koks buvote vaikystėje, paauglystėje?
Buvau šiek tiek padykęs ir neramus, tačiau labai
domėjausi sportu, daug sportavau.
Ar sunkus buvo konkursas patekti į mūsų gimna-
zijos direktoriaus vietą?
Atėjau, pamačiau, nugalėjau.  O jei rimtai, minis-
terijos puslapyje perskaičiau, jog skelbiamas konkursas į
UKG direktoriaus pareigas. Konkurse kalbėjau tai, ką
galvoju, tai, ką jaučiu.
Kokios emocijos užplūdo laimėjus konkursą?
Laimėjimas buvo kiek netikėtas. Tačiau tai galimy-
Vasara pralėkė lyg kelios dienos. Vėl skamba skambutis, vėl skubame į klases, vėl kimbame į mokslus. Ta-
čiau ne viskas mūsų gimnazijoje po vasaros liko nepasikeitę. Atėjo naujų mokinių, mokytojų, taip pat nuo šio rug-
sėjo turime naują direktorių – Rolandą KUČIAUSKĄ. Tad pirmiausia ir skubame pas jį.
bė priimti naujus iššūkius, naujus darbus. Tai ir bus di-
džiausias konkursas, kuris prasidėjo nuo rugsėjo 1-osios.
Kokie įspūdžiai po Mokslo metų pradžios šventės?
Kai pamačiau eiseną, kuria mokiniai žygiavo iki
ąžuolo, suglumau. Dar niekada gyvenime neteko matyti
tokios gražios eisenos. Mūsų mokykla išties didelė ir labai
graži. Nors turiu nemažai bendravimo su mokiniais ir mo-
kytojais patirties, tačiau šiurpuliukas vis tiek buvo.
Kokia Jums pasirodė gimnazijos bendruomenė?
Pranoko lūkesčius. Buvo kiek nejauku patekti į sveti-
mą aplinką, tačiau buvau labai šiltai priimtas administraci-
jos. Mokiniai – šilti, bendraujantys, turintys minčių. Šiek
tiek drovūs, gal kiek atsargūs. Žinoma, gimnazijoje dirbu
neseniai, tad reikia daugiau laiko pažinti bendruomenę.
Galbūt jau pastebėjote kažkokius trūkumus ar pri-
valumus gimnazijoje?
Šiandien, kai duodu interviu, yra tik šeštoji mano
darbo diena šioje aplinkoje. Stengiuosi kuo daugiau susi-
tikti su moksleiviais. Tiesa, nudžiugino 6c klasė, kurios
mokiniai patys atėjo pas mane į kabinetą norėdami susipa-
žinti. Kai nueinu susitikti su mokiniais, klausiu jų nuomo-
nės, ką norėtų keisti gimnazijoje. Kitas žingsnis – infor-
macijos sisteminimas ir kiti pokalbiai su mokiniais bei
mokytojais. Apie trūkumus kalbėti dar kiek ankstoka.
Papasakokite apie lyderystės būrelį, kuriam vado-
vausite.
Manau, jog kiekvienas žmogus turi savąjį „aš“. Taigi
būrelyje ieškosime atsakymų į klausimus: koks aš esu?
Kaip galiu realizuoti save? Koks mano pasitikėjimas savi-
mi? Kokie mano lūkesčiai? Ir dar daug kitų apmąstymų.
Ko palinkėtumėte gimnazijos mokiniams?
Gimnazija yra vieta,
kur patiriame ne tik
džiaugsmus, kartais tenka
ir nusivilti. Mokykloje,
kaip ir gyvenime, nutinka
visko. Noriu palinkėti neiš-
sigąsti sunkumų ir bandyti
juos įveikti. Nepasisekus
ateiti pas suaugusiuosius ir
tikėtis pagalbos iš jų. Kur-
kime mokyklą visi kartu.
Dėkojame už atsaky-
mus ir linkime sėkmės!
Ieva Mocevičiūtė, 3gd
Laisvydo Kriščiūno nuo-
trauka
 Gimė 1965-06-28
Biržuose.
 Baigė KKI.
 Gyvena Šakiuose.
 Turi sūnų ir dvi duk-
ras.
 4x4 varžybose vai-
ruoja Nissan Patrol.

3. 3
Rugsėjo 13 d. jaunųjų dizainerių būrelio narės su mo-
kytoja Lineta Česnauskiene dalyvavo nacionalinio mokslų
festivalio „Erdvėlaivis Žemė 2013“ renginyje – KTU Dizai-
no ir technologijų fakultete vykusioje paskaitoje „Vintažas
virtualiai. Ką gali skaitmeninės technologijos“. Ją vedė
prof. E. Strazdienė ir dizaineris K. Lekeckas.
Per užsiėmimą turėjome unikalią galimybę virtualioje
erdvėje modeliuoti rūbus. Įdomu buvo pamatyti, kiek daug
technologijos yra pažengusios mados srityje. Kompiuterinės
programos padedamos galėjome pasijusti tikromis dizainerė-
mis, įgijome naujos patirties, sužinojome daug naujo apie
vintažo stilių ir keletą jo subtilybių. Ši paskaita buvo tikrai
įdomi, sužinojome daug naujo ir laikas visiškai neprailgo.
Ieva Gudelevičiūtė, 8a
Mada virtualiaiAtgaiva kūnui ir sielai
Dideliais žingsniais atskubėjo ruduo. Vėl įsuko
mokslų ir darbų rutinos ratas. Tačiau ateitininkai
rado būdą, kaip pabėgti nuo šurmulio, atgaivinti
sielą tikėjimu ir įgauti naujų jėgų. Rugpjūčio 13–
14 dienomis Kauno krašto ateitininkų valdybos or-
ganizuotas piligriminis žygis į Šiluvą pritraukė
daug tikinčių žmonių.
Kelionę pradėjome Betygaloje, kur aplankėme
jaukią bažnyčią. Joje mus šiltai pasitiko klebonas.
Vėliau žygiavome slėniais ir paupiu, miškais ir pie-
vomis. Pakeliui skanavome šaltinėlio vandens. Tai
buvo atgaiva kūnui, o gyva, nuoširdi malda – atgaiva
sielai. Jau sutemus pasiekėme kaimo turizmo sodybą
Kaulakiuose, kur mūsų laukė šeimininkai su koše.
Nuvargę, bet laimingi vakarą leidome drauge. Dai-
nos, giesmės, bendrystė. Viskas, ko reikia, kad bū-
tum pakylėtas.
Šeštadienio rytas išaušo išties vėsus. Po pusry-
čių ir rytinės maldos vėl išsiruošėme į kelią. Buvo
nuostabu – kaimo gyventojai vaišino mus obuoliais,
iš pravažiuojančių automobilių mojo besišypsantys
žmonės. Žygis prabėgo neįtikėtinai greitai ir mes –
jau Šiluvoje. Dalyvavome šv. Mišiose, kurios reiškė,
jog mūsų kelionės tikslas pasiektas. Dar šiek tiek
pokalbių su draugais, pasidalijimo patyrimais, ir iš-
dundėjome namo, kur mūsų laukė šeimos. Išvažiuo-
dami nesakėme „sudie“. Mes sakėme „iki kitų me-
tų“.
Ieva Mocevičiūtė, 3 gd
Keliavom, ragavom, sužinojom
Kol ruduo dar gra-
žus ir spalvingas, gamtos
mokslų būrelio nariai
nutarė pakeliauti ir kuo
geriau susipažinti su
vaistiniais augalais.
Rugsėjo 12-ą dieną
su mokytoja I. Gronskie-
ne išvykome į VDU bo-
tanikos sodą. Nuvažiavę
iš pradžių šiek tiek pa-
klaidžiojome, bet galiau-
siai radome kelią į reikiamą vietą. Mus pasitiko mokslininkė
Ona Ragažinskienė. Ji davė mums paragauti lietuviškų vaisti-
nių vaisių. Aš asmeniškai nežinojai net pusės. Gerai įsiminė
lietuviškas kivis – dailioji aktinidija. Paskui ragavome rau-
gerškių, vynuogių ir kitų. Vėliau ėjome prie augalų. Moksli-
ninkė išsamiausiai papasakojo tik apie vieną vaistažolę –
ežiuolę.
Ežiuolė VDU botanikos sode auginama nuo 1960 m. Ji
padeda gaminti baltuosius kraujo kūnelius. Ežiuolė vartoja-
ma peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui. Ją galima vartoti
ne ilgiau kaip 2 savaites.
Išvyka
man labai
patiko, nes
daug suži-
nojau apie
vaistinius
vaisius ir
apie ežiuolę.
Aušrinė Jundulaitė, 1 gb
 1 valg. šaukštą ežiuolių žo-
lės užpilk stikline verdančio
vandens.
 30 min palaikyk, nukošk.
 Gerk po stiklinę 30 min
prieš valgį.

4. 4
Gauti šimtuką be galo smagu!
Per anglų kalbos egzaminą geriausiai pasirodė Lau-
ra Matikaitė, Lina Jackutė, Andrius Ivanauskas ir Tomas
Timinskas. Lietuvių kalbos egzamine šimtukus pavyko
surinkti Robertai Poškaitei, Justinai Šimkutei ir Gabrie-
lei Tamulytei, o už matematiką maksimumą surinko
Monika Cicėnaitė.
Tomas: 1. Galbūt tikėjausi
ir, nors man šio egzamino stoji-
mui net nereikėjo, labai norėjau
gauti 99 arba 100, kadangi dve-
jus metus šaipiausi iš brolio,
kuris savo laiku iš anglų kalbos
egzamino gavo 98, tad nenorė-
jau pasirodyti blogiau. 2. Kai
sužinojau, kad gavau 100, fan-
tazavau, kaip kas nors mane ta
tema pakalbins ir galėsiu atsa-
kyti, kad „pagaliau atsipirko tos visos bemiegės naktys
prie anglų kalbos vadovėlių“, bet iš tiesų nesiruošiau
išvis, o naktį prieš egzaminą grįžau vėlai, nes buvau su
draugais. Dar mokykloje per anglų kalbos pamokas
blaškydavau bendraklasius ir bandydavau su mokytoja
susitarti, kad kurią pamoką pažiūrėtume filmą. 3. Pra-
sčiausiai praėjo fizika. Nerekomenduoju sėsti pas moky-
toją Miknevičių į kabineto galą. Jis puikus mokytojas,
bet kabineto galo erdvė yra tiesiog ne mokymuisi skirta.
Prieš egzaminus jaudinausi nedaug. 4. Įstojau ASU į
žemėtvarką pirmu numeriu, nes taip ir planavau, nors iš
tikrųjų aš, o ir galbūt ne aš vienas, save laikau ir laikysiu
humanitaru.
Laura: 1. Gal kiek ir tikėjausi
tokio rezultato, nes tikrai daug
ruošiausi anglų kalbos egzami-
nui, tačiau vis tiek likau šiek
tiek nustebinta. 2. Ruošiausi
visus šiuos mokslo metus, nes
reikėjo pasistengti ne tik dėl
valstybinio egzamino, bet ir dėl
IELTS, kurį laikiau prieš mė-
nesį. 3. Kiti egzaminai sekėsi neblogai, bet likau nusivy-
lusi lietuvių ir chemijos egzaminų rezultatais. Netgi ra-
šiau apeliaciją dėl chemijos egzamino įvertinimo. Po jos
mano balą šiek tiek pakėlė. Prieš egzaminus praktiškai
nesijaudinau. Sukilo baimė tik tada, kai suvokiau, jog
liko trys mėnesiai iki egzaminų, bet vėliau nusiraminau
ir nė kiek nebijojau (o ir neverta bijot). 4. Deja, į labiau-
siai norimą vietą – University of Glasgow – nepasisekė
patekti, tačiau Lietuvoje įstojau į chemiją Vilniaus uni-
versitete ir gavau valstybės finansuojamą vietą.
Andrius: 1.Iš anglų
kalbos egzamino iš visų
pasirinktų tikėjausi gauti
daugiausiai, kadangi visada
traukė ir sekėsi kalbos, ta-
čiau apie šimtuką minčių
nebuvo. Labai malonu buvo
sužinoti rezultatą. 2. Kadan-
gi uoliai mokytis ir sėdėti
valandų valandas prie knygų
ar kitokio mokslo ne mano
sritis, tai ir šiam egzaminui
jokio specialaus pasiruoši-
mo kaip ir nebuvo. Visgi noriu padėkoti kompiuteri-
niams žaidimams ir mokytojai Laimai Burbienei už tokį
rezultatą. 3. Prasčiausiai, bet pagal mane ganėtinai ne-
prastai sekėsi istorija, iš kurios egzamino surinkau 75
balus. Lietuvių kalbos egzaminas išvis be galo nustebi-
no, nes per pamokas apie tokį įvertinimą, kokį gavau iš
egzamino, net svajonių nebūdavo. Jaudulio buvo daug,
nepasakyčiau, kad tiek daug, kiek prieš vairavimo egza-
minus būna, bet kūnas virpėjo natūraliai. 4. Įstojau ten,
kur norėjau, bet supratau, kad ten noriu, ko gero, tik pas-
kutiniąją savaitę prieš išsiųsdamas sprendimą galutinai.
Studijų programa VDU vadinasi labai egzotiškai: Rytų
Azijos šalių kultūros ir kalbos. Džiaugiuosi pasirinkimu
ir galite net neklausti, ką aš veiksiu baigęs mokslus, nes
ir man pačiam čia kaip kokia įdomi migla. Ateity suži-
nosime.
Kai mes po mokslo metų stačia galva nėrėme į vasaros glėbį, mūsų abitu-
rientai su jauduliu laukė egzaminų rezultatų. O kai sulaukė, paaiškėjo, kad jie
visai neblogi. O kai kurių – net ir puikūs. Tad tradiciškai norime pasidžiaugti
buvusiais abiturientais, kuriems pavyko per egzaminus surinkti maksimumą!
Šįmet jų turime net aštuonis. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę juos „pagauti“
ir truputėlį pakalbinti. Štai kokius klausimus uždaviau:
1. Ar tikėjaisi tokio rezultato?
2.Ar ilgai ruošeisi šiam egzaminui?
3.Kaip sekėsi kiti egzaminai, kurio rezultatas prasčiausias? Ar labai jaudi-
naisi prieš egzaminus?
4.Na, ir kurgi įstojai? Ar pavyko į labiausiai norimą vietą?
 65% abiturientų įstojo
į valstybės finansuoja-
mas vietas.
 KTU studijuos 18.
 VDU – 13.
 VU – 12.
Nukelta į 5 puslapį

5. 5
Lina: 1. Na, ką padarysi, kaip
išėjo, taip išėjo... 2. Nuo antros
klasės. 3. Kiti egzaminai sekėsi
puikiai, prasčiausias rezultatas
buvo matematikos. O prieš eg-
zaminus tai sukalbėjau tris kar-
tus „Sveika, Marija“ ir nuėjau...
4. Nestojau niekur, net nebuvau
atidariusi lamabpo.lt tinklala-
pio. Gal po kelerių metų ir tęsiu
mokslus, bet ne šiandien ir ne ryt.
Justina: 1. Nesitikėjau
gauti nė vieno šimtuko, o
ypač iš lietuvių. 2. Žingsnis
po žingsnio egzaminui ruo-
šiausi 12 metų. 3. Egzaminai
sekėsi labai netikėtai. Pra-
sčiausiai išlaikiau anglų kal-
bą, nors dėjau daugiausiai
vilčių ir tikėjausi aukščiausio
rezultato. Prieš egzaminus
nelabai jaudinausi, labiau jau-
dinausi jau po jų, laukdama rezultatų. 4. Įstojau į italų
filologiją ir romanų kalbas VDU. Būtent ten, kur la-
biausiai ir norėjau.
Gabrielė: 1. Kai sužinojau
lietuvių kalbos egzamino re-
zultatus, labai nustebau, nes
100-uko gauti tikrai nesitikė-
jau, kadangi šis egzaminas
man atrodė baisiausias. 2. Eg-
zaminui ruošiausi nuo žiemos
pradžios. 3. Kiti egzaminai
maždaug sekėsi, kaip ir tikė-
jausi, prasčiausiai išlaikiau
matematikos egzaminą. Prieš
egzaminus, kaip ir visi, šiek tiek nervinausi, bet nebu-
vo taip baisu, kaip tikėjausi . 4. Įstojau ten, kur ir norė-
jau: į mediciną LSMU.
Roberta: 1. Tikėjausi, kad
rezultatas bus neblogas, nes raši-
niai visuomet buvo mano stiprioji
pusė, bet tikrai niekuomet negal-
vojau, kad galiu gauti maksimu-
mą. 2. Tiesą sakant, manau, kad
viską, ko mums prireikė per egza-
miną, puikiai išdėstė mūsų nuo-
stabioji lietuvių kalbos mokytoja.
Kas tikrai rimtai žiūrėjo į pasiruo-
šimą egzaminams, visą reikiamą informaciją gaudavo
per pamokas, todėl papildomai reikėjo tik pasikartoti,
perversti užrašus. 3. Kitus egzaminus išlaikiau viduti-
niškai, prasčiausiai – matematiką, bet jai daug dėmesio
neskyriau, todėl esu patenkinta visais rezultatais. Nė
prieš vieną egzaminą labai nesijaudinau, nes visuomet ma-
niau ir manau, kad egzaminai yra daugiau laimės dalykas.
Ir apskritai į juos žiūrėjau kaip į paprastą kontrolinį 4. Įsto-
jau į Vilniaus dailės akademiją, scenografijos specialybę.
Jau ilgą laiką galvojau apie kitą specialybę, tačiau į ją pa-
kliūti nepavyko. Bet kuriuo atveju scenografija yra labai
plačiai pritaikoma ir įdomi specialybė, todėl manau, kad
baigusi ją galėsiu toliau mokytis ir tobulėti kitose srityse.
Monika: 1. Tikėjausi, kad iš
matematikos gausiu daugiau nei 90
balų, nes matematika visada man
sekėsi, bet labai nudžiugau, kai pa-
vyko gauti šimtuką. 2. Matematikos
aš mokiausi sistemingai, visada at-
likdavau namų darbus, o prieš egza-
miną dar truputį papildomai paspren-
džiau uždavinių, bet tikrai neskyriau
matematikai viso savo laiko. 3. Kiti
egzaminai irgi sekėsi puikiai. Pra-
sčiausiai praėjo lietuvių, gavau 91 balą, bet ir šiuo rezultatu
labai didžiuojuosi, nes lietuvių kalba nebuvo mano stiprioji
pusė. Prieš egzaminus buvo jauduliukas ir, kad ir kaip būtų
keista, prieš matematikos egzaminą jis buvo didžiausias. 4.
Įstojau į ISM ekonomiką ir labai džiaugiuosi, nes dėl pui-
kių egzaminų rezultatų pavyko gauti ISM stipendiją.
Ta pačia proga pakalbinau ir kuratorę Ingą Švedienę.
– Ar didžiuojatės savo išėjusiais abiturientais, jų eg-
zaminų rezultatais?
– Taip! Be abejonės. Manau, kad kiekvienas auklėto-
jas ar kuratorius, išleidęs savo laidą, ja didžiuojasi. Būda-
mas su auklėtiniais susidraugauji, susigyveni, imi pažinti ir
gerbti kiekvieną asmenybę, jos/jo būdo ypatumus, džiau-
giesi kiekvieno sėkme ir liūdi dėl kiekvieno nesėkmės. Tai
tampa mokykline šeima. O šeima juk žmogui svarbiausia.
Nepriklausomai nuo paros laiko, nenustoji apie ją galvoti...
Egzaminus ši laida išlaikė išties gerai. Šiais metais Kauno
rajone pagal šimtukininkų skaičių mus aplenkė tik Lukšos
gimnazija (11 šimtukininkų).
– Kokia įdomiausia pasirinkta specialybė? Kokių
daugiausiai buvo pasirinkta?
– Man viena iš įdomiausių ir kol kas rečiausių specia-
lybių pasirodė robotika. Daugiausiai buvo pasirinktos so-
cialinių, humanitarinių ir inžinerinių mokslų kryptys.
– Ko galėtumėte palinkėti šių mokslo metų abiturien-
tams? Ką patartumėte daryti ruošiantis egzaminams, kaip
atsikratyti tos baimės ir įgyti daugiau pasitikėjimo savi-
mi?
– Linkiu nepamesti savo svajonių, eiti jų link tvirtu
žingsniu, nepaliekant visko paskutinei dienai. Tikiu, kad
visi galite pasiekti savo svajonę!
Taigi, linkiu visiems abiturientams paklausyti kurato-
rės Ingos patarimo, pradėti ruoštis po truputį jau šiomis
dienomis. Nepasilikime nieko paskutinei nakčiai ir siekime
savo svajonių!
Gustė Beržanskaitė, 4ga
Atkelta iš 4 puslapio

6. 6
„Būti mokyklos prezidente – tai prisiimti atsakomybę...“
Manau, daugelis mokinių, paklaus-
ti, kas yra mokinių taryba, nesunkiai
atsakytų, tačiau turbūt tik keletas žinotų,
ką reiškia būti jos dalimi ar juolab ką
veikia mokyklos prezidentė. Taigi, pasta-
rąjį klausimą ir uždaviau man gerai pa-
žįstamai mokyklos prezidentei ir bendra-
klasei Gustei BERŽANSKAITEI.
– Būti mokyklos prezidente, vadina-
si, prisiimti atsakomybę, nes tu atstovauji
visiems gimnazijos mokiniams. Bendrau-
ji su direktoriumi, administracija. Tenka
tarti sveikinimo žodį per mokslo metų
pradžios šventę, mūsų (mokinių tarybos)
iškeltas problemas bei idėjas pateikiau ir
rajono savivaldybei per Kauno rajono
mokinių parlamento posėdžius.
Iki šiol ir aš nežinojau, bet jau iš
karto teko suprasti, kad tai labai užimtas
žmogus, nes ir šį interviu teko imti ne
susitikus, bet virtualiai.
– Iš tikrųjų, kol dar nebuvau moki-
nių taryboje, labai norėjau joje būti ir
apie prezidentės pareigas svajojau, bet
tikrai nesitikėjau, kad taip greitai jas gau-
siu. Tikrai džiaugiuosi, kad turiu tokią
galimybę, kad galiu stengtis ir dirbti dėl gimnazijos, – paklausta apie
karjerą gimnazijos mokinių taryboje, atsakė Gustė.
Paklausta, ar jai patiko eiti tokias pareigas, ar nenuvargino, ar viską
suspėdavo, ką norėdavo, atsakė gana netikėtai:
– Ar man čia patinka? Žinoma, bet būdavo visko: ištikdavo ir labai
sunkios akimirkos – buvo metas, kai galvojau apie atsistatydinimą, bet
su draugų bei tarybos kuratorės pagalba atsilaikiau ir tik dar labiau su-
stiprėjau, tik dar tvirčiau pasiryžau eiti pirmyn. Būdavo ir labai nuostabių
akimirkų, smagiai praleisto laiko išvykose su mokinių taryba, linksmų
akimirkų posėdžiuose.
Taip pat tvirtino išmokusi visur ir visada tvirtai laikytis savo nuo-
monės, nepasiduoti kitų įtakai ir nereaguoti į replikas. Laiko atžvilgiu,
sakė, neturinti problemų, nes dar iki patekimo į mokinių tarybą išbandė
įvairią popamokinę veiklą.
Labai pasidžiaugė dėl visomis prasmėmis teikiamos mokinių tary-
bos kuratorės I. Švedienės pagalbos: „Ji duoda daug naudingų patarimų,
dalijasi savo patirtimi ir labai palaiko. Žinoma, didelė paspirtis yra ir iš
mokinių tarybos, tikrai vienas žmogus tiek nepadarytų.“
Ne paslaptis, kad mūsų gimnazija bendradarbiauja su šalia įsikūru-
siu A. Stulginskio universitetu ir jo studentų atstovybe. Paklausiau, ar yra
kokių planų su ASU SA šiems metams:
– Be abejo, yra! Pirmiausia, labai džiaugiuosi šia draugyste. Turbūt
daugelis žino, kad jie mums padėjo suorganizuoti Užgavėnių šventę pra-
dinukams, į kurią pasikvietėme ir lopšelio-darželio „Ąžuolėlis“ auklėti-
nių grupes, dalyvavome jų (SA) rengiamuose protmūšiuose ir įvairiuose
turnyruose bei muzikos vakaruose. Turime jau ir šiems metams suplana-
vę vieną renginį kartu, tikimės, kad pavyks.
Kiekvieni nauji mokslo metai atsineša vis ką nors nauja, tačiau šie
metai buvo ypač gausūs naujienomis, iš kurių turbūt didžiausia – naujas
gimnazijos direktorius. Apie jį ir pasiteiravau Gustės:
– Labai džiaugiuosi dėl naujojo direktoriaus. Teko dalyvauti rinki-
muose, balsavau už šį kandidatą, palaikiau ir tikėjausi, kad jam pavyks
laimėti. Nors dar buvo gąsdinimų, kad rajono taryba jo gali nepatvirtinti,
bet giliai viduje tikėjausi, kad viskas bus gerai, ir taip įvyko. Vertinu jo
nuoširdumą ir paprastumą, žinoma, dar teko labai mažai bendrauti, bet
neabejoju, kad dažnai susitiksime, palaikysime ryšį, nes visiems rengi-
niams ir idėjoms turime gauti direktoriaus leidimą. Jis pasižadėjo akty-
viai įsijungti į tarybos susirinkimus,
pasiūlyti savų idėjų ir draugiškai ben-
dradarbiauti.
Šį tą nauja šiais metais mums ža-
da ir mokinių taryba: „Jau esame nuta-
rę dėl renginių skaičiaus per šiuos
mokslo metus, bandome ieškoti kuo
įdomesnių sprendimų, kaip suaktyvinti
mokinius. Bus keletas ir tradicinių ren-
ginių: UKG talentai, muzikos vakarai
ir daug kitų. Likusius renginius dar
norėčiau palikti paslaptyje, kad būtų
įdomiau jų laukti. Turime ir dėl maku-
latūros, mano manymu, gražią idėją.
Nukelta į 7 puslapį
Anot Gustės, mokinių tary-
bos prezidentas turėtų
pasitikėti savimi bei savo
komanda,
būti tvirtas, užsispyręs,
komunikabilus,
mokėti valdyti emocijas,
turėti atsakomybės jaus-
mą.

7. 7
Skatinsime mokinius ir mokytojus bei visus kitus gim-
nazijos darbuotojus kaupti popierių, nuvežti į perdirbi-
mo vietas ir iškeisti į tualetinį popierių. Taip taupysime
gimnazijos lėšas ir bursime gimnazijos bendruomenę
gražiam tikslui.“ Ar sunku suruošti renginį? „Tai pri-
klauso nuo renginio pobūdžio,– teigia Gustė. – Jei tai
diena be uniformų, užtenka gauti direktoriaus leidimą
bei informuoti mokinius, bet jei tai UKG talentai, tai
reikia paplušėti daugiau.“
universiteto lydinys.
Palyginkit savo ir šią mokyk-
lą. Gal kokių išdaigų prisimena-
te ?
– Ši mokykla ir yra mano!
Čia verčiu naują savo gyvenimo
puslapį, tik jau ne kaip mokinys,
o kaip mokytojas. O dėl išdaigų...
Keletą esu iškrėtęs...
Jūsų gyvenimo credo ?
– Nėra to blogo, kas man ne-
išeitų.
Ar Jums patinka gaminti ?
– Gaminti ką? Maistą? Nelabai.. Bet labai patinka
skaniai valgyti.
Labiau patinka skaityti ar būti prie kompiuterio ?
– Patinka ir viena, ir kita. Kita vertus, ilgas sėdėjimas
prie kompiuterio mane pradeda varginti, o ilgas sėdėjimas
prie knygos, atvirkščiai, suteikia naujų jėgų.
Ar buvote užsienyje? Jei taip, kokiose šalyse ir kuri
jums labiausiai įsiminė ?
– Kol kas esu pakeliavęs tik po Europą (mano sąraše
Airija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Italija, Lenkija,
Latvija, Norvegija etc). Turiu nedidelę svajonę nukeliauti
į Butaną prieš pat prasidedant liūčių sezonui.
Kiek laiko žadate pasilikti mūsų gimnazijoje?
– Nelabai išmintinga būtų ką nors žadėti žinant, jog
ne viskas nuo tavęs vieno priklauso. Sakykim taip: turiu
vilties likti čia ilgam!
Kokie Jūsų planai?
– Planas numeris vienas yra vardu Vincentas ir jam
jau beveik pustrečių metų. Manau, viskas tuo ir pasakyta!
Ko palinkėtumėte sau ir mūsų gimnazijos bendruo-
menei?
– Naujų iššūkių ir stiprybės!
Ačiū!
Viktorija Veličkaitė, 7d
„Ši mokykla ir yra mano!“
Pabaigoje pasiteiravus apie atostogas, papasakojo
apie turiningai praleistą vasarą, nemažai stovyklų, kuriose
dalyvavo jau kaip vadovė. Vienu įsimintiniausių renginių
paminėjo Lietuvos jaunimo dienas, per kurias turėjo gali-
mybę kartu su choru pasirodyti „Žalgirio“ arenoje.
„Nepaprastas jausmas matyti tiek jaunų žmonių vienoje
vietoje ir žinoti, kad tarp jų daug mąstančių panašiai kaip
tu ir tikinčių tuo pačiu, kuo ir tu tiki.“ Keletą kartų nuva-
žiavusi prie jūros, laiką skyrė visiškam poilsiui ir ramybei
atsipalaiduoti prieš laukiančius sunkius mokslo metus.
Linkime jai ir toliau tobulėti, nepalūžti ir, žinoma,
gerai išlaikyti egzaminus!
Jovilė Grigaitytė, 4ga
Ar Jums tai pirmasis interviu?
– Jei gerai atsimenu, buvo keletas prieš tai.
Kas Jus atvedė būtent į mūsų gimnaziją?
– Noras tobulėti, kurti ir išbandyti save.
Su kokio amžiaus mokiniais Jums labiausiai pa-
tinka dirbti?
– Kaip kažkas protingai pasakė, sunkiausius darbus
geriausia dirbti su abiturientais, sunkius – su vyresnių
klasių mokiniais, bet niekas nenuneigs, jog su septinto-
kais ir aštuntokais darbas visuomet linksmiausias!
Ar pirmą dieną sulaukėte daug dėmesio iš moki-
nių? O iš mokytojų ?
– Kadangi man daug dėmesio nereikia, tai, patikėkit
manimi, gavau su kaupu! Ypač iš mokinių.
Ką ketinate daryti, kad geografijos pamokos moki-
nius sužavėtų?
– Savo galimybių dar nežinau, bet, jei pačiam įdo-
mu, tai labai tikėtina, jog ir mokiniams patiks.
Koks, anot Jūsų, turėtų būti geras mokytojas ?
– Mano nuomone, geras mokytojas yra tas, kuris
ieško atsakymų ir nori padėti juos rasti kitiems, kitaip
tariant, tas, kuris mokosi pats.
Universitete ar mokykloje jums labiau patina ?
– Sunkus klausimas. Tai priklauso nuo to, apie ką
konkrečiai kalbame: užsiėmimus, atmosferą ar valgyk-
lą. Mėgstu kartoti, jog
didžiausias skirtumas
tarp mokyklos ir univer-
siteto yra tas, jog mo-
kykloje į pamoką ateina
mokytojas ir kažko pa-
moko, o universitete į
paskaitą ateina profeso-
rius ir kažką paskaito. O
jei rimtai, labiausiai
man patiktų mokyklos ir
 Bendrauju su žmonė-
mis.
 Žaidžiu su senovine
foto technika.
 Skaitau knygas.
 Žiūriu filmus.
 Klausausi muzikos.
Be direktoriaus, su kuriuo truputį supažindinome 2 psl., mūsų gimnazijoje šiemet dirbs nemažas būrys naujų
mokytojų. Pradedame pažintį ir su jais. Pirmasis mūsų pašnekovas – geografijos mokytojas Andrius NIAURA.
„Būti mokyklos prezidente...“
Atkelta iš 6 puslapio

8. 8Laikraštį leidžia Jaunųjų žurnalistų būrelis
Nuoširdžiai prisipažįstame – pasiilgome visų savo
skaitytojų, o ypač – ištikimųjų kryžiažodžių mėgėjų. Ati-
duodame jūsų teismui pirmąjį šių mokslo metų numerį
ir, žinoma, pirmąjį kryžiažodį. Jis nesunkus – juk per
vasarą viskas iš galvų išgaravo... Spęskite kuo greičiau,
atsakymą, savo vardą, pavardę, klasę užrašykite ant lape-
lio ir neškite į 405 kabinetą.
P.S. Prizai jau paruošti!
Pasiilgome! Rugsėjo posmai
Rudenėlis atkeliavo
Su mokyklos varpeliu,
Tas varpelis mums mojavo
Eit rugsėjo takeliu.
Mokslo metai prasidėjo,
To nelaukė, manau, nieks,
Bet subėgus į mokyklą
Greitai teko pralinksmėt.
Šurum burum,trali vali –
Reikia baigti festivalį.
Teks vartyt vadovėlius
Ir rikiuot dešimtukus.
Nori prezidentu tapti?
Reik įdėti pastangų.
Kuo norėsi, tuo ir būsi,
Tik nebėk iš pamokų.
Vaida, 6c
1. Mėnuo.
2. Paslapčių sąsiuvinis.
3. Mėgstamiausia mokinių diena.
4. Maža kėdė.
5. 12 mėnesių yra ... .
6. Krenta lapai, vysta gėlės – atkeliavo ... .
7. Kovas, ..., gegužė.
8. Balta gėlė.
9. Mieliausia šalis.

Kūno kultūros pamoka. Visi vaikai guli ant nugaros,
„važiuoja dviračiu“.
– Benai, kodėl tu nesportuoji, o ramiai guli? – klausia
mokytoja.
– Argi nematote? Aš dabar važiuoju nuo kalno.

Dvyliktokė – draugei:
– Taip norėčiau tapti Miegančiąja Gražuole.
– Kodėl?
– Na, jei princo nesulaukčiau, tai bent išsimiegočiau.

Mirė senas mokytojas ir pateko į pomirtinį pasaulį. Jį
paskyrė į pragarą. Po kurio laiko paaiškėjo klaida.
– Atleiskit, įvyko klaida. Jūs privalėjote nužengti į
rojų.
Mokytojas žinią išklausė abejingai.
– Man ir čia gerai, – pasakė, – po mokyklos ir praga-
ras – rojus.

– Mama, ar žurnalistams daug moka už tai, kad jie
meluoja, –klausia vaikas.
– Tu čia apie ką? – nustemba mama.
– Įsivaizduoji, jie ką tik visiems išpasakojo, kad
moksleiviai džiaugiasi prasidėjusiais mokslo metais...
Puslapį parengė Brigita Mitkutė,
Vaida Liudvikauskaitė, 6c
Geriausiai išmoksti,
kai mokaisi linksmai!
Linksmų naujų mokslo
metų!

– Tėti, šiandien mokykloje mažasis tėvų susirinkimas.
– Ką reiškia “mažasis”?
– Na, tu, aš ir direktorius.

– Kokia tavo mokyklos direktoriaus pavardė? - klausia
tėvas sūnaus.
– Nežinau...
– O savo mokytojos pavardę žinai?
– Neatsimenu...
– Čia dabar! Tau jau šešiolika metų, o tu nieko daugiau
nemoki, tik „nežinau“, ,,neatsimenu“! – pasiunta tėvas. –
Bent jau kurioje klasėje mokaisi, tikiuosi, prisimeni?
– Antroje! - išsišiepia sūnelis.
– Ačiū dievui! Jau maniau, kad visai kvailas augi.

– Kokie buvo paskutiniai kūno kultūros mokytojo žo-
džiai?
– Visus kamuolius ir ietis čionai.