2. Pasirengimo žvalgybai ir gavybai vertinimas
Rekomendacijos
Išsklaidytųjų angliavandenilių gavyba
platesniame kontekste (mitai ir komentarai)
3. EK Rekomendacija del angliavandenilių (kaip antai
skalūnų dujų) žvalgybos ir gavybos hidraulinio ardymo
dideliu skysčio kiekiu metodu būtinųjų principų (2014 m.
sausio 22 d.)
1.2. Taikydamos dabartines savo nuostatas,
kuriomis įgyvendinami atitinkami Sąjungos teisės
aktai, arba pritaikydamos tas nuostatas prie
angliavandenilių žvalgybos ir gavybos hidraulinio
ardymo dideliu skysčio kiekiu metodu poreikių,
valstybės narės raginamos laikytis šių principų,
susijusių su planavimu, įrenginio vertinimu, leidimų
išdavimu, veiklos ir aplinkosaugos rodikliais ir
uždarymu, visuomenės dalyvavimu ir informacijos
sklaida.
4. EK Rekomendacija del angliavandenilių (kaip antai
skalūnų dujų) žvalgybos ir gavybos hidraulinio ardymo
dideliu skysčio kiekiu metodu būtinųjų principų (2014 m.
sausio 22 d.)
16.3. Praėjus 18 mėnesių po rekomendacijos
paskelbimo Komisija peržiūrės jos
veiksmingumą.
5. 3.1. Prieš išduodamos angliavandenilių
žvalgybos ir (arba) gavybos, kurių metu gali būti
naudojamas hidraulinis ardymas dideliu skysčio
kiekiu, licencijas, valstybės narės atlieka
strateginį aplinkosauginį vertinimą, kad būtų
išvengta poveikio ir rizikos žmonių sveikatai ir
aplinkai arba tas poveikis būtų valdomas ir
mažinamas.
6. Šilutės – Tauragės plotui atliktas strateginis poveikio
aplinkai vertinimas
TAČIAU: jis atliktas ne išsklaidytiesiems
angliavandeniliams, o tradiciniams.
KUO REMIAMASI TAIP TEIGIANT:
- Ne tos technologijos analizuotos;
- Nevertintas galimos technogeninės apkrovos
mastas ir intensyvumas (žymiai daugiau gręžinių
gręžiama tiek ploto, tiek tankio aspektu);
- Dėl to adekvačiai neįvertintas poveikis gamtinei,
socialinei bei ekonominei aplinkai;
7. kelios citatos iš Šilutės – Tauragės strateginio poveikio
aplinkai vertinimo ataskaitos
19 psl. “Pagal mūsų ir kaimyninių šalių naftos
gavybos bendrovių patirtį, tokių planų
įgyvendinimui būdingas lokalus pobūdis, t.y. žemės
poreikis veiklai nelygintinas su urbanizuotais
(miestai, gyvenvietės, keliai) plotais, agrarinėmis ar
miįkų ūkio teritorijomis”.
100 psl. “Energetika. Atsižvelgiant į negausius
aptiktus bei prognostinius angliavandenilių išteklių
kiekius, išgauta produkcija realios įtakos
energetinių išteklių šalies rinkos pokyčiams neturės,
todėl šiuo aspektu neprognozuojamos nei
teigiamos, nei neigiamos paskemės sektoriaus <...>
ekonominei aplinkai”.
8. Kaltinėnų plotui strateginis poveikio aplinkai vertinimas
neatliktas ir neturime informacijos, kada bus atliekamas;
Esami licenziniai plotai:
- Formaliai žiūrint įmonės gali vykdyti hidraulinio ardymo
darbus išsklaidytųjų angliavandenilių žvalgybai ir gavybai savo
licenziniuose plotuose be PAV;
- Leidimo turėtojas gali bet kuriuo metu kreiptis į Lietuvos
geologijos tarnybą prie Aplinkos su motyvuotu prašymu be
konkurso išduoti jam leidimą naudoti angliavandenilių
išteklius papildomame plote, besiribojančiame su leidimo
turėtojo leidime ir (ar) naudojimo sutartyje nurodytu plotu
(toliau vadinama – papildomas plotas), kai leidimo turėtojo
plote esančio angliavandenilių telkinio dalis patenka į
besiribojantį plotą, kuriame jokiam ūkio subjektui leidimas
nesuteiktas. Šis prašymas turi būti pagrįstas geologinėmis ar
su angliavandenilių išteklių gavyba susijusiomis priežastimis.
9. EK rekomendacija dėl SPAV atlikimo prieš
išduodant leidimus NĖRA ĮGYVENDINAMA
NEVYKDOMAS įstatymas
10. 3.2. Valstybės narės parengia aiškias taisykles
dėl galimų veiklos apribojimų, pavyzdžiui,
saugomose, potvynių užliejamose ar seisminėse
vietovėse, taip pat nustato minimalų atstumą
nuo leidžiamų operacijų vykdymo vietos iki
gyvenamųjų vietovių ir vandens apsaugos
teritorijų. Jos taip pat turėtų nustatyti
minimalaus gylio apribojimus nuo vietos, kuri
bus ardoma, iki gruntinio vandens.
11. Žemės gelmių įstatymo 22 str.: Draudžiama
atlikti išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimą ir
(arba) naudojimą naudojant hidraulinį ardymą
saugomose teritorijose, vandenviečių
sanitarinėse apsaugos zonose, įrenginių, skirtų
geriamajam vandeniui vartotojams ruošti, taip
pat vartotojų apsirūpinimo geriamuoju
vandeniu sistemų (gręžinių, šulinių, vandens
ėmimo kolonėlių) zonose.
13. Saugomų teritorijų apsauga užtikrinta pilnai;
Vandenviečių apsauga nėra realizuota;
Šulinių apsaugai turėtų užtekti 1 km SAZ nuo
paieškos ar gavybos vietos;
Dėl gylio mokslininkai sutaria, kad 600 m storis
yra pakankama apsauga nuo migracijos; įteisinta
nėra nieko.
Dėl potvynių zonų jokių apribojimų.
14. 3.3. Valstybės narės turėtų imtis būtinų
priemonių užtikrinti, kad poveikio aplinkai
vertinimas būtų atliktas pagal Direktyvos
2011/92/ES reikalavimus.
15. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
vertinimo įstatymo 1 priedo 2.5. reikalauja, kad
PAV būtų daromas prieš išsklaidytųjų
angliavandenilių tiesioginis tyrimą ir (ar) gavybą,
kai taikomas hidraulinis ardymas.
TAČIAU: rugsėjo 17 d. Vyriausybė priėmė
sprendimą siūlyti Seimui atšaukti ši punktą.
16. Jei bus atšauktas šis punktas:
- Lieka neapibrėžtis, ar bus reikalaujama PAV’o per
atranką; net jei ir bus reikalaujama, tai gręžiniui, o
ne visai poveikio teritorijai;
Jei nebus reikalaujama PAV:
- nebus įvertinta ar geologinė formacija yra tinkama
hidrauliniam ardymui, o operatorius ėmėsi visų
reikiamų priemonių rizikų sumažinimui;
- neliks pagrindo reikalauti pilnos esamos situacijos
analizės, tam kad būtų galima ateityje vertinti
galimus pokyčius;
- visuomenė praranda galimybę aktyviai dalyvauti
procese;
17. 13.1. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad
kompetentingos institucijos turėtų pakankamai
žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių savo
pareigoms vykdyti.
7 – 11 puktai nustato, kokius proceso etapus
reikia kontroliuoti ir užtikrinti atitinkamų planų
ir veiksmų įgyvendinimą
18. GRĘŽINIŲ SANDARUMO VERTINIMAS
Buvo kreiptasi į LGT prašant pateikti 2008-2013
metais atliktų gręžinių sandarumo patikrinimo
rezultatų, kuriuos atliko LGT:
- Tyrimų atlikimo datos;
- Kuriuo metu atlikti tyrimai (naftos gavybos tame
gręžinyje atžvilgiu);
- Tyrimų metodą;
- Atvejus, kada nustatyti neatitikimai sandarumo
reikalavimams;
- Priemones, kurių buvo imtasi pašalinant nustatytus
trūkumus;
19. GRĘŽINIŲ SANDARUMO VERTINIMAS
Vietoj to mes gavome LGT persiųstą informaciją iš
“Minijos naftos” apie tai, kokius techninio stovio
patirinimo darbus įmonė atliko gręžinyje Pociai-3
2011 m. pabaigoje 2012 m. pradžioje. Metodai
buvo nurodyti ir detalizuota informacija.
20. POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS
Užklausėme LGT informacijos, kuriuose
gręžiniuose buvo vykdomas hidraulinis ardymas
bei požeminio vandens kokybės duomenų.
Gavome informaciją, kad hidraulinis ardymas buvo
vykdytas:
- Pocių telkinyje (Pociai-4 ir Pociai-3);
- Vilkyčių telkinyje (21, 21R);
- Sakučių telkinyje (5,6);
- P. Šiūpariai-5
21. POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS
Gruntinio vandens monitoringą vykdo patys
operatoriai. Kaip jie tai daro – jų atsakomybė.
Dviejų gręžinių (Pociai-3 ir P. Šiūparai-5) aplinkoje
nevykdomas net ir gruntinio vandens monitoringas
Kitų gręžinių aplinkoje tyrimai atliekami dažniausiai 1,
rečiau 2 kartus per metus. Paprastai iš 7 reikalaujamų
parametrų tiriami tik chloridai, savitasis elektros laidis
ir aromatinių angliavandenilių suma.
22. POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS
Iš pateiktos informacijos matyti, kad tik viename
Pociai-4 gręžinio aplinkoje tiriamų parametrų
koncentracijos atitiko labai geros kokybės
normas, o visuose kituose 2008-2013 metų
eigoje svyravo nuo labai geros iki prastos.
Jokie tiksliniai duomenys apie spūdinių vandenų
kokybę gręžinių aplinkoje yra nerenkami.
23. Operatorių tiesioginė veiklos kontrolė 2008-2013
metais nevyko. Yra apsiribojama operatorių
pateikiamos informacijos surinkimu.
Net ir gruntinio vandens monitoringas nėra
vykdomas taip, kaip nustato teisės aktai.
Periodiškumas, tiriami parametrai įvairuoja ir nėra
galimybės turėti tikslaus vaizdo apie pokyčius
gręžinio aplinkoje, kaip reikalauja teisės aktai.
Iš LGT pateiktos informacijos matyti, kad įkurtas
skyrius neturi techninių nei metodinių priemonių
vykdyti kitokią nei “popierinę” priežiūrą.
24. Atlikti SPAV prieš pradedant žvalgybos ir
gavybos darbus kaip reikalauja teisės aktai;
Palikti privalomą poveikio aplinkai vertinimą,
kaip šiuo metu reikalauja Planuojamos ūkinės
veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas
t.y., visam plotui, visam laikui);
Pasiruošti teisinę bazę, kad vandenvietės būtų
apsaugotos nuo galimo taršos poveikio;
Pasirengti, nustatyti teisės aktais ir įgyvendinti
gręžinių sandarumo priežiūros kontrolę.
Atlikti kaštų – naudos analizę.
25. Dar prieš SPAV išsklaidytų angliavandenilių
gavybos plotuose atlikti geologinius tyrimus
(LGT?):
- Lūžių padėties nustatymą (panaudojant
geofizinius metodus);
- Padidinto skvarbumo ruožų nustatymą
panaudojant He nuotrauką ir kt;
- Padidintos požeminio vandens mineralizacijos
anomalijų geriamo vandens lygyje tyrimą, jų
priežasties nustatymą;
27. Nauda dabar – kaštai ateičiai;
Dabar patiriami kaštai (investicijos) yra
suvokiami kaip nauda;
Visos investicijos yra geros ir kuo didesnės, tuo
geresnės;
28. Skalūnų dujų gavybos burbulas JAV
Rinkoje, kur pasiūla mažesnė už paklausą, yra
investuojamas perteklinis kapitalas
(investuojama daugiau, negu ta rinka apskritai
gali produkuoti). Dėl to (prisotinus kapitalu
rinką) išauga deficitinio produkto kainos ir
susiformuoja burbulas.
2012 metais JAV įmonėms, užsiimančioms
skalūnų dujomis, ši veikla pareikalavo beveik 10
mlrd USD daugiau investicijų, nei buvo gauta
pelno;
33. Jei iki šio šimtemečio
pabaigos mes sugebėsime
išlikti prie 430-460 ppm
CO2 atmosferoje, mes
turėsime 66% šansą, kad
pasaulinės temperatūros
pokytis neviršys 2⁰.
http://www.buzzfeed.com/markdistefano/climate-butt-salute#3leg9j9
Tarptautinė energetikos agentūra (IAE) paskaičiavo, jei norime
iš tiesų pasiekti tą tikslą, tai 2/3 esamų iškastinių energijos
šaltinių turi likti nepaliesta.
34. Prof. A. Grigeliui
M. Hill’ui,
Prof. R. Jukniui,
Prof. V. Juodkaziui,
Prof. G. Motuzai,
V. Švaniui,
Prof. J. Vilemui
Taip pat LGT darbuotojams