SlideShare a Scribd company logo
ivane GjavaxiSvilis       saxelobis Tbilisis
   saxelmwifo universitetis istoriis fakulteti
          kulturis istoriisa da Teoriis kaTedra
civilizaciaTa SedarebiTi kvlevis centri (Tbilisi)


                  Ivane Djavakhishvili Tbilisi State University
                                             Faculty of History
                 Department of History and Theory of Culture
           Centre of Comparative Civilization Studies (Tbilisi)




civilizaciuri Ziebani

  Civilization Researches

              # 2




     gamomcemloba artanuji
        Publishers ARTANUJI
              Tbilisi
              Tbilisi
              2004

                                                             1
“civilizaciuri Ziebani” warmoadgens kulturis istoriisa da
Teoriis kaTedrasTan arsebuli “civilizaciaTa SedarebiTi kvlevis
centris” periodul gamocemas. Jurnali interdisciplinuria da mzadaa
dainteresebul pirebTan TanamSromlobisaTvis. warmodgenili masalebi
unda Seesabamebodes Jurnalis saxelwodebas da ar unda aRematebodes 6
kompiuterul gverds. [A4, AcadNusx, 12, 1,5] statia warmodgenili unda
                        ,           ,     1,5].
iyos amonabeWdis saxiT da disketiT. literaturis miTiTebis wesi
krebulSi gamoqveynebuli statiebis Sesabamisad.
    dawvrilebiTi informaciisaTvis mogvmarTeT: Tsu I korp., oTaxi 212,
kulturis istoriisa da Teoriis kaTedra; tel. 29 08 44, an mogvwereT
eleqtronuli fostiT: tsuculturologia@yahoo.com


saredaqcio sabWo:     nino Ciqovani istoriis mecnierebaTa doqtori,
                           Ciqovani,
                      profesori (saredaqcio sabWos Tavmjdomare)

                      levan   gordeziani,
                              gordeziani      istoriis    mecnierebaTa
                      doqtori, profesori

                      guram  lorTqifaniZe,     istoriis   mecnierebaTa
                      doqtori, profesori

                      marika   mSvildaZe,
                               mSvildaZe      istoriis    mecnierebaTa
                      doqtori, profesori

                      malxaz   macaberiZe,
                               macaberiZe    politikis    mecnierebaTa
                      doqtori, profesori

                      nino  fircxalava,
                            fircxalava   filologiis       mecnierebaTa
                      doqtori, profesori

    redaqcia:         qeTevan kakitelaSvili (mTavari redaqtori), SoTa
                      xinCagaSvili (teqnikuri redaqtori),        levan
                      gaxokiZe,          Toria,
                      gaxokiZe, malxaz Toria, nino laSxi, daviT
                      macaberiZe,    Salva       mekraviSvili,     nino
                                           CxaiZe,       wereTeli.
                      mWedliSvili, irakli CxaiZe, ivane wereTeli.


    © iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
    © civilizaciaTa SedarebiTi kvlevis centri (Tbilisi)
    ISSN 1512-1941




    redaqciis misamarTi

    saqarTvelo, 0128, Tbilisi, i. WavWavaZis gamz., #1
    iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti,

                                                                      2
I korpusi, kulturis istoriisa da Teoriis kaTedra (oTaxi 212)
tel: (99532) 290844
el. fosta: tsuculturologia@yahoo.com

Jurnalis internet-versia da sxva informacia
civilizaciaTaASedarebiTi centrisa da kaTedris Sesaxeb ix.
kaTedris veb-gverdze: kultura.geoweb.ge




                                                               3
REVIEWERS BOARD: Nino Chikovani, Doctor of                Historical Sciences, Professor
                    (Head of the reviewers board)

                             Levan Gordeziani, Doctor of Historical Sciences, Professor

                             Guram Lortkipanidze, Doctor of Historical Sciences, Professor

                             Marika Mshvildaze, Doctor of Historical Sciences, Professor

                             Malkhaz Matsaberidze, Doctor of Political Sciences, Professor

                             Nino Pirtskhalava, Doctor of Philological Sciences, Professor


     EDITORIAL GROUP: Ketevan kakitelashvili (Chief Editor), Shota Khinchagashvili
                    (Technical Editor), Levan Gakhokidze, Malkhaz Toria, Nino
                    Lashkhi, David Matsaberidze, Shalva Mekravishvili, Nino
                    Mchedlishvili, Irakli Chkhaidze, Ivane Tsereteli.

     © Iv. Javakhishvili Tbilisi State University
     © Centre of Comparative Studies of Civilizations
     ISSN 1512-1941




                                ADDRESS OF EDITORIAL OFFICE

     1, I. Chavchavadze Ave, Tbilisi, Georgia, 0128,
     Iv. Javakhishvili Tbilisi State University, Faculty of History, Department of History and
Theory of Culture
     T. (99532) 290844
            :
     e-mail: tsuculturologia@yahoo.com


More information about the journal, “The Center of Comparative Civilization Studies
(Tbilisi)” and Department of History and Theory of Culture: kultura.geoweb.ge




                                                                                             4
s a r C e v i

inola afaqiZe
kulturuli Soki: misi warmoqmna da acilebis xerxebi
(britanuli da qarTuli sufris magaliTze)

Inola Apakidze
Culture shock: its Origins and the Ways to Avoid It
(On the Examples of British and Georgian Table Feasts)

konstantine WiWinaZe
nacionalizmi da globalizacia: sistemuri midgomis mcdeloba

Konstantine Chichinadze
Nationalism and Globalization: an Attempt of System Approach

daviT macaberiZe
civilizaciuri da             politikuri         faqtorebis         Tanafardoba   kavkasiis
konfliqtebSi

David Matsaberidze
Correlation of Civilizational and Political Factors in Caucasian Conflicts

SoTa xinCagaSvili
msofliosa da kavkasiis momavlis versia _ xoj-ahmed nuxaevis Teoria.

Shota Khinchagashvili
Future of the Caucasus and the World - Khoz-Ahmed Noukhaev’s Concept

giorgi lobJaniZe
yuranisa da saxarebis erTi mniSvnelovani paraleli

Giorgi Lobjanidze
A Parallel between the Bible and the Koran

qeTevan kakitelaSvili, ivane wereTeli
tradicia, modernizacia da mcire kulturebi

           Targmanebi

svante korneli. avtonomia _ konfliqtis wyaro
         hanTingtoni. universaluri civilizacia? modernizacia da
semuel hanTingtoni
vesternizacia (wignidan "civilizaciaTa Sejaxeba da msoflio wesrigis
gardaqmna")
muhamed Tahir-ul-qadri. kulturis globalizacia?
        Tahir-ul-qadri.

mixeil epSteini. kultura _ kulturologia _ transkultura
 ixeil


                                                                                         5
mixail epSteini. TviTgawmenda (TviTgasufTaveba). kulturis warmoSobis
hipoTeza




                                                                       6
inola afaqiZe
       Tsu dasavleT evropis enebisa da literaturis fakulteti,
       inglisuri filologiis kaTedra


             kulturuli
             kulturuli Soki: misi warmoqmna da acilebis xerxebi
               (britanuli da qarTuli sufris magaliTze).

                                                        When in Rome, do as the Romans do
                                        ra qveyanas mixvide, iqauri qudi daixureo.



     ucxo qveyanaSi stumrobisas, adre Tu gvian dgeba periodi, rodesac
Tqven ganicdiT imas, rasac kulturuli Soki (culture shock)1 hqvia. saqme isaa,
rom am dros erTi eris warmomadgeneli xvdeba misTvis sruliad ucxo
kulturul       da   socialur     garemoSi,   da,    SesaZlebelia,     igi    garkveul
sirTuleebs waawydes ucxo kulturasTan da mis adaT-wesebTan Seguebis
procesSi. Sedegad, mas iseTi grZnobebi eufleba, rogoricaa gakvirveba,
pativiscema, gabrazeba, imedgacrueba, ucxo kulturisadmi gaucxoeba da
misi miuReblobis SegrZnebac ki. aq unda iTqvas, rom Tu ori sxvadasxva
eris warmomadgeneli ver ugebs erTmaneTs maT Soris arsebuli sxvadasxva
kulturuli        Rirebulebebis,    arsebuli        socialuri      wyobis     da     wes-
Cveulebebis gamo, es kulturuli Sejaxebis (culture bump) mizezi xdeba, rac
Tavis mxriv, kulturul Soks iwvevs. SeuZlebelia zustad imis Tqma, Tu
ra SeiZleba ganicados TiToeulma adamianma sxva qveynis kulturisadmi
adaptaciis     dros,    radgan   ucxo   qveyanaSi    cxovrebis      pirvel     xanebSi
adamians sxvadasxva emocia eufleba. pamela smiTis mixedviT, gamokvlevis
Tanaxmad, arsebobs, xuTi "tipiuri" done, romelTa gavlac adamians ucxo
garemoSi xSirad uxdeba. es doneebia: Taflobis done (the honeymoon stage),
dardis, mwuxarebis done (the distress stage), re-integraciis done (the re-
integration stage), avtonomiis done (the autonomy stage) da damoukidebulebis
done (the independence stage).




 1  termini “kulturuli Soki” XX saukunis Sua wlebidan gvxvdeba samecniero
 literaturaSi daZabulobis, daurwmuneblobisa da SfoTvis im SegrZnebis aRsaniSnavad,
 romelsac adamiani an adamianTa jgufi ganicdis axal da uCveulo kulturul garemoSi
 aRmoCenisas. es aris situacia, rodesac erTmaneTs upirispirdeba adamianisaTvis Cveuli
 da ucxo kulturebis faseulobebi, normebi, ena da yoveldRiuri cxovreba. Sokuri
 reaqciis siZliere ganisazRvreba maT Soris arsebuli gansxvavebis xarisxiT.

                                                                                       7
tipiuri Taflobis donis dros yvelaferi axali Tqvens garSemo
gansxvavebuli da, metwilad, dadebiTia. xalxi sasiamovno STabeWdilebas
tovebs, Tqven enTuziazmiT xarT ganwyobili im siaxleebisadmi, romlis
molodinSic xarT.
        dardis, mwuxarebis donis dros siaxlis da aRelvebis SegrZneba
TandaTan qreba da yoveldRiuri cxovrebis siZneleebi iCens xolme Tavs.
adamianma, SesaZloa, Tavi igrZnos dabneulad, moSlilad, izolirebulad
da samSobloze danaRvlebulad. ufro metic, mas, SesaZloa, janmrTelobis
problemebic        Seeqmnas,      rogoricaa    uZiloba,     alergia      an     warmoiSvas
sirTule axali (ucxo) sakvebis SeguebasTan dakavSirebiT. es reaqciebi
uCveulo ar aris da umetesad droTa ganmavlobaSi qreba.
        re-integraciis dros Tavi jer kidev SeiZleba daTrgunulad                            an
daucvelad        igrZnoT,      sxvebi   daadanaSauloT      imaSi,    rasac    grZnobT     da
ganicdiT da uaryoT is axali kultura, romelSic aRmoCndiT. male,
SesaZloa,      imaze     fiqric    daiwyoT,    rom   samSobloSi       yvelaferi        bevrad
ukeTesad iyo, vidre iq, sadac axla xarT. es reaqciebi normaluria, es
isaa,    riTac    adamianebi      cdiloben     Seeguon     did      cvlilebebs     TavianT
cxovrebaSi.
        sabednierod,     avtonomiis      doneze   gasvlisas,     rogorc        wesi,    ufro
imedianad xarT ganwyobili. ufro metad rwmundebiT imaSi, rom                      SegiZliaT
axal situaciasTan Segueba, da, SesaZloa, ufro naklebad gaxdeT sxvebze
damokidebuli.       amis    Sedegad     ukve   aRwevT    damoukideblobis im dones,
romelsac       axali      kulturis      unikaluri    da    saintereso        aspeqtebisadmi
mgrZnobiaroba axasiaTebs. am stadiaSi ukve gadalaxuli gaqvT Seguebis
procesi; Tqven SegiZliaT datkbeT sakuTari gamocdilebiT da aRadginoT
cxovrebiseuli balansi. axla mTeli wre gavlili gaqvT da Tavs isev
kargad grZnobT (12, 40-41).
        unda   iTqvas,    rom     ori   gansxvavebuli     kulturis      warmomadgenlebs
Soris kulturuli Sokis mizezi erTnairi yofiTi bazisis anu foniseuli
codnis ararseboba xdeba, rac, xSirad, enobriv formebSi gamovlindeba.
amis magaliTad SemiZlia moviyvano Cemi erT-erTi britaneli informantis
sityvebi: “me ar momwons, rom maZaleben sufrasTan dajdomas, miTumetes
iseTi sityvebiT, rogoricaa, “dajeqi” (sit down), “modi” (come in). es Cems
upativcemlobad mimaCnia da Cemze garkveuli zegavlenis ganxorcielebis


                                                                                            8
mcdeloba mgonia”. saqme isaa, rom qarTveli maspinZeli ucxoeli stumris
mipatiJebisas pirdapir Targmnis inglisurad iseT frazebs, rogoricaa
“modi”, “dajeqi” da Sedegad ase mimarTavs ucxoels: “come in”, “sit down”.
britaneli ki, romlisTvisac brZanebiT kiloSi mimarTva miuRebelia, amas
miiCnevs ara mipatiJebad, aramed brZanebad, rac masSi protests iwvevs.
amitom, umjobesia, qarTvelma Semdegnairad miipatiJos ucxoeli stumari
sufrasTan: Take a seat, please (dabrZandiT, geTayva); Come in, please (mobrZandiT,
geTayva).
     aRsaniSnavia,       rom       Cveulebriv,           britanelebi          ukareba     da
arastumarTmoyvare        xalxad      miaCniaT.    erTi      SexedviT     es    TiTqos   asea.
sinamdvileSi ki britanelebi did pativs scemen adamianebis ganmartovebas
da ar surT misi darRveva. andre morua werda: “inglisSi siCumis gamo
Tqven aravin dagadanaSaulebT. Tu Tqven sami wlis ganmavlobaSi sityvas
ar daZravT, isini daaskvnian, rom kargi, wynari adamiani xarT” (11, 78). rac
Seexeba britanelebis stumar-maspinZlobas, unda iTqvas, rom, Tu stumari
maspinZlisaTvis       nacnobi     adamiania      an   sarekomendacio          werili    aqvs,
britanul ojaxSi mas gulRiad miiReben da Rirseul maspinZlobasac
gauweven. uiliam trevori wers: “ucxoeli uceb ver grZnobs britanelebis
siTbos, magram Tu isini mas miiReben, anebivreben da maT megobrobas
sazRvari ara aqvT. maT aqvT wesebi da tabu, rac ucxoelma aucileblad
unda daicvas” (14,76).
     qarTvelma unda gaiTvaliswinos is faqtic, rom britaneTSi ar aris
miRebuli     moulodneli         stumroba.        iseTi      gamonaTqvamebi,      rogoricaa:
“gamomiare”, “gvinaxule xolme”, anu CvenTvis Cveuli frazebi SesaZloa
ingliselebs     Soris     saubarSic         Segvxdes: “You might come over any time”
(“gamoiareT nebismier dros”), “Why don't you come and have a cup of coffee some day?”
(“xom ar SemoivlidiT CvenTan yavis dasalevad?”) amgvar gamonaTqvamebs
fatikuri komunikaciis magaliTebs uwodeben, rac gulisxmobs imas, rom
maT pozitiuri Tavazianobis xasiaTi aqvT da adamianebs Soris axlo
urTierTobaze         migvaniSneben     an     exmarebian      maT   am        urTierTobebis
CamoyalibebaSi.      magram,    britaneTSi,       amdagvari     fatikuri        “mipatiJebis”
safuZvelze moulodneli stumroba                   mizanSewonili ar aris: maspinZeli
SeiZleba dakavebuli aRmoCndes, rac metad uaryofiT zegavlenas moaxdens
stumarzec     da     maspinZelzec       da,      savsebiT     SesaZloa,       urTierTobaSi

                                                                                            9
daZabulobis        da   kulturuli         Sejaxebis        mizezic        gaxdes.   britaneTSi
“stumrobaze” SeTanxmeba winaswar xdeba da, sakmaod xSirad, werilobiTi
formiT. miRebuli mipatiJebis werilze aucilebelia sapasuxo werilis
gagzavna, romelSic maspinZels SeatyobinebT, SeZlebT Tu ara masTan
misvlas. Tqveni dadebiTi pasuxis SemTxvevaSi, miiRebT maspinZlis sapasuxo
werils, romelic adasturebs mipatiJebas da azustebs, rom gelodebian,
magaliTad, saRamos 7.45 saaTidan 8.15 saaTamde. aRsaniSnavia, rom Tqveni
moulodneli stumroba, mipatiJebis werilze dadebiTi pasuxis gagzavnis
gareSe, uxerxulobaSi Caagdebs Tqvens maspinZels, iseve rogorc is faqti,
Tu   masTan SeuTanxmeblad erT an, miTumetes, ramdenime megobars miiyvanT.
dameTanxmebiT, rom bevri qarTvelisaTvis es metad uCveulod JRers da,
savsebiT     SesaZlebelia,      misTvis    morigi        kulturuli          Sejaxebis     mizezi
gaxdes.     im   SemTxvevaSi,     Tu    britanels         surs,     rom     Tqven   Tan    vinme
wamoiyvanoT, zepir an werilobiT mipatiJebaSi aucileblad aRniSnavs amas
aseTi sityvebiT: “Bring a friend” (megobaric Tan wamoiyvane). saqarTveloSi ki
TviT andaza “stumari RvTisaa”, vfiqrob, ukve iZleva pasuxs imaze,                            Tu
rogori damokidebuleba aqvT qarTvelebs dapatiJebuli an daupatiJebeli
stumrisadmi. rogorc vxedavT, is, rac misaRebia da bunebrivad aRiqmeba
erT kulturaSi, SesaZloa, dauSvebeli da Seuracxmyofelic ki aRmoCndes
sxva kulturis warmomadgenelisTvis, rac ara mxolod kulturul Soks
iwvevs, aramed Tqvens mier Cadenili araswori saqcieli, SesaZloa, Tqveni
“saxis Selaxvis” (loss of face)           mizezic gaxdes.          “saxis” cneba ekuTvnis
e.gofmans da        gulisxmobs pirovnebis pativiscemis grZnobas sakuTari
Tavisadmi.       Cvens yoveldRiur cxovrebaSi TiToeuli sityva Tu saqcieli
ganpirobebulia saxis SenarCunebis faqtorebiTa da Sesabamisi qceviT sxva
adamianebis      mimarT,   raTa     Tavidan     acilebul          iqnes    is   situaciebi    an
sityvebi,     romelic      “saxis      Selaxvas”        iwvevs.   britaneTSi        wveulebaze
dagvianeba,      daupatiJeblad         misvla      an      maspinZelTan         SeuTanxmeblad
amxanagis miyvana, anu is, rac qarTvelTa umravlesobas bunebriv movlenad
miaCnia, iwvevs misi “saxis Selaxvas” britanelebis TvalSi, qarTveli ki,
garda amisa, kulturuli Sokis                    morigi msxverpli xdeba. qarTvelma
aucileblad unda icodes, Tu raoden mniSvnelovania britanelebisTvis
drois faqtori. Tu britaneli wveulebaze 8 saaTze gepatiJebaT, es ar
niSnavs imas, rom cxris naxevarze unda mixvideT: unda icodeT, rom es


                                                                                              10
zustad 8 saaTs niSnavs. magaliTad im SemTxvevaSi, Tu stumrad 4.30 saaTvis
xarT miwveuli, iqidan unda wamoxvideT ara ugvianes 6.15 saaTisa, Tu, ra
Tqma      unda,    darCena    ar     gTxoves.     Tumca,       rogorc       acxadebs      C.mosli,
wveulebidan wamosvlis zusti drois wesi adre moqmedebda: “dResdReobiT
nebismierma adamianma, romelic marTavs wveulebas londonSi saRamos 8
saaTze, unda ivaraudos, rom es wveuleba damTavrdeba ara uadres Ramis 12
saaTisa”, ris Sedegad C. mosli gansazRvravs stumarTa wasvlis dros da
axdens      metad     saintereso       klasifikacias           maTi    socialuri         statusis
mixedviT:     “yvelaze       adre    wveulebas        toveben    is    adamianebi,     romelTac
kargad anazRaurebadi samsaxuri aqvT, dabali xelfasis mqone stumrebi
odnav ufro didxans rCebian; magram Tu maT Soris arian iseTebi, visac
samsaxureobrivi        dawinaurebis          ambiciebi     gaaCniaT,    isinic    adre     wavlen
sufridan. yvelaze bolos wveulebidan sasmelis uzomo moyvaruli da
studentebi midian” (12, 7).
       rogorc       qarTvelebisaTvis,         iseve britanelebisTvis             xSirad    iqmneba
bevri uxerxuli situacia, romelic britanuli da qarTuli kulturuli
gansxvavebebis       gamo    maT    kulturuli          Sejaxebis       da   Sokis     msxverplad
aqcevs.     Tavdapirvelad,          aRsaniSnavia         is,   rom      dasavleTSi        farTod
gavrcelebuli         koqteilebisa       da      furSetebisgan          gansxvavebiT,     qarTuli
tradicia sufrasTan jdomas iTvaliswinebs. CvenTvis miuRebelia sasmisiT
xelSi aqeT-iqiT siaruli da sasmelis nel-nela wrupva. qarTuli sufris
ZiriTadi mizani sadRegrZeloebis warmoTqma da erTmaneTisTvis gulis
gadaSlaa.         ucxoeli       stumrebi,        romlebic         ar        icnoben      qarTuli
sadRegrZeloebis jerobas, xSirad arRveven wesebs da uxveven Tamadis mier
SemoTavazebul Temas, rac kulturuli Sejaxebis mizezi xdeba. ucxoeTSi
myofi qarTvelebi ki xSirad arasworad afaseben maspinZlebs, romlebic
sadRegrZeloebis         warmoTqmaSi          Zlier     sityvaZunwi      arian.    maTi    yvelaze
gavrcelebuli sadRegrZeloebi xom Semdegi saxisaa: Cheers! an Chin-Chin!
(gagimarjos!).      garda     amisa,   zogi      qarTvelisTvis          tradiciuli        sufris
nacvlad gamarTuli kokteilebi da furSetebi kulturuli Sokis kidev
erTi      mizezi    SeiZleba       gaxdes,    iseve    rogorc         amdagvar    Tavyrilobaze
Tamadis ararseboba. amis sanacvlod, sufraze myof nebismier stumars,
survilisamebr,         nebismier       dros        SeuZlia        sityvis        warmoTqma     da
sadRegrZelos daleva. ukve aRvniSneT, rom britanuli sadRegrZeloebi,


                                                                                                11
rogorc wesi, gacilebiT nakleb droSi warmoiTqmeba, vidre qarTuli;
britanelebs       miaCniaT,    rom     sadRegrZelo            4   wuTze     met   xans       ar    unda
grZeldebodes, rac SeiZleba imis winapirobad CaiTvalos, rom stumars ar
daeufleba daRliloba da mobezrebis grZnoba.
    yovelive zemoaRniSnulis Sedegad unda iTqvas, rom, rogorc wesi,
ucxoel stumrebs aocebT da akvirvebT is faqti, rom qarTvelebi bevrs
laparakoben sarRegrZelos Sesmis win, xSirad fexze dgebian, da, es
aucilebelia sufris wevri yvela mamakacisTvis. ucxoeli stumrebisTvis
gansakuTrebiT gamaRizianebelia, rodesac sufris wevrebi aiZuleben maT
dalion        didi      raodenobiT        Rvino         da        uaris       SemTxvevaSi          Tavs
Seuracxyofilad            grZnoben.       aRsaniSnavia,             romEerT-erT             britanel
informantTan          qarTul    stumar-maspinZlobaze                saubrisas,        man    qarTul
sufrasTan        dakavSirebiT          Camoayaliba           cneba:        “agresiuli         stumar-
maspinZloba”      (aggressive hospitality).     igi     gulisxmobda            iseT    SemTxvevebs,
rodesac       ucxoel       stumars      aiZuleben        sadRegrZeloebis              dalevas        da
sufraze jdomas maSinac ki, rodesac is Zalian daRlilia da dasveneba
surs. am sityvebis avtors esmis, rom amiT qarTvelebi cdiloben TavianTi
pativiscemisa da stumarTmoyvareobis gamoxatvas ucxoelis mimarT, magram
misTvis     es    Zalian      uCveulo,        da,     pirvel        xanebSi,      sakmaod         Zneli
aRsaqmelicaa,         gansakuTrebiT      sadRegrZeloebis                xangrZlivoba         da    maTi
raodenoba.       Tu    Cven   vixelmZRvanelebT           p.       smiTis    kulturuli             Sokis
doneebis         sistemiT,       am      ucxoels              re-integraciis            donisaTvis
damaxaliaTebeli           grZnobebi        eufleboda               da       mwvaved         ganicdida
SeuTavseblobas         mocemul        kulturasTan.       amave        dros,    meore     britaneli
informanti CemTan saubris dros, rogorc Cans, ukve avtonomiis dones
gadioda     da    misTvis      qarTuli        stumar-maspinZloba            drois      sasiamovnod
gatarebas niSnavda. man ukve icoda, rom, Tu sufraze kacs daleva ar surs,
arsebobs         sapatio        mizezebi,           romlebic             aucileblad               iqneba
gaTvaliswinebuli,         magaliTad,      “samwuxarod,             wamali     unda     davlio        (an
davlie) da ver davlev”, an “saWesTan var da ver davlev”. am stumarma ukve
icis,   rom      amdagvari     mizezebi       ar      gamoiwvevs        maspinZlis       grZnobebis
Seuracxyofas da amave dros, mis, rogorc stumris saxesac safrTxes ar
Seuqmnis.



                                                                                                      12
amrigad, yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, unda aRiniSnos, rom
kulturuli          Soki       aris    is    movlena      da     gancda,     romlis       gadalaxva
aucilebelia im adamianebisaTvis, romlebic maTTvis ucnob da uCveulo
kulturul          garemoSi       aRmoCndebian.         unda    gvaxsovdes,     rom     es   movlena
droebiTi xasiaTisaa da qveynis, eris da kulturis ukeTesad gacnobis
Semdeg     misi       Tavidan        acileba      ufro        advili      xdeba.     mTavaria,   ar
dagvaviwydes           imis      gaTvaliswineba,              rom      gansxvavebuli         yofis
warmomadgenlebTan urTierTobisas maT eTikur normebsa da tradiciebs
gansakuTrebuli sifrTxiliT da gagebiT unda movekidoT, raTa Cveni
Tanamosaubreni         da     stumrebi       ar    gavaRizianoT,          ar   SeuracxvyoT       da
maqsimalurad kargad warmovaCinoT Cveni erovnuli da piradi saxe. garda
amisa, Cemi azriT, aucileblad unda aRiniSnos is faqti, rom tradiciebi
da kultura, romelic sxvadasxva eris warmomadgenels aqvs, unda miRebul
iqnas ara rogorc dadebiTi an uaryofiTi, aramed rogorc yvela erisTvis
damaxasiaTebeli Tavisebureba da wes-Cveuleba. amrigad, mocemul statiaSi
me   vcade        meCvenebina,       Tu     ramdenad          aucilebelia          adamianebisaTvis
erTmaneTis kulturisa da wes-Cveulebebis gacnoba da maTi pativiscema.
isini, Cemis azriT, ar SeiZleba iyos kargi an cudi, aramed mxolod
gansxvavebuli.




      gamoyenebuli literatura
     1. goqsaZe         l.,      demetraZe        i.     qarTul-inglisuri              kulturuli
         Taviseburebebi. (1) Tavazianobis normebi. Tb., 1996.
     2. demetraZe i. kulturuli Rirebulebebi. normaTa rRveva rogorc
         saxis        dakargvis            faqtori.       saerTaSoriso              lingvistikuri
         konferencia. Tb., 2000.
     3. jolia g. etiketi. ucxoelebTan urTierTobis zogadi wesebi da
         erovnuli Taviseburebebi. Tb., 1998.
     4. Brown. P., Levinson. S. C. Politeness _ Some Universals in Language Usage. Cambridge
         Univ. Press. 1987.
     5. Duduchava R., Orembovskaya M., Orembovskaya T. Reader for Advanced Students.
         Tb., 1971.
     6. English Proverbs and Sayings. Tb., 1970.

                                                                                                 13
7. Goffman, E. Interaction Ritual: Essays on Face to Face Behavior, Garden City, New
   York. 1967.
8. Ingram R. England. An Anthology. Harper Collins Book Manufacturing. 1989.
9. Malkoe A.-M. Letter Writing in English. U.S. Information Agency. Washington. D.C.
10. Markova N. Across England to Scotland. Moscow, 1971.
11. Maurois A. Three Letters on the English. _ England Fontana, 1989.
12. Mosley C. Debrett's Guide to Entertaining. Headline Book Publishing. 1994.
13. Smith P.A. American Colleges & Universities Magazine. Westford, 2004.
14. Trevor W. England. compiled by Richard Ingrams. Fontana, 1989.
15. Valdes J.M. Culture Bound. Bringing the Cultural Gap in Language Teaching:
   Cambridge Univ. Press. 1992.
16. Карасик В.И. Статус Лица в Значении Слова. Волгоград, 1989.
17. Культурология XX век. Энциклопедия. Т.2. СПб.,1998.
18. Овчинников В.О. Корни Дуба. М., 1980.
19. Уолкер В. Культурный Шок. www.rambler.ru




  lingvisturi informantebi
  1. Rebecca. S. Katz
  2. Jody McPhillips
  3. Jon Davies
  4. David Gentry
  5. Baci Gentry
  6. Stuart Scharf
  7. Kevin Sparrow
  8. Lianna Maria Collins-Dolaberidze




                                                                                       14
konstantine WiWinaZe
saqarTvelos mecnierebaTa akademiis
iv. beritaSvilis saxelobis fiziologiis instituti

                                                midgomis
        nacionalizmi da globalizacia: sistemuri midgomis mcdeloba


        humanitaruli            mecnierebebis        urTierTobas          maTematikasa           da
sabunebismetyvelo          dargebTan        mravali         saintereso      Sedegis          motana
SeuZlia.      swored      aseT     mcdelobas        warmoadgens     winamdebare         statiac.
sistemaTa      zogadi      Teoriis        saSualebiT         SevecadeT      gagveanalizebina
samyaroSi      mimdinare         procesebi,        erovnuli      interesebis           cneba     da
nacionalisturi           ideologiis        arsi.    Cvens    TanamedroveobaSi          mimdinare
masStaburi       Zvrebi,        romelic      globalizaciis           saxelwodebiT              aris
cnobili, ar eqvemdebareba erTmniSvnelovan Teoriul interpretacias (12).
es exeba rogorc am procesTa meqanizmebis analizs, ise mosalodnel
Sedegebsac.       Cveni    interesis         obieqts,       upirveles       yovlisa,           mainc
warmoadgenda         globalizaciis             kulturuli           zemoqmedeba           eTnikur
struqturebze.
        jer      kidev     p.      sorokini         “sociokulturuli              urTierTobis
struqturaSi” gamoyofda sam komponents: individs, rogorc urTierTobis
subieqts;      sazogadoebas,            rogorc       urTierTobaSi          myof        subieqtTa
erTobliobas         da     kulturas,         rogorc         faseulobebisa         da     normebs
erTobliobas, romelsac urTierTobaSi myofi subieqtebi floben (14). es
urTierToba SeiZleba aRweril iqnas informaciis Teoriis farglebSi.
Cvens    statiaSic        globalizaciis            zemoqmedeba      eTnosze       ganxilulia
rogorc        informaciis        mimocvlis         procesi.     miTumetes       rom,     rogorc
samarTlianad        SeniSnavs      n.    lumani,    nebismieri     “socialuri           sistemebi
warmoiqmnebian...      mxolod           komunikaciis        wyalobiT”      da     informaciis
“seleqtiuri       SeTanxmebis       aucileblobidan”            gamomdinare      (9).    es     exeba
rogorc eTnosis SigniT, ise mis gareT kontaqtebs (13).
        swored      informaciis          mimocvlis          procesebis      analizi          daedo
safuZvlad        globalizaciis              Cveneul         Sefasebas.     miTumetes,           rom
literaturaSi             xazgasmulia         globalizaciis               procesis        kavSiri
informaciuli sazogadoebis formirebasTan (6; 12).



                                                                                                  15
aseve cnobilia, rom informaciuli sazogadoebis formireba iwvevs
kulturuli          erTgvarovnebis          zrdas     (12).   es     ukanaskneli        ki   SeiZleba
Camoyalibdes informaciis Teoriis farglebSi.
        nebismieri          tipis    eTnikuri           gaerTianebebis             arseboba,     maTi
stabiluroba            damyarebulia        kavSirebze,          romlebic           aseve    SeiZleba
aRweril iqnas informaciis cnebis farglebSi (6). informaciis Teoriidan
cnobilia, rom adamianTa sociumSi ori ZiriTadi tipis informaciis
gadacema xdeba: genetikurisa da signaluris (kulturulis _ am terminis
ufarToesi        gagebiT).     maSasadame,       eris     TviTmyofadobas             uzrunvelyofs
eTno-genetikuri da eTno-kulturuli informacia.
eTno-              eTno-
        eTnosis     (eris)2      SigniTa    da     gareT,       calkeul           individTa    Soris
arsebuli        signaluri         informaciis       gacvlis         procesSi,        specialistebi
gamoyofen sinqronul da diaqronul nakadebs (6). sinqronuli nakadebi
e.w. horizontaluri xasiaTis informaciuli kavSirebia individuumebs
Soris        (sityvieri,     werilobiTi,        grafikuli          Tu      sxva    bunebis).   xolo
diaqronuli          nakadebi        ki   e.w.     vertikaluri              kavSirebia,      romelic
dakavSirebulia              Taobidan        TaobaSi          eris          mTeli       kulturuli
memkvidreobiTobisa            da    tradiciis          gadacemis        procesTan.          xazgasmiT
SevniSnavT, rom diaqronuli informaciuli nakadi dakavSirebulia wina
Taobebisagan swored kulturuli memkvidreobiTobis da ara nebismieri
saxis informaciis gadacemasTan.
        am    midgomidan       gamomdinare,       eTnosSi          mocirkulire         diaqronuli
informacia          (DI),        rogorc          wesi,       metwilad              eTnikuria      (an
nacionalizirebulia), xolo sinqronuli informacia (SI) mxolod maSinaa
eTnikuri       (isic    nawilobriv),       Tuki     igi      eTnosis        SigniT     informaciis
mimocvlis process             warmoadgens (mas Cven vuwodeT _ Sida sinqronuli
informaciuli           nakadi).     xolo        Tuki      igi      eTnosis         gareT     arsebul
subieqtebTan           kavSirs      gulisxmobs           (mas       Cven      gare       sinqronuli
informaciuli nakadi vuwodeT), maSin mas, umravles SemTxvevaSi, aRar
aqvs    eTnikuri       xasiaTi,      miTumetes,     Tu       igi    upiratesad         informaciis
SemosvlasTanaa dakavSirebuli (swored aseTi mimarTulebis nakadebs aqvs



2   statiaSi Segnebulad ar vasxvavebT erisa da eTnosis cnebebs. maT Soris realobaSi
    arsebuli, sakmaod seriozuli, gansxvaveba ugulvebelyofilia, radganac Cveni
    midgomis meTodologiidan gamomdinare misi ugulvebelyofa SesaZlebelia.

                                                                                                   16
ZiriTadad adgili patara erebSi3). gasagebia, rom informaciis mimocvlis
swored am ukanasknel tips miekuTvneba sxva erebisagan informaciis
miReba da cxovrebaSi damkvidreba, rasac eTnikuri qcevis stereotipis
Secvla SeiZleba mohyves.
        individis   eTnikuri        cnobierebis      matareblad         CamoyalibebisaTvis
aucilebelia sinqronuli da diaqronuli informaciis, agreTve gare da
Sida sinqronuli informaciul nakadTa garkveuli Sefardebis arseboba
rogorc individis socializaciis periodSi, ise mTeli misi sicocxlis
ganmavlobaSi. es Sefardebebi eTnospecifiuria da icvleba eTnosidan
eTnosamde.
        mecnierul-teqnikur         progress,    gansakuTrebiT          epoqaSi,     romelsac
rene genonma Tanamedroveoba uwoda (am terminma misi Sromebis Semdeg (5)
sruliad konkretuli mniSvneloba SeiZina), informaciis Teoriis enaze
rom vTqvaT, mivyavarT sinqronuli informaciis wilis zrdisaken da
diaqronuli informaciis wilis Semcirebisaken (e.i. Sefardeba DI/SI –
permanentulad        ecema).      kulturologiaSi          am     procesebs         tradiciis
(rogorc       qcevisa   da     azrovnebis    wesis)     kargva    ewodeba      da    Sedegad
kulturuli denacionalizacia SeiZleba mohyves.
        am    procesebis       paralelurad          mimdinareobs        Sida      sinqronuli
informaciuli        nakadis        (ISI)   procentuli          wilis      Semcireba     gare
sinqronuli informaciul nakadTan (ESI) SedarebiT (e.i. Sefardeba ISI/ESI
–    permanentulad      ecema).    kulturologTa          enaze     es     procesi     niSnavs
sakuTari      kulturuli           memkvidreobiTobis       TandaTanobiT            Canacvlebas
sxvaTa       kulturiT      da,     faqtobrivad,       ucxouri      kulturis          agresias
warmoadgens (yovel SemTxvevaSi patara erebisTvis mainc). am procesebis
Sedegia movlenebi, romelsac eTnologebi eTnosTaSoris integracias
an/da asimilacias uwodeben (4).
        radganac dResdReobiT denacionalizacia da kulturuli agresia
globaluri masStabis movlenebia da met-naklebad yvela ers emuqreba,
amitomac Sedegad viRebT samyaros kosmopolitizacias. aseTi situacia
sxvadasxva     erebSi    (gansakuTrebiT        ki    patara     erebSi)    iwvevs     damcavi

3
     am terminiT Cven aRvniSnavT SezRuduli resursebis mqone mcirericxovan erebs
    (eTnosebs). am ukanasknelTa umravlesobis winaSe seriozulad dgas sakuTari
    identurobis SenarCunebis problema. swored es momenti ganapirobebs maTi
    nacionalizmebis garkveul Taviseburebas. Tumca SevniSnavT, rom e.w. didi erebis
    winaSec SeiZleba idges (da dgas kidec) mocemuli problemebi.

                                                                                           17
reaqciebis ganviTarebas, rac sxvadasxva politikuri, religiuri Tu sxva
saxis moZraobebis Casaxvasa da gaaqtiurebas iwvevs. erT-erTi aseTi tipis
ideologiaa nacionalizmi.
        jer kidev 1978 wels avgust vinkleri aanalizebda ra imdroindel
bibliografias,           aRniSnavda,        rom       sazogadoebriv         mecnierebebSi
nacionalizmis problemas Zalian cota yuradReba hqonda daTmobili (18).
TxuTmeti wlis Semdeg qaTrin verderi werda, rom 1980-ian da 1990-ian
wlebSi nacionalizmis problematika aSkarad gaxda prioritetuli (17).
mas Semdeg nacionalizmisadmi interesi gamudmebiT izrdeba (10; 11).
        Tumca,    unda        aRiniSnos,     rom      miuxedavad    mkvlevarTa       aseTi
interesisa, nacionalisturi ideologiis raime mwyobri Teoria dRemde
ar arsebobs. ufro metic, zogierTi mecnieris azriT, “nacionalizmis
erTiani, universaluri Teoriis arsebobac ki SeuZlebelia. radganac
warsuli gansxvavebulia, gansxvaveba iqneba Cvens koncefciebs Sorisac”
(16).   termini     nacionalizmi           mocemuli      statiis    avtors        saTaurSi
mravlobiT         ricxvSi       aqvs    gamoyenebuli.      marTlac,        nacionalizmSi
asaxulia ama Tu im eris erovnuli interesebi da misi msoflmimarTeba.
ramdeni eric aris dedamiwaze, imdenive nacionalizmi arsebobs. aseTi
maRali eTnospecifikurobis gamo, nacionalizmi sakmaod heterogenuli
ideologiaa,        gansxvavebiT          sxva      ZiriTadi      ideologiebisagan        _
liberalizmisgan          da    internacionaluri         socializmisagan,      romelebic
sakmaod homogenurni arian da maTi Teoriuli struqtura SedarebiT
naklebadaa eTnospecifikuri.
        miuxedavad problemisadmi aseTi skeptikuri midgomisa Cven vTvliT,
rom sistemaTa zogadi Teoria nacionalizmis erTiani Teoriis sawyisi
konturebis Seqmnis saSualebas gvaZlevs, rac, adre Tu gvian, myar
meTodologiur          bazisze          dafuZnebuli       erTiani        Teoriis    SeqmniT
dasruldeba. saqme imaSia, rom sxvadasxva eTnosebis erovnuli interesebi
sakmaod     hgvanan erTmaneTs, (upirveles yovlisa, es iTqmis e.w. patara
erebis erovnul interesebze), rac ganapirobebs maTi nacionalizmebis
garkveul, oRondac, upirveles yovlisa, struqturul_Sinaarsobriv da
ara     konkretul-politikur             msgavsebas.     swored     am    TvalsazrisiTaa
SesaZlebeli nacionalizmis erTiani Teoriis Seqmna. Tumca, aq SeiZleba
nawilobriv daveTanxmoT j. holls da, minimum, ori tipis nacionalizmi


                                                                                        18
gamovyoT: e.w. didi da patara erebis. sxvaTa Soris, am ukanasknel
termins xSirad iyenebdnen marqsizm-leninizmis klasikosebic (statiaSi
imis     axsna,     Tu     riT    gansxvavdeba    nacionalizmis       es      ori   tipi
erTmaneTisagan Zalian Sors wagviyvanda. miTumetes, rom Cveni statiis
mizans patara erebis nacionalizmi warmoadgens).
        Cveni    azriT,    nacionalisturi       ideologiis       mTavari   Semadgeneli
elementia       _   erovnuli      interesebis    uzenaesobis      cnoba    yvela     sxva
interesebTan da uflebebTan (klasobriv, jgufobriv, individis, rogorc
aseTis, miTumetes sxva erebisa da zogadad kacobriobis) SedarebiT.
        nebismieri       eTnosi   da/an   eri    warmoadgens,      mTlianobis       mqone
garkveul sistemas, amitom maTi aRwerisaTvis Cven gamoviyenebT sistemaTa
zogad Teorias. am Teoriis mixedviT cnobilia, rom rTul sistemas
Tavisi mTlianobis xarjze SeuZlia iseTi axali                        Tvisebebis SeZena,
romlebic mis Semadgenel elementebs ar gaaCniaT (8). e.i. adgili aqvs
araaditiurobis movlenas. radganac eri (eTnosi) zemoTaRniSnuli saxis
sistemaa, amitom SegviZlia vTqvaT, rom igi Tavisi mTlianobis xarjze
iRebs misi Semadgeneli yoveli individuumisagan gansxvavebul Tvisebebs.
aqedan     logikurad         gamomdinareobs,      rom    eris,    rogorc       sistemis,
interesebic gansxvavebuli unda iyos misi Semadgeneli individuumebis
interesebisagan da aseve maTi interesTa jamisaganac.
        sociologiidan        ki   cnobilia,      rom    socialuri     saxis    interesi
socialuri sistemis sakuTari statusis SenarCunebasa da gaumjobesebaSi
mdgomareobs (7).
        maSasadame, sistemaTa zogadi Teoriis mixedviT, kulturis sferoSi
erovnuli interesi, upirveles yovlisa, zemoTaRniSnuli maxasiaTeblebis
SenarCunebasa da gaumjobesebaSi unda              mdgomareobdes. kulturologTa
enaze    am     process    TviTmyofadobisa       da    TavisTavadobis      SenarCunebas
uwodeben da igi gansakuTrebiT mniSvnelovania e.w. patara erebisaTvis.
        rasakvirvelia, yovelive es sulac ar niSnavs wminda samecniero da
teqnikur inovaciebze an msoflio kulturis calkeul miRwevebze uaris
Tqmas. aq saubaria warsulTan, wina TaobebTan uwyveti jaWvis arsebobaze,
anu erovnuli kulturis mier formiT, SinaarsiTa da statusiT eTnikuri
xasiaTis SenarCunebaze, xolo mecnierul-teqnikur progresze uaris Tqma
ubralod gamoiwvevs imas, rom ers ar eqneba Sesabamisi instrumentari am


                                                                                       19
statusis SesanarCuneblad. maSasadame, kulturis doneze (sferoSi) eris
mier       sakuTari             statusis        SenarCuneba-ganmtkiceba                   ar       unda
ewinaaRmdegebodes           sxva     doneebze       (upirveles        yovlisa           samxedro     da
ekonomikur) statusis SenarCuneba-ganmtkicebis process.
       radgan kulturis sferoSi erovnuli interesi, upirveles yovlisa,
TviTmyofadobisa da TavisTavadobis SenarCunebaSi mdgomareobs (yvela
aRniSnuli      SeniSvnis           gaTvaliswinebiT),           xolo      nacionalizmi           ki   am
interesebis prevalirebas niSnavs, maSasadame es ideologia gulisxmobs
aRniSnul       procesebTan              (denacionalizacia,               kulturul              agresia)
dapirispirebas.
       vfiqrobT,          rom      informaciis          Teoriis       enaze        TviTmyofadobis
SenarCuneba niSnavs:
       1) unda iqnes miRweuli Sida sinqronuli informaciuli nakadis
metoba     (Tanac    mniSvnelovani          metoba),       gare     sinqronul           informaciul
nakadze:
                                                    ISI
                                                        >>1
                                                    ESI

       kulturologTa enaze es niSnavs sakuTari enis damcav RonisZiebaTa
Catarebas _ purizms, ucxo kulturuli memkvidreobiTobis gamoZevebas da
mis    Canacvlebas         erovnuliT        (konkretulad            ra    nawili         unda     iqnas
gamoZevebuli        es    sxva     sakiTxia        da    mis   garCevas       aq   ar     daviwyebT).
politologebi am moZraobas kulturul nacionalizms uwodeben.
       2) unda iqnes gazrdili diaqronuli informaciis procentuli wili
informaciis saerTo nakadSi anda, rogorc minimumi, SeCerebul iqnes misi
vardna:


                                               DI 2       DI1
                                                       ≥
                                            DI 2 + SI 2 DI1 + SI1
       sadac   DI1 da        SI1    eTnosSi     moZravi        diaqronuli          da    sinqronuli
informaciis raodenobaa garkveuli RonisZiebebis gatarebamde, xolo DI2
da SI2 ki aseTi RonisZiebebis gatarebis Semdeg.
       kulturologTa                enaze      es        niSnavs     erovnuli             tradiciebis
SenarCunebasa da miviwyebuli Zveli tradiciebis aRdgenis procesebs.
politologTa              enaze     ki   _     konservatizmsa             da   restavracionizms.

                                                                                                     20
konservatizmic       da       restavracionizmic           tradicionalisturi         da
konservatiul-revoluciuri mimdinareobis organul Semadgenel nawils
warmoadgenen.
     Tanac, aucilebelia erTi momentis gaTvaliswineba: diaqronuli
informaciis raodenoba Tavisi bunebiT limitirebulia eTnokulturuli
farglebiT (winaprebis mier gadmocemuli informacia ar SeiZleba iyos
usasrulod        didi),     xolo     sinqronuli        informaciis       absoluturi
raodenoba ki ganuwyvetliv izrdeba. amis gamo, zemoTaRniSnuli Sedegis
misaRwevad unda gaizardos diaqronuli informaciis ganmeorebadoba.
Tanac informaciis aseTi erTgvari “zedmetoba”                     sasargebloc iqneba,
radganac rogorc pedagogikidanaa cnobili – informaciis garkveuli
“zedmetoba” aucilebelia teqstis adeqvaturi aRqmisaTvis. magram aris
informaciuli "xmauris" problemac anu safrTxe imisa, rom am "xmauris"
gamo ar moxdeba umniSvnelovanesi informaciis aRqma da igi Caikargeba
SedarebiT      naklebi    mniSvnelobis      mqone    informaciis     nakadSi.   amitom
diaqronuli      informaciis      calkeuli      "blokebis"        zedmetobis     xarisxi
proporciuli unda iyos maTi mniSvnelobisa. esec Zalian mniSvnelovani
momentia erovnuli TviTmyofadobis SenarCunebis saqmeSi.
     vfiqrobT, rom orive punqtma centraluri adgili unda daikavos
nacionalizmis ideologiur struqturaSi.
     rogorc vxedavT, Cvens mier Camoyalibebul iqna eTno-kulturuli
informaciis       moZraobis      regulirebis         principebi      nacionalisturi
ideologiis      TvalTaxedviT.      magram    migvaCnia,    rom    igive ori     punqtis
eqstrapolireba            SesaZlebelia        eTno-genetikur          informaciazec.
rasakvirvelia, sinqronuli da diaqronuli eTno-genetikuri informaciis
cneba ar iqneba iseTive calsaxa, rogorc eTno-kulturuli informaciis
SemTxvevaSi.     miuxedavad     amisa    vfiqrobT,        rom     SeiZleba    vuwodoT
memkvidruli      informaciis       eqskluziurad       eTnosis      SigniT     gadacemis
process _ eTno-genetikuri Sida sinqronuli informaciuli nakadi, xolo
gare sinqronuli informaciuli nakadi _ analogiur process eTnosis
gareT anu ucxoelebTan. gasagebia, rom diaqronuli nakadis sidide _
STamomavlobaSi      datovebuli       sakuTari       genebis     raodenobaa,   romelic
datovebuli STamomavlobis ricxviT izomeba.
     maSin zemoTCamoyalibebuli ori punqtis interpretacia niSnavs:


                                                                                     21
1)   unda    iqnes       miRweuli      Sida     sinqronuli       eTno-genetikuri
informaciuli       nakadis      prevalireba        gare    sinqronul     informaciul
nakadze.
      eTnologiis enaze es niSnavs endogamias. eTnologiidan cnobilia,
rom   eTnosis     formirebisa      da    stabilurobisaTvis        aucilebelia,     misi
garkveuli    genetikuri        gancalkeveba    sxva    eTnosebisagan,    ramac   asaxva
eTnikur endogamiaSi naxa (15).
      politologiaSi          msgavsi     midgoma      SesaZlebelia     eTno-rasobrivi
evgenikuri RonisZiebebis terminiT ganimartos. rogori gansxvavebuli
Sinaarsobrivi datvirTva ara aqvs aRniSnul terminsa da endogamias,
mTavari mainc erTia _ sakuTari eTnosis genetikuri informaciis dacva
ucxo elementebisagan.
      2)   unda   iqnes    miRweuli      diaqronuli        informaciis    procentuli
wilis zrda.
      demografTa enaze es niSnavs mocemuli eTnosis mier datovebuli
STamomavlobis raodenobis zrdas anu mravalSvilianobas. eris fizikuri
gadarCenis procesSi, es, rasakvirvelia, aucilebeli momentia.


                                         ∗     ∗       ∗


      miuxedavad      imisa,     rom     nacionalisturi        ideologiis      garSemo
sakmaod    didi   moculobis        literaturaa        dawerili    (gansakuTrebiT     ki
bolo aTwleulebSi) (1; 2; 11), vfiqrobT, rom am fenomenis analizi mainc
ar gacdenila beletristikis sazRvrebs. mxolod sistemuri midgomis
saSualebiT gaxda SesaZlebeli, sarwmunod dadgeniliyo is faqti, rom
nacionalizmis        Teoriuli          struqturis         aucilebeli     komponentebia:
kulturuli nacionalizmi, tradicionalizmi, eTno-rasobrivi evgenika,
mravalSvilianoba. SesaZlebelia, swored amis gamoa nacionalizmSi (mis
ekonomikur koncefciaSic ki) kulturuli da genetikuri komponentebis
wamyvani mniSvneloba.
      rasakvirvelia amiT ar amoiwureba nacionalisturi ideologiis
Sinaarsi, magram am fenomenis sirTulis gamo, romelime erT midgomas ar
SeuZlia    moicvas    misi     mTeli     mravalgvaroba.      amitom,   maTematikosebis



                                                                                     22
enaze     rom    vTqvaT,     zemoCamoTvlili          niSnebi      nacionalizmisaTvis
damaxasiaTebeli aucilebeli, magram arasakmarisi niSnebia.
        maSasadame   sistemuri       midgomis       saSualebiT,       Cven     calsaxad
ganvsazRvreT erovnuli interesis Sinaarsi da amiT nacionalisturi
ideologiis      struqturac.       igi   moicavs     eris,    rogorc       sulieri      ise
fizikuri gadarCenisaTvis aucilebel konkretul RonisZiebaTa sistemas.




  gamoyenebuli literatura


  1. gelneri e. erebi da nacionalizmi. Tb., 2003.
  2. smiti e.d. nacionalizmi. Teoria, ideologia, istoria. Tb., 2004.
  3. Арутюнов С.А., Чебоксаров Н.Н. Передача информации как механизм
      существования этносоциальных и биологических групп // Расы и народы. Еж.
      1972. вып. 2. c. 8-30.
  4. Бромлей Ю.В., Пучков П.И. Процессы этнического развития и этническое
      прогнозирование // Природа. 1986. №2. с. 28-35.
  5. Генон Р. Кризис современного мира. М., 1993.
  6. Глоссарий         базовых       терминов       по     информационному         обществу
      (http://www.iis.ru/glossary)
  7. Краткий словарь по социологии. М., 1988.
  8. Лоусон Ч.А. Язык, коммуникация и биологическая организация // Исследования по
      общей теории систем. Сб. переводов. М., 1969. с. 462-485.
  9. Луман Н. Власть. М., 2001.
  10. Миллер А.И. Национализм как теоретическая проблема // ПОЛИС. 1995. №6. с.55-
      60.
  11. Нации и национализм. Б. Андерсон и др. М., 2002.
  12. Семененко И.С. Глобализация и социокультурная динамика: личность, общество,
      культура // ПОЛИС. 2003. №1. с.5-20.
  13. Соловьев А.И. Коммуникация и культура: противоречия поля политики // ПОЛИС.
      2002. №6. с. 6-17.
  14. Сорокин П. Человек, цивилизация, общество. М., 1992.
  15. Bauch B. Vom Begrif der Nation: Ein Kapitel zur Geschichtsphilosophie. B. 1986.
  16. Hall J.A. Nationalisms: Classified and Explained - “Daedalus”. Summer, 1993.
  17. Verdery K. Whither “Nation” and “Nationalism” – “Daedalus”. Summer, 1993.
  18. Winkler H.A. Vorwort-Winkler H.A. (Hrgs) Nationalismus. Köln, 1978.




                                                                                         23
daviT macaberiZe
Tsu istoriis fakulteti,
kulturis istoriisa da Teoriis kaTedra

                               faqtorebis
   civilizaciuri da politikuri faqtorebis Tanafardoba kavkasiur
                                konfliqtebSi


    kavkasia,    romelic      eTnosebis,      kulturebis,     religiebisa       da
civilizaciebis     rTul      mozaikas     warmoadgens,   dReisaTvis       ramdenime
konfliqtisa da kidev ufro meti potenciuri konfliqtis arenaa.
    kavkasiaSi mimdinare procesebis asaxsnelad rigi mkvlevarebi da
politikosebi      cdiloben     s.hanTingtonis        “civilizaciaTa       Sejaxebis
Teoriis gamoyenebas. amasTan, mecnierul interess xSirad gadafaravs
politikuri motivi, rodesac konfliqtSi                 monawile romelime mxare
cdilobs “civilizaciur-religiuri SeuTavseblobis” ideis gamoyenebas.
    s.hanTingtonis    koncefciis        Tanaxmad,    civilizaciurad       dayofil
msoflioSi konfliqtebi, umTavresad, sxvadasxva civilizaciis Sexvedris
arealebSi warmoiSoba. 1993 wels gamoqveynebul statiaSi hanTingtoni (6)
Tavisi Teoriis dasturad asaxelebs kavkasiaSi arsebul konfliqtebsac,
kerZod, CeCneT-ruseTis, somxeT-azerabaijanis, oseT-inguSeTis. magram, am
statiaSi igi saerTod ar exeba saqarTvelos, qarTul-osur da qarTul-
afxazur konfliqtebs, romlebic, cxadia, ar aixsneba civilizaciaTa
Sejaxebis   versiis   farglebSi.     “civilizaciaTa      Sejaxebis”    1996   wlis
gamocemaSi kavkasiaSi da, kerZod, saqarTveloSi mimdinare konfliqtebi
(afxazeTisa da oseTis) ar aris ganxiluli civilizaciaTaA Sejaxebis
WrilSi. isini moxseniebulia mxolod faqtad, sabWoTa kavSiris Semdeg
mimdinare dezintegraciuli procesebis fonze (7).
    amrigad,    kavkasia   hanTingtonTan     saxeldeba     momaval    msoflioSi
mosalodneli      konfliqtebis     erT-erT     ZiriTad    kerad,   iseve    rogorc
iugoslavia, maxlobeli aRmosavleTi da zogierTi sxva regioni.
    oriode      sityviT    SevexoT      kavkasiaSi    mimdinare    konfliqtebis
politikur diskurss. amas SeiZleba regionis (kavkasiis) politikuri
orientaciis sakiTxic ewodos, Tumca, isic gasarkvevia, marTebulia Tu
ara saubari saerTo-kavkasiur (an, Tundac, samxreT-kavkasiur) politikur
orientaciaze.      samxreT      kavkasiis      konfliqtebTan         dakavSirebiT

                                                                                 24
aucilebelia        moxdes      TviT      samxreT         kavkasiis     qveynebis       marTebuli
identifikacia.        pirvel          rigSi,      SeuZlebelia           samxreT          kavkasiis
respublikebi mudmivad postsabWouri sivrcis nawilad moiazrebodnen.
saWiroa maTi identuroba ufro konkretulad ganisazRvros. erTi mxriv,
evrosabWoSi saqarTvelos miReba da somxeT-azerbaijanis gawevrianebac
kavkasiis “gaevropulebis” garkveul imedebs iZleva. meores mxriv, am
qveynebis evrokavSirSi miRebis Zalian Soreuli da saeWvo perspeqtiva
regionis evropul mowodebas kiTxvis niSnis qveS ayenebs. calke unda
aRiniSnos, rom ikveTeba Tanamedrove saerTaSoriso sistemis yvelaze
gavleniani Zalebis _ aSS, evrokavSiris, islamuri samyaros da ruseTis _
interesebi. am Zalebs Soris daZabuloba Zalzed negatiurad aisaxeba
kavkasiaze (3).
     rogorc vTqviT, kavkasiaSi mimdinare procesebidan zogierTi ver
jdeba     s.hanTingtonis        “civilizaciaTa             Sejaxebis”        versiaSi.     esenia:
qarTul-osuri da qarTul-afxazuri konfliqtebi; aseve, azerbaijanis
TurqeTTan     kavSiris       sapirispirod,         qristianuli         somxeTis        daaxloeba
Siitur     iranTan        (90-iani     wlebi,      am     dros       saqme        energosistemaTa
integraciamdec       ki    mivida);     meore     mxriv,    ori      Siituri        saxelmwifos,
azerbaijanisa       da    iranis      civi     urTierTobebi.         1992    wels,     afxazeTis
konfliqtis dros, saqarTvelos winaaRmdeg Crd. kavkasiel muslimebTan
erTad     ibrZodnen        qristiani         kazakebi.     zviad     gamsaxurdias         kavSiri
dudaevTan,        baqo-Tbilisi-kievis          RerZis       Seqmnis        mcdeloba,      kaspiis
navTobis evropaSi transportireba ruseTis gverdis avliT, ruseT-iranis
_   ori    civilizaciurad             gansxvavebuli        qveynis     _     daaxloeba       aseve
ewinaaRmdegeba am Teorias.
    kavkasiis faqtobrivi masalis ganxilvisas s.hanTingtonis koncefcias
bevri    mowinaaRmdege       gamouCnda.        magaliTad,      oqsfordis            universitetis
saerTaSoriso urTierTobaTa kaTedris gamgis nil makfarleinis azriT,
s.f.hanTingtonis      koncefcia         kavkasiasTan       mimarTebaSi            “konceptualuri
TvalsazrisiT         bundovani,        empiriulad          arazusti          da     regionisTvis,
erTgvarad, safrTxis matarebelia.” Tumca, amave dros, igi mimzidvelia
regionis     xalxebisaTvis,          radgan,    misi     logikiT,      regioni        globaluri
politikis yuradRebis fokuss warmoadgens (2, 11). n.makfarleins eWvi
Seaqvs TviT imaSi, Tu ratom aris civilizaciuri kuTvnileba yvelaze


                                                                                                25
Zlieri      faqtori,    amis     damamtkicebeli      argumentebi      mas   arcTu     ise
safuZvlianad        eCveneba:     hanTingtonTan       civilizaciuri           kuTvnileba
ganixileba rogorc damoukidebeli faqtori, romelic gavlenas axdens
adamianebis interesTa gansazRvrasa da maT Semdgom qmedebaze. magram
savsebiT cxadi araa, ratom unda movaxdinoT civilizaciuri kuTvnilebis
faqtoris amgvari interpretacia (2, 13).
     Zalze sainteresoa hanTingtonis Teoriis makfarleiniseuli analizi
kavkasiasTan mimarTebaSi. ras uwinaswarmetyvelebs es Teoria kavkasias?
am   Teoriis       Tanaxmad,      savaraudoa      kavSiri      erTi    mxriv,     ruseTs,
saqarTvelosa           da       somxeTs,        rogorc        qristianul          qveynebs
(hanTingtonisaTvis          religia       civilizaciuri       identurobis        ZiriTadi
ganmsazRvrelia), xolo, meore mxriv _ TurqeTs, irans, azerbaijansa da
Crd. kavkasiis muslim xalxebs Soris. es samwuxaro scenaria, romlis
Tanaxmad,     subregionuli            TanamSromlobis          yovelgvari        mcdeloba,
magaliTad, “mSvidobiani kavkasia” da evraziuli derefani, warumatebeli
an droebiTi xasiaTisaa (2, 14).
     kavkasiis konfliqtebis mizezebi SeiZleba iZebnebodes politikur da
ekonomikur     faqtorebSi.        exeba    ra   azerbaijansa     da    somxeTs     Soris
konfliqtis        sakiTxs,      n.makfarleni     aRniSnavs,    rom    irani      pirdapir
exmareboda somxeTs da es ganpirobebuli iyo politikuri (TurqeTis
gavlenis      gaZliereba,       azerbaijanuli       nacionalizmis        zrda      iranis
azerbaijanul       umciresobaSi,       SiSi     aSS-azerbaijanis      daaxloebisa)     da
ekonomikuri (ekonomikuri mogeba blokadaSi myof somxeTTan vaWrobiT,
iranis wili energetikul ganviTarebaSi) mizezebiT (2, 16).
     kavkasiaSi     mimdinare      konfliqtebma      mravali     problema        warmoSva
rogorc Tavad regionSi, aseve saerTaSoriso arenazec. es regioni erT-
erTi mniSvnelovania strategiuli TvalsazrisiT da mravali qveynisTvis
(gansakuTrebiT      dasavleTSi)        yuradRebis    obieqtia     sxvadasxva      mizezis
(politikuri, ekonomikuri da a.S.) gamo.
     TiToeulma       konfliqtma        didi     politikur-ekonomikuri         (kavkasiaSi
arsebuli satransporto qselis rRveva, afxazeTis sarkinigzo blokada)
da socialur-eTnikuri cvlilebebi gamoiwvia (igulisxmeba, pirvel rigSi,
migraciuli procesebi). gadauwyvetel konfliqtebs didi gavlena aqvT
regionSi arsebul situaciaze. isini aferxeben am qveynebis politikur-


                                                                                        26
ekonomikur ganviTarebas, iwveven politikuri cxovrebis sisastikes da
arastabilurobas organizebuli danaSaulebebiTa da terorizmiT. es,
Tavis     mxriv,   aisaxeba      im    did    proeqtebze     (navTobsadeni,         traseka),
romlebic kavkasiaSi unda ganxorcieldes da romlebic am regionSi
usafrTxoebisa da stabilurobis garantad gvevlineba.
       dResdReobiT       dasavleTi           mniSvnelovan      rols        TamaSobs        am
konfliqtebis mogvarebaSi. am procesSi CarTulia evrokavSiri da sxva
saerTaSoriso       organizaciebi.         isini   regionSi    stabiluri       da      mSvidi
situaciis     SeqmniT    arian        dainteresebuli.     evrokavSirs      stabilurobis
miRweva surs politikuri da ekonomikuri saSualebebiT, aSS ki amas
politikuri da samxedro meTodebiT cdilobs.
       aucilebelia        imis        aRniSvna,     rom      kavkasiis      konfliqtebs
diferencirebulad unda mivudgeT. ar SeiZleba CrdiloeT da samxreT
kavkasiis konfliqtebi erT prizmaSi moiazrebodes. pirvel rigSi, es
saerTaSoriso politikur arenaze maTdami sxvadasxva damokidebulebiT
aris     ganpirobebuli.       samxreT        kavkasiaSi     ukve   aqtiurad         ikveTeba
dasavleTisa da aSS interesebi yvela sferoSi, maSin rodesac CrdiloeT
kavkasia ruseTis ganuyofel nawilad aRiqmeba. amrigad, SeiZleba iTqvas,
arsebuli      politikuri         koniunqturidan      gamomdinare,        kavkasia     erTian
regionad     ver     ganixileba,        Tumca     politologebi      gvTavazoben         amis
SesaZleblobas, Tu dakmayofilebuli iqneba Semdegi pirobebi: pirveli,
Tu kavkasiaSi moqmedi eqstraregionuli Zalebi (ruseTi, TurqeTi, irani,
aSS, evrokavSiri) gadawyveten mWidrod iTanamSromlon am regionSi, da
meore, Tu ruseTis dezintegraciis procesi gagrZeldeba da CrdiloeT
kavkasiasac moicavs. sxva SemTxvevaSi marTebuli iqneba CrdiloeT da
samxreT kavkasiis cal-calke subieqtebad warmodgena (3, 38).
       erTgan saqarTvelos orientaciasTan mimarTebaSi iyo moxseniebuli
Semdegi     Tezisi      da,   vfiqrobT,         mTlianad     regionTan,      kavkasiasTan
mimarTebaSic SeiZleba amis ganzogadeba: “prodasavlur, prorosul da
pankavkasionistur Tu izolacionistur mimarTulebebs Soris brZolaSi
mtkivneulad mimdinareobs saqarTvelos sagareopolitikuri priorite-
tebis Camoyalibebis procesi” (3, 42). samxreT kavkasiis regionSi arsebul
saxelmwifoebsac am Zalebs Soris aqvT arCevani gasakeTebeli da es
TiTqmis gakeTebulic ki aqvT. saqarTvelosa da azerbaijanis dasavluri


                                                                                           27
da     somxeTis       gamokveTilad        prorusuli            orientacia,     bunebrivia,
gaaZnelebs        kavkasiis   saxelmwifoebs        Soris       daaxloebas      da     erTian
kavkasiaze saubars. miTumetes im garemoSi, rodesac am saxelmwifoebs
ruseTisagan        provocirebuli        konfliqtebi        ukve     aTeuli      weliwadia
mougvarebeli aqvT da amis gamo mravali problema aqvT gadasawyveti
(ltolvilebi, samSvidobo Zalebi, separatistuli reJimebi da a.S.). Tumca
isic aucileblad unda aRiniSnos, rom samxreT kavkasiis xelsayreli
geopolitikuri          mdebareobis      gamo,     ramac    es     regioni     dasavlelTa
interesis sferoSi moaqcia, CrdiloeT kavkasiisagan gansxvavebiT, igi
ufro      advilad       “dausxlta”       xelidan        “did     mezobels”.      survilis
SemTxvevaSi, dasavleTis da aSS mxardaWeris pirobebSi, samxreT kavkasiis
qveynebi advilad SeZleben damoukideblobisa da saxelmwifoebriobis
srul ganxorcielebas da demokratiuli sistemis aSenebas.
      Yrac    Seexeba    kavkasiis   konfliqtebis         politikur       mizezebs,     Cveni
azriT,       aq      gadamwyveti      roli        Seasrula         sabWoTa          periodis
administraciul-teritoriulma              dayofam.       kerZod,     Crdilo       kavkasiaSi
rsfsr Semadgeneli avtonomiuri erTeulebi (yabardo-balyareTi, CeCneT-
inguSeTi, yaraCai-CerqezeTi) xelovnurad Camoyalibda ise, rom sadao
teritoriebis        sakiTxebi    Riad    darCa.    amas   daemata    Crdilo         kavkasiis
xalxebis mimarT xelisuflebis ukanono qmedeba, magaliTad, 1940 wels
inguSebis gadasaxleba da maTi teritoriebis gadacema CrdiloeT oseTis
avtonomiuri respublikisaTvis.
      samxreT      kavkasiaSic     realuri      safuZvlis       ararsebobis      pirobebSi
Seiqmna      avtonomiuri        respublikebi       da     olqebi      (samxreT        oseTis
avtonomiuri         olqi,     afxazeTis         avtonomiuri        respublika,        aWaris
avtonomiuri         respublika,      yarabaRis      avtonomiuri       olqi,         naxWevnis
avtonomiuri respublika), ganisazRvra maTi teritoriebi.
      rogorc ki sabWoTa kavSiris rRveva daiwyo, yovelive aman safuZveli
Seqmna aq warsulis gaxsenebasa da konfliqtebis warmoSobisaTvis.
      amrigad, kavkasiis yvela konfliqtSi civilizaciuri da politikuri
faqtorebis         Tanafardoba       erTnairi       ar     aris.     am      konfliqtebis
umravlesobaSi civilizaciuri faqtori gadamwyvet rols ar asrulebs.
aq,   umetesad,       didi    saxelmwifoebis        politikuri         da     ekonomikuri
interesebi ikveTeba. Svedi mecnieri svante korneli cdilobs daamtkicos,


                                                                                           28
rom      kavkasiis     konfliqtebSi         religia,     romelic        hanTingtonisaTvis
mTavari     civilizaciuri         maxasiaTebelia,        SezRudul          rols    TamaSobs.
regionSi mimdinare konfliqtebs eTnopolitikuri safuZveli aqvs. misi
azriT, am konfliqtis warmoSobaSi eTnikurobis politizacias ufro
aqvs adgili, vidre religiur identifikacias (8).
      zemoTqmuli         ar     niSnavs,      rom     civilizaciur-kulturuli                 da
religiuri      faqtorebi        gavlenas      ar    axdenen      politikuri       safuZvliT
warmoqmnili        konfliqtebis        dinamikaze.     maT      SeiZleba    katalizatoris
roli       iTamaSon.     konfliqtis         dasawyisSi          maTi   gavlena     SeiZleba
gamoixatos        konfliqtis       monawile        mxareTa      gaucxoebaSi,      Semdeg     ki
konfliqtis           gaRrmavebis        xelSewyobaSi             (magaliTad,       islamuri
fundamentalizmis gavrceleba). meore mxriv, kulturuli faqtoris win
wamowevam     SeiZleba        xeli     SeuSalos        konfliqtis          warmoqmnas      (mag.
“kavkasiuri erTobis” idea CeCnur-qarTul urTierTobebSi).
      kavkasiis      konfliqtebis,          kerZod,      ruseT-CeCneTis         konfliqtis
sakiTxisa da misi mowesrigebis                 sayuradRebo, Tumca sakamaTo xedva
SemogvTavaza       CeCneTis     yofilma      premier-ministrma         xoj-ahmed    nuxaevma,
amJamad “fond daxuruli sazogadoebis” (amsterdami) direqtorma. mis
TeoriaSi figurirebs samive zemoTnaxsenebi faqtori – civilizaciuri,
kulturuli da religiuri (5).
      vfiqrobT, marTebuli iqneba gavixsenoT politologTa Sexeduleba
kavkasiis momavalze. aq, rogorc wesi ori ZiriTadi varianti ganixileba.
optimisturi versiis Tanaxmad, saqarTvelo, somxeTi da azerbaijani unda
mixvdnen, rom mWidro TanamSromloba da regionuli integracia maT
saSualebas        miscems,      ufro       srulad       gamoiyenon         ekonomikuri       da
geoekonomikuri potenciali da amiT ganimtkicon damoukidebloba da
suvereniteti.        sxvebi     amtkiceben,     rom      kavkasiis      sami    saxelmwifo
sakmarisad ganviTarebuli ar aris imisTvis, rom airCion integraciisa da
kompromisebis gza da mihyves am gzas bolomde, gare Zalebis nebisgan
damoukideblad. isini saubroben kavkasiaSi ori metoqe aliansis (erTi
mxriv,     ruseTi_somxeTi_irani,            meore      mxriv,     saqarTvelo_azerbaija-
ni_TurqeTi)       warmoqmnaze        ucxo     saxelmwifoTa         monawileobiT.        Tumca
dasasruls         isic   unda     iTqvas,     rom     ucxo      saxelmwifoebi      zrunaven



                                                                                             29
regionis     stabilizaciisTvis,               sxvadasxva      mizezebis    gamo,       rogorc    es
zemoT iyo naxsenebi (3).                 Y
    mkvlevarTa         nawili        xazgasmiT           aRniSnavs       kavkasiis       xalxebis
gansakuTrebul         istoriul               gamocdilebas        civilizaciur-kulturuli
TanamSromlobis sferoSi. magaliTad, poloneli Teologi, filosofosi
da kulturologi avgust peter kirSi (1916-2002) gardacvalebamde cota
xniT adre werda: “kavkasia aris is regioni, sadac samma umTavresma
kulturam,     religiam,          azrovnebis        meTodma,      mentalobam        _    uZvelesma
iudaizmma,     evropulma          qristianobam           da    aRmosavlurma            islamma   _
mSvidobiani Tanaarsebobis TvalsaCino da xelSesaxebi magaliTi misces
kacobriobas.        dRes,    2001        wlis      11    seqtembris       movlenebis        fonze
warmoCenili     sxvadasxva          fobiis        sawinaaRmdego          efeqturi       antidotis
gamomuSaveba mxolod da mxolod kacobriobis kulturul monapovarSi
iberul-kavkasiuri Rvawlis SeswavliT, saTanado daskvnebiTa da codniT
SeiaraRebis SemTxvevaSi aris SesaZlebeli” (1).
    radgan     2001     wlis        11       seqtembers       SevexeT,    aucileblad         unda
gavixsenoT is faqti, rom swored 2001 weli gaeros mier civilizaciaTa
Soris   dialogis        wlad        iyo         gamocxadebuli.       dialogi           konfliqtis
gadawyvetis yvelaze sasurveli gzaa. gaeros generaluri mdivani kofi
anani gaeros 53-e plenarul sxdomaze (1998 wlis 4 noemberi) aRniSnavda:
samarTlian      da     konstruqciul               dialogs        SeuZlia      xeli        Seuwyos
civilizaciisa da religiis sakiTxebis gancalkevebas politikuri da
teritoriuli            sakiTxebisagan              da         migviyvanos          konfliqtebis
daregulirebamde, rac misaRebi iqneba yvela religiisaTvis.
    xazi gavusvaT, rom kavkasiis konfliqtebis umravlesobaSi swored es
sakiTxebia urTierTaRreuli, rac xelsayreli garemoebaa konfliqtis
SenarCunebaSi dainteresebulTaTvis. axla ki kofi ananis mier axlo
aRmosavleTis        konfliqtebis             gadawyvetis       versias     SevexoT:      dialogi
kulturebsa       da     religiebs,              WeSmarit       da    mcdar      Sexedulebebs,
samarTlianobasa        da    aucileblobas               (garduvalobas)       Soris       SeiZleba
xelSemwyobi faqtori aRmoCndes monawileTa mier mSvidobisaken gzis
sapovnelad,     _     aRniSnavda         igi.    am     regionebSi       namdvilad       arsebobs
TviTgansazRvrisa            da      usafrTxoebis              sakiTxebTan      dakavSirebuli
seriozuli da savsebiT realuri problemebi. maTi gadawyveta Znelia,


                                                                                                 30
magram     sityvisa      da     saqmis     dialogma      da    SeTanxmebulma      moqmedebam,
romelic dafuZnebuli iqneba meore mxaris pretenziebis pativiscemasa da
gagebaze,     SeiZleba          Secvalos       situacia.       dialogi     unda     daiwyos
dauyovnebliv,       yovelTvis            da   yvelgan,     rodesac     arsebobs      Tundac
mcireodeni SesaZlebloba [4].


gamoyenebuli literatura
1. gazeTi “xvalindeli dRe”, 2. IX. 2003
2. makfarleini          n.     “civilizaciaTa      Sejaxeba”:      kritikuli       xedva.    _
   saqarTvelos           sagareo         saqmeTa   saministros       sagareo      politikis
   kvlevisa da analizis centris biuleteni. # 11 (20), Tb., 1999.
3. utiaSvili       S.        kavkasiis    usafrTxoebis        perspeqtivebi.   “mSvidobiani
   kavkasia?” _ saqarTvelos strategiuli kvlevebisa da ganviTarebis
   centris biuleteni. # 41, agvisto, Tb., 2000.
4. 2001 год – год диалога между цивилизациами под егидой ООН. М., 2001.
5. Нухаев Х.-А. Конец цивилизации. – Международная конференция ”Открытое и
   закрытое общество – конфликт и диалог”. Варшава, 22-24 февраля, 2003. с.17-44.
6. Huntington S.P. The Clash of Civilizations? – Foreign Affairs, Summer, 1993.
7. Huntington S.P. The Clash of Civilizations and the Remaking of World Order. N.Y., 1996.
8. Kornell S. E. Religion as a Factor in Caucasian Conflicts. – Civil Wars, vol.1, # 3, Autumn
   1998.




   SoTa xinCagaSvili
   Tsu istoriis fakulteti,
   kulturis istoriisa da Teoriis kaTedra

                                           hoj-
  msofliosa da kavkasiis momavlis versia _ hoj-ahmed nuxaevis Teoria


       pirvel rigSi, minda SemogTavazoT im avtoris mokle biografiuli
cnobebi, romlis naSromebis ganxilva da warmodgena maqvs ganzraxuli.
       hoj-ahmed nuxaevi daibada 1954 wels yirgizeTSi, sadac misi ojaxi,
iseve rogorc sxva CeCnebi, 1944 wels gadaasaxles. 1974 wels Cairicxa


                                                                                             31
moskovis saxelmwifo universitetis iuridiul fakultetze, romelic ar
daumTavrebia. swavlis periodSi, sxva CeCen studentebTan erTad, daaarsa
CeCneTis damoukideblobis iatakqveSa komiteti. 1991 wels daukavSirda
joxar     dudaevs.    1995     wels     groznosTvis        brZolis     dros     daiWra.
mogvianebiT ekava vice-premieris posti. 1998 wlidan igi ukve aqtiurad
iwyebs         naSromebis        gamoqveynebas        religiaTmcodneobisa            da
sazogadoebaTmcodneobis              sferoSi.        misi     TaosnobiT         daarsda
konfesiaTaSorisi       sazogadoebrivi        moZraoba      “xanifi”,   2001   wels   ki
daafuZna “fondi daxuruli sazogadoeba” (amsterdami), romelsac Tavad
Caudga saTaveSi. 2003 wlis ivlisSi, misi daxmarebiT, TbilisSi Catarda II
saerTaSoriso konferencia “Ria da daxuruli sazogadoeba: konfliqti
da dialogi”, romlis organizatori iyo kavkasiis xalxTa saerTaSoriso
samecniero-kvleviTi instituti.
     rogorc        zemoT     iqna     aRniSnuli,     hoj-ahmed    nuxaevi     ar   aris
ganaTlebiT       istorikosi,     Tumca    misi,    rogorc     kavkasieli      sazogado
moRvawis damokidebuleba rigi sakiTxebisa da problemebisadmi, piradad
me, sainteresod da sayuradRebod miviCnie. igi aqtiurad moRvaweobs
sazRvargareT, afinansebs sxvadasxva konferenciasa Tu programas. misi
mravalricxovani statiebi da naSromebi sxvadasxva problemas exeba _
rogorc saerTo-sakacobrio, ise lokalur-regionuli ganviTarebis gzebs.
     amjerad msurs gadmogceT mcire informacia misi Teoriis Sesaxeb
msoflios momavali ganviTarebisa da kavkasiis eTno-politikuri Tu sxva
saxis krizisidan gamosavlis ZiebasTan dakavSirebiT. faqtobrivad, Cems
moxsenebaSi statiaSi ori Temaa gaerTianebuli, romlebzec cal-calke
ajobebda dawvrilebiT saubari, Tumca oriveSi erTi msoflmxedveloba
ikveTeba, erTiani, urTierTgamomdinare poziciaa, amitomac gadavwyvite,
mainc gameerTianebina es Tematika.
     Tavis       naSromSi    “civilizaciis         dasasruli”     hoj-ahmed     nuxaevi
kacobriobis        gaviTarebis      suraTs        “barbarosoba     _    kultura       _
civilizacia _ velurobis” modelis mixedviT gvTavazobs. sanam uSualod
am kategoriebs Sevexebode, aRvniSnav, rom, rogorc Cans, mkvlevars am
naSromis dawerisken 2001 wels niu-iorksa da amerikis sxva adgilebSi
ganxorcielebulma teroristulma aqtebma da misma Sedegebma ubiZga.
nuxaevi   am    movlenas     pirdapir     ukavSirebs       globalizaciis      process,


                                                                                     32
rogorc saerTo sakacobrio kriziss, damRupvels rogorc umciresobis,
ise umravlesobisTvis, romelSic Serwymulia kacobriobis yvelanairi
arqetipuli      koSmari.      igi    dakavSirebulia        iseT     cnebebTan,       rogoricaa
tirania, ukanonoba, Zaladoba. globalizacia gvTavazobs iseT samyaroSi
cxovrebas, romelic agebuli iqneba principze “yvela yvelas winaaRmdeg
pirveladi      moxmarebis           sagnebisaTvis       brZolaSi”.       am        ukanasknelzea
damokidebuli yoveli civilizebuli adamianis arseboba.
       rogor esmis Tavad “civilizacia” nuxaevs? misi azriT, civilizacia
yoveldRiuri,          daCqarebuli            cvlilebebiT          Sepyrobili           sociumis
istoriulad Camoyalibebuli cxovrebis wesia, igi kulturis krizisia,
romelic sulieri da materialuri faseulobebisadmi gaorebuli da
winaaRmdegobrivi damokidebulibiT aris ganpirobebuli. nuxaevis azriT,
civilizacia         faseulobiTi           gamowvevaa,   romelzec         ori       racionaluri
pasuxi arsebobs:
       _    kulturis     daCqarebuli           modernizacia         da   oqros        kerpisadmi
Tayvaniscemis sasargeblod gakeTebuli gacnobierebuli arCevani _ nabiji
win,   velurobisaken,      misTvis         damaxasiaTebeli        virtualuri          cxovrebis
wesis Tanamdevi faseulobebiTurT (teqnokratia);
       _ kulturis uaryofa da RvTis samsaxuris Segnebuli arCeva _ esaa
nabiji      ukan,    barbarosobisken,            tradiciuli         cxovrebis          wesisaken
(Teokratia);
       arsebobs aseve erTi iracionaluri pasuxi:
       _ meryeoba modernizmsa da tradicionalizms Soris _ es aris
arCevanze    uaris     Tqma    gaurkvevlobis            mdgomareobisa         da    koleqtiuri
cnobierebis sul ufro Rrma krizisis fonze (demokratia).
       SemogTavazebT civilizaciis genezisis nuxaeviseul versias. misi
azriT, aq gadamwyvetia sazogadoebaSi arsebuli cvalebadobis faqtori,
romelic Sesaferisi pirobebis arsebobis SemTxvavaSi iwvevs socialur
inovaciebs da kataklizmebs, arRvevs ra stabilurobas sazogadoebis,
adamianis    Tavdapirveli,          tradiciuli,         cikluri      cxovrebis         periodSi.
Tavdapirvelad        Temebad        mcxovrebi     adamianebi      ganuxrelad          misdevdnen
winaparTa     tradiciebs,       miwaTmoqmedebas.          Tumca     SedarebiT         nayofieri
miwebis arsebobam da, misi wyalobiT, materialuri simdidris gaCenam,
daarRvia     Zveli     suraTi        da     safuZveli     Caeyara    inovacias         _   gaCnda


                                                                                               33
samezoblo     dasaxlebebi,          romlebic      xalxs         aerTianebda    ara    sisxliT
naTesauri kavSiriT, aramed teritoriuli principiT. warmoiqmna sofeli.
gaCnda    “Cemianis”       da      “sxvis”     cnebebi,    _      gaucxoeba      barbarosul
sazogadoebaSi,        anu        warmoiSva      kultura.         analogiurad,        qalaqebis
warmoSobac gaucxoebis safuZvlad unda miviCnioT, rogorc bunebriv
TemTan, ise soflis xelovnur koleqtivTan mimarTebaSi. qalaqisa da
Semdeg misi zednaSenis – saxelmwifos Seqmnis fonze                            adamiani meore
nabijs    dgams    materialuri           ganviTarebisa      da     zneobrivi     degradaciis
gzaze.
     aseTia       sqema,    romliTac         qreboda      yvela     barbarosi     xalxi    da
viTardeboda       maTgan         nasazrdoebi     kulturebi         da   civilizaciebi.      am
kanonebiT yvela civilizacia, adre Tu gvian, aRwevs cxovrebis wesSi
cvlilebaTa tempis maqsimums. roca teqnikuri aRmavloba piks aRwevs,
zneobrivi ki _ fskers, sakmarisia barbarosTa erTi biZgi Signidan, raTa
es civilizacia daingres da daubrundes kulturis fazas. xolo Tu
dangrevis    momentisaTvis          am   civilizaciam       srulad       dakarga      sulieri
faseulobebi, es biZgi sakmarisia imisTvis,                 rom civilizaciam moiSoros
ukve usargeblo kulturuli garsi da gadagvardes velurobad.
     avtori         samyaros         tradicionalizmis              prizmaSi       ganixilavs,
Sesabamisad, yvelafer arqauls, rogorc pirvelqmnils, srulyofils,
afasebs dadebiTad, xolo inovaciebs _ rogorc bunebis sawinaaRmdego,
pativmoyvareobiTa           da     sixarbiT      Seqmnil         gamogonebebs,       romlebic
safrTxes     uqmnian       sicocxles         dedamiwaze.    amitom      tradicionalistur
metaenaSi    barbarosi           brWyalebis     gareSe     gamoiyeneba    da     gulisxmobs
adamians bunebriv, istoriamdel mdgomareobaSi.
     am     TvalsazrisiT,          kreacionistebsa         da    evolucionistebs        Soris
istoriuli polemikis konteqstSi, barbarosi “adamis Zis”, xolo veluri
_ “maimunis STamomavlis” sinonimia.
     Tu     velurobisken           gadagvareba     adre     regionul      da     kontinentur
civilizaciebs emarTeboda, romelTa adgils iWerdnen axali, gverdiT
momwifebuli civilizaciebi, 2001 wlis 11 seqtembers adgili hqonda sul
sxvagvari      masStabis            kolafss:        kulturuli            garsi        moiSora
kontinentTaSorisma, arsebiTad msoflio, teqnokratiulma civilizaciam.
es iyo kacobriobis istoriis manZilze uprecedento gamowveva, romelic,


                                                                                            34
rogorc nuxaevi aRniSnavs, kargs arafers gviqadis. am “Savi scenarisgan”
Tavis dasaRwevad aucilebelia ganisazRvros “vin vin aris”, vin aris
Cveni mokavSire da vin _ mteri. aseve unda gvqondes realobis mkafio
modeli.
      gansakuTrebiT sainteresoa hoj-ahmed nuxaevis naSromi “CeCneTi da
ruseTi: erTi RirebulebiTi sivrce, ori sazogadoebrivi sistema”. aq
avtori Tavis samSobloSi datrialebul ambebs uSualod ukavSirebs
“globalizmis          gadasvlas        mosamzadeblidan       aRmasrulebel          fazaSi”.
avtori Tavis xalxTan mimarTebaSic cdilobs mokavSire-mtris garCevas
da erTob saintereso daskvnebsac akeTebs.
      nuxaevis         azriT,      rom    ara       Zaladobis      logika,         CeCneTis
winaaRmdegobis         moZraobis     religiur-zneobrivi         miznebi    da      ruseTis
saxelmwifo interesebis geopolitikuri buneba, SesaZlebeli iqneboda
ruseTis zesaxelmwifos gaZliereba igive CeCnebis mxardaWeriTac, radgan
mas _ erTaderTs _ SeuZlia Tavisi “birTvuli fariT” daicvas evraziis
yvela xalxi da gamoiyenos vetos ufleba uSiSroebis sabWoSi, raTa
safrangeTTan da CineTTan erTad, SeaCeros globalizaciis procesi. misi
azriT,    CeCneTma       1994   wels     damoukideblobis        gamocxadebiT         Seqmna
Teoriuli SesaZlebloba ruseTis samxreT sazRvrebze atlantizmis an
islamizmis      placdarmis        Camoyalibebisa,     rasac     sruliad      adekvaturi
reaqcia     mohqva.    avtori     miiCnevs,   rom    ruseT-CeCneTis       dapirispirebis
uSualo mizezi mainc lokaluri xasiaTisa iyo. igi sagangebod aRniSnavs,
rom am omSi Caeba, erTi mxriv, saero saxelmwifo, polisi, meore mxriv ki
_ religiuri xalxi, eTnosi. omisSemdgom periodSi sagrZnobi gaxda
CeCeni eTnosis daTrgunva CeCnuri saxelmwifos mier. anu yvela CeCeni
aRmoCnda, erTi mxriv, “Tavis”, “axal” saxelmwifoSi, meore mxriv _
rCeboda     “Zvel”,      pirvelqmnil,    winaistoriul        naTesaur     TemSi.    aseTma
asimetriam     _      politikuri     cxovrebisa      da   eTnoreligiuri         Sinaarsis
SeuTavseblobam _ es xalxi, lamis, samoqalaqo omamde miiyvana.
      nuxaevi      ukuagdebs       rogorc       dasavluri       tipis     demokratiuli
saxelmwifos,       ise    aRmosavleTisaTvis         tipuri    islamuri     saxelmwifos
nimuSs Tavisi mSobeli xalxis cxovrebis mowyobisTvis da varaudobs,
rom   igi     airCevs      arasaxelmwifoebriv,       tradiciul       cxovrebis        wess,
romelic TviTmarTvadia arapolitikuri traibalizmis wyobis pirobebSi.


                                                                                         35
amrigad, CeCnebma unda gaiazron sakuTari Tavi rogorc TviTmyofadma,
tradiciulma,       Temurma    xalxma      noxCim   (TviTsaxelwodeba).       realuri
damoukideblobis uzrunvelyofa SeiZleba mxolod teipuri organizaciis
farglebSi. amiT es sazogadoeba gaTavisufldeba rogorc dasavleTidan,
aseve aRmosavleTidan         momavali    ucxo siaxleebisgan.      avtoris     azriT,
CeCneTisaTvis efeqturi iqneba TviTmmarTvelobis is xerxebi da meTodebi,
romelic        emyareba      sazogadoebrivi        cxovrebis      teipur-tukxamur
organizacias. unda Camoyalibdes xelisuflebis Temur-patriarqaluri
sistema. uari unda iTqvas sazogado samarTalze. adaTisa da yurani-sunas
absoluturi uzenaesobis pirobebSi, nuxaevis azriT, moixsneba CeCneTis
ruseTis “politikur subieqtad” yofnis yovelgvari problema.
         faqtobrivad nuxaevi, romelsac erTi xanoba vice-premieris posti
ekava da CeCneTis respublikis umaRlesi ordeniT iyo dajildoebuli,
ukve emigraciaSi aSkarad skeptikurad aris ganwyobili CeCnebis mier
sakuTari       saxelmwifos         aSenebis    perspeqtivisadmi     da      mowyobis
absoluturad gansxvavebul, ucnaur models iZleva. igi gamomdinareobs
sazogadoebis,      xalxis    cxovrebis        arqetipuli    nimuSebidan,    romelic
Seesabameba
         1) barbarosobas,
         2) kulturas,
         3) civilizacias,
         4) velurobas.
         davaxasiaToT isini: barbarosoba _ Tavdapirveli cxovrebis wesi
adamianebisa, sadac sulieri faseulobebi materialurze maRla dgas,
sadac mxolod RvTis Tayvaniscemaa miRebuli. statikur mdgomareobaSi
myof aseT sociumSi ar SeiniSneba identurobis krizisi, ar arsebobs
aranairi      gaucxoeba     arc    bunebisadmi,    arc     axloblisadmi     da     arc
RvTisadmi.
         kultura _ esaa materialuri da sulieri faseulobebis TiTqmis
Tanabari zeoba, xalxis postbarbarosuli cxovrebis wesi. filosofiis
Carevis sapasuxod, inovaciaTa gavlenis qveS, garkveulwilad, zurgs
aqcevs RmerTs da iCens meore batons TayvaniscemisaTvis. esaa oqros
kerpi.     cvalebadobisa      da     socialuri      moZraobebis     fonze        iwyeba
identurobis seriozuli krizisi.


                                                                                     36
civilizaciaSi sulier faseulobebze gabatonebulia materialuri
Rirebulebebi,        romelsac         postkulturuli         cxovrebis      wesi     SeiZleba
vuwodoT. kulturis krizisis sapasuxod, rac misma winaaaRmdegobrivma
xasiaTma ganapiroba, aq saSvelad mimarTaven mecnierebas, uaryofen RvTis
sityvas, filosofias,           Segnebulad irCeven           oqros     uflad    da     yovlis
gamgeblad,        xolo      RmerTisadmi         morCilebas      da    samsaxurs        aSkara
crumorwmunoebad miiCneven. aq identurobis krizisi Zlieri socialuri
dinamikis fonze mimdinareobs.
         veluroba _ materialuri Rirebulebebis absoluturi batonoba,
sadac aRar aris adgili sulierebisaTvis. postcivilizaciuri cxovrebis
wesi, rodesac adamianebi, informaciis sapasuxod, mecnierebas teqnikas
umorCileben da uZRvnian. aq daviwyebulia yvelanairi filosofia da
religia,     aq    oqroa      Tavad    RmerTi.    am   dros    adamians     aRarc     gaaCnia
krizisis grZnoba, mas gavlili aqvs yvelanairi gaucxoeba bunebisadmi,
axloblisadmi, RvTisadmi. anu adamiani biorobotia, romelsac mxolod
samomxmareblo instinqtebi amoZravebs.
         nuxaevi saerTo kavkasiuri saxlis ideologadac gvevlineba. amis
winapirobad        igi   kavkasiis    saerTo     bazris     Seqmnas    miiCnevs,    romelic
daaxloebs         kavkasiel    xalxebs.    saerTo      bazris    Camoyalibeba,        pirvel
rigSi,     calkeul        sameurneo     obieqtebs,     TviTmmarTvelobis            organoebs,
regionebSi firmebsa da kompaniebs Soris urTierTTanamSromlobiT unda
daiwyos,          riTac        saerTokavkasiuri           politikur-saxelmwifoebrivi
vertikali     Zlier        ekonomikur     horizontals         daefuZneba.     misi    azriT,
mxolod      gonivruli         ekonomikuri       integraciiT     SeiZleba      am    regionis
Semzadeba ucxouri investiciebisa da seriozuli proeqtebisTvis, rac
regionSi      stabilurobis            garanti     iqneba.     nuxaevis     TvalTaxedviT,
harmoniuli          TanamSromloba          energetikis,       satelekomunikacio           da
satransporto         infrastruqturis        modernizebis        saqmeSi     uzrunvelyofs
kavkasiis istoriuli misiis aRdgenas, rogorc sakomunikacio kvanZisa
evropisa da aziis gasayarze. am proeqtebiT dainteresebula msoflio
banki,     saerTaSoriso         safinanso        korporaciebi,        savaluto        fondi,
evroparlamenti da sxvadasxva saxelmwifoTa mTavrobebi.
         warmodgenil naSromSi SevecadeT, mokled da, SeZlebisdagvarad,
mravlismomcvelad           warmogvedgina         qarTuli      samecniero      wreebisaTvis


                                                                                           37
faqtobrivad jer kidev ucnobi kavkasieli moRvawis hoj-ahmed nuxaevis
naazrevi     ama    Tu     im   aqtualur    sakiTxze.       statia      mxolod    zogadi,
gacnobiTi xasiaTisaa da miznad ar isaxavs mkvlevaris moRvaweobis srul
analizs.      nuxaevis      mosazrebani     kavkasiis       momavalsa     Tu,    zogadad,
msoflios        ganviTarebis       xasiaTze       sainteresoa,       rogorc      CvenTvis
mSobliuri regionis Svilisa da muslimi moazrovnisa. misi naSromebi
sayuradReboa imitomac, rom igi aqtiurad iyo Cabmuli                      XX saukunis 90-
iani   wlebis       kavkasiur     qartexilebSi      da,     garkveul      mizezTa    gamo,
mogvianebiT        saSualeba     mieca,    ufro     Sori      distanciidanac        ecqira
samSobloSi         ganviTarebuli      movlenebisaTvis;         aseve,    globalizaciis
procesis gaTvaliswinebiT, SemoeTavazebina mTlianad kavkasiis regionis
momavali ganviTarebis sakuTari xedva.


             literatura
gamoyenebuli literatura


   1. Нухаев Х.-А. Конец цивилизации. – В сб.: Международная конференция
       «Открытое и закрытое общество – конфликт и диалог». Варшава, 22-24 февраля
       2003 г., с.17-44.
   2. Нухаев Х.-А. Чечня и Россия: одно ценностное пространство – две общественные
       системы. – В журн.: Звезда, СПб., 2003, с.168-189.
   3. Нухаев Х.-А. Сила Кавказа – в единстве. – Бюллетень агентства «Шарк»,
       Азербайджан, 15.04.98.




                                                                                        38
giorgi lobJaniZe
Tsu aRmosavleTmcodneobis fakulteti,
semitologiis kaTedra

            yuranisa da saxarebis erTi mniSvnelovani paraleli
                                       mniSvnelovani


     evropuli      islammcodneobis         gariJraJze      TiTqmis   ukritikod     iyo
miRebuli     azri,      rom     yurani     muhamadis       piradi    gancdebisa     da
STabeWdilebebis,        anda     mis     mier    wanaabraamistuli           religiebis
mimdevarTagan mosmenil, am religiaTa wminda wignebis sxvadasxva pasaJis
qaotur, xSir SemTxvevaSi aralogikur nazavs warmoadgens (2, 185). aseTi
midgoma niSneuli iyo kvlevis imdroindeli donisaTvis. dRes ki, TviT
muslim     Teologebsac     rom    Tavi    davaneboT,     qristianul       dasavleTSic
gaCnda kvlevis Tanamedrove meTodebi, romelTa meSveobiTac mkvlevarebi
cdiloben koreqtulad miudgnen maTTvis saintereso masalas da yuranis
warmomavlobasTan        dakavSirebiT       msgavsi    daskvnebis     gakeTebas    Tavi
aaridon.
     Tumca, gvgonia, mainc saWiroa imis Tqma, rom, miuxedavad imisa,
rogor vafasebT da vuyurebT muhamadis samociqulo misias, an yurani
RvTiuri     zeSTagonebis       nayofad    migvaCnia   Tu    muhamadis     SemoqmedebiT-
religiuri     niWisa,   erTi     ram   udavoa:   orive     SemTxvevaSi,    `uwignurma~
muhamad    mociqulma     (an    zeciuri     STagonebis,     an   miwieri     Semecnebis
meoxebiT) kargad icoda abraamistuli religiebis (iudaizmi, qristianoba)
ZiriTadi debulebebi da, SeiZleba, zepiri gadmocemebis gziT, magram
safuZvlianad erkveoda am religiaTa saRvTo wignebis faqiz niuansebSi.
     Cvens am debulebas amyarebs yuranisa da saxarebis mxatvrul saxeTa
sistemis paralelebi da gansakuTrebiT erTi, romelic ubralod ar
Tavsdeba Cveulebrivi damTxvevis CarCoebSi da romlisTvisac, ramdenadac
CvenTvis cnobilia, am kuTxiT aqamde yuradReba aravis miuqcevia.
     `zRudeTa suris~ 40-e aiaSi vkiTxulobT:
     `isini, romlebic ar ujerebdnen Cvens aiebs da ampartavnebdnen
maTze... ar gaexsnebaT maT caTa karibWeebi da ver Sevlen samoTxeSi,
vidre aqlemi ar gaZvreba nemsis yunwSi. amgvarad vuzRavT braleulebs~
                                                                                     39
(VII, 40) (6, 155).
       bunebrivia, am striqonebis wamkiTxvels maSinve gaaxsendeba iesos
cnobili logia, romelic gvxvdeba rogorc kanonikur saxarebebSi, aseve
apokriful        teqstebsa        da,        maT   Soris,       im      ebionitur      evangeleebSi,
romlebic        (Tu      Teoriulad            mainc    yuranis          ara     maradiul,      aramed
istoriuli        warmomavlobis               debulebas         verwmunebiT),      Cveni    varaudiT,
qristianobis          Sesaxeb   muhamadis          mtkicebulebaTa             formirebis      erT-erT
umniSvnelovanes wyaros warmoadgens. Tumca, rom ara erTi garemoeba, es
damTxveva iqneb umniSvnelo aluziis farglebs arc ki gascileboda.
       cnobili mTargmnelisa da mecnieris baCana bregvaZis bolo xans
gamoqveynebul CanawerebSi, sxvaTa Soris, aseT Canawersac vkiTxulobT:
`Lapsus calami. maTes saxarebis XIX Tavis 24-e muxli: `uadviles ars
aqlemi gansvlad xurelsa nemsisasa, vidre mdidari Sesvlad sasufevelsa
caTasa~ (axali qarTuliT: `aqlemi ufro advilad gaZvreba nemsis yunwSi,
vidre mdidari Seva caTa sasufevelSi~). ki magram, ratom maincdamainc
aqlemi da ara, vTqvaT, `Jirafi~ an `spilo~? gana erTi an meore aqlemze
nakleb zorbaa? (aqlemi da galiao, swored amazea naTqvami). es berZnuli
dednis Zvel gadamwerTa meqanikuri Secdomis Sedegi unda iyos. SeadareT
erTmaneTs ori Zveli berZnuli sityva:
       `kamelos~ _ aqlemi
       `kamilos~ _ bagiri, msxvili Toki.
       teqstologebisaTvis               es    Secdoma       didi        xania    cnobilia,     magram
Secdomaze dafuZnebuli tradicia kvlavac ganagrZobs arsebobas~ (1, 8).
       aRniSnuli         pasaJi     TiTqmis           sityva-sityviT            aris    gameorebuli
`ebraelTa evangeles~ saxeliT cnobil ebionitur apokriful saxarebaSi:
       `da miubrunda igi simeons, Tavis mowafes, romelic ijda mis
gverdiT, da uTxra: simeon ionas Zev, aqlems ufro gauadvildeba nemsis
yunwSi Sesvla, vidre mdidars _ sasufevelSi~ (2, 69).
       am pasaJis komentarSi aRniSnulia: petre aq saxeldebulia ionas
Zed,   ise,   rogorc        maTes       saxarebaSi       (5,    17),    im    dros,    roca    ioanes
saxarebaSi igi `ioanes Zea~ (4, 42). qristes gamonaTqvami ki emTxveva
kanonikurs da is, rogorc Cans, momdinareobs uZvelesi qristianuli
tradiciidan. `nemsis yunwi~ erqva ierusalimis taZris mcire kars, magram
SeiZleboda       berZnulenovan           qristianebs           es      fraza    yuriT     sxvagvarad


                                                                                                   40
aReqvaT, ramdenadac `aqlemi~ da `Toki~ berZnulad erTnairad gamoiTqmis,
werisas ki mxolod erTi asoTi gansxvavdeba ( 4, 89; 2, 79).
        maSasadame,        rogorc     zemodamowmebuli           magaliTebidan        irkveva,
qristes      logiaSi        `nemsis   yunwi~     ierusalimis        taZris      mcire      kari
igulisxmeba, sadac verc Seeteoda da arc aravin SeuSvebda aqlems.
mogviano xanis saxarebis teqstologebma `aqlemis~ gaCena am idiomSi
`lafsus kalamad~ miiCnies, radgan `nemsis yunwi~ pirdapiri mniSvnelobiT
gaiges da logikurad daaskvnes, rom aq TviT idiomuri azrovnebisTvisac
ki ufro bunebrivi unda yofiliyo `Toki~, da maSin es fraza ase
waikiTxeboda: `rogorc Toki ver gaeteva nemsis yunwSi, ise mdidari ver
moxvdeba sasufevelSi.~
        muhamadis     SemTxvevaSic      saqme    gvaqvs   TiTqmis       imave   tipologiur
SecdomasTan. yuranis aRniSnul monakveTSic `nemsis yunwi~ (arab. samm al-
xiat) gagebulia pirdapiri mniSvnelobiT, radgan ierusalimis taZris
mcire      kari     islamis     sarwmunoebriv-Teologiuri                sistemisTvis       ukve
arafers niSnavs. idiomi ki ucvleladaa gameorebuli, romlis zemoT
warmodgenili        stilisturi        diskursic       gviCvenebs,       rom   saxarebisa    da
yuranis      es    paraleli        scildeba       ubralo       stilisturi         analogiis
farglebs da mkvlevars ufro mkveTri daskvnis gakeTebisaken ubiZgebs.



gamoyenebuli literatura

        1. bregvaZe b. Canawerebi. gazeTi `Cveni mwerloba~, #3 (184), 23-29 ianvari,
           2004.
        2. Апокрифы древних христиан. Исследование, тексты, комментарии. Москва,
           1989.
        3. Крымский А. Е. История мусульманства. Москва-Жуковский, 2003.
        4. Памятники древней христианской письменности. Т.1-2. Москва, 1860.
        5. Danielou J. Theologie du iudeo-christianisme. Paris, 1967.
        6. al-kur’an al-qarim, al-azhar: majma’ al-buhus al-islamia, al-kahira, 1998.
           (arab. naze).




                                                                                             41
Targmanebi



svante korneli
svante korneli postsabWouri sivrcis erovnebaTSorisi urTierTobebisa
da samxreT-dasavleT aziis regionuli politikis mkvlevaria. misi
gansakuTrebuli interesis sagani Tanamedrove samxreT kavkasiis
aqtualuri problemebia _ eTnopolitika, avtonomiuri sistemebi da
separatizmi.



                       avtonomia _ konfliqtis wyaro


kavkasiis konfliqtebi Teoriul perspeqtivaSi


     1950-ian    wlebSi         saerTaSoriso         arenaze     interesis       obieqtad
eTnopolitikuri konfliqtebi mogvevlina. am movlenisadmi gamoCenilma
yuradRebam       kulminacias       miaRwia      civi      omis      Semdgom,     rodesac
konfliqtebma       ifeTqa       yofil      sabWoTa      kavSirsa    da    iugoslaviaSi.
konfliqtebi warmoiSva aseve mkafiod gansazRvruli eTnikuri niSnis
matarebel socialur jgufebs Soris _ afrikasa da samxreT aziaSi,
aRmosavleT evropis postkomunistur saxelmwifoebsa da evraziaSi, aseve
dasavleT evropaSi [1]. gabatonebuli Tvalsazrisi imis Taobaze, rom
eTnikuri konfliqti iyo primitiuli warsulis gadmonaSTi, gadaisinja
da    miviwyebul        iqna.     es       ganapiroba       eTnikuri         konfliqtebis
naklebganviTarebul regionebSi gavrcelebam. aman gamoiwvia am sakiTxiT
mediis daintereseba, riTac sazogadoeba ufro gaTviTcnobierda eTnikur
sakiTxebSi.     ufro   metic,     aman     saTave   daudo      eTnikuri      konfliqtebis
mecnierul kvlevas, ramac daaCqara maTi gadawyvetis gzebis Zieba [2].
     multieTnikur saxelmwifoebSi eTnikur umciresobaTa SemWidroebas
xSirad mivyavarT TviTmmarTvelobis (teritoriuli avtonomia) an sruli
gamoyofis       moTxovnebamde       [3].    ganakuTrebiT       es    exeba     konkretul
geografiul arealebs, sadac umciresobebi kompaqturad cxovroben. am
regionebSi SesaZlebelia separatistuli saxelmwifos Seqmna; am dros


                                                                                       42
teritoriuli          kontroli          xdeba     konfliqtis            ZiriTadi         sakiTxi.   im
SemTxvevSi,       rodesac       eTnikuri          jgufebis             gansaxlebis         arealebi
nawilobriv        gadafaravs           erTmaneTs,            zemoTxsenebuli             moTxovnebis
warmoSobis albaToba mcirea da iSviaTad Cndeba aseTi pretenziebi. am
SemTxvevaSi ufro mniSvnelovania centralur xelisuflebaze kontrolis
an     gavlenis    mopoveba     [4].     marTlac,            Fearon    da     Laitin      aRniSnaven:
“umciresobaTa jgufebis regionaluri koncentracia Zlieri faqtoria . .
. es didi masStabis eTnikur Zaladobas ufro hgavs, vidre urbanul an
did teritoriaze mimofantul umciresobebs” [5].
       mravali     Teoretikosi           mivida         im      daskvnamde,        rom     eTnikuri
konfliqtebis gadawyvetis gzebs Soris, yvelaze efeqturia is varianti,
sadac        saubaria         regionalur                 avtonomiaze.             Ted        Gurr-is
Tanaxmad “regionalurma avtonomiam daamtkica, rom is aris efeqturi
antidoti       eTnikuri     omebis        winaaRmdeg,           romlebic          Semadgenlobidan
gamosvlis mizniT warmoebs dasavleTisa da mesame msoflios qveynebSi”
[6].   Kjell-Ake Nordquist-ma    daaskvna,        rom        “avtonomia       _    TviTmmarTveli
Sidasaxelmwifo        regioni      _      romelic            Sidasaxelmwifo          SeiaraRebuli
konfliqtis dros iqneba konfliqtis gadawyvetis meqanizmi,                                   monawile
mxareebisaTvis aris rogorc Teoriuli, aseve praqtikuli arCevani” [7].
regionuli          avtonomia           eTnoteritoriulobis                     wina        safexuria;
eTnoteritoriuloba           _    es      aris    teritoriuli              kontroli,        romelic
eTnosis mier xorcieldeba. es meqanizmi maSinac muSaobs, rodesac esa Tu
is regioni eTnikuri jgufis samSobloa, an eTnikuri umciresoba qmnis
mosaxleobis udides umravlesobas avtonomiur erTeulSi da gadaaqcevs
mas Tavisad.
       centraluri xelisuflebebi ramdenime mizezis gamo ewinaaRmdegebian
moTxovnebs        avtonomiis      miniWebis            Taobaze.        pirveli,      da     yvelaze
mniSvnelovani,       es   aris         maTi      SiSi         imisa,    rom       umciresobisTvis
teritoriuli        avtonomiis          boZeba    regionis         gamoyofisaken          gadadgmuli
pirveli     nabiji    iqneba.   meore         mxriv,     erTi      regionisaTvis         avtonomiis
boZeba SeiZleba aRqmul iqnes sxva eTnikuri jgufebis diskriminaciad [8].
mesame problema mdgomareobs SemdegSi: avtonomia zrdis intervenciis
risks ucxo saxelmwifos mxridan, romelsac surs konkretuli eTnikuri
umciresobis       Tavis   wevrad        miReba    [9].       miuxedavad     aseTi       SeniSvnebisa,

                                                                                                   43
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge
Transcultur  GlocaLism  2010culturedialogue.Ge

More Related Content

More from Maik' Ckneteli

Analizebi disbakteriozi0001
Analizebi disbakteriozi0001Analizebi disbakteriozi0001
Analizebi disbakteriozi0001Maik' Ckneteli
 
Analizebi disbakteriozi0001
Analizebi disbakteriozi0001Analizebi disbakteriozi0001
Analizebi disbakteriozi0001Maik' Ckneteli
 
Interview with a dog Yorkshirterier of Svetlana Konegen
Interview with a dog Yorkshirterier of Svetlana KonegenInterview with a dog Yorkshirterier of Svetlana Konegen
Interview with a dog Yorkshirterier of Svetlana Konegen
Maik' Ckneteli
 
Anna magniani and tennese wiliams roman n ights teatr romana viktuka
Anna magniani and tennese wiliams roman n ights teatr romana viktukaAnna magniani and tennese wiliams roman n ights teatr romana viktuka
Anna magniani and tennese wiliams roman n ights teatr romana viktuka
Maik' Ckneteli
 
Svetlana Konegen i Sobachka Dusya
Svetlana Konegen i Sobachka DusyaSvetlana Konegen i Sobachka Dusya
Svetlana Konegen i Sobachka Dusya
Maik' Ckneteli
 
interview s sobachkoi svetlani konegen
interview s sobachkoi svetlani konegeninterview s sobachkoi svetlani konegen
interview s sobachkoi svetlani konegen
Maik' Ckneteli
 
Shorena Gabunia. Virtual Society Of Tbilisi Lesbian Women
Shorena  Gabunia.  Virtual Society Of  Tbilisi Lesbian WomenShorena  Gabunia.  Virtual Society Of  Tbilisi Lesbian Women
Shorena Gabunia. Virtual Society Of Tbilisi Lesbian Women
Maik' Ckneteli
 
children_of _postcommunism
children_of _postcommunismchildren_of _postcommunism
children_of _postcommunismMaik' Ckneteli
 
socializm _ levi_avangard
socializm _ levi_avangardsocializm _ levi_avangard
socializm _ levi_avangard
Maik' Ckneteli
 
Shakespeare Philosophy Of Death
Shakespeare  Philosophy Of DeathShakespeare  Philosophy Of Death
Shakespeare Philosophy Of DeathMaik' Ckneteli
 
lesbosuri_feminizmi_
lesbosuri_feminizmi_lesbosuri_feminizmi_
lesbosuri_feminizmi_
Maik' Ckneteli
 
_nikolay_elenev_kem_byla_cvetaeva
_nikolay_elenev_kem_byla_cvetaeva_nikolay_elenev_kem_byla_cvetaeva
_nikolay_elenev_kem_byla_cvetaevaMaik' Ckneteli
 
სარკის_ მიღმა: ქალი,_კინო __და__ენა
სარკის_ მიღმა: ქალი,_კინო __და__ენასარკის_ მიღმა: ქალი,_კინო __და__ენა
სარკის_ მიღმა: ქალი,_კინო __და__ენა
Maik' Ckneteli
 
heteroseqsualobis_dekonstruqcia_
heteroseqsualobis_dekonstruqcia_heteroseqsualobis_dekonstruqcia_
heteroseqsualobis_dekonstruqcia_
Maik' Ckneteli
 
პატრიარქატი_და_ნაციონალურისა_ზოგადოება
პატრიარქატი_და_ნაციონალურისა_ზოგადოებაპატრიარქატი_და_ნაციონალურისა_ზოგადოება
პატრიარქატი_და_ნაციონალურისა_ზოგადოება
Maik' Ckneteli
 

More from Maik' Ckneteli (18)

Analizebi disbakteriozi0001
Analizebi disbakteriozi0001Analizebi disbakteriozi0001
Analizebi disbakteriozi0001
 
Analizebi disbakteriozi0001
Analizebi disbakteriozi0001Analizebi disbakteriozi0001
Analizebi disbakteriozi0001
 
Analizebi0001
Analizebi0001Analizebi0001
Analizebi0001
 
Interview with a dog Yorkshirterier of Svetlana Konegen
Interview with a dog Yorkshirterier of Svetlana KonegenInterview with a dog Yorkshirterier of Svetlana Konegen
Interview with a dog Yorkshirterier of Svetlana Konegen
 
Konegeninter
KonegeninterKonegeninter
Konegeninter
 
Anna magniani and tennese wiliams roman n ights teatr romana viktuka
Anna magniani and tennese wiliams roman n ights teatr romana viktukaAnna magniani and tennese wiliams roman n ights teatr romana viktuka
Anna magniani and tennese wiliams roman n ights teatr romana viktuka
 
Svetlana Konegen i Sobachka Dusya
Svetlana Konegen i Sobachka DusyaSvetlana Konegen i Sobachka Dusya
Svetlana Konegen i Sobachka Dusya
 
Konegeninter
KonegeninterKonegeninter
Konegeninter
 
interview s sobachkoi svetlani konegen
interview s sobachkoi svetlani konegeninterview s sobachkoi svetlani konegen
interview s sobachkoi svetlani konegen
 
Shorena Gabunia. Virtual Society Of Tbilisi Lesbian Women
Shorena  Gabunia.  Virtual Society Of  Tbilisi Lesbian WomenShorena  Gabunia.  Virtual Society Of  Tbilisi Lesbian Women
Shorena Gabunia. Virtual Society Of Tbilisi Lesbian Women
 
children_of _postcommunism
children_of _postcommunismchildren_of _postcommunism
children_of _postcommunism
 
socializm _ levi_avangard
socializm _ levi_avangardsocializm _ levi_avangard
socializm _ levi_avangard
 
Shakespeare Philosophy Of Death
Shakespeare  Philosophy Of DeathShakespeare  Philosophy Of Death
Shakespeare Philosophy Of Death
 
lesbosuri_feminizmi_
lesbosuri_feminizmi_lesbosuri_feminizmi_
lesbosuri_feminizmi_
 
_nikolay_elenev_kem_byla_cvetaeva
_nikolay_elenev_kem_byla_cvetaeva_nikolay_elenev_kem_byla_cvetaeva
_nikolay_elenev_kem_byla_cvetaeva
 
სარკის_ მიღმა: ქალი,_კინო __და__ენა
სარკის_ მიღმა: ქალი,_კინო __და__ენასარკის_ მიღმა: ქალი,_კინო __და__ენა
სარკის_ მიღმა: ქალი,_კინო __და__ენა
 
heteroseqsualobis_dekonstruqcia_
heteroseqsualobis_dekonstruqcia_heteroseqsualobis_dekonstruqcia_
heteroseqsualobis_dekonstruqcia_
 
პატრიარქატი_და_ნაციონალურისა_ზოგადოება
პატრიარქატი_და_ნაციონალურისა_ზოგადოებაპატრიარქატი_და_ნაციონალურისა_ზოგადოება
პატრიარქატი_და_ნაციონალურისა_ზოგადოება
 

Transcultur GlocaLism 2010culturedialogue.Ge

  • 1. ivane GjavaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis istoriis fakulteti kulturis istoriisa da Teoriis kaTedra civilizaciaTa SedarebiTi kvlevis centri (Tbilisi) Ivane Djavakhishvili Tbilisi State University Faculty of History Department of History and Theory of Culture Centre of Comparative Civilization Studies (Tbilisi) civilizaciuri Ziebani Civilization Researches # 2 gamomcemloba artanuji Publishers ARTANUJI Tbilisi Tbilisi 2004 1
  • 2. “civilizaciuri Ziebani” warmoadgens kulturis istoriisa da Teoriis kaTedrasTan arsebuli “civilizaciaTa SedarebiTi kvlevis centris” periodul gamocemas. Jurnali interdisciplinuria da mzadaa dainteresebul pirebTan TanamSromlobisaTvis. warmodgenili masalebi unda Seesabamebodes Jurnalis saxelwodebas da ar unda aRematebodes 6 kompiuterul gverds. [A4, AcadNusx, 12, 1,5] statia warmodgenili unda , , 1,5]. iyos amonabeWdis saxiT da disketiT. literaturis miTiTebis wesi krebulSi gamoqveynebuli statiebis Sesabamisad. dawvrilebiTi informaciisaTvis mogvmarTeT: Tsu I korp., oTaxi 212, kulturis istoriisa da Teoriis kaTedra; tel. 29 08 44, an mogvwereT eleqtronuli fostiT: tsuculturologia@yahoo.com saredaqcio sabWo: nino Ciqovani istoriis mecnierebaTa doqtori, Ciqovani, profesori (saredaqcio sabWos Tavmjdomare) levan gordeziani, gordeziani istoriis mecnierebaTa doqtori, profesori guram lorTqifaniZe, istoriis mecnierebaTa doqtori, profesori marika mSvildaZe, mSvildaZe istoriis mecnierebaTa doqtori, profesori malxaz macaberiZe, macaberiZe politikis mecnierebaTa doqtori, profesori nino fircxalava, fircxalava filologiis mecnierebaTa doqtori, profesori redaqcia: qeTevan kakitelaSvili (mTavari redaqtori), SoTa xinCagaSvili (teqnikuri redaqtori), levan gaxokiZe, Toria, gaxokiZe, malxaz Toria, nino laSxi, daviT macaberiZe, Salva mekraviSvili, nino CxaiZe, wereTeli. mWedliSvili, irakli CxaiZe, ivane wereTeli. © iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti © civilizaciaTa SedarebiTi kvlevis centri (Tbilisi) ISSN 1512-1941 redaqciis misamarTi saqarTvelo, 0128, Tbilisi, i. WavWavaZis gamz., #1 iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti, 2
  • 3. I korpusi, kulturis istoriisa da Teoriis kaTedra (oTaxi 212) tel: (99532) 290844 el. fosta: tsuculturologia@yahoo.com Jurnalis internet-versia da sxva informacia civilizaciaTaASedarebiTi centrisa da kaTedris Sesaxeb ix. kaTedris veb-gverdze: kultura.geoweb.ge 3
  • 4. REVIEWERS BOARD: Nino Chikovani, Doctor of Historical Sciences, Professor (Head of the reviewers board) Levan Gordeziani, Doctor of Historical Sciences, Professor Guram Lortkipanidze, Doctor of Historical Sciences, Professor Marika Mshvildaze, Doctor of Historical Sciences, Professor Malkhaz Matsaberidze, Doctor of Political Sciences, Professor Nino Pirtskhalava, Doctor of Philological Sciences, Professor EDITORIAL GROUP: Ketevan kakitelashvili (Chief Editor), Shota Khinchagashvili (Technical Editor), Levan Gakhokidze, Malkhaz Toria, Nino Lashkhi, David Matsaberidze, Shalva Mekravishvili, Nino Mchedlishvili, Irakli Chkhaidze, Ivane Tsereteli. © Iv. Javakhishvili Tbilisi State University © Centre of Comparative Studies of Civilizations ISSN 1512-1941 ADDRESS OF EDITORIAL OFFICE 1, I. Chavchavadze Ave, Tbilisi, Georgia, 0128, Iv. Javakhishvili Tbilisi State University, Faculty of History, Department of History and Theory of Culture T. (99532) 290844 : e-mail: tsuculturologia@yahoo.com More information about the journal, “The Center of Comparative Civilization Studies (Tbilisi)” and Department of History and Theory of Culture: kultura.geoweb.ge 4
  • 5. s a r C e v i inola afaqiZe kulturuli Soki: misi warmoqmna da acilebis xerxebi (britanuli da qarTuli sufris magaliTze) Inola Apakidze Culture shock: its Origins and the Ways to Avoid It (On the Examples of British and Georgian Table Feasts) konstantine WiWinaZe nacionalizmi da globalizacia: sistemuri midgomis mcdeloba Konstantine Chichinadze Nationalism and Globalization: an Attempt of System Approach daviT macaberiZe civilizaciuri da politikuri faqtorebis Tanafardoba kavkasiis konfliqtebSi David Matsaberidze Correlation of Civilizational and Political Factors in Caucasian Conflicts SoTa xinCagaSvili msofliosa da kavkasiis momavlis versia _ xoj-ahmed nuxaevis Teoria. Shota Khinchagashvili Future of the Caucasus and the World - Khoz-Ahmed Noukhaev’s Concept giorgi lobJaniZe yuranisa da saxarebis erTi mniSvnelovani paraleli Giorgi Lobjanidze A Parallel between the Bible and the Koran qeTevan kakitelaSvili, ivane wereTeli tradicia, modernizacia da mcire kulturebi Targmanebi svante korneli. avtonomia _ konfliqtis wyaro hanTingtoni. universaluri civilizacia? modernizacia da semuel hanTingtoni vesternizacia (wignidan "civilizaciaTa Sejaxeba da msoflio wesrigis gardaqmna") muhamed Tahir-ul-qadri. kulturis globalizacia? Tahir-ul-qadri. mixeil epSteini. kultura _ kulturologia _ transkultura ixeil 5
  • 6. mixail epSteini. TviTgawmenda (TviTgasufTaveba). kulturis warmoSobis hipoTeza 6
  • 7. inola afaqiZe Tsu dasavleT evropis enebisa da literaturis fakulteti, inglisuri filologiis kaTedra kulturuli kulturuli Soki: misi warmoqmna da acilebis xerxebi (britanuli da qarTuli sufris magaliTze). When in Rome, do as the Romans do ra qveyanas mixvide, iqauri qudi daixureo. ucxo qveyanaSi stumrobisas, adre Tu gvian dgeba periodi, rodesac Tqven ganicdiT imas, rasac kulturuli Soki (culture shock)1 hqvia. saqme isaa, rom am dros erTi eris warmomadgeneli xvdeba misTvis sruliad ucxo kulturul da socialur garemoSi, da, SesaZlebelia, igi garkveul sirTuleebs waawydes ucxo kulturasTan da mis adaT-wesebTan Seguebis procesSi. Sedegad, mas iseTi grZnobebi eufleba, rogoricaa gakvirveba, pativiscema, gabrazeba, imedgacrueba, ucxo kulturisadmi gaucxoeba da misi miuReblobis SegrZnebac ki. aq unda iTqvas, rom Tu ori sxvadasxva eris warmomadgeneli ver ugebs erTmaneTs maT Soris arsebuli sxvadasxva kulturuli Rirebulebebis, arsebuli socialuri wyobis da wes- Cveulebebis gamo, es kulturuli Sejaxebis (culture bump) mizezi xdeba, rac Tavis mxriv, kulturul Soks iwvevs. SeuZlebelia zustad imis Tqma, Tu ra SeiZleba ganicados TiToeulma adamianma sxva qveynis kulturisadmi adaptaciis dros, radgan ucxo qveyanaSi cxovrebis pirvel xanebSi adamians sxvadasxva emocia eufleba. pamela smiTis mixedviT, gamokvlevis Tanaxmad, arsebobs, xuTi "tipiuri" done, romelTa gavlac adamians ucxo garemoSi xSirad uxdeba. es doneebia: Taflobis done (the honeymoon stage), dardis, mwuxarebis done (the distress stage), re-integraciis done (the re- integration stage), avtonomiis done (the autonomy stage) da damoukidebulebis done (the independence stage). 1 termini “kulturuli Soki” XX saukunis Sua wlebidan gvxvdeba samecniero literaturaSi daZabulobis, daurwmuneblobisa da SfoTvis im SegrZnebis aRsaniSnavad, romelsac adamiani an adamianTa jgufi ganicdis axal da uCveulo kulturul garemoSi aRmoCenisas. es aris situacia, rodesac erTmaneTs upirispirdeba adamianisaTvis Cveuli da ucxo kulturebis faseulobebi, normebi, ena da yoveldRiuri cxovreba. Sokuri reaqciis siZliere ganisazRvreba maT Soris arsebuli gansxvavebis xarisxiT. 7
  • 8. tipiuri Taflobis donis dros yvelaferi axali Tqvens garSemo gansxvavebuli da, metwilad, dadebiTia. xalxi sasiamovno STabeWdilebas tovebs, Tqven enTuziazmiT xarT ganwyobili im siaxleebisadmi, romlis molodinSic xarT. dardis, mwuxarebis donis dros siaxlis da aRelvebis SegrZneba TandaTan qreba da yoveldRiuri cxovrebis siZneleebi iCens xolme Tavs. adamianma, SesaZloa, Tavi igrZnos dabneulad, moSlilad, izolirebulad da samSobloze danaRvlebulad. ufro metic, mas, SesaZloa, janmrTelobis problemebic Seeqmnas, rogoricaa uZiloba, alergia an warmoiSvas sirTule axali (ucxo) sakvebis SeguebasTan dakavSirebiT. es reaqciebi uCveulo ar aris da umetesad droTa ganmavlobaSi qreba. re-integraciis dros Tavi jer kidev SeiZleba daTrgunulad an daucvelad igrZnoT, sxvebi daadanaSauloT imaSi, rasac grZnobT da ganicdiT da uaryoT is axali kultura, romelSic aRmoCndiT. male, SesaZloa, imaze fiqric daiwyoT, rom samSobloSi yvelaferi bevrad ukeTesad iyo, vidre iq, sadac axla xarT. es reaqciebi normaluria, es isaa, riTac adamianebi cdiloben Seeguon did cvlilebebs TavianT cxovrebaSi. sabednierod, avtonomiis doneze gasvlisas, rogorc wesi, ufro imedianad xarT ganwyobili. ufro metad rwmundebiT imaSi, rom SegiZliaT axal situaciasTan Segueba, da, SesaZloa, ufro naklebad gaxdeT sxvebze damokidebuli. amis Sedegad ukve aRwevT damoukideblobis im dones, romelsac axali kulturis unikaluri da saintereso aspeqtebisadmi mgrZnobiaroba axasiaTebs. am stadiaSi ukve gadalaxuli gaqvT Seguebis procesi; Tqven SegiZliaT datkbeT sakuTari gamocdilebiT da aRadginoT cxovrebiseuli balansi. axla mTeli wre gavlili gaqvT da Tavs isev kargad grZnobT (12, 40-41). unda iTqvas, rom ori gansxvavebuli kulturis warmomadgenlebs Soris kulturuli Sokis mizezi erTnairi yofiTi bazisis anu foniseuli codnis ararseboba xdeba, rac, xSirad, enobriv formebSi gamovlindeba. amis magaliTad SemiZlia moviyvano Cemi erT-erTi britaneli informantis sityvebi: “me ar momwons, rom maZaleben sufrasTan dajdomas, miTumetes iseTi sityvebiT, rogoricaa, “dajeqi” (sit down), “modi” (come in). es Cems upativcemlobad mimaCnia da Cemze garkveuli zegavlenis ganxorcielebis 8
  • 9. mcdeloba mgonia”. saqme isaa, rom qarTveli maspinZeli ucxoeli stumris mipatiJebisas pirdapir Targmnis inglisurad iseT frazebs, rogoricaa “modi”, “dajeqi” da Sedegad ase mimarTavs ucxoels: “come in”, “sit down”. britaneli ki, romlisTvisac brZanebiT kiloSi mimarTva miuRebelia, amas miiCnevs ara mipatiJebad, aramed brZanebad, rac masSi protests iwvevs. amitom, umjobesia, qarTvelma Semdegnairad miipatiJos ucxoeli stumari sufrasTan: Take a seat, please (dabrZandiT, geTayva); Come in, please (mobrZandiT, geTayva). aRsaniSnavia, rom Cveulebriv, britanelebi ukareba da arastumarTmoyvare xalxad miaCniaT. erTi SexedviT es TiTqos asea. sinamdvileSi ki britanelebi did pativs scemen adamianebis ganmartovebas da ar surT misi darRveva. andre morua werda: “inglisSi siCumis gamo Tqven aravin dagadanaSaulebT. Tu Tqven sami wlis ganmavlobaSi sityvas ar daZravT, isini daaskvnian, rom kargi, wynari adamiani xarT” (11, 78). rac Seexeba britanelebis stumar-maspinZlobas, unda iTqvas, rom, Tu stumari maspinZlisaTvis nacnobi adamiania an sarekomendacio werili aqvs, britanul ojaxSi mas gulRiad miiReben da Rirseul maspinZlobasac gauweven. uiliam trevori wers: “ucxoeli uceb ver grZnobs britanelebis siTbos, magram Tu isini mas miiReben, anebivreben da maT megobrobas sazRvari ara aqvT. maT aqvT wesebi da tabu, rac ucxoelma aucileblad unda daicvas” (14,76). qarTvelma unda gaiTvaliswinos is faqtic, rom britaneTSi ar aris miRebuli moulodneli stumroba. iseTi gamonaTqvamebi, rogoricaa: “gamomiare”, “gvinaxule xolme”, anu CvenTvis Cveuli frazebi SesaZloa ingliselebs Soris saubarSic Segvxdes: “You might come over any time” (“gamoiareT nebismier dros”), “Why don't you come and have a cup of coffee some day?” (“xom ar SemoivlidiT CvenTan yavis dasalevad?”) amgvar gamonaTqvamebs fatikuri komunikaciis magaliTebs uwodeben, rac gulisxmobs imas, rom maT pozitiuri Tavazianobis xasiaTi aqvT da adamianebs Soris axlo urTierTobaze migvaniSneben an exmarebian maT am urTierTobebis CamoyalibebaSi. magram, britaneTSi, amdagvari fatikuri “mipatiJebis” safuZvelze moulodneli stumroba mizanSewonili ar aris: maspinZeli SeiZleba dakavebuli aRmoCndes, rac metad uaryofiT zegavlenas moaxdens stumarzec da maspinZelzec da, savsebiT SesaZloa, urTierTobaSi 9
  • 10. daZabulobis da kulturuli Sejaxebis mizezic gaxdes. britaneTSi “stumrobaze” SeTanxmeba winaswar xdeba da, sakmaod xSirad, werilobiTi formiT. miRebuli mipatiJebis werilze aucilebelia sapasuxo werilis gagzavna, romelSic maspinZels SeatyobinebT, SeZlebT Tu ara masTan misvlas. Tqveni dadebiTi pasuxis SemTxvevaSi, miiRebT maspinZlis sapasuxo werils, romelic adasturebs mipatiJebas da azustebs, rom gelodebian, magaliTad, saRamos 7.45 saaTidan 8.15 saaTamde. aRsaniSnavia, rom Tqveni moulodneli stumroba, mipatiJebis werilze dadebiTi pasuxis gagzavnis gareSe, uxerxulobaSi Caagdebs Tqvens maspinZels, iseve rogorc is faqti, Tu masTan SeuTanxmeblad erT an, miTumetes, ramdenime megobars miiyvanT. dameTanxmebiT, rom bevri qarTvelisaTvis es metad uCveulod JRers da, savsebiT SesaZlebelia, misTvis morigi kulturuli Sejaxebis mizezi gaxdes. im SemTxvevaSi, Tu britanels surs, rom Tqven Tan vinme wamoiyvanoT, zepir an werilobiT mipatiJebaSi aucileblad aRniSnavs amas aseTi sityvebiT: “Bring a friend” (megobaric Tan wamoiyvane). saqarTveloSi ki TviT andaza “stumari RvTisaa”, vfiqrob, ukve iZleva pasuxs imaze, Tu rogori damokidebuleba aqvT qarTvelebs dapatiJebuli an daupatiJebeli stumrisadmi. rogorc vxedavT, is, rac misaRebia da bunebrivad aRiqmeba erT kulturaSi, SesaZloa, dauSvebeli da Seuracxmyofelic ki aRmoCndes sxva kulturis warmomadgenelisTvis, rac ara mxolod kulturul Soks iwvevs, aramed Tqvens mier Cadenili araswori saqcieli, SesaZloa, Tqveni “saxis Selaxvis” (loss of face) mizezic gaxdes. “saxis” cneba ekuTvnis e.gofmans da gulisxmobs pirovnebis pativiscemis grZnobas sakuTari Tavisadmi. Cvens yoveldRiur cxovrebaSi TiToeuli sityva Tu saqcieli ganpirobebulia saxis SenarCunebis faqtorebiTa da Sesabamisi qceviT sxva adamianebis mimarT, raTa Tavidan acilebul iqnes is situaciebi an sityvebi, romelic “saxis Selaxvas” iwvevs. britaneTSi wveulebaze dagvianeba, daupatiJeblad misvla an maspinZelTan SeuTanxmeblad amxanagis miyvana, anu is, rac qarTvelTa umravlesobas bunebriv movlenad miaCnia, iwvevs misi “saxis Selaxvas” britanelebis TvalSi, qarTveli ki, garda amisa, kulturuli Sokis morigi msxverpli xdeba. qarTvelma aucileblad unda icodes, Tu raoden mniSvnelovania britanelebisTvis drois faqtori. Tu britaneli wveulebaze 8 saaTze gepatiJebaT, es ar niSnavs imas, rom cxris naxevarze unda mixvideT: unda icodeT, rom es 10
  • 11. zustad 8 saaTs niSnavs. magaliTad im SemTxvevaSi, Tu stumrad 4.30 saaTvis xarT miwveuli, iqidan unda wamoxvideT ara ugvianes 6.15 saaTisa, Tu, ra Tqma unda, darCena ar gTxoves. Tumca, rogorc acxadebs C.mosli, wveulebidan wamosvlis zusti drois wesi adre moqmedebda: “dResdReobiT nebismierma adamianma, romelic marTavs wveulebas londonSi saRamos 8 saaTze, unda ivaraudos, rom es wveuleba damTavrdeba ara uadres Ramis 12 saaTisa”, ris Sedegad C. mosli gansazRvravs stumarTa wasvlis dros da axdens metad saintereso klasifikacias maTi socialuri statusis mixedviT: “yvelaze adre wveulebas toveben is adamianebi, romelTac kargad anazRaurebadi samsaxuri aqvT, dabali xelfasis mqone stumrebi odnav ufro didxans rCebian; magram Tu maT Soris arian iseTebi, visac samsaxureobrivi dawinaurebis ambiciebi gaaCniaT, isinic adre wavlen sufridan. yvelaze bolos wveulebidan sasmelis uzomo moyvaruli da studentebi midian” (12, 7). rogorc qarTvelebisaTvis, iseve britanelebisTvis xSirad iqmneba bevri uxerxuli situacia, romelic britanuli da qarTuli kulturuli gansxvavebebis gamo maT kulturuli Sejaxebis da Sokis msxverplad aqcevs. Tavdapirvelad, aRsaniSnavia is, rom dasavleTSi farTod gavrcelebuli koqteilebisa da furSetebisgan gansxvavebiT, qarTuli tradicia sufrasTan jdomas iTvaliswinebs. CvenTvis miuRebelia sasmisiT xelSi aqeT-iqiT siaruli da sasmelis nel-nela wrupva. qarTuli sufris ZiriTadi mizani sadRegrZeloebis warmoTqma da erTmaneTisTvis gulis gadaSlaa. ucxoeli stumrebi, romlebic ar icnoben qarTuli sadRegrZeloebis jerobas, xSirad arRveven wesebs da uxveven Tamadis mier SemoTavazebul Temas, rac kulturuli Sejaxebis mizezi xdeba. ucxoeTSi myofi qarTvelebi ki xSirad arasworad afaseben maspinZlebs, romlebic sadRegrZeloebis warmoTqmaSi Zlier sityvaZunwi arian. maTi yvelaze gavrcelebuli sadRegrZeloebi xom Semdegi saxisaa: Cheers! an Chin-Chin! (gagimarjos!). garda amisa, zogi qarTvelisTvis tradiciuli sufris nacvlad gamarTuli kokteilebi da furSetebi kulturuli Sokis kidev erTi mizezi SeiZleba gaxdes, iseve rogorc amdagvar Tavyrilobaze Tamadis ararseboba. amis sanacvlod, sufraze myof nebismier stumars, survilisamebr, nebismier dros SeuZlia sityvis warmoTqma da sadRegrZelos daleva. ukve aRvniSneT, rom britanuli sadRegrZeloebi, 11
  • 12. rogorc wesi, gacilebiT nakleb droSi warmoiTqmeba, vidre qarTuli; britanelebs miaCniaT, rom sadRegrZelo 4 wuTze met xans ar unda grZeldebodes, rac SeiZleba imis winapirobad CaiTvalos, rom stumars ar daeufleba daRliloba da mobezrebis grZnoba. yovelive zemoaRniSnulis Sedegad unda iTqvas, rom, rogorc wesi, ucxoel stumrebs aocebT da akvirvebT is faqti, rom qarTvelebi bevrs laparakoben sarRegrZelos Sesmis win, xSirad fexze dgebian, da, es aucilebelia sufris wevri yvela mamakacisTvis. ucxoeli stumrebisTvis gansakuTrebiT gamaRizianebelia, rodesac sufris wevrebi aiZuleben maT dalion didi raodenobiT Rvino da uaris SemTxvevaSi Tavs Seuracxyofilad grZnoben. aRsaniSnavia, romEerT-erT britanel informantTan qarTul stumar-maspinZlobaze saubrisas, man qarTul sufrasTan dakavSirebiT Camoayaliba cneba: “agresiuli stumar- maspinZloba” (aggressive hospitality). igi gulisxmobda iseT SemTxvevebs, rodesac ucxoel stumars aiZuleben sadRegrZeloebis dalevas da sufraze jdomas maSinac ki, rodesac is Zalian daRlilia da dasveneba surs. am sityvebis avtors esmis, rom amiT qarTvelebi cdiloben TavianTi pativiscemisa da stumarTmoyvareobis gamoxatvas ucxoelis mimarT, magram misTvis es Zalian uCveulo, da, pirvel xanebSi, sakmaod Zneli aRsaqmelicaa, gansakuTrebiT sadRegrZeloebis xangrZlivoba da maTi raodenoba. Tu Cven vixelmZRvanelebT p. smiTis kulturuli Sokis doneebis sistemiT, am ucxoels re-integraciis donisaTvis damaxaliaTebeli grZnobebi eufleboda da mwvaved ganicdida SeuTavseblobas mocemul kulturasTan. amave dros, meore britaneli informanti CemTan saubris dros, rogorc Cans, ukve avtonomiis dones gadioda da misTvis qarTuli stumar-maspinZloba drois sasiamovnod gatarebas niSnavda. man ukve icoda, rom, Tu sufraze kacs daleva ar surs, arsebobs sapatio mizezebi, romlebic aucileblad iqneba gaTvaliswinebuli, magaliTad, “samwuxarod, wamali unda davlio (an davlie) da ver davlev”, an “saWesTan var da ver davlev”. am stumarma ukve icis, rom amdagvari mizezebi ar gamoiwvevs maspinZlis grZnobebis Seuracxyofas da amave dros, mis, rogorc stumris saxesac safrTxes ar Seuqmnis. 12
  • 13. amrigad, yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, unda aRiniSnos, rom kulturuli Soki aris is movlena da gancda, romlis gadalaxva aucilebelia im adamianebisaTvis, romlebic maTTvis ucnob da uCveulo kulturul garemoSi aRmoCndebian. unda gvaxsovdes, rom es movlena droebiTi xasiaTisaa da qveynis, eris da kulturis ukeTesad gacnobis Semdeg misi Tavidan acileba ufro advili xdeba. mTavaria, ar dagvaviwydes imis gaTvaliswineba, rom gansxvavebuli yofis warmomadgenlebTan urTierTobisas maT eTikur normebsa da tradiciebs gansakuTrebuli sifrTxiliT da gagebiT unda movekidoT, raTa Cveni Tanamosaubreni da stumrebi ar gavaRizianoT, ar SeuracxvyoT da maqsimalurad kargad warmovaCinoT Cveni erovnuli da piradi saxe. garda amisa, Cemi azriT, aucileblad unda aRiniSnos is faqti, rom tradiciebi da kultura, romelic sxvadasxva eris warmomadgenels aqvs, unda miRebul iqnas ara rogorc dadebiTi an uaryofiTi, aramed rogorc yvela erisTvis damaxasiaTebeli Tavisebureba da wes-Cveuleba. amrigad, mocemul statiaSi me vcade meCvenebina, Tu ramdenad aucilebelia adamianebisaTvis erTmaneTis kulturisa da wes-Cveulebebis gacnoba da maTi pativiscema. isini, Cemis azriT, ar SeiZleba iyos kargi an cudi, aramed mxolod gansxvavebuli. gamoyenebuli literatura 1. goqsaZe l., demetraZe i. qarTul-inglisuri kulturuli Taviseburebebi. (1) Tavazianobis normebi. Tb., 1996. 2. demetraZe i. kulturuli Rirebulebebi. normaTa rRveva rogorc saxis dakargvis faqtori. saerTaSoriso lingvistikuri konferencia. Tb., 2000. 3. jolia g. etiketi. ucxoelebTan urTierTobis zogadi wesebi da erovnuli Taviseburebebi. Tb., 1998. 4. Brown. P., Levinson. S. C. Politeness _ Some Universals in Language Usage. Cambridge Univ. Press. 1987. 5. Duduchava R., Orembovskaya M., Orembovskaya T. Reader for Advanced Students. Tb., 1971. 6. English Proverbs and Sayings. Tb., 1970. 13
  • 14. 7. Goffman, E. Interaction Ritual: Essays on Face to Face Behavior, Garden City, New York. 1967. 8. Ingram R. England. An Anthology. Harper Collins Book Manufacturing. 1989. 9. Malkoe A.-M. Letter Writing in English. U.S. Information Agency. Washington. D.C. 10. Markova N. Across England to Scotland. Moscow, 1971. 11. Maurois A. Three Letters on the English. _ England Fontana, 1989. 12. Mosley C. Debrett's Guide to Entertaining. Headline Book Publishing. 1994. 13. Smith P.A. American Colleges & Universities Magazine. Westford, 2004. 14. Trevor W. England. compiled by Richard Ingrams. Fontana, 1989. 15. Valdes J.M. Culture Bound. Bringing the Cultural Gap in Language Teaching: Cambridge Univ. Press. 1992. 16. Карасик В.И. Статус Лица в Значении Слова. Волгоград, 1989. 17. Культурология XX век. Энциклопедия. Т.2. СПб.,1998. 18. Овчинников В.О. Корни Дуба. М., 1980. 19. Уолкер В. Культурный Шок. www.rambler.ru lingvisturi informantebi 1. Rebecca. S. Katz 2. Jody McPhillips 3. Jon Davies 4. David Gentry 5. Baci Gentry 6. Stuart Scharf 7. Kevin Sparrow 8. Lianna Maria Collins-Dolaberidze 14
  • 15. konstantine WiWinaZe saqarTvelos mecnierebaTa akademiis iv. beritaSvilis saxelobis fiziologiis instituti midgomis nacionalizmi da globalizacia: sistemuri midgomis mcdeloba humanitaruli mecnierebebis urTierTobas maTematikasa da sabunebismetyvelo dargebTan mravali saintereso Sedegis motana SeuZlia. swored aseT mcdelobas warmoadgens winamdebare statiac. sistemaTa zogadi Teoriis saSualebiT SevecadeT gagveanalizebina samyaroSi mimdinare procesebi, erovnuli interesebis cneba da nacionalisturi ideologiis arsi. Cvens TanamedroveobaSi mimdinare masStaburi Zvrebi, romelic globalizaciis saxelwodebiT aris cnobili, ar eqvemdebareba erTmniSvnelovan Teoriul interpretacias (12). es exeba rogorc am procesTa meqanizmebis analizs, ise mosalodnel Sedegebsac. Cveni interesis obieqts, upirveles yovlisa, mainc warmoadgenda globalizaciis kulturuli zemoqmedeba eTnikur struqturebze. jer kidev p. sorokini “sociokulturuli urTierTobis struqturaSi” gamoyofda sam komponents: individs, rogorc urTierTobis subieqts; sazogadoebas, rogorc urTierTobaSi myof subieqtTa erTobliobas da kulturas, rogorc faseulobebisa da normebs erTobliobas, romelsac urTierTobaSi myofi subieqtebi floben (14). es urTierToba SeiZleba aRweril iqnas informaciis Teoriis farglebSi. Cvens statiaSic globalizaciis zemoqmedeba eTnosze ganxilulia rogorc informaciis mimocvlis procesi. miTumetes rom, rogorc samarTlianad SeniSnavs n. lumani, nebismieri “socialuri sistemebi warmoiqmnebian... mxolod komunikaciis wyalobiT” da informaciis “seleqtiuri SeTanxmebis aucileblobidan” gamomdinare (9). es exeba rogorc eTnosis SigniT, ise mis gareT kontaqtebs (13). swored informaciis mimocvlis procesebis analizi daedo safuZvlad globalizaciis Cveneul Sefasebas. miTumetes, rom literaturaSi xazgasmulia globalizaciis procesis kavSiri informaciuli sazogadoebis formirebasTan (6; 12). 15
  • 16. aseve cnobilia, rom informaciuli sazogadoebis formireba iwvevs kulturuli erTgvarovnebis zrdas (12). es ukanaskneli ki SeiZleba Camoyalibdes informaciis Teoriis farglebSi. nebismieri tipis eTnikuri gaerTianebebis arseboba, maTi stabiluroba damyarebulia kavSirebze, romlebic aseve SeiZleba aRweril iqnas informaciis cnebis farglebSi (6). informaciis Teoriidan cnobilia, rom adamianTa sociumSi ori ZiriTadi tipis informaciis gadacema xdeba: genetikurisa da signaluris (kulturulis _ am terminis ufarToesi gagebiT). maSasadame, eris TviTmyofadobas uzrunvelyofs eTno-genetikuri da eTno-kulturuli informacia. eTno- eTno- eTnosis (eris)2 SigniTa da gareT, calkeul individTa Soris arsebuli signaluri informaciis gacvlis procesSi, specialistebi gamoyofen sinqronul da diaqronul nakadebs (6). sinqronuli nakadebi e.w. horizontaluri xasiaTis informaciuli kavSirebia individuumebs Soris (sityvieri, werilobiTi, grafikuli Tu sxva bunebis). xolo diaqronuli nakadebi ki e.w. vertikaluri kavSirebia, romelic dakavSirebulia Taobidan TaobaSi eris mTeli kulturuli memkvidreobiTobisa da tradiciis gadacemis procesTan. xazgasmiT SevniSnavT, rom diaqronuli informaciuli nakadi dakavSirebulia wina Taobebisagan swored kulturuli memkvidreobiTobis da ara nebismieri saxis informaciis gadacemasTan. am midgomidan gamomdinare, eTnosSi mocirkulire diaqronuli informacia (DI), rogorc wesi, metwilad eTnikuria (an nacionalizirebulia), xolo sinqronuli informacia (SI) mxolod maSinaa eTnikuri (isic nawilobriv), Tuki igi eTnosis SigniT informaciis mimocvlis process warmoadgens (mas Cven vuwodeT _ Sida sinqronuli informaciuli nakadi). xolo Tuki igi eTnosis gareT arsebul subieqtebTan kavSirs gulisxmobs (mas Cven gare sinqronuli informaciuli nakadi vuwodeT), maSin mas, umravles SemTxvevaSi, aRar aqvs eTnikuri xasiaTi, miTumetes, Tu igi upiratesad informaciis SemosvlasTanaa dakavSirebuli (swored aseTi mimarTulebis nakadebs aqvs 2 statiaSi Segnebulad ar vasxvavebT erisa da eTnosis cnebebs. maT Soris realobaSi arsebuli, sakmaod seriozuli, gansxvaveba ugulvebelyofilia, radganac Cveni midgomis meTodologiidan gamomdinare misi ugulvebelyofa SesaZlebelia. 16
  • 17. ZiriTadad adgili patara erebSi3). gasagebia, rom informaciis mimocvlis swored am ukanasknel tips miekuTvneba sxva erebisagan informaciis miReba da cxovrebaSi damkvidreba, rasac eTnikuri qcevis stereotipis Secvla SeiZleba mohyves. individis eTnikuri cnobierebis matareblad CamoyalibebisaTvis aucilebelia sinqronuli da diaqronuli informaciis, agreTve gare da Sida sinqronuli informaciul nakadTa garkveuli Sefardebis arseboba rogorc individis socializaciis periodSi, ise mTeli misi sicocxlis ganmavlobaSi. es Sefardebebi eTnospecifiuria da icvleba eTnosidan eTnosamde. mecnierul-teqnikur progress, gansakuTrebiT epoqaSi, romelsac rene genonma Tanamedroveoba uwoda (am terminma misi Sromebis Semdeg (5) sruliad konkretuli mniSvneloba SeiZina), informaciis Teoriis enaze rom vTqvaT, mivyavarT sinqronuli informaciis wilis zrdisaken da diaqronuli informaciis wilis Semcirebisaken (e.i. Sefardeba DI/SI – permanentulad ecema). kulturologiaSi am procesebs tradiciis (rogorc qcevisa da azrovnebis wesis) kargva ewodeba da Sedegad kulturuli denacionalizacia SeiZleba mohyves. am procesebis paralelurad mimdinareobs Sida sinqronuli informaciuli nakadis (ISI) procentuli wilis Semcireba gare sinqronuli informaciul nakadTan (ESI) SedarebiT (e.i. Sefardeba ISI/ESI – permanentulad ecema). kulturologTa enaze es procesi niSnavs sakuTari kulturuli memkvidreobiTobis TandaTanobiT Canacvlebas sxvaTa kulturiT da, faqtobrivad, ucxouri kulturis agresias warmoadgens (yovel SemTxvevaSi patara erebisTvis mainc). am procesebis Sedegia movlenebi, romelsac eTnologebi eTnosTaSoris integracias an/da asimilacias uwodeben (4). radganac dResdReobiT denacionalizacia da kulturuli agresia globaluri masStabis movlenebia da met-naklebad yvela ers emuqreba, amitomac Sedegad viRebT samyaros kosmopolitizacias. aseTi situacia sxvadasxva erebSi (gansakuTrebiT ki patara erebSi) iwvevs damcavi 3 am terminiT Cven aRvniSnavT SezRuduli resursebis mqone mcirericxovan erebs (eTnosebs). am ukanasknelTa umravlesobis winaSe seriozulad dgas sakuTari identurobis SenarCunebis problema. swored es momenti ganapirobebs maTi nacionalizmebis garkveul Taviseburebas. Tumca SevniSnavT, rom e.w. didi erebis winaSec SeiZleba idges (da dgas kidec) mocemuli problemebi. 17
  • 18. reaqciebis ganviTarebas, rac sxvadasxva politikuri, religiuri Tu sxva saxis moZraobebis Casaxvasa da gaaqtiurebas iwvevs. erT-erTi aseTi tipis ideologiaa nacionalizmi. jer kidev 1978 wels avgust vinkleri aanalizebda ra imdroindel bibliografias, aRniSnavda, rom sazogadoebriv mecnierebebSi nacionalizmis problemas Zalian cota yuradReba hqonda daTmobili (18). TxuTmeti wlis Semdeg qaTrin verderi werda, rom 1980-ian da 1990-ian wlebSi nacionalizmis problematika aSkarad gaxda prioritetuli (17). mas Semdeg nacionalizmisadmi interesi gamudmebiT izrdeba (10; 11). Tumca, unda aRiniSnos, rom miuxedavad mkvlevarTa aseTi interesisa, nacionalisturi ideologiis raime mwyobri Teoria dRemde ar arsebobs. ufro metic, zogierTi mecnieris azriT, “nacionalizmis erTiani, universaluri Teoriis arsebobac ki SeuZlebelia. radganac warsuli gansxvavebulia, gansxvaveba iqneba Cvens koncefciebs Sorisac” (16). termini nacionalizmi mocemuli statiis avtors saTaurSi mravlobiT ricxvSi aqvs gamoyenebuli. marTlac, nacionalizmSi asaxulia ama Tu im eris erovnuli interesebi da misi msoflmimarTeba. ramdeni eric aris dedamiwaze, imdenive nacionalizmi arsebobs. aseTi maRali eTnospecifikurobis gamo, nacionalizmi sakmaod heterogenuli ideologiaa, gansxvavebiT sxva ZiriTadi ideologiebisagan _ liberalizmisgan da internacionaluri socializmisagan, romelebic sakmaod homogenurni arian da maTi Teoriuli struqtura SedarebiT naklebadaa eTnospecifikuri. miuxedavad problemisadmi aseTi skeptikuri midgomisa Cven vTvliT, rom sistemaTa zogadi Teoria nacionalizmis erTiani Teoriis sawyisi konturebis Seqmnis saSualebas gvaZlevs, rac, adre Tu gvian, myar meTodologiur bazisze dafuZnebuli erTiani Teoriis SeqmniT dasruldeba. saqme imaSia, rom sxvadasxva eTnosebis erovnuli interesebi sakmaod hgvanan erTmaneTs, (upirveles yovlisa, es iTqmis e.w. patara erebis erovnul interesebze), rac ganapirobebs maTi nacionalizmebis garkveul, oRondac, upirveles yovlisa, struqturul_Sinaarsobriv da ara konkretul-politikur msgavsebas. swored am TvalsazrisiTaa SesaZlebeli nacionalizmis erTiani Teoriis Seqmna. Tumca, aq SeiZleba nawilobriv daveTanxmoT j. holls da, minimum, ori tipis nacionalizmi 18
  • 19. gamovyoT: e.w. didi da patara erebis. sxvaTa Soris, am ukanasknel termins xSirad iyenebdnen marqsizm-leninizmis klasikosebic (statiaSi imis axsna, Tu riT gansxvavdeba nacionalizmis es ori tipi erTmaneTisagan Zalian Sors wagviyvanda. miTumetes, rom Cveni statiis mizans patara erebis nacionalizmi warmoadgens). Cveni azriT, nacionalisturi ideologiis mTavari Semadgeneli elementia _ erovnuli interesebis uzenaesobis cnoba yvela sxva interesebTan da uflebebTan (klasobriv, jgufobriv, individis, rogorc aseTis, miTumetes sxva erebisa da zogadad kacobriobis) SedarebiT. nebismieri eTnosi da/an eri warmoadgens, mTlianobis mqone garkveul sistemas, amitom maTi aRwerisaTvis Cven gamoviyenebT sistemaTa zogad Teorias. am Teoriis mixedviT cnobilia, rom rTul sistemas Tavisi mTlianobis xarjze SeuZlia iseTi axali Tvisebebis SeZena, romlebic mis Semadgenel elementebs ar gaaCniaT (8). e.i. adgili aqvs araaditiurobis movlenas. radganac eri (eTnosi) zemoTaRniSnuli saxis sistemaa, amitom SegviZlia vTqvaT, rom igi Tavisi mTlianobis xarjze iRebs misi Semadgeneli yoveli individuumisagan gansxvavebul Tvisebebs. aqedan logikurad gamomdinareobs, rom eris, rogorc sistemis, interesebic gansxvavebuli unda iyos misi Semadgeneli individuumebis interesebisagan da aseve maTi interesTa jamisaganac. sociologiidan ki cnobilia, rom socialuri saxis interesi socialuri sistemis sakuTari statusis SenarCunebasa da gaumjobesebaSi mdgomareobs (7). maSasadame, sistemaTa zogadi Teoriis mixedviT, kulturis sferoSi erovnuli interesi, upirveles yovlisa, zemoTaRniSnuli maxasiaTeblebis SenarCunebasa da gaumjobesebaSi unda mdgomareobdes. kulturologTa enaze am process TviTmyofadobisa da TavisTavadobis SenarCunebas uwodeben da igi gansakuTrebiT mniSvnelovania e.w. patara erebisaTvis. rasakvirvelia, yovelive es sulac ar niSnavs wminda samecniero da teqnikur inovaciebze an msoflio kulturis calkeul miRwevebze uaris Tqmas. aq saubaria warsulTan, wina TaobebTan uwyveti jaWvis arsebobaze, anu erovnuli kulturis mier formiT, SinaarsiTa da statusiT eTnikuri xasiaTis SenarCunebaze, xolo mecnierul-teqnikur progresze uaris Tqma ubralod gamoiwvevs imas, rom ers ar eqneba Sesabamisi instrumentari am 19
  • 20. statusis SesanarCuneblad. maSasadame, kulturis doneze (sferoSi) eris mier sakuTari statusis SenarCuneba-ganmtkiceba ar unda ewinaaRmdegebodes sxva doneebze (upirveles yovlisa samxedro da ekonomikur) statusis SenarCuneba-ganmtkicebis process. radgan kulturis sferoSi erovnuli interesi, upirveles yovlisa, TviTmyofadobisa da TavisTavadobis SenarCunebaSi mdgomareobs (yvela aRniSnuli SeniSvnis gaTvaliswinebiT), xolo nacionalizmi ki am interesebis prevalirebas niSnavs, maSasadame es ideologia gulisxmobs aRniSnul procesebTan (denacionalizacia, kulturul agresia) dapirispirebas. vfiqrobT, rom informaciis Teoriis enaze TviTmyofadobis SenarCuneba niSnavs: 1) unda iqnes miRweuli Sida sinqronuli informaciuli nakadis metoba (Tanac mniSvnelovani metoba), gare sinqronul informaciul nakadze: ISI >>1 ESI kulturologTa enaze es niSnavs sakuTari enis damcav RonisZiebaTa Catarebas _ purizms, ucxo kulturuli memkvidreobiTobis gamoZevebas da mis Canacvlebas erovnuliT (konkretulad ra nawili unda iqnas gamoZevebuli es sxva sakiTxia da mis garCevas aq ar daviwyebT). politologebi am moZraobas kulturul nacionalizms uwodeben. 2) unda iqnes gazrdili diaqronuli informaciis procentuli wili informaciis saerTo nakadSi anda, rogorc minimumi, SeCerebul iqnes misi vardna: DI 2 DI1 ≥ DI 2 + SI 2 DI1 + SI1 sadac DI1 da SI1 eTnosSi moZravi diaqronuli da sinqronuli informaciis raodenobaa garkveuli RonisZiebebis gatarebamde, xolo DI2 da SI2 ki aseTi RonisZiebebis gatarebis Semdeg. kulturologTa enaze es niSnavs erovnuli tradiciebis SenarCunebasa da miviwyebuli Zveli tradiciebis aRdgenis procesebs. politologTa enaze ki _ konservatizmsa da restavracionizms. 20
  • 21. konservatizmic da restavracionizmic tradicionalisturi da konservatiul-revoluciuri mimdinareobis organul Semadgenel nawils warmoadgenen. Tanac, aucilebelia erTi momentis gaTvaliswineba: diaqronuli informaciis raodenoba Tavisi bunebiT limitirebulia eTnokulturuli farglebiT (winaprebis mier gadmocemuli informacia ar SeiZleba iyos usasrulod didi), xolo sinqronuli informaciis absoluturi raodenoba ki ganuwyvetliv izrdeba. amis gamo, zemoTaRniSnuli Sedegis misaRwevad unda gaizardos diaqronuli informaciis ganmeorebadoba. Tanac informaciis aseTi erTgvari “zedmetoba” sasargebloc iqneba, radganac rogorc pedagogikidanaa cnobili – informaciis garkveuli “zedmetoba” aucilebelia teqstis adeqvaturi aRqmisaTvis. magram aris informaciuli "xmauris" problemac anu safrTxe imisa, rom am "xmauris" gamo ar moxdeba umniSvnelovanesi informaciis aRqma da igi Caikargeba SedarebiT naklebi mniSvnelobis mqone informaciis nakadSi. amitom diaqronuli informaciis calkeuli "blokebis" zedmetobis xarisxi proporciuli unda iyos maTi mniSvnelobisa. esec Zalian mniSvnelovani momentia erovnuli TviTmyofadobis SenarCunebis saqmeSi. vfiqrobT, rom orive punqtma centraluri adgili unda daikavos nacionalizmis ideologiur struqturaSi. rogorc vxedavT, Cvens mier Camoyalibebul iqna eTno-kulturuli informaciis moZraobis regulirebis principebi nacionalisturi ideologiis TvalTaxedviT. magram migvaCnia, rom igive ori punqtis eqstrapolireba SesaZlebelia eTno-genetikur informaciazec. rasakvirvelia, sinqronuli da diaqronuli eTno-genetikuri informaciis cneba ar iqneba iseTive calsaxa, rogorc eTno-kulturuli informaciis SemTxvevaSi. miuxedavad amisa vfiqrobT, rom SeiZleba vuwodoT memkvidruli informaciis eqskluziurad eTnosis SigniT gadacemis process _ eTno-genetikuri Sida sinqronuli informaciuli nakadi, xolo gare sinqronuli informaciuli nakadi _ analogiur process eTnosis gareT anu ucxoelebTan. gasagebia, rom diaqronuli nakadis sidide _ STamomavlobaSi datovebuli sakuTari genebis raodenobaa, romelic datovebuli STamomavlobis ricxviT izomeba. maSin zemoTCamoyalibebuli ori punqtis interpretacia niSnavs: 21
  • 22. 1) unda iqnes miRweuli Sida sinqronuli eTno-genetikuri informaciuli nakadis prevalireba gare sinqronul informaciul nakadze. eTnologiis enaze es niSnavs endogamias. eTnologiidan cnobilia, rom eTnosis formirebisa da stabilurobisaTvis aucilebelia, misi garkveuli genetikuri gancalkeveba sxva eTnosebisagan, ramac asaxva eTnikur endogamiaSi naxa (15). politologiaSi msgavsi midgoma SesaZlebelia eTno-rasobrivi evgenikuri RonisZiebebis terminiT ganimartos. rogori gansxvavebuli Sinaarsobrivi datvirTva ara aqvs aRniSnul terminsa da endogamias, mTavari mainc erTia _ sakuTari eTnosis genetikuri informaciis dacva ucxo elementebisagan. 2) unda iqnes miRweuli diaqronuli informaciis procentuli wilis zrda. demografTa enaze es niSnavs mocemuli eTnosis mier datovebuli STamomavlobis raodenobis zrdas anu mravalSvilianobas. eris fizikuri gadarCenis procesSi, es, rasakvirvelia, aucilebeli momentia. ∗ ∗ ∗ miuxedavad imisa, rom nacionalisturi ideologiis garSemo sakmaod didi moculobis literaturaa dawerili (gansakuTrebiT ki bolo aTwleulebSi) (1; 2; 11), vfiqrobT, rom am fenomenis analizi mainc ar gacdenila beletristikis sazRvrebs. mxolod sistemuri midgomis saSualebiT gaxda SesaZlebeli, sarwmunod dadgeniliyo is faqti, rom nacionalizmis Teoriuli struqturis aucilebeli komponentebia: kulturuli nacionalizmi, tradicionalizmi, eTno-rasobrivi evgenika, mravalSvilianoba. SesaZlebelia, swored amis gamoa nacionalizmSi (mis ekonomikur koncefciaSic ki) kulturuli da genetikuri komponentebis wamyvani mniSvneloba. rasakvirvelia amiT ar amoiwureba nacionalisturi ideologiis Sinaarsi, magram am fenomenis sirTulis gamo, romelime erT midgomas ar SeuZlia moicvas misi mTeli mravalgvaroba. amitom, maTematikosebis 22
  • 23. enaze rom vTqvaT, zemoCamoTvlili niSnebi nacionalizmisaTvis damaxasiaTebeli aucilebeli, magram arasakmarisi niSnebia. maSasadame sistemuri midgomis saSualebiT, Cven calsaxad ganvsazRvreT erovnuli interesis Sinaarsi da amiT nacionalisturi ideologiis struqturac. igi moicavs eris, rogorc sulieri ise fizikuri gadarCenisaTvis aucilebel konkretul RonisZiebaTa sistemas. gamoyenebuli literatura 1. gelneri e. erebi da nacionalizmi. Tb., 2003. 2. smiti e.d. nacionalizmi. Teoria, ideologia, istoria. Tb., 2004. 3. Арутюнов С.А., Чебоксаров Н.Н. Передача информации как механизм существования этносоциальных и биологических групп // Расы и народы. Еж. 1972. вып. 2. c. 8-30. 4. Бромлей Ю.В., Пучков П.И. Процессы этнического развития и этническое прогнозирование // Природа. 1986. №2. с. 28-35. 5. Генон Р. Кризис современного мира. М., 1993. 6. Глоссарий базовых терминов по информационному обществу (http://www.iis.ru/glossary) 7. Краткий словарь по социологии. М., 1988. 8. Лоусон Ч.А. Язык, коммуникация и биологическая организация // Исследования по общей теории систем. Сб. переводов. М., 1969. с. 462-485. 9. Луман Н. Власть. М., 2001. 10. Миллер А.И. Национализм как теоретическая проблема // ПОЛИС. 1995. №6. с.55- 60. 11. Нации и национализм. Б. Андерсон и др. М., 2002. 12. Семененко И.С. Глобализация и социокультурная динамика: личность, общество, культура // ПОЛИС. 2003. №1. с.5-20. 13. Соловьев А.И. Коммуникация и культура: противоречия поля политики // ПОЛИС. 2002. №6. с. 6-17. 14. Сорокин П. Человек, цивилизация, общество. М., 1992. 15. Bauch B. Vom Begrif der Nation: Ein Kapitel zur Geschichtsphilosophie. B. 1986. 16. Hall J.A. Nationalisms: Classified and Explained - “Daedalus”. Summer, 1993. 17. Verdery K. Whither “Nation” and “Nationalism” – “Daedalus”. Summer, 1993. 18. Winkler H.A. Vorwort-Winkler H.A. (Hrgs) Nationalismus. Köln, 1978. 23
  • 24. daviT macaberiZe Tsu istoriis fakulteti, kulturis istoriisa da Teoriis kaTedra faqtorebis civilizaciuri da politikuri faqtorebis Tanafardoba kavkasiur konfliqtebSi kavkasia, romelic eTnosebis, kulturebis, religiebisa da civilizaciebis rTul mozaikas warmoadgens, dReisaTvis ramdenime konfliqtisa da kidev ufro meti potenciuri konfliqtis arenaa. kavkasiaSi mimdinare procesebis asaxsnelad rigi mkvlevarebi da politikosebi cdiloben s.hanTingtonis “civilizaciaTa Sejaxebis Teoriis gamoyenebas. amasTan, mecnierul interess xSirad gadafaravs politikuri motivi, rodesac konfliqtSi monawile romelime mxare cdilobs “civilizaciur-religiuri SeuTavseblobis” ideis gamoyenebas. s.hanTingtonis koncefciis Tanaxmad, civilizaciurad dayofil msoflioSi konfliqtebi, umTavresad, sxvadasxva civilizaciis Sexvedris arealebSi warmoiSoba. 1993 wels gamoqveynebul statiaSi hanTingtoni (6) Tavisi Teoriis dasturad asaxelebs kavkasiaSi arsebul konfliqtebsac, kerZod, CeCneT-ruseTis, somxeT-azerabaijanis, oseT-inguSeTis. magram, am statiaSi igi saerTod ar exeba saqarTvelos, qarTul-osur da qarTul- afxazur konfliqtebs, romlebic, cxadia, ar aixsneba civilizaciaTa Sejaxebis versiis farglebSi. “civilizaciaTa Sejaxebis” 1996 wlis gamocemaSi kavkasiaSi da, kerZod, saqarTveloSi mimdinare konfliqtebi (afxazeTisa da oseTis) ar aris ganxiluli civilizaciaTaA Sejaxebis WrilSi. isini moxseniebulia mxolod faqtad, sabWoTa kavSiris Semdeg mimdinare dezintegraciuli procesebis fonze (7). amrigad, kavkasia hanTingtonTan saxeldeba momaval msoflioSi mosalodneli konfliqtebis erT-erT ZiriTad kerad, iseve rogorc iugoslavia, maxlobeli aRmosavleTi da zogierTi sxva regioni. oriode sityviT SevexoT kavkasiaSi mimdinare konfliqtebis politikur diskurss. amas SeiZleba regionis (kavkasiis) politikuri orientaciis sakiTxic ewodos, Tumca, isic gasarkvevia, marTebulia Tu ara saubari saerTo-kavkasiur (an, Tundac, samxreT-kavkasiur) politikur orientaciaze. samxreT kavkasiis konfliqtebTan dakavSirebiT 24
  • 25. aucilebelia moxdes TviT samxreT kavkasiis qveynebis marTebuli identifikacia. pirvel rigSi, SeuZlebelia samxreT kavkasiis respublikebi mudmivad postsabWouri sivrcis nawilad moiazrebodnen. saWiroa maTi identuroba ufro konkretulad ganisazRvros. erTi mxriv, evrosabWoSi saqarTvelos miReba da somxeT-azerbaijanis gawevrianebac kavkasiis “gaevropulebis” garkveul imedebs iZleva. meores mxriv, am qveynebis evrokavSirSi miRebis Zalian Soreuli da saeWvo perspeqtiva regionis evropul mowodebas kiTxvis niSnis qveS ayenebs. calke unda aRiniSnos, rom ikveTeba Tanamedrove saerTaSoriso sistemis yvelaze gavleniani Zalebis _ aSS, evrokavSiris, islamuri samyaros da ruseTis _ interesebi. am Zalebs Soris daZabuloba Zalzed negatiurad aisaxeba kavkasiaze (3). rogorc vTqviT, kavkasiaSi mimdinare procesebidan zogierTi ver jdeba s.hanTingtonis “civilizaciaTa Sejaxebis” versiaSi. esenia: qarTul-osuri da qarTul-afxazuri konfliqtebi; aseve, azerbaijanis TurqeTTan kavSiris sapirispirod, qristianuli somxeTis daaxloeba Siitur iranTan (90-iani wlebi, am dros saqme energosistemaTa integraciamdec ki mivida); meore mxriv, ori Siituri saxelmwifos, azerbaijanisa da iranis civi urTierTobebi. 1992 wels, afxazeTis konfliqtis dros, saqarTvelos winaaRmdeg Crd. kavkasiel muslimebTan erTad ibrZodnen qristiani kazakebi. zviad gamsaxurdias kavSiri dudaevTan, baqo-Tbilisi-kievis RerZis Seqmnis mcdeloba, kaspiis navTobis evropaSi transportireba ruseTis gverdis avliT, ruseT-iranis _ ori civilizaciurad gansxvavebuli qveynis _ daaxloeba aseve ewinaaRmdegeba am Teorias. kavkasiis faqtobrivi masalis ganxilvisas s.hanTingtonis koncefcias bevri mowinaaRmdege gamouCnda. magaliTad, oqsfordis universitetis saerTaSoriso urTierTobaTa kaTedris gamgis nil makfarleinis azriT, s.f.hanTingtonis koncefcia kavkasiasTan mimarTebaSi “konceptualuri TvalsazrisiT bundovani, empiriulad arazusti da regionisTvis, erTgvarad, safrTxis matarebelia.” Tumca, amave dros, igi mimzidvelia regionis xalxebisaTvis, radgan, misi logikiT, regioni globaluri politikis yuradRebis fokuss warmoadgens (2, 11). n.makfarleins eWvi Seaqvs TviT imaSi, Tu ratom aris civilizaciuri kuTvnileba yvelaze 25
  • 26. Zlieri faqtori, amis damamtkicebeli argumentebi mas arcTu ise safuZvlianad eCveneba: hanTingtonTan civilizaciuri kuTvnileba ganixileba rogorc damoukidebeli faqtori, romelic gavlenas axdens adamianebis interesTa gansazRvrasa da maT Semdgom qmedebaze. magram savsebiT cxadi araa, ratom unda movaxdinoT civilizaciuri kuTvnilebis faqtoris amgvari interpretacia (2, 13). Zalze sainteresoa hanTingtonis Teoriis makfarleiniseuli analizi kavkasiasTan mimarTebaSi. ras uwinaswarmetyvelebs es Teoria kavkasias? am Teoriis Tanaxmad, savaraudoa kavSiri erTi mxriv, ruseTs, saqarTvelosa da somxeTs, rogorc qristianul qveynebs (hanTingtonisaTvis religia civilizaciuri identurobis ZiriTadi ganmsazRvrelia), xolo, meore mxriv _ TurqeTs, irans, azerbaijansa da Crd. kavkasiis muslim xalxebs Soris. es samwuxaro scenaria, romlis Tanaxmad, subregionuli TanamSromlobis yovelgvari mcdeloba, magaliTad, “mSvidobiani kavkasia” da evraziuli derefani, warumatebeli an droebiTi xasiaTisaa (2, 14). kavkasiis konfliqtebis mizezebi SeiZleba iZebnebodes politikur da ekonomikur faqtorebSi. exeba ra azerbaijansa da somxeTs Soris konfliqtis sakiTxs, n.makfarleni aRniSnavs, rom irani pirdapir exmareboda somxeTs da es ganpirobebuli iyo politikuri (TurqeTis gavlenis gaZliereba, azerbaijanuli nacionalizmis zrda iranis azerbaijanul umciresobaSi, SiSi aSS-azerbaijanis daaxloebisa) da ekonomikuri (ekonomikuri mogeba blokadaSi myof somxeTTan vaWrobiT, iranis wili energetikul ganviTarebaSi) mizezebiT (2, 16). kavkasiaSi mimdinare konfliqtebma mravali problema warmoSva rogorc Tavad regionSi, aseve saerTaSoriso arenazec. es regioni erT- erTi mniSvnelovania strategiuli TvalsazrisiT da mravali qveynisTvis (gansakuTrebiT dasavleTSi) yuradRebis obieqtia sxvadasxva mizezis (politikuri, ekonomikuri da a.S.) gamo. TiToeulma konfliqtma didi politikur-ekonomikuri (kavkasiaSi arsebuli satransporto qselis rRveva, afxazeTis sarkinigzo blokada) da socialur-eTnikuri cvlilebebi gamoiwvia (igulisxmeba, pirvel rigSi, migraciuli procesebi). gadauwyvetel konfliqtebs didi gavlena aqvT regionSi arsebul situaciaze. isini aferxeben am qveynebis politikur- 26
  • 27. ekonomikur ganviTarebas, iwveven politikuri cxovrebis sisastikes da arastabilurobas organizebuli danaSaulebebiTa da terorizmiT. es, Tavis mxriv, aisaxeba im did proeqtebze (navTobsadeni, traseka), romlebic kavkasiaSi unda ganxorcieldes da romlebic am regionSi usafrTxoebisa da stabilurobis garantad gvevlineba. dResdReobiT dasavleTi mniSvnelovan rols TamaSobs am konfliqtebis mogvarebaSi. am procesSi CarTulia evrokavSiri da sxva saerTaSoriso organizaciebi. isini regionSi stabiluri da mSvidi situaciis SeqmniT arian dainteresebuli. evrokavSirs stabilurobis miRweva surs politikuri da ekonomikuri saSualebebiT, aSS ki amas politikuri da samxedro meTodebiT cdilobs. aucilebelia imis aRniSvna, rom kavkasiis konfliqtebs diferencirebulad unda mivudgeT. ar SeiZleba CrdiloeT da samxreT kavkasiis konfliqtebi erT prizmaSi moiazrebodes. pirvel rigSi, es saerTaSoriso politikur arenaze maTdami sxvadasxva damokidebulebiT aris ganpirobebuli. samxreT kavkasiaSi ukve aqtiurad ikveTeba dasavleTisa da aSS interesebi yvela sferoSi, maSin rodesac CrdiloeT kavkasia ruseTis ganuyofel nawilad aRiqmeba. amrigad, SeiZleba iTqvas, arsebuli politikuri koniunqturidan gamomdinare, kavkasia erTian regionad ver ganixileba, Tumca politologebi gvTavazoben amis SesaZleblobas, Tu dakmayofilebuli iqneba Semdegi pirobebi: pirveli, Tu kavkasiaSi moqmedi eqstraregionuli Zalebi (ruseTi, TurqeTi, irani, aSS, evrokavSiri) gadawyveten mWidrod iTanamSromlon am regionSi, da meore, Tu ruseTis dezintegraciis procesi gagrZeldeba da CrdiloeT kavkasiasac moicavs. sxva SemTxvevaSi marTebuli iqneba CrdiloeT da samxreT kavkasiis cal-calke subieqtebad warmodgena (3, 38). erTgan saqarTvelos orientaciasTan mimarTebaSi iyo moxseniebuli Semdegi Tezisi da, vfiqrobT, mTlianad regionTan, kavkasiasTan mimarTebaSic SeiZleba amis ganzogadeba: “prodasavlur, prorosul da pankavkasionistur Tu izolacionistur mimarTulebebs Soris brZolaSi mtkivneulad mimdinareobs saqarTvelos sagareopolitikuri priorite- tebis Camoyalibebis procesi” (3, 42). samxreT kavkasiis regionSi arsebul saxelmwifoebsac am Zalebs Soris aqvT arCevani gasakeTebeli da es TiTqmis gakeTebulic ki aqvT. saqarTvelosa da azerbaijanis dasavluri 27
  • 28. da somxeTis gamokveTilad prorusuli orientacia, bunebrivia, gaaZnelebs kavkasiis saxelmwifoebs Soris daaxloebas da erTian kavkasiaze saubars. miTumetes im garemoSi, rodesac am saxelmwifoebs ruseTisagan provocirebuli konfliqtebi ukve aTeuli weliwadia mougvarebeli aqvT da amis gamo mravali problema aqvT gadasawyveti (ltolvilebi, samSvidobo Zalebi, separatistuli reJimebi da a.S.). Tumca isic aucileblad unda aRiniSnos, rom samxreT kavkasiis xelsayreli geopolitikuri mdebareobis gamo, ramac es regioni dasavlelTa interesis sferoSi moaqcia, CrdiloeT kavkasiisagan gansxvavebiT, igi ufro advilad “dausxlta” xelidan “did mezobels”. survilis SemTxvevaSi, dasavleTis da aSS mxardaWeris pirobebSi, samxreT kavkasiis qveynebi advilad SeZleben damoukideblobisa da saxelmwifoebriobis srul ganxorcielebas da demokratiuli sistemis aSenebas. Yrac Seexeba kavkasiis konfliqtebis politikur mizezebs, Cveni azriT, aq gadamwyveti roli Seasrula sabWoTa periodis administraciul-teritoriulma dayofam. kerZod, Crdilo kavkasiaSi rsfsr Semadgeneli avtonomiuri erTeulebi (yabardo-balyareTi, CeCneT- inguSeTi, yaraCai-CerqezeTi) xelovnurad Camoyalibda ise, rom sadao teritoriebis sakiTxebi Riad darCa. amas daemata Crdilo kavkasiis xalxebis mimarT xelisuflebis ukanono qmedeba, magaliTad, 1940 wels inguSebis gadasaxleba da maTi teritoriebis gadacema CrdiloeT oseTis avtonomiuri respublikisaTvis. samxreT kavkasiaSic realuri safuZvlis ararsebobis pirobebSi Seiqmna avtonomiuri respublikebi da olqebi (samxreT oseTis avtonomiuri olqi, afxazeTis avtonomiuri respublika, aWaris avtonomiuri respublika, yarabaRis avtonomiuri olqi, naxWevnis avtonomiuri respublika), ganisazRvra maTi teritoriebi. rogorc ki sabWoTa kavSiris rRveva daiwyo, yovelive aman safuZveli Seqmna aq warsulis gaxsenebasa da konfliqtebis warmoSobisaTvis. amrigad, kavkasiis yvela konfliqtSi civilizaciuri da politikuri faqtorebis Tanafardoba erTnairi ar aris. am konfliqtebis umravlesobaSi civilizaciuri faqtori gadamwyvet rols ar asrulebs. aq, umetesad, didi saxelmwifoebis politikuri da ekonomikuri interesebi ikveTeba. Svedi mecnieri svante korneli cdilobs daamtkicos, 28
  • 29. rom kavkasiis konfliqtebSi religia, romelic hanTingtonisaTvis mTavari civilizaciuri maxasiaTebelia, SezRudul rols TamaSobs. regionSi mimdinare konfliqtebs eTnopolitikuri safuZveli aqvs. misi azriT, am konfliqtis warmoSobaSi eTnikurobis politizacias ufro aqvs adgili, vidre religiur identifikacias (8). zemoTqmuli ar niSnavs, rom civilizaciur-kulturuli da religiuri faqtorebi gavlenas ar axdenen politikuri safuZvliT warmoqmnili konfliqtebis dinamikaze. maT SeiZleba katalizatoris roli iTamaSon. konfliqtis dasawyisSi maTi gavlena SeiZleba gamoixatos konfliqtis monawile mxareTa gaucxoebaSi, Semdeg ki konfliqtis gaRrmavebis xelSewyobaSi (magaliTad, islamuri fundamentalizmis gavrceleba). meore mxriv, kulturuli faqtoris win wamowevam SeiZleba xeli SeuSalos konfliqtis warmoqmnas (mag. “kavkasiuri erTobis” idea CeCnur-qarTul urTierTobebSi). kavkasiis konfliqtebis, kerZod, ruseT-CeCneTis konfliqtis sakiTxisa da misi mowesrigebis sayuradRebo, Tumca sakamaTo xedva SemogvTavaza CeCneTis yofilma premier-ministrma xoj-ahmed nuxaevma, amJamad “fond daxuruli sazogadoebis” (amsterdami) direqtorma. mis TeoriaSi figurirebs samive zemoTnaxsenebi faqtori – civilizaciuri, kulturuli da religiuri (5). vfiqrobT, marTebuli iqneba gavixsenoT politologTa Sexeduleba kavkasiis momavalze. aq, rogorc wesi ori ZiriTadi varianti ganixileba. optimisturi versiis Tanaxmad, saqarTvelo, somxeTi da azerbaijani unda mixvdnen, rom mWidro TanamSromloba da regionuli integracia maT saSualebas miscems, ufro srulad gamoiyenon ekonomikuri da geoekonomikuri potenciali da amiT ganimtkicon damoukidebloba da suvereniteti. sxvebi amtkiceben, rom kavkasiis sami saxelmwifo sakmarisad ganviTarebuli ar aris imisTvis, rom airCion integraciisa da kompromisebis gza da mihyves am gzas bolomde, gare Zalebis nebisgan damoukideblad. isini saubroben kavkasiaSi ori metoqe aliansis (erTi mxriv, ruseTi_somxeTi_irani, meore mxriv, saqarTvelo_azerbaija- ni_TurqeTi) warmoqmnaze ucxo saxelmwifoTa monawileobiT. Tumca dasasruls isic unda iTqvas, rom ucxo saxelmwifoebi zrunaven 29
  • 30. regionis stabilizaciisTvis, sxvadasxva mizezebis gamo, rogorc es zemoT iyo naxsenebi (3). Y mkvlevarTa nawili xazgasmiT aRniSnavs kavkasiis xalxebis gansakuTrebul istoriul gamocdilebas civilizaciur-kulturuli TanamSromlobis sferoSi. magaliTad, poloneli Teologi, filosofosi da kulturologi avgust peter kirSi (1916-2002) gardacvalebamde cota xniT adre werda: “kavkasia aris is regioni, sadac samma umTavresma kulturam, religiam, azrovnebis meTodma, mentalobam _ uZvelesma iudaizmma, evropulma qristianobam da aRmosavlurma islamma _ mSvidobiani Tanaarsebobis TvalsaCino da xelSesaxebi magaliTi misces kacobriobas. dRes, 2001 wlis 11 seqtembris movlenebis fonze warmoCenili sxvadasxva fobiis sawinaaRmdego efeqturi antidotis gamomuSaveba mxolod da mxolod kacobriobis kulturul monapovarSi iberul-kavkasiuri Rvawlis SeswavliT, saTanado daskvnebiTa da codniT SeiaraRebis SemTxvevaSi aris SesaZlebeli” (1). radgan 2001 wlis 11 seqtembers SevexeT, aucileblad unda gavixsenoT is faqti, rom swored 2001 weli gaeros mier civilizaciaTa Soris dialogis wlad iyo gamocxadebuli. dialogi konfliqtis gadawyvetis yvelaze sasurveli gzaa. gaeros generaluri mdivani kofi anani gaeros 53-e plenarul sxdomaze (1998 wlis 4 noemberi) aRniSnavda: samarTlian da konstruqciul dialogs SeuZlia xeli Seuwyos civilizaciisa da religiis sakiTxebis gancalkevebas politikuri da teritoriuli sakiTxebisagan da migviyvanos konfliqtebis daregulirebamde, rac misaRebi iqneba yvela religiisaTvis. xazi gavusvaT, rom kavkasiis konfliqtebis umravlesobaSi swored es sakiTxebia urTierTaRreuli, rac xelsayreli garemoebaa konfliqtis SenarCunebaSi dainteresebulTaTvis. axla ki kofi ananis mier axlo aRmosavleTis konfliqtebis gadawyvetis versias SevexoT: dialogi kulturebsa da religiebs, WeSmarit da mcdar Sexedulebebs, samarTlianobasa da aucileblobas (garduvalobas) Soris SeiZleba xelSemwyobi faqtori aRmoCndes monawileTa mier mSvidobisaken gzis sapovnelad, _ aRniSnavda igi. am regionebSi namdvilad arsebobs TviTgansazRvrisa da usafrTxoebis sakiTxebTan dakavSirebuli seriozuli da savsebiT realuri problemebi. maTi gadawyveta Znelia, 30
  • 31. magram sityvisa da saqmis dialogma da SeTanxmebulma moqmedebam, romelic dafuZnebuli iqneba meore mxaris pretenziebis pativiscemasa da gagebaze, SeiZleba Secvalos situacia. dialogi unda daiwyos dauyovnebliv, yovelTvis da yvelgan, rodesac arsebobs Tundac mcireodeni SesaZlebloba [4]. gamoyenebuli literatura 1. gazeTi “xvalindeli dRe”, 2. IX. 2003 2. makfarleini n. “civilizaciaTa Sejaxeba”: kritikuli xedva. _ saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros sagareo politikis kvlevisa da analizis centris biuleteni. # 11 (20), Tb., 1999. 3. utiaSvili S. kavkasiis usafrTxoebis perspeqtivebi. “mSvidobiani kavkasia?” _ saqarTvelos strategiuli kvlevebisa da ganviTarebis centris biuleteni. # 41, agvisto, Tb., 2000. 4. 2001 год – год диалога между цивилизациами под егидой ООН. М., 2001. 5. Нухаев Х.-А. Конец цивилизации. – Международная конференция ”Открытое и закрытое общество – конфликт и диалог”. Варшава, 22-24 февраля, 2003. с.17-44. 6. Huntington S.P. The Clash of Civilizations? – Foreign Affairs, Summer, 1993. 7. Huntington S.P. The Clash of Civilizations and the Remaking of World Order. N.Y., 1996. 8. Kornell S. E. Religion as a Factor in Caucasian Conflicts. – Civil Wars, vol.1, # 3, Autumn 1998. SoTa xinCagaSvili Tsu istoriis fakulteti, kulturis istoriisa da Teoriis kaTedra hoj- msofliosa da kavkasiis momavlis versia _ hoj-ahmed nuxaevis Teoria pirvel rigSi, minda SemogTavazoT im avtoris mokle biografiuli cnobebi, romlis naSromebis ganxilva da warmodgena maqvs ganzraxuli. hoj-ahmed nuxaevi daibada 1954 wels yirgizeTSi, sadac misi ojaxi, iseve rogorc sxva CeCnebi, 1944 wels gadaasaxles. 1974 wels Cairicxa 31
  • 32. moskovis saxelmwifo universitetis iuridiul fakultetze, romelic ar daumTavrebia. swavlis periodSi, sxva CeCen studentebTan erTad, daaarsa CeCneTis damoukideblobis iatakqveSa komiteti. 1991 wels daukavSirda joxar dudaevs. 1995 wels groznosTvis brZolis dros daiWra. mogvianebiT ekava vice-premieris posti. 1998 wlidan igi ukve aqtiurad iwyebs naSromebis gamoqveynebas religiaTmcodneobisa da sazogadoebaTmcodneobis sferoSi. misi TaosnobiT daarsda konfesiaTaSorisi sazogadoebrivi moZraoba “xanifi”, 2001 wels ki daafuZna “fondi daxuruli sazogadoeba” (amsterdami), romelsac Tavad Caudga saTaveSi. 2003 wlis ivlisSi, misi daxmarebiT, TbilisSi Catarda II saerTaSoriso konferencia “Ria da daxuruli sazogadoeba: konfliqti da dialogi”, romlis organizatori iyo kavkasiis xalxTa saerTaSoriso samecniero-kvleviTi instituti. rogorc zemoT iqna aRniSnuli, hoj-ahmed nuxaevi ar aris ganaTlebiT istorikosi, Tumca misi, rogorc kavkasieli sazogado moRvawis damokidebuleba rigi sakiTxebisa da problemebisadmi, piradad me, sainteresod da sayuradRebod miviCnie. igi aqtiurad moRvaweobs sazRvargareT, afinansebs sxvadasxva konferenciasa Tu programas. misi mravalricxovani statiebi da naSromebi sxvadasxva problemas exeba _ rogorc saerTo-sakacobrio, ise lokalur-regionuli ganviTarebis gzebs. amjerad msurs gadmogceT mcire informacia misi Teoriis Sesaxeb msoflios momavali ganviTarebisa da kavkasiis eTno-politikuri Tu sxva saxis krizisidan gamosavlis ZiebasTan dakavSirebiT. faqtobrivad, Cems moxsenebaSi statiaSi ori Temaa gaerTianebuli, romlebzec cal-calke ajobebda dawvrilebiT saubari, Tumca oriveSi erTi msoflmxedveloba ikveTeba, erTiani, urTierTgamomdinare poziciaa, amitomac gadavwyvite, mainc gameerTianebina es Tematika. Tavis naSromSi “civilizaciis dasasruli” hoj-ahmed nuxaevi kacobriobis gaviTarebis suraTs “barbarosoba _ kultura _ civilizacia _ velurobis” modelis mixedviT gvTavazobs. sanam uSualod am kategoriebs Sevexebode, aRvniSnav, rom, rogorc Cans, mkvlevars am naSromis dawerisken 2001 wels niu-iorksa da amerikis sxva adgilebSi ganxorcielebulma teroristulma aqtebma da misma Sedegebma ubiZga. nuxaevi am movlenas pirdapir ukavSirebs globalizaciis process, 32
  • 33. rogorc saerTo sakacobrio kriziss, damRupvels rogorc umciresobis, ise umravlesobisTvis, romelSic Serwymulia kacobriobis yvelanairi arqetipuli koSmari. igi dakavSirebulia iseT cnebebTan, rogoricaa tirania, ukanonoba, Zaladoba. globalizacia gvTavazobs iseT samyaroSi cxovrebas, romelic agebuli iqneba principze “yvela yvelas winaaRmdeg pirveladi moxmarebis sagnebisaTvis brZolaSi”. am ukanasknelzea damokidebuli yoveli civilizebuli adamianis arseboba. rogor esmis Tavad “civilizacia” nuxaevs? misi azriT, civilizacia yoveldRiuri, daCqarebuli cvlilebebiT Sepyrobili sociumis istoriulad Camoyalibebuli cxovrebis wesia, igi kulturis krizisia, romelic sulieri da materialuri faseulobebisadmi gaorebuli da winaaRmdegobrivi damokidebulibiT aris ganpirobebuli. nuxaevis azriT, civilizacia faseulobiTi gamowvevaa, romelzec ori racionaluri pasuxi arsebobs: _ kulturis daCqarebuli modernizacia da oqros kerpisadmi Tayvaniscemis sasargeblod gakeTebuli gacnobierebuli arCevani _ nabiji win, velurobisaken, misTvis damaxasiaTebeli virtualuri cxovrebis wesis Tanamdevi faseulobebiTurT (teqnokratia); _ kulturis uaryofa da RvTis samsaxuris Segnebuli arCeva _ esaa nabiji ukan, barbarosobisken, tradiciuli cxovrebis wesisaken (Teokratia); arsebobs aseve erTi iracionaluri pasuxi: _ meryeoba modernizmsa da tradicionalizms Soris _ es aris arCevanze uaris Tqma gaurkvevlobis mdgomareobisa da koleqtiuri cnobierebis sul ufro Rrma krizisis fonze (demokratia). SemogTavazebT civilizaciis genezisis nuxaeviseul versias. misi azriT, aq gadamwyvetia sazogadoebaSi arsebuli cvalebadobis faqtori, romelic Sesaferisi pirobebis arsebobis SemTxvavaSi iwvevs socialur inovaciebs da kataklizmebs, arRvevs ra stabilurobas sazogadoebis, adamianis Tavdapirveli, tradiciuli, cikluri cxovrebis periodSi. Tavdapirvelad Temebad mcxovrebi adamianebi ganuxrelad misdevdnen winaparTa tradiciebs, miwaTmoqmedebas. Tumca SedarebiT nayofieri miwebis arsebobam da, misi wyalobiT, materialuri simdidris gaCenam, daarRvia Zveli suraTi da safuZveli Caeyara inovacias _ gaCnda 33
  • 34. samezoblo dasaxlebebi, romlebic xalxs aerTianebda ara sisxliT naTesauri kavSiriT, aramed teritoriuli principiT. warmoiqmna sofeli. gaCnda “Cemianis” da “sxvis” cnebebi, _ gaucxoeba barbarosul sazogadoebaSi, anu warmoiSva kultura. analogiurad, qalaqebis warmoSobac gaucxoebis safuZvlad unda miviCnioT, rogorc bunebriv TemTan, ise soflis xelovnur koleqtivTan mimarTebaSi. qalaqisa da Semdeg misi zednaSenis – saxelmwifos Seqmnis fonze adamiani meore nabijs dgams materialuri ganviTarebisa da zneobrivi degradaciis gzaze. aseTia sqema, romliTac qreboda yvela barbarosi xalxi da viTardeboda maTgan nasazrdoebi kulturebi da civilizaciebi. am kanonebiT yvela civilizacia, adre Tu gvian, aRwevs cxovrebis wesSi cvlilebaTa tempis maqsimums. roca teqnikuri aRmavloba piks aRwevs, zneobrivi ki _ fskers, sakmarisia barbarosTa erTi biZgi Signidan, raTa es civilizacia daingres da daubrundes kulturis fazas. xolo Tu dangrevis momentisaTvis am civilizaciam srulad dakarga sulieri faseulobebi, es biZgi sakmarisia imisTvis, rom civilizaciam moiSoros ukve usargeblo kulturuli garsi da gadagvardes velurobad. avtori samyaros tradicionalizmis prizmaSi ganixilavs, Sesabamisad, yvelafer arqauls, rogorc pirvelqmnils, srulyofils, afasebs dadebiTad, xolo inovaciebs _ rogorc bunebis sawinaaRmdego, pativmoyvareobiTa da sixarbiT Seqmnil gamogonebebs, romlebic safrTxes uqmnian sicocxles dedamiwaze. amitom tradicionalistur metaenaSi barbarosi brWyalebis gareSe gamoiyeneba da gulisxmobs adamians bunebriv, istoriamdel mdgomareobaSi. am TvalsazrisiT, kreacionistebsa da evolucionistebs Soris istoriuli polemikis konteqstSi, barbarosi “adamis Zis”, xolo veluri _ “maimunis STamomavlis” sinonimia. Tu velurobisken gadagvareba adre regionul da kontinentur civilizaciebs emarTeboda, romelTa adgils iWerdnen axali, gverdiT momwifebuli civilizaciebi, 2001 wlis 11 seqtembers adgili hqonda sul sxvagvari masStabis kolafss: kulturuli garsi moiSora kontinentTaSorisma, arsebiTad msoflio, teqnokratiulma civilizaciam. es iyo kacobriobis istoriis manZilze uprecedento gamowveva, romelic, 34
  • 35. rogorc nuxaevi aRniSnavs, kargs arafers gviqadis. am “Savi scenarisgan” Tavis dasaRwevad aucilebelia ganisazRvros “vin vin aris”, vin aris Cveni mokavSire da vin _ mteri. aseve unda gvqondes realobis mkafio modeli. gansakuTrebiT sainteresoa hoj-ahmed nuxaevis naSromi “CeCneTi da ruseTi: erTi RirebulebiTi sivrce, ori sazogadoebrivi sistema”. aq avtori Tavis samSobloSi datrialebul ambebs uSualod ukavSirebs “globalizmis gadasvlas mosamzadeblidan aRmasrulebel fazaSi”. avtori Tavis xalxTan mimarTebaSic cdilobs mokavSire-mtris garCevas da erTob saintereso daskvnebsac akeTebs. nuxaevis azriT, rom ara Zaladobis logika, CeCneTis winaaRmdegobis moZraobis religiur-zneobrivi miznebi da ruseTis saxelmwifo interesebis geopolitikuri buneba, SesaZlebeli iqneboda ruseTis zesaxelmwifos gaZliereba igive CeCnebis mxardaWeriTac, radgan mas _ erTaderTs _ SeuZlia Tavisi “birTvuli fariT” daicvas evraziis yvela xalxi da gamoiyenos vetos ufleba uSiSroebis sabWoSi, raTa safrangeTTan da CineTTan erTad, SeaCeros globalizaciis procesi. misi azriT, CeCneTma 1994 wels damoukideblobis gamocxadebiT Seqmna Teoriuli SesaZlebloba ruseTis samxreT sazRvrebze atlantizmis an islamizmis placdarmis Camoyalibebisa, rasac sruliad adekvaturi reaqcia mohqva. avtori miiCnevs, rom ruseT-CeCneTis dapirispirebis uSualo mizezi mainc lokaluri xasiaTisa iyo. igi sagangebod aRniSnavs, rom am omSi Caeba, erTi mxriv, saero saxelmwifo, polisi, meore mxriv ki _ religiuri xalxi, eTnosi. omisSemdgom periodSi sagrZnobi gaxda CeCeni eTnosis daTrgunva CeCnuri saxelmwifos mier. anu yvela CeCeni aRmoCnda, erTi mxriv, “Tavis”, “axal” saxelmwifoSi, meore mxriv _ rCeboda “Zvel”, pirvelqmnil, winaistoriul naTesaur TemSi. aseTma asimetriam _ politikuri cxovrebisa da eTnoreligiuri Sinaarsis SeuTavseblobam _ es xalxi, lamis, samoqalaqo omamde miiyvana. nuxaevi ukuagdebs rogorc dasavluri tipis demokratiuli saxelmwifos, ise aRmosavleTisaTvis tipuri islamuri saxelmwifos nimuSs Tavisi mSobeli xalxis cxovrebis mowyobisTvis da varaudobs, rom igi airCevs arasaxelmwifoebriv, tradiciul cxovrebis wess, romelic TviTmarTvadia arapolitikuri traibalizmis wyobis pirobebSi. 35
  • 36. amrigad, CeCnebma unda gaiazron sakuTari Tavi rogorc TviTmyofadma, tradiciulma, Temurma xalxma noxCim (TviTsaxelwodeba). realuri damoukideblobis uzrunvelyofa SeiZleba mxolod teipuri organizaciis farglebSi. amiT es sazogadoeba gaTavisufldeba rogorc dasavleTidan, aseve aRmosavleTidan momavali ucxo siaxleebisgan. avtoris azriT, CeCneTisaTvis efeqturi iqneba TviTmmarTvelobis is xerxebi da meTodebi, romelic emyareba sazogadoebrivi cxovrebis teipur-tukxamur organizacias. unda Camoyalibdes xelisuflebis Temur-patriarqaluri sistema. uari unda iTqvas sazogado samarTalze. adaTisa da yurani-sunas absoluturi uzenaesobis pirobebSi, nuxaevis azriT, moixsneba CeCneTis ruseTis “politikur subieqtad” yofnis yovelgvari problema. faqtobrivad nuxaevi, romelsac erTi xanoba vice-premieris posti ekava da CeCneTis respublikis umaRlesi ordeniT iyo dajildoebuli, ukve emigraciaSi aSkarad skeptikurad aris ganwyobili CeCnebis mier sakuTari saxelmwifos aSenebis perspeqtivisadmi da mowyobis absoluturad gansxvavebul, ucnaur models iZleva. igi gamomdinareobs sazogadoebis, xalxis cxovrebis arqetipuli nimuSebidan, romelic Seesabameba 1) barbarosobas, 2) kulturas, 3) civilizacias, 4) velurobas. davaxasiaToT isini: barbarosoba _ Tavdapirveli cxovrebis wesi adamianebisa, sadac sulieri faseulobebi materialurze maRla dgas, sadac mxolod RvTis Tayvaniscemaa miRebuli. statikur mdgomareobaSi myof aseT sociumSi ar SeiniSneba identurobis krizisi, ar arsebobs aranairi gaucxoeba arc bunebisadmi, arc axloblisadmi da arc RvTisadmi. kultura _ esaa materialuri da sulieri faseulobebis TiTqmis Tanabari zeoba, xalxis postbarbarosuli cxovrebis wesi. filosofiis Carevis sapasuxod, inovaciaTa gavlenis qveS, garkveulwilad, zurgs aqcevs RmerTs da iCens meore batons TayvaniscemisaTvis. esaa oqros kerpi. cvalebadobisa da socialuri moZraobebis fonze iwyeba identurobis seriozuli krizisi. 36
  • 37. civilizaciaSi sulier faseulobebze gabatonebulia materialuri Rirebulebebi, romelsac postkulturuli cxovrebis wesi SeiZleba vuwodoT. kulturis krizisis sapasuxod, rac misma winaaaRmdegobrivma xasiaTma ganapiroba, aq saSvelad mimarTaven mecnierebas, uaryofen RvTis sityvas, filosofias, Segnebulad irCeven oqros uflad da yovlis gamgeblad, xolo RmerTisadmi morCilebas da samsaxurs aSkara crumorwmunoebad miiCneven. aq identurobis krizisi Zlieri socialuri dinamikis fonze mimdinareobs. veluroba _ materialuri Rirebulebebis absoluturi batonoba, sadac aRar aris adgili sulierebisaTvis. postcivilizaciuri cxovrebis wesi, rodesac adamianebi, informaciis sapasuxod, mecnierebas teqnikas umorCileben da uZRvnian. aq daviwyebulia yvelanairi filosofia da religia, aq oqroa Tavad RmerTi. am dros adamians aRarc gaaCnia krizisis grZnoba, mas gavlili aqvs yvelanairi gaucxoeba bunebisadmi, axloblisadmi, RvTisadmi. anu adamiani biorobotia, romelsac mxolod samomxmareblo instinqtebi amoZravebs. nuxaevi saerTo kavkasiuri saxlis ideologadac gvevlineba. amis winapirobad igi kavkasiis saerTo bazris Seqmnas miiCnevs, romelic daaxloebs kavkasiel xalxebs. saerTo bazris Camoyalibeba, pirvel rigSi, calkeul sameurneo obieqtebs, TviTmmarTvelobis organoebs, regionebSi firmebsa da kompaniebs Soris urTierTTanamSromlobiT unda daiwyos, riTac saerTokavkasiuri politikur-saxelmwifoebrivi vertikali Zlier ekonomikur horizontals daefuZneba. misi azriT, mxolod gonivruli ekonomikuri integraciiT SeiZleba am regionis Semzadeba ucxouri investiciebisa da seriozuli proeqtebisTvis, rac regionSi stabilurobis garanti iqneba. nuxaevis TvalTaxedviT, harmoniuli TanamSromloba energetikis, satelekomunikacio da satransporto infrastruqturis modernizebis saqmeSi uzrunvelyofs kavkasiis istoriuli misiis aRdgenas, rogorc sakomunikacio kvanZisa evropisa da aziis gasayarze. am proeqtebiT dainteresebula msoflio banki, saerTaSoriso safinanso korporaciebi, savaluto fondi, evroparlamenti da sxvadasxva saxelmwifoTa mTavrobebi. warmodgenil naSromSi SevecadeT, mokled da, SeZlebisdagvarad, mravlismomcvelad warmogvedgina qarTuli samecniero wreebisaTvis 37
  • 38. faqtobrivad jer kidev ucnobi kavkasieli moRvawis hoj-ahmed nuxaevis naazrevi ama Tu im aqtualur sakiTxze. statia mxolod zogadi, gacnobiTi xasiaTisaa da miznad ar isaxavs mkvlevaris moRvaweobis srul analizs. nuxaevis mosazrebani kavkasiis momavalsa Tu, zogadad, msoflios ganviTarebis xasiaTze sainteresoa, rogorc CvenTvis mSobliuri regionis Svilisa da muslimi moazrovnisa. misi naSromebi sayuradReboa imitomac, rom igi aqtiurad iyo Cabmuli XX saukunis 90- iani wlebis kavkasiur qartexilebSi da, garkveul mizezTa gamo, mogvianebiT saSualeba mieca, ufro Sori distanciidanac ecqira samSobloSi ganviTarebuli movlenebisaTvis; aseve, globalizaciis procesis gaTvaliswinebiT, SemoeTavazebina mTlianad kavkasiis regionis momavali ganviTarebis sakuTari xedva. literatura gamoyenebuli literatura 1. Нухаев Х.-А. Конец цивилизации. – В сб.: Международная конференция «Открытое и закрытое общество – конфликт и диалог». Варшава, 22-24 февраля 2003 г., с.17-44. 2. Нухаев Х.-А. Чечня и Россия: одно ценностное пространство – две общественные системы. – В журн.: Звезда, СПб., 2003, с.168-189. 3. Нухаев Х.-А. Сила Кавказа – в единстве. – Бюллетень агентства «Шарк», Азербайджан, 15.04.98. 38
  • 39. giorgi lobJaniZe Tsu aRmosavleTmcodneobis fakulteti, semitologiis kaTedra yuranisa da saxarebis erTi mniSvnelovani paraleli mniSvnelovani evropuli islammcodneobis gariJraJze TiTqmis ukritikod iyo miRebuli azri, rom yurani muhamadis piradi gancdebisa da STabeWdilebebis, anda mis mier wanaabraamistuli religiebis mimdevarTagan mosmenil, am religiaTa wminda wignebis sxvadasxva pasaJis qaotur, xSir SemTxvevaSi aralogikur nazavs warmoadgens (2, 185). aseTi midgoma niSneuli iyo kvlevis imdroindeli donisaTvis. dRes ki, TviT muslim Teologebsac rom Tavi davaneboT, qristianul dasavleTSic gaCnda kvlevis Tanamedrove meTodebi, romelTa meSveobiTac mkvlevarebi cdiloben koreqtulad miudgnen maTTvis saintereso masalas da yuranis warmomavlobasTan dakavSirebiT msgavsi daskvnebis gakeTebas Tavi aaridon. Tumca, gvgonia, mainc saWiroa imis Tqma, rom, miuxedavad imisa, rogor vafasebT da vuyurebT muhamadis samociqulo misias, an yurani RvTiuri zeSTagonebis nayofad migvaCnia Tu muhamadis SemoqmedebiT- religiuri niWisa, erTi ram udavoa: orive SemTxvevaSi, `uwignurma~ muhamad mociqulma (an zeciuri STagonebis, an miwieri Semecnebis meoxebiT) kargad icoda abraamistuli religiebis (iudaizmi, qristianoba) ZiriTadi debulebebi da, SeiZleba, zepiri gadmocemebis gziT, magram safuZvlianad erkveoda am religiaTa saRvTo wignebis faqiz niuansebSi. Cvens am debulebas amyarebs yuranisa da saxarebis mxatvrul saxeTa sistemis paralelebi da gansakuTrebiT erTi, romelic ubralod ar Tavsdeba Cveulebrivi damTxvevis CarCoebSi da romlisTvisac, ramdenadac CvenTvis cnobilia, am kuTxiT aqamde yuradReba aravis miuqcevia. `zRudeTa suris~ 40-e aiaSi vkiTxulobT: `isini, romlebic ar ujerebdnen Cvens aiebs da ampartavnebdnen maTze... ar gaexsnebaT maT caTa karibWeebi da ver Sevlen samoTxeSi, vidre aqlemi ar gaZvreba nemsis yunwSi. amgvarad vuzRavT braleulebs~ 39
  • 40. (VII, 40) (6, 155). bunebrivia, am striqonebis wamkiTxvels maSinve gaaxsendeba iesos cnobili logia, romelic gvxvdeba rogorc kanonikur saxarebebSi, aseve apokriful teqstebsa da, maT Soris, im ebionitur evangeleebSi, romlebic (Tu Teoriulad mainc yuranis ara maradiul, aramed istoriuli warmomavlobis debulebas verwmunebiT), Cveni varaudiT, qristianobis Sesaxeb muhamadis mtkicebulebaTa formirebis erT-erT umniSvnelovanes wyaros warmoadgens. Tumca, rom ara erTi garemoeba, es damTxveva iqneb umniSvnelo aluziis farglebs arc ki gascileboda. cnobili mTargmnelisa da mecnieris baCana bregvaZis bolo xans gamoqveynebul CanawerebSi, sxvaTa Soris, aseT Canawersac vkiTxulobT: `Lapsus calami. maTes saxarebis XIX Tavis 24-e muxli: `uadviles ars aqlemi gansvlad xurelsa nemsisasa, vidre mdidari Sesvlad sasufevelsa caTasa~ (axali qarTuliT: `aqlemi ufro advilad gaZvreba nemsis yunwSi, vidre mdidari Seva caTa sasufevelSi~). ki magram, ratom maincdamainc aqlemi da ara, vTqvaT, `Jirafi~ an `spilo~? gana erTi an meore aqlemze nakleb zorbaa? (aqlemi da galiao, swored amazea naTqvami). es berZnuli dednis Zvel gadamwerTa meqanikuri Secdomis Sedegi unda iyos. SeadareT erTmaneTs ori Zveli berZnuli sityva: `kamelos~ _ aqlemi `kamilos~ _ bagiri, msxvili Toki. teqstologebisaTvis es Secdoma didi xania cnobilia, magram Secdomaze dafuZnebuli tradicia kvlavac ganagrZobs arsebobas~ (1, 8). aRniSnuli pasaJi TiTqmis sityva-sityviT aris gameorebuli `ebraelTa evangeles~ saxeliT cnobil ebionitur apokriful saxarebaSi: `da miubrunda igi simeons, Tavis mowafes, romelic ijda mis gverdiT, da uTxra: simeon ionas Zev, aqlems ufro gauadvildeba nemsis yunwSi Sesvla, vidre mdidars _ sasufevelSi~ (2, 69). am pasaJis komentarSi aRniSnulia: petre aq saxeldebulia ionas Zed, ise, rogorc maTes saxarebaSi (5, 17), im dros, roca ioanes saxarebaSi igi `ioanes Zea~ (4, 42). qristes gamonaTqvami ki emTxveva kanonikurs da is, rogorc Cans, momdinareobs uZvelesi qristianuli tradiciidan. `nemsis yunwi~ erqva ierusalimis taZris mcire kars, magram SeiZleboda berZnulenovan qristianebs es fraza yuriT sxvagvarad 40
  • 41. aReqvaT, ramdenadac `aqlemi~ da `Toki~ berZnulad erTnairad gamoiTqmis, werisas ki mxolod erTi asoTi gansxvavdeba ( 4, 89; 2, 79). maSasadame, rogorc zemodamowmebuli magaliTebidan irkveva, qristes logiaSi `nemsis yunwi~ ierusalimis taZris mcire kari igulisxmeba, sadac verc Seeteoda da arc aravin SeuSvebda aqlems. mogviano xanis saxarebis teqstologebma `aqlemis~ gaCena am idiomSi `lafsus kalamad~ miiCnies, radgan `nemsis yunwi~ pirdapiri mniSvnelobiT gaiges da logikurad daaskvnes, rom aq TviT idiomuri azrovnebisTvisac ki ufro bunebrivi unda yofiliyo `Toki~, da maSin es fraza ase waikiTxeboda: `rogorc Toki ver gaeteva nemsis yunwSi, ise mdidari ver moxvdeba sasufevelSi.~ muhamadis SemTxvevaSic saqme gvaqvs TiTqmis imave tipologiur SecdomasTan. yuranis aRniSnul monakveTSic `nemsis yunwi~ (arab. samm al- xiat) gagebulia pirdapiri mniSvnelobiT, radgan ierusalimis taZris mcire kari islamis sarwmunoebriv-Teologiuri sistemisTvis ukve arafers niSnavs. idiomi ki ucvleladaa gameorebuli, romlis zemoT warmodgenili stilisturi diskursic gviCvenebs, rom saxarebisa da yuranis es paraleli scildeba ubralo stilisturi analogiis farglebs da mkvlevars ufro mkveTri daskvnis gakeTebisaken ubiZgebs. gamoyenebuli literatura 1. bregvaZe b. Canawerebi. gazeTi `Cveni mwerloba~, #3 (184), 23-29 ianvari, 2004. 2. Апокрифы древних христиан. Исследование, тексты, комментарии. Москва, 1989. 3. Крымский А. Е. История мусульманства. Москва-Жуковский, 2003. 4. Памятники древней христианской письменности. Т.1-2. Москва, 1860. 5. Danielou J. Theologie du iudeo-christianisme. Paris, 1967. 6. al-kur’an al-qarim, al-azhar: majma’ al-buhus al-islamia, al-kahira, 1998. (arab. naze). 41
  • 42. Targmanebi svante korneli svante korneli postsabWouri sivrcis erovnebaTSorisi urTierTobebisa da samxreT-dasavleT aziis regionuli politikis mkvlevaria. misi gansakuTrebuli interesis sagani Tanamedrove samxreT kavkasiis aqtualuri problemebia _ eTnopolitika, avtonomiuri sistemebi da separatizmi. avtonomia _ konfliqtis wyaro kavkasiis konfliqtebi Teoriul perspeqtivaSi 1950-ian wlebSi saerTaSoriso arenaze interesis obieqtad eTnopolitikuri konfliqtebi mogvevlina. am movlenisadmi gamoCenilma yuradRebam kulminacias miaRwia civi omis Semdgom, rodesac konfliqtebma ifeTqa yofil sabWoTa kavSirsa da iugoslaviaSi. konfliqtebi warmoiSva aseve mkafiod gansazRvruli eTnikuri niSnis matarebel socialur jgufebs Soris _ afrikasa da samxreT aziaSi, aRmosavleT evropis postkomunistur saxelmwifoebsa da evraziaSi, aseve dasavleT evropaSi [1]. gabatonebuli Tvalsazrisi imis Taobaze, rom eTnikuri konfliqti iyo primitiuli warsulis gadmonaSTi, gadaisinja da miviwyebul iqna. es ganapiroba eTnikuri konfliqtebis naklebganviTarebul regionebSi gavrcelebam. aman gamoiwvia am sakiTxiT mediis daintereseba, riTac sazogadoeba ufro gaTviTcnobierda eTnikur sakiTxebSi. ufro metic, aman saTave daudo eTnikuri konfliqtebis mecnierul kvlevas, ramac daaCqara maTi gadawyvetis gzebis Zieba [2]. multieTnikur saxelmwifoebSi eTnikur umciresobaTa SemWidroebas xSirad mivyavarT TviTmmarTvelobis (teritoriuli avtonomia) an sruli gamoyofis moTxovnebamde [3]. ganakuTrebiT es exeba konkretul geografiul arealebs, sadac umciresobebi kompaqturad cxovroben. am regionebSi SesaZlebelia separatistuli saxelmwifos Seqmna; am dros 42
  • 43. teritoriuli kontroli xdeba konfliqtis ZiriTadi sakiTxi. im SemTxvevSi, rodesac eTnikuri jgufebis gansaxlebis arealebi nawilobriv gadafaravs erTmaneTs, zemoTxsenebuli moTxovnebis warmoSobis albaToba mcirea da iSviaTad Cndeba aseTi pretenziebi. am SemTxvevaSi ufro mniSvnelovania centralur xelisuflebaze kontrolis an gavlenis mopoveba [4]. marTlac, Fearon da Laitin aRniSnaven: “umciresobaTa jgufebis regionaluri koncentracia Zlieri faqtoria . . . es didi masStabis eTnikur Zaladobas ufro hgavs, vidre urbanul an did teritoriaze mimofantul umciresobebs” [5]. mravali Teoretikosi mivida im daskvnamde, rom eTnikuri konfliqtebis gadawyvetis gzebs Soris, yvelaze efeqturia is varianti, sadac saubaria regionalur avtonomiaze. Ted Gurr-is Tanaxmad “regionalurma avtonomiam daamtkica, rom is aris efeqturi antidoti eTnikuri omebis winaaRmdeg, romlebic Semadgenlobidan gamosvlis mizniT warmoebs dasavleTisa da mesame msoflios qveynebSi” [6]. Kjell-Ake Nordquist-ma daaskvna, rom “avtonomia _ TviTmmarTveli Sidasaxelmwifo regioni _ romelic Sidasaxelmwifo SeiaraRebuli konfliqtis dros iqneba konfliqtis gadawyvetis meqanizmi, monawile mxareebisaTvis aris rogorc Teoriuli, aseve praqtikuli arCevani” [7]. regionuli avtonomia eTnoteritoriulobis wina safexuria; eTnoteritoriuloba _ es aris teritoriuli kontroli, romelic eTnosis mier xorcieldeba. es meqanizmi maSinac muSaobs, rodesac esa Tu is regioni eTnikuri jgufis samSobloa, an eTnikuri umciresoba qmnis mosaxleobis udides umravlesobas avtonomiur erTeulSi da gadaaqcevs mas Tavisad. centraluri xelisuflebebi ramdenime mizezis gamo ewinaaRmdegebian moTxovnebs avtonomiis miniWebis Taobaze. pirveli, da yvelaze mniSvnelovani, es aris maTi SiSi imisa, rom umciresobisTvis teritoriuli avtonomiis boZeba regionis gamoyofisaken gadadgmuli pirveli nabiji iqneba. meore mxriv, erTi regionisaTvis avtonomiis boZeba SeiZleba aRqmul iqnes sxva eTnikuri jgufebis diskriminaciad [8]. mesame problema mdgomareobs SemdegSi: avtonomia zrdis intervenciis risks ucxo saxelmwifos mxridan, romelsac surs konkretuli eTnikuri umciresobis Tavis wevrad miReba [9]. miuxedavad aseTi SeniSvnebisa, 43