Žemė sukasi apie savo ašį iš vakarų į rytus. Jos pusiaujo taškai juda 465m/s greičiu,todėl apie savo ašį Žemė apsisuka per 24h. Šis jos sukimasis lemia dienos ir nakties kaitą. Į saulę atsisukusioje pusėje yra diena,o priešingoje pusėje-naktis.
Išimtį sudaro ašigaliai ir jiems artimos sritys. Ten tam tikrą laiką būna tik diena,ir tam tikrą laiką tik naktis.
Poliarinėms sritimis būdingas reiškinys, kuomet žiemą Saulė nepakyla virš horizonto ir naktis trunka visą parą,tai atsitinka dėl to, nes sritys apie ašigalį atsiduria priešingoje pusėje, nei krenta Saulės spinduliai. Priešingame ašigalyje tuo metu stebima poliarinė diena.
Dėl orbitos ištęstumo atstumas tarp Žemės ir Saulės per 8h pakinta 7000km.
Prieš 1500 mln. Žemė per metus apsisukdavo 900kartų.(Para trukdavo dabartines 10h)
Prieš 500 mln. Metų – 380kartų
Taigi,Žemės para kas 50k. metų pailgėja 1 s.
Metų laikai atsiranda dėl to, nes ašis,apie kurią sukasi Žemė, yra pasvirusi. Jei žemės ašis nebūtų pakrypusi,kiekviena diena ir naktis truktų 12 valandų ir nebūtų metų laikų.
Metų laikai skiriasi savo trukme,kadangi žemės forma yra ovali ir saulė nėra orbitos centre. Žemė juda greičiau,kai yra arčiau saulės,negu kai yra toliau nuo jos. Todėl vasara ir pavasaris keliomis dienomis ilgesnės nei ruduo ar žiema.
Gamtoje viskas juda. Kosminiai kūnai išimties nesudaro. Nors Žiūrint naktį į žvaigždėtą dangų,atrodo,kad žvaigždės nejuda,tačiau užfiksavę kokį nors nejudantį objektą vakare ir ryte,pamatysime,kad žvaigždžių padėtis keičiasi. Stebint tūktsnačių žvaigždžių judėjimą,randame tam tikrą jo dėsningumą.
Visos žvaigždės(kurios įeina į paukščių tako sudėtį) jų tarpe ir saulė,juda viena kitos atžvilgiu 30km/s greičiu,tačiau yra aptinkama ir žvaigždžių,kurios saulės atžvilgiu lekia milžinišku 250-300km/s greičiu,tokios žvaigždės yra vadinamos lekiančiomis..
Taigi, Regimasis žaigždžių sukimasis matomas dėl Žemės sukimosi apie savo ašį nukreiptą į Šiaurinę žvaigždę.
Regimasis planetų judėjimas dangumi yra kur kas sudėtingesnis nei Saulės ar Mėnulio. Planetos slenka tai į vieną tai į kitą pusę, dangaus sferoje brėždamos kilpas arba zigzagus. Toks judėjimas periodiškai kartojasi.
Kamuoliniai spiečiai juda panašiai kaip ir Žemės dirbtiniai palydovai. Tarp disko žvaigždžių masės ir kamuolinių spiečių masės veikia gravitacija ir kamuoliniai spiečiai turi judėti apie galaktikos branduolį. Spiečiui artėjant prie branduolio, greitis didėja. Tam tikrame nuotolyje centro spiečius pasineria į tą branduolį. Čia jo greitis būna didžiausias. Po kurio laiko spiečius išnyra ir lėtėdamas tolsta nuo branduolio. Lėčiausiai jis juda toli nuo Galaktikos branduolio, todėl ten užtrunka ilgiausiai, užtat mes daugumą spiečių ir matome toli nuo galaktikos disko abiejose jo pusėse.
Žemė sukasi apie savo ašį iš vakarų į rytus. Jos pusiaujo taškai juda 465m/s greičiu,todėl apie savo ašį Žemė apsisuka per 24h. Šis jos sukimasis lemia dienos ir nakties kaitą. Į saulę atsisukusioje pusėje yra diena,o priešingoje pusėje-naktis.
Išimtį sudaro ašigaliai ir jiems artimos sritys. Ten tam tikrą laiką būna tik diena,ir tam tikrą laiką tik naktis.
Poliarinėms sritimis būdingas reiškinys, kuomet žiemą Saulė nepakyla virš horizonto ir naktis trunka visą parą,tai atsitinka dėl to, nes sritys apie ašigalį atsiduria priešingoje pusėje, nei krenta Saulės spinduliai. Priešingame ašigalyje tuo metu stebima poliarinė diena.
Dėl orbitos ištęstumo atstumas tarp Žemės ir Saulės per 8h pakinta 7000km.
Prieš 1500 mln. Žemė per metus apsisukdavo 900kartų.(Para trukdavo dabartines 10h)
Prieš 500 mln. Metų – 380kartų
Taigi,Žemės para kas 50k. metų pailgėja 1 s.
Metų laikai atsiranda dėl to, nes ašis,apie kurią sukasi Žemė, yra pasvirusi. Jei žemės ašis nebūtų pakrypusi,kiekviena diena ir naktis truktų 12 valandų ir nebūtų metų laikų.
Metų laikai skiriasi savo trukme,kadangi žemės forma yra ovali ir saulė nėra orbitos centre. Žemė juda greičiau,kai yra arčiau saulės,negu kai yra toliau nuo jos. Todėl vasara ir pavasaris keliomis dienomis ilgesnės nei ruduo ar žiema.
Gamtoje viskas juda. Kosminiai kūnai išimties nesudaro. Nors Žiūrint naktį į žvaigždėtą dangų,atrodo,kad žvaigždės nejuda,tačiau užfiksavę kokį nors nejudantį objektą vakare ir ryte,pamatysime,kad žvaigždžių padėtis keičiasi. Stebint tūktsnačių žvaigždžių judėjimą,randame tam tikrą jo dėsningumą.
Visos žvaigždės(kurios įeina į paukščių tako sudėtį) jų tarpe ir saulė,juda viena kitos atžvilgiu 30km/s greičiu,tačiau yra aptinkama ir žvaigždžių,kurios saulės atžvilgiu lekia milžinišku 250-300km/s greičiu,tokios žvaigždės yra vadinamos lekiančiomis..
Taigi, Regimasis žaigždžių sukimasis matomas dėl Žemės sukimosi apie savo ašį nukreiptą į Šiaurinę žvaigždę.
Regimasis planetų judėjimas dangumi yra kur kas sudėtingesnis nei Saulės ar Mėnulio. Planetos slenka tai į vieną tai į kitą pusę, dangaus sferoje brėždamos kilpas arba zigzagus. Toks judėjimas periodiškai kartojasi.
Kamuoliniai spiečiai juda panašiai kaip ir Žemės dirbtiniai palydovai. Tarp disko žvaigždžių masės ir kamuolinių spiečių masės veikia gravitacija ir kamuoliniai spiečiai turi judėti apie galaktikos branduolį. Spiečiui artėjant prie branduolio, greitis didėja. Tam tikrame nuotolyje centro spiečius pasineria į tą branduolį. Čia jo greitis būna didžiausias. Po kurio laiko spiečius išnyra ir lėtėdamas tolsta nuo branduolio. Lėčiausiai jis juda toli nuo Galaktikos branduolio, todėl ten užtrunka ilgiausiai, užtat mes daugumą spiečių ir matome toli nuo galaktikos disko abiejose jo pusėse.
2. Regos reikšmė svarbi tokiose žmogaus
gyvenimo srityse, kaip:
▫pažinimas;
▫praktinė veikla;
▫erdvinė orientacija;
▫jausmai;
▫bendravimas su aplinka ir kt.
3. Rega vystosi nuo gimimo iki maždaug 10
metų amžiaus. Tam būtina sąlyga - smegenys
turi gauti vienodai aiškų vaizdą iš abiejų akių.
4. Toliaregystė
Akies laužiamoji galia per silpna palyginus su akies
ašies ilgiu, šviesos spinduliai susikerta už tinklainės,
vaizdas gaunamas neryškus, pasikeičia artimų objektų
matymas, tačiau tolimi objektai paprastai matomi gerai.
8. Astigmatizmas
Tai tokia būklė, kai vienoje akyje yra dvi skirtingo
laipsnio refrakcijos. Ragenos priekinis paviršius yra
netaisyklingai išgaubtas, ragenos kreivumo spindulys
įvairiuose meridianuose yra netolygus. Dalis šviesos
spindulių patenkančių į akį susikerta viename taške, kita
dalis – toliau.
9.
10. Albinizmas
Pigmento trūkumas dėl genetinio medžiagų apykaitos
sutrikimo.
Nepilnas albinizmas (akių albinizmas) – pigmento trūkumas
yra tik akyse, daugiau nėra jokių požymių.
Pilnas albinizmas – pigmento trūkumas pastebimas visur:
akyse, odoje, plaukuose.
12. Sunkumai:
• Turi saugotis nudegimo saulėje;
• Turi vengti tiesioginės saulės šviesos, atspindžių;
• Labai sunki regėjimo adaptacija iš šviesos į
tamsą ir atvirkščiai;
• Sunku orientuotis labai šviesią, saulėtą dieną.
13.
14. Pagalba
• Geras kontrastas;
• Tamsūs akiniai;
• Buvimas pavėsyje;
• Tolygus apšvietimas;
• Teisinga padėtis klasėje
dėl atspindžių nuo langų
ir lentos.
16. Požymiai:
• Regėjimo aštrumo sumažėjimas;
• Dažnai regėjimo lauko sumažėjimas (tai priklauso nuo
pakenkimo vietos);
• Sutrikęs spalvinis matymas;
• Silpnas vyzdžio susitraukimas šviesoje.
17. Sunkumai:
• Visos užduotys, kurios reikalauja regėjimo aštrumo yra
sudėtingos (skaitymas, smulkių detalių žiūrėjimas,
televizijos žiūrėjimas, veido emocijų atpažinimas);
• Dėl centrinio regėjimo lauko praradimo kyla sunkumai
skaitant, o dėl periferinio regėjimo lauko praradimo
sunkumai orientuojantis;
• Sunkumai orientuojantis tamsoje.
18.
19. Pagalba:
• Geras apšvietimas;
• Geras kontrastas;
• Ekscentrinis žvilgsnio fiksavimas (kai prarastas
centrinis regėjimo laukas);
• Didinimas;
• Mokytis žiūrėti sistemingai ir iš didesnio
atstumo (kai prarastas periferinis regėjimo
laukas);
• Naudotis kitais jutimais.
20. Katarakta
• Akies lęšiuko susidrumstimas. Lęšiukas gali būti dalinai
arba visiškai susidrumstęs.
• Susidrumstęs lęšiukas gali būti pakeistas dirbtiniu lęšiu,
kontaktiniais lęšiais ar akinių stiklais.
21. Požymiai:
• sumažėjęs regėjimo aštrumas;
• problemos dėl šviesos krypties akyje nukrypimo,
išskaidymo;
• įgimtą kataraktą paprastai lydi nystagmas.
22. Sunkumai:
• visos veiklos, kurios reikalauja regėjimo aštrumo, tampa
sudėtingomis (siuvimas, skaitymas, žmonių
atpažinimas);
• sunkumai dėl gylio suvokimu;
• mažesnis jautrumas kontrastui;
• jautrumas šviesos atspindžiams.
23. Po kataraktos operacijos:
• didesnė rizika, kad padidės akispūdis, atšoks tinklainė;
• akis praranda akomodacijos galimybes;
• Kurį laiką po operacijos vaizdas tampa šiek tiek melsvas.
27. Požymiai:
• Dažniausiai akys juda į šonus, tačiau galimas judėjimas
aukštyn – žemyn arba ratu;
• Sumažėjęs regėjimo aštrumas, bet vaizdas nėra judantis;
• Apsunkinta žvilgsnio fiksacija, dėl to galima
kreivakaklystė;
• Nuovargis dėl žiūrėjimo.
28. Akių judesiai gali padažnėti dėl:
• Streso;
• Nuovargio;
• Žvilgsnio fiksavimo;
• Akies uždengimo;
• Šviesos srauto krentančio tiesiai į akis.
29. Sunkumai:
• Prireikia daugiau laiko pamatyti ir apžiūrėti;
• Pavargstama nuo skaitymo ir žiūrėjimo;
• Reikia neįprastos galvos padėties žiūrėjimui;
• Geriausia orientacija ryškioje šviesoje;
• Apsunkintas teleskopų, mikroskopų naudojimas.
30.
31. Pagalba:
• Daryti pertraukėles;
• Naudoti didintuvus;
• Geras apšvietimas, šviesa nekrinta į akis;
• Geras kontrastas;
• Naudoti skaitymo eilutę;
• Pasistengti atrasti tinkamą galvos padėtį;
• Skirti papildomo laiko skaitymui.
32. Geltonosios dėmės degeneracija
• Tai progresuojanti liga;
• Degeneracija apima tik geltonąją dėmę ir tai nesibaigia
aklumu;
• Geltonosios dėmės degeneracija - dažnesnė regos
sutrikimo priežastis vyresniems žmonėms;
• Vaikams vadinama Stargardto liga.
34. Sunkumai:
• Visos veiklos, kurios reikalauja regėjimo aštrumo, yra
apsunkintos. Sunkumai skaitant ir atpažįstant veidus;
• Ekscentrinė žvilgsnio fiksacija;
• Daugiau problemų žiūrint į arti negu į toli esančius
objektus;
• Geresnė orientacija esant normaliam apšvietimui;
• Gali atsirasti tiek jautrumas šviesai, tiek ir poreikis
apšvietimui.
38. Požymiai:
• Progresuoja regėjimo lauko mažėjimas;
• Naktinis aklumas;
• Centrinis matymas gali likti nepaliestas;
• Sunkumai pereinant iš šviesos į tamsą ir atvirkščiai;
• Kartais galimi spalvų iškraipymai.
39. Sunkumai:
• Naktį regėjimas labai ribotas;
• Orientavimosi sunkumai trijuose matavimuose;
• Sunku suvokti bendrą vaizdą dėl regėjimo lauko
ribotumo;
• Teksto skaitymui reikia daugiau laiko;
• Sunku sekti judančius objektus;
• Trukdo labai ryškus apšvietimas;
• Žmogus jaučiasi nervingas, nesaugus.
40.
41. Pagalba:
• Mobilumas;
• Geras kontrastas;
• Mokytis sistemiško žiūrėjimo;
• Mokytis naudotis kitais pojūčiais, kad kompensuoti
blogas prognozes;
• Tekstą susiaurinti, kad būtų patogiau skaityti esant
tuneliniam matymui;
• Padidinti medžiagą esant neryškiam tuneliniam
matymui;
• Saulės akiniai, kepurė su snapeliu ar pan.;
• Vengti teksto ant blizgaus popieriaus.
Esant bet kokiam regos sutrikimui, netaikant tinkamos korekcijos ši sąlyga neįgyvendinama ir nukenčia visos vystymosi sritys.
Vaikui augant, auga ir akies obuolys, todėl toliaregystė mažėja ar visiškai išnyksta.
Skirtingai negu toliaregystė, trumparegystė vaikui augant nemažėja.
Gal kilo minčių, kaip tokiam vaikui padėti?
Visi nerviniai impulsai iš tinklainės į smegenis keliauja per regos nervą. Tačiau kartais jis dėl įvairių priežasčių būna pažeistas. Pati akis gali būti ir sveika.
Pimame paveikslėlyje pažeista regos nervo išorinė dalis, todėl sumažėjęs periferinis regėjimo laukas.
Antrame paveikslėlyje pažeista centrinė nervo dalis ir nėra centrinio matymo.
Paminėjau tik keletą dažniausių regos problemų. Visos jos reikalauja savitų pagalbos būdų. O kiek dar skirtumų tarp tą pačią diagnozę turinčių vaikų? Rasti tinkamiausią pagalbos būdą - ilgas ir sunkus darbas.