Skirtingų žarnų ir skrandžio paviršiaus sluoksnių funkcinė morfologija.

1. Skirtingų žarnų ir skrandžio
paviršiaus sluoksnių funkcinė
morfologija.
Gleivinė
Vėjūna Guzulaitytė,
MF II k., 9 gr. 1

2. Vidinį sienos dangalą sudaro gleivinė (tunica
mucosa), o ją – dar keli sluoksniai.
• Gleivinės paviršiuje yra epitelis (epithelium):
– Daugiasluoksnis vyrauja tose vietose, kur
reikalingas didesnis mechaninis tvirtumas -
burnoje, ryklėje, stemplėje);
– Vienasluoksnis stulpiškasis vyrauja tose dalyse,
kur vyksta intensyvi rezorbcija ir virškinimas –
skrandyje, žarnyne
2

3. 3

4. Epitelinės ląstelės sudaro ir įvairias gleivinės
liaukas.
4
Liaukos
(glandulae)
Vienaląstės:
Specializuotos ląstėlės
pačiame epitelyje
Daugialąstės:
Išsidėsčiusios gleivinės
gilumoje ir latakais (ducti)
susisiekiančios su organo
spindžiu.
Egzokrininės liaukos
VamzdinėsPūslinės

5. • Po epiteliu yra savoji gleivinės plokštelė lamina propria
mucosae, kuri sudaryta iš tankesnio jungiamojo audinio,
kuriame daug smulkių kraujagyslių, liaukų, įvairaus dydžio
limfoidinio audinio sankaupų, elastinių skaidulų, nervinių
skaidulų ir kitų elementų. Tai yra storesnis sluoksnis, kuris
sudaro pagrindinę gleivinės dalį. Kartu jis maitina kraujagyslių
neturintį epitelį.
• Raumeninė gleivinės plokštelė lamina muscularis mucosae –
plonas lygiųjų raumenų sluoksnis, kuris ne visų organų būna
gerai išsivystęs: vienur gali sudaryti ištisinį sluoksnį, atskiriantį
savąją plokštelę nuo pogleivio, o kitur gali būti tik pavienių
raumeninių ląstelių, išsibarsčiusių žiedine ar išilgine kryptimi
gleivinės savojoje plokštelėje.
• Pogleivis tela submucosa – palyginti tvirtas, kartu ir elastingas
puriojo jungiamojo audinio sluoksnis. Stemplės,
dvylikapirštės žarnos pogleivyje gali būti įsiterpusių liaukų,
jame yra pogleivinis jungiamasis nervinis audinys plexus
submucosus, priklausantis enterinei nervų sistemai. Šis
sluoksnis taip pat ne visur vienodai išsivystęs.
5

6. 6

7. Išorėje gleivinę supa sienos raumeninis dangalas tunica
muscularis. Paprastai jš sudaro dar dviejų raumenų
sluoksnis:
• Vidinis žiedinis raumenų sluoksnis stratum
circulare
• Išorinis išilginis sluoksnis stratum
longitudinale.
• Tarp dviejų raumeninio dangalo sluoksnių
išsidėsto nervinis rezginys – plexus
myentericus, kuris kartu su pogleivio nerviniu
rezginiu priklauso enterinei nervų sistemai.
7

8. 8

9. Skrandis
• Skrandžio tunica mucosa yra stora – sudaro maždaug pusę
visos sienos storio. Ji plonesnė prievartyje. Spalva rausva.
Būdingas storas puresnis pogleivis, leidžiantis susidaryti
gleivinės raukšlėms. Gleivinę dengia vienasluoksnis
prizminis epitelis, įskrandyje sudarantis aiškią dantytos
fornos ribą su stemplės daugiasluoksniu epiteliu. Gleivinė
turi ryškų, gerai išsivysčiusį raumeninį sluoksnį, kuris
svarbus raukšlėms susidaryti. Gleivinėje ir pogleivyje būna
smulkių limfoidinio audinio mazgelių noduli lymphoidei
gastrici.
9

10. 10

11. Skrandis
• Gleivinės raukšlės, plicae gastricae, yra gausios,
kintančios, bet jų kiekis, forma ir dydis priklauso
nuo prisipildymo. Kreivių srityje būna pastovesnių
išilginių raukšlių, kurios dar vadinamos
pirminėmis. Tarp raukšlių susidaro skrandžio
laukai, arae gastricae. Juose yra mikroskopinės
skrandžio duobutės, foveolea gastricae.
• Skrandžio gleivinės liaukos, glandulae gastricae,
gamina pepsinogeną baltymams virškinti, druskos
rūgštį, aktyvinančią pepsinogeną ir veikiančią
baktericidiškai, ir gleives, kurios saugo gleivinę nuo
mechaninio ir cheminio poveikio. Pavienės ląstelės
gleivinėje gamina hormonus, pvz., gastriną.
11

12. 12

13. Plonoji žarna intestinum tenue
• Plonosios žarnos gleivinė sudaro dideles žiedines raukšles ir
gaurelius.
– Žiedinės raukšlės, plicae circulares. Pradinėje žarnos dalyje,
maždaug iki pusės jo ilgio, yra žiedinės raukšlės, kurias sudaro
išsigaubusi gleivinė ir pogleivis. Raukšlių aukštis – apie 6-8 mm.,
kai kur siekia iki 1 cm.
– Plonųjų žarnų gaureliai, villi intestinales. Jų aukštis svyruoja nuo
0.3 iki 1.5 mm. Išsidėsto gana tankiai (10-40 viename
kvadratiniame mm). Suteikia žarnos vidiniam paviršiui aksomo
įspūdį. Gaurelių skaičius siekia iki 5 mln. Jie padidina paviršiaus
plotą apie 600 proc., tada jis siekia iki 4-7 kvadratinių metrų, t.y.,
mažiausiai du kartus viršija kūno pav.plotą. Gaurelius sudaro
gleivinės iškilimai, dengiami epitelio.
• Tarp gaurelių būna mažos angelės, kuriose atsiveria žarnos liaukos,
glandulae intestinales. Gaureliai ne tik išskiria gleives, bet ir veikia kaip
įsiurbimo struktūra.
• Gleivinės limfoidinis audinys sudaro pavienius limfoidinio audinio
mazgelius, noduli lymphoidei solitarii, ir jo sankaupas, noduli
lymphoidei aggregati.
13

14. 14

15. 15

16. 16

17. Plonoji žarna intestinum tenue
• Dvylikapirštė žarna, duodenum. Plonosios žarnos gleivinei yra būdingos
nemažos žiedinės raukšlės, plicae circulares, ir daug gaurelių, villi
intestinales. Žiedinės raukšlės prasideda apie 2 – 5 cm nuo prievarčio ir
greitai tampa aukštos. Gaureliai yra žemi, plačių ir dantytų lapelių
pavidalo. Bendrasis tulžies latakas, eidamas iš viršaus žemyn,
nusileidžiančiosios dalies vidurinės ir užpakalinės sienų riboje sudaro
išilginę dvylikapirštės žarnos raukšlę, plica longitudinalis duodeni. Ji
maždaug 10-12 cm nuo prievarčio paprastai baigiasi kūgio pavidalo apie
5-10 mm ilgio ir 5 -6 mm pločio didžiuoju dvylikapirštės žarnos speneliu,
papilla duodeni major. Jame maža anga atsiveria bendrasis tulžies
latakas ir kasos latakas.
• Dviem trim centrimentrais aukščiau ir kiek į priekį nuo didžiojo spenelio
yra panašus mažasis spenelis, papilla duodeni minor, kuriame atsiveria
kasos priedinis latakas.
• Būdingas dvylikapirštės žarnos sienos histologinės
sandaros bruožas yra dvylikapirštės žarnos liaukos,
glandulae duodenales, kurios išsidėsto daugiausiai
proksimalinėje dalyje iki didžiojo spenelio. Tai
vamzdinės-pūslinės sandaros, labai šakotos liaukos
pogleivyje ir raumeninio dangalo išorėje. Jos
gamina virškinimo fermentus.
17

18. 18

19. Storoji žarna, intestinum crassum
• Akloji žarna, caecum
– Savo sienos sandara akloji žarna labai panaši į gaubtinę
žarną, todėl ribą tarp jų žymėtų tiktai klubinė anga, ostium
ileanale.
– Plonosios žarnos perėjimo į storąją žarną vietoje susidaro
dvi horizontalios (einančios strėline kryptimi) sienos
klostės – klubinė storosios žarnos, arba viršutinė, ir klubinė
aklosios žarnos, arba apatinė lūpos, labrum ileocoliacum, s.
Superius, et labrum ileocalecale s,., inferius, ribojančios
plyšio pavidalo angą tarp šių žarnų. Šioje vietoje yra
storesnis sienos raumeninio dangalo sluoksnis, kuris ir
sudaro vožtuvą, neleidžiantį turiniui grįžti į plonąją žarną.
– Kirmėlinė atauga gali turėti vožtuvą – pusmėnulinę
gleivinės klostę. Sienos gleivinėje yra daug limfoidinio
audinio folikulų, organas turi vietinę apsauginę funkciją.
19

20. 20

21. Gaubtinė žarna, colon
• Gleivinė neturi gaurelių. Jie būna vaisiaus
žarnoje, bet vėliau išnyksta. Pogleivis yra plonas.
• Visa siena sudaro daug didelių, išorėje matomų
gaubtinės žarnos išgaubų, haustrae coli, viduje
tarp šių išgaubų yra gaubtinės žarnos
pusmėnulinės raukšlės, plicae semilunares coli.
Raukšles sudaro visa siena, o ne tik gleivinė kaip
plonojoje žarnoje.
21

22. 22

23. Tiesioji žarna, rectum
• Gleivinė tiesiosios žarnos dubeninėje dalyje sudaro nuolatines
skersines raukšles, apatinėje dalyje – išilgines.
• Tiesiosios žarnos skersinės raukšlės, plicae transversae recti,
yra pjautuvo formos, trumpesnės nei pusė žarnos spindžio,
dažniausiai jos būna trys, rečiau dvi, keturios ar daugiau.
Apatinė, nepastoviausia raukšlė yra kairėje, apie 4-5 cm,
aukščiausia raukšlė – 9-10 cm nuo išeinamosios angos.
Vidurinė, ryškiausia raukšlė yra 6-8 cm virš išeinamosios angos
dešinėje pusėje, gerai jaučiama tiriant pirštu, atitinka
kryžkaulinės uodegikaulio jungties aukštį.
• Išeinamajame kanale susidaro 5-10 išilginių gleivinės raukšlių,
columnae anales, maždaug 2 cm aukščio. Jų apatiniai galai
siekia išeinamąją angą. Iš viršaus žemyn šulai tampa
aukštesni, platesni ir vienas su kitu susijungia pusmėnuliniais
vožtuvėliais, valvulae semilunares. Įdubimai tarp išilginių
raukšlių yra vadinami išeinamojo kanalo ančiais, sinus anales.
23

24. 24

25. Naudota literatūra:
1. G.Čėsnys, J.Tutkuvienė, A.Barkus, V.Gedrimas, R.Jankauskas,
R.Rizgelienė, J.Žukienė. Žmogaus anatomija. Vilnius. Vilniaus
Universiteto Leidykla, 2008.
2. R.Stropus, K.A.Tamašauskas, N.Paužienė. Žmogaus anatomija.
Kaunas, 2005.
3. F.H.Netter. Atlas of Human Anatomy.
4. http://www.cosmiq.de/qa/show/2999425/was-ist-ein-rektum/
5. http://medical-dictionary.thefreedictionary.com/haustrum
6. http://missinglink.ucsf.edu/lm/ids_106_lowergi/lower%20gi/main
pages/smallintestine.htm
7. http://adykacer.blog.cz/en/0811/tenke-a-tluste-strevo
8. http://www.austincc.edu/apreview/PhysText/Digestive.html
25