4. 101
arxeolog _ Cineref qoZires istorias urCqind ambe,
mu vaQofe quanas (CaTal giukis)?
saflefiS goxirua Tel didages Zirafilre quanaS
garda, Tena mowmens Tis, namda Te qanas saerToT xirua
vard. “melartiq brel saflef enTxor, do namTinSa xe
minaTxima vard. namTin naxantis vare Zirafil agresia,
Cxup, laxua do wama (wameba). xolo umos gasakvir Zir
quanas naqiref muknaxanta.
5. 102
melartiq Teqian naxantuebs umoso Zirafilre: bira, sx-
apua, laQaf~. aTeSenre RoronTiS kaTa renia iCiebna mou-
lir momTabare barbarosef aborigenefiS gurSen (gasak-
vir re, mara faqtire).
pirvel, arZaS umoS jveS religiur simboloef mTel
ges Zires quanas do ilus (troa) 9000 anTas waner. gu-
Suurs pirvel simboloef margal lazur ninam tomefSe
mours. Te simboloef Tudo naxantis re Zirafil.
В заключении приведу слова известного английского историка
и археолога Д. Мелларта: « Чатал-Гуюк (Куванна – quana) – оби-
тель предков пеласгов и хаттов, то есть типичный сино – Кавказ-
ский субстрат! расовый тип – средиземноморская раса, похожая
на сегодняшних грузин. Индоевропейцев в малой Азии до 4000
года и быть не могло».
laz _ megrelebis valia
samegrelo aris ukanaskneli kunZuli sadac Semogvr-
Ca RmerTiseuli cxovrebis amsaxveli xalxis memkvidree-
bi,sadac kidev aris SemorCenili unikaluri cxovrebis
wesebi, rac aucilebelia istoriis aRsadgenad. amitom
gavufrTxildeT mgrul-lazur enas. unda icodeT, rom
Cvens sxeulSi, aris sufTaT iseTi geni, rac ar aris arc
erT sxva eTnosSi dedamiwis zurgze. Cven gvqonda iseTi
unikaluri msoflmxedveloba, kosmogonia da samyaros
aRqma, iseTi warmodgenebi RmerTis raobaze da adamianis
rolze, rac ar qonia arc erT eTnoss Cvens mere warmo-
qmnils. isini miiCnevdnen Tavs RmerTis Svilebad. RvTis-
Svilebad da yvelafers asulierebdnen, anu cnobierad
esaubrebodnen. magaliTad cxovelebs, mcenareebs, mTas,
cas, miwas, varskvlavebs sakuTar da-Zmebad miiCnevdnen.
iq Zalmomreoba da sikvdili mefobda, CvenTan sicocx-
le, bunebis suliereba, bunebis cnobiereba. moviyvan erT
magaliTs:
6. 103
Джеймс Меллаарт при раскопках обнаружил еше в истории не
известное – чего не было в Куванне – quana (Чатал – гююке).
Воровство как криминальное преступление археологически
доказать невозможно, но можно обнаружить проявление особой
формы воровства – ограбление могил. Ограбление могил всег-
да присутствовало с самого начала классового общества. В Ча-
тал-Гююке не обнаружено ни единого примера ограбления могил,
Меллаарт нашел лишь нетронутые захоронения. Подобно мотиву
для ограбления могил, отпадал и мотив для воровства вообще.
Полное отсутствие изображений, говорящих о проявлениях
агрессии, таких как «конфликт или борьба, не говоря уже о вой-
не, избиении или пытках. Нет ни малейшего следа тех вещей, ка-
кие появляются с началом цивилизации». Нет ни одного челове-
ка, останки которого несли бы на себе признаки насильственной
смерти; ни одна найденная кость не указывает на насилие со сто-
роны другого человека как на причину смерти Ни один человек
не погиб, будучи убит или смертельно ранен другим человеком!
И не было войны!
Это относится не только к Чатал-Гююку вплоть до послед-
них дней существования поселения, но и на протяжении 1500 лет
было характерно для Анатолии, а с 6500 до 4000 г. до н.э. «прин-
ципиальное миролюбие» которой подчеркивал еще Чайлд..(Вир
Гордон Чайлд –британский историк австралийского происхожде-
ния, один из крупнейших археологов 20 век).
Люди выработали столь же миролюбивые представления о
потустороннем мире, какими были и они сами. Разработанный
общественный кодекс поведения и твердая этика «позволяли лю-
дям в Чатал-Гююке... регулировать повседневную жизнь... без
центральной власти».
«Нельзя не придти к заключению, что люди Чатал-Гююка ви-
дели вещи иначе, чем мы. Они сконцентрировались на непрерыв-
ности жизни... форме и способе обеспечить ее. Создается впечат-
7. 104
ление, что они... поняли значение... того факта, что жизнь должна
продолжаться; фундаментальная истина, которую мы рискуем
потерять из виду».
В заключении приведу слова известного английского историка
и археолога Д. Мелларта: « Чатал-Гуюк (Куванна – quana) –
обитель предков пеласгов и хаттов, то есть типичный сино –
Кавказский субстрат! расовый тип – средиземноморская раса,
похожая на сегодняшних грузин. Индоевропейцев в малой Азии
до 4000 года и быть не могло». aTaq Cqim azriT oko qiTquas
Ti gasakvir ekoxvamilafaq namus Tel geS Cineref iCiebna
_ «arZa religief moursia warmarT religiaSe». guSours
arZa warmarTul religia mours Ti akanSe sode diWyan
pirvel religiur wesefq. pirvel religiur wesefiS Wy-
afa re pirvel civilizaciaS Wyafa: makiTxoba. astrono-
miul anban, RoronTefiS patcema, pirvel simboloefiS
do TamgefiS gorCqina. aTe arT _ arT simboloSe mours
amdRaner saqorTuoS beray. beray orinjiS tyebSe rd
keTebul. Silas _ uZaxdes qumuS ZafSe Sils (ma 18 simbo-
lo). qidekviriT Tudo mounafil naxantebs.
margalur folklor iCieb muWo berayiS istoria iWyaf
gvalo jveS borjiSe, oniS borjiSe. beray ord Sxvado
Sxvaner: jveS margalef mikakirandes ginZe Wokas geriS
tyebis vara tyar ker RejiS tyebis do meberaye ewoQund
xiaCis (jaris) woxle.
8. 105
xolo ord religiur beray tyebis gexantil barCxal,
anu amdRaner saqorTuoS berayis megin fer (Ji mounafil
ma 18 naxantis iZire).
amdRa Tel geS Cineref nanCna _ muWo tyar ker Rej
arZaS umos Wkver do uSiSar orinjre Cqin orTes. Tena
uCqudes margalefs.
tyebiS berayis ukul qigiadv maJia saxelq _ Silaq, anu
ZafSe naSua beray. qirsianul religiaS moulaS ukul
geriS tyebiS mangioro Silas mikaxantandes wminda geor-
giS saxes. margalef Taq muTun gansxvavebas varwyedes
«ger» igive simbolo rdu muWoT wminda giorg muS ZalaT,
simarTleT do daniSnulebaT.
Малая Азия, 7 тыс. до н.э.
9. 106
Cqim azriT Te wigniS makiTxeSo Znel veQi Te arte-
faktef Zirafil quanas, ilus do kolxeTis qelurinuas
guSours amdRaner saqorTuoS SilaS Tanga mours 9000 anTas wanaS ki-
noxian Cqin jveSefiS simboloefSe — barCxaliSe do barCxarTuSe.
jveS margalefiS berayef.
10. 107
arTianwima do gegSeRas nanC (daskvna) _ qore Tu var? _
Tena arT kaTaS namoqmedar, arT kaTaS civilzacia.
istorias TeiSax xenwfend Tejgua warmodgena, muWo
arZaS umos jveS civilicacia rdu SumerefiS civili-
zacia. mara, inglisel arqeolog jeims melartiS nanCiT
giSeQun, muWo CaTal _ guiukiS artrfaqtefq (1956 w.)
gime qeSaxunu SumerefiS civilizaciaS pirveloba.
qidekviriT Tudo moCamil berayiS jvaref muWo mo-
gens amdRaner saqorTuoS Silas. 9000 anTas waner margal
tomefiS nasarja barCxals (svastikas). naxant 18.
bolos qimipuna Tel didages Cinebul arqeolog — is-
torikosiS d. melartiS zityvefs: «CaTal giuk (quana) —
ore jveS pelazgefiS do xaTefiS oxore kavkasiur tipiS,
amdRaner qorTuefiS ner. indoevropelefiS rasaS Qofa
6000 anTas wanaS kinox WiWe azias _ tyurare».
urSu (gobekli tepe)
ritualur centr urSu (gobekli tepe) ore 15 kilo-
metriT oroniT TurqeTiS noRa SalinurfaSe. xeTefiS
imperiaS borjis Te noRas saxel geZud urSu.
TurqeTiS do germaniaS Cinerefq arqeolog klaus Smi-
tiS unCaSalaT 1994w. daWyes gobekli tepeS arxeologur
gonTxorua do qumorTes Ti nanCiSa muWo Te Senobef re
istoriandel, did wyariS liaS kunoxian.
«i. xolderkiq, damowm: «....arxeologias dio vovZir
Tejgua ostatur nagegoba quaS borjiSian. ibadeb gipo-
teza muWo Te Senobef aSenebulre namdgaren maRal civi-
lizacia uRdun fer kaTaT, do Te kaTas gunoRalir afna
gigantur wyariSlia, did wyariS lia».
gigantur wyariS lias Cineref iwuruana sodgaren 10 —
11. 108
12 anTas wanaS kinox». Cineref Tvalna muWo gobekli tepe
(urSu) ord did ritualur centr (oxvamur adgil).
gobekli tepeS xaslas iwuruana jveS noRa urSus 2000
wanaS Cwe. kinox Sumerul, akadur, xeTur naWaruebs.
magalTo: «pirvel xeTef do xuritefiS Skas xatusi-
liS xenwfobaS masma wanaS borjis iku Cxupiq noRa ur-
SuSen.....» TavreSe guSuurs muWo urSu ordu did do
Rvalior noRa do Te noRas uRud muS oxvamur akan (rit-
ualefiS centr).
istorias rCqinelre muWo Taq margal-lazur ninam
tomef (xaTef do xuref) oxorandesun Tes amowmens Tqum
urSu. urSu — dRas vakocens do vatorxun fer quaS Seno-
bare. 12 anTas wanas Tizma SxvadoSxva rjulis barbarose-
fiS gilaburgonq, dixaS waluaq, wyariS liaq, vakarR Te
Senoba. Te Senoba RoronTiS Zala do goneba meCamil ka-
TaS naSenebre _ urSure.
zityva «urSu» margaluro utaxus niSnens. «urSu» _
Taq iSayarud kaTa, Taq meurd pirvel RoronT morwu-
12. 109
meefiS xvama _ wirua, RoronTwma xolos kofa, bira — sx-
apua.
xolo arT saintereso artefaqt namuT mudganerreno
akavSirens urSus _ TanafaS kokwima. Tenare quas gexan-
til koCiS tan do furinjiS dud uRun fer RoronT.
Tenare maJia ekoxvamilafa namuT ma pirvelo gamova-
qveyn Cqim wignis «saxenwfo aia — atlantida» _ s. pir-
vel Jimole maf mounafil — nanaS statuetkef. Tudo
mopuns maJia ekoxvamilafaS amowmensun fer naxantuef.
naxantuef Tudolere.
TanafaS kok
TanafaS kok ore Ska okeanes 3000 km. daSorebul CiliSe.
Taq Zirafilre brel did qilinjef (Zegli), namTine 12
metrianre. “ma 16 ukuniS espanel Cinerq sieza de leoneq
okiTx Taqian maxoru indoelefs _ Tena inkefiS ginadgima
reniao? indoelefs Zicaq geuoles do ukul iCues: ena
keTebul afna Ce kaTas, bJakeanebs brel borjiS iSo~.
`indoelefiS legendef iCiebna muWo xotu matuaS ka-
Taq morTes xargel filukefiT do miRes: brel xiliS
nergef, Tasef, orinJ do xorc-Wandamo~.
TiTon pasxalelelef (Teqian maxoruef) xotu matuaS
kaTaT meuRuna munefiS dud do xotus munefiS jveSefiS
lidero Tvalna.
Teq Zirafil re naWara uRun fer brel ficaref.
sovreSe morT Te naWarefq arZas ukvirs. xoloSian
kontinentebs soTin Warua Ti borjis vouCqudes. Tel
didgeS Cineref dio varena mzaT qoTquan sovreSe morT
xuta matuaq Te kokSa do sovreSe miR jaS ficarefiS ge-
Warilef. Tes megun fer naWara eroglifef re Zirafil
13. 110
WiWe azias, egviptes, mesopotamias.kankale ieroglifef
simboliure gverdo geometriul. Cineref qumorTes Ti
nanCiSa, muWo Te tekstef Waril re Sxva ninaSa do Suro
vag asean rapaunefiS ninas.
TanafaS kok naWaruef.
ruseTiS mencar sergei riabCikovq brel wanaS ukul
qiSilebu Te naWarefiS WiWe nawiliS ginoTamgua. mopuns
WiWe noWker namuT meg margalur Tqumus. fcitirenq
muWo ren TeS:
Цитирую прямо как есть:
1. «Тексты ронго-ронго на палицах – ua (буквально); «ua» _
цветок; цветение; росток»)».
«древнерапануйское hana – «страна мертвых» – qana.
«hana» Кана _ qana — qanare margaluro
«Mоаи hoa-haka _ nana _ ia». «nana _ ia», nana ia _ marga-
lur iavnanare.
TanafaS kokiS qilinjef.
14. 111
sergei riabCikoviS nasarja ekoxvad Tudo moCamil
arTefaqTewma. aTaq re Ti sensacia! sensaciur axvilafa,
namus ma mefxvad ada wanaS ukul, anTasobiT SxvadoSxva
arTefaqTefiS ginojinaT do Sxvado Sxva civilizacief-
iS arTefaqTefiS ekodgumaT. bolos qumofrT Ti nanCiSa
muWo xuta matua ord aiaS qanaSe ulir. Tudo mopuns Te
artefaqtef.
Cinerebs brexanre axvilafir afna quas gexantil CitiS
dudam koC Sumeras egviptes do Tvalundes Tenefs did
RoronTefo.
istorias rCqinelre muWo Cqin jveSef xantundes mune-
fiS RoronTefs koCiS taniT do orinjiS vara furinjiS
dudamo Tes orTudes gancxvebulo oko iZiredkon muWo
RoronT koC re, mara umos Zaliero iZiredkonin oko.
SumerefiS naWarurfSe miCqna, muWo civilizacia babi-
luSa moRalir af RoronT ea — s (aia-s). ea-q eSarTua
zRvaSe CxomkoCiS saxeT. Tliano Cxoms gud, mara CxomiS
dudiS Tudo koCiS saxe uRudua, ragadandua koCcalo
do Tel dRas kaTawima ordua: oguruand kaTas Waruas,
jixefiS Senebas, kanonefiS Waruas, dixaS sarjuas do Sx-
vas. onjua borjis kin zRvaSa inuurd. Tes iCieb Sumerul
mif.
TeS garda TanafaS kokiS naWaruefs uR exujafa Ro-
ronT aiawima. TanafaS kokiS “ia~ do SumerefiS Tavar
RorinTiS saxel re “ea~ (aia). (Ji moCamil ma muWo Sxva do
Sxva qanas RoronT aias uZaxdes sxvadoSxanero: aia; ea; ia;
ei; iaa).