2014 m. pabaigoje apklausta 1070 Lietuvos moksleivių apie jų pasirengimą stojimui į aukštąsias mokyklas, apie tai kas įtakojo pasirinkimą, apie korepetitorius.
1. Moksleivių apklausa: ką
rodo skaičiai?
2014 m. gegužės 23 d.
Žemyna Pauliukaitė
Baigiamųjų klasių moksleivių apklausos rezultatų
pristatymas Švietimo ir mokslo ministerijai
2. APIE TYRIMĄ
Moksleivių apklausa - dalis platesnio
MOSTA vykdomo tyrimo, skirto
Lietuvos studijų kokybės analizei.
Tyrimo tikslinės grupės:
Moksleiviai
Studentai
Dėstytojai
Administracija
Absolventai
Darbdaviai
3. Apklausta 1170 moksleivių visoje Lietuvoje
Taikytas kvotinės
atrankos metodas,
atsižvelgiant į:
mokyklos tipą
reprezentavimą
pagal apskritis
gyvenvietės tipą
Išlaikomos
proporcijos tokios,
kokios yra
generalinėje aibėje
4. Apklausa
siekiama
išsiaiškinti
Moksleivių planai pabaigus mokyklą:
kokie jie?
Kokios pagrindinės priežastys siekti/nesiekti AM?
Studijų pasirinkimo preferencijos ir
priežastys:
ar moksleiviai žino ko nori?
ko jie trokšta ir kaip stipriai?
kas svarbiausia renkantis?
kodėl Lietuva, kodėl – užsienis?
Apie moksleivį mokykloje
Ko tikimasi iš mokyklos?
Kaip vertinami mokytojai, jų darbas?
Moksleivių mokymosi motyvacija
Korepetitoriai: kas, kodėl, kokius samdo?
Planai studijų metu
Ar planuoja dirbti?
Ar planuoja imti paskolą?
Nuostatos AM atžvilgiu
12. 87 proc. apklaustų baigiamųjų klasių moksleivių
planuoja studijuoti Lietuvoje
43 proc. jau turi pasirinkę
specialybę, kurią nori
studijuoti
Ją dažniausiai renkasi pagal
tai, ką mėgsta (hobi), kas
sekasi mokykloje, svarbi VF
studijų vieta
52 proc. jau „nusižiūrėję“
konkrečią aukštąją mokyklą.
Labiau apsisprendę
gimnazijų, geriau
besimokantys moksleiviai
14. Užsienyje ketinantys studijuoti linkę turėti
aukštesnių siekių aukštojo mokslo atžvilgiu
Tai - geriau
besimokantys,
gimnazijų,
didmiesčių
moksleiviai,
konkrečiai
žinantys ko
nori
18. Didžiausią įtaką priimant galutinį sprendimą kur
ir ką studijuoti turi galimybė gauti valstybės
finansavimą studijoms
19. 80 proc. moksleivių pritaria, kad reikia studijuoti širdžiai mielą
specialybę
Specialybė, kuri
užtikrintų
materialinę
gerovę,
svarbesnė
profesinių ir
vidurinių
mokyklų
moksleiviams
Profesinės
Vidurinės
Gimnazijos
33. Svarbus finansinis aspektas: daugiau nei pusė
moksleivių, kurių tėvai be AM, teigia, kad
korepetitoriams neturi lėšų, nors tik 35 proc.
nejunta tam poreikio
35. Korepetitorius turėti labiausiai linkę gerais ir
labai gerais pažymiais besimokantieji
Tikėtina, kad
geriau
besimokantys
mokiniai samdo
korepetitorius
tam, kad dar
labiau pagilintų
savo turimas
žinias
48. Apibendrinant
Didžioji dalis moksleivių ketina ir yra tvirtai
apsisprendę studijuoti AM. Populiariausi – socialiniai
mokslai, universitetinės studijos.
Didžiausią įtaką priimant galutinį sprendimą kur ir
ką studijuoti turi galimybė gauti valstybės
finansavimą studijoms, kuri yra netgi svarbesnė nei
studijų programa ir aukštoji mokykla.
Didžioji dalis studijuoti ketina Lietuvoje, tačiau
didžiausių ambicijų turintys – užsienyje.
49. Apibendrinant
Didžioji dalis moksleivių, vertindami mokyklose
įgytas žinias, studijoms jaučiasi pasirengę.
Ruošdamiesi atsakomybę labiau linkę prisiimti patys
nei manyti, kad už tai atsakingi yra mokytojai.
Šiandieninė mokykla – į rezultatą orientuota
mokymo įstaiga. Pagrindinis mokymo ir mokymosi
„variklis“ – gerai išlaikyti egzaminai, pasiektos
norimos studijos. Tą patvirtina ir korepetitoriavimo
paklausa.
50. Apibendrinant
Korepetitoriai, padedantys pasiruošti egzaminams,
– gimnazistų, didmiesčių (ypač Vilniaus) moksleivių
„kasdienybė“. Juos turėti labiausiai linkę gerais ir
labai gerais pažymiais besimokantieji.
Moksleiviai linkę pritarti, kad minimalaus stojamojo
balo kriterijus turėtų būti taikomas stojant į
valstybės finansuojamas studijų vietas, į
universitetus ir valstybines aukštąsias mokyklas. Vis
dėlto, pastarojo „pjūvio“ aspektu nuomonė nėra tiek
diferencijuota, kaip kitų „pjūvių“ atžvilgiu.
Editor's Notes
Būsimieji studentai – kokie jie?
Ką rodo moksleivių apklausos duomenys?
Šios mokslevių apklausos – tai dalis platesnio MOSTA vykdomo studijų sistemos suinteresuotų šalių tyrimo, kuriuo siekiama nustatyti Lietuvos studijų kokybės būklę bei jai įtaką darančius veiksnius. Tikimasi, kad gauta informacija pasitarnautų kaip tolimesnių studijų kokybės tobulinimo sprendimų atspirties taškas visoms studijų sistemos suinteresuotoms šalims, kurios dalyvauja formuojant ir įgyvendinant politiką, nukreiptą į studijų kokybės gerinimą.
taikytas kvotinės atrankos metodas, atsižvelgiant į mokyklos tipą bei baigiamųjų metų moksleivių reprezentavimą pagal regionus (apskritis) ir gyvenvietės tipą, išlaikant proporcijas tokias, kokios yra generalinėje aibėje (39 tūkst. baigiamųjų klasių moskleivių).
AR MOKSLEIVIAI ŽINO, KO NORI? KO JIE TROKŠTA IR KAIP STIPRIAI?
KAS SVARBIAUSIA RENKANTIS? KOKIE MOTYVAI RAGINA STUDIJUOTI LIETUVOJE AR SVETUR?
AR JAUČIASI JOMS PASIRENGĘ? KODĖL?AR KOREPETITORIAI – SĖKMĖS GARANTAS?KAS ATSAKINGAS UŽ SĖKMĘ?
87 proc. apklaustų baigiamųjų klasių moksleivių planuoja studijuoti Lietuvoje,
Pasirinkimui, ar studijuos aukštojoje mokykloje, taip pat turi įtakos mokyklos tipas, kurioje mokosi respondentas: daugiausia ketinančių studijuoti yra gimnazijose, mažiausiai – profesinėse mokyklose;
studijuoti ketina dešimtadaliu daugiau moksleivių, kurių bent vienas iš tėvų turi aukštąjį išsilavinimą
30 proc. respondentų ketina studijuoti kolegijose, 61 proc. – universitetuose. Universitetuose ketina studijuoti geriau besimokantys moksleiviai, kolegijose – turintys prastesnius pažymius; universitetuose – gimnazijose besimokantys moksleiviai, kolegijose – profesinių mokyklų moksleiviai; universitetuose – Vilniaus ir miestų (išskyrus didmiesčius) gyventojai, kolegijose – kitų didmiesčių (išskyrus Vilnių), miestelių ir kaimų gyventojai
Tai, kad yra tvirtai apsisprendę po mokyklos baigimo studijuoti teigė 42 proc. moksleivių.
43 proc. jau turi pasirinkę specialybę, kurią nori studijuoti: skirtumų pagal mokyklos tipą nėra.
52 proc. jau turi nusižiūrėję konkrečią aukštąją mokyklą. Šiuo klausimu labiau apsisprendę gimnazijų (taip – 57 proc. G, 43 proc. M), geriau besimokantys moksleiviai (taip -59% stipriai, 46 – vidutiniškai, 33 – silpnai)
Daugiausia respondentų – apie trečdalis ketina studijuoti socialinius mokslus, po penktadalį – technologijos ir biomedicinos mokslus; mažiausiai norinčių studijuoti fizinius mokslus
PADARYTI GIMNAZIJA_MOKYKLA
Moksleivių apklausa atskleidė, kad pilnoms studijoms į užsienį planuoja išvykti 9 proc. apklaustų mokinių (51 pav.). Pastebėta, kad tokių planų dažniau turi geriau besimokantys, gimnazijų, didmiesčių moksleiviai. Pagrindiniai motyvai – didesnės ateities perspektyvos, numanoma geresnė studijų kokybė bei palankesnis požiūris į studentą (52 pav.). Norintys studijuoti užsienyje pasižymi dažniau norintys siekti ne tik bakalauro, bet ir magistro, mokslų daktaro laipsnio (53 pav.).
Ar moksleiviai tvirtai žino, ko nori? (35kl., 37 kl., 50 kl.)
Studijų pasirinkimo priežastys (visas blokas klausimų nuo 39 kl. iki 46 kl. su koreliacijom) Kokie motyvai ragina studijas rinktis LT ar svetur? (41 kl.
Priėmimo vertinimas (23 kl. 24 kl. 40 kl.)
GIMNAZIJA_MOKYKLA
GIMNAZIJA_MOKYKLA
Didžiausią įtaką priimant galutinį sprendimą kur ir ką studijuoti turi galimybė gauti valstybės finansavimą studijoms, kuri yra netgi svarbesnė nei nei studijų programa ir aukštoji mokykla
GIMNAZIJA_MOKYKLA
Nesiskiria vertinimai pagal mokyklos tipą, tėvų išsilavinimą, norą/nenorą studijuoti (32 kl.), vietovės tipą (miestas, kaimas), korepetitorių turėjimą,
GIMNAZIJA_MOKYKLA
Reikia studijuoti specialybę, kuri užtikrintų materialinę gerovę
Kaip vertina savo pasirengimą studijuoti? (20 kl. 49 kl. atsifiltravus tik kas studijuos)
Kokie veiksniai turi įtakos vienokiam ar kitokiam vertinimui? (Kokie moksleiviai jaučiasi pasiruošę, kokie ne? Kokia mokyklos mokymosi lygio įtaka pasirengimui?)
Ar korepetitoriai – garantas pasiruošti studijoms? (kokia moksleivių elgsena, ką mano?) (5.1 kl., 13 kl, 15 kl.
Kieno atsakomybėje pasirengimas studijoms – moksleivio ar mokytojų/kitų? (11 kl.)
Nesiskiria vertinimai pagal mokyklos tipą, tėvų išsilavinimą, norą/nenorą studijuoti (32 kl.), vietovės tipą (miestas, kaimas), korepetitorių turėjimą,
Skiriasi pagal mokymosi pažangumą. Stipriai besimokantys savo pasiruošimą vertina geriau.
GIMNAZIJA_MOKYKLA
30 proc. respondentų ketina studijuoti kolegijose, 61 proc. – universitetuose. Universitetuose ketina studijuoti geriau besimokantys moksleiviai, kolegijose – turintys prastesnius pažymius; universitetuose – gimnazijose besimokantys moksleiviai, kolegijose – profesinių mokyklų moksleiviai; universitetuose – Vilniaus ir miestų (išskyrus didmiesčius) gyventojai, kolegijose – kitų didmiesčių (išskyrus Vilnių), miestelių ir kaimų gyventojai
Pagalvokite apie tai, ką esate išmokęs mokykloje. Kaip manote, nuo ko labiau priklauso Jūsų dabar turimos žinios? * Jūs mokotės:
Labiau į rezultatą orientuoti stipriai besimokantys, gimnazijų moksleiviai
Tik dėl teigiamo įvertinimo dažniau linkę mokytis silpnai besimokantys moksleiviai, profesinių mokyklų moksleiviai (lyginant atskirai grupes pagal mokymosi lygį ir mokyklos tipą)
Visus dalykus mokytis sistemingai ir atsakingai dažniau linkę mokytis profesinių mokyklų moksleiviai (lyginant grupes pagal mokyklos tipą).
Šie skirtumai statistiškai reikšmingi.
Nes to prisireiks ateityje
Kaip vertina savo pasirengimą studijuoti? (20 kl. 49 kl. atsifiltravus tik kas studijuos)
Kokie veiksniai turi įtakos vienokiam ar kitokiam vertinimui? (Kokie moksleiviai jaučiasi pasiruošę, kokie ne? Kokia mokyklos mokymosi lygio įtaka pasirengimui?)
Ar korepetitoriai – garantas pasiruošti studijoms? (kokia moksleivių elgsena, ką mano?) (5.1 kl., 13 kl, 15 kl.
Kieno atsakomybėje pasirengimas studijoms – moksleivio ar mokytojų/kitų? (11 kl.)
Turėti korepetitorius labiau linkę merginos nei vaikinai.
Korepetitoriai, padedantys pasiruošti egzaminams, – gimnazistų, didmiesčių (ypač Vilniaus) moksleivių „kasdienybė“. Juos turėti labiausiai linkę gerais ir labai gerais pažymiais besimokantieji.
Taip labiau linkę manyti silpniau besimokantys moksleiviai
Kaip vertina savo pasirengimą studijuoti? (20 kl. 49 kl. atsifiltravus tik kas studijuos)
Kokie veiksniai turi įtakos vienokiam ar kitokiam vertinimui? (Kokie moksleiviai jaučiasi pasiruošę, kokie ne? Kokia mokyklos mokymosi lygio įtaka pasirengimui?)
Ar korepetitoriai – garantas pasiruošti studijoms? (kokia moksleivių elgsena, ką mano?) (5.1 kl., 13 kl, 15 kl.
Kieno atsakomybėje pasirengimas studijoms – moksleivio ar mokytojų/kitų? (11 kl.)
Turėti korepetitorius labiau linkę merginos nei vaikinai. Tarp turinčių korepetitorius merginų – 41 proc., vaikinų – 32 proc.
Pagrindinė priežastis neturėti korepetitoriaus merginų tarpe – lėšų stygius, vaikinų – poreikio stygius
Dažniausiai korepetitorius turi gimnazistai
Tarp tų, kurie turi vieną korepetitorių, yra 77 proc., kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą (23 proc. kurių tėvai neturi)
Tarp tų, kurie turi kelis korepetitorius, 79 proc. yra moksleiviai, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą (21 proc. kurių tėvai neturi)
Korepetitorių turėjimas - finansų klausimas: nors tik 35 proc. moksleivių, kurių tėvai neturi AM, mano, kad jiems nėra poreikio šiai paslaugai, vis dėlto net pusė (52 proc.) šios grupės moksleivių teigia, kad tam jie neturi lėšų.
Daugiau nei pusė moksleivių iš šeimų be aukštojo išsilavinimo teigia, kad korepetitoriams neturi lėšų, nors tik 35 proc. nejunta tam poreikio
,
Korepetitoriai, padedantys pasiruošti egzaminams, – gimnazistų, didmiesčių (ypač Vilniaus) moksleivių „kasdienybė“. Juos turėti labiausiai linkę gerais ir labai gerais pažymiais besimokantieji.
Kaip vertina savo pasirengimą studijuoti? (20 kl. 49 kl. atsifiltravus tik kas studijuos)
Kokie veiksniai turi įtakos vienokiam ar kitokiam vertinimui? (Kokie moksleiviai jaučiasi pasiruošę, kokie ne? Kokia mokyklos mokymosi lygio įtaka pasirengimui?)
Ar korepetitoriai – garantas pasiruošti studijoms? (kokia moksleivių elgsena, ką mano?) (5.1 kl., 13 kl, 15 kl.
Kieno atsakomybėje pasirengimas studijoms – moksleivio ar mokytojų/kitų? (11 kl.)
Pas kokį (svetimą ar savo) mokytoją mokytis lytis (vaikinas ar mergina) neapsprendžia, įtakos neturi, statistiškai nereikšmingi ski
Skiriasi mokinių preferencijos renkantis korepetitorius pagal mokyklos tipą: gimnazistai linkę samdytis ne savo dalyko mokytojus, kiti moksleiviai - saviškius
Pas savo dalyko mokytojus papildomai mokytis dažniau linkę moksleiviai iš miestelių ir kaimų
Didmiesčių moksleiviai korepetitoriais dažniau renkasi ne savo dalyko mokytojus
Silpniau besimokantys linkę papildomai mokytis pas savo dalyko mokytojus.
Nes to prisireiks ateityje
Kaip vertina savo pasirengimą studijuoti? (20 kl. 49 kl. atsifiltravus tik kas studijuos)
Kokie veiksniai turi įtakos vienokiam ar kitokiam vertinimui? (Kokie moksleiviai jaučiasi pasiruošę, kokie ne? Kokia mokyklos mokymosi lygio įtaka pasirengimui?)
Ar korepetitoriai – garantas pasiruošti studijoms? (kokia moksleivių elgsena, ką mano?) (5.1 kl., 13 kl, 15 kl.
Kieno atsakomybėje pasirengimas studijoms – moksleivio ar mokytojų/kitų? (11 kl.)
Studijas užsienyje dažniau planuoja rinktis šiuos moksleivių grupės: gyvenantys Vilniuje ir kituose didmiesčiuose, palyginti su gyvenančiais kitose vietovėse; gerai ir labai gerai besimokantys moksleiviai, palyginti su prasčiau besimokančiais
Pastebėta, kad tokių planų dažniau turi geriau besimokantys, gimnazijų, didmiesčių moksleiviai. Pagrindiniai motyvai – didesnės ateities perspektyvos, numanoma geresnė studijų kokybė bei palankesnis požiūris į studentą (52 pav.). Norintys studijuoti užsienyje pasižymi dažniau norintys siekti ne tik bakalauro, bet ir magistro, mokslų daktaro laipsnio (53 pav.).
