1. Teisinis argumentavimas Viešoji kalba 2009 m. lapkričio 28 d. , MRU, Vilnius

2. Retorika – įtikinėjimo menas; Retorika yra gero piliečio menas gerai kalbėti ( lot. Ars bene dicendi ); Menas, kuris moko žodžiais reikšti mintis ir jausmus, vadinamas stilistika, arba retorika ( Palazzi, 1969 );

3. Juridinė retorika – tai teisininko kalbėjimo ypatybių visuma, kuri pačiu tinkamiausiu būdu įtikinamais argumentais veikia adresatą ir kuri padeda kalbėtojui pasiekti užsibrėžtus tikslus

4. Romėnų retorikos principai Medžiagos ieškojimo ir rinkimo etapas ( Inventio) ; Kalbos komponavimo etapas (Dispositio) ; Kalbinio ir stilistinio teksto sutvarkymo etapas (Elocutio) ; Parašyto kalbos teksto mokymosi atmintinai etapas (Memoria) ; Kalbos sakymas (Actio) ;

5. Teismų kalbos pagal tematiką Tematika Tikslas Funkcija Stilistinės ypatybės Kaltinamoji kalba nustayti, įrodyti ir apibrėžti kaltę Informacinė (įrodyti faktais ir argumentais) ir tik iš dalies apeliacinė Profesionalumas, dalykiškumas, logiškumas, formuluočių tikslumas, aiškumas, glaustumas, objektyvumas, informatyvumas, polemiškumas, įtikinamumas Ginamoji kalba atmesti neteisingus kaltintojo priekaištus, rasti lengvinančių aplinkybių apeliacinė (įtikinti) ir informacinė Teisiamoji kalba nustatyti, kas teisinga, o kas ne, galutinai išspręsti bylą informacinė (išaiškinti, įrodyti)

6. Viešųjų kalbų funkcijos Informacinė – pranešti, išaiškinti, įrodyti, padėti rasti teisingą sprendimą; Apeliacinė – įtikinti, įteigti, paskatinti veikti (duoti stimulą); Emocinė – teikti estetinį pasigerėjimą;

7. Viešųjų kalbų sakymo būdai Teksto skaitymas; Sakymas atmintinai; Laisvas sakymas; Improvizacija; Laisvas kalbos sakymas;

8. TOPAI Topai – tam tikri loginiai žingsniai, kurie padeda plėtoti mintis. Schema pagal kurią turi kalbėti kaltintojas: Nusikaltimo įvykis; Kaltinamojo kaltė; Nusikaltimo motyvai; Aplinkybės, lemiančios kaltinamojo atsakomybės laipsnį ir pobūdį; Kaltinamojo charakteristika; Nusikaltimo padaryto nuostolio ar žalos pobūdis ir dydis ir t.t.;

9. Argumentavimas Argumentų galią lemia ne skaičius, o svoris. (lot. Argumenta ponderantur, non numerantur)

10. Argumentavimo tikslas Praktikoje žinomos keturios pagrindinės sąvokų įrodyti ir įtikinti kombinacijos: Įrodyti ir įtikinti (tobulos kalbos apibūdinimas). Neįrodyti, bet įtikinti; Įrodyti, bet neįtikinti; Ir neįrodyti, ir neįtikinti (visiška retorinė nesekmė);

11. Logikai svarbu įrodyti, retorikai – įtikinti adresatą savo argumentų teisingumu.

12. Rašytinė ir sakytinė kalba Tiek rašytinai, tiek sakytiniai kalbai keliami reikalavimai: Logiškumas bei taisyklingumas; Tikslumas; Aiškumas (suprantamumas); Glaustumas.

13. Rašytinė ir sakytinė kalba Rašytinės kalbos funkcijos: Pranešti; Supažindinti; Konstatuoti;

14. Rašytinė ir sakytinė kalba Sakytinės kalbos funkcijos: Išaiškinti; Įrodyti; Įtikinti;

15. Rašytinė ir sakytinė kalba Specifiniai sakytinės kalbos reikalavimai: Gyvumas; Vaizdingumas; Skambumas; Įtaigumas; Turtingumas; Tinkamumas;

16. Sentencijos teisininko kalboje Pagrindinės sentencijų funkcijos: Konstatavimo funkcija – ką nors patvirtinti, paskelbti; Didaktinė funkcija – pamokyti, paaiškinti, paauklėti, parodyti, kaip dera elgtis; Skatinimo funkcija – paraginti, pakviesti;

17. Sentencijos teisininko kalboje Sentencijos vertinamos dėl tokių požiūrių: Trumpumo – turima galvoje minimalus sakinio ilgis, jį sudarančių vienetų kiekybė; Glau s tumo – t.y. sakinio minties talpumo, kai trumpu sakiniu pasakoma daug, t.y. nedaug kiekybės požiūriu, bet daug savo reikšme; Tikslumo ir aiškumo - optimalaus minties ir žodžio atitikimo; Tinkamumo – minties universalumo ir platumo, gebėjimo pritaikyti įvairiomis aplinkybėmis; Vaizdingumo – skatinančio klausytoją regėti ir jausti; Teisingumo – kaip visiems priimtinair vienodai galiojanti norma;

18. Sentencijos teisininko kalboje Abstraktus pasakymas: Geriau mažiau negu nieko ; Konkretus regimas vaizdas: Geriau žvirblis rankoje negu briedis girioj; Abstraktus pasakymas: Jei užvesta kokia byla, tai ir išlaidų atsiranda... ; Jei ką blogo padarei, tai lauk bausmės ...; Įsivėlęs į blogus darbus, nesitikėk, kad išvengsi bausmės...; Konkretus regimas vaizdas: Į balą puolęs, sausa nekelsi;

19. Sentencijos teisininko kalboje Abstraktus pasakymas: Jeigu žmogus nekaltas, tai ir neatsako... ; Jeigu nebūsi ką pikto padaręs, niekas nekaltins...; Konkretus regimas vaizdas: Kas česnako nekremta, tas nė nesmirda; Abstraktus pasakymas: Kaip čia, taip ir ten; Kaip seniau, taip ir dabar; Visur tas pats vargas, nėra ko svajoti, kad ten gera, kur mūsų nėra. Konkretus regimas vaizdas: Kaip danguj, taip ir ant žemės;

20. Sentencijos teisininko kalboje Galimos sentencijų reikšmės: Achilo kulnas; Krokodilo ašaros; Damoklo kardas; Gulbės giesmė;

21. Sentencijos teisininko kalboje Galimi sentencijų panaudojimai: Taisyklės valdo, išimtis juokiasi? Tiesa gali būti precizinis melas. Sunku surasti tiesą, kai mokama už melą; Ko ks įtartinas žodžių artumas: apgauti ir gauti ! Nuogi faktai nori ne tik apsirengti, bet ir pasipuo š ti. Subtilus melagis – bemaž tiesos žinovas

22. Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška Informacinių ženklų grupės: Girdimieji (akustiniai); Regimieji (vizualiniai); Liečiamieji (taktiiliniai);

23. Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška Girdimieji žeklai: Balso moduliacijos – tonas, garsumas, tembras, skambumas, ritmas, akcentai, garso aukštis, pauzės – yra verbalinės raiškos dalis, o juokas, verksmas, atodūsiai ir kt. – neverbalinė raiška. (kūno kalba); Balso garsumas – tarsenos ypatybė. Balso garsumas, pritaikytas konkrečiai auditorijai;

24. Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška Girdimieji žeklai: Akcentai arba kirčiai – tai yra labai svarbi girdimųjų ženklų dalis. Gerbiamieji teisėjai, šitą bylą mes privalome pagaliau išspręsti kartu.

25. Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška Gerbiamieji teisėjai, šitą bylą mes privalome pagaliau išspręsti kartu. Gerbiamieji teisėjai – didelis atsakomybės krūvis perkeliamas ant teisėjų pečių; Šitą bylą – koncentruojamas dėmesys į šią, o ne kitą bylą, stengiamasi pabrėžti šios bylos sudėtingumą, ypatingumą; Mes – kolektyvinės atsakomybės pabrėžimas; Privalome – būtinybė veikti energingiau, paslankiau; Pagaliau – pabrėžiamas nesibaigiantis bylos vilkinimas, nesitaiksytmas su tokia padėtimi; Išspręsti – pasiryžimo skatinimas, t.y. Privalome ne vilkinti, o išspręsti bylą; Kartu – akcentuojamas sprendimo būdas (ne aš ar Jūs, ne pavieniui, kas sau, o visi kartu esame atsakingi).

26. Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška

27. Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška

28. Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška Regimieji ženklai: Kalbėtojo poza, stovėsena, laikysena, gestai, žvilgsnis, mimika, šypsena. Teigiamai veikia atviras, be įtampos, bet ne įžūlus žvilgsnis, tiesi, bet laisva, natūrali, nesusitngusi laikysena. Taip pat gerina kalbą ir laisvi bei santūrus gestai. Neigiamus ženklus siunčia sutraukti antakiai, rūsti kakta, suspaustos lūpos, nuleisti lūpų kampučiai.

29. Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška Liečiamieji ženklai: Pašnekovo rankos paspaudimas; Peties palietimas; Apkabinimas; Pabučiavimas it kt.

30. Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška Veiksmas: Žmogus trenkia durimis... Žodžiai: Nenoriu su Jumis turėti jokių reikalų... Veiksmas: Barbena pirštais į stalą... Žodžiai: Aš labai nekantrauju, nervinuosiu... Veiksmas: Linksi galva... Žodžiai: Sutinku, pritariu, palaikau jus... Veiksmas: Prideda ranką prie širdies... Žodžiai: Sakau jums tiesą... Veiksmas: Ilgą laiką išsišiepęs (nutaisyta sustingusi šypsena)... Žodžiai: Man nepatinka jūsų žodžiai, aš jūsų bijau... Veiksmas: Ranka prie širdies priglaudęs žemai nusilenkia... Žodžiai: Labai jums dėkoju...

31. Teisininko oratoriaus asmenybė Septynios didžiosios E: E rudicija – (1) platus bendrasis išsilavinimas ir (2)geras savo darbo sferos išmanymas; E tika – dorybių mokslas, moralių arba rašytų ir nerašytų visuomenės kodeksų visuma. (Garbingumas, žmoniškumas, moralumas, teisingumas); E tiketas – teisininko kalbos etiketas yra jo dvasinės kultūros rodiklis. E mocijos – kalbant apie teismų oratorių jausmus (emocijos yra labiau išorinis jausmų reiškimasis, o jausmai – tai, kas išgyvenama ir kyla iš vidaus), paminėtinas intelektinis, dorovinis ir estetinis jų pobūdis;

32. Teisininko oratoriaus asmenybė Septynios didžiosios E: E nergija – emocijos yra vienas svarbiausių žmogaus energijos šaltinių. E stetika – pirmiausia oratoriaus kalbos ir stiliaus jausmo pajautimas, sąmoningas ir nesąmoningas gebėjimas rasti turiniui tinkamiausią žodį ar pasakymą, tono, gesto, mimikos darna, apskritai harmoningos kalbos ir korektiško kalbėtojo elgesio pojūtis; E lokvencija – (lot. E + loquor, pažodžiui: iš + kalbėti, sakyti) arba iškalba, yra žmogaus gebėjimas įtikinamai, laisvai kalbėti, sklandžiai išdėstyti temą, tinkamai pritaikyti mintis ir žodžius veiklos sričiai, turiniui, progai ir kalbėjimo situacijai – vietai, laikui, aplinkai bei klausytojams.

33. Teismo dokumentai; Klausimai, diskusija; Praktinės užduotys;

34. IŠVADA: Esminis dalykas yra pasakyti tinkamus dalykus tinkamu laiku, tinkamoje vietoje, tinkamu būdu, kad būtų pasiektas užsibrėžtas tikslas.

35. Retorika yra proto, dvasios ir jausmų energija, pasitelkiama klausytojams įtikinti (Kennedy, 1994). Ačiū už dėmesį !!!

36. ELSA Lietuva kooperuoti partneriai: MT ŠP rėmėjai:

37. ELSA Lietuva Saulėtekio al. 9-106 kab., I korp., LT-10222 Vilnius, Lietuva Juridinio asmens kodas 1907 75778 Tel./faks. +370 5 2366287 El. p. nb_elsa@infolex.lt www.elsa.lt A.s. LT86 7044 0600 0107 2243 AB SEB bankas Banko kodas 70440