Baltyminės mitybos visavertiškumas pagal Dr. J. Ruolią

1. KĄ VALGYTI SUSIRGUS
VĖŽIU
Pagal literatūros duomenis ir asmeninę patirtį sudarė
Juozas Ruolia,
Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas
Tel. 8 5 2190933, www.ruolia.eu

2. Nepakeičiamosios ir pakeičiamosios
amino rūgštys
Nepakeičiamosios Pakeičiamosios
Argininas* Asparaginas
Valinas Asparto rūgštis
Histidinas* Alaninas
Izoleucinas Glicinas
Leucinas Gliutaminas
Lizinas Gliutano rūgštis
Metioninas Prolinas
Treoninas Serinas
Triptofanas Tirozinas
Fenilalaninas Cisteinas (cistinas)
*iš dalies pakeičiamosios amino rūgštys

3. Nepakeičiamosios ir pakeičiamosios amino rūgštys
Evoliucijos procese žmogus prarado galimybę sintetinti beveik pusę iš 20
aminorūgščių, įeinančių į baltymo struktūrą.
Šios amino rūgštys vadinamos nepakeičiamosiomis. Joks priklauso:
•Fenilaninas
•Metioninas
•Treoninas
•Triptofanas
•Valinas
•Lizinas
•Leucinas
•Izoleucinas
•Argininas ir histidinas
Suaugusio žmogaus organizme arginino ir histidino amino rūgščių gaminamas
pakankamas kiekis, o vaikams reikia papildomo šių rūgščių kiekio

4. Nepakeičiamosios ir pakeičiamosios amino rūgštys
Tirozino ir cisteino amino rūgštys yra sąlygiškai
pakeičiamos.
Glicino, asparagino rūgšties, asparagino, gliutamino
rūgšties, gliutamino, serino, prolino ir valino amino
rūgštys yra pakeičiamosios, nes lengvai
sintetinamos organizme.

5. Trūkstant bent vienos nepakeičiamosios
amino rūgšties, organizme susiformuoja
neigiama azoto pusiausvyra, sutrinka
vystymasis, pažeidžiama nervų sistemos
funkcija

6. Pagrindinis baltymų šaltinis yra maisto
baltymai, kurių daugiausia yra gyvulinės
kilmės maisto produktuose, biologinė tokių
baltymų vertė atitinka 100 %, jie yra
visaverčiai.
Tokiems baltymams priklauso kiaušinio,
pieno baltymai. Pavyzdžiui, jautienos
biologinė vertė 48 %.

7. Augaliniai baltymai savo biologine verte
nusileidžia gyvuliniams, nes sunkiau virškinami,
mažiau turi nepakeičiamųjų amino rūgščių –
lizino, metionino, triptofano.
Vartojant augalinių baltymų derinius, pavyzdžiui,
kukurūzų baltymus (biologinė vertė 36 %), kurie
turi pakankamai triptofano, pupų baltymus,
kuriuose pakankamai lizino, ir t. t., galima
sudaryti gerą baltymų pusiausvyrą.

8. Žiedadulkių sudėties vidutiniai duomenys
Vanduo 4 %
Perdirbtas cukrus 20 %
Neperdirbtas cukrus 5 %
Krakmolas, angliavandeniai 4,5 %
Baltymai 20 %
Laisvosios amino rūgštys 10%
Pelenai 3 %

9. Nepakeičiamųjų amino rūgščių kiekis žiedadulkėse
(procentas nuo visos sausos masės, %)
Argininas 4,4-5,7
Histidinas 2,0-3,5
Izoleucinas 4,5-5,8
Leucinas 6,7-7,5
Lizinas 5,9-7,9
Metioninas 1,7-2,4
Fenilalaninas 3,7-4,4
Triptofanas 1,2-1,6
Valinas 5,5-6,0

10. Kaip maisto produktai ir žiedadulkės aprūpina
organizmą amino rūgštimis (amino rūgštys
procentais)
Amino rūgštis Jautiena Kiaušiniai Sūris Žiedadulkės
(vidurkis)
Žmogaus
vidutinis
paros
poreikis
Izoleucinas 0,93 0,85 1,74 4,5 2,7
Leucinas 1,28 1,17 2,83 6,7 4,0
Lizinas 1,45 0,93 2,34 5,7 3,0
Metioninas 0,42 0,39 0,80 1,8 2,1
Fenilalaninas 0,66 0,69 1,43 3,9 4,2
Treoninas 0,81 0,67 1,38 4,0 2,0
Triptofanas 0,20 0,20 0,34 1,3 0,5
Valinas 0,91 0,90 2,00 5,7 3,0

11. Mineralinės medžiagos žiedadulkėse (procentas
nuo viso pelenų kiekio)
Kalis 20-45
Magnis 1-12
Kalcis 1-15
Varis 0,05-0,08
Geležis 0,01-0,3
Silicis 2-10
Fosforas 1-20
Siera 1
Chloras 0,08
Manganas 1,4

12. Puvimo procesai žarnyne
Proteazių nesuskaidytų baltymų (mėsos, mėsos
riebalų, pieno produktų) substratai virškinamajame
kanale veikiami žarnyno mikrofloros pūva.
Normaliai žarnyno flora stabdo puvimo ir rūgimo
procesus žarnyne.
Nesuvirškintos maisto medžiagos storose žarnose
beveik neskaidomos, nes jose mažai fermentų.
Čia maisto medžiagas naudoja žarnyno mikroflora.

13. Bakterijų fermentai
Bakterijos turi savo fermentus, skirtingus nuo gyvūnų
fermentų, ir katalizuoja nebūdingas žmogaus
medžiagų apykaitai reakcijas, tarp jų ir puvimo
procesus.
Veikiant šiems fermentams susidaro nuodingi amino
rūgščių skilimo produktai – putrecinas, kadaverinas,
krezolis, fenolis, indolas, skatolas, vendenilio sulfidas
(H2S), merkaptanas (CH3CH), taip pat nenuodingos
žmogaus organizmui medžiagos – alkoholiai, aminai,
riebalų rūgštys, ketono rūgštys, hidroksirūgštys ir kt.

14. Toliau puvimo metu storosiose žarnose susidaro
putrescinas, kadaverinas, kurie vadinami ptomainais arba
lavonų nuodais.
Rezorbavęsi ptomainai gali sukelti parezes, traukulius,
aritmijas, mažinti kraujospūdį ir t. t.
Puvimo metu susidarę toksiniai junginiai rezorbuojasi į
kraują ir pro vartų veną patenka į kepenis, čia
detoksikuojami, susidarant konjugatams su sulfo- arba
gliukurono rūgštimis.

15. Tai štai kodėl pradėjus kauptis ir išsiskiriant
nemalonaus kvapo dujoms kas valandą, esant
užkietėjimams, viduriavimams, labai svarbu
vartoti vaistažoles su kartumynais (karčiojo
pelyno – flegmatikams, melancholikams;
karčiojo trilapio puplaiškio – sangvinikams ir
melancholikams)

16. Kiaulpienės lapų-šaknų ir visų kartumynų turinčias
vaistažoles derinyje su plačialapio ir siauralapio
gysločio lapais, medetkų, ramunėlių žiedų
arbatomis vartojamos prieš valgį.
Kartumynai reflektoriškai sužadina proteazių
liaukas ir paskatina jų sintezę bei išskyrimo
reikiamą kiekį.

17. Žmogaus virškinamajame kanale baltymus skaido proteazės
Šaltinis Proteazės
Skrandžio sultys Pepsinas
Pepsinas B
Reninas
Gastriksinas
Kasos sultys Tripsinas
α-amilazė, lipazės
Chimotripsinas
Karboskipeptidazės
Elastazė
Kolagenazė
Žarnyno sultys Aminopeptidazės
Leucilaminopeptidazė
Alanilaminopeptidazė
Enteropeptidazės (enterokinazės)
Tripeptidazės
Dipeptidazės
Prolildipeptidazė
Prolindipeptidazė

18. Žmogaus virškinamajame kanale baltymus taip pat skaido,
proteazės, lipazės ir turintys antinavikinių savybių
bromelainas ir papainas, kurių reikiami kiekiai yra
preparate Wobenzym. Jo sudėtis:
Kasos milteliai 100 mg
Tripsino 24 mg
Chimotripsino 1 mg
Bromelaino 45
Papaino 60
Amilazės 10 mg
Lipazės 10 mg
Rutozido trihidrato 50
Vartoti: prieš valgį, valgant arba po valgio po 2-3 tabletes (žiūr. pakuotės lapelį)

19. PSO duomenimis 1/3 vėžinių susirgimų atsiranda dėl
mitybos ypatumų. Augaluose esančių antrinių
karotenoidų, fitosterinų, gliukozinolatų, saponinų,
flavonoidų, polifenolių įtakos vėžinėms ląstelėms tyrimai
dar nebaigti. Identifikuoti keli šimtai junginių, pasižyminčių
priešvėžinėmis savybėmis, bet tyrimai dar tęsiasi.
Mokslininkams pasisekė įrodyti, jog šie apsaugantys nuo
vėžio, inaktyvuojantys vėžinių ląstelių apykaitą,
stimuliuojantys imunitetą augaluose esantys junginiai yra
veiksmingi.

20. Fitoterapiniai preparatai:
• RM-10
• Echinofit
• Gesavit
• Resveratrol
• Selenium
• Triovit
• Lidonium
• Propolis
• Trifolin
• Wobenzym
• Hepeel
• Nervoheel N
• Neurexan

21. Griežtai nevartoti chemoterapijos ir
spindulinės terapijos metu
• Tabletės Lidonium:
– 150 mg vaistinių medetkų (Calendula officinalis) žiedų
sauso ekstrakto
– 100 mg siauralapio gysločio (Plantago lanceolata)
– 50 mg didžiųjų ugniažolių (Chelidonium majus) žolės
sauso ekstrakto
– 50 mg gliutationo tripeptido
– 20 mg L-metionino
– 20 mg L-cisteino
– 30 mkg seleno
Tirpsta tik plonajame žarnyne

22. Lidonium sudėtyje esančios
medžiagos pasižymi:
• Imunomoduliaciniu, antioksidaciniu poveikiu;
• Vėžinių ląstelių medžiagų apykaitą, dalijimąsi
lėtinančiu poveikiu;
• Virškinimo ir kvėpavimo organų lygiuosius
raumenis atpalaiduojančiu poveikiu;
• Tulžį gausinančių poveikiu;
• Hepatoprotekciniu poveikiu;
• Įvairių bakterijų ir virusų veiklą slopinančiu
poveikiu;
• Nervų sistemos veiklą gerinančiu veikimu

23. Lidonium vartojamas:
• Esant ar buvus adenokarcinomai T1-4,
N1-2, M0-1 po 1 tabletę 2-3 kartus per
dieną 10-15 min prieš valgį. Kursai po 21
dieną su 7 dienų pertrauką.
• Visada reikia įvertinti kepenų fermentų
ALP (ŠF), ASAT (AST), ALAT (ALT) kiekį;
jei pastarųjų kiekis padidėjęs, gydytojui
pritarus ir esant vėžio plitimui Lidonium
vartoti po 1 tabletę 1 kartą per dieną

24. Tyrimai rodo, kad sergant ar sirgus vėžiu,
reikalinga ne vienarūšė mityba, o kompleksinis,
subalansuotas meniu, skanus, užtikrinantis gijimą
ir saugantis nuo recidyvų maistas.

25. Tikimybė susirgti vėžiu priklausomai nuo rūkymo,
alkoholio, riebalų ir mėsos vartojimo
23
56
0
10
20
30
40
50
60
Tikimybė, %
Nerūko, nevartoja alkoholio, riebalų, mėsos
Rūko, vartija alkoholį, riebalus, mėsą

26. Nėra vieningos dietos sergant vėžiu. Turi būti
atsižvelgiama į kiekvieno paciento biologinius
veiksnius (vitaminų kiekį, maistinę vertę, kalorijas),
psichosocialines, kultūrines maisto savybes. Tada
mityba taps vienu iš vėžio terapijos veiksnių.

27. Yra tokios grupės žmonių:
• Sveiki žmonės su padidinta vėžio atsiradimo
rizika
• Pacientai po vėžio radikalaus gydymo, kuriuos
reikia saugoti nuo vėžio nepasikartojimo
• Pacientai, kuriems yra vėžio recidyvas ir kuriems
reikia išlaikyti geras gyvybines funkcijas
• Pacientai, kuriems mityba padeda slopinti vėžį
• Pacientai, kurių vėžys išplitęs ir mityba
apsunkinta

28. Vėžio išsivystymo priežastys ir prevencija
Priežastys Prevencija
Genų mutacijos Selenas
Kosminė radioaktyvioji spinduliuotė Natūralios erdvinės sandaros vitaminai –
vaisių, daržovių piurė iki 10 valgomų
šaukštų per dieną
Ultravioletinių spindulių gausa (odos vėžys) Medetkos, Traumeel tepalas
Rūkalų dervos, asbestas, benzolas,
dioksinai
Detoksikacija pektinais, augalinėmis
skaidulomis, uogomis, vandeniu kaskart
po du gurkšnius, kad labai neatskiestume
virškinimo fermentų (proteazių)
Virusai (hepatito C –kepenų vėžys, ŽPV –
gimdos kaklelio vėžys), bakterijos
(Helicobacter – skrandžio vėžys)
Propolio turintys preparatai, enzimai, ypač
Wobenzym
Laisvieji radikalai (ardo genus ir ląsteles) Antioksidantai, Triovit, natūralios erdvinės
sandaros vitaminai
Nitrozaminai, aflatoksinai, benzpirenai Sveika augalinė ląsteliena, vitaminai

29. Imuniteto įtaka vėžiui
Imunitetas vėžiui neišsivysto
Vystantis vėžiui organizme atsiranda naujos imuninės
ląstelės, kurioms reikia daug visų amino rūgščių.
Gausėjant vėžio ląstelių, imuninių ląstelių gamyba
senka
Virškinamajame trakte spindulinio gydymo,
chemoterapijos metu taip pat sutrinka imuninės
sistemos veikla

30. Baltymai
Kiekvienos ląstelės svarbiausia statybinė medžiaga yra baltymai, kurių
pakeisti nėra kuo. Baltymus sudaro 10 pakeičiamų ir 10 nepakeičiamų
amino rūgščių, o baltymų gamybą ir visų organizmo ląstelių sandarą
reguliuoja dezoksiribonukleino (DNR) rūgštis ir ribonukleino rūgštis
(RNR), kurias sudaro purino ir pirimidino bazės.
Purino bazės:
A – adeninas
G – guaninas
Pirimidino bazės:
U – uracilas
C – citidinas
T - timinas
Kasdieną mūsų organizme pasikeičia milijonai ląstelių, ir visoms joms
reikalingi baltymai.

31. Baltymai
Baltymų yra pieno produktuose, kiaušiniuose, mėsoje,
žuvyje, sojoje, riešutuose, saulėgrąžų sėklose, pupose,
mielėse. Mažiau jų yra ryžiuose, grūduose, bulvėse,
daržovėse, vaisiuose.
Gyvulinės kilmės baltymai yra biologiškai vertingesni už
augalinės kilmės baltymus, nes juose yra 20 amino rūgščių,
žaliavų nukleorūgščių gamybai, jie iš karto pasisavinami
organizme.
Visokeriopą mėsą reikia vartoti faršo pavidalu, kad fermentai
(proteazės) suvirškintų, o bakterijos suskaidytų iki amino
rūgščių. Saugokitės mėsos puvimo žarnyne!

32. Kiekvieną dieną reikia 0,8-1 gramo baltymų
1 kg kūno masės
Maisto produktai, turintys baltymų Baltymų kiekis, gramų
Bulvės, 200 g 3
Riekė duonos 3-4
2 šaukštai varškės 5
Stiklinė jogurto 6
Stiklinė pieno 6
Kiaušinis 7
Sūrio gabalėlis 7-8
Riešutai, 50 g 8
Makaronai 8
Žirniai, pupelės, 60 g sausos masės 13
Sojų pupelės, 60 g sausos masės 21
Žuvis, 150 g 25
Mėsa, 125 g 25

33. Baltymai
Onkologiniams ligoniams baltymų reikia
daugiau, nei sveikiems žmonėms. Trūkstant
baltymų sumažėja darbingumas, taip pat
sumažėja kraujo ląstelių gamyba kaulų
čiulpuose, silpnėja imunitetas. Sumažėja
fermentų gamyba, hormonų gamyba įvairiose
liaukose. Todėl būtini pilnaverčiai baltymai (taip
pat ir bičių produktai).

34. Maisto produktuose esančių baltymų
vertingumas
Pieno išrūgos 104 (labai daug albuminų ir
globulinų)
Kiaušiniai 100
Bulvė 98
Jautiena, žuvis 87-91
Pienas, sūris, soja 84-88
Ryžiai 81
Rugiai, kukurūzai, žirniai 70-74
Kviečiai 56

35. Gyvulinės ir augalinės kilmės baltymų derinys žmogaus organizme
geriau įsisavinamas, ir baltymų vertingumas siekia 137 vienetus.
Optimalūs augalinės ir gyvulinės kilmės baltymų junginiai:
Išvirta bulvė su lupena ir kiaušinis
Liesa varškė su linų sėmenų aliejumi
Bulvė su sūriu
Grūdai su riešutais
Ryžiai ir tofu
Pupelės ir kukurūzai
Pienas ir sutraiškyti kviečiai
Kiaušiniai ir sutraiškyti kviečiai
Pienas ir kiaušiniai
Baltymai

36. Onkologinių ligonių virškinamojo trakto
kokybė dažnai pakitusi, todėl reikia patikrinti
mėsos ir kitų produktų toleranciją. Trūkstant
laktozės nevirškinamas pienas. Bet surūgęs
pienas toleruojamas.
Baltymai

37. Riebalai ir aliejai
Riebalai ir aliejai pagerina patiekalų skonį
ir yra energijos šaltinis, du kartus
gausesni, nei baltymai ir angliavandeniai.
Onkologiniams ligoniams dažniausiai
reikia didesnio riebalų ir aliejų kiekio
(jei nėra viršsvorio). Tai ir grietinė,
sviestas (ypač lydytas), augaliniai aliejai.
Labai svarbu riebalų ir aliejų kokybė.

38. Riebalai
Riebalai dalyvauja daugelyje apykaitos procesų.
Riebaluose tirpūs vitaminai (provitaminas A - β-
karotenas, vitaminai, A, D, E, K),
nepakeičiamos riebalinės rūgštys, fitosterinai,
lecitinas, tokoferolis – reikalingiausi organizmui.

39. Riebalai
Valgant pernelyg daug riebalų, susidaro labai daug
tulžies rūgščių, kurios storajame žarnyne
sąveikaudamos su žarnyno bakterijomis, sukuria
kancerogenines medžiagas, kurios gali sudaryti
sąlygas atsirasti storosios žarnos vėžiui.

40. Riebalai
Kuo natūralesni riebalai, tuo geresni, Reikia vengti
sintetinio margarino, sintetinių riebalų ir rafinuotų
augalinių aliejų.
Vartojant šiuos riebalus fritiurinėse pasigamina
trans-riebalinės rūgštys, kurios skatina
aterosklerozę, širdies kraujagyslių ligas, skatina
vėžio atsiradimą.
Reikia mažinti paslėptų riebalų vartojimą (riebios
kiaulienos, lašinių, taukų, riebių dešrų, dešrelių)
Parai reikėtų vartoti 30 g riebalų (3 valgomuosius
šaukštus aliejų, sviesto)

41. Riebalai
Pagardams, su daržovėmis reikėtų vartoti šalto
spaudimo aliejaus. Patariama daryti šalto spaudimo
aliejų mišinius (alyvuogių, saulėgrąžų, kukurūzų, linų
sėmenų).
Margariną, kuriame yra 60-75% natūralaus augalinio
šalto spaudimo aliejaus.
Kepimui taip pat tinka natūralūs alyvuogių,
saulėgrąžų, lydyto sviesto, paprasto natūralaus
sviesto, grietinės mišiniai.
Nors kas antrą dieną būtina valgyti turtingas omega-3
riebalinių rūgščių skumbres, menkes ir kitas žuvis.

42. Pirkite silkes su galvomis, supakuotas metalinėse
dėžutėse. Išmirkykite iki reikiamo sūrumo. Nupjaukite
galvas, išvalykite vidurius, nuplaukite, ištraukite kaulus,
nuplaukite, nusausinkite ir daugiau vandeniu neplaukite.
Pasiruoškite natūralių saulėgrąžų ir alyvuogių aliejaus
mišinio 700 ml, pakaitinkite iki 60o
C su lauro lapeliais,
aštriais ir saldžiais čili pipirais. Nulupkite nuo silkės odą,
nuluptą silkę pjaustykite ir berkite tiesiai į paruoštą aliejų
mišinio ir prieskonių stiklainį iki viršaus. Nedėkite svogūnų,
juos įdėsite prieš valgydami. Uždarytą stiklainį su aliejais ir
prieskoniais įdėkite į šaldytuvą, Valgykite kasdien po 2-3
silkės gabaliukus vis nupildami aliejų mišinio. Tokiu būdu
išsaugosite didelius kiekius omega-3 ir kitų riebiųjų
rūgščių, kurios bus panaudotos stiprinti ir atnaujinti organų
ir audinių ląsteles bei imuninę sistemą.

43. Angliavandeniai
Greitai virškinami angliavandeniai – kalorijų šaltinis
• Vynuogių cukrus (gliukozė)
• Vaisių cukrus (fruktozė)
• Paprastas cukrus – naudojamas saldiems
patiekalams ir neturi daugiau naudingų
medžiagų.
• Rudasis cukrus – iš cukranendrių, nenubalintas
sieros junginiais, taip pat naudojamas
uogienėms, konservavimui; jame taip pat
nedaug naudingų medžiagų.

44. Medus
Medus ne tik vertingas angliavandenių šaltinis,
jame taip pat yra apie 200 biologiškai aktyvių ir
vertingų junginių, tarp jų paminėtini:
• Dekstranai. Savo sudėtimi panašūs į krakmolą,
tirpsta vandenyje, gali kristalizuotis, netirpūs
etanolyje; veikiant rūgštims paverčiami į
gliukozę. Jų kiekis meduje svyruoja nuo 1 % iki 4
%

45. Medus
• Rūgštys. Nektaro reakcija yra neutrali, o medaus
rūgšti. Fermentų veikiama dalis gliukozės virsta
gliukonine rūgštimi, taip pat susidaro kitų
rūgščių: acto, sviesto, citrinos, heksano, oktano,
pieno, skruzdžių, obuolių, gintaro, vyno,
pirogliukano, pirogliutamino, malono,
neorganinių - fosforo, vandenilio chlorido,
sieros. Medaus rūgštingumas svarbus fermentų
aktyvumui, kuris turi įtaką otganizmui,

46. Medus
•Azotinės medžiagos. Jos meduje skirstomos į baltymines ir
nebaltymines. Baltyminės – tai albuminai, globulinai, proteazės ir
peptonai. Jų kiekis svyruoja nuo 0,3 % iki 0,6%. Meduje yra 18-
22 amino rūgštys
Nepakeičiamos amino rūgštys, % Pakeičiamos amino rūgštys, %
Valinas 1,5 Alaninas 2,3
Izoleucinas 0,9 Argininas 0,9
Leucinas 1,1 Asparaginas 5,0
Lizinas 4,2 Histidinas 1,0
Metioninas 0,3 Gliutaminas 5,0
Treoninas 1,3 Glicinas 0,9
Triptofanas 0,3 Prolinas 14,5
Fenilalaninas 20,9 Serinas 8,5
Tirozinas 4,9
Cistinas 1,3

47. Medus
Rodikliai N Baltųjų akacijų medus,
M ± m
N Grikių medus, M ± m
Polifenoloksidazės
aktyvumas, ml 0,01 H jodo
tirpalo
20 0,09 ± 0,03 22 0,13 ± 0,02
Peroksidazės aktyvumas, ml
0,01 H jodo tirpalo
20 0,12 ± 0,03 22 0,10 ± 0,02
Katalazės aktyvumas, ml 0,01
H hiposulfito tirpalo
55 0,45 ± 0,04 54 0,58 ± 0,02
Siastazės aktyvumas, Gote
vienetai
62 6,48 ± 0,53 66 25,30 ± 0,70
Invertazės aktyvumas, mg
sacharozei
65 160,90 ± 6,39 71 329,9 ± 7,96
Fosfatazės aktyvumas, mg
surišto fosfato 1 g medaus
25 3,28 ± 0,49 28 3,39 ± 0,34
Vitamino C 100 mg medaus 73 0,4392 ± 0,0176 64 4,7490 ± 0,2698
Vitamino B1, mkg/kg 77 0,51 ± 0,01 68 0,66 ± 0,01
Vitamino B2, mkg/kg 74 2,12 ± 0,01 63 4,98 ± 0,02
Pateiktoje lentelėje matome, kad grikių medus turi daugiau amino rūgščių, vitaminų ir labiau išreikštą
fermentų aktyvumą, nei akacijų medus, priklausiantis šviesių medaus rūšių grupei. Tai leidžia
rekomenduoti grikių medų kaip labai vertingą gydymo tikslams.

48. Medus
•Vitaminai. Jų yra apie 20, skirtingos cheminės sudėties junginių, kurie
būtini žmogaus gyvybinėms funkcijoms ir sveikatai išsaugoti. Tai viatminai
A, B1, B2, B5, B6, C, PP, tokoferolis – E ir kt.
Vitaminai Vitaminų kiekis
100 g medaus
Vitaminai Vitaminų kiekis
100 g medaus
Vitaminas C, mg 2,0 Biotinas, mkg 0,04
Vitaminas B1, mg 0,01 Niacinas, mg 0,20
Vitaminas B2, mg 0,03 Folio rūgštis, mkg 15,00
Vitaminas B6, mg 0,10

49. Vitaminų kiekis meduje ir jo paros norma
vaikams ir suaugusiems
Vitaminai Vitaminų
kiekis 100 g
medaus, mg
Paros
poreikis 1-4
m vaikams,
mg
Paros
poreikis 4-15
metų
vaikams, mg
Paros
poreikis
suaugusiems,
mg
Vitaminas K ~ 0,025 15 20-50 6-70
Vitaminas B1 0,00-0,01 0,6 0,8-1,4 1-1,3
Vitaminas B2 0,01-0,2 0,7 0,9-1,6 1,2-1,5
Vitaminas B6 0,01-0,32 0,4 0,5-1,4 1,2-1,6
Nikotino r. 0,12-0,20 7 10-18 13-17
Pantoteno r. 0,02-0,11 4 4-6 6
Askorbo r. 2,2-2,5 60 70-100 100

50. Medus
• Hormonai. Meduje rasta flavonų. Taip pat
meduje yra augimo stimuliatorių, kurie padeda
augalams išleisti gyvašaknes.
• Flavonoidai. Gamtoje jų yra apie 4000. Meduje
flavonoidų nedaug (~ 0,1 %), jie slopina
oksidacinius, uždegiminius procesus. Pasižymi
antioksidaciniu poveikiu.
• 30-40 mineralinių medžiagų. Tai svarbūs
organizmui makroelementai, mikroelementai,
ultramikroelementai ir kt.

51. Medus
• Aromatinės medžiagos. Meduje jų yra apie
120, identifikuotos 85.
• Dažomosios medžiagos. Tai žiedadulkės,
karotinas, ksantinolas, chlorofilas,
malvidinas.
• Medaus intarpai. Tai žiedadulkės, grybų
sporos ir mielės, dumbliai, vabzdžių
liekanos

52. Taigi, onkologiniams ligoniams tarp chemoterapijos
kursų, remisijos ir saugos nuo vėžio nepasikartojimo
laikotarpiu (5-10 metų) verta vartoti kasdien po 4-5
tabletes ar 1-2 valgomus šaukštus bičių duonelės,
žiedadulkių, medaus, ypač tada, kai menkėja kraujo
formulė, mažėja T ir B limfocitų, monocitų, granulocitų,
eritrocitų, hemoglobino, trombocitų ir kitų kraujo elementų
arba prastėja kepenų biocheminiai rodikliai (ALT, AST,
GGT ir ŠF).

53. AČIŪ UŽ DĖMESĮ
SKANAUS!