Preparatu diferentine diagnostika

1. Preparatų diferentinė diagnostika
Kraujas. Matosi kraujo forminiai elementai. Kaip atskirti vieną forminius elementus. Segmentuoti
branduoliai – neutrofilas, segmentuotas branduolys su granulėm – eozinofilas. Branduolys su mažai
citoplzm – limfocitas ir didžiausias vientisu branduoliu – monocitas. Kaip klasifikuojami kraujo
forminiai elementai? Eritro, leuko, plokštelės
Purusis skaidulinis j.a. Skaidulos, ląstelės. Puriai išsidėsčiusios struktūros. Kokios skaidulos:
kolageninės, elastinės, retikulinės...
Hialininė kremzlė. Skirtumas nuo elastinės yra tas, kad hialininėje kremzlėje yra kolageninės
skaidulos. Jos šviesą laužia taip kaip ir pagrindinė medžiaga.
Elastinė krmzl. Matosi elastinės skaidulos, nes jos šviesą laužia kitaip, nei kolageninės.
Skaidulinė krmz. Dažniausiai – tarpslankstelinis diskas. Kolageninės skaidulos yra tankiai
išsidėsčiusios kaip plunksnos. Ląstelėje nėra izogeninių grupių.
Sausgyslė (išilgai arba skersai pjauta). Kiekviena kolageninė skaidula yra I eilės pluoštas. Aplink
skaidulas matosi fibrocitų branduoliai. Yra endotenoniumai (puraus j.a. pertvarėlės). Visas pluoštas
sudarytas iš daugiau skaidulų yra II pluoštas. Tada jas dengia peritenoniumas ir visą sausgyslę
dengia epitenoniumas
Kaulinis a. Krinta į akis osteonai. Be plokštelinio osteono yra ir skaidulinis. Osteono centre yra
centrinis kanalas. Yra plokštelės, yra osteocitai su ataugomis. Visi pjūviai dažniausiai pjauti skersai,
bet gali būti ir išilginis pjūvis.
Kaulo formavimasis. Mezenchiminiai kaulai – galvos. Ilgieji kaulai formuojasi iš hialinės
kremzlės. Ten, kur yra iš mezenchimos matosi pirminės kaulinės sijos. Tame pačiame preparate
matosi ir danties užuomazga. Yra pirminės kaulinės sijos. Jų viduje yra užmūryti osteocitai.
Paviršiuje yra osteoblastai ir osteoklastai, kurie kaulinį audinį ardo. Ši pirminė kaulinė sija yra
sudaryta iš nesubrendusio skaidulinio tinklinio kaulinio audinio.
Ilgieji kaulai vystosi iš hialininės kremzlės. Kas yra epfiziniė plokštelė ? iš vienos pusės yra osteo .
Yra endochondrinės kaulinės sijos. Ji skiriasi nuo pirminės kaulinės sijos. Ji yra marga, nes joje yra
ir kremzlės ir kaulinio audinio.
Raumeninis audinys. Gali būti visokių pjūvių. Gali būti atskirai audinys, gali būti ir kažkokiame
organe. Ruožuoti griaučių raumenys sudaryti iš simplastų. Juose yra daug branduolių. Skersai
kiekviename pjūvyje branduoliai išsidėstę simplasto periferijoje.
Širdies raumuo atpažįstamas sunkiai, nes dažnai nebūna išilgo pjūvio. Dažnai yra įstrižai pjauti.
Reikia ieškoti pailgų šakotų ląstelių su branduoliu centre. Tarp ląstelių yra įterptiniai diskai, kur
vienas kardiomiocitas jungiasi su kitu kardiomiocitu. Jei pjautume skersai – gautume, kad matosi
kai kur viduryje branduolių.
Lygusis raumeninis audinys. Dažniausiai bus organe. Tai yra verpstės formos pailgos ląstelės,
gana netaisyklingas histologinis vaizdas. Ka kur matosi branduoliai. Tarp posluoksnių gali matytis
tam tikros histologinės struktūros.

2. Galvos smegenys. Sunku atpažinti, nes nelabai galima įžiūrėti klasikinius sluoksnius. Molekulinis
sluoknis visada išsiskiria, nes yra šviesesnis. Galima iškoti trikampio formos ląstelių – piramidžių.
(didžiosios beco piramidės). SMEGENŲ DANGALAI
Smegenėlės. Matomas gyvybės medis. Visokių spalvų yra. Sudaryta iš trijų sluoksnių –
Molekulinis, ganglinis ir grūdėtasis.
Nerviniai mazgai. Nugariniai mazgai ir vegetaciniai mazgai, kurie yra ir organe ir kažkur tarp CNS
ir periferijuos. Abu mazgai padengti kapsule ir padengti neurono kūnais. Nugariniuose mazguose
neuronų kūnai yra šonuose, o VNS mazgo neuronų kūnai yra difūziškai.
Periferinis nervas. Jei turim visą skersai pjautą nervą, Kiekvieną skaidulėlę gaubia endoneuriumas,
po to perineuriumas ir po to epineuriumas. Pasididinus matosi ašinis cilindras, o aplink jį mielininis
dangalas.  nervas gali būti įvairiai dažytas.
Išilginiame nervo pjūvyje reikia iškoti sąsmaukų. Kitaip vadinamo neurohierarchinio tinklo. Visa
tai matosi tik maximaliai padidinus. Ieškomos sąsmaukos ir tinklai.
Ausis ir akis.....
Oda. Atpažįstama iš epitelio. Tai yra smarkiai ragėjanti ir silpnai ragėjanti (plaukuota). Apžiūrint
epitelį didesniu padidinimu, matosi ragėjimo sluoksnis. Neplaukuotos odos epidermis labai stipriai
ragėjantis. Matosi riebalinis audinys, paodis. Tikrojoje odoje yra spenelinio sluoksnio (purusis
skaidulinis j.a.), likusi dalis – tinklinis sluoksnis, tada glaudusis skaidulinis j.a. (dėl jo yra
tvirtumas)
Plaukuotoje odoje matosi plaukų šaknys. Po to matosi epitelis, kuris yra nesmarkiai ragėjantis. Gali
paklausti apie liaukas. Atsiveria į šaknį riebalinės liaukos. Dar eina plauką šiaušiantis raumuo. Dar
gali būti ir prakaito liaukų, tai yra susisukę vamzdeliai, yra dažniau žemiau nei riebalinės.
Lūpa. Sunkus preparatas. Viena lūpos dalis vadinama odine dalimi, ten visos plaukuotos odos
sąvybės. Priešingoje pusėje yra neragėjantis epitelis – lūpos gleivinė dalis. Susitikimo dalis yra
lūpos raudonis.
Danties formavimasis. Danties formavimosi etapai – užuomazgos susidarymas (pumpuro),
užuomazgos diferencijacija (kepurės), audinių gamyba (varpo etapas). Matosi būsimo žandikaulio
kaulinės užuomazgos. Kepurės pavidalo darinys – emalinis organas. Aplink jį yra danties maišelis,
o aplink – danties spenelis. Emalinis organas atsirado iš ektodermos, o visa kita iš mezenchimos.
Dar gali matytis ir emaloblastai su emaliu ir dentinoblastai, kurie gamina dentiną.
Liežuvis. Matosi mažosios seilių liaukos, matosi gleivinė (epitels ir savoji poepitelinė j.a. plokštelė)
pagal formą galima spręsti koks yra spenelis. Siūliniai speneliai ragėja. Jie neturi skonio svogūnėlių.
Stemplė. Epitelis daugiasluoksnis plokščias neragėjantis. Pogleivio struktūrose yra liaukos.
Stemplės perėjimas į skrandį. Ten pereina daugiasluoksnis neragėjantis į stulpinį epitelį.
Skrandžio dugnas. Kaip ir stemplėje, tik išorinį danglą iš adventicijos keičia serozą. Matosi
pasieninės/parietalinės ląstelės, kurios gamina HCl. Taigi keturi dangalai, gleivinė ir liaukos.
Matosi vienasluoksnis stulpinis epitelis, savoji j.a. plokštelė ir raumeninė plokšt.

3. Skrandžio prievartis. Storas raumeninis dangalas, nes yra sfinkteris. Prievartyje yra kitokios
liaukos: tos yra vamzinės šakotos liaukos. Duobutės yra plačios ir gilios. Storas raumeninis
dangalas.
Dvylikapirštė žarna. Visos žarnos turi turėti gaurelius ir kriptas. Jei nustatėm, kad yra gaureliai,
kriptos, tada reikia žiūrėti liaukas.
Klubinėje žarnoje. Matosi limfiniai folikulai.
Storoji žarna. Gaurelių nėra. Yra tik kriptos. Daug taurinių ląstelių. Visa kita yra kaip ir kitose
žarnose.
Kirmėlinė atauga. Kadangi tai yra storojo žarnyno sudėtinė dalis. Daug limfinio audinio. Daug
limfocitų. Nebūdinai turi būti skresai pjauta. Klubinėje yra gaureliai.
Paausinė seilių lauka. Vyrauja pūslytės (acinai), juos sudaro vien serocitai (gamina baltiminį
sekretą). Dažosi vienodai bazofiliškai. Yra sekreciniai ruožuotieji vamzdeliai. Liauka yra skiltėta,
yra tarpskiltelinis j.a.
Pažandinė seilių liauka. Matosi mukozinė sekrecinė dalis, kuri dažosi blyškiau. Mukozinė dalis
visada yra blyškesnė. Matosi seroziniai pusmėnuliai. Pažandinėje liaukoje sekreciniai ir ruožuotieji
vamzdeliai yra gausiai šakoti. Jų bus didelis stambios grupės.
Burnoje yra daugiasluoksnis epitelis.
Poliežuvinė seilių liauka. Vyrauja mukocitai, serocitų yra ryškiai mažiau.
Kasa. (maišosi su paausine seilių liauka). Kasa sudaryta irgi iš acinų. Susiradus ištekamąjį lataką,
matosi, kad yra vienasluoksnis kubinis epitelis. Matosi langerhanso sąlelės. Kasoje yra dvi dalys,
egzokrininė ir endokrininė dalys. Endokrininės dalies funkcinis vienetas yra langerhanso salelė.
Kasoje acinai yra sudėtiniai. Acinas – egzokrininės dalies funkcinis vienetas. Acinai yra sudėtiniai.
Kepenys. Žmogaus arba gyvūno. Atskirti tuo, kiek yra j.a. Jei skiltėtumas didelis – tada kepenys
yra gyvūno. Jei skiltėtumas yra mažas – tai tada žmogaus. Klasikinės skiltelės centre – matosi
v.centralis. Triadose matosi latakas, vena ir arterija. Stromą sudaro retikulinis tinklinis audinys. O
parenchimą epitelinis audinys.
Tulžies pūslė. Gleivinėje matosi raukšlės, o ne gaureliai
Gerklė. Pogleivyje yra liaukos, yra kremzlinis pusžiedis. Yra vienasluoksnis daugiaeilis epitelis.
Reiškia kad visos ląstelės yra ant pamatinės membranos, bet ne visos siekia paviršių. Nesumaišyti
su daugiasluoksniu. Čia dar gerai matosi virpamieji plaukeliai.
Plaučiai. Matosi korytos struktūros – alveolės. Matosi taip pat ir bronchų ir kraujagyslių. Kuo
bronchas stambesnis – tuo daugiau pogleivio ir kitų audinių.
Hipofizė. Hipofizėje visada reikia rasti tarpinę dalį su cistomis. Cistos yra išsidėsčiusios grandine.
Adenohipofizė sudaryta iš trijų dalių – distalinės, tarpinės ir gumburinės.

4. Skydliaukė. Įvairiai dažyti. Skydliaukėje matosi daug folikulų. Nėra ištekamūjų latakų, nes tai tai
endokrininė liauka.
Prieskydinė liauka. Neturi aiškių ribų. Gali padėti šale esanti skydliaukė. Anatomiškai jos yra šale.
Prieskydinėje liaukoje nėra latakų. Endokrinocitai išsidėstę netvarkingai – ruožais. Nemažai
riebalinio audinio.
Antinkstis. Pažinti nesunku. Jis turi žievę ir šerdį (gamina epinefriną). Yra trys zonos: kamuolinė
(aldosteronas), pluoštinė(kortizolis) ir tinklinės(androgenai) zonos. Gali paklausti kokie
hormonai kokioje zonoje.
Kaulų čiulpai . Visada galima atpažinti iš megakariocitų. Visų kitų forminių elementų
diferencijuoti beveik neįmanoma. Galima pamatyti besiformuojančių kaulinių fragmentų.
Užkrūčio liauka. Yra centriniai organai ir periferiniai. Užkrūtis yra skiltėtas ir skiltelės yra
netaisyklingos. Kiekvienoje skiltelėje yra dvi sritys. Šerdyje ir žievėje yra limfocitai. Žievėje
limfocitų daugiau, ir ta dalis yra tamstesnė. Labiau patikrinus galima rasti užkrūčio kūnelį. Užkrūtį
atpažinus: stroma – epitelinis audinys, parenchima – limfocitai.
Limfmzgis. T ir B. Iš centrinių organų atėję T ir B. Periferijoje yra ovalūs limfiniai folikulai.
Limfmazgyje yra žievinė dalis, šerdinė dalis ir parakortikalinė skiltis. Didesnio padidnimu Šerdyje
retikulinis audinys. Stroma – retikulinis audinys. Parenchima – limfocitai.
Blužnis. Yra limfinių folikulų, bet limfmazgyje yra periferijoje, o blužnyje difuziškai. Blūžnies
folikulai turi kraujagyslė – a.centralis. Kiekvienas blužnies folikulas turi centrinę arteriją.
Gomurio migdolas. Daugiasluoksnis plokščias neragėjantis epitelis įlinksta ir gaunasi kripta.
Išsidėstę limfiniai mazgeliai.
Širdis. Šalia yra endokardas, kuris yra kraštuose. Endokarde yra laidžiosios purkinje ląstelės.
Preparate atpažįstant širdį reikia paminėti.
Aorta. Elastinio tipo arterija. Vyrauja elastinės skaidulos. Storas yra tunica media dangalas.
Raumeninio tipo arterijoje yra daugiau raumeninių ląstelių. Raumeninio tipo arterijoje visada bus
ryški vidinė elastinė membrana. Ji skiria tunica intima nuo tunica media