2. Turinys
• Mažoji Lietuva
• Kas būdinga Klaipėdos krašto rūbams
• Klaipėdos krašto tautinių rūbų įdomybės
• Moterų rūbai
• Vyrų rūbai
• Vaikų rūbai
• Informacijos šaltiniai
3. Mažoji Lietuva
Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva (vok. Klein
Litauen, Preussisch Litauen, rečiau – Litauischer
Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen) -
kultūrinis-istorinis Prūsijos subregionas, apėmęs
ryčiausias Prūsijos dalis. Šiuo metu jo dauguma
priklauso Kaliningrado sričiai, dalis - Lietuvai ir
Lenkijai. Siaurąja prasme taip vadinama ir tik
Lietuvai priklausanti dalis (Klaipėdos kraštas),
tampanti vienu iš penkių dabartinės
Lietuvos etnokultūrinių regionų .
4. Kas būdinga Klaipėdos krašto
rūbams
Vokiečių autoriai pasakojo, kad šiame krašte
žmonės rengiasi keistai ir egzotiškai, o jų rūbai
kažkuo primena Rytus. Savitais, labai skirtingais
nuo vokiečių rūbais . Merginos vaikščiojo
vienplaukės. Kasas jos supindavo į labai
sudėtingas sekmadieniui daromas šukuosenas.
Ištekėjusios moterys apsirišdavo galvas
skarelėmis. Jaunamartės nešiojo ypatingus
gobtuvus iš lininių pinikų, virš kurių prisegdavo
ploną baltą šydą.
5. Kas būdinga Klaipėdos krašto
rūbams
XIX a. pirmojoje pusėje lietuvininkės nuotakos
dar užsidėdavo senovinį aukštą fetro arba
aksomo kyką, puoštą galionais ir vainikėliu.
Tačiau skirtinga nuo vokiečių, savita apranga
šiame krašte išliko labai ilgai, taip buvo vilkima
net XX a. pradžioje. Taip lietuvininkai protestavo
prieš nacionalinę priespaudą. Dažnas rinkosi
trumpas kelnes, megztas puskojines ir
pusbačius, o juosdavosi odiniais arba siuvinėtais
diržais. Plačiabrylė skrybėlė buvo būtinas ir labai
retai nusiimamas tikro vyro atributas.
6. Klaipėdos krašto tautinių rūbų
įdomybės
Delmonas
Delmonas (– parišamas maišelis,
neatskiriama
Lietuvininkėskostiumo dalis. Jie
buvo siuvami iš tamsesnės
medžiagos (vilnos, aksomo,
satino) ir siuvinėjami ryškiais
įvairiaspalviais siūlaisVisas
delmonų grožis – jų spalvos ir
raštai. Raštai labai įvairūs:
geometriniai, augaliniai, stilizuotos
paukščių,vabzdžių ar žmonių
figūrėlės. Lietuvininkės gebėjo
ornamentąir formą sujungti į
visumą. Drąsiai derino
kontrastingas spalvas, kurios
ryškėjo tamsiama fone.
8. Moterų rūbai
Mažosios Lietuvos moterų
tautiniai drabužiai turi pačius
seniausius drabužių bruožus.
Šio krašto lietuviai,
konservatyvūs ir labai prisirišę
prie savų tradicijų, mėgo dėvėti
pačius senoviškiausius
drabužius; jų spalvos
tamsokos. Kiklikai tamsių
spalvų su smulkiais rašteliais.
Kai kurie iš jų pasiūti ligi
liemens ir per pečius kabo tik
ant juostelių
9. Moterų rūbai
Galvą puošė labai įvairūs
apdangalai – skepetaitės,
raiščiai, kepuraitės.
Marškiniai su didele kaklo
iškirpte. Marškinių
krūtinė, rankovės per
alkūnes ir rankogaliai
paįvairinti raštais. Sijonai,
vadinami kedeliais, platūs
ir tamsūs, suklostyti, austi
skersiniais plačiais
dryžiais, pasiūti išilgai.
10. Moterų rūbai
Per pečius moterys
persimesdavo plačią
dviejų palų drobulę. Tų
palų siūlė puošniai
kiauraraščiu tarpusavy
sujungiama. Prijuostes
ausdavo šviesias arba
tamsias parinktinais
audinių raštais. Kojos
aunamos tamsiais
odiniais bateliais. Taip pat
dėvimos sermėgėlės ir
puošnūs kailiniai.
11. Vyrų rūbai
• Mažosios Lietuvos vyrų
drabužiai tamsūs. Kepurė –
atverčiamais bryliais.
Marškiniai plačiai atverčiamais
atlapais. Vyrai rišėjo spalvotą
skepetaitę. Liemenė –
vienspalvė. Tamsios spalvos
ilga rudinė šonuose ir nugaroje
suklostyta. Kelnės tamsios su
skersiniais dryžais. Avimos
nertos kojinės ir siūtos odinės
naginės. Žiemą dėvimos
rudinės ir spalvotų lopų
kailiniai
12. Vyrų rūbai
Skrybėles – lietuvininkai
nešiojo platokais,
papuoštais rinktinėmis
juostelėmis. Plačiabrylė
skrybėlė buvo būtinas ir
labai retai nusiimamas
tikro vyro atributas.