SlideShare a Scribd company logo
1 of 55
113
Ji moCamil artefaqtef: naxantuefiS ekoxvamilafa;Ro-
ronTefiS saxelef; ficarebs gesarjua; Te kaTaS lider-
iS saxel do gvar iCieb sovreSe rena movlir Te kaTa. Te
artefaqtefiS mejinelo Tamamas Silebe akeTe nanC moWo
TanafaS kokiS kulturaS jinj meurs SorSa vidre po-
lineziaS kokefiS civilizacia.
xotu _ (brel aTas wanaq mukorT TiS ukul do Teqian
kaTaq albaT muSobraT osumudes saxel xuta —(xotu) mat-
ua. Tejgua saxel do gvar xvale margalefs uRuna amdRa.
ase qidekviriT nJi moCamil naxantuebs urSuSe do Tana-
faS kokSe identurre, arT koCiS naxantas re. (saerTod
Ti borjis gvaref namTin kaTas vouRud xvale aianefs
uRudes — arZaSo gasageb ordkon nam qanaSe rena).
Tes geZinelo margalur zityvefiS Qofa TanafaS kokiS
Изображения птицечеловека, вырезанные на камнях в Гобекли-тепе 10-12
тысяча лет. naxant urSu
114
teqstebs do quaS mangarefiS (qilinjefiS) Qofa nanCus,
muWo xuta matua moulirre TanafaS kokSa aiaS saxenw-
foSe.
araTa _ qardixa
qana araTa istorias rCqinelre muWoT miTiur akan
WiWe aziaS gvalefs, Teq sode iwuruana bibliur edems.
sargon-2-S (ma-8 ukunis Cwe.) naWaras Sinelre Ral
araTaia tob urimiaS gime.
maspero iCieb: `gvalefiS qana (urartu), sode iWy-
af tigr do efrat, asiriaS xenwfe sargoniS borjis
doxorel rdesia xvale arT kaTaT namuT Sure vagudes
somexebs do mogendes asean qorTuefs,Te golaS pirvel
saxel qardixa re ukul gvianian qirsianul legendaSe
gedvalir saxel re „ararat“.
Tqum «araTa» inwyumu margaluro:
`a ra Ta~; `a Cxana do TuTa~; a Cxana do TuTaS ebSa
qana.
araTas megun fer identur zityvefre _ muS erCqinel
daniSnulobas exantunsun fer anu RoronTul saxelef
saxenwfo aiaS akanefiS:
`arina~ — xaTefiS dida noRa. `a — rina~; a jgir dari-
nal akan.
`naxarina~ _ nairiS dida noRa. «naxa _ rina»; RoronTiS
naxa dixa.
`aWara~ _ „a-Wara~; `a _ (RoronTiS) Warel akan.
`oTxara~ _ oxori afxazeTis. oTxara _ oTxolo ganSe
gaxarebul rina.
`xarafa~ _ „RoronTiS xarebul akan“. indoeTiS pirvel
saxel.
115
„qardi“ _ qacal mangaref rdi.
`qardixa“ _ qacal mangarf xi.
`mardu~ _ gola urartu.
guSuurs araTa rdu RoronTiS giSnagora akan, sode
brel Cxanare, jgir hava, jgir mindoref, jgir wyar,
brel xil do Rvalior ortvin. Tenare Ti bibliur ede-
miS baRis uZaxnan Ti akan.
araTas megunfer margalur zityvefre namuT exantuns
Ti borjiS adamianiS rinas do adamianiS moxvare sibo-
loefiS, RalefiS, do akanefiS saxelefs:
`aramxut~ _ pirvel dixaS mosarjeefiS, margal _ maTa-
salefiS moxvare miTologiur
personaJ aramxut. `a ra (m) xu~; `a Taq CxanaS xel~.
`aram~ _ aiaduS (urartuS) xenwfeS saxel; `a _ ra — m~;
a CxanaS koC.
`abram~ _ xaibirefiS lider, arTRoronTianobaS
dmaarsebel lider.
`rama~ _ indielefiS RoronT. „ra“ — Cxana; „ma“ _ mare:
`ma Cxana~.
`afxa~ _ afxaS Zval magiur ZalaS maxe. makiTxefiS Ta-
var xeWkud.
`araba~ _ margalefiS maRal barbalam urem.
biblia iCieb: edemSe guSuurdua Ral samoTxeS teri-
toriaSe oCxapalo, namuT ukul irTud oTx Ralo: fiSon,
gixon, xidekil do furina. Te oTx RalSe arT RaliS
saxel «fiSon»meg Ral «fiCor»-s (samargalo). Jir RaliS
saxel margalur re: xidekil anu bunebaS nakeTeb xidefiT
dorSvil Ral; furina — furinjcalo mefurinunsfer
Ral. saerTod margalef Raluebs umoso arZendes ma-
furinjefiS do orinjiS saxelebs.
Tes amowmens Sxva RalefiS saxelef saqorTuoS teri-
torias:
116
Ral _ kir, qir _ mafurinjeS saxel. mtkvari, kura mus
niSnensu Cqimo urCqindre
Ral _ fsou — fsua.
Ral _ CxouSia.
Ral _ kol (kodor)
Ral _ cxenwyar.
Ral _ araks _ erixi, eriasxi; erefiS samoTxe.
Ral _ eriSwyar.
ase aTaq qofSinue arT _ arT araTas maxoru aborigen
kaTa, (margal-lazur ninam tom). antikur mencaref Warna:
«qana karduene, do kaTaS saxel karduxef;
nikitin Waruns: «SumerefiS naWaref iCiebna Te qanas
joxodua «kardi» do kaTas _ «karduian».
aleqsis Snaider: asirielef — Te qanas uZaxdes _ kar-
dus» do kasitef uZaxudes Tinefs karduniaS _ is~.
pirvelo kardefSe iwuruans arT Sumerul naWara (3000
anTas w. Cwe.), sode meurs ragad qiana — qar-da; kar-da-
ka.». majia anTas wanas Cwe. kasitefq geWofes babilu do
kimiSayaru qarduS — karduniaSiS qana». Tiwima qardefiS
qana ord Rvalior qana, teritoria mianWand tob baial-
inSax.
aTaq oko qiTquas Ti ambeq muWo dudSe pirvel saxel
gola araratiS rdu qardixa Tes amowmena Tel didages
Cinebul Cineref:
aleqsandre afanasev: `umos simarTle re: „noeS kido-
banq miodorT gola qardus~.
ipolit iCieb: `gola qardu~ renia Ti akan sode mio-
dirTua noeS kidobanq~.
masma ukuniS Cwe. babiluS mesiakon berous: `CxonCx
noeS kidobaniS nS amdRaner dRaSa mikore gola kardui-
ans. Teqian kaTa mukotaxna bitumiS notexis do meuRna
Talismano~.
117
antikur avtoref Warna qana qarduene do kaTa kar-
duxef. alaqsis Snaider: `kasitef uZaxdesia karduniaSiS.
nikitin: `qanaS saxel korduena do karduxef. SumerefiS
naWaref iCieb: `kaTa kardi do qana karda do karda aso-
cirebulre araTawima~.
mus vorwyeT Ji moCamil tekstefSe?
Cqim azriT Taq saWirore TiS gageba mu Wirs do muSen
re mencarebs vagagebes mu gancxvebare kardu, karduniaS
do xaldu, xaldei, xaldevelef Skas. Te Ji mukoTvalir
saxelef arT eTnosiS kaTaT miorCqna. Tena Secdomare,
Taqre gvalo Sxvado Sxva kaTa.
sore Taq Secdoma?
pirvel Secdoma re _ Te maWaralefs vapaluna aso `q~,
TeS mangioro Warna `k~, minSa `x~-s.
jveS, aborigen margal-lazur ninam tom 878 w. Cwe.
qardef _ ganadgur gegia semitur barbarosebq xaldev-
elefq. Taqian moulaSa xaldevelefiS kulturaSe muTun
vare ragadebul. ukul qardefiS Tavar RoronTiS saxel
«mardu» gegnakeTes `marduk~-o. bolos Te mangar civili-
zaciaS kaTa demorCiles do ifrelq moulirefiS ninaT
iQu gunokeTebulq.
Taq ma oko qigeuZine Tina namda, muWo Silebe udabnos
mogegie kaTaq geWofes babilon do arT ucfas (200 _ 300
w.) ginirTes istorias Cinel mesiakonefq, mencarefq, as-
trologefq, magefq, makiTxefq. Taq re Secdoma _ Cqim az-
riT Taqian maxoru kaTa xuref, Sumeref, qardef giniles
arameul ninaSa do Warundes Tinefis ninaSa. aTaS qimSa-
din qardefiS, xurefiS, xaTefiS do xaibirefiS naxandiq.
inglisel arxeolog leonardo vuli (1961) Waruns:
`aseiSax vare rCqinel qiSilebe Tu var douZaxaT el-obei-
daS kaTas Sumeref. mara arT ueWvelre TinefiS dunarcx-
ua kultura vard tyuraia, Tinefs gunoRalir af did
118
wyariS lia do ilaaf did rol Sumerul civilizaciaSo...
Tinefq gunoCes legenda did wyariS liaS... do miTin Sx-
vas veSeulebud Tejgua legendaS mogoneba~.
nairi, aiadu (urartu)
Tel didages rCqinel Ciner masfero Waruns: «qana
urartu, TavreSe iWyaf Raluef: efrat (furina),do tigr
(xidekil), asiriliefiS xenwfe sargoniS naWaraSe iZire
muWo Ti borjis Te teritoria ord doxorel xvale arT
kaTaT namsuT muTun vouRud saerTo somxefwima do mar-
galur _ lazur ninam tomebs gudes».
Ciner lenorman, ma valdebul voreq qofTque Tina
muT War genrix raulsonq: `urartuS ninas muTun saerTo
vouR asean gaikefiS (somexef) ninawma. gaikef, guSulir
rena frigiaSe, WiWe WiWeT eWofundes dixefs sovreSe gi-
noraQundes iafetidebs, do doskiladirefs asmiliren-
des. TinefiS ninas do folklors Tirandes munefiS ni-
naSa. ifreliS Tirua munefiS saxelefiT jveS borjiSe
Qofe aucilebel wes somexefiS~.
inglisel Ciner o. r. garni: `Tel anatolias naSayara
dudiS xokoS detalur gurafaq, qaZiru, muWo 3 anTas
wanas Cwe. Tavar masa maxoruefiS ordes dolixocefalef
— moginZo dudiS xokoT, do braxicefalef ordes nakle-
bas, gvalo WiWe.
ma 2 — ia anTas wanas Cwe. braxicefalef qimiZin 50% _
iT. mara Te braxicefalefiS dudiS xokoef klasificire-
bulre muWoT `alpiur~ do varT somexur (namus uR uk-
axleSe tatarel dudiS xoko). somexur gorCqind 1 anTas
wanas Cwe~.
asiriul naWaref irZena brel sargebel masalas, xeTe-
119
fiS imperiaS ekocimaS ukul. vaniS regions gamkorCqind
monjRurq do erCqind axal saxenwfoq saxelo (XII s. Cwe.)
— „aiadu“, do didanoRaT ginarTinu noRa toSfa. Sxva
naWaruefs Te saxenwfos uZaxna «xaias — is», min baialins,
nairs.
muWoT orwyeTun oTxolo saxel Te saxenwfefiS: aia
_ du; baia _ lin; x-aia-sa, nairi, (anu Te territorief
naa-aia-rre) Te saxelef margalurre. oTxolo saxel iC-
ieb muWo Te akanef; anu oTxolos uR arT fuZe `aia~, do
arT dros okuTnud aiaS saxenwfos; margal-lazur ninam
tomefiS qanard _ «aiadu», Tes amowmens aiaduS xenwfeS
margalur saxel _ «xu qva» (quaS naxa). Ji ragadebuls
mowmens Tudo moQunafil tekstef:
`salamansaras skua, tukulti ninurTa 1 (1261-1218 w
Cwe.) oCxupud vaniS regioniS tomebs, namus Ti dros uZax-
udes — nairiS kaTas. (43 kiniazef nairiS kaTa ekopWof do
midepun Cqim noRaSa — aSurSa, Tenefs okaTud arT namus
uZaxdes nairiS xenwfeT)~.
ma-8 u. Cwe. xeTefiS iperiaS ekocimaS ukul, aramq Seqmn
mangar saxenwfo — aiadu. didanoRaT giSagor _ toSfa.
aram Sinelre asiriul xenwfe salamansaraS naWaruebs
— (3800 w. Cwe.). aramiS ukul xenwfef rdes: menua, argiSti,
rusa,oronT. xenwfe argiStiq (argiSian) aSen axal noRa
saxelo _ argiStixuneli. (armavir).
toSfaS xolos qoZires qua sode geWar: `xenwfe menuaS
cxenq qosxapua 22 kubit (11,5 metra) xazen gexunelo. Te
cxeniS saxel rdua — `arwiv~.
noRefiS, RoronTefiS saxelef, aiaduS toponimika
Tlianas margalurre:
argiSTi — argiSTian, margiSian, margaliSian.
noRa argiSTixinili; argiSTixuneli. xenwfeq aSen axal
didanoRa do iSo gegnodoxod. (amgRaner — armavir).
120
qana nairi — naaiar.
Ral oronT — RoronT.
Sufria — hava jgiri.
toSfa _ `t _ oS _ fa~; oS fa goluafir kidela uRud
noRaS tans.
Ral — mal wyariS saxelre noRa toSfaS xolos.
xoSap (Rore) _ Te Ral ukul gunours xeT nakeTef did
RoreT (30 km siginZas) do meurs noRa toSfaSa. Te Rore
amdRa xolo muSens. Te RoreS saxelre — xoSap, qoCyap.
uraSdu — noRaS saxel, uraS — du;
aiadu — aia S (dixa) rdu.
asiriaS xenwfe tukulti ninurTa (1244 w. Cwe.) ginoT-
valuns nairiS WiWe saxenwfebs, do Te saxelef, arZa mar-
galure: xubuSkia,Surfria, alaia, qadmuxe, xan, xuzu,
xaSiluna, xarnax, arabxa, xabxu, ulxu, xaxa.
barbarosef _ skifefiS moulaS ukul (VI s. Cwe.) ekocu
aiaduq do gorCqind urartuq skifefiS, erefiS do xur-
itefiS saxenwfoq.
xolo arTarT mangar argumentre arZaS umos jveSSe
jveS Tel ges _ noRefiS do ritualur centrefiS Qofa
aiaS saxenmwfos (10-12 anTas w. kunox): kutaia, did aWara,
kuvanna (CaTal guiuk), erebuni, qardia, fuT do ritual-
ur centr urSu (gobekli tepe).
xeTefiS saxenwfoS ekocimaS ukul brel borjis vam-
kurTum doskiladir WiWe WiWe qanef ekizgumonWes ekoW-
ofeS saxenwfo saxelo geWofes naaiar _ aias Sinansun fer
saxel. asiriul wyaroefs nairis uZaxdes baialins.
asirielefiS wyaroef ma _ 12 ukuniS Cwe. moZirana
saxenwfo naiariS yofas. dalion anatoliaSe Ska iraniS
gvalefSa. sode brel WiWe sakiniazoef muSuurd.
xolo umoso gemangar saxenwifoq xenwfe argiStis
borjis. toSfa ginirT Tavar noRaT saxenwfo naiariS.
121
oCxuroniT argiStiq aRadgin noRa erebuni do qudaxoru
kaTa. aSen axal noRa do meC muS saxel _ argiStixune-
li (amdRa armavir). aSen 70 metrian Rore RalSe _ noRa
toSfaSax _ noRaS oCxapalo. do Te Rore amdRa xolom
muSens.
ukul somexefq giodves ararat. somex Cineref ara-
ratis Tvalna munefiS qanaT do munefiS dudis Tvalna
aborigenefo, soTin varCq adgilobriv maxoruef: xatef,
xuref, eref, qardef, mesxef. aTaq oko kimipune Tel ges
Cinebul CinerefiS naWara: „Cinebul inglisel Ciner _
arxeolog r. garni: „urartuS teritoriaS gonTxoruefs
naZiref dudiS xokoef ma 3 anTas wanaSianef _ umeteSoba
dolixocifalef rdu (kolxur rasaS xokoef). ma _ 2 an-
Tas Cwe. braxicefalebiS xokoefq 50% qumaZin, mara Tenef
alpur rasaS xokoefird. armenoidefiS dudiS xokoefq
pirvel anTas wanas Cwe. gorCqindes“.
guSuurs somexebs muTun saerTo vouRudes saxenwfo
nairiS civilizaciawima.
berZen Ciner strabon Waruns: „armenebq morTes WiWe
aziaSa bulgareTiS ter
itoriaSe troaS limaS ukul. strabon akonakuns so-
mexebs fasalielebwima“.
didages rCqinel istoriaS mkvlevar maspero Waruns:
„qiana urartu (nairi) sovreSe iWyaf Raluef tigr do
efrat, asiriel mafa sargoniS borjis oxorandes SxvaSe
gankerZoebul _ qorTuefiS naTese tomef“.
lenormani: iZulebul voreq qofTque Tina muT raul-
sonq Warun: „urartuS ninas muTun akonak vouR gaiosur
ninawima. gaiosef _ somxef WiWe _ WiWeT miduRandes dix-
efs CiCuro, atarendes asimilacias ZaliT menjirelo,
Tirandes toponimikas do irfels menefiSobrad guno-
Tamgundes“.
122
berZen geograf strabon (63 w. Cwe.): „gasakuTrebulo
aqcens aqcentis Ti ambes miS oWiSiT (romiS jariS mox-
varelo _ artaSeS do zariadis unCaSalaT) qimines Te
uwimdur ambe somexefq Tel eriS asimilacia. Tel Ti re-
gion ragadans arT ninaT, namdgaq ewinaRmdegun qiditues
munefiS dixa do midarTes“.
aTaq oko qimipune g. golstremmiS zityvef: „g. golm-
stremmi kacobriobis mxridan didi usamarTlobaa da ara
madlierebaa urartuelebis mimarT. amtkicebs, rom maTi
kvali dRemde arsebobs. kacobrioba maT arasamarTli-
anad eqceva“.
ilia WavWavaZe: „ra Tqma unda, ers rom gza Seukran
warmatebisa, _ rac gind patara eri iyos _ aravisaTvis
arc mosawonia, arc gamosayenebeli. ar aris qveyanaze
imisTana eri, romelic, Tu cotaodenad mainc gonebad
mosulia, cotaodeni istoria hqonia da kulturaSi co-
taodenad fexi moukidebia, riTime gamosadegi ar iyos
saxelmwifoSi,... amitomac didi codvaa adamians, Tund
calke patara ers, niWi Seukra, SeuboWo, sikeTis Rone
SeuxuTo. ara naklebi codvaa erTis Rvawli, Tu kia sad-
me, meores miakero da marTlad Rvawldamdebi CrdilSi
miayeno da sxvisiT sxva gamoamzeo saqeb-sadideblad. Tu
Tavmosawonebelia sadme, yvelam TavisiT unda moiwonos
Tavi, yvelas Tavisi unda ekuTvnis“.
Tudo moCamil RoronT marduS suraTis iZire muWo
mardus ukeb magana do berg — sinamdviles «mardu» ore
dixaS mosarjefiS RoronT do muTunfero veSilebe rdas
gegia tomefiS RoronT.
qarduS qanaS toponimika margalur re: tob (tba) `b —
aia — li~; gola qardixa (ararat); RaliS saxel _ `Ral~;
qana _ «na — aia — r»; noRa toSfa («t oS fa» _ oS fa
tan uRun fer jixanoRa). muWoT orwyeTin qardefiS qanaS
123
toponimika sufTa margalurre. TeS garda nairiS xenwfe
argiSti saxel iCieb miS rjuliSren _ argiSian, margal-
iSian.
argiStiS aSenebul noRaS saxel „argiStixuneli“, (ase-
an armavir)iCieb muWo Te noRaq xenwfeS noRaT ginirT _
argiSti xuneli.
saxelefs: aiasTan, naaiar, baialin, aiadu (aiardu) arT
jinj uRu „aia“ namuT mianiSnens muWo Te WiWe sakinia-
zoef didwyariS liaSa okuTnud pirvel saxenwfo _ aias.
Ji mounafilSe giSeRine simarTle uRunfer nanC
(daskvna): kaTaS saxel qardi, «qa — rdi» (qacal mangaref
rdi); RoronTiS saxel «mardu» _ (xalxiS mardual Ro-
ronT); qana qardixa. qardef rdes margal-lazur ninam
tom. gola qardixa (ararat).
Tudo mopuns nairiS ekocimaS ukul gorCqinel WiWe
samafoef margalur WiWe samafoef.
xubuSkia
asirielefiS naWaruefSe iZire WiWe _ WiWe saxenwfef
sadadioS Qofa aiaS saxenwfoS ekocimaS ukul. Te sa-
dadio ord tob baialiniS dalioniS gans, maRal akans,
do bzoTonj ord mangar rgil. Te saxenwfoS xenwfefiS
saxelef rCqinelre: dadia do kakia.
asirielefiS xenwfe _ 3 iS borjis naWaruSe rCq, muWo
muS jar gagmanwyu xubuSkiaS do urartuS daCafanebelo
(damorCileba):«ma gegnopWv xubuSkias arZa noxoruef. ka-
kiaq muS jariT int eSe gvalaSa, mara ma qigvoWiSe do
dobjargvale (gavanadgur).
axal ambefs Waruns rus Ciner biqtor surin: `axal
arxeologiur moCamilef xubuSkiaS quas gexantil ni-
124
Sanef noRa xakariS akans naZiref iCieb, muWo Te ganZ 1
anTas wanaSianre Cwe. do xubuSkiaS xenwfefiS saxe re gex-
antil. did gamokvlevefiS ukul Cineref qumorTes arT
nanCiSa, muWo Te niSanef ma 9 — ra ukuniS borjiS re Cwe.
do muTun asiriul xe Tes vaxol. re xubuSkiel xantue-
fiS naxanta.
ukulian gonTxoruefq qaZiru xolo umoS jveS safle
2 anTas waner Cwe. sode 50 koCird saflebur do oxol-
ud linjiS yamef do Sxva do Sxva samkaulef orqoSe do
varCxilSe. Cineref pirvelo Zires Te saxenwfoS kultu-
raS ambes iCiebun fer artefaqtef».
xubuSkiaS xenwfeS rezidencia ord mangar gamangare-
bul jixa noRa Silaias. Cineref Warna muWo salamansarq
gianTx gilzanaS mxareSe do Warna muWo noRa Silaia or-
dua gilzanaS xolos.
mu giSeRine Te Ji moCamil naWarebSe:
qanaS saxel xubuSkia re albaT Te qanaS damaarsebel
lideriS gvar. Tes megun fer gvaref efSare amdRa samar-
galos: xubutia, xutkubia, xunwaria, xufenia, xubulava,
xulordava do xolo brel.
TaS iragade noRa SilaiaSe: gvaref samargalos: Su-
laia, Sakaia, Sanava, Selia....
xubuSkiaS noRa xakari iJiru (meordeba), anu saafxaz-
oS noRa gagraS pirvel saxelird — xakar. zugidiS jveS
jixaS saxelird _ macxakar. Tena mowmens Tis namda Tav-
reSe navla kaTaq muS saxel giodves axal noRas, xubuS-
kiaS akans.
xubuSkiaS xenwfefiS gvaref: dadia do kakia Suro vare
saeWvo muWo Tena margalur gvarefra.
125
niSanef qana xubuSkiaSe.
guSours xubuSkia ord aiaS ekocimaS ukulian WiWe
saxenwfo mesxefiS do xurefiS anu margal lazur ninam
kaTaS qana.
Sufria
saxenwfo SufriaS sanZRo ord tob baialiniS oroniT.
oCxuroniT xubuSkia do danarCen sanzRo asureTiS sax-
enwfo ord.
asureTiS naWaruefs rCqu Teq maxoru kaTaS saxelef:
mosxef do xurritef. (ГекатейМилетский:«Мосхи,колхидское
племя»). Taq oko qiTquas Tiq namda, Cineref Sinana xur-
126
ritefs do varT xurebs. guSuurs Ti borjis Teq namd-
garen momTabare tomepwima ekojimil ordes xuref.
Te periodis Sufria calke saxenwfo ord 674 w. Cwe.
asureTiq mindom SufriaS damorCileba mara vagSuurT.
ukul ma 9 ukunis Cwe. urartuq demorCil mesxefiS do
xuritefiS qana Sufria. ukul Te kaTaq iQu asimilirebul
somexefiT.
diakonov: `xSiras Sxvado Sxva qanaSe nanteb kaTa Su-
friaSa meurdes do saxenwfo Sufria arZen Tenefs dix-
efs do ominjud. Te nanteb kaTa uWarundes werilefs
munefiSianefs do TaS ginityuruandes kaTas. aTeS gamo
iro konfliktef uRudes asureTiS qanawima.
mangar konflikt uRudes sargon maJiaS do asarxa-
doniS periodis.
uoterman — SufriaS noRef renia bulia do Suria,
mara bulia Silebe pulia rdasia.
gekateli milutski: `(550-476 w. Cwe.) mesxefSe Waruns
muWoT kolxefSe do oxoranania xuritefwima arTo.
gerodote: `mesxefiS iaraR gunia tibarenefiS do mak-
ronefiS (margalefiS) iaraRis: duds giorTudesia jaS
qudef; uRudes faref do kunta qaSqvilef...
mu giSeRine Ji monafilSe:
qanaS saxel Sufria; Surjgir; jgir hava. «Su» _Surre
margaluro do xemeturo (egvipturo); «fria» _jgir re.
SufriaS noRef: bulia do suria, Tena margalur
doxorefre. albaT dmaarsebelefiS saxelefre. Tener
gvaref brelre samargalos.
Suro saeWvo vare muWo qana Sufria margal-lazur ni-
nam kaTaS qanard.
127
ilu (troia)
noRa ilus brel borjis gorundes Ciner _ arxeolo-
gef do bolos qimerTes Ti nanCiSa muWo atlantida ve-
goren TeS ilu xolo vegorenia. atlantidas gorna am-
dRaner dRaSa do ilu qoZires! germanel Ciner genrix
Slimanq 19 ukuniS bolos qimiaxvilu (aRmoaCin) ilu. ilu
arT noRa jixa ord dardaniaS orkeS xolos _ zRvapijis,
asean TurqeTiS teritorias.
gomers muS poemas «iliada» do «odiseas» Te noRajix-
aS saxel minSa troaT af Sinel do minSa ilioniT.
Cqim gipoteza Tener re: pirvel saxel re `ilu~ (il-
ion) maJia saxelre troa. `ilu~ ord aborigen kaTaS zR-
vaS niariS (talRaS) RoronT. zRvas RoronT ilensia. Tes
amowmens margal-lazur ninam tomiS _ xananelefiS Ro-
ronT “ilu~-S Qofa. ilu cxovrensia zRvaS niarefiS Skas.
Ji moQunafils amowmens oxore gudas pirvel ukunis
aSenebul oxvame saqorTuoS teritorias namuS saxelird
`ilu~. Teq gedgud jveSo warmarTefiS jixa-oxvame saxe-
lo `ilu~. TiS saxelSa Ti akans qigiaSenes marTmadideb-
el oxvame do saxel meCes `ilu~. ukul Te gudaS oxvame
qarTliS xenwfeq dixas gaswor. TiS mangioro We moSore-
biT zRvaSe ekinel (amaRlebul) akans aSenes axal wminda
giorgiS oxvame do saxel meCes `ilur~ (Tiner, jveSobur).
troa moulir damyroblefiS saxel re, Silebe slave-
fiS. troa — slavefiS `trioxglavi bog _ idol~, slave-
fiS sumdudam RoronT saxel.
arxeologefiS naZiref artefaqtef pirdapir iCieb
muWo troa-6 anu mamSvasa aSenebul (1700-1250w.Cwe.) yofe
aziur do varT berZenefiS TaS Waruns gomer.
kofman: «linjiS borjis troa ordua anatoliaS maxo-
ruefiS oxoru varT kreto_ mikenefiS.
128
karl blegen: `Waruns muWo noRa jixa brelSare geCin-
Colir do kin Ti akans Senebul. Teqian kaTaS kulturaS
goxarckua anu giSateba vayofe do SxvaS kultura mou-
laS faqtef vaCans. tradiciaS wes adaTiS Tirua vayofe.
Taqian naZiref linJiS do TunuqiS xeWkudef, figuref
quaSe do ZvalSe, keramika, amowmens adgilobriv kaTaS
TandaTanobiT ideefiS evolucias, munefiS jveSefSe
gunoCamil~.
karl blegen: «xenwfeS jixa-xoreS Tavar pelet oTaRu
(darbazi) do TiS garda 50 oTaRurd sode cxorendes
priamaS boSef munefiS osuramo. Seneba jixa-xoreS do
did bijefiT aborigenefiS xelobare.
priamaS pelet oTaRuS woxle renia agora. arxeolog
Slimanq gekonTxor priamaS saunje sode 8833 SxvadoSxva
samkaulefird: orqoSe, linjiSe, ZimZimSe nakeTeb Zief,f-
ulaqef, yamef,argunef do Sxva.
Cineref qomorTes Ti nanCiSa muWo Te ganZ priamaS
(gomeriS personaJis priama) vard, Tena 1000 wanaT iSoian
xenwfes okuTnud. Te artefaqTef identur re WiWe azi-
ur maxoruefiS do kolxefiS naxelas gn ferre.
iluS Tudo ma-2 do 6 fas (ilu 8-Sa rdu ekotexil do
kin Ji munoSenebul (Slimanq qoZir 8 fa) qoZires saflef
identiur qana quanaS ren fer dorCeliS (iataki) Tudo
saflef. Te axvilafa amowmens muWo arT rjuliS kaTa
oxorand WiWe azias Ti borjis».
Te Ji moCamil arTefaqtef irZens nebas Tamamas
qofTquaT muWo Taqian aborigenef rdes 7 anTas wanaS
kunox xvale margal-lazur ninam eTnos.
129
furuSxanda (kabadokia)
Tavar noRaT kabadokiaS teritoriaS Ti borjiS 9-6
anTas wanaS kinox iTvalud furuSxanda do amdRaner ka-
badokiaS teritorias uZaxdes furuSxandas. arTgan Ci-
neref kabadokia berZenefq giodvesia, maJief midielefq
giodvesia, mara muWoT furuSxanda re Te territoria mi-
Tin veCieb. istorias Sinelre TaS: “ma 19 ukuniS Cwe. xeTe-
fiS xenwfe anitaS naWaruebs Sinelre xeWkudef keTebul
rkinaSe do rkinaS elabijafal ket, moRalir furuSxan-
daS did kiniazSe _ saCuqaro xeTefiS xenwfe anitaSo~.
diakonoviS azriT: «furusxanda, kusara, xaTusa, samuxa
_ Te noRef xurefiS do xaTebiS oxoruefiS saxelef
rdu~.
eS zRvapijiS xolos maxoru kaTas iwuruana pirve-
luro rkinaS dumamzadebel kaTaT _ berZeneb TenefiS
saxel “xalib~ qigiodves berZnulo rkinas.
xeTefiS kaloniS TanaxmaT giadvalud fas rkinas. Ti
borjis (15 ukunis) rkinaS fas 5 _ Sax met Rirud vidre
orqo. ma 13 ukuniS Cwe. ugaritiS sabuTis iZire muWo rki-
na ukve 2 rSa umos Zvirird varCxiliSe (Tena mianiSnens
muS maCqaras meurd rkinaS warmoeba do fasiS dolafa).
omar demir TurqeTiS Ciner arxeolog Sxva qanefiS
Cinerebwma arTo monaTirend (monawilend) furuSxandaS
akaniS gonTxoruebs. Cinerefq qumorTes Tejgua nanCiSa:
«Tavar dixaSTudoian kompleqsefiS Seneba gvian paleo-
litiS borjire 9500-9000w. Cwe».
muJam xeTefq (nesilefq) 2500-2700 ginixores xaTusaSa
TiS ukul daWyes gunoxorafa anTassner rjuliS kaTaq
Tudon kavkasiaSa do WiWe aziaSa sode aborigen kaTas Ti
borjiSo uRud maRal civilizacia. rinaS done, breliT
umos maRalird movlir momTabare barbarosefSe.
130
amerikel Ciner jeims makuin: `anatolia Ti borjis
ord WiWe noRa sakiniazoefiS teritoria, namuS ekonomi-
ka ordua varCxiliS,rkinaS do dixaS xanda rdu~.
Tel geS Cineref qumorTes Ti nanCiSa muWo anatoliaS
kaTa vakuTnu indoevropelefs do varT semitefs do qi-
giodves Tinefs protoxaTef do protoxuritef».
arT zityvaT jgiro kidvekiriTda Ji moCamils arTe-
faqtebs vare Znel Tejgua nanCiS giSaRala. aborigen max-
oruef Ji mukoTvalir qanefiS — quanaS, urSuS, iluS,
araTaS, SufriaS, xubuSkiaS, furuSxandaS 6 anTas wanaS
kinox xvale margal-lazur ninam eTnos oxorand, kolxur
rassa: margalef, lazef, xaTef, xuref, xalibef, qardef,
mesxef, eref, qaskef, xaibiref furuS — xanda margalSo
vare gaugebar do niSnens gofurafil rkinaS ginofuna-
faS xandas.
kolxefiS saxenwfo
aiaS saxenwfoS ekocimaS ukul brel xans vare rCqinel
istorias muWo cxovrend did wyarliaS ukul doskiladir
kaTa aiaS teritorias. ma 16 _ 2 ukunis Cwe. istorias re
rCqinel muWo kolxefiS saxenwfos amzadendes linjis.
antikur avtoref Warna muWo kolxidas uRud kontak-
tef xorezmiS saxenwifowma kaspiS zRvaS do amurdariaS
geunafilo meurd vaWroba SxvadoSxva saqonelefiT Ci-
neTwima, indielefwima. Tena damowmebulre arxeologiur
moCamilefiT Ska aziaS territorias.
Ji moCamils amowmens maJia argument: „antikur mencar-
ef gomeriS dRa _ erCqinus arTgan Cineref iwuruana 12
ukunis Cwe, majief iwuruana ma 9 ukunis Cwe. Tavar Tinare
namda gomer muS poemas `odisea do iliadas~ moQunafil
131
af argonaftefiS skualefiS monawileba iluS (troaS)
limas (Cxupis). iluS (troaS) limas iwuruana 14 ukunis.
guSuurs argonaftef kolxidas Qofena ma 14 ukunis Cwe.
Taq oko qiragaduas Tiq namda argonaftefiS moulaSa ar-
sebend kolxidaS saxenwfo. kolxefiS saxenwfo kalonefiS
mejinelo kulturaS done umos maRalird vidre moulir
argonafTefiS saxonwfoS. guSuurs kolxida 4,4 anTas wa-
naS kunoxian saxenwifore Tes meZinel axal arxeologi-
ur gonTxoruefq qaZiru muWo kolxeT saxenwfo breliT
umos woxlenre.
Tudo mounafil tekst:
„graklianiS unikalur Waru: „savaraudod, saqarTve-
loSi uZvelesia _ acxadebs ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universitetis arqeologiis insti-
tutis direqtori, profesori vaxtang liCeli.
Tsu-s arqeologiuri eqspedicia graklianis goraze
gaTxrebs 2008 wlidan awarmoebs. bevr sxva aRmoCensTan
erTad swored iq ipoves unikaluri warwerac, romlisad-
mic gansakuTrebuli interesi gaCnda, swored amitom is
aSS-Si, maiamis beta laboratoriaSi gadagzavnes gamosakv-
levad.
laboratoriam graklianis warwera Zv.w. XI-X saukuneebs
miakuTvna, rac sruliad unikaluri movlenaa. eqspedici-
is xelmZRvanelis informaciiT, TariRis kidev erTxel
gadamowmebis mizniT nimuSebi ukve gagzavnilia italiaSi.
garda amisa, 2015 wels grakliani goris gaTxrebis Se-
degad dafiqsirda, SesaZloa, nayofierebis RvTaebisadmi
miZRvnili Zv.w. VII saukunis taZari ori sakurTxevliT.
romlebzec gamosaxulia jerjerobiT ucnobi damwerlo-
bis teqstebi. unikaluri warwera sruliad gamorCeul,
individualur damwerlobas miekuTvneba, romelsac
msoflioSi analogebi ar aqvs.
132
graklian goraze arqeologiuri gaTxrebis Sedegad
qvis xanidan antikur periodamde sazogadoebis ganvi-
Tarebis uwyveti cikli dadasturda. sxvadasxva periodis
11 kulturuli fenis gaTxris Sedegad aRmoCenili arte-
faqtebi _ pirvelyofili adamianebis samuSao iaraRebi,
gviandeli periodis sakulto daniSnulebis nivTebi da
sxva. arqeologebma saintereso arqiteqturuli suraTi
miiRes: im periodisTvis damaxasiaTebeli erTmaneTze mi-
jriT midgmuli Senobebis erTi kvartali. umniSvnelova-
nesi aRmoCenaa Zv. w. IV aTaswleulis sabeWdavebi, romlis
analogi samxreT mesopotamiaSi, uruqSia aRmoCenili;
Zv.w. V-IV saukuneebiT daTariRebuli oqros disko, rom-
lis analogi arsebobs q. suzaSi (irani).
mniSvnelovani da sainteresoa aRmoCenili ramdenime
sakulto oTaxi. maT Soris sakulto wisqvili _ 3 xel-
safqvavi, romelSic wminda fqvili ifqveboda. wminda fq-
viliT RmerTebisTvis Sesawir purs acxobdnen.
berZeni mwerlebi: „kolxeTSi arsebobda Semdegi qalaqe-
bi: qalaqi ea, SemdegSi arqeopolisad wodebuli (dRevan-
deli noqalaqevi). ea kolxeTis sataxto qalaqi yofila,
romelsac pirvelad ewvivnen argonavtebi. qalaqi ea cno-
bili iyo eladis poeziaSi, magram mis adgil-mdebareobas
Zveli mwerlebi gansxvavebiT uCvenebdnen. maT Soris eas
Sesaxeb SedarebiT ufro swori aRweriloba moepoveba
steafane bizantiels, romelic ambobs: „ ea kolxidelebis
qalaqia, gaSenebuli aetis mier, romelic 300 stadioniT
daSorebulia zRvas, mas uvlis ori mdinare _ hippos da
kianos, es aRweriloba udgeba miaxlovebiT noqalaqevis
mdebareobas, romelsac Camoudis ori mdinare: abaSa da
texuri. amasTanave berZnuli 300 stadioni daaxlovebiT
udris 50 kilometrs da eas (noqalaqevis) zRvidan daSo-
rebis es manZilic udgeba sinamdviles“.
133
kolxeTiS Rvariolobas Ti borjis amowmens muWo
brel qanefs okodes kolxeTiS eWofua mara SiSiS gamo
miki miki goundes. Tes amowmens Tudo mounafil tekst:
Te periodis Rvalior savaWro sixola (urTierToba) iC-
ieb arxeologefiS inoxvilafa xeTur do alioniS ber-
Zenul keramika.
kolxeT awarmend naWaxaS (liTonis) eqsports (kina,
varCxil, oqro), dumagafal tyaS masalas, qumuS farTals,
naSuas, zeTis, Tofurs, nanadirebuliS xorcis, qiloriS
da Sxva, Tes Warund herodote, strabon da antikuri
borjiS Sxva avtoref.berZenef kolxebs oSxiro (xSiras)
uZaxudes `georgos“. Tes adasturens Tudo moyunafil
mecariS naWara.
donald raifild: „... Tudo mounafil teritoriaS
saxel Sinelre 13 ukunis Cwe. asiriel do urartuS
naWaruefs muWoT „kulxa“, „kolxa“ do iTvalud man-
gar saxenwfoT do Tena rdu Taqian maxoruefiS kolxe-
fiS qana. ukul berZen mencaref pindar do esxil xolo
Sinana saxenwfo kolxidas. ma-7 ukunis Cwe. skifefis mu-
nonTxafaS ukul kolxeT ganadgurebulird. ma-6 ukunis
Cwe. kolxeTis gorCqind berZenefiS kolonia _ polisefq:
nikofsia (tuafse), pitiunt (picunda), dioskuriada (sox-
umi), guenos (oCamCire), geraklea (anaklia), fazis (fuT),
afsaros (gonio),batus (baTa) rizos (rize).
ma-6 ukunis Cwe. eS oCxuroniS elinur kolxida Rvari-
olird. ebSaT rdu adgilobriv kaTaS naxele osarkalaia
qualef (quawvane _ zurmuxti, Rvanda _ broli, Zarwufa _
lali, xaWu _ giSeri, javari _ margaliti), oqro do Sxva
karkantief“.
gerodot iCieb _ Silebe margalef egipteSe (xemetia)
morTesia — ma Tena vabjers Waruns Sarden».gerodotiS
dros var aseian Cqin Cinerebs vajers muWo arTgan mar-
134
galefq iSo ides egipteSa do Teqian civilizacia marga-
lefis nakakare.
kolxidaS civilizaciaS doneS maZirafalre kolxur
faraS Qofa 6 ukunis Cwe. gerodoteS naWaras rCq muWo
pirvel moneta (fara) giSaSkves lidias. ukul Tel geS Ci-
nerefq nanCes axal texnologia xvarebulo muWo lidiur
monetef re arZas umos jveS — 686 w. Cwe. lidias, iluS
(troiaS) xaslas gorCqinel axal saxenwfos, moulir mom-
Tabare tomefiS borjis. ukul berZenefq, do berZenefiS
ukul ma-6 a ukunis Cwe. kolxidas geSaSqves _ kolxur
moneta oqro do varCxiliSere.
Tudo moCamil ruqas iZire kolxeTiS saxenwfo _ uCa
zRvaSe kaspiS zRvaSa re.
herodotesa (Zv.w.-is 484-425 ww.) da berZeni maTem-
atikosis, geografis _ eratosTenes (Zv.w.-is 276-194 ww.)
mixedviT, kolxeTs Savi zRvisa da kaspis zRvis mTeli
teritoria eWira..
istorikosi Tedo dundua: `...fuli saxelmwifos
erT-erTi mniSvnelovani atributia. pirveli fuli Zv.
welTaRricxvis VII-VI saukuneebSi moWres da man saqoneli
Secvala. kolxeTi im mowinave saxelmwifoTa Soris iyo,
romlebmac fulis moWra daiwyes~.
g. m. bongard-levin: `jveS civilizacief~: `kolxur
monetef ma-3-4 ukuniS Cwe. kolxeTiS xenwfe aka — S dro-
Sian.Tena mianiSnens Tis namda akaS dros saxenwfo kolx-
ida ord did savaWro centr do Taq meurd aziaS do ev-
ropaS saqonelefiS ginoTiriua _ ginoxargua~.
135
aki, akvi muWoT margaliS saxelren Tes amowmens mar-
galur RoronTiS `akiS~ Qofa; RoronT `ka~, `a-ka~. ena
miCqna muWo margalef RoronTiS saxelebs giodvandes
xenwfefs, noRebs, Ralebs do TaS... aka muWo margalur
saxel ren Tes amowmens egvipteS RoronTiS saxel: `jveS
egviptur mifologiaSe `xeka~ iTvalud magiaS RoronTo
do Te Tqumus xvarulendes magiur ritualefiS dros.
ka _ duxre (Sur), xe _ xalare; namuT moqmedens Jir fas:
Tudon _ RurelefiS do Jin RoronTefiS.
xemetefs (egviptelefs) jerdes muWo Silebe gacocx-
lan «ka» RoronT «xeka» (aka) moxvarebulo, do ginituan,
daskiliduan, gegnoTiruan koC~.
Колхидка – Википедия: условное название серебряной моне-
ты, распространённой в Колхиде в... К III в. до н. э. относятся
золотые монеты, чеканенные от имени царя Ака.
akaS monetas moCamilre mus saxe; maJia gverdis akaS
Карта из книги А. Б. Дитмара
136
monetas eWkadil re margal-lazur ninam tomefiS ZalaS
simbolo _ xojiS dud.
Ti borjis Tavar saqmianoba ord dixaS sarjua,ki-
naS, xviToS, sanTeliS, TofuriS, RviniS, qumuS farTa-
liS do brel Sxva saqoneliS mokeba. iWkadud xenwfe
akaS kolxur monetef ma 6 ukunis Cwe. noRa akas. ukul
berZenefq daarses munefiS savaWro kolonief do akas
giodves saxel dioskuria, fuTis _ fazisis, guenos _
oCamCires, pitiunt _ fiWvinTas. Здесь надо сказать, что
абазги называют столичный город именем «Акуа». „В 1561г. это
абхазское географическое название впервые зафиксировано на
карте итальянского картографа Дж. Гастальди в форме «Аква»
в среднем течении р.Кубань (см. здесь же, карту № 14). И лишь
в 1737г., на карте западной Грузии, составленной на грузинском
языке, оно фиксируется на территории г.Сухуми в форме «Аку»,
хотя там же рядом отмечена и «Цхумская крепость» Топоним
«Сухуми» происходит от колхского слова «Цхиму (Цхимур), что
означает бук.
xenwfe aki-S borjis diWyes Wkadua `aka~ S _ moneta.
137
TaS re Tena do Tes wyar vaqTuurs aka do qoT cximu
margalur saxelefre.
`karl heinrix emil koxi: qarTalinef fiqrena, muWo
georgios munefiS saxelre wm. giorgis gamo, iTam munef
Sxva elawurafilo munef umoso orwumna wm. giorgis.
(„isini sxva wmindanebTan SedarebiT, ufro met pativs
miageben wm. giorgis~). Te faqti saeWvo ren Tis iCiebna
pompeus pela do plinius _ Tinef breliT adre iwuruana
Te teritoriaS maxoruebs _ giorgiebs _ onda qorTuefq
miRes qristianoba.
egzonim georgia mours berZenul (pelazgur) zityvaSe
_ giorgos, namuT niSnens dixaS mosarjes. Te versia mar-
Talire do umoso ocqvafurre muWoT moxande kaTa do
Te saxel mours oniS borjiSe.
berZenefiS gunadvel saxeli guSnavlare margale-
fiS saxelSe _ margal, margual, namuT niSnens dixas mo-
sarjes berZnulo georgos do inglisuro jorjia mours
berZenul zityvaSe georgosSe. Tudo mopuns Sonur jveS
warmarTul obiraSe namuT amowmens margaliS _ giorgo-
siS Qofas:
`Sina vorgili, vorgili vosa vo, Sina vo ge ge“
voo, Sina vo ge ge...“. sode „vorgil“ _ margalre; gege
_ giorgi re.
herodote: ... `mofoTafunq (davasaxeleb) xolo arT
arTgamas (msgavsebas) kolxefiS da xemetefiS (egvipteleb-
fiS). xvale Te kaTas uRud tilos SualaS arTner wes, ri-
naS wes do TenefiS nina arTians megud.~
mq-5 ukuniS bizantiel anonim, ma-6 ukuniS istorikosef:
prokofi kesariel, ioane _ dalion saqorTuoS maxoruebs
_ uZax berzenulo giorgiosis _ margals, dixaS mo-
sarjes, maxaCqals. georgia _ dixaS moxande qianare. TaS
re Tena berZenul `georgian~, georgia, margual _ margal
138
ore kolxefiS saxel~ `… Ji mounafil arTcalo amow-
mens muWo margalef do lazef Te akaniS (aiaS) aborigen
kaTa rena do pirvel margal, maTasalef rena. Tes nan-
Cuns Tudo mounafil giSnaWara gamaT qimSajiniT isto-
rias muJam gorCqind zityva “egri~-q do muJam gorCqind
zityva manq, margiq, makronq, margalq. guSuurs zityva
margal istorias rCqu 1000 wanaT umos adre vidre egri.
jveS romaelefs do berZenefs margalef do qorTuef
Sxva do Sxva kaTaT miorCqna. herodote 8 _ Sa Sinans
kolxefs do iberefs Suro vaSinas. qsenofonte 4 _ Sa
Sinans kolxefs do vouR warmodgena iberefiS.
aTe problemas oxu rus do evropel CinerefiS nanCef:“
Сегодня грузинские историки полностью предпочитают на-
звания страны «Картли» и «Грузия».
Какова мотивация для такого отречения? В действительно-
сти этот подход никаких научных обоснований не имеет и может
быть объяснён исключительно произволом определённых исто-
риков, которые пытаются то или иное историко-географическое
наименование или термин изъять из употребления, мотивируя это
тем, что они, якобы, устарели и мешают правильному восприя-
тию мира
Сенковский тоже указывает на на известное «сильное кавказ-
ское воображение» грузин *86. Они несомненно продолжают в
желаемый момент подменять действительность воображением.
Однако, правда неумолима. Приведём несколько цитат, из кото-
рых следует, что картвелы кочевники. Ш. Месхия в другой сво-
ей работе выражает следующее мнение: «Грузинские племенные
группы в нынешние свои территории переселились из так назы-
ваемой Арийской Картли» *87.
Джавахишвили развивает эту точку зрения, что кочевники
прибыли из Малой Азии *88. Эту же гипотезу отстаивает Г.Ме-
ликишвили. Согласно этой гипотезы мосхи(мушки) двигались
139
на север и основали северные восточно грузинские(иверийские)
политические образования *89. Не исключается, что из севе-
ро-восточных районов Малой Азии – Спера некоторые племен-
ные группы поднимались на горы Парихар, составляя Иберию, но
заметим, что со стороны
В Малой Азии просто на просто не было картвелов. Об этом
пишет и Меликишвили здесь же, но в другой работе он пишет,
что в рукописи «Обращение Картли» есть упоминание о приходе
предков картвелов из Арийской Картли, затем указывает распо-
ложение последней, объясняя также, что «Арийская Картли» на
персидском означает «Персидская Картли»*.
aRsaniSnavia, rom roca mari feliste (brose 1802-1880
w.w.) Seudga reanimirebuli`qarTlis cxovrebis“ wardge-
nas evropelTa winaSe, am procesis dasawyisSive, rusi aR-
mosavleTmcodnis osip senkovskis (1800-1858 w.w.) stati-
aSi „Некоторые сомнения касательно истории Грузинов“, gaisma
avbediTi, winaswarmetyveluri gafrTxileba:
„боюсь, увлекшись красотами „Барской Кожи“, перенести это
утешительное пристрастие в оценку летописей Вахтанга и Ва-
хушти, который, как мне кажется, требуют болшой недоверчиво-
сти и крайне хладнокровной критики со стороны ориенталиста.
Я сейчас объясню, почему. Да, очень опасно было бы влюбиться
в грузинскую словесность с самого начала, в первый день рожде-
ния её академической славы в Европе; потому что, однажды пре-
увеличив её достоинство, легко распространить в ученом свете
насчет истории Грузинов такие заблуждения, на опровержение
которых нужно будет потом сорок лет времени и сорок томов пе-
чати, то есть, ровно восемьдесят раз более нежели чего, как ка-
жется, стоит вся ета история“.
apollon rodosel muS wignis «argonaftikas» qana aias
uZax _ `ea~ _ s. arZaS umos gasagebo argonaftebiS navlas
eWaruns apollon rodosel muS poemas «argonaftikas»:
140
`.... iasonq qumorT peliaSa do moTxu muWo kanoniT mus
xvad xenwfoba. peliiq deTanxm iasons oRond arT saqmes
keTebaS ukul. si oko midarTea kolxefiS qana `ea~ _ Sa,
geliosiS skuaSa xelmwfe eetSa, …... do TevreSe oko qu-
momReva `orqoS otmeS~.
saxenwfo Zala do ekonomiur qonebier rCq epitafias
kolxidaS xenwfe, mouQnafil aristoteliS naWaras _
`peplos~-is:
`aetiS Jimole, safleburs kolxidas,
skualefiT do oqroT mdidars kolxidas,
arZaS umos mangars do RoronTians,
bed delu~.
akad. niko berZeniSvili: `arqeologiuri da istoriuli
toponimuri monacemebi mowmoben, rom Sua da gvian brin-
jaos xanaSi...awindeli tao-klarjeTis, samcxis da TviT
Sida qarTlis didi (dasavleTi) nawili megrul-Wanuri
tomebis sacxovriss warmoadgenda.~
zemoT mocemuls adasturebs niko maris teksti: „la-
zebsa da megrelebs ierusalimSi qristianuli eklesie-
bi qondaT. imer-laz-megrelebs qristes Semdegac 6-7
saukuneebSi sakuTari megruli enovaneba mTlianad dac-
uli hqondaT“.
ivane javaxiSvili: „...gurulebi da imerlebi megrel
_ lazebis miwa wylis Sig SuagulSi arian SeWrilni da
megrelebs da lazebs erTmaneTisagan aSoreben amisda mi-
uxedavad zemoaRniSnuli daskvna imis Sesaxeb, rom Tavda-
pirvelad kolxeTis miwa wyali mxolod megrel _ lazebs
ekuTvnodaT, mainc Seuryeveli rCeba imitom, rom guriis
sageografo saxelebis gvimtkicebs, rom im adgilas, sa-
dac exla gurulebi cxovroben, winaT megruli mosau-
bre tomebi unda saxlebuli iyo. bevri soflisa da da
mdinaris saxelebis mniSvnelobis axsna mxolod megrulis
141
saSualebiT SeiZleba.
exla cxenis wyali samegrelos aRmosavleTis sazRvrad
Tvleba, sageografio saxelebi ki amtkiceben, romam mdi-
naris aRmosavleTiTac Tavdapirvelad megrelebs ucx-
ovriaT; (jixaSi, CxeniSi, kulaSi, nojixevi, uZimerioni
udris megruls „oxvameri“_ s da salocavs niSnavs quTais-
Si) quTaisis CrTiloeTiTac md. rionis midamoebic me-
grelebs unda sWerodaT (sageografio saxelebi: jimas-
tari, ofuCxeTi, vanWeiSi, tyviSi,nakoroleSi, gveriSi,
koreniSi, okriba da sxva). TviT pliniusic ambobs rioni
megrelebis miwaze diodao. sageografio saxelebis Ses-
wavla, maSasadame, ueWvels yofs, rom mTeli es miwa wyali
mxolod mgrul-lazur Stos tomefs ekuTvnoda“.
„erT dros „lazika“ mag. mTels dasavleT saqarTvelos
erqva da sazRvrebic Sesabamisac iyo gafarToebuli“.
„msoflioSi sul 14 originaluri anbania da maT So-
ris Cveni qarTveluri ufro metic gasaocaria is faq-
ti rom Cven gvaqs ori anbani asomTavruli da mxedruli
originaluri anbani. ar aqvT amerikelebs,ingliselebs,
frangefs, espanelefs, germanelefs. amitomac savsebiT
dasaSvebad mimaCnia, rom megrelebs anbani hqondaT war-
Rvnamdec, razec migviTiTebs msoflio wyaroebSi „ kolx-
uri kvirbebis“ da „kolxuri anbanis“ Sesaxeb arsebuli
cnobebi“.
„Cven yvelam viciT, rom Tanamedrove qristianobis
niadagze aRmocenebuli qarTuli mwerlobis ena qarTu-
lia, xolo qarTveli xalxis uZvelesi xanis kulturis
Seswavla ueWvel hyofs, rom qarTvelefs qristes winaT
mravali saukunis ganmavlobaSi mwerloba unda hqono-
daT magram SesaZeblia, Semdeg gamoirkves, rom am xanis
mwerlobis ena qarTul Stos ki ar ekuTvnodes, aramed
mgrul-lazurs, an svanur Stos“.
142
`eduard aixvaldi: `gurieli (guriis mflobeli) ufro
xelmokled unda cxovrobdes, radgan is araa mdidari,
rogorc dadiani; agreTve misi qveyana ufro pataraa,
xolo glexebi ufro Raribebi. saerTod, guriaSi igive
enaze laparakoben, rogorc samegreloSi~.eduard aix-
valdi saqarTvelos Sesaxeb~ _ xix saukunis pirveli me-
samedi, Targmani germanulidan, gamomc. `artanuji~, Tb.,
2005, gv.194.
did wyarliaS ukul diaoxaq xolo calke saxenwfoT
ginirT. ukul urartuS saxenwfoq brelSa gianTx diaox-
as do saxemwifoq qudaragu. 4 anTas wanaS kunox rCqu
diaoxaS saxenwfo saqorTuoS dalion _ oroniT do er-
zerumSax mianWand. `dia u xa~ margalur RoronTiS „did“
_ iS saxelre, RoronT didiS naxa qana. dudSe oxorandes
xvale margal-lazur ninam tomef: margalef, lazef,
xalibef, mesxef, xaTef, falef.
muJam asiriel mafaq tiglatpilesari malarT diaoxaS
eioWofSa diaoxaref winaRmdegoba gauwues mara wages.
istorias rCqu muWo nabuqodonosorq gegnaxoru
urief diauxaS teritoriaSa m-6 ukunis Cwe.
ma 8-7 ukunis Cwe. kolxefiS saxenwifo gegnojalagues
momTabare kimerielefq, mara brexans vagarZines malariaS
gamo do gegnigvagvales midiaSa do ukul urarTu xolo
geWofes.
TeS ukul diauxas saxel daTir ma 9 ukunis do giodves
tao _klarjeTi. mus niSnens Tena saqorTuoS istorias
vare rCqinel. urarTuS ekocimaS ukul Teq Tizma Sxva
do Sxa rjuliS kaTaS gorCqina mianiSnens margalur ninaS
dinafas.
a.SaniZe: “klarjeTSi uZvelesi droidan SeimCneva me-
grul-lazuri kvali, saxelwodebac warmomdgaria “arta-
aniS _ yuji~-dan, rac megrulad artaanis yures niSnavs.
143
megrul-lazurad yuji yurs niSnavs, lazuri warmo-
Sobisaa oSkis saxelic~
„herodotesa (Zv.w.-is 484-425 ww.) da berZeni maTem-
atikosis, geografis _ eratosTenes (Zv.w.-is 276-194 ww.)
mixedviT, kolxeTs _ Savi zRvisa da kaspis zRvis mTeli
teritoria eWira.
SardeniSnero iCieb italiel 16 ukuniS misioner a.
lamberti muS wignis «samargaloS istoria»: «.......arT —
arT xenwfeS borjis muS qanaS teritoria — uCa zRvaSe _
kaspiS zRvaSa do tavrisSe — erzerumSa ordua».
mu eTnos cxovrend Te borjis?
diodore siciliel iCieb: «33 saukuneS kinox kolxur
tomef cxovrendesia meotiS zRvaSa».
pirvel ukunis margalefiS saxenwfo iWyafud Trapi-
zons Tes amowmens Tudo mounafil tekst: „andria mo-
ciqulis mimosvlaTa mosaxseneblis qarTul versiaSi,
romelic eqvTime mTawmidels (958-1028 ww) ekuTvnis is,
vkiTxulobT: “ “moiwia ukve qalaqad trapezuntad, romel
igi Sen ars (gaSenebulia) sofelsa (queyanasa) megrelTa“.
«780-ian wlebSi epifane konstantinopoleli, 810-814
ww-Si Teofane aRmsarebeli da 806-815 ww-Si nikifore
konstantinopolel patriarq trapizons Sinana. trape-
zuntis muWoT “lazikaS noRaT~. andria mociqulis naSa-
rus Sinelre eqvTime mTawmideliS (958-1028 ww) naWaras:
“moiwia ukve qalaqad trapezuntad, romel igi Sen ars
(gaSenebulia) sofelsa (queyanasa) megrelTasa~.
qsenofonti Tavis “anabazisSi~ (Zv. w. aR-is V s.) aR-
niSnavs, rom man am mxareSi 10 000 mxedriT imogzaura.
misi cnobiT, trapezunti da kerasunti (amJamad giruseni)
kolxeTis qalaqebia, xolo trapezuntis garSemo kolxebi
cxovrobdnen~.
Tudo mopuns teqstef sode sarkecalo iZire mi cx-
144
ovrend kolxeTis 6 ukunis Cwe. skif _ sarmatefiS mi-
nonTxafaS ukul:
Скилак Кариандский (др.-греч. VI век до н. э.) — греческий
мореплаватель и географ. – «За ахеями народ гениохи, за гени-
охами народ кораксы, за кораксами народ колика, за ними народ
меланхлены, у них Метазорис и река Эгипиос. За меланхленами –
телоны; за этими же народ колхи и город Диоскурия и греческий
город Тиенос и реки Тиенос и Херобий, Хорсос и Ариос, за ними
р. Фазис и греческий город Фазис». По-видимому, все эти наро-
ды, реки и города Скилакс перечисляет по направлению с ю. з. на
ю.в., от Азовского моря к Фазису.
Гекатей (около 550 г. до P. X).
Кораксы, Колхидское племя, по соседству с Колами, Корак-
ская стена и страна Кораксов.
Колы, народ у Кавказа. Подножья Кавказа называются Колий-
скими горами. Страна Колов.
Мосхи, Колхидское племя, сопредельное с Матиенами.
Мары, племя, сопредельное с Моссинэками.
Фрагменты сочинения Гекатея Милетского («Землеописа-
ние»), сохранившиеся в словаре «Этника» автора VI в. н. э. Сте-
фана Византийского, описывают этническую картину восточного
Причерноморья следующим образом:
«Кораксы, племя колхов. Гекатей в описании Азии. Кораксий-
ская крепость и кораксийская страна.
Колы, народ у Кавказа. Гекатей в описании Азии: «а подго-
рья Кавказа называются кольскими горами». Страна называется
Коликою. Мосхи, племя колхов, соседнее с матиенами. Гекатей в
описании Азии».
Медникова 2007,56-68. Исследователи допускают мысль, что
наименование моссиников является лишь осмысленным по-гре-
чески каким-то местным наименованием, скорее всего, мегре-
145
ло-чанского корня (Меликишвили 1959, 79-80). Предполагают,
что название латуни в некоторых европейских языках (messing)
происходит от племенного названия моссинников.
В названии халибов видят искаженное (под влиянием грече-
ского χάλυψ — «сталь») племенное наименование халдов — од-
ного из чанских племен Юго-Восточного Причерноморья (Мели-
кишвили 1959, 71). На основе сведений о халибах археологически
выделяется колхидско-халибский железнорудный очаг (Хахутай-
швили 1977, 119; Хахутайшвили 1987; см. также: Пьянков 2002,
324-342).
Махороны — племя, ближе всего сопоставимое с макронами,
название которых является «закономерным эквивалентом грузин-
ского термина ‘мегрели’» (Меликишвили 1959, 79). Возможно, то
же самое, что «махелоны» других источников (Arrian. РРЕ, 11;
Dio Cass. LXVIII, 19, 2).
Дональд Рейфилд: « Когда люди Ксенофонта 4 в до н. э. спу-
стились в устье Чороха, они наконец могли объясниться с тузем-
цами: в прибережном городе Гимниасе греческий солдат, родив-
шийся в Колхиде и привезенный рабом в Грецию, переводил на
мингрельский местных марсов и макронов (заны). Ксенофонту
казалось, что тибарены и халибы (имя этого народа происходит
от их знаменитого сплава чугуна) – те же мингрелы.»
В качестве сыновей Иафета Книга Бытия, как уже отмечалось,
называет Гомера, Магога, Мадая, Иавана, Тувала, Мешеха, Тира-
са.
Между тем, – по утверждению Г.А.Меликишвили, – большую
часть территории южной и северной части Колхидского царства,
занимало именно западно-грузинское (мегрело-чанское) племя
лазов, идентифицируемое им с теми же древними к о л х а м и.
Византийский историк У1 в. Агафий Миринейский отмечал:
«Лазы народ очень многочисленный и воинственный. Они влав-
ствуют над другими многими племенами. Гордясь старым назва-
146
нием колхов, они сверх меры себя возвеличивают, и, может быть,
не совсем без основания. Среди народов, находящихся под чу-
жой властью, я не видел никакого другого, столь знаменитого, так
осчастлив ленного избытком богатств, множеством подданных,
удобных географическим положением, изобилием продуктов,
благопристойностью и прямотой нравов».
kolxeTiS saxenwfoS civilizaciaS done umos maRalird
vindaro Sxva qanefiS. kolxeTSe ginoxorel kaTaq darcx-
es kretaS kokiS civilizasia.Tes amowmens Tudo moQna-
fil giSnaWara:
„mecnierebma amoxsnes minosis civilizaciis war-
moSobis saidumlo. dnm-s kvlevis Sedegad mecnierebs
SesaZlebloba miecaT gascnobodnen axal informacias
kunZul kretaze arsebul idumalebiT mocul uZvelesi
minosuri civilizaciis Sesaxeb da mis analogze saber-
ZneTSi _ mikenSi. es civilizaciebi warmoadgendnen evro-
pis pirvel saxelmwifoebs da arian antikuri saberZneTis
kulturuli winaprebi. minosis civilizacia arsebobda
Cv. welTaRricxvamde daaxl. 2600 dan 1100 wlamde, xolo
mikenis _ Cv. welTaRricxvamde 1700 dan 1050 wlamde.. mi-
nosis civilizaciam Seqmna pirveli damwerloba evropa-
Si da datova uzarmazari sasaxleTa kompleqsebi naTeli
mxatvruli gaformebiT, magram danarCeni samyarosgan
izolaciaSi aRmoCnda. mecnierebs ar hqondaT araviTari
miniSneba mis warmoSobaze. minoselTa damwerloba dRe-
sac gauSifravia. axla maqs plankis institutis da har-
vardis samedicino skolis mkvlevarebma moaxdines uZ-
velesi dnm-s analizi, raTa gaecaT am kiTxvaze pasuxi.
mkvlevarebma gamoikvlies neoliTis epoqis 19 adamian-
is genomis monacemebi _ maT Soris, minoselTa, miken-
Ta, Zveli saberZneTisa da samxreT dasavleT anatoliis
147
xalxTa. rogorc uZvelesi, aseve Tanamedrove 3000 ada-
mianis monacemTa SedarebiT mecnierebma SeZles daedg-
inaT jgufebs Soris Tanafardoba. Sedegebma aCvenes,
rom minoselebi genetikurad Zalian hgvanan mikenelebs.
orive civilizaciis adamianebs aqvT saerTo warmoSoba
miwaTmoqmedebTan, romlebic cxovrobdnen saberZneT-
sa da TurqeTis dasavleTSi aTasobiT wlebis win neo-
liTis xanaSi. “ es Zalian mniSvnelovani genetikuri mem-
kvidreobaa evropis pirvel miwaTmoqmedebTan, romlebic
am regionSi dasaxldnen daaxl. 4000 wliT adre minosis
da mikenis kulturaTa warmoSobamde “ _-_ aRniSnavs maqs
plankis institutis mecnier-muSaki alisa mitniki. “ es
gasaocaria, imitom rom mikenTa kultura Zalian gansx-
vavdeboda minosisagan: maTi akldamebi da xelovneba ga-
jerebulia iaraRiT, maT hyavdaT cxenebi, etlebi da iyo
Zalian mkacri ierarqia, isini TavianT beladebs samareSi
didZal oqros atandnen, da TavianT citadelebs agebd-
nen uzarmazari kirqvis lodebisgan. “--_ ambobs iosif
lazaridisi _ harvardis samedicino skolis mecnier _
muSaki, kvlevis wamyvani avtori. lazaridisma ganmarta,
rom minoselTa da mikenelTa winaprebi wamovidnen somx-
eTidan, saqarTvelodan, iranidan“ (mxedvelobaSia CamoT-
vlili saxenmwifoebis teritoriebi).
isorias rCqinelre muWo Ti borjis Ji moCamil ter-
ritorias oxorandes xvale margal-lazur ninam tomef:
eref, xuref, xaTef, qaskef, qardef, udef, lazgef, aba-
zgef, lazef, margalef, xalibef. guSours kretaS kokiS
civilizacia mours margal-lazur civilizaciaSe). Ciner
Waruns muWo asean berZenef guna mikenarefs. Cinerefq
damowmes muWo mikenarefs do minoielefs uRvna saerTo
evropelemwima.
148
Мегрельский флаг – «шила» – вышитый из материала рис. Голубь с
четырьмя крестами 4 тысяч. лет.
Мегрельский Флаг (Берак, beray 6-7 тысяч. лет) рисунок кабан (символ
сили) на бараньей шкуре.
149
margal-lazur ninam tomefiS simboloef arZaS umos jveS re Tel
didages. 7 anTas wanaS kunoxian. (nax. WiWe azia)
aseTi qvebi nanaxia saqarTveloSi jerjerobiT 2 cali. erTi
samSvildeSi, meore degeTSi romelnic 4 aTas w. mets iTvlis
150
aseTi qvebi nanaxia saqarTveloSi jerjerobiT 2 cali.
erTi samSvildeSi, meore degeTSi romelnic 4 aTas w.
mets iTvlis.
g. m. bongard-levin: «jveS civilizacief»: «oqroS
kolxur monetef ma-6 saukunes Cwe. kolxeTiS xenwfe aka
— S droSian.
Tena mianiSnens Tis namda akaS dros saxenwfo kolxida
ord did savaWro centr do Taq meurd aziaS do evropaS
saqonelefiS ginoTiriua _ ginoxargua»
Аристарх (царь Колхиды).
„Аристарх — правитель Колхиды, вассальный Риму, с 63 до
примерно 50 года до н. э. Он был поставлен властвовать в Кол-
хиде римским полководцем Гнеем Помпеем в качестве своего
наместника в этом регионе Азии во время Митридатовых войн.
Аристарх известен преимущественно по трудам римского исто-
рика I века Аппиана, а также по монетам, отчеканенным от его
имени.
Аристарх, вероятно, принадлежал к местной знати, был скеп-
тухом, который решил встать на сторону римлян во время войны
с Митридатом VI. Единственный другой скептух, известный по
имени Олтак, был захвачен в плен Помпеем и проведён по ули-
цам Рима в составе его триумфальной процессии. Он мог сидеть
как в Фаси, так и в Диоскурии, важном эллинистическом городе,
располагавшемся, вероятно, недалеко от современного Сухуми,
mamSva ukuniS Cwe.kolxur moneta.
151
где была найдена одна из монет Аристарха.
Tudo mopuns kolxeTiS mafa aristraxeS drahma 65-63
w. Cwe.
„arT ganSe qomoliS dudi Cxoriam gurginiT gimoxan-
tuns RoronT heliosis _ muWo kolxur dinastiaS du-
marsxuafals do megurafil re pompeusiSa _ muWo kolx-
eTiS mafaS maQaleSa do anjaS mimaCamalSa. maJira ganSe
maxvenj osur, kidalaS formaS TanjiT, re osurRoronT
tixe _ ganagendu noRefiS bedis.
Монеты.
Из семи сохранившихся серебряных монет, отчеканенных от
имени Аристарха, по одной хранятся в Британском музее, Бер-
лине, Париже, Тбилиси, оксфордском музее Эшмола, а ещё две
– в Эрмитаже. Известны места находок только двух из них (эк-
земпляров из Эрмитажа): одной – в окрестностях Сухуми[3], а
другой – близ Игоэти.По мнению грузинского нумизмата Дундуа,
это изображение соответствует традиционным представлениям
царей Колхиды о своём происхождении от бога солнца, а также
отражает политическую необходимость признать Помпея в каче-
стве источника властиАристарх. Сидящая женская фигура с ба-
152
шенной короной на реверсе, вероятно, является Тюхе, божеством,
которое покровительствовало богатству и процветанию городов.
aristraxeS giSnaSkumel 7 varCxiliS moneta Zu: TiTo
britaneTiS, berliniS do pariziS muzeumefs, 2 ermita-
Jis, 1 ugmubJinafuo, oqsfordiS aSmoleaS muzeums do 1
qarTis. xvale ermitaJis Zu TinefSe miCquna so iZiru _
arTiq soxumwkuma do maJiraq elaxis“.
kolxeTis monarqTa sia
aieti, heliosis Ze. is iRebs argonavtebs Tavis qveyanaSi;
perse, aietis Zma.
aki, kolxeTis mefe. Zv. w. IV saukunis dasasruliT;
savlaki, kolxeTis mefe Zv. w. II saukuneSi;
miTridate, kolxeTis gubernatori, moixsenieba Zv. w.
83 wels.
maqares pontoeli, bosforis mefe, Zv. w. 79-65;
olTake, kolxeTis adgilobrivi ufliswuli daaxloe-
biT Zv. w. 60 wels.
aristarqe, pompeusis mier daniSnuli mefe;Zv. w. 65-63:
farnake II, miTridate VI-is Ze, bosforis da pontos
mefe;Zv. w. 63-47
miTridate pergamoneli, bosforis anti-mefe;Zv. w. 47-45
asandros bosforeli, bosforis arqonti[2], SemdgomSi
mefe;Zv. w. 44-16
dinamia pontoeli, bosforis dedofali;Zv. w. 16-14
polemon I, pontos da bosforis mefe;Zv. w. 14-ax. w.
tiberius iulius aspurgos bosforeli, bosforis
mefe; 8-37/38
polemon II, pontos da bosforis mefe; 38-41
klaudius miTridate II, bosforis mefe; 41-45
tiberius iulius kotis I, bosforis mefe; 45-62:
masala vikipediidan — Tavisufali enciklopedia
153
lazefiS saxenwfo
2-6 ukunis kolxefiS saxenwfo antikur avtorefiS
naWaruefiT rCqinel re muWoT lazefiS saxenwfoS ter-
itoria Ti borjis ord TrapzonSe TuapseSa Tes iCieb
Tudo mounafil faqtef. bolo borjis lazika bizantiaq
qiqTiyunu mara lazef iSen duds vadvandes.
(pavle ingoroyva): „andria mociqulis mimosvlaTa mo-
saxseneblis qarTul
versiaSi, romelic efTime mTawmindels (958—1028 w.w.)
ekuTvnis, trapezunis
mxares ewodeba „sofeli (queyana) megrelTa~... akaTi-
stos sakiTxavis qarTul versiaSi, romelic giorgi mTaw-
mindels (1009-1065 w.w.) queyana samegreloisa ekuTvnis,
trapizonis mxares aseve ewodeba~.
И. В. МЕГРЕЛИДЗЕ: «всю Грузию, как об этом говорит и И.
Джавахишвили (т. I, стр. 215), но при этом для V-VI вв. он не
имеет в виду такого широкого значения термина «Иберия» (он
пишет: «Иберы победили месхов и двинулись в Гурию и Име-
рию», т. I, стр. 69). Это хорошо видно из второго тома его работы
«История грузинского народа», где говорится, что из Картлии пе-
реехали в Имерию и Гурию карталины и там из них образовались
имеры и гурийцы».
j.kakulia: “(niko berZeniSvili VIII t. 443): „Sorapani da
skande „lazebs Zvelad augiaT“didi gaWirvebiT, radgan
iq`sazrdo sruliad araferi modis da mSenebelT zur-
giT uxdebodaTi iq sursaTis mitana“. rogorc vxedavT,
lazuri gadmocemiT (maT unda miewodebinaT es cnoba
berZnebisaTvis) Sorapani lazebis mieraa`Zvelad~ agebu-
li... straboniT is kolxebis mier unda iyos aSenebuli,
maincdamainc am tradiciiT farnavazi gamoricxulia“.
samwuxarod, niko berZeniSvili amaze Sors ver midis
154
da samegrelos (saqarTvelos dasavleTis)`qarTizaciis“
momxrea. umTavresi mizezi Tu qarTveli istorikosebi
ratom ver amCneven spilos, anu saqarTvelos dasavleTis
mudam kolxur, lazur, megrul warsuls, gaxlavT qarTu-
li enis aseve kolxuri, lazuri, megruli bunebis arcod-
na. maTTvis warmoudgenelia, rom qarTuli ena samxreT
samegreloSi Seiqmna, saxelwodeba qarTveli.
saqarTvelos dasavleTi me-7—9 saukuneebSic samegre-
loa da, Sesabamisad, samegreloSia quTaisi, vardcixe,
margveTi... da samegrelos iberiisagan lixis qedi yofs.
igives imeorebs ivane javaxiSvilic.
(ivane javaxiSvili q. 423): „strabonis Txzulebis sxva-
dasxva cnobebis saSualebiT SeiZleba gamovarkvioT, ra
sazRvrebi hqonda maSin kolxeTs.
„henioxebs iqiT, kavkasiisa da mesxeTis mTebs Soris,
ambobs SesaniSnavi geografi, kolxida mdebareobso».
maSasadame, kolxidis CrdiloeT sazRvrad kavkasionis
uReltexili yofila, xolo samxreT-dasavleTiT mesxe-
Tis mTebi. es daskvna
strabonis meore cnobiTac mtkicdeba. „zRvis napiri,
_ ambobs igi, _ pitiuntsa da dioskuriadasTan Tavdeba;
dioskuriadas misdevs zRvis piras danarCeni
kolxidis miwebi da misi mosazRvre trapizonio“ q.
biWvinTa da dioskuriada kolxidaSi yofila maSasadame,
xolo samxreT-dasavleTiT mezoblad trapizoni hqonia;
cxadia es qalaqi kolxidas ar hkuTvnebia. aRmosavleTiT
kolxidas iberia sazRvravda, mijnad kolxeTis cixe
Sorapani iyo. dasavleTiT xom Savi zRva ertya...
prokopi kesariels kolxeTis qalaqebis Sesaxeb, ra-
sakvirvelia, ufro meti cnobebi aqvs: aRmosavleTiT,
iberiis sazRvarze cixe Sorapans garda, meore Znelad
misadgom adgilas aSenebuli magari cixec yofila skanda.
155
Semdeg iberiidan mimavali pirvelad miadgeboda savaWro
gzaze barad mdebare qalaqs vardcixes (rodopolis)“.
ivane javaxiSvilma icis, rom pirvel saukuneSic da
meeqvse saukuneSic kolxeTi iberiisagan damoukidebeli
saxelmwifoa, anu iberia ar marTavs.
(ivane javaxiSvili II 110): „prokopi kesarieli da agaTi-
iasi, iberTa da lazTa mefeebs „bazilevs~-ad ixsenieben“.
amrigad, ivane javaxiSvili damatebiT aRiarebs, rom VI
saukuneSic iberia da lazika erTmaneTisagan damoukide-
beli samefoebia~.
istorias rCqu lazikaS xenwfefiS sigonie do talant
saxenwifoS unCaSalaS Ti akobanZRil borjis muJam Jir
imperia arTians oCxupud lazikaS daWkorebas.
Te Jir iperiaS Cxupis saqorTuoS xenwfe gogrgasals
glaxa wil meunJR: mkvlevari _ eTnografi baTlome sar-
Tania Waruns:
“Zveli kolxeTis istoria. gorgasalis omi samegre-
losTan.iv. javaxiSvili iqve Tavis naSromSi gv.265-293-
mde exeba me-5-e saukunis qarTis mefis v. gorgasalis
mxolod da mxolod sikvdilis mizezebs. am sakiTxze
iv. javaxiSvilis mTeli rigi monacemebiT irkveva, rom
v. gorgaslis samefo karis meistorieebi bevrs cdilo-
ben, moeCvenebinaT xalxisTvis _ TiTqosda v. gorgasali
yofiliyo qristianobis didi moamage mefe da igi qris-
tianobis dacvas Sewiruliyos!. sinamdvileSi istoriuli
monacemebiT dgindeba, rom v.gorgasali iyo sparsul ce-
cxlTayvanismcemlobis mWoravi da Tavis qveyanaSi qris-
tianobis Zir-gamomTxreli.
saqme SemdegSia.roca v. gorgasali sparseTis Sahs 7
wlis ganmavlobaSi exmareboda maxlobeli qveynebis dapy-
robaSi, igi cecxlTayvanismcemeli iyo! am periodisTvis
aRm. saqarTveloSi me-5-e saukunis meore naxevarSi`qris-
156
tianobas fexi mokidebuli qonda _ mcxeTis mTavar epis-
koposis _ miqaelis mecadineobiT...roca gorgasali
sparseTis Sahis mier didad dasaCuqrebuli brundeboda
qarTSi, mas Sahisagan saidumlo davaleba qonda miRebuli
_ aRm. saqarTvelodan qristianobis gandevnisa da spar-
suli cecxlTayvanismcemlobis (mazdeanoba) damkvidre-
bis Sesaxeb. am periodisTvis samegreloSi qristianoba
savsebiT gamarjvebuli iyo imis Sedegad, rom TviT kolx-
eTis mefe qristiani iyo da Tavis samefoSi qristianxobis
ganmtkicebas xels uwyobda.
sparseTis Sahma da gorgasalma am sakiTxze gegmac Sei-
muSaves, rac mdgomareobda SemdegSi. v. gorgasals up-
irveles yovlisa Tavidan unda moecilebina episkopozi
da mis adgilze moewyo Tavisi politikis mimdevari! es
ki gorgasals saSvalebas miscemda, qristianoba gamoecxa-
debia saxelmwifo diqtaturis danamat mimdinareobad,
xolo SemdegSi mTlianad gaeuqmebia igi da daemkvidrebia
sparsuli mazdeanoba! amis Semdeg gorgasals saSvaleba
miecemoda _ samegreloSic gaeuqmebina qristianoba, iqac
mazdeanoba daemkvidrebia, samegrelo Tavis taxtisTvis
daeqvemdebarebina, gaeuqmebina samegrelos damoukidebe-
li samefo da misi sakuTar kultura da amrigad aRm.
saqarTvelosa da dasavleT saqarTveloSi TviTpyrobeli
mefe gamxdariyo, xolo sparseTTan ganuyreli kavSiri
hqonoda!
sanam gorgasali qarTSi Camovidoda, misi faruli geg-
mebi mcxeTis mTavarepiskpozma miqeilma gaigo da metadre
gabrazda!
v. gorgasalis samefo karis mliqvneli meistoriebi
cdiloben daamtkicon TiTqosda v. gorgasals aseTi ge-
gma _ ganzraxuli ar qonoda da yovelive es monaWori
provokacia yofiliyo!
157
miqeil episkopozma gamazdeanebul mefes v. gorgasals
qristes rjulis gantevebisaTvis fizikuri Seuacxyofa
miayena, Ceqmis quslis kvriT kbilebi Cumtvria!
amrigad v. gorgasals Tavisi ganzraxva droebiT Cae-
fuSa! amis Semdeg v. gorgasali Tavisi meore variantis
ganxorcielebas Seudga _ es iyo samegreloSi qristiano-
bis gauqmeba. gorgasali gamodioda im varaudidan, rom
Tu ki samegreloSi qristianoba gauqmdeboda maSin aRm.
saqarTveloSic advili SesaZlebeli iyo qristianobis
likvidacia!
v. gorgasalma SeimuSava gegma-moewvia kreba da am
krebaze isini aeZulebia _ TviTonve eTqvaT uari qris-
tianobaze, Tu arada v. gorgasali imaT mimarT miiRebda
mwvalebrul RonisZiebas!
v. gorgaslis mankieruli gegma maSinaTve gaiges same-
grelos saeklesio moRvaweebma, ris Sedegad gorgasalis
mier mowveul saeklesio pirTa Sekrebas, samegrelodan
erTi samRvdelo piric ar daswrebia! es gegmac CaefuSa
gorgasals!
gagulisebuli gorgasali Tavisi jarebiT Tavs daesxa
samegrelos, magram moulodnel winaaRmdegobas waawyda!
gorgasalma svanebic ki gadaibira Tavisken da miuxedavad
sami wlis brZolisa, gorgaslis jarebma fexi ver moin-
acvles mamisonis uReltexilidan _ fexi ver daadges
klxeTis samefo teritorias!
gorgasalma droebiT Sewyvita Semoteva _ TviTon spar-
seTSi wavida da Sahs cocxali ZalebiT daxmareba sTxova
samegrelos dasarbevad, iqidan qristianobis gansadevnad
da Sahs morCil _ erTgulebas Sepirda.
am periodisTvis sparseTis Sahi agresiul gegmas ayal-
ibebda saberZneTis mimarT. Sahma ase moaxsena gorgasals.
samegrelos damorCilebis Semdeg Tu ki Sen samegrelosa
158
da qarTlis gaerTianebuli jrebiT wamomyvebi saberZne-
Tis dasamorCileblad me didi raodenobiT jars gagayo-
leb samegrelos asaRebado.
v. gorgasali usityvod daeTanxma Sahs! Sahma jari
gaayola gorgasals!
v. gorgasali Warbi ZalebiT Setevaze gadmovida same-
greloze! uTanasworo brZolaSi samegrelo damarcxda!
korneli kekeliZe: `imeriis SemadgenlobaSi Sedio-
da qarTi. amitom separatistulad ganwyobilma qarTeb-
ma gamosvla gadawyvites imeriuli sivrcidan da Seqmnes
sparseTis daxmarebiT armazis separatistuli saxelm-
wifo~.
maSasadame, hegemonobisaTvis brZola imerTa da qa-
rTlelTa Soris winaTac yofila, magram meTauroba aRmo-
savleT saqarTveloSi qarTlelebma mxolod VI saukunis
pirveli meoTxedis bolodan Caigdes xelSi, sparselebis
veraguli politikis daxmarebiT da saxelmwifos suve-
renitetis Sewirvi (eqvTime TayaiSvili Jurnali `mnaTo-
bi~, 1948w. #8; J-li `aia~, 2001, #9-10, gv. 26).
lazikas cnobili mefeebi
agrosi I-II saukuneebis mijna
malasa II s-is pirveli naxevari
pakori II s-is Sua xanebi
gubaz I 440-465
waTe I 465-490
damnaze (Sdr. berZn. ZamanarZes) 490-520
waTe II 520-529
ofsite 529-541
gubaz II 541-554
waTe III 554-565
159
IV saukunis I naxevarSi lazikis samefoSi qristiano-
ba saxelmwifo religiad gamocxadda da lazika eklesi-
urad konstantinopolis patriarqs daeqvemdebara. VI—IX
saukuneebSi lazikis samefos hyavda Tavisi mitropoliti
(samitropolitos centri — fasisi), romelsac oTxi epis-
koposi eqvemdebareboda — patara cixisZiris, ziganev-gu-
davasi, caiSisa da rodopolis-vardcixisa.
„uZvelesi wyaro miiCnevs, rom VI saukunis dasawyisSi
mefoba gauqmda da qarTvelebs mefe aRar hyavdaT. „ara-
bebisgan devnili qarTlis mocaxleobis nawili ixiznebo-
da afxazeTSi da egrisSi.
`dasavleT iv. javaxiSvilis mixedviT, lazikisa da
iberiis sazRvarze mdebareobdnen skandisa da Sorapnis
cixeebi.Cans, omi lazikisTvis mimdinareobda cixe-qa-
laq petrasa da rions Soris mdebare teritoriaze,
agreTve muxurisis velze _ quTaissa da cxeniswyals So-
ris. lazikis dedaqalaqs, ivane javaxiSvilis Tanaxmad,
„Zvelqalaqi“ (arqa¡opolisi) ewodeboda. lazebis aSen-
ebuli cixe simagre „leSxumi“ icavda Crdilo-aRmosav-
leT mxares:leCxumi, orbeli-baRvaSis cixe“.
leCxum megruli sityvaa da Cxum, Cxom Tevzs niCnavs.
`le~ _ sadgom akans mianiSnebs. me-6 saukunis bizanti-
eli istorikosi prokofi kesarieli leCxums skvimniis
saxeliT moixseniebs, rac mis bizantiur Sesatyviss war-
moadgens. cixis koSki megrul lazuri tipisaa _ saxura-
viani.
lazikis samxreTiT qalaqi petra mdebareobda, xolo
CrdiloeTiT _ afSilebis qveyana, romelic lazebs emor-
Cileboda. afSilebis CrdiloeTiT misimielni binadrobd-
nen da isinic lazikis mefis moymeni iyvnen. misimielebs
sakuTari ena hqoniaT. Cans, lazebsa da afSilebs erTi
ena hqondaT. misimielebi, afSilebi da lazebi qristiane-
160
bi iyvnen, amitomac ufro bizantielebs emxrobodnen da
berZnebi, bunebrivia, megobrebad miaCndaT, sparselebi ki
mtrebad.
pirveli eklesia wminda mociquls mTels egrisSi cno-
bili kerpis _ muxis xis, megrulad „Wyoni didi“ mokveTi-
li masalisgan augia. gadmocemiT, misi saxelwodebac
„Wyondidi“ swored aRniSnul faqts ukavSirdeba.
1-6 ukuni Tena Ti borjire muJam saxenwfo aqcens did
gagonas (yuradgebas) socialur do kulturul ebitas
(ganviTarebas). Tiwma fazisiS akademias iguru Tel ges
Cinebul ioane laziq. ioane laziq muS rCqina gunoC pe-
tre ibers. ukul petre iberq do ioane laziq darses ma
5 ukunis sirias qorTul monaster.
a mus iCieb mencar Temo saxuria: `kolxeTis ritori-
kuli skola~:„kolxeTis umaRlesi ritorikuli skola,
kolxeTis akademia, fazisis maxloblad I-VI kolxeTis ri-
torikuli skola msoflioSi erT-erTi uZvelesi sagan-
manaTlebo dawesebulebaa.
kolxeTis akademiis Sesaxeb cnobebi Semogvinaxes ber-
Zenma filosofosebma: libaniosma (314-393ww.), Temis-
tiosma (317-388ww.), prokopi kesarielma (507-562ww.), ag-
aTia sqolastikosma (536-582ww.) da sxvebma. kolxeTis
akademiaSi swavlobdnen rogorc kolxebi, ise ucxoelebi.
im dros ganswavla aTenSic SeiZleboda, magram special-
uri ritorikuli skola mxolod kolxeTSi arsebobda. am
saswavlebelSi ganuyofeli iyo filosofia da mWerme-
tyveleba., kolxeTis ritorikul skolaSi miiRo ganaT-
leba berZenma filosofosma Temistiosma asve rogorc
Temistiosis sityvidan Cans kolxeTSi ganaTleba miiRo
mamamisma evganiosma romelic aseve filosofosi iyo.
`Temistiosis am cnobis Sesaxeb ivane javaxiSvili wers
`Temistes sityvebisgan Cans, rom elinuri swavlaganaT-
161
lebis nayofieri niadagi aRmoCenila kolxeTSi da Tu mas
davujerebT, qveyana elinuri kulturisa da `muzaTa sad-
gurad“ uqcevia.cxadia, aseTi nayofis qveyana erTi ber-
Zenis moRvaweobiT, Tundac Zalianac Tavgamodebuli yo-
filiyo igi verasdros gamoiRebda nayofs.Tu kolxeTis
mkvidrni TavisTavadac da winaTac kulturulad maRla
ar mdgariyvnen. kolxeTis ritorikul skolaSi iwrTo-
bodnen tanvarjiSSi, mWevrmetyvelebaSi, swavlobdnen
filosofias, samarTals, miTologias, istoriis safuZv-
lebs, poezias, logikas, metafizikas, fizikas, maTemati-
kas, eTikas, politikas... imarTeboda sajaro Sejibrebebi
samarTlisa da politikis sakiTxebis codnaSi. berZnul
wyaroebSi aRniSnulia, rom aseT paeqrobebSi xSirad
imarjvebdnen kolxebi.ra enaze midioda swavla ganaTle-
ba kolxeTis ritorikul skolaSi?
Cveni mosazrebis swvala ganaTleba unda yofiliyo
kolxur enaze Tavidan, Semdeg ki roca kolxeTis ri-
torikulma skolam saxeli gaiTqva eladaSi da is gaxda
internacionaluri, savaraudod Semdeg kolxur enasTan
erTad akademiaSi iswavleboda berZnulad raTa gasagebi
yofiliyo saswavlo masala im ucxoelebisTvis romlebic
swavlobdnen kolxeTis ritorikul skolaSi, xolo Tavis
mxriv adgilobrivebi swavlobdnen kolxur enaze. agaTia
sqolaqtikosis (536-582) saistorio TxzulebaSi daculia
cnoba qarTveli politikuri moRvaweebis (aieti, fartaZi
da sxva) brwyinvale oratoruli gamosvlebis Sesaxeb,
cxadia, es codna ki maT Tanmimdevrulad da safuZvliani
swavliT unda mieRoT.maT istorikosTa mosazrebiT swav-
la ganaTleba swored kolxeTis ritorikul skolaSi
unda mieRoT. maTi gamosvla lazTa krebaze ritorikis
umaRles safexurs unda mivakuTvnoT.
kolxeTis ritorikul skolaSi swavla ganaTleba mi-
162
uRia msoflio mniSvnelobis qarTvel filosofoss, mwer-
alsa da moazrovnes miTridate lazs (berad aRkvecis
Semdeg igi ioane lazi gaxda). ioane lazi iyo msoflioSi
saxelganTqmuli moRvawis petre iberis (Vs.) aRmzrdeli
da maswavlebeli. asev kolxeTis akademiaSi umoRvawia
iberiis samefo gvaris warmomadgenels bakurs. msofli-
osi. samwuxaroa rom qarTuli saistorio wyaroebi duman
kolxeTis ritorikul skolaze, Tumca es arcaa gasakviri
istoriografia romelic oficialurad efuZneba natyu-
ar “qarTlis cxovrebas~ arcaa dasaZraxi rom kolxur
civilizacias da mis monapovars ar ixseniebs.saukuneebSi
arsebuli umaRlesi safexuris saswavlebeli iyo~. 2014,
28 ianvari“.gaqristianda, magram VI s. II naxevridan am mxa-
reSi daarsebul berZnulenovan eparqiebs Soris gadanaw-
ilda. afxazTa mefeebis mier IX-X saukuneebSi am mxareSi
daarsebul qarTulenovan eparqiaTa Soris (moqvi, bedia,
caiSi...) Wyondidi odiSis upirveles samRvdelmTavro ep-
arqiad iTvleboda. Wyondidis samRvdelmTavro kaTedra
daarsebidan (X s.), mTeli misi arsebobis manZilze um-
niSvnelovanesi da dasavleT saqarTvelos erT-erTi up-
irvelesi eparqia iyo. Wyondideli mRvdelmTavris didi
gavlenisa da avtoritetis gamo wminda mefe daviT aR-
maSenebelma umaRlesi saero Tanamdeboba _ mwignobar-
Tuxucesoba miando da mefis Semdeg samefos pirvel pi-
rad aqcia. SemdegSi mefe daviTma Wyondidels kidev ori
eparqia _ bedia da alaverdi dauqvemdebara, rac misi
mzardi gavlenis mimaniSnebelia. Wyondidel-mwignobar-
Tuxucesi zogjer saqarTvelos upirvelesi saeklesio
ierarqi _ kaTolikosic xdeboda“.
163
saqarTvelos politikuri daSlilobis xanaSi, XV-XVIII
ss. Wyondideli episkoposi afxazeTis kaTolikoss eqve-
mdebareboda da samegrelos samTavrosa da mTlianad
dasavleT saqarTvelos politikur cxovrebaSi mniS-
vnelovan funqcias asrulebda. XVII s-is 80-ian wlebamde
odiSis samTavroSi arsebul eqvs samRvdelmTavro kaT-
edridan Wyondidi upirvelesad iTvleboda da garkveul
dros bediisa da cager-svaneTis eparqiebis samwyso ter-
itoriasac marTavda.
giorgi CikvilaZe `iberiaSi ori avtokefaluri ar-
qiepiskopisia... qvemo iberias, romelsac Zvelad kolxse-
Ti da lazika ewodebian aqvs eparqiebi imereTSi, samegre-
loSi, svaneTSi, afxazeTSi, guriaSi da mesxseTis nawilSi.
qvemo iberiis kaTalikosis pativi ufro metia zemo ibe-
ermakovis foto 1910w. cixis koSki megrul lazuri tipisaa _ saxuraviani.
164
riis kaTalikosze...~ dosiTeosi. ierusalimis patriarqe-
bi. Tavi 5 gverdi 510. saqarTvelos samociqulo eklesiis
istoria. tomi 2. gv 90. 1998 w. ediskusieT ramdenic gin-
daT am sakiTze.
Ji moCamils amowmens Tel didages Cinebul Ciner niko
mari: lazebs da megrelebs ierusalimSi qristianuli
eklesiebi hqondaT. imer-laz-megrelebs qristes Sem-
degac meeqvse — meSvide saukunebSi sakuTari megruli
enovaneba mTlianad daculi hqondaT~.
Tes amowmens niko mariS naWara muWo oxvamefs xvama
_ wirua margaluro meurd: “1929 wels marma germanul
enaze gamoaqveyna naSromi `qarTuli ena~, sadac sul sxva
hipoTezaa gamoTqmuli: `qarTuli biblia iTargmna meeqvse
saukuneSi imeriul enaze; am pirvandel Targmans Cvenamde
ar mouRwevia, radgan igi Semdgom xanebSi gadaaqarTule-
so~. /akad. SoTa ZiZiguri, “niko mari-qarTuli kulturis
mkvlevari~, “mecniereba~, 1985, gv.52/
istorias rCqu lazikaS xenwfefiS sigonie do talant
saxenwifoS unCaSalaS Ti akobanZRil borjis muJam Jir impe-
ria arTians oCxupud lazikaS daWkorebas (damonebas). arZaS
umoso giSagoril rdes gubaz _ 1 do ukul muS skua cate.
gubaz muWoT pirvel qirsiane xenwfe muS skua waTewima
arTo. (456-466 w. berzenefiS naWaruebs rCqu muWo lazef
umoso oxorandes Ral rioniS mele mole. Ti borjis
kolxeT romiS imperias afud eWofil do fazisis geurd
guSnagora jar 400 koCSe.
antikur avtoref naWaruefs lazika saxenwfo rCqu 2
ukuniSe. lazikaSa muSuurd samargalo _ lazeT, SoneT,
abazgeT (Timwima imereT do guria vaarsebend). dida noRa
rdu arxeopolis (jixaqunji). bolos bizantiaq geWof
lazeT. lazikaS teritoria exazund baTumSe _ anafaSa
do alionSe noRa SarabonSa (Soropani).
165
a mus iCieb saqorTuoS istoriaS baba ivane javaxiSvi-
li: “kolxeTi qarTvelTa sam Stos hkuTvnebia: laz-me-
grelebs, abSil-afxazebs da svanebs~.
ivane javaxiSvili: `sageografio saxelebis Seswavla,
maSasadame ueWvels hyofs, rom mTeli is miwa-wyali, ro-
melic kolxeTis samzRvrebs Sua iyo moqceuli Tavdapir-
velad mxolod megrel _ lazur Stos tomebs ekuTvnoda.
ase iyo rogorc Cans strabonisa, pliniusisa da ptol-
emes Txzulebebidan, pirvels ors saukuneSi. Semdeg, _
daaxloebiT dros gansazRvra jerjerobiT SeuZlebelia,
_ erTerTi qarTveli tomTagani, an aRmosavleTiT, an
arada samxreT aRmosavleTiT Sig SuagulSi SeWrilan da
megrelebi da lazebi erTi-erTmaneTs dauSorebia, xolo
dapyrobil adgilebis mcxovreblebs qarTuli SeuTvise-
biaT. amis gamo axlandeli gurulebi da imerlebi gaqa-
rTlelebul megrel-lazebad unda CavTvaloT.~(ivane ja-
vaxiSvili, qarTvel eris istoria, wigni pirveli, gv-41,
tfilisi, 1908 w.)
`aris kidev aseTi cnoba: arabebisgan devnili qarT-
lis mocaxleobais nawili ixizneboda samxreT-dasavleT
saqarTveloSi, saxeldobr: tao-klarjeTSi, afxazeTSi
da egrisSi, romlebic am dros bizantiis keisris farv-
elobaSi iyvnen. iq SedarebiT mSvidobianoba sufevda.
aRmosavleT saqarTvelodan egrisSi gaxizvnasam dros
qonda farTo xasiaTi. magaliTad, rodesac nerse qarT-
lis erisTavi afxazeTSi gaixizna mas gahyolia 300 ma-
makaci,didebulTa mravali ojaxebi,TavianTi ymebiT da
msaxurebiT. egrisSi gaixiznen TavianTi amaliT qarTlis
erisTavebi: arCil, ioane, juanSeri da sxva (qarTlis cxov-
reba, gv.208, 216. 6 saukunidan dawyebuli 6-8 sauk. jer
sparselebisagan da Semdeg arabebisagan devnili aRmo-
savleT saqarTvelos mosaxleoba am mxareSi ixizneboda,
166
saxldeboda Tavisufal adgilebze da igi aq poulobda
met politikur-ekonomikur Tavisuflebas. amgvarad me
7-8 sauk. Cndeba egrisis gaqarTvelebuli nawilebi: aWara,
guria da imereTi“. „iranis Sahma egrisSi Tavisi saidum-
lo gegmis ganxorcieleba daiwyo. xosrom kargad icoda
Tu ratom miiwvies lazebma iranelebi da imasac xvdeboda
rom bizantielTa uRels iranulze ar gacvlidnen. Sahs
ki dasavleT saqarTveloSi fexis mokideba surada. xos-
ros miaCnda rom mxolod erTi gamosavali iyo. lazikis
mosaxleoba unda aeyara da am teritoriaze iranele-
bi unda daesaxlebina. am gegmis ganxorcielebisTvis ki
aucilebeli iyo gubaz mefis mkvleloba. umefod darCe-
nili lazebis damarcxeba ki ufro advili iqneboda.
swored am miznis Sesasruleblad iranelebma SearCies
lazi didebuli farsansi. qveynisaTvis am gadanwyvet
dros farsansma mefesTan piradi konfliqti daiviwya
da gubazs yvelaferi moaxsena. iranelTa batonobisgan
meTeli mosaxleoba Sewuxebuli iyo. iranelebi bizanti-
elebs arafriT ar sjobdnen, piriqiT, maTi yofna lazi-
kaSi kidev ufro saxifaTo iyo amitom gubazma gadawyvi-
ta daewyo brZola iranelTa winaaRmdeg. am omSi gubazma
daxmarebisTvis bizantias mimarTa. iustinianem moagvara
dasavleTSi arsebuli problemebi da gadawyvita iranis
winaaRmdeg brZola ganeaxlebina. 549 wels bizantielTa
laSqari petras cixes moadga. xosrom Tavisi garnizonis
dasaxmareblad didi laSqari gamogzavna. bizantielTa
sardalma Secdoma dauSva, metad mcire razmi gagzavna
lixis qedis gadmosasvlelis dasacavad. iranis razmeb-
ma yovelgvari winaaRmdegobis gareSe moaxerxes lazikaSi
Semosvla. bizantielebma miatoves petra da ukan daixies.
iranelebma kidev ufro gaamagrs petra da lazikis Sida
raionebis aoxreba daiwyes. lazebma gubazis meTauro-
167
biT didi winaaRmdegoba gauwies iranelebs. iranelebma
lazika datoves da qarTlSi dabrundnen. 550 wels Sah-
ma lazikaSi axali jari gamogzavna. lazebi am brZolaSi
mters marto Seebnen. gubaz mefis sityviT gamxnevebu-
li lazebi mters ekveTnen. brZolis dros sasikvdilod
daWra iranelTa sardali. mteri airia, lazebis Setevas
ver gauZlo da damarcxda.bizantielebi kvlav petras Se-
moadgnen amjerad maT moaxerxes qalaqis aReba. petras da-
kaveba bizantielebma aRar isurves, amirtom cixe-simagre
miwasTan gaaswores. iranelTa damarcxebis miuxedavad
lazikaSi viTarevba Zalzed mZime iyo. xosrom lazikaSi
axali jari gamogzavna. iranelTa sardalma rodesac Se-
ityo petras dangrevis Sesaxeb gadayvita arqeopolisis
(cixe-goji) aeRo. magram warmatebas ver miaRwia.amasoba-
Si lazTa nawili kvlav proiranul poziciebs miemxro.
iranelTa sardalma gubazsac SesTavaza iranelTa mxares
gadasuliyo, gubazi mainc ar icvlida poziciebs da bi-
zantielTa erTguli rCeboda. bizantielebi ki uniaToid
iqceodnen. iranelebTan brZolaSi damarcxebulni lazTa
soflebs arbevdnen da aCanagebdnen. bizantielTa sastik-
ma da usamarTlo moqmedebam jer abazgebis (550 wlis)
Semdgom misimielebis (555 wlis) ajanyeba gamoiwvia.guba-
zma bizantiellebis samarcxvino saqcieli imperators
Seatyobina. amis sapasuxod bizantielTa sardlebma 554
wels gubaz II mokles. gubazis mkvlelobam lazebis sas-
tiki aRSfoTeba gamoiwvia. lazi didebulebis Sekrebaze
ori Tvalsazrisi gamoikveTa. nawili aietis meTaurobiT
iranelebis momxreebi iyvnen. nawili ki fartazis meTau-
robiT ki kvlav bizantielTa mxares darCa. sabolood
sworma azrma gaimarjva da lazebi bizantielTa mxares
rCebodnen oRond erTi pirobiT _ iustinianes mefis mkv-
lelebi unda desaja, iustinianem es piroba Seasrula.

More Related Content

What's hot (20)

742
742742
742
 
3619
36193619
3619
 
Ilias Publicistika (3) 2003
Ilias Publicistika (3) 2003Ilias Publicistika (3) 2003
Ilias Publicistika (3) 2003
 
759
759759
759
 
447
447447
447
 
Birds layout
Birds layoutBirds layout
Birds layout
 
გაერთე ერთდღიან ლაშქრობაში
გაერთე ერთდღიან ლაშქრობაშიგაერთე ერთდღიან ლაშქრობაში
გაერთე ერთდღიან ლაშქრობაში
 
289
289289
289
 
Donkixoti2
Donkixoti2Donkixoti2
Donkixoti2
 
3974
39743974
3974
 
1141
11411141
1141
 
915
915915
915
 
3176
31763176
3176
 
1364
13641364
1364
 
Good in bad
Good in badGood in bad
Good in bad
 
79
7979
79
 
1671
16711671
1671
 
3973
39733973
3973
 
Anton Dumitriu - Cartea intalnirilor admirabile
Anton Dumitriu - Cartea intalnirilor admirabileAnton Dumitriu - Cartea intalnirilor admirabile
Anton Dumitriu - Cartea intalnirilor admirabile
 
653
653653
653
 

Recently uploaded

أَسَانِيدُ كُتُبِ وَأُصُولِ النَّشْرِ لِابْنِ الْجَزَرِيِّ وَالْوَصْلُ بِهَا....
أَسَانِيدُ كُتُبِ وَأُصُولِ النَّشْرِ لِابْنِ الْجَزَرِيِّ وَالْوَصْلُ بِهَا....أَسَانِيدُ كُتُبِ وَأُصُولِ النَّشْرِ لِابْنِ الْجَزَرِيِّ وَالْوَصْلُ بِهَا....
أَسَانِيدُ كُتُبِ وَأُصُولِ النَّشْرِ لِابْنِ الْجَزَرِيِّ وَالْوَصْلُ بِهَا....سمير بسيوني
 
30 ĐỀ PHÁT TRIỂN THEO CẤU TRÚC ĐỀ MINH HỌA BGD NGÀY 22-3-2024 KỲ THI TỐT NGHI...
30 ĐỀ PHÁT TRIỂN THEO CẤU TRÚC ĐỀ MINH HỌA BGD NGÀY 22-3-2024 KỲ THI TỐT NGHI...30 ĐỀ PHÁT TRIỂN THEO CẤU TRÚC ĐỀ MINH HỌA BGD NGÀY 22-3-2024 KỲ THI TỐT NGHI...
30 ĐỀ PHÁT TRIỂN THEO CẤU TRÚC ĐỀ MINH HỌA BGD NGÀY 22-3-2024 KỲ THI TỐT NGHI...Nguyen Thanh Tu Collection
 
TUYỂN TẬP 25 ĐỀ THI HỌC SINH GIỎI MÔN TIẾNG ANH LỚP 6 NĂM 2023 CÓ ĐÁP ÁN (SƯU...
TUYỂN TẬP 25 ĐỀ THI HỌC SINH GIỎI MÔN TIẾNG ANH LỚP 6 NĂM 2023 CÓ ĐÁP ÁN (SƯU...TUYỂN TẬP 25 ĐỀ THI HỌC SINH GIỎI MÔN TIẾNG ANH LỚP 6 NĂM 2023 CÓ ĐÁP ÁN (SƯU...
TUYỂN TẬP 25 ĐỀ THI HỌC SINH GIỎI MÔN TIẾNG ANH LỚP 6 NĂM 2023 CÓ ĐÁP ÁN (SƯU...Nguyen Thanh Tu Collection
 
French Revolution (फ्रेंच राज्यक्रांती)
French Revolution  (फ्रेंच राज्यक्रांती)French Revolution  (फ्रेंच राज्यक्रांती)
French Revolution (फ्रेंच राज्यक्रांती)Shankar Aware
 
TUYỂN TẬP 20 ĐỀ THI KHẢO SÁT HỌC SINH GIỎI MÔN TIẾNG ANH LỚP 6 NĂM 2020 (CÓ Đ...
TUYỂN TẬP 20 ĐỀ THI KHẢO SÁT HỌC SINH GIỎI MÔN TIẾNG ANH LỚP 6 NĂM 2020 (CÓ Đ...TUYỂN TẬP 20 ĐỀ THI KHẢO SÁT HỌC SINH GIỎI MÔN TIẾNG ANH LỚP 6 NĂM 2020 (CÓ Đ...
TUYỂN TẬP 20 ĐỀ THI KHẢO SÁT HỌC SINH GIỎI MÔN TIẾNG ANH LỚP 6 NĂM 2020 (CÓ Đ...Nguyen Thanh Tu Collection
 

Recently uploaded (6)

أَسَانِيدُ كُتُبِ وَأُصُولِ النَّشْرِ لِابْنِ الْجَزَرِيِّ وَالْوَصْلُ بِهَا....
أَسَانِيدُ كُتُبِ وَأُصُولِ النَّشْرِ لِابْنِ الْجَزَرِيِّ وَالْوَصْلُ بِهَا....أَسَانِيدُ كُتُبِ وَأُصُولِ النَّشْرِ لِابْنِ الْجَزَرِيِّ وَالْوَصْلُ بِهَا....
أَسَانِيدُ كُتُبِ وَأُصُولِ النَّشْرِ لِابْنِ الْجَزَرِيِّ وَالْوَصْلُ بِهَا....
 
30 ĐỀ PHÁT TRIỂN THEO CẤU TRÚC ĐỀ MINH HỌA BGD NGÀY 22-3-2024 KỲ THI TỐT NGHI...
30 ĐỀ PHÁT TRIỂN THEO CẤU TRÚC ĐỀ MINH HỌA BGD NGÀY 22-3-2024 KỲ THI TỐT NGHI...30 ĐỀ PHÁT TRIỂN THEO CẤU TRÚC ĐỀ MINH HỌA BGD NGÀY 22-3-2024 KỲ THI TỐT NGHI...
30 ĐỀ PHÁT TRIỂN THEO CẤU TRÚC ĐỀ MINH HỌA BGD NGÀY 22-3-2024 KỲ THI TỐT NGHI...
 
TUYỂN TẬP 25 ĐỀ THI HỌC SINH GIỎI MÔN TIẾNG ANH LỚP 6 NĂM 2023 CÓ ĐÁP ÁN (SƯU...
TUYỂN TẬP 25 ĐỀ THI HỌC SINH GIỎI MÔN TIẾNG ANH LỚP 6 NĂM 2023 CÓ ĐÁP ÁN (SƯU...TUYỂN TẬP 25 ĐỀ THI HỌC SINH GIỎI MÔN TIẾNG ANH LỚP 6 NĂM 2023 CÓ ĐÁP ÁN (SƯU...
TUYỂN TẬP 25 ĐỀ THI HỌC SINH GIỎI MÔN TIẾNG ANH LỚP 6 NĂM 2023 CÓ ĐÁP ÁN (SƯU...
 
French Revolution (फ्रेंच राज्यक्रांती)
French Revolution  (फ्रेंच राज्यक्रांती)French Revolution  (फ्रेंच राज्यक्रांती)
French Revolution (फ्रेंच राज्यक्रांती)
 
LAR MARIA MÃE DE ÁFRICA .
LAR MARIA MÃE DE ÁFRICA                 .LAR MARIA MÃE DE ÁFRICA                 .
LAR MARIA MÃE DE ÁFRICA .
 
TUYỂN TẬP 20 ĐỀ THI KHẢO SÁT HỌC SINH GIỎI MÔN TIẾNG ANH LỚP 6 NĂM 2020 (CÓ Đ...
TUYỂN TẬP 20 ĐỀ THI KHẢO SÁT HỌC SINH GIỎI MÔN TIẾNG ANH LỚP 6 NĂM 2020 (CÓ Đ...TUYỂN TẬP 20 ĐỀ THI KHẢO SÁT HỌC SINH GIỎI MÔN TIẾNG ANH LỚP 6 NĂM 2020 (CÓ Đ...
TUYỂN TẬP 20 ĐỀ THI KHẢO SÁT HỌC SINH GIỎI MÔN TIẾNG ANH LỚP 6 NĂM 2020 (CÓ Đ...
 

Valerian shengelia (3) часть3

  • 1. 113 Ji moCamil artefaqtef: naxantuefiS ekoxvamilafa;Ro- ronTefiS saxelef; ficarebs gesarjua; Te kaTaS lider- iS saxel do gvar iCieb sovreSe rena movlir Te kaTa. Te artefaqtefiS mejinelo Tamamas Silebe akeTe nanC moWo TanafaS kokiS kulturaS jinj meurs SorSa vidre po- lineziaS kokefiS civilizacia. xotu _ (brel aTas wanaq mukorT TiS ukul do Teqian kaTaq albaT muSobraT osumudes saxel xuta —(xotu) mat- ua. Tejgua saxel do gvar xvale margalefs uRuna amdRa. ase qidekviriT nJi moCamil naxantuebs urSuSe do Tana- faS kokSe identurre, arT koCiS naxantas re. (saerTod Ti borjis gvaref namTin kaTas vouRud xvale aianefs uRudes — arZaSo gasageb ordkon nam qanaSe rena). Tes geZinelo margalur zityvefiS Qofa TanafaS kokiS Изображения птицечеловека, вырезанные на камнях в Гобекли-тепе 10-12 тысяча лет. naxant urSu
  • 2. 114 teqstebs do quaS mangarefiS (qilinjefiS) Qofa nanCus, muWo xuta matua moulirre TanafaS kokSa aiaS saxenw- foSe. araTa _ qardixa qana araTa istorias rCqinelre muWoT miTiur akan WiWe aziaS gvalefs, Teq sode iwuruana bibliur edems. sargon-2-S (ma-8 ukunis Cwe.) naWaras Sinelre Ral araTaia tob urimiaS gime. maspero iCieb: `gvalefiS qana (urartu), sode iWy- af tigr do efrat, asiriaS xenwfe sargoniS borjis doxorel rdesia xvale arT kaTaT namuT Sure vagudes somexebs do mogendes asean qorTuefs,Te golaS pirvel saxel qardixa re ukul gvianian qirsianul legendaSe gedvalir saxel re „ararat“. Tqum «araTa» inwyumu margaluro: `a ra Ta~; `a Cxana do TuTa~; a Cxana do TuTaS ebSa qana. araTas megun fer identur zityvefre _ muS erCqinel daniSnulobas exantunsun fer anu RoronTul saxelef saxenwfo aiaS akanefiS: `arina~ — xaTefiS dida noRa. `a — rina~; a jgir dari- nal akan. `naxarina~ _ nairiS dida noRa. «naxa _ rina»; RoronTiS naxa dixa. `aWara~ _ „a-Wara~; `a _ (RoronTiS) Warel akan. `oTxara~ _ oxori afxazeTis. oTxara _ oTxolo ganSe gaxarebul rina. `xarafa~ _ „RoronTiS xarebul akan“. indoeTiS pirvel saxel.
  • 3. 115 „qardi“ _ qacal mangaref rdi. `qardixa“ _ qacal mangarf xi. `mardu~ _ gola urartu. guSuurs araTa rdu RoronTiS giSnagora akan, sode brel Cxanare, jgir hava, jgir mindoref, jgir wyar, brel xil do Rvalior ortvin. Tenare Ti bibliur ede- miS baRis uZaxnan Ti akan. araTas megunfer margalur zityvefre namuT exantuns Ti borjiS adamianiS rinas do adamianiS moxvare sibo- loefiS, RalefiS, do akanefiS saxelefs: `aramxut~ _ pirvel dixaS mosarjeefiS, margal _ maTa- salefiS moxvare miTologiur personaJ aramxut. `a ra (m) xu~; `a Taq CxanaS xel~. `aram~ _ aiaduS (urartuS) xenwfeS saxel; `a _ ra — m~; a CxanaS koC. `abram~ _ xaibirefiS lider, arTRoronTianobaS dmaarsebel lider. `rama~ _ indielefiS RoronT. „ra“ — Cxana; „ma“ _ mare: `ma Cxana~. `afxa~ _ afxaS Zval magiur ZalaS maxe. makiTxefiS Ta- var xeWkud. `araba~ _ margalefiS maRal barbalam urem. biblia iCieb: edemSe guSuurdua Ral samoTxeS teri- toriaSe oCxapalo, namuT ukul irTud oTx Ralo: fiSon, gixon, xidekil do furina. Te oTx RalSe arT RaliS saxel «fiSon»meg Ral «fiCor»-s (samargalo). Jir RaliS saxel margalur re: xidekil anu bunebaS nakeTeb xidefiT dorSvil Ral; furina — furinjcalo mefurinunsfer Ral. saerTod margalef Raluebs umoso arZendes ma- furinjefiS do orinjiS saxelebs. Tes amowmens Sxva RalefiS saxelef saqorTuoS teri- torias:
  • 4. 116 Ral _ kir, qir _ mafurinjeS saxel. mtkvari, kura mus niSnensu Cqimo urCqindre Ral _ fsou — fsua. Ral _ CxouSia. Ral _ kol (kodor) Ral _ cxenwyar. Ral _ araks _ erixi, eriasxi; erefiS samoTxe. Ral _ eriSwyar. ase aTaq qofSinue arT _ arT araTas maxoru aborigen kaTa, (margal-lazur ninam tom). antikur mencaref Warna: «qana karduene, do kaTaS saxel karduxef; nikitin Waruns: «SumerefiS naWaref iCiebna Te qanas joxodua «kardi» do kaTas _ «karduian». aleqsis Snaider: asirielef — Te qanas uZaxdes _ kar- dus» do kasitef uZaxudes Tinefs karduniaS _ is~. pirvelo kardefSe iwuruans arT Sumerul naWara (3000 anTas w. Cwe.), sode meurs ragad qiana — qar-da; kar-da- ka.». majia anTas wanas Cwe. kasitefq geWofes babilu do kimiSayaru qarduS — karduniaSiS qana». Tiwima qardefiS qana ord Rvalior qana, teritoria mianWand tob baial- inSax. aTaq oko qiTquas Ti ambeq muWo dudSe pirvel saxel gola araratiS rdu qardixa Tes amowmena Tel didages Cinebul Cineref: aleqsandre afanasev: `umos simarTle re: „noeS kido- banq miodorT gola qardus~. ipolit iCieb: `gola qardu~ renia Ti akan sode mio- dirTua noeS kidobanq~. masma ukuniS Cwe. babiluS mesiakon berous: `CxonCx noeS kidobaniS nS amdRaner dRaSa mikore gola kardui- ans. Teqian kaTa mukotaxna bitumiS notexis do meuRna Talismano~.
  • 5. 117 antikur avtoref Warna qana qarduene do kaTa kar- duxef. alaqsis Snaider: `kasitef uZaxdesia karduniaSiS. nikitin: `qanaS saxel korduena do karduxef. SumerefiS naWaref iCieb: `kaTa kardi do qana karda do karda aso- cirebulre araTawima~. mus vorwyeT Ji moCamil tekstefSe? Cqim azriT Taq saWirore TiS gageba mu Wirs do muSen re mencarebs vagagebes mu gancxvebare kardu, karduniaS do xaldu, xaldei, xaldevelef Skas. Te Ji mukoTvalir saxelef arT eTnosiS kaTaT miorCqna. Tena Secdomare, Taqre gvalo Sxvado Sxva kaTa. sore Taq Secdoma? pirvel Secdoma re _ Te maWaralefs vapaluna aso `q~, TeS mangioro Warna `k~, minSa `x~-s. jveS, aborigen margal-lazur ninam tom 878 w. Cwe. qardef _ ganadgur gegia semitur barbarosebq xaldev- elefq. Taqian moulaSa xaldevelefiS kulturaSe muTun vare ragadebul. ukul qardefiS Tavar RoronTiS saxel «mardu» gegnakeTes `marduk~-o. bolos Te mangar civili- zaciaS kaTa demorCiles do ifrelq moulirefiS ninaT iQu gunokeTebulq. Taq ma oko qigeuZine Tina namda, muWo Silebe udabnos mogegie kaTaq geWofes babilon do arT ucfas (200 _ 300 w.) ginirTes istorias Cinel mesiakonefq, mencarefq, as- trologefq, magefq, makiTxefq. Taq re Secdoma _ Cqim az- riT Taqian maxoru kaTa xuref, Sumeref, qardef giniles arameul ninaSa do Warundes Tinefis ninaSa. aTaS qimSa- din qardefiS, xurefiS, xaTefiS do xaibirefiS naxandiq. inglisel arxeolog leonardo vuli (1961) Waruns: `aseiSax vare rCqinel qiSilebe Tu var douZaxaT el-obei- daS kaTas Sumeref. mara arT ueWvelre TinefiS dunarcx- ua kultura vard tyuraia, Tinefs gunoRalir af did
  • 6. 118 wyariS lia do ilaaf did rol Sumerul civilizaciaSo... Tinefq gunoCes legenda did wyariS liaS... do miTin Sx- vas veSeulebud Tejgua legendaS mogoneba~. nairi, aiadu (urartu) Tel didages rCqinel Ciner masfero Waruns: «qana urartu, TavreSe iWyaf Raluef: efrat (furina),do tigr (xidekil), asiriliefiS xenwfe sargoniS naWaraSe iZire muWo Ti borjis Te teritoria ord doxorel xvale arT kaTaT namsuT muTun vouRud saerTo somxefwima do mar- galur _ lazur ninam tomebs gudes». Ciner lenorman, ma valdebul voreq qofTque Tina muT War genrix raulsonq: `urartuS ninas muTun saerTo vouR asean gaikefiS (somexef) ninawma. gaikef, guSulir rena frigiaSe, WiWe WiWeT eWofundes dixefs sovreSe gi- noraQundes iafetidebs, do doskiladirefs asmiliren- des. TinefiS ninas do folklors Tirandes munefiS ni- naSa. ifreliS Tirua munefiS saxelefiT jveS borjiSe Qofe aucilebel wes somexefiS~. inglisel Ciner o. r. garni: `Tel anatolias naSayara dudiS xokoS detalur gurafaq, qaZiru, muWo 3 anTas wanas Cwe. Tavar masa maxoruefiS ordes dolixocefalef — moginZo dudiS xokoT, do braxicefalef ordes nakle- bas, gvalo WiWe. ma 2 — ia anTas wanas Cwe. braxicefalef qimiZin 50% _ iT. mara Te braxicefalefiS dudiS xokoef klasificire- bulre muWoT `alpiur~ do varT somexur (namus uR uk- axleSe tatarel dudiS xoko). somexur gorCqind 1 anTas wanas Cwe~. asiriul naWaref irZena brel sargebel masalas, xeTe-
  • 7. 119 fiS imperiaS ekocimaS ukul. vaniS regions gamkorCqind monjRurq do erCqind axal saxenwfoq saxelo (XII s. Cwe.) — „aiadu“, do didanoRaT ginarTinu noRa toSfa. Sxva naWaruefs Te saxenwfos uZaxna «xaias — is», min baialins, nairs. muWoT orwyeTun oTxolo saxel Te saxenwfefiS: aia _ du; baia _ lin; x-aia-sa, nairi, (anu Te territorief naa-aia-rre) Te saxelef margalurre. oTxolo saxel iC- ieb muWo Te akanef; anu oTxolos uR arT fuZe `aia~, do arT dros okuTnud aiaS saxenwfos; margal-lazur ninam tomefiS qanard _ «aiadu», Tes amowmens aiaduS xenwfeS margalur saxel _ «xu qva» (quaS naxa). Ji ragadebuls mowmens Tudo moQunafil tekstef: `salamansaras skua, tukulti ninurTa 1 (1261-1218 w Cwe.) oCxupud vaniS regioniS tomebs, namus Ti dros uZax- udes — nairiS kaTas. (43 kiniazef nairiS kaTa ekopWof do midepun Cqim noRaSa — aSurSa, Tenefs okaTud arT namus uZaxdes nairiS xenwfeT)~. ma-8 u. Cwe. xeTefiS iperiaS ekocimaS ukul, aramq Seqmn mangar saxenwfo — aiadu. didanoRaT giSagor _ toSfa. aram Sinelre asiriul xenwfe salamansaraS naWaruebs — (3800 w. Cwe.). aramiS ukul xenwfef rdes: menua, argiSti, rusa,oronT. xenwfe argiStiq (argiSian) aSen axal noRa saxelo _ argiStixuneli. (armavir). toSfaS xolos qoZires qua sode geWar: `xenwfe menuaS cxenq qosxapua 22 kubit (11,5 metra) xazen gexunelo. Te cxeniS saxel rdua — `arwiv~. noRefiS, RoronTefiS saxelef, aiaduS toponimika Tlianas margalurre: argiSTi — argiSTian, margiSian, margaliSian. noRa argiSTixinili; argiSTixuneli. xenwfeq aSen axal didanoRa do iSo gegnodoxod. (amgRaner — armavir).
  • 8. 120 qana nairi — naaiar. Ral oronT — RoronT. Sufria — hava jgiri. toSfa _ `t _ oS _ fa~; oS fa goluafir kidela uRud noRaS tans. Ral — mal wyariS saxelre noRa toSfaS xolos. xoSap (Rore) _ Te Ral ukul gunours xeT nakeTef did RoreT (30 km siginZas) do meurs noRa toSfaSa. Te Rore amdRa xolo muSens. Te RoreS saxelre — xoSap, qoCyap. uraSdu — noRaS saxel, uraS — du; aiadu — aia S (dixa) rdu. asiriaS xenwfe tukulti ninurTa (1244 w. Cwe.) ginoT- valuns nairiS WiWe saxenwfebs, do Te saxelef, arZa mar- galure: xubuSkia,Surfria, alaia, qadmuxe, xan, xuzu, xaSiluna, xarnax, arabxa, xabxu, ulxu, xaxa. barbarosef _ skifefiS moulaS ukul (VI s. Cwe.) ekocu aiaduq do gorCqind urartuq skifefiS, erefiS do xur- itefiS saxenwfoq. xolo arTarT mangar argumentre arZaS umos jveSSe jveS Tel ges _ noRefiS do ritualur centrefiS Qofa aiaS saxenmwfos (10-12 anTas w. kunox): kutaia, did aWara, kuvanna (CaTal guiuk), erebuni, qardia, fuT do ritual- ur centr urSu (gobekli tepe). xeTefiS saxenwfoS ekocimaS ukul brel borjis vam- kurTum doskiladir WiWe WiWe qanef ekizgumonWes ekoW- ofeS saxenwfo saxelo geWofes naaiar _ aias Sinansun fer saxel. asiriul wyaroefs nairis uZaxdes baialins. asirielefiS wyaroef ma _ 12 ukuniS Cwe. moZirana saxenwfo naiariS yofas. dalion anatoliaSe Ska iraniS gvalefSa. sode brel WiWe sakiniazoef muSuurd. xolo umoso gemangar saxenwifoq xenwfe argiStis borjis. toSfa ginirT Tavar noRaT saxenwfo naiariS.
  • 9. 121 oCxuroniT argiStiq aRadgin noRa erebuni do qudaxoru kaTa. aSen axal noRa do meC muS saxel _ argiStixune- li (amdRa armavir). aSen 70 metrian Rore RalSe _ noRa toSfaSax _ noRaS oCxapalo. do Te Rore amdRa xolom muSens. ukul somexefq giodves ararat. somex Cineref ara- ratis Tvalna munefiS qanaT do munefiS dudis Tvalna aborigenefo, soTin varCq adgilobriv maxoruef: xatef, xuref, eref, qardef, mesxef. aTaq oko kimipune Tel ges Cinebul CinerefiS naWara: „Cinebul inglisel Ciner _ arxeolog r. garni: „urartuS teritoriaS gonTxoruefs naZiref dudiS xokoef ma 3 anTas wanaSianef _ umeteSoba dolixocifalef rdu (kolxur rasaS xokoef). ma _ 2 an- Tas Cwe. braxicefalebiS xokoefq 50% qumaZin, mara Tenef alpur rasaS xokoefird. armenoidefiS dudiS xokoefq pirvel anTas wanas Cwe. gorCqindes“. guSuurs somexebs muTun saerTo vouRudes saxenwfo nairiS civilizaciawima. berZen Ciner strabon Waruns: „armenebq morTes WiWe aziaSa bulgareTiS ter itoriaSe troaS limaS ukul. strabon akonakuns so- mexebs fasalielebwima“. didages rCqinel istoriaS mkvlevar maspero Waruns: „qiana urartu (nairi) sovreSe iWyaf Raluef tigr do efrat, asiriel mafa sargoniS borjis oxorandes SxvaSe gankerZoebul _ qorTuefiS naTese tomef“. lenormani: iZulebul voreq qofTque Tina muT raul- sonq Warun: „urartuS ninas muTun akonak vouR gaiosur ninawima. gaiosef _ somxef WiWe _ WiWeT miduRandes dix- efs CiCuro, atarendes asimilacias ZaliT menjirelo, Tirandes toponimikas do irfels menefiSobrad guno- Tamgundes“.
  • 10. 122 berZen geograf strabon (63 w. Cwe.): „gasakuTrebulo aqcens aqcentis Ti ambes miS oWiSiT (romiS jariS mox- varelo _ artaSeS do zariadis unCaSalaT) qimines Te uwimdur ambe somexefq Tel eriS asimilacia. Tel Ti re- gion ragadans arT ninaT, namdgaq ewinaRmdegun qiditues munefiS dixa do midarTes“. aTaq oko qimipune g. golstremmiS zityvef: „g. golm- stremmi kacobriobis mxridan didi usamarTlobaa da ara madlierebaa urartuelebis mimarT. amtkicebs, rom maTi kvali dRemde arsebobs. kacobrioba maT arasamarTli- anad eqceva“. ilia WavWavaZe: „ra Tqma unda, ers rom gza Seukran warmatebisa, _ rac gind patara eri iyos _ aravisaTvis arc mosawonia, arc gamosayenebeli. ar aris qveyanaze imisTana eri, romelic, Tu cotaodenad mainc gonebad mosulia, cotaodeni istoria hqonia da kulturaSi co- taodenad fexi moukidebia, riTime gamosadegi ar iyos saxelmwifoSi,... amitomac didi codvaa adamians, Tund calke patara ers, niWi Seukra, SeuboWo, sikeTis Rone SeuxuTo. ara naklebi codvaa erTis Rvawli, Tu kia sad- me, meores miakero da marTlad Rvawldamdebi CrdilSi miayeno da sxvisiT sxva gamoamzeo saqeb-sadideblad. Tu Tavmosawonebelia sadme, yvelam TavisiT unda moiwonos Tavi, yvelas Tavisi unda ekuTvnis“. Tudo moCamil RoronT marduS suraTis iZire muWo mardus ukeb magana do berg — sinamdviles «mardu» ore dixaS mosarjefiS RoronT do muTunfero veSilebe rdas gegia tomefiS RoronT. qarduS qanaS toponimika margalur re: tob (tba) `b — aia — li~; gola qardixa (ararat); RaliS saxel _ `Ral~; qana _ «na — aia — r»; noRa toSfa («t oS fa» _ oS fa tan uRun fer jixanoRa). muWoT orwyeTin qardefiS qanaS
  • 11. 123 toponimika sufTa margalurre. TeS garda nairiS xenwfe argiSti saxel iCieb miS rjuliSren _ argiSian, margal- iSian. argiStiS aSenebul noRaS saxel „argiStixuneli“, (ase- an armavir)iCieb muWo Te noRaq xenwfeS noRaT ginirT _ argiSti xuneli. saxelefs: aiasTan, naaiar, baialin, aiadu (aiardu) arT jinj uRu „aia“ namuT mianiSnens muWo Te WiWe sakinia- zoef didwyariS liaSa okuTnud pirvel saxenwfo _ aias. Ji mounafilSe giSeRine simarTle uRunfer nanC (daskvna): kaTaS saxel qardi, «qa — rdi» (qacal mangaref rdi); RoronTiS saxel «mardu» _ (xalxiS mardual Ro- ronT); qana qardixa. qardef rdes margal-lazur ninam tom. gola qardixa (ararat). Tudo mopuns nairiS ekocimaS ukul gorCqinel WiWe samafoef margalur WiWe samafoef. xubuSkia asirielefiS naWaruefSe iZire WiWe _ WiWe saxenwfef sadadioS Qofa aiaS saxenwfoS ekocimaS ukul. Te sa- dadio ord tob baialiniS dalioniS gans, maRal akans, do bzoTonj ord mangar rgil. Te saxenwfoS xenwfefiS saxelef rCqinelre: dadia do kakia. asirielefiS xenwfe _ 3 iS borjis naWaruSe rCq, muWo muS jar gagmanwyu xubuSkiaS do urartuS daCafanebelo (damorCileba):«ma gegnopWv xubuSkias arZa noxoruef. ka- kiaq muS jariT int eSe gvalaSa, mara ma qigvoWiSe do dobjargvale (gavanadgur). axal ambefs Waruns rus Ciner biqtor surin: `axal arxeologiur moCamilef xubuSkiaS quas gexantil ni-
  • 12. 124 Sanef noRa xakariS akans naZiref iCieb, muWo Te ganZ 1 anTas wanaSianre Cwe. do xubuSkiaS xenwfefiS saxe re gex- antil. did gamokvlevefiS ukul Cineref qumorTes arT nanCiSa, muWo Te niSanef ma 9 — ra ukuniS borjiS re Cwe. do muTun asiriul xe Tes vaxol. re xubuSkiel xantue- fiS naxanta. ukulian gonTxoruefq qaZiru xolo umoS jveS safle 2 anTas waner Cwe. sode 50 koCird saflebur do oxol- ud linjiS yamef do Sxva do Sxva samkaulef orqoSe do varCxilSe. Cineref pirvelo Zires Te saxenwfoS kultu- raS ambes iCiebun fer artefaqtef». xubuSkiaS xenwfeS rezidencia ord mangar gamangare- bul jixa noRa Silaias. Cineref Warna muWo salamansarq gianTx gilzanaS mxareSe do Warna muWo noRa Silaia or- dua gilzanaS xolos. mu giSeRine Te Ji moCamil naWarebSe: qanaS saxel xubuSkia re albaT Te qanaS damaarsebel lideriS gvar. Tes megun fer gvaref efSare amdRa samar- galos: xubutia, xutkubia, xunwaria, xufenia, xubulava, xulordava do xolo brel. TaS iragade noRa SilaiaSe: gvaref samargalos: Su- laia, Sakaia, Sanava, Selia.... xubuSkiaS noRa xakari iJiru (meordeba), anu saafxaz- oS noRa gagraS pirvel saxelird — xakar. zugidiS jveS jixaS saxelird _ macxakar. Tena mowmens Tis namda Tav- reSe navla kaTaq muS saxel giodves axal noRas, xubuS- kiaS akans. xubuSkiaS xenwfefiS gvaref: dadia do kakia Suro vare saeWvo muWo Tena margalur gvarefra.
  • 13. 125 niSanef qana xubuSkiaSe. guSours xubuSkia ord aiaS ekocimaS ukulian WiWe saxenwfo mesxefiS do xurefiS anu margal lazur ninam kaTaS qana. Sufria saxenwfo SufriaS sanZRo ord tob baialiniS oroniT. oCxuroniT xubuSkia do danarCen sanzRo asureTiS sax- enwfo ord. asureTiS naWaruefs rCqu Teq maxoru kaTaS saxelef: mosxef do xurritef. (ГекатейМилетский:«Мосхи,колхидское племя»). Taq oko qiTquas Tiq namda, Cineref Sinana xur-
  • 14. 126 ritefs do varT xurebs. guSuurs Ti borjis Teq namd- garen momTabare tomepwima ekojimil ordes xuref. Te periodis Sufria calke saxenwfo ord 674 w. Cwe. asureTiq mindom SufriaS damorCileba mara vagSuurT. ukul ma 9 ukunis Cwe. urartuq demorCil mesxefiS do xuritefiS qana Sufria. ukul Te kaTaq iQu asimilirebul somexefiT. diakonov: `xSiras Sxvado Sxva qanaSe nanteb kaTa Su- friaSa meurdes do saxenwfo Sufria arZen Tenefs dix- efs do ominjud. Te nanteb kaTa uWarundes werilefs munefiSianefs do TaS ginityuruandes kaTas. aTeS gamo iro konfliktef uRudes asureTiS qanawima. mangar konflikt uRudes sargon maJiaS do asarxa- doniS periodis. uoterman — SufriaS noRef renia bulia do Suria, mara bulia Silebe pulia rdasia. gekateli milutski: `(550-476 w. Cwe.) mesxefSe Waruns muWoT kolxefSe do oxoranania xuritefwima arTo. gerodote: `mesxefiS iaraR gunia tibarenefiS do mak- ronefiS (margalefiS) iaraRis: duds giorTudesia jaS qudef; uRudes faref do kunta qaSqvilef... mu giSeRine Ji monafilSe: qanaS saxel Sufria; Surjgir; jgir hava. «Su» _Surre margaluro do xemeturo (egvipturo); «fria» _jgir re. SufriaS noRef: bulia do suria, Tena margalur doxorefre. albaT dmaarsebelefiS saxelefre. Tener gvaref brelre samargalos. Suro saeWvo vare muWo qana Sufria margal-lazur ni- nam kaTaS qanard.
  • 15. 127 ilu (troia) noRa ilus brel borjis gorundes Ciner _ arxeolo- gef do bolos qimerTes Ti nanCiSa muWo atlantida ve- goren TeS ilu xolo vegorenia. atlantidas gorna am- dRaner dRaSa do ilu qoZires! germanel Ciner genrix Slimanq 19 ukuniS bolos qimiaxvilu (aRmoaCin) ilu. ilu arT noRa jixa ord dardaniaS orkeS xolos _ zRvapijis, asean TurqeTiS teritorias. gomers muS poemas «iliada» do «odiseas» Te noRajix- aS saxel minSa troaT af Sinel do minSa ilioniT. Cqim gipoteza Tener re: pirvel saxel re `ilu~ (il- ion) maJia saxelre troa. `ilu~ ord aborigen kaTaS zR- vaS niariS (talRaS) RoronT. zRvas RoronT ilensia. Tes amowmens margal-lazur ninam tomiS _ xananelefiS Ro- ronT “ilu~-S Qofa. ilu cxovrensia zRvaS niarefiS Skas. Ji moQunafils amowmens oxore gudas pirvel ukunis aSenebul oxvame saqorTuoS teritorias namuS saxelird `ilu~. Teq gedgud jveSo warmarTefiS jixa-oxvame saxe- lo `ilu~. TiS saxelSa Ti akans qigiaSenes marTmadideb- el oxvame do saxel meCes `ilu~. ukul Te gudaS oxvame qarTliS xenwfeq dixas gaswor. TiS mangioro We moSore- biT zRvaSe ekinel (amaRlebul) akans aSenes axal wminda giorgiS oxvame do saxel meCes `ilur~ (Tiner, jveSobur). troa moulir damyroblefiS saxel re, Silebe slave- fiS. troa — slavefiS `trioxglavi bog _ idol~, slave- fiS sumdudam RoronT saxel. arxeologefiS naZiref artefaqtef pirdapir iCieb muWo troa-6 anu mamSvasa aSenebul (1700-1250w.Cwe.) yofe aziur do varT berZenefiS TaS Waruns gomer. kofman: «linjiS borjis troa ordua anatoliaS maxo- ruefiS oxoru varT kreto_ mikenefiS.
  • 16. 128 karl blegen: `Waruns muWo noRa jixa brelSare geCin- Colir do kin Ti akans Senebul. Teqian kaTaS kulturaS goxarckua anu giSateba vayofe do SxvaS kultura mou- laS faqtef vaCans. tradiciaS wes adaTiS Tirua vayofe. Taqian naZiref linJiS do TunuqiS xeWkudef, figuref quaSe do ZvalSe, keramika, amowmens adgilobriv kaTaS TandaTanobiT ideefiS evolucias, munefiS jveSefSe gunoCamil~. karl blegen: «xenwfeS jixa-xoreS Tavar pelet oTaRu (darbazi) do TiS garda 50 oTaRurd sode cxorendes priamaS boSef munefiS osuramo. Seneba jixa-xoreS do did bijefiT aborigenefiS xelobare. priamaS pelet oTaRuS woxle renia agora. arxeolog Slimanq gekonTxor priamaS saunje sode 8833 SxvadoSxva samkaulefird: orqoSe, linjiSe, ZimZimSe nakeTeb Zief,f- ulaqef, yamef,argunef do Sxva. Cineref qomorTes Ti nanCiSa muWo Te ganZ priamaS (gomeriS personaJis priama) vard, Tena 1000 wanaT iSoian xenwfes okuTnud. Te artefaqTef identur re WiWe azi- ur maxoruefiS do kolxefiS naxelas gn ferre. iluS Tudo ma-2 do 6 fas (ilu 8-Sa rdu ekotexil do kin Ji munoSenebul (Slimanq qoZir 8 fa) qoZires saflef identiur qana quanaS ren fer dorCeliS (iataki) Tudo saflef. Te axvilafa amowmens muWo arT rjuliS kaTa oxorand WiWe azias Ti borjis». Te Ji moCamil arTefaqtef irZens nebas Tamamas qofTquaT muWo Taqian aborigenef rdes 7 anTas wanaS kunox xvale margal-lazur ninam eTnos.
  • 17. 129 furuSxanda (kabadokia) Tavar noRaT kabadokiaS teritoriaS Ti borjiS 9-6 anTas wanaS kinox iTvalud furuSxanda do amdRaner ka- badokiaS teritorias uZaxdes furuSxandas. arTgan Ci- neref kabadokia berZenefq giodvesia, maJief midielefq giodvesia, mara muWoT furuSxanda re Te territoria mi- Tin veCieb. istorias Sinelre TaS: “ma 19 ukuniS Cwe. xeTe- fiS xenwfe anitaS naWaruebs Sinelre xeWkudef keTebul rkinaSe do rkinaS elabijafal ket, moRalir furuSxan- daS did kiniazSe _ saCuqaro xeTefiS xenwfe anitaSo~. diakonoviS azriT: «furusxanda, kusara, xaTusa, samuxa _ Te noRef xurefiS do xaTebiS oxoruefiS saxelef rdu~. eS zRvapijiS xolos maxoru kaTas iwuruana pirve- luro rkinaS dumamzadebel kaTaT _ berZeneb TenefiS saxel “xalib~ qigiodves berZnulo rkinas. xeTefiS kaloniS TanaxmaT giadvalud fas rkinas. Ti borjis (15 ukunis) rkinaS fas 5 _ Sax met Rirud vidre orqo. ma 13 ukuniS Cwe. ugaritiS sabuTis iZire muWo rki- na ukve 2 rSa umos Zvirird varCxiliSe (Tena mianiSnens muS maCqaras meurd rkinaS warmoeba do fasiS dolafa). omar demir TurqeTiS Ciner arxeolog Sxva qanefiS Cinerebwma arTo monaTirend (monawilend) furuSxandaS akaniS gonTxoruebs. Cinerefq qumorTes Tejgua nanCiSa: «Tavar dixaSTudoian kompleqsefiS Seneba gvian paleo- litiS borjire 9500-9000w. Cwe». muJam xeTefq (nesilefq) 2500-2700 ginixores xaTusaSa TiS ukul daWyes gunoxorafa anTassner rjuliS kaTaq Tudon kavkasiaSa do WiWe aziaSa sode aborigen kaTas Ti borjiSo uRud maRal civilizacia. rinaS done, breliT umos maRalird movlir momTabare barbarosefSe.
  • 18. 130 amerikel Ciner jeims makuin: `anatolia Ti borjis ord WiWe noRa sakiniazoefiS teritoria, namuS ekonomi- ka ordua varCxiliS,rkinaS do dixaS xanda rdu~. Tel geS Cineref qumorTes Ti nanCiSa muWo anatoliaS kaTa vakuTnu indoevropelefs do varT semitefs do qi- giodves Tinefs protoxaTef do protoxuritef». arT zityvaT jgiro kidvekiriTda Ji moCamils arTe- faqtebs vare Znel Tejgua nanCiS giSaRala. aborigen max- oruef Ji mukoTvalir qanefiS — quanaS, urSuS, iluS, araTaS, SufriaS, xubuSkiaS, furuSxandaS 6 anTas wanaS kinox xvale margal-lazur ninam eTnos oxorand, kolxur rassa: margalef, lazef, xaTef, xuref, xalibef, qardef, mesxef, eref, qaskef, xaibiref furuS — xanda margalSo vare gaugebar do niSnens gofurafil rkinaS ginofuna- faS xandas. kolxefiS saxenwfo aiaS saxenwfoS ekocimaS ukul brel xans vare rCqinel istorias muWo cxovrend did wyarliaS ukul doskiladir kaTa aiaS teritorias. ma 16 _ 2 ukunis Cwe. istorias re rCqinel muWo kolxefiS saxenwfos amzadendes linjis. antikur avtoref Warna muWo kolxidas uRud kontak- tef xorezmiS saxenwifowma kaspiS zRvaS do amurdariaS geunafilo meurd vaWroba SxvadoSxva saqonelefiT Ci- neTwima, indielefwima. Tena damowmebulre arxeologiur moCamilefiT Ska aziaS territorias. Ji moCamils amowmens maJia argument: „antikur mencar- ef gomeriS dRa _ erCqinus arTgan Cineref iwuruana 12 ukunis Cwe, majief iwuruana ma 9 ukunis Cwe. Tavar Tinare namda gomer muS poemas `odisea do iliadas~ moQunafil
  • 19. 131 af argonaftefiS skualefiS monawileba iluS (troaS) limas (Cxupis). iluS (troaS) limas iwuruana 14 ukunis. guSuurs argonaftef kolxidas Qofena ma 14 ukunis Cwe. Taq oko qiragaduas Tiq namda argonaftefiS moulaSa ar- sebend kolxidaS saxenwfo. kolxefiS saxenwfo kalonefiS mejinelo kulturaS done umos maRalird vidre moulir argonafTefiS saxonwfoS. guSuurs kolxida 4,4 anTas wa- naS kunoxian saxenwifore Tes meZinel axal arxeologi- ur gonTxoruefq qaZiru muWo kolxeT saxenwfo breliT umos woxlenre. Tudo mounafil tekst: „graklianiS unikalur Waru: „savaraudod, saqarTve- loSi uZvelesia _ acxadebs ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis arqeologiis insti- tutis direqtori, profesori vaxtang liCeli. Tsu-s arqeologiuri eqspedicia graklianis goraze gaTxrebs 2008 wlidan awarmoebs. bevr sxva aRmoCensTan erTad swored iq ipoves unikaluri warwerac, romlisad- mic gansakuTrebuli interesi gaCnda, swored amitom is aSS-Si, maiamis beta laboratoriaSi gadagzavnes gamosakv- levad. laboratoriam graklianis warwera Zv.w. XI-X saukuneebs miakuTvna, rac sruliad unikaluri movlenaa. eqspedici- is xelmZRvanelis informaciiT, TariRis kidev erTxel gadamowmebis mizniT nimuSebi ukve gagzavnilia italiaSi. garda amisa, 2015 wels grakliani goris gaTxrebis Se- degad dafiqsirda, SesaZloa, nayofierebis RvTaebisadmi miZRvnili Zv.w. VII saukunis taZari ori sakurTxevliT. romlebzec gamosaxulia jerjerobiT ucnobi damwerlo- bis teqstebi. unikaluri warwera sruliad gamorCeul, individualur damwerlobas miekuTvneba, romelsac msoflioSi analogebi ar aqvs.
  • 20. 132 graklian goraze arqeologiuri gaTxrebis Sedegad qvis xanidan antikur periodamde sazogadoebis ganvi- Tarebis uwyveti cikli dadasturda. sxvadasxva periodis 11 kulturuli fenis gaTxris Sedegad aRmoCenili arte- faqtebi _ pirvelyofili adamianebis samuSao iaraRebi, gviandeli periodis sakulto daniSnulebis nivTebi da sxva. arqeologebma saintereso arqiteqturuli suraTi miiRes: im periodisTvis damaxasiaTebeli erTmaneTze mi- jriT midgmuli Senobebis erTi kvartali. umniSvnelova- nesi aRmoCenaa Zv. w. IV aTaswleulis sabeWdavebi, romlis analogi samxreT mesopotamiaSi, uruqSia aRmoCenili; Zv.w. V-IV saukuneebiT daTariRebuli oqros disko, rom- lis analogi arsebobs q. suzaSi (irani). mniSvnelovani da sainteresoa aRmoCenili ramdenime sakulto oTaxi. maT Soris sakulto wisqvili _ 3 xel- safqvavi, romelSic wminda fqvili ifqveboda. wminda fq- viliT RmerTebisTvis Sesawir purs acxobdnen. berZeni mwerlebi: „kolxeTSi arsebobda Semdegi qalaqe- bi: qalaqi ea, SemdegSi arqeopolisad wodebuli (dRevan- deli noqalaqevi). ea kolxeTis sataxto qalaqi yofila, romelsac pirvelad ewvivnen argonavtebi. qalaqi ea cno- bili iyo eladis poeziaSi, magram mis adgil-mdebareobas Zveli mwerlebi gansxvavebiT uCvenebdnen. maT Soris eas Sesaxeb SedarebiT ufro swori aRweriloba moepoveba steafane bizantiels, romelic ambobs: „ ea kolxidelebis qalaqia, gaSenebuli aetis mier, romelic 300 stadioniT daSorebulia zRvas, mas uvlis ori mdinare _ hippos da kianos, es aRweriloba udgeba miaxlovebiT noqalaqevis mdebareobas, romelsac Camoudis ori mdinare: abaSa da texuri. amasTanave berZnuli 300 stadioni daaxlovebiT udris 50 kilometrs da eas (noqalaqevis) zRvidan daSo- rebis es manZilic udgeba sinamdviles“.
  • 21. 133 kolxeTiS Rvariolobas Ti borjis amowmens muWo brel qanefs okodes kolxeTiS eWofua mara SiSiS gamo miki miki goundes. Tes amowmens Tudo mounafil tekst: Te periodis Rvalior savaWro sixola (urTierToba) iC- ieb arxeologefiS inoxvilafa xeTur do alioniS ber- Zenul keramika. kolxeT awarmend naWaxaS (liTonis) eqsports (kina, varCxil, oqro), dumagafal tyaS masalas, qumuS farTals, naSuas, zeTis, Tofurs, nanadirebuliS xorcis, qiloriS da Sxva, Tes Warund herodote, strabon da antikuri borjiS Sxva avtoref.berZenef kolxebs oSxiro (xSiras) uZaxudes `georgos“. Tes adasturens Tudo moyunafil mecariS naWara. donald raifild: „... Tudo mounafil teritoriaS saxel Sinelre 13 ukunis Cwe. asiriel do urartuS naWaruefs muWoT „kulxa“, „kolxa“ do iTvalud man- gar saxenwfoT do Tena rdu Taqian maxoruefiS kolxe- fiS qana. ukul berZen mencaref pindar do esxil xolo Sinana saxenwfo kolxidas. ma-7 ukunis Cwe. skifefis mu- nonTxafaS ukul kolxeT ganadgurebulird. ma-6 ukunis Cwe. kolxeTis gorCqind berZenefiS kolonia _ polisefq: nikofsia (tuafse), pitiunt (picunda), dioskuriada (sox- umi), guenos (oCamCire), geraklea (anaklia), fazis (fuT), afsaros (gonio),batus (baTa) rizos (rize). ma-6 ukunis Cwe. eS oCxuroniS elinur kolxida Rvari- olird. ebSaT rdu adgilobriv kaTaS naxele osarkalaia qualef (quawvane _ zurmuxti, Rvanda _ broli, Zarwufa _ lali, xaWu _ giSeri, javari _ margaliti), oqro do Sxva karkantief“. gerodot iCieb _ Silebe margalef egipteSe (xemetia) morTesia — ma Tena vabjers Waruns Sarden».gerodotiS dros var aseian Cqin Cinerebs vajers muWo arTgan mar-
  • 22. 134 galefq iSo ides egipteSa do Teqian civilizacia marga- lefis nakakare. kolxidaS civilizaciaS doneS maZirafalre kolxur faraS Qofa 6 ukunis Cwe. gerodoteS naWaras rCq muWo pirvel moneta (fara) giSaSkves lidias. ukul Tel geS Ci- nerefq nanCes axal texnologia xvarebulo muWo lidiur monetef re arZas umos jveS — 686 w. Cwe. lidias, iluS (troiaS) xaslas gorCqinel axal saxenwfos, moulir mom- Tabare tomefiS borjis. ukul berZenefq, do berZenefiS ukul ma-6 a ukunis Cwe. kolxidas geSaSqves _ kolxur moneta oqro do varCxiliSere. Tudo moCamil ruqas iZire kolxeTiS saxenwfo _ uCa zRvaSe kaspiS zRvaSa re. herodotesa (Zv.w.-is 484-425 ww.) da berZeni maTem- atikosis, geografis _ eratosTenes (Zv.w.-is 276-194 ww.) mixedviT, kolxeTs Savi zRvisa da kaspis zRvis mTeli teritoria eWira.. istorikosi Tedo dundua: `...fuli saxelmwifos erT-erTi mniSvnelovani atributia. pirveli fuli Zv. welTaRricxvis VII-VI saukuneebSi moWres da man saqoneli Secvala. kolxeTi im mowinave saxelmwifoTa Soris iyo, romlebmac fulis moWra daiwyes~. g. m. bongard-levin: `jveS civilizacief~: `kolxur monetef ma-3-4 ukuniS Cwe. kolxeTiS xenwfe aka — S dro- Sian.Tena mianiSnens Tis namda akaS dros saxenwfo kolx- ida ord did savaWro centr do Taq meurd aziaS do ev- ropaS saqonelefiS ginoTiriua _ ginoxargua~.
  • 23. 135 aki, akvi muWoT margaliS saxelren Tes amowmens mar- galur RoronTiS `akiS~ Qofa; RoronT `ka~, `a-ka~. ena miCqna muWo margalef RoronTiS saxelebs giodvandes xenwfefs, noRebs, Ralebs do TaS... aka muWo margalur saxel ren Tes amowmens egvipteS RoronTiS saxel: `jveS egviptur mifologiaSe `xeka~ iTvalud magiaS RoronTo do Te Tqumus xvarulendes magiur ritualefiS dros. ka _ duxre (Sur), xe _ xalare; namuT moqmedens Jir fas: Tudon _ RurelefiS do Jin RoronTefiS. xemetefs (egviptelefs) jerdes muWo Silebe gacocx- lan «ka» RoronT «xeka» (aka) moxvarebulo, do ginituan, daskiliduan, gegnoTiruan koC~. Колхидка – Википедия: условное название серебряной моне- ты, распространённой в Колхиде в... К III в. до н. э. относятся золотые монеты, чеканенные от имени царя Ака. akaS monetas moCamilre mus saxe; maJia gverdis akaS Карта из книги А. Б. Дитмара
  • 24. 136 monetas eWkadil re margal-lazur ninam tomefiS ZalaS simbolo _ xojiS dud. Ti borjis Tavar saqmianoba ord dixaS sarjua,ki- naS, xviToS, sanTeliS, TofuriS, RviniS, qumuS farTa- liS do brel Sxva saqoneliS mokeba. iWkadud xenwfe akaS kolxur monetef ma 6 ukunis Cwe. noRa akas. ukul berZenefq daarses munefiS savaWro kolonief do akas giodves saxel dioskuria, fuTis _ fazisis, guenos _ oCamCires, pitiunt _ fiWvinTas. Здесь надо сказать, что абазги называют столичный город именем «Акуа». „В 1561г. это абхазское географическое название впервые зафиксировано на карте итальянского картографа Дж. Гастальди в форме «Аква» в среднем течении р.Кубань (см. здесь же, карту № 14). И лишь в 1737г., на карте западной Грузии, составленной на грузинском языке, оно фиксируется на территории г.Сухуми в форме «Аку», хотя там же рядом отмечена и «Цхумская крепость» Топоним «Сухуми» происходит от колхского слова «Цхиму (Цхимур), что означает бук. xenwfe aki-S borjis diWyes Wkadua `aka~ S _ moneta.
  • 25. 137 TaS re Tena do Tes wyar vaqTuurs aka do qoT cximu margalur saxelefre. `karl heinrix emil koxi: qarTalinef fiqrena, muWo georgios munefiS saxelre wm. giorgis gamo, iTam munef Sxva elawurafilo munef umoso orwumna wm. giorgis. („isini sxva wmindanebTan SedarebiT, ufro met pativs miageben wm. giorgis~). Te faqti saeWvo ren Tis iCiebna pompeus pela do plinius _ Tinef breliT adre iwuruana Te teritoriaS maxoruebs _ giorgiebs _ onda qorTuefq miRes qristianoba. egzonim georgia mours berZenul (pelazgur) zityvaSe _ giorgos, namuT niSnens dixaS mosarjes. Te versia mar- Talire do umoso ocqvafurre muWoT moxande kaTa do Te saxel mours oniS borjiSe. berZenefiS gunadvel saxeli guSnavlare margale- fiS saxelSe _ margal, margual, namuT niSnens dixas mo- sarjes berZnulo georgos do inglisuro jorjia mours berZenul zityvaSe georgosSe. Tudo mopuns Sonur jveS warmarTul obiraSe namuT amowmens margaliS _ giorgo- siS Qofas: `Sina vorgili, vorgili vosa vo, Sina vo ge ge“ voo, Sina vo ge ge...“. sode „vorgil“ _ margalre; gege _ giorgi re. herodote: ... `mofoTafunq (davasaxeleb) xolo arT arTgamas (msgavsebas) kolxefiS da xemetefiS (egvipteleb- fiS). xvale Te kaTas uRud tilos SualaS arTner wes, ri- naS wes do TenefiS nina arTians megud.~ mq-5 ukuniS bizantiel anonim, ma-6 ukuniS istorikosef: prokofi kesariel, ioane _ dalion saqorTuoS maxoruebs _ uZax berzenulo giorgiosis _ margals, dixaS mo- sarjes, maxaCqals. georgia _ dixaS moxande qianare. TaS re Tena berZenul `georgian~, georgia, margual _ margal
  • 26. 138 ore kolxefiS saxel~ `… Ji mounafil arTcalo amow- mens muWo margalef do lazef Te akaniS (aiaS) aborigen kaTa rena do pirvel margal, maTasalef rena. Tes nan- Cuns Tudo mounafil giSnaWara gamaT qimSajiniT isto- rias muJam gorCqind zityva “egri~-q do muJam gorCqind zityva manq, margiq, makronq, margalq. guSuurs zityva margal istorias rCqu 1000 wanaT umos adre vidre egri. jveS romaelefs do berZenefs margalef do qorTuef Sxva do Sxva kaTaT miorCqna. herodote 8 _ Sa Sinans kolxefs do iberefs Suro vaSinas. qsenofonte 4 _ Sa Sinans kolxefs do vouR warmodgena iberefiS. aTe problemas oxu rus do evropel CinerefiS nanCef:“ Сегодня грузинские историки полностью предпочитают на- звания страны «Картли» и «Грузия». Какова мотивация для такого отречения? В действительно- сти этот подход никаких научных обоснований не имеет и может быть объяснён исключительно произволом определённых исто- риков, которые пытаются то или иное историко-географическое наименование или термин изъять из употребления, мотивируя это тем, что они, якобы, устарели и мешают правильному восприя- тию мира Сенковский тоже указывает на на известное «сильное кавказ- ское воображение» грузин *86. Они несомненно продолжают в желаемый момент подменять действительность воображением. Однако, правда неумолима. Приведём несколько цитат, из кото- рых следует, что картвелы кочевники. Ш. Месхия в другой сво- ей работе выражает следующее мнение: «Грузинские племенные группы в нынешние свои территории переселились из так назы- ваемой Арийской Картли» *87. Джавахишвили развивает эту точку зрения, что кочевники прибыли из Малой Азии *88. Эту же гипотезу отстаивает Г.Ме- ликишвили. Согласно этой гипотезы мосхи(мушки) двигались
  • 27. 139 на север и основали северные восточно грузинские(иверийские) политические образования *89. Не исключается, что из севе- ро-восточных районов Малой Азии – Спера некоторые племен- ные группы поднимались на горы Парихар, составляя Иберию, но заметим, что со стороны В Малой Азии просто на просто не было картвелов. Об этом пишет и Меликишвили здесь же, но в другой работе он пишет, что в рукописи «Обращение Картли» есть упоминание о приходе предков картвелов из Арийской Картли, затем указывает распо- ложение последней, объясняя также, что «Арийская Картли» на персидском означает «Персидская Картли»*. aRsaniSnavia, rom roca mari feliste (brose 1802-1880 w.w.) Seudga reanimirebuli`qarTlis cxovrebis“ wardge- nas evropelTa winaSe, am procesis dasawyisSive, rusi aR- mosavleTmcodnis osip senkovskis (1800-1858 w.w.) stati- aSi „Некоторые сомнения касательно истории Грузинов“, gaisma avbediTi, winaswarmetyveluri gafrTxileba: „боюсь, увлекшись красотами „Барской Кожи“, перенести это утешительное пристрастие в оценку летописей Вахтанга и Ва- хушти, который, как мне кажется, требуют болшой недоверчиво- сти и крайне хладнокровной критики со стороны ориенталиста. Я сейчас объясню, почему. Да, очень опасно было бы влюбиться в грузинскую словесность с самого начала, в первый день рожде- ния её академической славы в Европе; потому что, однажды пре- увеличив её достоинство, легко распространить в ученом свете насчет истории Грузинов такие заблуждения, на опровержение которых нужно будет потом сорок лет времени и сорок томов пе- чати, то есть, ровно восемьдесят раз более нежели чего, как ка- жется, стоит вся ета история“. apollon rodosel muS wignis «argonaftikas» qana aias uZax _ `ea~ _ s. arZaS umos gasagebo argonaftebiS navlas eWaruns apollon rodosel muS poemas «argonaftikas»:
  • 28. 140 `.... iasonq qumorT peliaSa do moTxu muWo kanoniT mus xvad xenwfoba. peliiq deTanxm iasons oRond arT saqmes keTebaS ukul. si oko midarTea kolxefiS qana `ea~ _ Sa, geliosiS skuaSa xelmwfe eetSa, …... do TevreSe oko qu- momReva `orqoS otmeS~. saxenwfo Zala do ekonomiur qonebier rCq epitafias kolxidaS xenwfe, mouQnafil aristoteliS naWaras _ `peplos~-is: `aetiS Jimole, safleburs kolxidas, skualefiT do oqroT mdidars kolxidas, arZaS umos mangars do RoronTians, bed delu~. akad. niko berZeniSvili: `arqeologiuri da istoriuli toponimuri monacemebi mowmoben, rom Sua da gvian brin- jaos xanaSi...awindeli tao-klarjeTis, samcxis da TviT Sida qarTlis didi (dasavleTi) nawili megrul-Wanuri tomebis sacxovriss warmoadgenda.~ zemoT mocemuls adasturebs niko maris teksti: „la- zebsa da megrelebs ierusalimSi qristianuli eklesie- bi qondaT. imer-laz-megrelebs qristes Semdegac 6-7 saukuneebSi sakuTari megruli enovaneba mTlianad dac- uli hqondaT“. ivane javaxiSvili: „...gurulebi da imerlebi megrel _ lazebis miwa wylis Sig SuagulSi arian SeWrilni da megrelebs da lazebs erTmaneTisagan aSoreben amisda mi- uxedavad zemoaRniSnuli daskvna imis Sesaxeb, rom Tavda- pirvelad kolxeTis miwa wyali mxolod megrel _ lazebs ekuTvnodaT, mainc Seuryeveli rCeba imitom, rom guriis sageografo saxelebis gvimtkicebs, rom im adgilas, sa- dac exla gurulebi cxovroben, winaT megruli mosau- bre tomebi unda saxlebuli iyo. bevri soflisa da da mdinaris saxelebis mniSvnelobis axsna mxolod megrulis
  • 29. 141 saSualebiT SeiZleba. exla cxenis wyali samegrelos aRmosavleTis sazRvrad Tvleba, sageografio saxelebi ki amtkiceben, romam mdi- naris aRmosavleTiTac Tavdapirvelad megrelebs ucx- ovriaT; (jixaSi, CxeniSi, kulaSi, nojixevi, uZimerioni udris megruls „oxvameri“_ s da salocavs niSnavs quTais- Si) quTaisis CrTiloeTiTac md. rionis midamoebic me- grelebs unda sWerodaT (sageografio saxelebi: jimas- tari, ofuCxeTi, vanWeiSi, tyviSi,nakoroleSi, gveriSi, koreniSi, okriba da sxva). TviT pliniusic ambobs rioni megrelebis miwaze diodao. sageografio saxelebis Ses- wavla, maSasadame, ueWvels yofs, rom mTeli es miwa wyali mxolod mgrul-lazur Stos tomefs ekuTvnoda“. „erT dros „lazika“ mag. mTels dasavleT saqarTvelos erqva da sazRvrebic Sesabamisac iyo gafarToebuli“. „msoflioSi sul 14 originaluri anbania da maT So- ris Cveni qarTveluri ufro metic gasaocaria is faq- ti rom Cven gvaqs ori anbani asomTavruli da mxedruli originaluri anbani. ar aqvT amerikelebs,ingliselebs, frangefs, espanelefs, germanelefs. amitomac savsebiT dasaSvebad mimaCnia, rom megrelebs anbani hqondaT war- Rvnamdec, razec migviTiTebs msoflio wyaroebSi „ kolx- uri kvirbebis“ da „kolxuri anbanis“ Sesaxeb arsebuli cnobebi“. „Cven yvelam viciT, rom Tanamedrove qristianobis niadagze aRmocenebuli qarTuli mwerlobis ena qarTu- lia, xolo qarTveli xalxis uZvelesi xanis kulturis Seswavla ueWvel hyofs, rom qarTvelefs qristes winaT mravali saukunis ganmavlobaSi mwerloba unda hqono- daT magram SesaZeblia, Semdeg gamoirkves, rom am xanis mwerlobis ena qarTul Stos ki ar ekuTvnodes, aramed mgrul-lazurs, an svanur Stos“.
  • 30. 142 `eduard aixvaldi: `gurieli (guriis mflobeli) ufro xelmokled unda cxovrobdes, radgan is araa mdidari, rogorc dadiani; agreTve misi qveyana ufro pataraa, xolo glexebi ufro Raribebi. saerTod, guriaSi igive enaze laparakoben, rogorc samegreloSi~.eduard aix- valdi saqarTvelos Sesaxeb~ _ xix saukunis pirveli me- samedi, Targmani germanulidan, gamomc. `artanuji~, Tb., 2005, gv.194. did wyarliaS ukul diaoxaq xolo calke saxenwfoT ginirT. ukul urartuS saxenwfoq brelSa gianTx diaox- as do saxemwifoq qudaragu. 4 anTas wanaS kunox rCqu diaoxaS saxenwfo saqorTuoS dalion _ oroniT do er- zerumSax mianWand. `dia u xa~ margalur RoronTiS „did“ _ iS saxelre, RoronT didiS naxa qana. dudSe oxorandes xvale margal-lazur ninam tomef: margalef, lazef, xalibef, mesxef, xaTef, falef. muJam asiriel mafaq tiglatpilesari malarT diaoxaS eioWofSa diaoxaref winaRmdegoba gauwues mara wages. istorias rCqu muWo nabuqodonosorq gegnaxoru urief diauxaS teritoriaSa m-6 ukunis Cwe. ma 8-7 ukunis Cwe. kolxefiS saxenwifo gegnojalagues momTabare kimerielefq, mara brexans vagarZines malariaS gamo do gegnigvagvales midiaSa do ukul urarTu xolo geWofes. TeS ukul diauxas saxel daTir ma 9 ukunis do giodves tao _klarjeTi. mus niSnens Tena saqorTuoS istorias vare rCqinel. urarTuS ekocimaS ukul Teq Tizma Sxva do Sxa rjuliS kaTaS gorCqina mianiSnens margalur ninaS dinafas. a.SaniZe: “klarjeTSi uZvelesi droidan SeimCneva me- grul-lazuri kvali, saxelwodebac warmomdgaria “arta- aniS _ yuji~-dan, rac megrulad artaanis yures niSnavs.
  • 31. 143 megrul-lazurad yuji yurs niSnavs, lazuri warmo- Sobisaa oSkis saxelic~ „herodotesa (Zv.w.-is 484-425 ww.) da berZeni maTem- atikosis, geografis _ eratosTenes (Zv.w.-is 276-194 ww.) mixedviT, kolxeTs _ Savi zRvisa da kaspis zRvis mTeli teritoria eWira. SardeniSnero iCieb italiel 16 ukuniS misioner a. lamberti muS wignis «samargaloS istoria»: «.......arT — arT xenwfeS borjis muS qanaS teritoria — uCa zRvaSe _ kaspiS zRvaSa do tavrisSe — erzerumSa ordua». mu eTnos cxovrend Te borjis? diodore siciliel iCieb: «33 saukuneS kinox kolxur tomef cxovrendesia meotiS zRvaSa». pirvel ukunis margalefiS saxenwfo iWyafud Trapi- zons Tes amowmens Tudo mounafil tekst: „andria mo- ciqulis mimosvlaTa mosaxseneblis qarTul versiaSi, romelic eqvTime mTawmidels (958-1028 ww) ekuTvnis is, vkiTxulobT: “ “moiwia ukve qalaqad trapezuntad, romel igi Sen ars (gaSenebulia) sofelsa (queyanasa) megrelTa“. «780-ian wlebSi epifane konstantinopoleli, 810-814 ww-Si Teofane aRmsarebeli da 806-815 ww-Si nikifore konstantinopolel patriarq trapizons Sinana. trape- zuntis muWoT “lazikaS noRaT~. andria mociqulis naSa- rus Sinelre eqvTime mTawmideliS (958-1028 ww) naWaras: “moiwia ukve qalaqad trapezuntad, romel igi Sen ars (gaSenebulia) sofelsa (queyanasa) megrelTasa~. qsenofonti Tavis “anabazisSi~ (Zv. w. aR-is V s.) aR- niSnavs, rom man am mxareSi 10 000 mxedriT imogzaura. misi cnobiT, trapezunti da kerasunti (amJamad giruseni) kolxeTis qalaqebia, xolo trapezuntis garSemo kolxebi cxovrobdnen~. Tudo mopuns teqstef sode sarkecalo iZire mi cx-
  • 32. 144 ovrend kolxeTis 6 ukunis Cwe. skif _ sarmatefiS mi- nonTxafaS ukul: Скилак Кариандский (др.-греч. VI век до н. э.) — греческий мореплаватель и географ. – «За ахеями народ гениохи, за гени- охами народ кораксы, за кораксами народ колика, за ними народ меланхлены, у них Метазорис и река Эгипиос. За меланхленами – телоны; за этими же народ колхи и город Диоскурия и греческий город Тиенос и реки Тиенос и Херобий, Хорсос и Ариос, за ними р. Фазис и греческий город Фазис». По-видимому, все эти наро- ды, реки и города Скилакс перечисляет по направлению с ю. з. на ю.в., от Азовского моря к Фазису. Гекатей (около 550 г. до P. X). Кораксы, Колхидское племя, по соседству с Колами, Корак- ская стена и страна Кораксов. Колы, народ у Кавказа. Подножья Кавказа называются Колий- скими горами. Страна Колов. Мосхи, Колхидское племя, сопредельное с Матиенами. Мары, племя, сопредельное с Моссинэками. Фрагменты сочинения Гекатея Милетского («Землеописа- ние»), сохранившиеся в словаре «Этника» автора VI в. н. э. Сте- фана Византийского, описывают этническую картину восточного Причерноморья следующим образом: «Кораксы, племя колхов. Гекатей в описании Азии. Кораксий- ская крепость и кораксийская страна. Колы, народ у Кавказа. Гекатей в описании Азии: «а подго- рья Кавказа называются кольскими горами». Страна называется Коликою. Мосхи, племя колхов, соседнее с матиенами. Гекатей в описании Азии». Медникова 2007,56-68. Исследователи допускают мысль, что наименование моссиников является лишь осмысленным по-гре- чески каким-то местным наименованием, скорее всего, мегре-
  • 33. 145 ло-чанского корня (Меликишвили 1959, 79-80). Предполагают, что название латуни в некоторых европейских языках (messing) происходит от племенного названия моссинников. В названии халибов видят искаженное (под влиянием грече- ского χάλυψ — «сталь») племенное наименование халдов — од- ного из чанских племен Юго-Восточного Причерноморья (Мели- кишвили 1959, 71). На основе сведений о халибах археологически выделяется колхидско-халибский железнорудный очаг (Хахутай- швили 1977, 119; Хахутайшвили 1987; см. также: Пьянков 2002, 324-342). Махороны — племя, ближе всего сопоставимое с макронами, название которых является «закономерным эквивалентом грузин- ского термина ‘мегрели’» (Меликишвили 1959, 79). Возможно, то же самое, что «махелоны» других источников (Arrian. РРЕ, 11; Dio Cass. LXVIII, 19, 2). Дональд Рейфилд: « Когда люди Ксенофонта 4 в до н. э. спу- стились в устье Чороха, они наконец могли объясниться с тузем- цами: в прибережном городе Гимниасе греческий солдат, родив- шийся в Колхиде и привезенный рабом в Грецию, переводил на мингрельский местных марсов и макронов (заны). Ксенофонту казалось, что тибарены и халибы (имя этого народа происходит от их знаменитого сплава чугуна) – те же мингрелы.» В качестве сыновей Иафета Книга Бытия, как уже отмечалось, называет Гомера, Магога, Мадая, Иавана, Тувала, Мешеха, Тира- са. Между тем, – по утверждению Г.А.Меликишвили, – большую часть территории южной и северной части Колхидского царства, занимало именно западно-грузинское (мегрело-чанское) племя лазов, идентифицируемое им с теми же древними к о л х а м и. Византийский историк У1 в. Агафий Миринейский отмечал: «Лазы народ очень многочисленный и воинственный. Они влав- ствуют над другими многими племенами. Гордясь старым назва-
  • 34. 146 нием колхов, они сверх меры себя возвеличивают, и, может быть, не совсем без основания. Среди народов, находящихся под чу- жой властью, я не видел никакого другого, столь знаменитого, так осчастлив ленного избытком богатств, множеством подданных, удобных географическим положением, изобилием продуктов, благопристойностью и прямотой нравов». kolxeTiS saxenwfoS civilizaciaS done umos maRalird vindaro Sxva qanefiS. kolxeTSe ginoxorel kaTaq darcx- es kretaS kokiS civilizasia.Tes amowmens Tudo moQna- fil giSnaWara: „mecnierebma amoxsnes minosis civilizaciis war- moSobis saidumlo. dnm-s kvlevis Sedegad mecnierebs SesaZlebloba miecaT gascnobodnen axal informacias kunZul kretaze arsebul idumalebiT mocul uZvelesi minosuri civilizaciis Sesaxeb da mis analogze saber- ZneTSi _ mikenSi. es civilizaciebi warmoadgendnen evro- pis pirvel saxelmwifoebs da arian antikuri saberZneTis kulturuli winaprebi. minosis civilizacia arsebobda Cv. welTaRricxvamde daaxl. 2600 dan 1100 wlamde, xolo mikenis _ Cv. welTaRricxvamde 1700 dan 1050 wlamde.. mi- nosis civilizaciam Seqmna pirveli damwerloba evropa- Si da datova uzarmazari sasaxleTa kompleqsebi naTeli mxatvruli gaformebiT, magram danarCeni samyarosgan izolaciaSi aRmoCnda. mecnierebs ar hqondaT araviTari miniSneba mis warmoSobaze. minoselTa damwerloba dRe- sac gauSifravia. axla maqs plankis institutis da har- vardis samedicino skolis mkvlevarebma moaxdines uZ- velesi dnm-s analizi, raTa gaecaT am kiTxvaze pasuxi. mkvlevarebma gamoikvlies neoliTis epoqis 19 adamian- is genomis monacemebi _ maT Soris, minoselTa, miken- Ta, Zveli saberZneTisa da samxreT dasavleT anatoliis
  • 35. 147 xalxTa. rogorc uZvelesi, aseve Tanamedrove 3000 ada- mianis monacemTa SedarebiT mecnierebma SeZles daedg- inaT jgufebs Soris Tanafardoba. Sedegebma aCvenes, rom minoselebi genetikurad Zalian hgvanan mikenelebs. orive civilizaciis adamianebs aqvT saerTo warmoSoba miwaTmoqmedebTan, romlebic cxovrobdnen saberZneT- sa da TurqeTis dasavleTSi aTasobiT wlebis win neo- liTis xanaSi. “ es Zalian mniSvnelovani genetikuri mem- kvidreobaa evropis pirvel miwaTmoqmedebTan, romlebic am regionSi dasaxldnen daaxl. 4000 wliT adre minosis da mikenis kulturaTa warmoSobamde “ _-_ aRniSnavs maqs plankis institutis mecnier-muSaki alisa mitniki. “ es gasaocaria, imitom rom mikenTa kultura Zalian gansx- vavdeboda minosisagan: maTi akldamebi da xelovneba ga- jerebulia iaraRiT, maT hyavdaT cxenebi, etlebi da iyo Zalian mkacri ierarqia, isini TavianT beladebs samareSi didZal oqros atandnen, da TavianT citadelebs agebd- nen uzarmazari kirqvis lodebisgan. “--_ ambobs iosif lazaridisi _ harvardis samedicino skolis mecnier _ muSaki, kvlevis wamyvani avtori. lazaridisma ganmarta, rom minoselTa da mikenelTa winaprebi wamovidnen somx- eTidan, saqarTvelodan, iranidan“ (mxedvelobaSia CamoT- vlili saxenmwifoebis teritoriebi). isorias rCqinelre muWo Ti borjis Ji moCamil ter- ritorias oxorandes xvale margal-lazur ninam tomef: eref, xuref, xaTef, qaskef, qardef, udef, lazgef, aba- zgef, lazef, margalef, xalibef. guSours kretaS kokiS civilizacia mours margal-lazur civilizaciaSe). Ciner Waruns muWo asean berZenef guna mikenarefs. Cinerefq damowmes muWo mikenarefs do minoielefs uRvna saerTo evropelemwima.
  • 36. 148 Мегрельский флаг – «шила» – вышитый из материала рис. Голубь с четырьмя крестами 4 тысяч. лет. Мегрельский Флаг (Берак, beray 6-7 тысяч. лет) рисунок кабан (символ сили) на бараньей шкуре.
  • 37. 149 margal-lazur ninam tomefiS simboloef arZaS umos jveS re Tel didages. 7 anTas wanaS kunoxian. (nax. WiWe azia) aseTi qvebi nanaxia saqarTveloSi jerjerobiT 2 cali. erTi samSvildeSi, meore degeTSi romelnic 4 aTas w. mets iTvlis
  • 38. 150 aseTi qvebi nanaxia saqarTveloSi jerjerobiT 2 cali. erTi samSvildeSi, meore degeTSi romelnic 4 aTas w. mets iTvlis. g. m. bongard-levin: «jveS civilizacief»: «oqroS kolxur monetef ma-6 saukunes Cwe. kolxeTiS xenwfe aka — S droSian. Tena mianiSnens Tis namda akaS dros saxenwfo kolxida ord did savaWro centr do Taq meurd aziaS do evropaS saqonelefiS ginoTiriua _ ginoxargua» Аристарх (царь Колхиды). „Аристарх — правитель Колхиды, вассальный Риму, с 63 до примерно 50 года до н. э. Он был поставлен властвовать в Кол- хиде римским полководцем Гнеем Помпеем в качестве своего наместника в этом регионе Азии во время Митридатовых войн. Аристарх известен преимущественно по трудам римского исто- рика I века Аппиана, а также по монетам, отчеканенным от его имени. Аристарх, вероятно, принадлежал к местной знати, был скеп- тухом, который решил встать на сторону римлян во время войны с Митридатом VI. Единственный другой скептух, известный по имени Олтак, был захвачен в плен Помпеем и проведён по ули- цам Рима в составе его триумфальной процессии. Он мог сидеть как в Фаси, так и в Диоскурии, важном эллинистическом городе, располагавшемся, вероятно, недалеко от современного Сухуми, mamSva ukuniS Cwe.kolxur moneta.
  • 39. 151 где была найдена одна из монет Аристарха. Tudo mopuns kolxeTiS mafa aristraxeS drahma 65-63 w. Cwe. „arT ganSe qomoliS dudi Cxoriam gurginiT gimoxan- tuns RoronT heliosis _ muWo kolxur dinastiaS du- marsxuafals do megurafil re pompeusiSa _ muWo kolx- eTiS mafaS maQaleSa do anjaS mimaCamalSa. maJira ganSe maxvenj osur, kidalaS formaS TanjiT, re osurRoronT tixe _ ganagendu noRefiS bedis. Монеты. Из семи сохранившихся серебряных монет, отчеканенных от имени Аристарха, по одной хранятся в Британском музее, Бер- лине, Париже, Тбилиси, оксфордском музее Эшмола, а ещё две – в Эрмитаже. Известны места находок только двух из них (эк- земпляров из Эрмитажа): одной – в окрестностях Сухуми[3], а другой – близ Игоэти.По мнению грузинского нумизмата Дундуа, это изображение соответствует традиционным представлениям царей Колхиды о своём происхождении от бога солнца, а также отражает политическую необходимость признать Помпея в каче- стве источника властиАристарх. Сидящая женская фигура с ба-
  • 40. 152 шенной короной на реверсе, вероятно, является Тюхе, божеством, которое покровительствовало богатству и процветанию городов. aristraxeS giSnaSkumel 7 varCxiliS moneta Zu: TiTo britaneTiS, berliniS do pariziS muzeumefs, 2 ermita- Jis, 1 ugmubJinafuo, oqsfordiS aSmoleaS muzeums do 1 qarTis. xvale ermitaJis Zu TinefSe miCquna so iZiru _ arTiq soxumwkuma do maJiraq elaxis“. kolxeTis monarqTa sia aieti, heliosis Ze. is iRebs argonavtebs Tavis qveyanaSi; perse, aietis Zma. aki, kolxeTis mefe. Zv. w. IV saukunis dasasruliT; savlaki, kolxeTis mefe Zv. w. II saukuneSi; miTridate, kolxeTis gubernatori, moixsenieba Zv. w. 83 wels. maqares pontoeli, bosforis mefe, Zv. w. 79-65; olTake, kolxeTis adgilobrivi ufliswuli daaxloe- biT Zv. w. 60 wels. aristarqe, pompeusis mier daniSnuli mefe;Zv. w. 65-63: farnake II, miTridate VI-is Ze, bosforis da pontos mefe;Zv. w. 63-47 miTridate pergamoneli, bosforis anti-mefe;Zv. w. 47-45 asandros bosforeli, bosforis arqonti[2], SemdgomSi mefe;Zv. w. 44-16 dinamia pontoeli, bosforis dedofali;Zv. w. 16-14 polemon I, pontos da bosforis mefe;Zv. w. 14-ax. w. tiberius iulius aspurgos bosforeli, bosforis mefe; 8-37/38 polemon II, pontos da bosforis mefe; 38-41 klaudius miTridate II, bosforis mefe; 41-45 tiberius iulius kotis I, bosforis mefe; 45-62: masala vikipediidan — Tavisufali enciklopedia
  • 41. 153 lazefiS saxenwfo 2-6 ukunis kolxefiS saxenwfo antikur avtorefiS naWaruefiT rCqinel re muWoT lazefiS saxenwfoS ter- itoria Ti borjis ord TrapzonSe TuapseSa Tes iCieb Tudo mounafil faqtef. bolo borjis lazika bizantiaq qiqTiyunu mara lazef iSen duds vadvandes. (pavle ingoroyva): „andria mociqulis mimosvlaTa mo- saxseneblis qarTul versiaSi, romelic efTime mTawmindels (958—1028 w.w.) ekuTvnis, trapezunis mxares ewodeba „sofeli (queyana) megrelTa~... akaTi- stos sakiTxavis qarTul versiaSi, romelic giorgi mTaw- mindels (1009-1065 w.w.) queyana samegreloisa ekuTvnis, trapizonis mxares aseve ewodeba~. И. В. МЕГРЕЛИДЗЕ: «всю Грузию, как об этом говорит и И. Джавахишвили (т. I, стр. 215), но при этом для V-VI вв. он не имеет в виду такого широкого значения термина «Иберия» (он пишет: «Иберы победили месхов и двинулись в Гурию и Име- рию», т. I, стр. 69). Это хорошо видно из второго тома его работы «История грузинского народа», где говорится, что из Картлии пе- реехали в Имерию и Гурию карталины и там из них образовались имеры и гурийцы». j.kakulia: “(niko berZeniSvili VIII t. 443): „Sorapani da skande „lazebs Zvelad augiaT“didi gaWirvebiT, radgan iq`sazrdo sruliad araferi modis da mSenebelT zur- giT uxdebodaTi iq sursaTis mitana“. rogorc vxedavT, lazuri gadmocemiT (maT unda miewodebinaT es cnoba berZnebisaTvis) Sorapani lazebis mieraa`Zvelad~ agebu- li... straboniT is kolxebis mier unda iyos aSenebuli, maincdamainc am tradiciiT farnavazi gamoricxulia“. samwuxarod, niko berZeniSvili amaze Sors ver midis
  • 42. 154 da samegrelos (saqarTvelos dasavleTis)`qarTizaciis“ momxrea. umTavresi mizezi Tu qarTveli istorikosebi ratom ver amCneven spilos, anu saqarTvelos dasavleTis mudam kolxur, lazur, megrul warsuls, gaxlavT qarTu- li enis aseve kolxuri, lazuri, megruli bunebis arcod- na. maTTvis warmoudgenelia, rom qarTuli ena samxreT samegreloSi Seiqmna, saxelwodeba qarTveli. saqarTvelos dasavleTi me-7—9 saukuneebSic samegre- loa da, Sesabamisad, samegreloSia quTaisi, vardcixe, margveTi... da samegrelos iberiisagan lixis qedi yofs. igives imeorebs ivane javaxiSvilic. (ivane javaxiSvili q. 423): „strabonis Txzulebis sxva- dasxva cnobebis saSualebiT SeiZleba gamovarkvioT, ra sazRvrebi hqonda maSin kolxeTs. „henioxebs iqiT, kavkasiisa da mesxeTis mTebs Soris, ambobs SesaniSnavi geografi, kolxida mdebareobso». maSasadame, kolxidis CrdiloeT sazRvrad kavkasionis uReltexili yofila, xolo samxreT-dasavleTiT mesxe- Tis mTebi. es daskvna strabonis meore cnobiTac mtkicdeba. „zRvis napiri, _ ambobs igi, _ pitiuntsa da dioskuriadasTan Tavdeba; dioskuriadas misdevs zRvis piras danarCeni kolxidis miwebi da misi mosazRvre trapizonio“ q. biWvinTa da dioskuriada kolxidaSi yofila maSasadame, xolo samxreT-dasavleTiT mezoblad trapizoni hqonia; cxadia es qalaqi kolxidas ar hkuTvnebia. aRmosavleTiT kolxidas iberia sazRvravda, mijnad kolxeTis cixe Sorapani iyo. dasavleTiT xom Savi zRva ertya... prokopi kesariels kolxeTis qalaqebis Sesaxeb, ra- sakvirvelia, ufro meti cnobebi aqvs: aRmosavleTiT, iberiis sazRvarze cixe Sorapans garda, meore Znelad misadgom adgilas aSenebuli magari cixec yofila skanda.
  • 43. 155 Semdeg iberiidan mimavali pirvelad miadgeboda savaWro gzaze barad mdebare qalaqs vardcixes (rodopolis)“. ivane javaxiSvilma icis, rom pirvel saukuneSic da meeqvse saukuneSic kolxeTi iberiisagan damoukidebeli saxelmwifoa, anu iberia ar marTavs. (ivane javaxiSvili II 110): „prokopi kesarieli da agaTi- iasi, iberTa da lazTa mefeebs „bazilevs~-ad ixsenieben“. amrigad, ivane javaxiSvili damatebiT aRiarebs, rom VI saukuneSic iberia da lazika erTmaneTisagan damoukide- beli samefoebia~. istorias rCqu lazikaS xenwfefiS sigonie do talant saxenwifoS unCaSalaS Ti akobanZRil borjis muJam Jir imperia arTians oCxupud lazikaS daWkorebas. Te Jir iperiaS Cxupis saqorTuoS xenwfe gogrgasals glaxa wil meunJR: mkvlevari _ eTnografi baTlome sar- Tania Waruns: “Zveli kolxeTis istoria. gorgasalis omi samegre- losTan.iv. javaxiSvili iqve Tavis naSromSi gv.265-293- mde exeba me-5-e saukunis qarTis mefis v. gorgasalis mxolod da mxolod sikvdilis mizezebs. am sakiTxze iv. javaxiSvilis mTeli rigi monacemebiT irkveva, rom v. gorgaslis samefo karis meistorieebi bevrs cdilo- ben, moeCvenebinaT xalxisTvis _ TiTqosda v. gorgasali yofiliyo qristianobis didi moamage mefe da igi qris- tianobis dacvas Sewiruliyos!. sinamdvileSi istoriuli monacemebiT dgindeba, rom v.gorgasali iyo sparsul ce- cxlTayvanismcemlobis mWoravi da Tavis qveyanaSi qris- tianobis Zir-gamomTxreli. saqme SemdegSia.roca v. gorgasali sparseTis Sahs 7 wlis ganmavlobaSi exmareboda maxlobeli qveynebis dapy- robaSi, igi cecxlTayvanismcemeli iyo! am periodisTvis aRm. saqarTveloSi me-5-e saukunis meore naxevarSi`qris-
  • 44. 156 tianobas fexi mokidebuli qonda _ mcxeTis mTavar epis- koposis _ miqaelis mecadineobiT...roca gorgasali sparseTis Sahis mier didad dasaCuqrebuli brundeboda qarTSi, mas Sahisagan saidumlo davaleba qonda miRebuli _ aRm. saqarTvelodan qristianobis gandevnisa da spar- suli cecxlTayvanismcemlobis (mazdeanoba) damkvidre- bis Sesaxeb. am periodisTvis samegreloSi qristianoba savsebiT gamarjvebuli iyo imis Sedegad, rom TviT kolx- eTis mefe qristiani iyo da Tavis samefoSi qristianxobis ganmtkicebas xels uwyobda. sparseTis Sahma da gorgasalma am sakiTxze gegmac Sei- muSaves, rac mdgomareobda SemdegSi. v. gorgasals up- irveles yovlisa Tavidan unda moecilebina episkopozi da mis adgilze moewyo Tavisi politikis mimdevari! es ki gorgasals saSvalebas miscemda, qristianoba gamoecxa- debia saxelmwifo diqtaturis danamat mimdinareobad, xolo SemdegSi mTlianad gaeuqmebia igi da daemkvidrebia sparsuli mazdeanoba! amis Semdeg gorgasals saSvaleba miecemoda _ samegreloSic gaeuqmebina qristianoba, iqac mazdeanoba daemkvidrebia, samegrelo Tavis taxtisTvis daeqvemdebarebina, gaeuqmebina samegrelos damoukidebe- li samefo da misi sakuTar kultura da amrigad aRm. saqarTvelosa da dasavleT saqarTveloSi TviTpyrobeli mefe gamxdariyo, xolo sparseTTan ganuyreli kavSiri hqonoda! sanam gorgasali qarTSi Camovidoda, misi faruli geg- mebi mcxeTis mTavarepiskpozma miqeilma gaigo da metadre gabrazda! v. gorgasalis samefo karis mliqvneli meistoriebi cdiloben daamtkicon TiTqosda v. gorgasals aseTi ge- gma _ ganzraxuli ar qonoda da yovelive es monaWori provokacia yofiliyo!
  • 45. 157 miqeil episkopozma gamazdeanebul mefes v. gorgasals qristes rjulis gantevebisaTvis fizikuri Seuacxyofa miayena, Ceqmis quslis kvriT kbilebi Cumtvria! amrigad v. gorgasals Tavisi ganzraxva droebiT Cae- fuSa! amis Semdeg v. gorgasali Tavisi meore variantis ganxorcielebas Seudga _ es iyo samegreloSi qristiano- bis gauqmeba. gorgasali gamodioda im varaudidan, rom Tu ki samegreloSi qristianoba gauqmdeboda maSin aRm. saqarTveloSic advili SesaZlebeli iyo qristianobis likvidacia! v. gorgasalma SeimuSava gegma-moewvia kreba da am krebaze isini aeZulebia _ TviTonve eTqvaT uari qris- tianobaze, Tu arada v. gorgasali imaT mimarT miiRebda mwvalebrul RonisZiebas! v. gorgaslis mankieruli gegma maSinaTve gaiges same- grelos saeklesio moRvaweebma, ris Sedegad gorgasalis mier mowveul saeklesio pirTa Sekrebas, samegrelodan erTi samRvdelo piric ar daswrebia! es gegmac CaefuSa gorgasals! gagulisebuli gorgasali Tavisi jarebiT Tavs daesxa samegrelos, magram moulodnel winaaRmdegobas waawyda! gorgasalma svanebic ki gadaibira Tavisken da miuxedavad sami wlis brZolisa, gorgaslis jarebma fexi ver moin- acvles mamisonis uReltexilidan _ fexi ver daadges klxeTis samefo teritorias! gorgasalma droebiT Sewyvita Semoteva _ TviTon spar- seTSi wavida da Sahs cocxali ZalebiT daxmareba sTxova samegrelos dasarbevad, iqidan qristianobis gansadevnad da Sahs morCil _ erTgulebas Sepirda. am periodisTvis sparseTis Sahi agresiul gegmas ayal- ibebda saberZneTis mimarT. Sahma ase moaxsena gorgasals. samegrelos damorCilebis Semdeg Tu ki Sen samegrelosa
  • 46. 158 da qarTlis gaerTianebuli jrebiT wamomyvebi saberZne- Tis dasamorCileblad me didi raodenobiT jars gagayo- leb samegrelos asaRebado. v. gorgasali usityvod daeTanxma Sahs! Sahma jari gaayola gorgasals! v. gorgasali Warbi ZalebiT Setevaze gadmovida same- greloze! uTanasworo brZolaSi samegrelo damarcxda! korneli kekeliZe: `imeriis SemadgenlobaSi Sedio- da qarTi. amitom separatistulad ganwyobilma qarTeb- ma gamosvla gadawyvites imeriuli sivrcidan da Seqmnes sparseTis daxmarebiT armazis separatistuli saxelm- wifo~. maSasadame, hegemonobisaTvis brZola imerTa da qa- rTlelTa Soris winaTac yofila, magram meTauroba aRmo- savleT saqarTveloSi qarTlelebma mxolod VI saukunis pirveli meoTxedis bolodan Caigdes xelSi, sparselebis veraguli politikis daxmarebiT da saxelmwifos suve- renitetis Sewirvi (eqvTime TayaiSvili Jurnali `mnaTo- bi~, 1948w. #8; J-li `aia~, 2001, #9-10, gv. 26). lazikas cnobili mefeebi agrosi I-II saukuneebis mijna malasa II s-is pirveli naxevari pakori II s-is Sua xanebi gubaz I 440-465 waTe I 465-490 damnaze (Sdr. berZn. ZamanarZes) 490-520 waTe II 520-529 ofsite 529-541 gubaz II 541-554 waTe III 554-565
  • 47. 159 IV saukunis I naxevarSi lazikis samefoSi qristiano- ba saxelmwifo religiad gamocxadda da lazika eklesi- urad konstantinopolis patriarqs daeqvemdebara. VI—IX saukuneebSi lazikis samefos hyavda Tavisi mitropoliti (samitropolitos centri — fasisi), romelsac oTxi epis- koposi eqvemdebareboda — patara cixisZiris, ziganev-gu- davasi, caiSisa da rodopolis-vardcixisa. „uZvelesi wyaro miiCnevs, rom VI saukunis dasawyisSi mefoba gauqmda da qarTvelebs mefe aRar hyavdaT. „ara- bebisgan devnili qarTlis mocaxleobis nawili ixiznebo- da afxazeTSi da egrisSi. `dasavleT iv. javaxiSvilis mixedviT, lazikisa da iberiis sazRvarze mdebareobdnen skandisa da Sorapnis cixeebi.Cans, omi lazikisTvis mimdinareobda cixe-qa- laq petrasa da rions Soris mdebare teritoriaze, agreTve muxurisis velze _ quTaissa da cxeniswyals So- ris. lazikis dedaqalaqs, ivane javaxiSvilis Tanaxmad, „Zvelqalaqi“ (arqa¡opolisi) ewodeboda. lazebis aSen- ebuli cixe simagre „leSxumi“ icavda Crdilo-aRmosav- leT mxares:leCxumi, orbeli-baRvaSis cixe“. leCxum megruli sityvaa da Cxum, Cxom Tevzs niCnavs. `le~ _ sadgom akans mianiSnebs. me-6 saukunis bizanti- eli istorikosi prokofi kesarieli leCxums skvimniis saxeliT moixseniebs, rac mis bizantiur Sesatyviss war- moadgens. cixis koSki megrul lazuri tipisaa _ saxura- viani. lazikis samxreTiT qalaqi petra mdebareobda, xolo CrdiloeTiT _ afSilebis qveyana, romelic lazebs emor- Cileboda. afSilebis CrdiloeTiT misimielni binadrobd- nen da isinic lazikis mefis moymeni iyvnen. misimielebs sakuTari ena hqoniaT. Cans, lazebsa da afSilebs erTi ena hqondaT. misimielebi, afSilebi da lazebi qristiane-
  • 48. 160 bi iyvnen, amitomac ufro bizantielebs emxrobodnen da berZnebi, bunebrivia, megobrebad miaCndaT, sparselebi ki mtrebad. pirveli eklesia wminda mociquls mTels egrisSi cno- bili kerpis _ muxis xis, megrulad „Wyoni didi“ mokveTi- li masalisgan augia. gadmocemiT, misi saxelwodebac „Wyondidi“ swored aRniSnul faqts ukavSirdeba. 1-6 ukuni Tena Ti borjire muJam saxenwfo aqcens did gagonas (yuradgebas) socialur do kulturul ebitas (ganviTarebas). Tiwma fazisiS akademias iguru Tel ges Cinebul ioane laziq. ioane laziq muS rCqina gunoC pe- tre ibers. ukul petre iberq do ioane laziq darses ma 5 ukunis sirias qorTul monaster. a mus iCieb mencar Temo saxuria: `kolxeTis ritori- kuli skola~:„kolxeTis umaRlesi ritorikuli skola, kolxeTis akademia, fazisis maxloblad I-VI kolxeTis ri- torikuli skola msoflioSi erT-erTi uZvelesi sagan- manaTlebo dawesebulebaa. kolxeTis akademiis Sesaxeb cnobebi Semogvinaxes ber- Zenma filosofosebma: libaniosma (314-393ww.), Temis- tiosma (317-388ww.), prokopi kesarielma (507-562ww.), ag- aTia sqolastikosma (536-582ww.) da sxvebma. kolxeTis akademiaSi swavlobdnen rogorc kolxebi, ise ucxoelebi. im dros ganswavla aTenSic SeiZleboda, magram special- uri ritorikuli skola mxolod kolxeTSi arsebobda. am saswavlebelSi ganuyofeli iyo filosofia da mWerme- tyveleba., kolxeTis ritorikul skolaSi miiRo ganaT- leba berZenma filosofosma Temistiosma asve rogorc Temistiosis sityvidan Cans kolxeTSi ganaTleba miiRo mamamisma evganiosma romelic aseve filosofosi iyo. `Temistiosis am cnobis Sesaxeb ivane javaxiSvili wers `Temistes sityvebisgan Cans, rom elinuri swavlaganaT-
  • 49. 161 lebis nayofieri niadagi aRmoCenila kolxeTSi da Tu mas davujerebT, qveyana elinuri kulturisa da `muzaTa sad- gurad“ uqcevia.cxadia, aseTi nayofis qveyana erTi ber- Zenis moRvaweobiT, Tundac Zalianac Tavgamodebuli yo- filiyo igi verasdros gamoiRebda nayofs.Tu kolxeTis mkvidrni TavisTavadac da winaTac kulturulad maRla ar mdgariyvnen. kolxeTis ritorikul skolaSi iwrTo- bodnen tanvarjiSSi, mWevrmetyvelebaSi, swavlobdnen filosofias, samarTals, miTologias, istoriis safuZv- lebs, poezias, logikas, metafizikas, fizikas, maTemati- kas, eTikas, politikas... imarTeboda sajaro Sejibrebebi samarTlisa da politikis sakiTxebis codnaSi. berZnul wyaroebSi aRniSnulia, rom aseT paeqrobebSi xSirad imarjvebdnen kolxebi.ra enaze midioda swavla ganaTle- ba kolxeTis ritorikul skolaSi? Cveni mosazrebis swvala ganaTleba unda yofiliyo kolxur enaze Tavidan, Semdeg ki roca kolxeTis ri- torikulma skolam saxeli gaiTqva eladaSi da is gaxda internacionaluri, savaraudod Semdeg kolxur enasTan erTad akademiaSi iswavleboda berZnulad raTa gasagebi yofiliyo saswavlo masala im ucxoelebisTvis romlebic swavlobdnen kolxeTis ritorikul skolaSi, xolo Tavis mxriv adgilobrivebi swavlobdnen kolxur enaze. agaTia sqolaqtikosis (536-582) saistorio TxzulebaSi daculia cnoba qarTveli politikuri moRvaweebis (aieti, fartaZi da sxva) brwyinvale oratoruli gamosvlebis Sesaxeb, cxadia, es codna ki maT Tanmimdevrulad da safuZvliani swavliT unda mieRoT.maT istorikosTa mosazrebiT swav- la ganaTleba swored kolxeTis ritorikul skolaSi unda mieRoT. maTi gamosvla lazTa krebaze ritorikis umaRles safexurs unda mivakuTvnoT. kolxeTis ritorikul skolaSi swavla ganaTleba mi-
  • 50. 162 uRia msoflio mniSvnelobis qarTvel filosofoss, mwer- alsa da moazrovnes miTridate lazs (berad aRkvecis Semdeg igi ioane lazi gaxda). ioane lazi iyo msoflioSi saxelganTqmuli moRvawis petre iberis (Vs.) aRmzrdeli da maswavlebeli. asev kolxeTis akademiaSi umoRvawia iberiis samefo gvaris warmomadgenels bakurs. msofli- osi. samwuxaroa rom qarTuli saistorio wyaroebi duman kolxeTis ritorikul skolaze, Tumca es arcaa gasakviri istoriografia romelic oficialurad efuZneba natyu- ar “qarTlis cxovrebas~ arcaa dasaZraxi rom kolxur civilizacias da mis monapovars ar ixseniebs.saukuneebSi arsebuli umaRlesi safexuris saswavlebeli iyo~. 2014, 28 ianvari“.gaqristianda, magram VI s. II naxevridan am mxa- reSi daarsebul berZnulenovan eparqiebs Soris gadanaw- ilda. afxazTa mefeebis mier IX-X saukuneebSi am mxareSi daarsebul qarTulenovan eparqiaTa Soris (moqvi, bedia, caiSi...) Wyondidi odiSis upirveles samRvdelmTavro ep- arqiad iTvleboda. Wyondidis samRvdelmTavro kaTedra daarsebidan (X s.), mTeli misi arsebobis manZilze um- niSvnelovanesi da dasavleT saqarTvelos erT-erTi up- irvelesi eparqia iyo. Wyondideli mRvdelmTavris didi gavlenisa da avtoritetis gamo wminda mefe daviT aR- maSenebelma umaRlesi saero Tanamdeboba _ mwignobar- Tuxucesoba miando da mefis Semdeg samefos pirvel pi- rad aqcia. SemdegSi mefe daviTma Wyondidels kidev ori eparqia _ bedia da alaverdi dauqvemdebara, rac misi mzardi gavlenis mimaniSnebelia. Wyondidel-mwignobar- Tuxucesi zogjer saqarTvelos upirvelesi saeklesio ierarqi _ kaTolikosic xdeboda“.
  • 51. 163 saqarTvelos politikuri daSlilobis xanaSi, XV-XVIII ss. Wyondideli episkoposi afxazeTis kaTolikoss eqve- mdebareboda da samegrelos samTavrosa da mTlianad dasavleT saqarTvelos politikur cxovrebaSi mniS- vnelovan funqcias asrulebda. XVII s-is 80-ian wlebamde odiSis samTavroSi arsebul eqvs samRvdelmTavro kaT- edridan Wyondidi upirvelesad iTvleboda da garkveul dros bediisa da cager-svaneTis eparqiebis samwyso ter- itoriasac marTavda. giorgi CikvilaZe `iberiaSi ori avtokefaluri ar- qiepiskopisia... qvemo iberias, romelsac Zvelad kolxse- Ti da lazika ewodebian aqvs eparqiebi imereTSi, samegre- loSi, svaneTSi, afxazeTSi, guriaSi da mesxseTis nawilSi. qvemo iberiis kaTalikosis pativi ufro metia zemo ibe- ermakovis foto 1910w. cixis koSki megrul lazuri tipisaa _ saxuraviani.
  • 52. 164 riis kaTalikosze...~ dosiTeosi. ierusalimis patriarqe- bi. Tavi 5 gverdi 510. saqarTvelos samociqulo eklesiis istoria. tomi 2. gv 90. 1998 w. ediskusieT ramdenic gin- daT am sakiTze. Ji moCamils amowmens Tel didages Cinebul Ciner niko mari: lazebs da megrelebs ierusalimSi qristianuli eklesiebi hqondaT. imer-laz-megrelebs qristes Sem- degac meeqvse — meSvide saukunebSi sakuTari megruli enovaneba mTlianad daculi hqondaT~. Tes amowmens niko mariS naWara muWo oxvamefs xvama _ wirua margaluro meurd: “1929 wels marma germanul enaze gamoaqveyna naSromi `qarTuli ena~, sadac sul sxva hipoTezaa gamoTqmuli: `qarTuli biblia iTargmna meeqvse saukuneSi imeriul enaze; am pirvandel Targmans Cvenamde ar mouRwevia, radgan igi Semdgom xanebSi gadaaqarTule- so~. /akad. SoTa ZiZiguri, “niko mari-qarTuli kulturis mkvlevari~, “mecniereba~, 1985, gv.52/ istorias rCqu lazikaS xenwfefiS sigonie do talant saxenwifoS unCaSalaS Ti akobanZRil borjis muJam Jir impe- ria arTians oCxupud lazikaS daWkorebas (damonebas). arZaS umoso giSagoril rdes gubaz _ 1 do ukul muS skua cate. gubaz muWoT pirvel qirsiane xenwfe muS skua waTewima arTo. (456-466 w. berzenefiS naWaruebs rCqu muWo lazef umoso oxorandes Ral rioniS mele mole. Ti borjis kolxeT romiS imperias afud eWofil do fazisis geurd guSnagora jar 400 koCSe. antikur avtoref naWaruefs lazika saxenwfo rCqu 2 ukuniSe. lazikaSa muSuurd samargalo _ lazeT, SoneT, abazgeT (Timwima imereT do guria vaarsebend). dida noRa rdu arxeopolis (jixaqunji). bolos bizantiaq geWof lazeT. lazikaS teritoria exazund baTumSe _ anafaSa do alionSe noRa SarabonSa (Soropani).
  • 53. 165 a mus iCieb saqorTuoS istoriaS baba ivane javaxiSvi- li: “kolxeTi qarTvelTa sam Stos hkuTvnebia: laz-me- grelebs, abSil-afxazebs da svanebs~. ivane javaxiSvili: `sageografio saxelebis Seswavla, maSasadame ueWvels hyofs, rom mTeli is miwa-wyali, ro- melic kolxeTis samzRvrebs Sua iyo moqceuli Tavdapir- velad mxolod megrel _ lazur Stos tomebs ekuTvnoda. ase iyo rogorc Cans strabonisa, pliniusisa da ptol- emes Txzulebebidan, pirvels ors saukuneSi. Semdeg, _ daaxloebiT dros gansazRvra jerjerobiT SeuZlebelia, _ erTerTi qarTveli tomTagani, an aRmosavleTiT, an arada samxreT aRmosavleTiT Sig SuagulSi SeWrilan da megrelebi da lazebi erTi-erTmaneTs dauSorebia, xolo dapyrobil adgilebis mcxovreblebs qarTuli SeuTvise- biaT. amis gamo axlandeli gurulebi da imerlebi gaqa- rTlelebul megrel-lazebad unda CavTvaloT.~(ivane ja- vaxiSvili, qarTvel eris istoria, wigni pirveli, gv-41, tfilisi, 1908 w.) `aris kidev aseTi cnoba: arabebisgan devnili qarT- lis mocaxleobais nawili ixizneboda samxreT-dasavleT saqarTveloSi, saxeldobr: tao-klarjeTSi, afxazeTSi da egrisSi, romlebic am dros bizantiis keisris farv- elobaSi iyvnen. iq SedarebiT mSvidobianoba sufevda. aRmosavleT saqarTvelodan egrisSi gaxizvnasam dros qonda farTo xasiaTi. magaliTad, rodesac nerse qarT- lis erisTavi afxazeTSi gaixizna mas gahyolia 300 ma- makaci,didebulTa mravali ojaxebi,TavianTi ymebiT da msaxurebiT. egrisSi gaixiznen TavianTi amaliT qarTlis erisTavebi: arCil, ioane, juanSeri da sxva (qarTlis cxov- reba, gv.208, 216. 6 saukunidan dawyebuli 6-8 sauk. jer sparselebisagan da Semdeg arabebisagan devnili aRmo- savleT saqarTvelos mosaxleoba am mxareSi ixizneboda,
  • 54. 166 saxldeboda Tavisufal adgilebze da igi aq poulobda met politikur-ekonomikur Tavisuflebas. amgvarad me 7-8 sauk. Cndeba egrisis gaqarTvelebuli nawilebi: aWara, guria da imereTi“. „iranis Sahma egrisSi Tavisi saidum- lo gegmis ganxorcieleba daiwyo. xosrom kargad icoda Tu ratom miiwvies lazebma iranelebi da imasac xvdeboda rom bizantielTa uRels iranulze ar gacvlidnen. Sahs ki dasavleT saqarTveloSi fexis mokideba surada. xos- ros miaCnda rom mxolod erTi gamosavali iyo. lazikis mosaxleoba unda aeyara da am teritoriaze iranele- bi unda daesaxlebina. am gegmis ganxorcielebisTvis ki aucilebeli iyo gubaz mefis mkvleloba. umefod darCe- nili lazebis damarcxeba ki ufro advili iqneboda. swored am miznis Sesasruleblad iranelebma SearCies lazi didebuli farsansi. qveynisaTvis am gadanwyvet dros farsansma mefesTan piradi konfliqti daiviwya da gubazs yvelaferi moaxsena. iranelTa batonobisgan meTeli mosaxleoba Sewuxebuli iyo. iranelebi bizanti- elebs arafriT ar sjobdnen, piriqiT, maTi yofna lazi- kaSi kidev ufro saxifaTo iyo amitom gubazma gadawyvi- ta daewyo brZola iranelTa winaaRmdeg. am omSi gubazma daxmarebisTvis bizantias mimarTa. iustinianem moagvara dasavleTSi arsebuli problemebi da gadawyvita iranis winaaRmdeg brZola ganeaxlebina. 549 wels bizantielTa laSqari petras cixes moadga. xosrom Tavisi garnizonis dasaxmareblad didi laSqari gamogzavna. bizantielTa sardalma Secdoma dauSva, metad mcire razmi gagzavna lixis qedis gadmosasvlelis dasacavad. iranis razmeb- ma yovelgvari winaaRmdegobis gareSe moaxerxes lazikaSi Semosvla. bizantielebma miatoves petra da ukan daixies. iranelebma kidev ufro gaamagrs petra da lazikis Sida raionebis aoxreba daiwyes. lazebma gubazis meTauro-
  • 55. 167 biT didi winaaRmdegoba gauwies iranelebs. iranelebma lazika datoves da qarTlSi dabrundnen. 550 wels Sah- ma lazikaSi axali jari gamogzavna. lazebi am brZolaSi mters marto Seebnen. gubaz mefis sityviT gamxnevebu- li lazebi mters ekveTnen. brZolis dros sasikvdilod daWra iranelTa sardali. mteri airia, lazebis Setevas ver gauZlo da damarcxda.bizantielebi kvlav petras Se- moadgnen amjerad maT moaxerxes qalaqis aReba. petras da- kaveba bizantielebma aRar isurves, amirtom cixe-simagre miwasTan gaaswores. iranelTa damarcxebis miuxedavad lazikaSi viTarevba Zalzed mZime iyo. xosrom lazikaSi axali jari gamogzavna. iranelTa sardalma rodesac Se- ityo petras dangrevis Sesaxeb gadayvita arqeopolisis (cixe-goji) aeRo. magram warmatebas ver miaRwia.amasoba- Si lazTa nawili kvlav proiranul poziciebs miemxro. iranelTa sardalma gubazsac SesTavaza iranelTa mxares gadasuliyo, gubazi mainc ar icvlida poziciebs da bi- zantielTa erTguli rCeboda. bizantielebi ki uniaToid iqceodnen. iranelebTan brZolaSi damarcxebulni lazTa soflebs arbevdnen da aCanagebdnen. bizantielTa sastik- ma da usamarTlo moqmedebam jer abazgebis (550 wlis) Semdgom misimielebis (555 wlis) ajanyeba gamoiwvia.guba- zma bizantiellebis samarcxvino saqcieli imperators Seatyobina. amis sapasuxod bizantielTa sardlebma 554 wels gubaz II mokles. gubazis mkvlelobam lazebis sas- tiki aRSfoTeba gamoiwvia. lazi didebulebis Sekrebaze ori Tvalsazrisi gamoikveTa. nawili aietis meTaurobiT iranelebis momxreebi iyvnen. nawili ki fartazis meTau- robiT ki kvlav bizantielTa mxares darCa. sabolood sworma azrma gaimarjva da lazebi bizantielTa mxares rCebodnen oRond erTi pirobiT _ iustinianes mefis mkv- lelebi unda desaja, iustinianem es piroba Seasrula.