1. Vardas, pavardė _________________________________________ Klasė _____ Data ____________
SAVARANKIŠKAS DARBELIS (60 taškų)
Japoną Ušį sužavėjo Biržų upės, sniegas ir cepelinai
Trečiadienio rytą (internetas) ____________________ pastebėjau „nardančią“ savo klasės
(draugė Vaida) ________________ _____________________ ir sužinojau, kad ji laukia autostopu
keliaujančio svečio iš (Japonija) _____________________. Nutarėme susitikti ir palaukti jo drauge.
Japono, vardu Uši, sulaukėme vienos iš Biržų parduotuvių stovėjimo (aikštelė)
______________________, mat Lietuvoje jis jau kelias dienas ir pagal (parduotuvės)
_____________________ orientuojasi puikiai. Žinojome, kad bendrausime angliškai. Pirmasis įspūdis,
pamačius keliautoją, buvo įdomus… Nedidelio ūgio, barzdotas, su (dideli akiniai)
____________________ _________________, užsimaukšlinęs (sena, ruda kepurė) ________________
__________________ _______________, apsijuosęs šaliką su Lietuvos (simbolika)
___________________, apsivilkęs juodą, vėjo neperpučiamą striukelę, apsimovęs (madingi džinsai)
________________ ___________________ ir apsiavęs (balti, sportiniai bateliai) _______________
___________________ ______________________. (Rankos) _____________________ nešėsi sunkią
kuprinę ir baltą krepšelį.
Beveik buvo spėję sutemti, tačiau nusprendėme nešvaistyti laiko poilsiui ir ėmėmės turizmo
darbuotojų (vaidmuo) ______________________. (Dangus) _________________ vis dar matėsi mėlis,
tačiau laiko turėjome labai nedaug. Skubėjome į Karvės olą – juk tai neįprastas reiškinys svetimšaliui.
Bevažiuodami kalbėjomės apie Pasvalį ir kas tenai Ušį buvo priėmęs į (svečiai) ____________________
ir padėjo susisiekti su Vaida. Uši išsitraukė lapelį su visa jo kelionės informacija ir parodė vardą, kurį jam
užrašė pamaitinęs ir leidęs pasišildyti geradaris. Koks Eugenijus jį buvo priglaudęs? Ne kas kitas, kaip
klubo „Pajusk skrydžio jėgą“ prezidentas Eugenijus Malinauskas. Visi nutarėme, kad keliauninkui
pasisekė, jog jam sustojo bendrauti linkęs ir visiems autostopu keliaujantiems žmonėms sustojantis
ekstremalas. Nors buvo gana tamsu, tačiau laiptelius žemyn į „Karvės“ olą dar įžiūrėjome. Uši juokėsi,
kad Japonijoje turistams būna neįprasta nepaliaujanti drebėti žemė, o pas mus ji tiesiog krenta. Tęsėme
kelionę į Likėnų (sanatorija) ______________________. Labai tikėjomės, kad ji bus apšviesta. Iš tolo
pamatėme (žiburiai) ___________________ ir pasidarė lengviau. Džiaugdamiesi iššokome iš (mašina)
____________________ ir pradėjome kulniuoti žibintų nušviesta (alėja) ____________________. Nors
tamsoje prie taip pamėgto tiltelio, esančio (tvenkinys) ______________________, prieiti nebuvo labai
lengva, tačiau Uši aiktelėjo iš (nuostaba) _________________________. Bekeliaudami išsiaiškinome,
kad (japonas) _________________________ nepaprastai patinka upės, nes jos nėra tokios tuščios ir
lygios kaip jūra. „Upės vingiuoja ir vingiuoja, kai kur išplatėja ir vėl susiaurėja“ – savo (mintys)
________________ dėstė svečias. Važiuojant per (kiekvienas tiltas) _________________

2. __________________ jis aikčiodavo pažvelgęs į (vanduo) _________________ ir jame atsispindinčias
pavienes žibintų (švieselės) _____________________. Per (visas vakaras) _________________
____________________ spėjome aplankyti dar ir (naktinė) _________________ Radvilų (tvirtovė)
____________________. Pagalvojau, kad būtų šaunu (svečias) _________________ parodyti miesto
pašvaistę, nes debesys taip gražiai dengė žemę. Aišku, ir vėl nusivylimas – miestas tamsus… Uši vis vien
sakė, kad tai labai įdomu, nors tai, kaip atrodo gražūs ir saugūs Biržai, teko rodyti (nuotraukos)
_____________________. Tiesa, matydamas pernai darytas naktines Pilies nuotraukas, Uši sakė, kad tai
montažas, kad dangus negali būti toks oranžinis…
Bendraudami išsiaiškinome, kad kitą dieną Uši ruošiasi keliauti į (Panevėžys)
___________________, o Pasvalyje sutiktas Eugenijus tą pačią dieną ruošiasi ten važiuoti. Pavakarojome.
Keliauninkas Vaidos (namai) ________________ buvo pavalgydintas ir gavo (nakvynė)
_________________________. Anksti rytą išvykusi į Vilnių, Vaida Ušį paliko miegoti savo (butas)
_____________________. Rytą jį pažadėjau išlydėti aš. Kaip jau ir pranešė (orai) ________________
prognozė, (ketvirtadienis) ___________________ snigo ir buvo tikrai ne pati geriausia mintis stovėti
kelyje laukiant, kad kas sustotų. Kai rytą atsirakinau Vaidos buto (durys) ___________________, Uši
internetu kalbėjosi su savo (draugai) __________________________ ir pasakojo (nuotykiai)
_________________. Uši labiausiai džiaugėsi (sniegas) __________________ ir pasakojo, kad anksčiau
Japonijoje sniego būdavo daugiau, dabar jis pasirodo kur kas rečiau. Nusprendžiau, kad būtų gėda
nepavaišinti visada alkano keliautojo (lietuviški cepelinai) ________________
_____________________. Uši niekaip negalėjo suprasti, kaip į tą bulvę įkišama mėsa, tačiau sulaukęs
savo (užsakymas) _____________________ suprato, kad tai ne šiaip bulvė, o tik mėsos apvalkalas.
Pirmieji kąsniai ir keliautojas ėmė mykti… „Labai skanu, truputį primena (kinietiški patiekalai)
______________________ __________________________… Jei kas tokius gamintų Japonijoje, žmonės
tikrai valgytų su (pasimėgavimas) _______________________“, – aiškino jis.
Pavalgėme. Išmokiau pasakyti dar (keli lietuviški žodžiai) ________________________
________________________ ________________________. Tad su valgyklos (darbuotojai)
________________________ ir (rūbininkė) ______________________ Uši atsisveikino mandagiai
lenkdamasis ir kartodamas: “Ačiū, buvo labai skanu”.
Įvertinimas ______________
Mano klaidos: ______________________________________________________________________
___________________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________________