Kviečiame atvykti!

1. Sveiki atvyk ę į Merkin ę
susipažinti su jos keramik ų darbais!
Pradėsime ekskursiją/žygį Nemuno ir Straujos krantais
pas keramikus Teresę Jankauskaitę, Petrą Pretkelį,
pas Petraičių-Indrašių šeimą.

2. Čia stovėjo Merkinės širdis – miesto rotušė.
Vėliau – cerkvė, o dabar – kraštotyros muziejus.

3. Moderniai į rengtas Dz ū kijos nacionalinio parko lankytoj ų
centras.
Jame yra ir mokymo klas ė . Veikia parodos.

4. Kelion ę prad ė sime nuo tilto per Nemun ą .

5. Nemunas – darbininkas. Juo plukd ė laivus ir sielius.
Prieš kelerius metus upėje buvo rastos senovin ė s vytin ė s
liekanos.

6. Merkin ė je žmon ė s gyveno jau akmens amžiuje.

7. Pastraujo salos. Į jas karves plukd ė per Nemun ą .

8. Spalvinga panemuni ų ir pastraujų augalija bei gyv ū nija.

9. Straujoje b ebrai užtvankas stato.

10. Pirmiausia svečiuojamės
Zakavoliuose pas Petrą
Pretkelį.

11. Šios keramiko urnos iškeliavo į Vokietiją.

12. Šilo kaime mus
pasitinka vyriausia
šeimo s keramikė -
motina Elvyra
Petraitien ė
su šuneliu ir savo
darbais.

13. Jos s ū nus Saulius žiedžia.

14. Dukra R ū ta su savo darbais.

15. S ū naus Džiugo nematyt, tik darbai.

16. Teres ė Jankauskait ė
iš Pelekiški ų atvykusiems
padovanos po medaliuk ą .

17. Jos darbuose kaip reta – darna su gamta .
Net keramikės jubiliejaus min ė jimas vyko gamtoje,
prie Bedugnio ežero.

18. Keramikos darbeliai buvo išd ė lioti
ant plaukiojan č i ų Bedugnio saleli ų .

19. Šioje suknel ė je dera 1022 skirtingi žvyneliai.
Ji sveria 6 kg.

20. Visi keramik o s darbai pilni gamtos motyv ų .

21. Laukiam visų, atvykstan čių į nauj u s žygi u s.
Juk m ū s ų Merkin ė j e tiek visko į domaus.

22. Jūsų peržiūrą lydėjo vietos „ Kukumbalio“
ansamblio dainos.

23. Ekskursija / žygis Merkinė – Zakavoliai – Šilas – Pelekiškės – Merkinė
,,PAŽADINTAS MERKINĖS MOLIS“
Apie Merkinę daug kalbėti netenka, nes tai vienas seniausių Lietuvos magdeburginių miestų.
Jai 653 m. Bet pirmieji gyventojai čia gyveno jau 10-ame tūkstantmetyje pr. Kristų. Kiti
įdomūs faktai :
Vilniaus miestui magdeburgo teisės buvo suteiktos Merkinėje;
iš mūsų herbo mitinis vienaragis įšoko ir į prezidento vėliavą;
Merkinėje lankėsi rusų caras Petras I, jų karvedys Kutuzovas, švedų karalius Karolis,
Jogaila net du kartus šv. Kalėdas Merkinėje sutiko, Vytautas iš pilies rašė laišką kryžiuočių
ordinui, buvojo ir Merkinę savo mylimai Barborai Radvilaitei dovanojęs Žygimantas
Augustas, lankėsi ir čekų pasiuntiniai, Merkinėje siūlę savo šalies karūną Jogailai, paskui
Vytautui... Šiame svarbiame to laikmečio m ieste mirė Lenkijos karalius LDK kunigaikštis
Vladislovas Vaza, prieš mirtį pareikalavęs išnešti jį aikštėn, kad žmonės pamatytų, kaip
miršta karaliai.
Miestelį siaubė karai, marai, o jis tebestovi… Ir dalijasi savo istorija, nūdiena, puikiais
buvusiais ir esamais žmonėmis, jų darbais, savo piliakalniu, chrestomatine Merkio – Nemuno
santaka, kadagynais, kopomis… Nežinau, ar dar kur Europoje yra toks Dievo ir žmonių
pamirštas, nenutryptas, neišnaudotas pasaulis… Dėl to mūsų Dzūkijos nacionalinis parkas
tapo PAN parkų nariu. ,,O Lietuva, Lietuva. Tu dar nežinai, neišmanai, kaip tu dvasiškai
turtinga. Kiek tavo gamtoje grožės, o žemėje galybės”. Po šiais Juozo Albino Herbačiausko
žodžiais pasirašome ir mes.
Būtent dėl tos ,,grožės” siūlome ne važiuoti pas keramikus, bet eiti pėsčiomis nuo
piliakalnio dešiniu Nemuno krantu. Jūs pamatysite Baltajame kalne laiptus – karvių
varyklas, Pastraujo salą, į kurią ganytis ginė plaukte per Nemuną, praeisite pro akmens
amžiaus gyvenvietės vietą. Pakalbėsime apie N emuną – darbininką plukdžiusį sielius,
vytines, strugus, baidokus, korobkas. Papasakosime apie gyvūnus, kurių galima sutikti
Nemuno ir Straujos pakrantėse, parodysim e bebrų užtvankas.
Taip besišnekučiuodami nueisime iki Zakavolių, pas keramiką Petrą Pretkelį. Kartais jis
žiedžia paprastą puodą, kitąkart nulipdo nenuspėjamos formos vazą ar kokios Perkūnės
atvaizdą… ,,Nelygu, kokia bus nuotaika ir koks laikas bus, nes ir molis, ir vanduo, kaip ir
patsai žmogus – ryte kitoks, negu vakare, ir netgi keramikas negali pasakyti, ar jis pats, ar
kokios galios jo rankomis duoda moliui dar neregėtą formą”… (St. Stacevičius ,,Barzdotos
puodžiaus godos”.)
Mūsuose gyvenantys keramikai – tikri darnumo su gamta pavyzdžiai. Štai Teresė
Jankauskaitė (ji gyvena Pelekiškėse) naudojasi ne vien geležimi turtingu mūsų moliu, bet ir
visu tuo, kas yra aplink. Teresės juodosios keramikos dirbiniai labai gražiai dera su
džiovintų žolelių vainikėliais, su jų lapelių atspaudais angelėlių sparneliuose. Ši menininkė
pagamino neregėtą molio suknelę su 1022 žvyneliais, sveriančią 6 kg. Kur dar tokią įdomybę
rasi?! Menininkė jums būtinai papasakos apie senuosius, dabar jau išėjusius amžinatin,
Merkinės juodosios keramikos m eistrus .

24. Šilo kaime iš žemės molio tamsos ir paukščių raibumo Elvyros Petraitienės keramikoje
atgijo senieji Dievai. O jos dukros, Rūtos Indrašiūtės, darbų margumėlis! Parodoje mes
suskaičiavome virš 40 augalėlių ir gyvūnėlių, išpieštų ant įvairiausių Rūtos darbelių. Nuo
šeimos moterų neatsilieka ir abu Elvyros sūnūs: Džiugas Petraitis ir Saulius Indrašius.
Prisirinkę valgomųjų ir gydomųjų žolelių, pasisotinę gamtos grožiu, pakylėję savo dvasią,
grįšime Merkinėn pamaitinti kūnus. Geriausia būtų turėti savo maisto, nes miestelyje nėra
valgyklos. Trūksta ir suoliukų poilsiui.
Senojo keramiko Giedros sūnus, poetas Vincas, savo laiku apraudojo molinius puodus.
Apraudojo ir meistrus, kurie ,,neklaužadų savo sūnų šito amato neišmokė“. Mes gi
įsitikinome: Merkinės molis gyvas ! Jis švyti, žydi Merkinę pamilusių, ją sava pavadinusių
menininkų darbuose.
2012-05-09 Merkinės pagrindinės
mokyklos mokiniai