Sviežio, sezoniško maisto knyga, 2012

ŠVIEŽIO, SEZONIŠKO MAISTO KNYGA
Viskoko sodybėlės valgytojų bendruomenės knyga 2012

Viskoko sodybėlė |

Sodybėlės žodis

Kasmet, vieno žmogaus maisto poreikiams patenkinti, maisto pramonė
suvartoja virš 1514 litrų neperdirbtos naftos žaliavos. 34 % iš jų – sintetinių
trąšų gamybai, 19 % – žemės ūkio technikos degalams, 16 % – globaliam maisto
transportavimui.

Šių dienų standartinis žemės ūkis priklausomas nuo sintetinių trąšų, naftos,
chemijos pramonių ir didžiulių mechanizmų. Elementarūs maisto produktai,
puikiai augantys ir Lietuvoje, transportuojami tūkstančius kilometrų,
gaminami pramoniniu būdu, teršiant aplinką ir patį maistą. Plintančios,
žmogui pavojingos gyvulių ligos, itin skurdus energetine verte maistas –
pramoninio žemės ūkio pasekmė.

Kaimo visuomenė sparčiai sensta. Kaimo gyventojų senėjimą lemia ne tik mažėjantis gimstamumas, bet ir jaunimo
nenoras gyventi kaime. Pusė žemės ūkio valdų savininkų yra pensinio amžiaus, o jauni ūkininkai (iki 40 metų amžiaus) tesudaro
apie 18 proc. net tarp registruotųjų Ūkininkų registre.

Kas nutiks daugumai dabartinių ūkių po 10–15 metų?

Ar vaikai norės tęsti veiklą tėvų išpuoselėtame ūkyje? Pastarųjų metų tyrimai Vakarų Europos šalyse rodo, kad dauguma jaunų,
išsilavinusių ūkininkų nebenori paveldėti į intensyvią, masinio produkto gamybą orientuoto tėvų ūkio, nes tai reiškia didžiulę
priklausomybę nuo tokių sunkiai nuspėjamų procesų pasaulinėje ekonomikoje, kaip žemės ūkio produktų kainų kritimas, prekybos
liberalizacija ir besivystančių šalių finansinio pajėgumo importuoti maisto produktus svyravimai. Be to, daugėja įvairių
apribojimų intensyviam ūkininkavimui ir brangiai kainuojančių reikalavimų, susijusių su gamtos ir gyvūnų apsauga bei maisto
kokybės standartais.


Dalis tų jaunų žmonių, kurie vis dėlto nusprendžia ūkininkauti, mėgina ieškoti alternatyvos tradicinei ūkininkavimo strategijai,
laikydami ją imlia investicijoms, rizikinga ir keliančia nuolatinį stresą. Ieškodami sau parankesnio gyvenimo, jie jungiasi prie tų
Europos ūkininkų, kurie renkasi daugiafunkcinį – ateities ūkininkavimą.

Kaip turėtų atrodyti ūkiai mums ir mūsų vaikų ateičiai ir sveikatai?

Mažos apimties, nemechanizuoti, tausojantys aplinką, nepriklausomi nuo
valstybės subsidijų ir neatsinaujinančių energijos šaltinių ūkiai. Ūkiai auginantys
tik pačios aukščiausios kokybės produkciją, vadovaudamiesi natūraliai gamtoje
vykstančiais procesais ir tausojančio ūkininkavimo filosofijomis ir technikomis.

Ūkiai demonstruojantys ir padedantys suprasti mažų, šeimos ūkių nešamą naudą
mums, ekonomikai ir aplinkai. Maisto augintojai, skatinantys, šviečiantys ir
buriantys valgytojų bendruomenes, mažus, atsakingus aplinkai bendruomenės
palaikomus ar save pilnai išlaikančius ūkius, saugantys ne tik retas, bet ir visas
natūraliai susiformavusias augalų, gyvūnų ir/ar gyvulių veisles.

Ačiū jums, kad mus palaikote

Labai džiaugiamės ir didžiuojamės galėdami kartu su Jumis puoselėti darnų ūkį. Džiugu, kad mes už atsakingą vartojimą, sezoninį
ir net tik kultūrinių veislių valgiaraštį. Atsisakydami pramoninio ūkininkavimo, augindami produkciją tik atsiradus jos vartotojui,
puoselėdami dirvožemį, o ne alindami, vartodami sezoninę produkciją jau šiandien kartu su jumis įrodome, kad pačios
aukščiausios kokybės maistu galima apsirūpinti kur kas draugiškesniais aplinkai būdais.


Maisto kokybė


Maistas, užaugintas be mineralinių trąšų ir ribojant organines
trąšas, be sintetinių augalų apsaugos priemonių (plačiai paplitusios
„ekologiškos“ daržovės) dažniausiai neturi savyje nuodingų
medžiagų. Bet ar galim laikyt jį kokybišku? Dėl ko mes iš viso
vartojam augalinį maistą?

Pirmiausia, dėl mineralų ir biologiškai aktyvių medžiagų - vitaminų,
fermentų, hormonų ir pan. Pilnaverčių riebalų ir aminorūgščių
augaliniame maiste yra tik atskiruose produktuose, juos galima
suskaičiuot ant pirštų, todėl pradžioj kalbėkim apie tai, dėl ko
augalinis maistas mums būtinas.

Mineralinių medžiagų kiekis priklauso ne tiek nuo augalo rūšies
(prisiminkit, kaip lengvai įvairiuose šaltiniuose nurodoma kiek ir
kokių mineralinių medžiagų yra vienoje ar kitoje daržovėje), kiek
nuo dirvožemio.

Su mineralais dirvožemiuose pramoniniuose ūkiuose situacija gana kritinė. Daug metų dirbtos žemės ir kultūrinės pievos yra
visiškai nualintos dėl nuolatinio organinės medžiagos išnešimo ir negrąžinimo. O jei grąžinama - tai tik keletas mineralinių
druskų, kurios dar labiau pablogina situaciją. Taip pat situaciją blogina natūralaus gamtos atsistatymo proceso varžymas -
“piktžolių” naikinimas, dideli monokultūrų plotai. Natūraliai dirvožemis mineralais greičiausiai pasipildo miške, nes medžiai
šaknimis sugeba paimti mineralus iš gilių sluoksnių ir su krentančia organika (lapais, vaisiais, šakelėmis) grąžint į dirvos paviršių.
Lėtesnis šis procesas natūraliose pievose.

Mūsų ūkyje didelis dėmesys skiriamas mineralų papildymui ir dirvų turtinimui. Tam pasitarnauja tinkamo mulčio parinkimas,
specialių technologinių kultūrų auginimas, medžių lapų, šakų panaudojimas ir t.t. Gamtinės žemdirbystės uždaro ciklo soduose
pagrindinis komponentas- ne vaismedžiai, o dideli medžiai, kurių viena iš funkcijų yra tiekti ypatingai vertingą organiką-


svarbiausia lapus rudenį. Mūsų daržuose nėra “piktžolių”, nes mes
žinome ir suprantame žolinių augalų ekologinį vaidmenį ir, kažkiek
pakoreguodami, leidžiame jiems tą vaidmenį atlikti. Tokiu būdu,
taikant kartu visas minėtas priemones, mūsų daržų ir sodų dirvose
mineralų ne mažėja, o nuolat daugėja. Taip auginamo maisto kokybė
irgi gerėja. Išpildžius visas sąlygas, gaunamas pilnas augalams (ir mums-
jų valgytojams) reikalingas mineralų asortimentas.

Biologiškai aktyvios medžiagos

Biologiškai aktyvios medžiagos svarbios bet kokiame maiste, o ypatingai
tame, kuris valgomas žalias- lapinės daržovės, vaisiai ir pan. Reikalas
toks, kad bioaktyvių medžiagų kilmė- mikrobinė ir grybinė. Augalai
patys jų gamina labai mažai arba negamina visai. Rimčiausią mokslinį
darbą šia tema nudirbo rusų mokslininkė F.J. Gelcer ir aprašė
monografijoje “Simbiozė su mikroorganizmais- augalų gyvenimo
pagrindas”. Suprantama, tokie darbai nepasitarnavo cheminei
agronomijai, todėl nėra plačiai žinomi.

Biologiškai aktyvių medžiagų kiekis priklauso nuo augalų
mikotrofiškumo, t.y. nuo grybų- simbiotų kiekio augalo organizme, o
taip pat nuo rizosferos bakterijų, kurių kiekis ir gyvenimo gerovė
tiesiogiai priklauso nuo dirvos biologinio aktyvumo. Daug apie tai
kalbėta- tai vienas esminių dalykų gamtinėj žemdirbystėj.


Mes siekiame kuo didesnio dirvožemio biologinio aktyvumo, gerinant
mikroorganizmų gyvenimo sąlygas. Pagrindinės jų: maistas, tinkama drėgmė
ir geras aprūpinimas deguonimi. Sudarius tinkamas sąlygas, sparčiai
dauginasi dirvos paklotę fermentuojantys mikroorganizmai ir grybai,
susidaro geros mitybinės ir komfortiškos sąlygos rizosferos bakterijoms
(gyvenančioms šaknų zonoje), kurios stimuliuoja augalų simbiontus- grybus
endofitus. Taip pat ir dirvožemio mikroorganizmų, ir rizosferoje gyvenančių
organizmų gyvybinės veiklos produktai tenka augalams, kas kuria dar
didesnę jų biologinę vertę. Prie to prisideda ir augalų įvairovė. Skirtingi
augalai, skirtingi jų simbiontai- didesnis jų gaminamų bioaktyvių medžiagų
asortimentas.

Biologiškai aktyvių medžiagų kiekis priklauso ne tik nuo mikroorganizmų
kiekio, bet ir nuo augalo poreikio draugauti bei dalintis gliukoze su jais. Jei
augalas pagrindines maisto medžiagas gauna lengviausiu keliu, pvz. tirpių
trąšų pavidalu, jis nestimuliuos simbiontų veiklos, net jei dirvožemis labai
biologiškai aktyvus. To pasėkoje jo kokybė bus prasta. Todėl mes kreipiame
didelį dėmesį į konkrečių augalų poreikius ir parenkame jiems tokias
augimo sąlygas, kad reikalingus elementus augalai gautų tik su simbiontų
pagalba.


Viskoko maisto krepšeliai 2012
Pavasarį iš po žemės jau kaip iš gausybės rago pasipila
laukiniai augalai, kurių stiebus, lapus, sėklas, šakniastiebius
mūsų protėviai valgė ar vartojo kaip maisto papildą. Ir ne
veltui – mokslininkų įrodyta, kad daugumą laukinių augalų
sveika vartoti, jie ypač maistingi ir netgi vertingesni už kai
kurias auginamas daržoves. Dilgėlės lapai 30 procentų
vertingesni ir turi daugiau kaip 2 kartus vitaminų negu
špinatai.

Laukiniai augalai- nepamainomas, puikus maistas ypač
pavasarį. Jie išsaugoję savo pirmykštį, gamtos motinos
duotą pavidalą, be galo turtingi mikroelementais ,
vitaminais, fermentais ir kitomis biologiškai aktyviomis
medžiagomis.

Ypač vertinga augaluose esanti medžiaga- chlorofilas. Tai
žaliasis pigmentas, kurio dėka saulės šviesos energija
paverčiama gyvybine augalų energija. Chlorofilu turtingi
laukiniai augalai skatina gyvybinius procesus, atnaujina
ląsteles, ypač naudingas chlorofilas mūsų kraujui. Tai pati geriausia priemonė mažakraujystei gydyti. Žmogui tai nepamainomas
vaistas susilpnintai nervų, endokrininei bei imuninei sistemai.

Būtent laukiniams, mūsų jėgas atstatantiems pavasario augalams paskirti Gegužės mėnesio maisto krepšeliai.


Gegužės mėnesio krepšeliai:

Gegužės 1 - 6 d. (1 sav.) Gegužės 7 - 13 d. (2 sav.) Gegužės 14 - 20 d. (3sav.) Gegužės 21 - 27 d. (4 sav). Gegužės 28 - Birželio 3d. (5sav.)
Šviežūs mangoldai ~ 300 gr. Šviežūs mangoldai ~ 300 gr. Šviežūs mangoldai ~ 300 gr. Šviežūs mangoldai ~ 300 gr. Šviežūs mangoldai ~ 300 gr.
Svogūnlaiškių puokštelė Svogūnlaiškių puokštelė Svogūnlaiškių puokštelė Svogūnlaiškių puokštelė Svogūnlaiškių puokštelė
Ridikėliai ~ 500 gr. Ridikėliai ~ 500 gr. Ridikėliai ~ 500 gr. Ridikėliai ~ 500 gr. Ridikėliai ~ 500 gr.
Salotinė sultenė ~ 200 gr. Salotinė sultenė ~ 200 gr. Salotinė sultenė ~ 200 gr. Salotinė sultenė ~ 200 gr. Salotinė sultenė ~ 200 gr.
špinatai ~ 500 gr. špinatai ~ 500 gr. špinatai ~ 500 gr. špinatai ~ 500 gr. špinatai ~ 100 gr.
Salotos ~ 300 gr. Salotos ~ 300 gr. Salotos ~ 300 gr. Salotos ~ 300 gr. Salotos ~ 300 gr.
Rabarbaro kotelis Rabarbaro kotelis Rabarbaro kotelis Rabarbaro kotelis Rabarbaro kotelis
Krienų šaknys arba pagaminti Narcizialapių svogūnlaiškių Narcizialapių svogūnlaiškių Narcizialapių svogūnlaiškių
Krapų puokštelė
krienai ~ 100 gr. puokštelė puokštelė puokštelė
šviežūs bruknių lapeliai ~ 50 gr šviežūs bruknių lapeliai ~ 50 gr Rūgštynės ~ 100 gr. Rūgštynės ~ 100 gr. šviežia gelsvės puokštelė
Krienų šaknys arba pagaminti Krienų šaknys arba pagaminti Krienų šaknys arba pagaminti
šviežūs dilgėlių lapeliai ~ 100 gr. šviežūs dilgėlių lapeliai ~ 100 gr.
krienai ~ 100 gr. krienai ~ 100 gr. krienai ~ 100 gr.
šviežias gyslotis ~ 50 gr. šviežias gyslotis ~ 50gr. šviežių mėtų arbata ~ 50 gr. šviežių mėtų arbata ~ 50 gr. šviežių mėtų arbata ~ 50 gr
švieži juodųjų serbentų lapai švieži juodųjų serbentų lapai arbatai, švieži beržų lapai salotoms,
švieži beržų lapai salotoms, švieži beržų lapai salotoms,
arbatai, sriuboms, salotoms ir sriuboms, salotoms ir kokteiliams ~ sriuboms ir kokteiliams ~ 50
sriuboms ir kokteiliams ~ 50 gr. sriuboms ir kokteiliams ~ 50 gr.
kokteiliams ~ 50 gr. 50 gr. gr.
Džiovintų beržų pumpurų
pabarstukas (malti džiovinti beržų Krienų šaknys arba pagaminti krienai šviežūs bruknių lapeliai ~ 50 šviežių žemuogių lapelių arbata ~
šviežūs bruknių lapeliai ~ 50 gr
pumpurai) salotoms, sriuboms ir ~ 100 gr. gr 50 gr.
kokteiliams
švieži pienių lapai salotoms ir švieži pienių lapai salotoms ir šviežūs dilgėlių lapeliai ~ 100 šviežūs dilgėlių lapeliai ~ 100
šviežūs dilgėlių lapeliai ~ 100 gr.
kokteiliams ~ 50 gr. kokteiliams ~ 50 gr. gr gr.
šviežių šalpusnių žiedai arbatai ~ Džiovintų šalpusnių žiedų arbata ~ 50
šviežia garšva ~ 100 gr. šviežia garšva ~ 100 gr. šviežia garšva ~ 100 gr.
50 gr. gr.
švieži beržų lapai salotoms, Švieži beržų lapai salotoms ir
šviežias gyslotis ~ 50 gr. šviežias gyslotis ~ 50 gr. šviežias gyslotis ~ 50 gr.
sriuboms ir kokteiliams ~ 50 gr. kokteiliams ~ 50gr..
švieži juodųjų serbentų lapai švieži juodųjų serbentų lapai
šviežių gudobelės žiedų arbata ~ 25
šviežia garšva ~ 100 gr. šviežia garšva ~ 100 gr. arbatai, sriuboms, salotoms ir arbatai, sriuboms, salotoms ir
gr.
kokteiliams ~ 50 gr. kokteiliams ~ 50 gr.
šviežia balanda ~ 100 gr. šviežia balanda ~ 100 gr. švieži pienių lapai salotoms ir švieži pienių lapai salotoms ir Kmynų lapeliai salotoms, sriuboms


kokteiliams ~ 50 gr. kokteiliams ~ 50 gr. ir kokteiliams ~ 50 gr.
Džiovintų šalpusnių žiedų Džiovintų šalpusnių žiedų
arbata ~ 50 gr. arbata ~ 50 gr.
šviežia balanda ~ 100 gr. šviežia balanda ~ 100 gr. šviežia balanda ~ 100 gr.

Pavasario sezoninio maisto idėjos
① Dilgėlių sriuba

Reikės: dilgelių lapelių,rugštynių, keletos kiaulpienių ir garšvų lapelių, druskos, pipirų ir kitų
patinkančių prieskonių.

Dilgeles, rugštynes, svogūnlaiškius, kiaulpienių lapus ir garšvas nuplauti ir sudėti į verdantį vandenį.
Dilgelės turėtų dominuoti, o garšvų ir kiaulpienių nepadauginti, nes jos turi kartumo, kuris gali
nepatikti. Įdėti visus norimus ir tinkamus Jūsų skoniui prieskonius. Jei sriubą virsite su bulvėmis, jas
reiktų sudėti pirmas ir jau joms suminkštėjus dėti visas žoleles. Galima įpjaustyti virto kiaušinio.
Valgoma trinta ir netrinta, šalta ir karšta. Puiki vitaminų dozė ankstyvą pavasarį.

Dilgėlė (Urtica dioica)

Dilgėlė žmogui ypač naudinga po žiemos, kada organizmui trūksta vitaminų. Tai vienas naudingiausių
laukinių augalų. Dilgėlės lapuose yra 3,6 proc. riebalų, 22 – 30 proc. skaidulų, taip pat cukraus,
skruzdžių, sviesto, acto rūgščių, taninų, 15 – 19 proc. mineralinių medžiagų (kalio, natrio, magnio,
geležies, sieros, silicio, chloro), 0,6 proc. askorbo rūgšties, vitaminų B2, B3, K, E, karotino, 2 – 5 proc.
chlorofilo. Dilgėlėse daug kalcio yra karbonato pavidalu, taigi jis nepavojingas inkstams vartojant
didelėmis dozėmis. Dilginamuosiuose dilgėlės plaukeliuose yra lakaus beazotinio toksino, skruzdžių
rūgšties, riebiųjų rūgščių, sėklose – apie 32 proc. riebalų.


② Žaliasis garšvų troškinys

Reikės: trijų gerų saujų garšvos lapų, 1 svogūno, sviesto, 1 šukšto moliūgo sėklų, druskos, prieskonių.

Susmulintą svogūną pakepinti svieste. Dėti nuplautą garšvą ir maišant kepti. Įdėti prieskonių, druskos,
troškinti nuolat pamaišant. Ant sausos keptuvės pakepinti moliūgų sėklas (galima naudoti ir kitas
sėklas, pagal skonį) ir viską sumaišyti su troškiniu. Dar truputį pakepinti ir prieš baigiant troškinti, įdėti
dar truputį sviesto. Rekomenduojama naudoti ghee sviestą. Galima valgyti ir kaip garnyrą, ir kaip
pagrindinį patiekalą.

Garšva (Aegopodium) – tai vienas iš vertingiausių maistinių augalų, turintis daug vitamino C,
mineralinių medžiagų (kalcio, kalio), baltymų, eterinių aliejų. Iš garšvos lapų galima gaminti salotas,
sriubas, troškinius. Turi gydomųjų savybių. Šventasis Serafimas Sarovskis savo kraštuose pažymi, kad
garšva sudaro apie 80% viso žalumynų raciono vienuolyne, ji yra pagrindinis vienuolių maistas. Garšvą
puikiai tinka vartoti vietoj įprastųjų kopūstų, kol dar jų nėra.

③ Salotos su pienėmis

Reikės: 10 vienetų pienių; 4 vnt jaunų pienių lapų; 2 vnt morkų; 2 svogūnų; krapų; druskos; pipirų.

Pienių žiedus, lapus ir krapus supjaustyti. Sudėti tarkuotas morkytes, smulkintas svogūnų galvas,
suberti prieskonius, viską sumaišyti. Paskaninti krapais.

Pienės (Sonchus) – jų lapuose yra vitamino C, baltymų, angliavandenių, riebiųjų aliejų. Kaip maistinė
žaliava vartojama salotoms, sriuboms, tyrėms gaminti. Pienės lapuose esantis karotinas atsako už gerą
regėjimą, odos ir gleivinių sveikatą, vitaminas C saugo organizmą nuo infekcijų ir belaikio senėjimo,
vitaminas P padeda įsisavinti askorbo rūgštį ir reguliuoja nervų sistemos veiklą. Šiame augale yra ir
naudingų mikroelementų, tokių kaip geležis, gerinanti kraujo sudėtį, būtinas kraujagyslėms manganas ir raminantis nervus varis,


bet svarbiausias pienės turtas – maisto skaidulinė medžiaga inulinas. Inulinas pasižymi sugebėjimu mažinti kenksmingojo
cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoti žarnyno mikrofloros sudėtį, šalinti iš organizmo toksinus ir kenksmingas medžiagas.

④ Špinatų salotos

Reikės: 1 kiaušinio, 4 vnt ridikėlių, 2 – 3 vnt lapinių salotų, 250 g špinatų, 2 šaukštų grietinės, druskos.

Nuplautus špinatus, salotas ir ridikėlius supjaustyti, sumaišyti su kietai virtu supjaustytu kiaušiniu,
pagardinti grietine ir druska.

Špinatai (Spinacia) – daug baltymų turintis augalas. Taip pat turi šiek tiek cukraus, mineralinių druskų
(geležies, fosforo, magnio kalio, natrio ir kalcio), daug jodo, vitaminų, karotinų. Špinatų lapai valgomi
žali ir virti. Iš jų vienų arba kartu su rūgštynėmis verdamos sriubos, gaminamos tyrelės ir padažai.

⑤ Balandų sriuba
Reikės: 2 saujos balandų lapų, 2 šaukštų miltų, šaukšto sviesto ar kitokių riebalų, druskos, cukraus,
pipirų.

Lapus nuplauti ir 10 minučių pavirti pasūdytame vandenyje. Išgriebti, nuvarvinti, sukapoti. Puode kartu su
miltais pakaitinti sviestą, suberti balandas ir visą laiką maišant supilti balandų nuovirą. Baigiant virti, įdėti
druskos, cukraus, pipirų. Galima supilt stiklinę pieno ar išvirusią sriubą gardinti šaukštu grietinės.

Balanda (Chenopodium) – špinatų giminės, daug eterinio aliejaus turintis augalas. Balandos preparatai
gerina virškinimą, lengvina atsikosėjimą, tonizuoja ir stiprina organizmą. Patariama gydytis po sunkių ligų
nusilpus organizmui.Vartojama tiek šviežia, tiek džiovinta sriuboms, salotoms, daržovių ir mėsos patiekaluose.


Birželis
Birželis – pats šviesiausias mėnuo. Dienos vis ilgėja, o birželio 22 d. – pati ilgiausia diena metuose – saulė pasiekia didžiausią
aukštį. Jei birželis šiltas, tai gruodis šaltas.

Birželis – gėlingiausias mėnuo, ypač gėlingos pievos. Birželis – medaus mėnuo. Birželis – žvėrių veisimosi, paukščių perėjimo
mėnuo. Dabar jau visi paukščiai parskridę, jų giesmės aptilsta, lizdeliuose atsiranda mažų paukštukų, kuriuos reikia daug kartų per
dieną maitinti – taigi paukšteliams pats darbymetis. Sodybose ir vištos jau išperi viščiukų. Sodybėlė ruošiasi vienam iš sunkiausių
vasaros darbų – šienapjūtei, o mūsų valgytojai – birželio mėnesio gardumynams.

Birželio mėnesio krepšeliai:

Birželio 4 - 10 d. (6 sav.) Birželio 11 - 17d. (7 sav.) Birželio 18 - 24 d. (8 sav.) Birželio 25 - liepos 1 d. (9sav)
šviežūs mangoldai ~ 300 gr. šviežūs mangoldai ~ 300 gr. šviežūs mangoldai ~ 300 gr. šviežūs mangoldai ~ 300 gr.
žiedinis kopūstas žiedinis kopūstas žiedinis kopūstas žiedinis kopūstas
Krapų puokštelė Krapų puokštelė Krapų puokštelė Krapų puokštelė
Svogūnlaiškių puokštelė Svogūnlaiškių puokštelė Svogūnlaiškių puokštelė Svogūnlaiškių puokštelė
žirniai ~ 1 l. žirniai ~ 1 l. žirniai ~ 1 l. žirniai ~ 1 l.
Ridikėliai ~ 500 gr. Ridikėliai ~ 500 gr. Ridikėliai ~ 500 gr. Ridikėliai ~ 500 gr.
Salotos ~ 300 gr. Salotos ~ 300 gr. Salotos ~ 300 gr. Salotos ~ 300 gr.
Rūgštynės ~ 100 gr. Rūgštynės ~ 100 gr. Rūgštynės ~ 100 gr. Rūgštynės ~ 100 gr.
šviežios gelsvės puokštelė. šviežios gelsvės puokštelė. šviežios gelsvės puokštelė. šviežios gelsvės puokštelė.
šviežių mėtų arbata ~ 25 gr. šviežių mėtų arbata ~ 25 gr. Jaunos morkytės ~ 300 gr. Jaunos morkytės ~ 300 gr.
Rabarbaro kotelis Rabarbaro kotelis šviežių mėtų arbata ~ 25 gr. šviežių mėtų arbata ~ 25 gr.
šviežūs dilgėlių lapeliai ~ 100 gr. šviežūs dilgėlių lapeliai ~ 100 gr. Rabarbaro kotelis Rabarbaro kotelis
Džiovintų žemuogių lapų arbata ~ 25 gr. Džiovintų žemuogių lapų arbata ~ 25 Džiovintų žemuogių lapų arbata ~ 25 gr. Džiovintų žemuogių lapų arbata ~ 25 gr.
gr.
šviežias gyslotis ~ 50 gr. šviežias gyslotis ~ 50 gr. Jaunos ropės 3 vnt. Jaunos ropės 3 vnt.
šviežia garšva ~ 100 gr. šviežia garšva ~ 100 gr. šviežūs dilgėlių lapeliai ~ 100 gr. šviežūs dilgėlių lapeliai ~ 100 gr.


švieži mėlynių lapai ~ 50 gr. švieži mėlynių lapai ~ 50 gr. šviežias gyslotis ~ 50 gr. šviežias gyslotis ~ 50 gr.
šviežūs aviečių lapai ~ 50 gr. šviežūs aviečių lapai ~ 50 gr. šviežia garšva ~ 100 gr. šviežia garšva ~ 100 gr.
šviežia balanda ~ 100 gr. šviežia balanda ~ 100 gr. švieži mėlynių lapai ~ 50 gr. švieži mėlynių lapai ~ 50 gr.
švieži beržų lapai salotoms, sriuboms ir švieži beržų lapai salotoms, sriuboms ir šviežūs aviečių lapai ~ 50 gr. šviežūs aviečių lapai ~ 50 gr.
kokteiliams ~ 50 gr. kokteiliams ~ 50 gr.

Vasaros pradžios sezoninio maisto idėjos
① Žemuogių lapų arbata

Lapai truputį apvytinami, sumaigomi, suspaudžiami ir kišami į stiklainius. Kaitinami porą
dienų maždaug 40 laipsnių temperatūroje (arba fermentuojami padėti saulėje). Išdžiuvę lapai
laikomi sandariai uždarytuose stiklainiuose. Taip paruošti lapai turi stiprų kvapą. Įdėjus jų
ketvirtadalį į aviečių, erškėtrožių lapų, kadagių ūglių, liepų, obelų lapų arbatas, šios įgauna
ypatingą kvapą ir skonį.

Žemuogių lapai - pasižymi priešuždegiminiu, regeneraciją skatinančiu poveikiu. Juose yra
daug vitamino C, geležies, organinių rūgščių, pektininių ir rauginių medžiagų. Vartojami
sergant mažakraujyste, širdies - kraujagyslių, kepenų ligomis, gastritu, dvylikapirštės žarnos
opalige. Išoriškai vartojama žaizdoms, pigmentinėms dėmėms, sunkiai gyjančioms žaizdoms,
dantenų uždegimui gydyti.


② Mangoldų salatos

Reikės: 400 g mangoldų, 100 g lapinių salotų, 1 kietai virto kiaušinio, majonezo (geriausiai
tinka naminis).
Mangoldų lapkočius išvirti pasūdytame vandenyje, perpilti šaltu vandeniu ir supjaustyti.
Supjaustytas lapines salotas, mangolų žalius lapus ir virtus lapus sumaišyti su sukapotu
kiaušiniu ir užpilti majonezu.

Mangoldai (lapiniai burokėliai) – labai maistingi, turintys daug karotino, vitaminų C, B1, B2,
kalcio, fosforo, geležies ir kitų mineralinių medžiagų. Maistui tinka vartoti ne tik lapus, bet
ir kotus. Skoniu mangoldai primena špinatus ir riešutus. Iš jų verdamos sriubos, ruošiamos
salotos, troškiniai. Galima konservuoti žiemai.

③ Omletas su gelsve

Reikės: 8 kiaušinių, ryšulėlio gelsvės lapų; svogūnų laiškų; krapų; petražolių; tarkuoto
muskato riešuto; pusės stiklinės pieno, 2 šaukštų sviesto.

Visus žalumynus supjaustyti kuo smulkiau. Kiaušinius išplakti mikseriu beriant žalumynus,
pilant pieną, pagardinant muskato riešutu. Keptuvę ištepti sviestu, supilti plaktą masę. Kepti
nuolat maišant medine mentele. Valgyti su žaliomis gaiviomis salotomis arba su juoda duona.

Gelsvė (Levisticum officinale) - pasižymi diuretiniu ir virškinimą stimuliuojančiu poveikiu.
Ji taip pat padeda pučiant vidurius ar esant rėmeniui. Gelsvės arbatos duodama sergant
kvėpavimo takų ligomis, nes ji stiprina organizmą. Vonia su vaistine gelsve mažina odos uždegimą.


④ Mėtų limonadas

Reikės: 2 šaukštų cukraus, 2,5 l vandens, 12 vnt mėtos lapelių, 2 šaukštų citrinos sulčių.

Mėtas užpilame verdančiu vandeniu. Įmaišome cukrų ir citrinos sulčių. Geriame atšaldytą.

Mėta naudojama kaip vaistinis augalas, gaminamos arbatos, eteriniai aliejai, gydomosios
vonios ir kaip prieskonis – padažams, sriuboms, salotoms, desertams, gėrimams,
troškiniams. Ypač dera su: ėriena, morkomis, kiauliena, jogurtu, pomidorais, žirniais,
lęšiais, antiena, ledais, vaisiais. Manoma, kad mėta padeda esant virškinimo problemoms,
diegliams, dujų pertekliui žarnyne, kylant skrandžio rūgščiai. Padeda, kai padidėjęs
nervingumas, vargina nemiga, galvos skausmai.

⑤ Gysločių lapų salotos

Reikės: 100 gr gysločio lapų; 1 šaukštelio citrinų sulčių; 1 šaukšto grietinės; druskos pagal
skonį.

Jaunus lapus nuplauti, smulkiai supjaustyti, apšlakstyti citrinų sultimis, pasūdyti ir
pagardinti grietine arba aliejumi.

Gyslotis gydymui naudojamas nuo neatmenamų laikų. Jo lapai pasižymi bakteriocidiniu,
priešuždegiminiu poveikiu, naudojami žaizdoms, sumušimams gydyti,
sustabdyti kraujavimui. Jie naudojami preparatų kosulio gydymui gamybai. Dedama į
atsikosėjimą lengvinančius mišinius. Lapų arbata gerina apetitą, stabdo viduriavimą,
mažina kraujo spaudimą, palengvina kosulį. Iš šviežių lapų galima spausti ir sultis. Jomis
gydomas anacidinis gastritas, opaligės. Sulčių kompresus galima dėti ant sumušimų, žaizdų.


Liepa
Liepos mėnesį J. Cezaris (46 m.pr.m.e.) įvedė naują kalendorių, vėliau gavusį Julijaus vardą. Romos senatas, atsižvelgdamas į
Julijaus Cezario nuopelnus, Kvintilio mėnesiui davė „Julijaus” vardą. Tad daugelio dabartinių Europos tautų vartojamas liepos
mėnesio pavadinimas turi Julijaus Cezario vardą. Valams šis mėnuo Šieno, airiams – Uodų, Pievų, škotams – Griaustinio. Lietuviškas
Liepos mėnesio pavadinimas irgi yra senas – jį jau randame K. Sirvydo žodyne. Liepa turėjo labai mažai pakaitalų. Lietuviai šį
mėnesį yra vadinę Šienpjūčiu arba Šienpjūviu. Dažniausiai vadindavo liepa, liepiniu arba liepžiedžiu. Dar pasitaikydavo Plaukjavio
ir Plūkio pavadinimai.

Liepos mėnesio krepšeliai:

Liepos 2 - 8d (10 sav) Liepos 9 - 15 d (11 sav.) Liepos 16 - 22 d. (12 sav.) Liepos 23 - 29 d (13 sav.)
Jaunos morkytės ~ 200 gr. Jaunos morkytės ~ 100 gr. Morkos ~ 300 gr. Morkos ~ 500 gr.
Svogūnlaiškių puokštelė Svogūnlaiškių puokštelė Svogūnlaiškių puokštelė Svogūnlaiškių puokštelė
Jauni burokėliai 2 vnt. šviežios, jaunos bulvytės ~ 1 kg. šviežios, jaunos bulvytės ~ 1 kg. šviežios, jaunos bulvytės ~ 1 kg.
šviežūs mangoldai ~ 300 gr. šviežūs mangoldai ~ 300 gr. šviežūs mangoldai ~ 300 gr. šviežūs mangoldai ~ 300 gr.
Krapų puokštelė Jauni burokėliai 2 vnt. Jauni burokėliai 2 vnt. Jauni burokėliai 2 vnt.
Savojos kopūstas Krapų puokštelė Krapų puokštelė Krapų puokštelė
Ropės 3 vnt. Savojos kopūstas Savojos kopūstas Savojos kopūstas
Pupos ~ 100 gr. Ropės 3 vnt. Ropės 3 vnt. Ropės 3 vnt.
šviežia mėta ~ 25 gr. Pupos ~ 100 gr. Pupos ~ 100 gr. Pupos ~ 100 gr.
Dilgėlių lapai ~ 100 gr. Agurkai ~ 200 gr. Agurkai ~ 500 gr. Agurkai ~ 500 gr.
žemuogės 3 smilgos šviežia mėta ~ 25 gr. Pomidorai ~ 500 gr. Pomidorai ~ 500 gr.
Rugiagėlių žiedai ~ 25 gr. Dilgėlių lapai ~ 100 gr. šviežia mėta ~ 25 gr. šviežia mėta ~ 25 gr.
Medetkų žiedai ~ 50 gr. Juodieji serbentai ~ 100 gr. šparaginės pupelės ~ 100 gr. šparaginės pupelės ~ 300 gr.
Jonažolė ~ 50 gr. žemuogės 3 smilgos Svogūnai 3 vnt. Svogūnai 3 vnt.
Juodieji serbentai ~ 100 gr. Dilgėlių lapai ~ 100 gr. Cukinija
Mėlynės ~ 100 gr. Juodieji serbentai ~ 100 gr. Raudonieji serbentai ~ 100 gr.


Jonažolė ~ 50 gr. Raudonieji serbentai ~ 100 gr. Dilgėlių lapai ~ 100 gr.
Mėlynės ~ 100 gr. Mėlynės ~ 100 gr.
Vyšnių lapai ~ 25 gr. Vyšnių lapai ~ 25 gr.
Krienų lapai ~ 50 gr. Krienų lapai ~ 50 gr.
Medetkų žiedai ~ 50 gr. Jonažolė ~ 50 gr.
Jonažolė ~ 50 gr.

Vidurvasario sezoninio maisto idėjos
① Žemuogių ir aviečių lapų mišinys

Sudžiovinti po porą saujų žemuogių ir aviečių lapų. Juos sutrinti. Sumaišyti po 4 šaukštelius susmulkintų žemuogių ir aviečių lapų
su 1 šaukšteliu kardamono. Laikyti vėsioje, tamsioje vietoje, stikliniame inde. Tinka
prie žuvies ir marinuotos mėsos. Taip pat vartojamas kompotams, kisieliams paskaninti.

Žemuogių lapai pasižymi priešuždegiminiu, regeneraciją skatinančiu poveikiu. Žemuogių
preparatuose yra daug vitamino C, geležies, organinių rūgščių, pektininių ir rauginių
medžiagų. Vartojami sergant mažakraujyste, širdies - kraujagyslių, kepenų
ligomis,gastritu, dvylikapirštės žarnos opalige. Išoriškai vartojama žaizdoms,
pigmentinėms dėmėms, sunkiai gyjančioms žaizdoms, dantenų uždegimui gydyti.

Avietės pasižymi prakaito ir šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, karščiavimą ir skausmą
mažinančiu, antibakteriniu, priešuždegiminiu, sutraukiančiu poveikiu. Aviečių
preparatai vartojami sergant peršalimu, gripu, angina. Dėl kaupiamų rauginių medžiagų
pasižymi sutraukiančiomis ir vidurius kietinančiomis savybėmis ir todėl vartojama nuo
viduriavimo ir dizenterijos.


② Bulvių ir žirnių kukuliai

Reikės: 5 – 6 bulvių, 2 stiklinių žirnių, svogūno, šaukšto krakmolo, šaukšto sviesto ar
riebalų, druskos.

Išvirti ir sugrūsti bulves. Išmirkytus, atskirai išvirtus žirnius apgrūsti, sudėti į bulvių
košę, supilti svieste pakepintus smulkintus svogūnus, krakmolą, įberti druskos ir
išminkyti. Daryti kiaušinio dydžio šiek tiek suplotus kukulius. Dėti į riebalais išteptą
skradą ir kepti krosnyje 15 – 20 minučių.

Žirniuose baltymų daugiau nei kitose daržovėse ir nemažiau negu mėsoje. Žirnių
baltymus sudaro labai svarbios aminorūgštys, kurias sintetina tik augalai. Žalieji žirneliai
dažnai vartojami dietinei mitybai. Subrendę žirniai valgomi virti. Iš virtų žirnių
gaminami konservai. Galima dėti į miltus, kepant kvietinę duoną. Nesubrendusios žalios
sėklos – žalieji žirneliai – valgomi švieži, džiovinti ir konservuoti.

③ Mėlyių sultys ir košė

Reikės: 1 kg mėlynių, 100-200 g cukraus.

Uogas perrinkti, nuplauti, suberti į puodą ir užpilti šlakeliu vandens. Supilti cukrų.
Pavirinti 10 – 15 minučių. Verdamos uogos susproginėja ir išsiskiria sultys. Jas reikia
supilti į švarius butelius. Pilti per piltuvėlį, ant kurio uždėtas tinklelis. Uogas (tirščius)
sudėti į kitą indą. Pripildytus sulčių butelius sandariai uždaryti. Į likusius tirščius įdėti
daugiau cukraus, užvirinti, supilstyti į stiklainius ir uždengti. Tokia košė tinka
virtinukams, prie blynų, skrylių.

Mėlynėse labai daug geležies, kuri padidina kraujyje hemoglobino kiekį ir suteikia
veidui skaistumo. Mėlynės tvirtina kapiliarus, atgaivina pavargusias ir paraudusias akis,


gerina regėjimą, mažina cukraus kiekį kraujyje siųsdamos jį į ląsteles ir suteikdamos organizmui energijos. Mėlynės vartojamos ir
šviežios, ir džiovintos. Iš uogų galima pasigaminti ekstraktų, sulčių, sirupų, uogienės, kisielių.

④ Rauginti burokėlių lapai ir koteliai

Raugti tinka jauni, nedėmėti ir nepageltę lapai. Lapai nuplaunami, supjaustomi ir
užraugiami mediniame, moliniame ar emaliuotame inde, sluoksniais paberiant druska,
tarkuotomis morkomis ir pjaustytais rūgštesniais obuoliais. Kiekvienas lapų sluoksnis
suspaudžiamas. Viršus uždengiamas marle, paslegiama. Vieną parą indas palaikomas šiltoje
vietoje, paskui išnešamas į vėsesnę patalpą. Rauginti lapai tinka sriuboms ir prie mėsos.
Galima valgyti vienus su karštomis bulvėmis.

Burokėliuose yra beveik visų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų: fosforo, kalio,
kalcio, magnio, geležies, gausu mikroelementų ir vitaminų.
Burokėlių lapuose yra daug maistų medžiagų , ypač vitamino C .
Šiuo atžvilgiu jie prilygsta net citrinoms . Todėl labai naudinga juos valgyti ne tik vasarą, bet ir žiemą.

⑤ Saldi mišrainė

Reikės: 250 g raudonųjų serbentų , 150 g obuolių, 100 g morkų, cukraus arba medaus pagal skonį, 100 g rauginto pieno. Obuolius ir
morkas sutarkuoti, sumaišyti su serbentais, pasaldinti, užpilti raugintu pienu.

Raudonųjų serbentų uogos bei jų produktai gerina skrandžio ir žarnyno veiklą,
stabdo aterosklerozę, stiprina kraujagyslių ir kapiliarų sieneles, gydo nuo virškinimo trakto
spazminio kolito ir enterokolito. Šių serbentų uogos gaivina, malšina troškulį, gerina apetitą,
sukelia prakaitavimą, todėl geriamos peršalus, didina skrandžio sulčių rūgštingumą, aktyvina
žarnyno peristaltiką.


Rugpjūtis
Jei rugpjūtis sausas ir ramus, panašaus oro galime laukti ir spalį.
Jei gandras vaikšto ant kalno – lis.
Jei gandras vaikšto pievoje – lietaus nebus.
Jei gandras ant stogo stovi viena koja – bus giedra.
Kokia Šv. Baltramiejaus diena, toks bus ir ruduo.
Jei per Baltramiejų lyja, ruduo bus lietingas, o Kalėdos be sniego.

Rugpjūčio mėnesio krepšeliai:

Liepos 30 - rugpjūčio 5 d (14 sav). Rugpjūčio 6 - 12d (15 sav.) Rugpjūčio 13 - 19 (16 sav.) Rugpjūčio 20 - 26 (17 sav.)
Šviežios, jaunos bulvytės ~ 1 kg. Šviežios, jaunos bulvytės ~ 2 kg. Šviežios, jaunos bulvytės ~ 2 kg. Šviežios, jaunos bulvytės ~ 2 kg.
Svogūnai 5 vnt. Svogūnai 5 vnt. Svogūnai 5 vnt. Svogūnai 5 vnt.
Morkos ~ 500 gr. Morkos ~ 500 gr. Morkos ~ 500 gr. Morkos ~ 500 gr.
Burokėliai 2 vnt. Burokėliai 5 vnt. Burokėliai 5 vnt. Burokėliai 5 vnt.
Krapų puokštelė Krapų puokštelė Krapų puokštelė Krapų puokštelė
Ropės 3 vnt. Ropės 3 vnt. Ropės 3 vnt. Ropės 3 vnt.
šparaginės pupelės ~ 300 gr. šparaginės pupelės ~ 300 gr. šparaginės pupelės ~ 300 gr. šparaginės pupelės ~ 300 gr.
Pupos ~ 100 gr. Pupos ~ 100 gr. Pupos ~ 100 gr. Pupos ~ 100 gr.
Cukinijos 1 vnt. Cukinijos 1 vnt. Cukinijos 1 vnt. Cukinijos 1 vnt.
Pomidorai ~ 500 gr. Pomidorai ~ 500 gr. Pomidorai ~ 500 gr. Pomidorai ~ 500 gr.
Agurkai ~ 500 gr. Agurkai ~ 500 gr. Agurkai ~ 500 gr. Agurkai ~ 500 gr.
šviežia mėta ~ 25 gr. Šviežia mėta ~ 25 gr. šviežia mėta ~ 25 gr. Kukurūzai 3 vnt
Lapiniai kopūstai ~ 300 gr. Lapiniai kopūstai ~ 300 gr. Lapiniai kopūstai ~ 300 gr. šviežia mėta ~ 25 gr.
Raudonieji serbentai ~ 100 gr Medetkų žiedai ~ 50 gr. Moliūgai 1 vnt. Lapiniai kopūstai ~ 300 gr.
Dilgėlių lapai ~100 gr. Raudonieji serbentai ~ 100 gr. Dilgėlių lapai ~ 100 gr. Moliūgai 1 vnt.
Gyslotis ~ 50 gr. Dilgėlių lapai ~ 100 gr. Apynių spurgai ~ 50 gr. Griežčiai 2 vnt.


Medetkų žiedai ~ 50 gr. Rugiagėlių žiedai ~ 25 gr. Kraujažolė ~ 50 gr. Lapkotiniai salierų ryšulėlis
Gauromečio arbata ~ 50 gr. Apynių spurgai ~ 50 gr. Putino vaisiai ~ 50 gr. Ramunėlė ~ 50 gr.
Kraujažolė ~ 50 gr. Ramunėlė ~ 50 gr. Medetkų žiedai ~ 50 gr.
Ramunėlė ~ 50 gr. Lapkotinių salierų ryšulėlis Apynių spurgai ~ 50 gr.
Medetkų žiedai ~ 50 gr. Dilgėlių lapai ~ 100 gr.
Kraujažolė ~ 50 gr.
Putino vaisiai ~ 50 gr.

Paskutinio vasaros mėnesio sezoninio maisto idėjos
① Daržovių maišalynė

Reikės: stiklinės supjaustytų virtų bulvių, stiklinės supjaustytų virtų morkų, stiklinės virtų
pupelių, 1 – 2 agurkų, svogūno, stiklinės burokėlių, petražolių lapelių, 2 kietai virtų
kiaušinių, grietinės arba aliejaus.

Kubeliais supjaustytas daržoves sumaišyti su pupelėmis, smulkintais kiaušiniais ir
supjaustytu svogūnu. Gerai išmaišyti, užpilti grietine ar aliejumi, apibarstyti smulkintais
petražolių lapeliais.


② Šalta obuolių sriuba

Obuolius nulupti, išvirti ir pertrinti per sietelį. Įdėti cukraus, cinamono, gvazdikėlių, praskiesti virintu
vandeniu, įdėti porą šaukštų grietinės ir užvirti. Valgyti šalta, skanu su pyragu.

Vitaminų obuoliuose nedaug, tačiau vaisiai labai vertingi, nes juose gausu ląstelienos, mineralinių
druskų (geležies, mangano, kalio, natrio, kalcio) ir ypač pektinų. Obuolių skonį lemia cukrus
(daugiausia fruktozė), organinės rūgštys (obuolių ir citrinų), rauginės medžiagos, jų kiekis ir santykis.
Kvapą suteikia eteriniai aliejai. Kasdien reikėtų suvalgyti bent po du obuolius. Vakare sukramsnotas
obuolys nuramina, o ryte – sužadina apetitą. Obuoliai stabdo dantų ėduonį, emalio irimą,
dezinfekuoja burnos ertmę. Pagal liaudies mediciną žalių obuolių tyre gydomi nudegimai, ilgai
negyjančios opos.

③ Moliūgų ir obuolių mišrainė

Nedidelis moliūgas nulupamas ir stambiai sutarkuojamas. Du dideli rūgštūs obuoliai nulupami ir
stambiai sutarkuojami, sumaišomi su moliūgais ir pašlaikstomi aliejumi. Įberiama susmulkintų mėtos
lapelių.

Moliūgas - gausus vitaminų. Jame yra ir askorbino, ir B grupės vitaminų, vitaminų A bei E, taip pat
vitamino K. Dėl reto vitamino T gausos moliūgą galima laikyti puikiu garnyru prie kiaulienos, jautienos
ir kitų riebių patiekalų, nes būtent vitaminas T gerina „sunkaus“ maisto pasisavinimą ir neleidžia
kauptis riebalams. Be to, moliūguose geležies yra daugiausiai iš visų daržovių.


④ Kepti kukurūzai

Reikės: 2 kukurūzų, 1 šakelės baziliko, 1 šakelės mėtos, 1 šakelės krapų, 1 šaukštelio
džiovintų raudonėlių, juodųjų pipirų pagal skonį, 2 skiltelės česnako, druskos pagal skonį, 50
gr sviesto.

Kukurūzus nulupti. Susmulkinti baziliką, mėtas ir krapus, sutrinti česnaką. Prieskonius
sumaišyti su kambario temperatūros sviestu. Kukurūzų burbuoles įtrinti prieskonių mišiniu,
susukti į foliją. Kepti iki 200 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje 40 – 45 minutes.

Kukurūzų grūduose yra labai svarbių žmogaus organizmui mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, geležies, fosforo), druskų,
vitaminų, 6–10% riebalų, amino rūgščių (lizino, tiptofano). Iš jų gaminami miltai, kruopos, dribsniai, traškučiai, lazdelės,
krakmolas. Kukurūzai taip pat vartojami ir kaip vaistiniai augalai. Iš jų gaunama gliutamininė rūgštis, kuri labai svarbi medžiagų
apykaitai, ypač galvos smegenų ir širdies darbui. Be to ji yra kraują gaminančio vitamino – folinės rūgšties – komponentas.

⑤ Morkų kisielius

Reikės: 3 – 4 nedidelių morkų, 2 l vandens, cinamono, stiklinės krakmolo, gvazdikėlių, cukraus.

Morkas su prieskoniais virti, kol suminkštės. Perkošti, morkas sutarkuoti smulkia tarka ir
sukrėsti į tą patį vandenį. Įdėti cukraus, rūgštelės ir užvirti. Supilti išleistą krakmolą ir dar
kartą užvirinti. Skanu šaltas.

Morkose daug vertingojo karotino, organizme virstančio vitaminu A. Nėra jokių kitų vaisių ar
daržovių, kuriose būtų tiek daug šio vertingo fermento, nebent paprikoje. Morkos - puikus
vitaminų C, B, D, E šaltinis. Jose daug mineralų bei mikroelementų: kalio, kalcio, fosforo,
jodo, magnio, mangano, eterinių aliejų, fiziologiškai aktyvių medžiagų sterolių, fermentų bei
kitokių organizmui būtinų junginių.


Rugsėjis
Rugsėjo griaustinis pranašauja šiltą rudenį ir gilią žiemą.
Jei rugsėjį ant ražienų skleidžiasi voratinkliai – bus ilgas ir gražus ruduo.
Jei klevų lapai pagelto – po mėnesio bus darganota.
Jei voras tūno voratinklio viduryje ir nejuda – lis.
Jei voras mezga naujus tinklus – bus giedra.

Rugsėjo mėnesio krepšeliai:

Rugpjūčio 27 - rugsėjo 2d (18 sav) Rugsėjo 3 - 9d (19 sav.) Rugsėjo 10 - 16 (20 sav.) Rugsėjo 17 - 23 (21 sav.) Rugsėjo 24 -30 (22 sav.)
Svogūnai 5 vnt. Svogūnai 5 vnt. Svogūnai 5 vnt. Porai 3 vnt. Porai 3 vnt.
Bulvės ~ 2 kg. Bulvės ~ 2 kg. Bulvės ~ 2 kg. Bulvės ~ 2 kg. Bulvės ~ 2 kg.
Morkos ~ 1 kg. Morkos ~ 1 kg. Morkos ~ 1 kg. Morkos ~ 1 kg. Morkos ~ 1 kg.
Kukurūzai 6 vnt. Kukurūzai 6 vnt. Kukurūzai 6 vnt. Kukurūzai ~ 6 vnt. Kukurūzai 6 vnt.
Burokėliai 5 vnt. Burokėliai 5 vnt. Burokėliai 5 vnt. Burokėliai ~ 3 vnt. Burokėliai 3 vnt.
Griežčiai 3 vnt. Griežčiai 3 vnt. Griežčiai 3 vnt. Griežčiai ~ 3 vnt. Griežčiai 3 vnt.
Moliūgai 1 vnt. Moliūgai 1 vnt. Moliūgai 1 vnt. Moliūgai 1 vnt. Moliūgai 1 vnt.
Lapiniai kopūstai ~ 500 gr. Lapiniai kopūstai ~ 500 gr. Lapiniai kopūstai ~ 500 gr. Lapiniai kopūstai ~ 500 gr. Lapiniai kopūstai ~ 500 gr.
Ropės 2 vnt. Cukinijos 1 vnt. Ropės 3 vnt. Cukinijos ~ 1 vnt. Cukinijos 1 vnt.
šparaginės pupelės ~ 100 gr. Ropės 3 vnt. Lapkotinių salierų ryšulėlis Ropės 3 vnt. Ropės 3 vnt.
Cukinijos 1 vnt. Lapkotinių salierų ryšulėlis Cukinijos 1 vnt. Lapkotinių salierų ryšulėlis Lapkotinių salierų ryšulėlis
Lapkotinių salierų ryšulėlis Krapų puokštelė Medetkų žiedai ~ 50 gr. Baltagūžiai kopūstai 1 vnt. Baltagūžiai kopūstai 1 vnt.
Krapų puokštelė Medetkų žiedai ~ 50 gr. Dilgėlių lapai ~ 100 gr. Medetkų žiedai ~ 50 gr. Medetkų žiedai ~ 50 gr.
Medetkų žiedai ~ 50 gr. Dilgėlių lapai ~ 100 gr. Apynių spurgai ~ 50 gr. Apynių spurgai ~ 50 gr. Apynių spurgai ~ 50 gr.
Dilgėlių lapai ~ 100 gr. Apynių spurgai ~ 50 gr. Asiūklio žolė ~ 50 gr. Asiūklio žolė ~ 50 gr. Asiūklio žolė ~ 50 gr.
Ramunėlė ~ 50 gr. Asiūklio žolė ~ 50 gr. Erškėtuogių vaisiai ~ 50 gr. Erškėtuogių vaisiai ~ 50 gr. Erškėtuogių vaisiai ~ 50 gr.
Putino vaisiai ~ 50 gr. Erškėtuogių vaisiai ~ 50 gr. Putino vaisiai ~ 50 gr. Dilgėlių lapai ~ 100 gr. Spanguolės ~ 100 gr.


Bruknės ~ 100 gr. Putino vaisiai ~ 50 gr. Ramunėlės ~ 50 gr. Putino vaisiai ~ 50 gr. Putino vaisiai ~ 50 gr.
Ramunėlės ~ 50 gr. Spanguolės ~ 100 gr. Ramunėlės ~ 50 gr. Bruknės ~ 100 gr.
Bruknės ~ 100 gr. Bruknės ~ 100 gr. Spanguolės ~ 100 gr.
Bruknės ~ 100 gr.

Rudenėlio pradžios sezoninio maisto idėjos
① Troškinti griežčiai

Reikės: griežčio, svogūno, šaukšto sviesto, 2 šaukštų grietinės, druskos, cukraus.

Griežtį supjaustyti kubeliais ir patroškinti nedideliame kiekyje vandens, kol suminkštės.
Smulkiai supjaustytą svogūną pakepinti svieste ir sudėti į troškinį. Įberti cukraus, druskos,
nukėlus nuo ugnies įdėti grietinės.

Griežčiai turi angliavandenių, baltymų, eterinio aliejaus, pektinų, vitaminų: C, B1, B2, PP;
mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, geležies, jodo, sieros ir kitų. Šakniavaisiai maistui
vartojami tiek švieži, tiek virti. Griežčiai yra specifinio kvapo ir aštroko skonio, tačiau iš jų
galima pasigaminti skanių patiekalų. Nuo nutukimo tinka vartoti griežčių tyrelę, kuri malšina
alkį ir nedidina svorio. Kramtant griežčius, organiniai sieros junginiai dezinfekuoja burnos gleivinę, todėl tinka profilaktiškai nuo
anginos.


② Ropių, kopūsto ir morkų salotos

Ropė nuplaunama ir nulupama, sutarkuojama stambia tarka. Dalis kopūsto ir morkos
sutarkuojamos. Viskas sumaišoma su aliejumi , paskaninama prieskoniais.

Ropių šakniavaisiuose gausu vertingų žmogaus organizmui medžiagų: cukraus, baltymų,
ląstelienos, mineralinių druskų, eterinių medžiagų, kurios pagerina apetitą.
Gausu vitaminų C, PP, B1, B2, provitamino A. Taip pat kalcio bei kalio. Specifinį kvapą
ropėms suteikia jose esantis garstyčių aliejus. Ropių šakniavaisiai valgomi ir virti, ir žali.
Ropių nuovirai vartojami kaip šlapimo išskyrimą ir atsikosėjimą skatinantys vaistai. Karšti
šakniavaisių košelės kompresai lengvina sąnarių skausmus. Ropių sultys vartojamos sergant
peršalimo ligomis, lėtiniu bronchitu.

③ Bandelės su kopūstais

Reikės: 4 stiklinių miltų, stiklinės pieno ar vandens, 15 – 20 g mielių, šaukšto druskos,
šaukšto riebalų. Įdarui: pusės kopūsto gūžės, 2 kiaušinių, šaukšto sviesto, svogūno, pipirų,
druskos.

Išminkyti tešlą ir palikti, kad pakiltų. Kopūstą apvirti pasūdytame vandenyje, nuvarvinti,
smulkiai supjaustyti ir pakepinti riebaluose su susmulkintu svogūnu. Sudėti kietai išvirtus ir
susmulkintus kiaušinius, įberti prieskonių ir išmaišyti. Iš tešlos daryti anties kiaušinio
dydžio bandeles su įdaru ir kepti karštuose riebaluose, keletą kartų apverčiant. Bandeles
galima kepti ir orkaitėje ( krosnyje).

Kopūstai - labai sveika ir vitamininga daržovė. Kopūstuose yra daug vitamino U, kuris
reguliuoja medžiagų apykaitą, saugo nuo aterosklerozės bei opaligės. Šiose daržovėse taip
pat gausu fitoncidų, kurie naikina kai kurias ligas sukeliančias bakterijas, taip pat daug


tartroninės rūgšties, kuri apsaugo, kad iš angliavandenių nesusidarytų riebalai. Vitamino C jame ne mažiau nei apelsinuose,
tačiau kopūste esantis vitaminas C yra askorbinogeno pavidalo. Askorbinogenas pasižymi labai dideliu atsparumu: jis neišyra netgi
verdant. Raugintuose kopūstuose 1/3 vitamino C išlieka net iki pavasario.

④ Salierų sriuba

Reikės: 1 saliero šaknies (arba lapkočių), 3 bulvių, 1 svogūno, 1 skiltelės česnako, 1
stiklinės žirnelių, 1 l daržovių sultinio, 2 šaukštų sviesto, 4 šaukštų grietinės, 2 riekučių
baltos duonos, ryšulėlio petražolių, druskos pagal skonį.

Salierus ir bulves nuplauti, nuskusti ir smulkiai supjaustyti. Svogūną ir česnaką smulkiai
supjaustyti ir pakepinti 2-3 minutes keptuvėje su vienu šaukšteliu sviesto. Tuomet sudėti
salierus ir bulves ir dar apie 5 min. pakepinti nuolat maišant. Viską sudėti į karštą sultinį,
užvirinti ir sumažinus ugnį virti 15 min. Sudėti žirnelius ir dar virti apie 5 min. Duoną
supjaustyti kubeliais ir apkepinti likusiame svieste. Smulkiai supjaustytas petražoles,
druską, pipirus ir giretinę sudėti į sriubą ir viską išmaišyti. Supylus į lėkštes pagardinti
skrebučiais.

Salierų šakniavaisiuose yra eterinio aliejaus, krakmolo, gleivių, kalio, kalcio, fosforo ir natrio druskų, rūgštynių rūgšties ir acto,
amino rūgščių, vitaminų C, PP ir B grupės vitaminų. Šio augalo lapuose yra vitaminų, eterinio aliejaus, gliukozidų. Salieruose yra
daug organinio natrio, kuris gali pakeisti druską. Be to, šiose daržovėse yra tonizuojančių medžiagų, kurios apsaugo organizmą
nuo onkologinių ligų ir padeda normalizuoti organizmo medžiagų apykaitą. Nuo medžiagų komplekso, esančio salieruose,
pagerėja nervų sistemos veikla, regėjimas, organizmo atsparumas infekcinėms ligoms, apetitas, virškinimas bei inkstų darbas.


⑤ Porų ir bulvių sriuba

Reikės: 2 šaukštelių sviesto, 2 – 3 porų, 4 – 5 bulvių, 3 skiltelių česnako, 2 svogūnų, pipirų ir
druskos pagal skonį, truputį grietinės.

Porus ir bulves supjaustyti, įdėti į puodą ir užvirti. Ištirpinti sviestą ir jame pakepinti
susmulkintą česnaką ir svogūnus. Apkeptus svogūnus ir česnakus įdėti į puodą su bulvėmis ir
porais. Virti kol bulvės bus minkštos. Išvirus bulvėms, visą masę sumalti (mikseriu), sudėti
prieskonius ir vėl uždėjus ant ugnies užvirti. Prieš valgant įdėti grietinės.

Poruose yra daug vitaminų: B1, B2, PP, karotino, vitamino C; taip pat baltymų, riebalų,
cukraus, eterinio aliejaus, fitoncidų, mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies ir kitų. Porai turi
antibakterinį ir antioksidantinį poveikį, bei skatina apetitą, gerina virškinimą. Nuolat valgant porų iš organizmo valomi šlakai ir
pasišalina skysčių sankaupos.


Spalis
Jei rudenį sniegas užkrinta lapus ant medžių – žiemos nebus.
Jei spalio mėnesį perkūnas griaudžia – žiemos nebus.
Jei žąsys ir gervės ilgai neišskrenda į šiltus kraštus – šalčiai prasidės negreitai, o žiema bus trumpa.
Jei užderėjo daug riešutų ir šermukšnių – žiema bus šalta.

Spalio mėnesio krepšeliai:

Spalio 1 - 7 (23 sav.) Spalio 8 - 14 (24 sav.) Spalio 15 - 21 (25 sav) Spalio 22 - 28 (26 sav.)
Topinambai ~ 500 gr. Topinambai ~ 500 gr. Topinambai ~ 500 gr. Topinambai ~ 500 gr.
Morkos ~ 1 kg. Morkos ~ 1 kg. Morkos ~ 1 kg. Morkos ~ 2 kg.
Baltagūžiai kopūstai 1 vnt. Baltagūžiai kopūstai 1 vnt. Baltagūžiai kopūstai 1 vnt. Baltagūžiai kopūstai 2 vnt.
Burokėliai 3 vnt. Burokėliai 3 vnt. Griežčiai 3 vnt. Griežčiai 5 vnt.
Griežčiai 3 vnt. Griežčiai 3 vnt. Pastarnokai 2 vnt. Pastarnokai 3 vnt.
Pastarnokai 2 vnt. Pastarnokai 2 vnt. Porai 3 vnt. Porai 5 vnt.
Porai 3 vnt. Porai 3 vnt. Ropės 3 vnt. Ropės 5 vnt.
Ropės 3 vnt. Ropės 3 vnt. Bulvės ~ 2 kg. Lapiniai kopūstai ~ 500 gr
Bulvės ~ 2 kg. Bulvės ~ 2 kg. Lapiniai kopūstai ~ 500 gr. Medetkų žiedai ~ 50 gr.
Lapiniai kopūstai ~ 500 gr. Lapiniai kopūstai ~ 500 gr. Arbatų rinkinėlis Arbatų rinkinėlis
Medetkų žiedai ~ 50 gr. Arbatų rinkinėlis Medetkų žiedai 50 gr Bulvės ~ 5 kg.
Medetkų žiedai 50 gr

Krepšelių kiekiai ir asortimentas preliminarūs. Priklausomai nuo gamtos malonės galbūt kažko bus daugiau, kažko bus mažiau, bet
kaip ten bebūtų visas mūsų daržas bet kokiu atveju bus išdalintas 10-čiai bendruomenės valgytojų.


„Bobų vasaros“ sezoninio maisto idėjos
① Pastarnokų sriuba

Reikės: 1l sultinio, 2 – 3 pastarnokų, 3 – 4 bulvių, šaukšto sviesto, svogūno, krapų, druskos.

Pastarnokus ir bulves smulkiai supjaustyti ir išvirti sultinyje. Smulkiai supjaustytą svogūną pakepinti svieste
ir supilti į baigiančią virti sriubą. Įdėti krapų, pasūdyti.

Pastarnoko šaknyse yra eterinio aliejaus, sacharidų, pektinų, riebalų, mineralinių druskų, vitaminų B1, B2,
C, provitamino A, folio rūgšties. Pastarnokai gerina virškinimą ir ramina nervų sistemą. Jame esantis kalis
šalina iš organizmo skysčių perteklių ir reguliuoja kraujo apytaką, saugo nuo koronarinių kraujagyslių ir
žarnyno spazmų.

② Topinambų mišrainė

Reikės: 400 g topinambų, 200 g burokėlių, 100 g kopūstų, keletos morkų ir agurkų.
Aliejaus, druskos ir cukraus pagal skonį.

Topinambus, burokėlius ir morkas išverdame, nulupame, supjaustome šiaudeliais.
Įdedame raugintų kopūstų, susmulkintų agurkų ir svogūno galvutę. Viską sumaišome ir
užpilame aliejumi arba majonezu, pabarstome smulkintais svogūnų laiškais ir krapais.
Tokią mišrainę galima pagaminti ir naudojant šviežias nevirtas daržoves.

Topinambai skiriasi nuo kitų šakniavaisių, nes turi daug inulino, o ne krakmolo. Dėl šios
priežasties topinambų šaknys pramonėje yra naudojamos kaip žaliava fruktozei gauti.
Topinambų šaknyse gausu kalio. Be kalio ir inulino, topinambuose yra ir kitų biologiškai


aktyvių komponentų, mineralinių druskų – geležies, silicio, cinko, magnio, kalio, fosforo, kalcio, įvairių C ir B grupės vitaminų,
vitamino A, baltymų, riebalų, biotino, pektinų, organinių bei amino rūgščių. Topinambų šaknis galima valgyti tiek termiškai
apdorotas, tiek šviežias dėti į salotas. Nustatyta, kad topinambai padeda reguliuoti kraujo spaudimą ir virškinamojo trakto
veiklą, saugo kepenis ir inkstus, didina organizmo imunitetą, padeda įveikti įvairias infekcijas, stresą, suteikia organizmui
energijos.

③ Bruknės su morkomis
Reikės: 1 l bruknių, 2 – 3 didelių morkų, 2 minkštų obuoliai.

Morkas supjaustyti kubeliais ir virti pasaldintame vandenyje. Pavirus 20 minučių, supilti
bruknes ir susmulkintus obuolius. Virti, kol bruknės įgauna vyšninę spalvą.

Bruknėse yra natūralaus cukraus, pektinų, rauginių medžiagų, organinių rūgščių
(citrinos ir obuolių). Itin gausu vitaminų C, P, B grupės, karotino, mineralinių medžiagų
(geležies, kalio, kalcio). Bruknių uogos pasižymi antibakteriniu veikimu. Jose esančios
veikliosios medžiagos ypač efektyviai naikina puvimo, vidurių šiltinės bei pūlinių bakterijas, o
taip pat ir daugelį parazitinių grybelių.

④ Daržovių sultinys

Reikės: 2 didelių ketvirčiais padalintų svogūnų, 4 nuluptų skiltelių česnakų, 3 stambiai kapotų
porų, 3 stambiai kapotų salierų stiebų, 2 didelių stambiai kapotų morkų, 1 ryšulėlio petražolių,
1 saujelės čiobrelių, 2 šaukštų alyvuogių aliejaus, 250 g grybų.

Įkaitinti orkaitę iki 200°C. Į skardą sudėti svogūnus, česnakus, porus, salierus, morkas,
petražoles ir čiobrelius. Pašlakstyti 1 šaukštu alyvuogių aliejaus ir kepti 1 valandą, kol gražiai
apskrus.
Įkaitinti 1 šaukštą alyvuogių aliejaus ir pakepinti grybus. Į puodą sudėti keptas daržoves ir


užpilti 3l šalto vandens. Užvirti ir virti 1 valandą, nugriebiant putas. Perkošti sultinį per kiaurasmtį, išklotą marliniu audiniu.
Išsunkite visą skysti iš daržovių. Atvėsinkite ir supilstykite sultinį į indelius. Šviežią sunaudokite per 2 dienas arba užšaldykite.

⑤ Saldus bulvių pyragas

Reikės: 4 kiaušinių, 200g cukraus, 300g virtų bulvių, 100g manų kruopų, šaukštelio kepimo
miltelių, šaukštelio vanilinio cukraus, žiupsnelio druskos.

Kiušinių trynius atskirti nuo baltymų. Trynius išsukti su cukrumi. Bulves sutrinti ir
sumaišyti su tryniais. Suberti manus, kepimo miltelius, vanilinį cukrų ir išmaišyti. Baltymus
su druska išsukti iki standžių putų ir įmaišyti į tešlą. Kepti apie 30 – 40 minučių, kol gražiai
paruduos.

Svarbiausia bulvių paskirtis – maistui. Iš gumbų gaminami įvairiausi labai maistingi
patiekalai. Bulvių gumbuose gausu įvairių maisto medžiagų: iki 24 % krakmolo, 2 %
augalinių baltymų, fermentų, įvairių biogeninių elementų, organinių ir mineralinių druskų –
kalcio, kalio, magnio, geležies, cinko, fosforo, šiek tiek proteino, riebalų, ląstelienos, obuolių, citrinos ir rūgštynių rūgšties,
gausu vitaminų A, B, C, P, folinės rūgšties, karotino.


Kaip mes auginame maistą, kokiais pagrindiniais principais vadovaujamės?

Augalų mityba ir agrotechnika
Naudojamas toks ūkininkavimo būdas, kai nenaudojamas joks dirvos įdirbimas, o remiamasi natūraliai
vykstančiais dirvodaros procesais. Gamtoje dirvožemis yra „auginamas“, kasmet užaugusi augalų masė krenta
ant žemės, yra skaidoma mikroorganizmų ir tampa augalų maistu. Kas lieka – užkonservuojama dirvoje humuso
pavidalu.

Gyvūnų gerovė
Gyvuliai auginami atsakingai, humaniškai, natūraliais pašarais, sveikoje aplinkoje. Gyvuliams sukuriamos
auginimo sąlygos prilygsta ar yra artimos natūralioms, gamtos sąlygoms. Ūkyje, aplinkai draugiškais būdais
sunaudojamos visos su gyvulių auginimu susijusios atliekos.

Šeimos ir ūkininko gerovė
Galima kalbėti apie procedūras, sertifikatus ar taisykles ir apie tai kokie jie svarbūs ir neišvengiami, tačiau
viskas galų gale vėl grįžta prie žmogaus. Ūkiai tapo pramone, vietoj to, kad Lietuvos kaime būtų tūkstančiai
realiai pragyvenančių augintojų, liko tik išrinktieji sugebėję įsisukti į paramų, subsidijų ir paskolų verpetus.

Mes už mažos apimties, tik šeimos jėgomis apdirbamus, nemechanizuotus, tausojančius aplinką ir auginančius
tikrą maistą ūkius. Mes už atsakingą vartojimą, sezoninį ir net tik kultūrinių veislių valgiaraštį, primirštų gamtos
turtų vartojimą, remiant smulkius, vietinius tikro maisto augintojus ir gamintojus.


Ekologija, filosofija ir gyvenimo būdas
Ekologijos dėsnių supratimas, darnus gyvenimo būdas, nepriklausomybė ir savarankiškumas. Nuolatinis
gyvenamosios vietos integravimo į natūralią aplinką tobulinimas, alternatyvių ir aplinką tausojančių
energijos šaltinių naudojimas ir ūkyje sunaudojamos energijos efektyvumo gerinimas.

Aplinką tausojantys ūkiai augina dirvožemį, grąžina viską ir dar daugiau nei iš jo paėmė auginimo proceso
metu. Ūkinė veikla atstato, gerina ir tausoja konkrečios vietovės natūralią aplinką.

Bioįvairovė, polikultūra ir miškinė sodininkystė
Ūkiai neaugina vienos rūšies augalų ar gyvulių. Ūkiai kuria ir saugo gyvūnų bei augalų bioįvairovę. Visiškai
atsisakoma monokultūros.

Šviežumas, sezoniškumas ir lokalumas
Produkcija platinama lokaliai ir tiesiogiai. Ūkiai auginantys produkciją ne tik savo poreikiams,
neeksportuoja savo produkcijos. Produkcija parduodama be tarpininkų, tiesiogiai jos vartotojui pusės dienos
kelio spinduliu nuo ūkio.

Detalesnė informacija apie mūsų taikomą agrotechniką: www.gerazemdirbyste.lt
Detalesnė informacija apie ateities ūkių judėjimą: www.ateitiesukiai.lt


Skanių ir sveikų metų! Jūsų sodybėlė | www.viskoko.lt

Sviežio, sezoniško maisto knyga, 2012

Recommended

Recommended

More Related Content

Similar to Sviežio, sezoniško maisto knyga, 2012

Similar to Sviežio, sezoniško maisto knyga, 2012 (9)

Sviežio, sezoniško maisto knyga, 2012