SlideShare a Scribd company logo
1 of 92
Įvadas į ontomorfogenetiką




             D. Žvingila
Rekomenduojama literatūra

        Gilbert S. E. Developmental Biology. Sinauer Associates, Inc.
        VIII ed. 2006; IX ed. 2010.
       Wolpert L., Tickle Ch., Lawrence P. et al. Principles of
        Development. 4-th ed. Oxford University Press, 2011.
       Principles of developmental genetics. Ed. S.A. Moody. Elsevier,
        2007.
       Ruso V.E.A., Cove D. J., Edgan L. G., Jeanish R. , Salamini F.
        Development: genetics, epigenetics and environmental
        regulation. Springer Verlag. 1999.
        Rančelis V. Augalų genetika. Technologija, Kaunas. 2008.
        Howell S.H. Molecular genetics of plant development.
        Cambridge university press. 2000.
2   
Genetinė vystymosi teorija




3
Pirmieji bandymai suprasti raidos procesą.

     ALKMEON’as iš Krotono
     (VI–V a. pr. Kr.)

     DEMOKRITAS (≈ V a. pr. Kr.)

     HIPOKRATAS (≈ V a. pr. Kr.)

    “Apie sėklą ir vaiko prigimtį” - knyga parašyta IV a. pr. Kr.

    Atrastas objektas, kuriame galima stebėti organizmo
    embriogenezę”
4
Aristotelis (348-322 pr. Kr.)

                          Kūno dalių susidarymo
                          klausimas;

                          Turėjo didelę įtaką
                          vėlesnių laikų Europos
                          mokslininkų pažiūroms



5
Preformizmas ir epigenezė

       XVII - XVIII a. vyko šių dviejų teorijų šalininkų
        diskusija.
       Preformistai - lytinėse ląstelėse organų
        užuomazgos.
       Epigenezės šalininkai - visi organizmo
        požymiai užprogramuoti lytinėse ląstelėse,
        tačiau vystosi iš naujo.


6
Išsigimėlių atsiradimo priežastys

       Problema ypač susidomėta XVIII a.;
       L. Lémery (1677-1743) ir J. Winslow (1669-1760)
        20-t metų trukęs ginčas;
       Išsigimimai atsitiktinis reiškinys, dėl mechaninio
        poveikio individualios raidos metu (LL);
       Dalis išsigimimų įgimti (JV);
       Šešiapirštės galūnės kaip neabejotinas įgimto
        išsigimimo atvejis (Ž. Merana)


7
   Lytinių ląstelių tyrimai. Folikulo atradimas




                               R. De Graff
8                              (1641-1673)
Vištos embriono ridos tyrimai




       Marcello Malpighi
9      (1628-1694)
Dirbtinio apvaisinimo problema

     W. Hunter – akušerijos mokslo pradininkas.
     18 a. pabaigoje anglų chirurgas John
     Hunter atliko pirmąjį dirbtinį apvaisinimą
     (1790). Laiku gimė sveikas kūdikis.
     1953 – pirmas sėkmingas apvaisinimas
     užšaldyta sperma.
     Dabar per metus pasaulyje gimsta apie
     30 000 vaikų dirbtinio apvaisinimo būdu.
     Karl’as Ber’as (K. Ernst von Baer) tyrė
     apvaisinimo procesą. 1827 m. jis atrado
     žinduolių kiaušialąstę. Įrodė, kad
     nevaisingumas nėra tik moters problema.
     Nuo tada pradėta konsultuoti nevaisingumo
10   klausimu abu sutuoktinius.
Ląstelinė vystymosi teorija.

        August Weismann (1843-1914)

     Ląstelių determinacija ir
       specializacija.
     Problema:
     kaip iš vienos ląstelės gali
       susidaryti daugialąstis
       organizmas?


11
Weismanno (1880) hipotezė apie
     ląstelės branduolio determinantus




12
Weismanno hipotezės tikrinimas.
     W. Roux bandymai su varlės embrionu




13
H. Driescho jūrų ežio embriono
     tyrimai




14
Pastebėti raidos dėsningumai

        Biogenetinis dėsnis (ontogenezės metu praeinamos
         stadijos būdingos protėvių embrionams);
        Diferenciacijos negrįžtamumo ir totipotentiškumo
         problema;
        Indukcijos reiškinys embriogenezėje;




15
Haeckel’io 1874 pateikta stuburinių raidos panašumo versija.




16
Genetinės vystymosi teorijos
     sukūrimas

     Thomas Hunt Morgan (1866-1945) - vienas
     iš genetinės vystymosi teorijos kūrėjų.

     1935 m. Nobelio premija.

     “Kiekviena ląstelė turi tuos pačius genus.
      Kodėl tada vienos tampa raumenų
     ląstelėmis, kai kurios nervų ląstelėmis, o
     kitos pasilieka reprodukuojančiomis?”




17
Genetinė vystymosi teorija

        Pagrindinis individualaus vystymosi (ontogenezės)
         variklis – diferencijuotas genų aktyvumas.
        Fenotipas – genų sąveikos ontogenezėje rezultatas.
        Genetikos šaka, tirianti, kaip genetinė informacija
         realizuojasi individualaus vystymosi eigoje ir kaip
         genai kontroliuoja organizmo audinių ir organų raidą,
         vadinamas ontomorfogenetika.




18
Priežastys lemiančios spartų ontomorfogenetikos
     vystymąsi: poreikis ir naujos technologijos


        1. Genų klonavimo ir jų sekos nustatymo
         galimybė;
        2. Galimybė tirti geno raišką;
        3. Bioinformatikos panaudojimas. Duomenų
         bazės;
        4. Transgeninių organizmų panaudojimas;



19
1. Genų klonavimo galimybė

        Pirmiausia klonuoti genai, kurių produkto
         susidarydavo daug (insulino, augimo
         hormono,alfa-interferono);
        Insercinė mutagenezė. Homologinės
         rekombinacijos ir transpozonų panaudojimas.
         Genų nokautavimas”; apie 1989 m. pirmoji
         “nokautuota” pelė;
        Žmogaus ligų modeliavimas
         eksperimentiniuose gyvūnuose;
        Diferencijuoto genų aktyvumo panaudojimas.
20
Geno suardymas homologinės rekombinacijos būdu.




21
22
M.R. Capecchi, M.J. Evans ir O. Smithies 2007 m. įvertinti Nobelio premija
23
24
BMP7 geno vaidmuo pelės ontogenezėje




25
2. Galimybė tirti geno raišką;


        DNR zondų panaudojimas; northern
         hibridizacija;
        Hibridizacija in situ;
        Reporteriniai genai;
        Genų veiklos keitimas;
        RNR interferencija;


26
Northern hibridizacija




27
Geno raiškos tyrimas laike ir erdvėje.
     ABI3 (Abscisic acid insensitive 3) vaidmuo ramybės stadijoje.


        Genas veikia susidarant sėkloms ir vegetatyviniuose
         audiniuose prasidedant ramybės būsenai




28
Hibridizacijos in situ schema




29
Viščiuko embriono in situ hibridizacija, rodanti
     FoxD3 raiškos vietas. FoxD3 – transkripcijos
     veiksnys, susidarantis nervinės skiauterėlės
     ląstelėse.




30
Kai kurie reporteriniai genai

     Santrumpa   Pilnas pavadinimas     Nustatymo būdas

        lacZ     β-galaktozidazė        histochemiškai

       uidA      β-gliukuronidazė       histochemiškai

        lux      luciferazė             bioliuminescencija

       GFP       žalias florescuojantis florescencija
                 baltymas
31
GFP (angl. green fluorescent protein) klonuotas
     pelėje, triušyje ir musėje




                                        GFP + H.s. rodopsono genas




                                         GFP genas prijungtas prie
32                                       engrailed promotoriaus
PtABI3 geno raiška trumpų dienų poveikyje. GUS
      genas prijungtas prie PtABI3 promotoriaus




                                                     Pumpuras ramybės
                                  Aktyvi meristema
                                                     būsenoje




     Raiška vyksta tik naujai
     susidarančiuose meristemos
33    ląstelėse
Genų nutildymas panaudojant
     RNR interferenciją

        dgRNR ląstelėje suskaldoma iki siRNR (apie 21
         bp); tai atlieka DICER geno produktas;
        siRNR patenka į RISC (angl. RNAi silencing
         complex) kompleksą, turintį nukleazę.Šis
         kompleksas skaldo mRNR, komplementarią
         vgsiRNR.



34
RNR interferencijos mechanizmai

      I I I I I I I I I I I I I I I I I             dgRNR atpažįsta DICER
                                                    - kompleksas turintis RNRazę
                                 daug gabaliukų     1. Dicer suskaldo dgRNR į smulkius gabalus
     1.       II I I I I I       II I I I I I       ⇒ siRNA (21-28 bp) jie komplementarūs
                                                    genui, kurį norima nutildyti
     2.          RISC
                                                    2. RNA-Induced Silencing Complex (RISC)
            I I I I I I I          I I I I I I I
                                                      išvynioja ir degraduoja prasminę grandinę
     3.
                                    RISC            3. siRNR nukreipia RISC į taikinį -
     I I I I I I I I I I I II I I I I I
                                                   homologišką vg mRNR
     4.                         RISC
                            I I I I I I I           4. mRNR skaldoma & degraduojama ⇒
          I I I I I I I                            PTGS
                              skaldo mRNR



35
RNR interferencijos panaudojimas tiriant
     Caenorhabditis elegans genų funkciijas

        1998 m. C.elegans genomo pradinis variantas. Viso
         19 099 spėjamų genų. Daugumos funkcijos
         nežinomos.




36
RNR interferencijos panaudojimas
     Caenorhabditis elegans raidos genų
     tyrimuose




37
C. elegans genų funkcijų tyrimas

        I-osios chromosomos genų tyrimas RNR
         interferencijos būdu.
        Teoriškai turėtų būti 2769 genai. Pagaminti
         2416 vektoriai su šių genų kopijom.
        Tik 339 atvejais nustatyti fenotipo pokyčiai.
         Tai sudarė apie 14 % tirtų genų.



38
C.elegans fenotipo pokyčiai

        Dažniausias fenotipas - embriono letalės (226 atvejai);
        Sterilumas ir palikuonių sterilumas - 96 atvejai;
        Sulėtėjęs vystymasis - 145 atvejai;
        Sutrikusi koordinacija - 70 atvejų;
        Kūno morfologijos defektai - 27 ir kt.




39
Genų nutildymas panaudojant RNR
     interferenciją augaluose




       TRANSKETOLAZĖS    IR   FITENO DESATURAZĖS
       GENŲ NUTILDYMAS



40
DNR mikrogardelės
     metodas tirti vienu metu daug genų

                      Tūkstančiai genų fragmentų gali
                      būti pritvirtinti prie stiklo
                      plokštelių paviršiaus

                               Genų raiška
                            Didesnė genotipe 1 nei 2
                            Vienoda abiejuose
                            Mažesnė genotipe 1 nei 2




41
                                                       CIAT - BRU
DNR mikrogardelės
                             Robot



 cDNR/EST/oligai
                                                                         mRNR iš
                                                                         įvairių
                                                                         augalo
                                                                         audinių




               Microscope slide                                                    Expression
                                                                                   of all genes
                    Lašintuvas ant
                    stiklo paviršiaus
                    užneša DNR


42                    David J Duggan et al. Nat Gen 21, 10 – 14 (1999)
DNR mikrogardelių metodas




43
3. Duomenų bazių panaudojimas




44
45
Duomenų bazės

        Pagrindinės nukleorūgščių duomenų bazės;
         –   EMBL
         –   GenBank
         –   DDBJ
        Svarbiausios baltymų duomenų bazės;
         –   Swiss Prot
         –   also TREMBL, GenPept
        Dažniausiai integruotos su kitomis duomenų
         bazėmis;

46
EMBL

        Įkurta 1980 Europos molekulinės biologijos
         laboratorijoje (European Molecular Biology
         Laboratory) Heidelberg’e.
        Nuo 1994 palaikoma EBI- Cambridge.
        adresas:
         –   http://www.ebi.ac.uk/embl



47
GenBank

        Įkurta 1979 LANL (Los Alamos).

        Nuo 1992 perkelta į NCBI (Bethesda).

        adresas:
         –   http://www.ncbi.nlm.nih.gov/



48
Organizmų TOP 10




49
ASR (angl. ORF) paieška

        Paprasčiausias būdas nustatyti genus – ASR
         paieška DNR sekoje.
        ASR prasideda STARTo kodonu (AUG)
         (ATG) ir baigiasi vienu iš trijų STOP (TAA,
         TAG ar TGA) kodonų.
        Galimi šeši skaitymo rėmeliai.



50
DNR seka potencialiai gali koduoti 6 baltymus

            Three top strand reading frames

                 Trys ASR nuo viršutinės grandinės


        5’ GATTCCAGAACAAGCCTC 3’
        3’ CTAAGGTCTTGTTCGGAG 5’
            Trys ASR nuo apatinės grandinės




51
Paieška homologiškų DNR ar baltymo sekų duomenų bazėse
              naudojant BLAST programą




        blastn                          tblastn




        blastx                          blastp




52
ASR savybės

        ASR ilgis turėtų būti didesnis nei 50 kodonų; Trumpesni
         atmetami.
        Vidutinis ASR ilgis Escherichia coli 317 kodonų,
         Saccharomyces cerevisiae - 483 kodonai, Homo
         sapiens - 450;
        Eukariotuose problema intronai ir egzonai;
         atsižvelgiama į kodonų naudojimo ypatumus. Pvz.,
         leuciną - 6 kodonai; pas žmogų dažniausia CTG ir l.
         retai TTA ir CTA;
        Intronų egzonų ribos: GT introno pradžia, AG -pabaiga.
53      Aukščiau genų esančios sekos; pvz., CpG salelės.
Sąvokos
      Homologija
      Tai savybė, kurią lemia
      bendra kilmė.
                                                          laikas
                                          protėvis




                                 žiurkė          žmogus


Homologija yra kokybė (du baltymai homologiški arba
ne), panašumas - kiekybė (pvz., du baltymai identiški
82% ir panašūs 93%).
55   Source: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/Education/BLASTinfo/Orthology.html
4.Transgeninių organizmų
     panaudojimas

        Aniridia (PAX6 H.s., Pax6 M.m.) ⇒ eyeless (ey
         Drosophila melanogaster) ;
        BLM H. sapiens ⇒ SGS1 S. cerevisiae
        Dnmt3a Mus musculus ⇒ D. melanogaster




56
Ontogenezės genetinio valdymo
     bendrumai

        Vystymosi programa susijusi su genų veiklos
         pokyčiais laike ir erdvėje;
        Raidos genų funkcijų konservatyvumas ir jų
         valdymo mechanizmų panašumas;
        Raidos kontrolinių grandinių pertekliškumas;
        Signalo perdavimo kelių panašumas (bent
         jau gyvūnuose);

57
Genų raiška laike ir erdvėje D. melanogaster
     embrione




58
HOX genų konservatyvumas




59
Raidos genų funkcijų konservatyvumas.
     KIT (Kit) geno pavyzdys




60
Signalų dalyvaujančių pilvinės-nugarinės v. muselės ašies susidaryme tinklai




  61
©2005 by National Academy of Sciences   Levine M, Davidson E H PNAS 2005;102:4936-4942
Stuburinių gyvūnų Wnt genai (pateiktas
     lentelės fragmentas)

      genas       Pelė       Žmogus       Xenopus       Viščiukas       Zebražuvė

      Wnt-1                                                                 

      Wnt-2                                                                  



      Wnt-2B/13                                                  



      Wnt-3                                                                  



      Wnt-3A                                                      



      Wnt-4                                                                 

      Wnt-5A                                                                

      Wnt-5B             



      Wnt-6                                        



      Wnt-7A                                                                


62    Wnt-7B                                                     
Wnt grandinė žinduoliuose




63
Asimetrijos susidarymas




64
Asimetrijos susidarymas kepimo
     mielių ląstelėse




65
Caenorhabditis elegans – patogus
     asimetrijos susidarymo tyrimo modelis




66
67
Ląstelių pradininkių
     susidarymas nematodo
     embrione




68
Pilvinės – nugarinės ir
     kairės – dešinės kūno
     pusių determinacija.




69
70
71
PAR genų vaidmuo C. elegans asimetrijos
     susidaryme




72
Wnt signalas ir asimetrijos
     susidarymas nematode




73
Išorinio jutiminio organo susidarymas
     Drosophila melanogaster




74
75
Pelės embriono raidos pradžia




76
Matricinės DNR pasiskirstymo į dukterines
77   ląsteles modelis
Formos determinacijos problema




        Heteroblastija (organo formos kitimas
78       ontogenezėje) baltažiedžiame vairenyje, 22°C
Arabidopsis thaliana lapo struktūra




79
Formos determinacijos problema




                                     AINTEGUMENTA (ANT) geno mutacija (kairėje).
                                     Sumažėja ląstelių skaičius, bet jos auga didesnės.
     AN (ANGUSTIFOLIA) genas valdo
80   lapalakščio plotį; ROT3
     (ROTUNDIFOLIA 3)- lapo ilgį;
ANGUSTIFOLIA (AN) geno vaidmuo A. thaliana lapo
     formos ir jo ląstelių formos determinacijoje




        an-1 mutante lapai siauresni ir storesni. Pakitęs
81       mikrovamzdelių išsidėstymas
Transgeninių A. thaliana augalų lapų fenotipas esant
     KNAT1 geno ektopinei raiškai




82      A - laukinis tipas; B ir C - du skirtingi lapų fenotipai;
35S-kn1 ir 35S-LeT6 transgeninių pomidorų fenotipų palyginimas




83   Janssen B. et.al. Plant Physiol. 2010:117:771-786
Žiedo formos determinacija
     Linažolė (Linaria vulgaris)

     Linaria vulgaris
     (linažolė)
     Homozigotinis Lcyc                      Wild-type
     lokusas,
     aptiktas Linėjaus




                                                         Cubas P, Vincent, C, Coen E.
             Radial. simetrija   Dvipusė simetrija       1999.
                                                         Nature 401: 157–161


84
85
86
Žiedo formos
     determinacija žioveinyje
     (Antirrhinum majus)




87
Linažolė (Linaria vulgaris)




      Hipermetilintas prieš               Wild-type    DNR sekos nepakitę
           > 250metų                                  cyc (cycloidea) – pelorinis žiedas
                                                      Labai stipriai metilinta DNR
                                                      Epimutacijos – nesikeičia DNR
                                                      sekos




                                                         Cubas P, Vincent, C, Coen E.
           Radial. simetrija   Dvipusė simetrija         1999.
                                                         Nature 401: 157–161


88
Wnt signalo perdavimo kelias




89
Raidos genų konservatyvumas.
     KIT (Kit) geno pavyzdys




90
Pirmieji bandymai suprasti raidos procesą.


      ALKMEON’as iš Krotono
      (VI–V a. pr. Kr.)



      DEMOKRITAS (≈ V a. pr. Kr.)


     “Apie sėklą ir vaiko prigimtį” -
     knyga parašyta IV a. pr. Kr.
     Atrastas objektas, kuriame galima
     stebėti organizmo embriogenezę”
                                         Claudius Galen'as
91                                       (129 – 216)
Wnt signalo perdavimo grandinė žinduoliuose.




92

More Related Content

What's hot

Biotechnologijos ir GMO
Biotechnologijos ir GMOBiotechnologijos ir GMO
Biotechnologijos ir GMOmartyynyyte
 
Ontomorfogenetika 3
Ontomorfogenetika 3Ontomorfogenetika 3
Ontomorfogenetika 3Euphorbium
 
DNR ir RNR molekulinė struktūra
DNR ir RNR molekulinė struktūraDNR ir RNR molekulinė struktūra
DNR ir RNR molekulinė struktūramartyynyyte
 
Chromosomų ir genų mutacijos
Chromosomų ir genų mutacijosChromosomų ir genų mutacijos
Chromosomų ir genų mutacijosmartyynyyte
 

What's hot (7)

Biotechnologijos ir GMO
Biotechnologijos ir GMOBiotechnologijos ir GMO
Biotechnologijos ir GMO
 
Ontomorfogenetika 3
Ontomorfogenetika 3Ontomorfogenetika 3
Ontomorfogenetika 3
 
DNR ir RNR molekulinė struktūra
DNR ir RNR molekulinė struktūraDNR ir RNR molekulinė struktūra
DNR ir RNR molekulinė struktūra
 
DNR sintezė
DNR sintezėDNR sintezė
DNR sintezė
 
Transliacija
TransliacijaTransliacija
Transliacija
 
Chromosomų ir genų mutacijos
Chromosomų ir genų mutacijosChromosomų ir genų mutacijos
Chromosomų ir genų mutacijos
 
Nukleorūgštys
NukleorūgštysNukleorūgštys
Nukleorūgštys
 

Ontomorfogenetika 1

  • 2. Rekomenduojama literatūra  Gilbert S. E. Developmental Biology. Sinauer Associates, Inc. VIII ed. 2006; IX ed. 2010.  Wolpert L., Tickle Ch., Lawrence P. et al. Principles of Development. 4-th ed. Oxford University Press, 2011.  Principles of developmental genetics. Ed. S.A. Moody. Elsevier, 2007.  Ruso V.E.A., Cove D. J., Edgan L. G., Jeanish R. , Salamini F. Development: genetics, epigenetics and environmental regulation. Springer Verlag. 1999.  Rančelis V. Augalų genetika. Technologija, Kaunas. 2008.  Howell S.H. Molecular genetics of plant development. Cambridge university press. 2000. 2 
  • 4. Pirmieji bandymai suprasti raidos procesą. ALKMEON’as iš Krotono (VI–V a. pr. Kr.) DEMOKRITAS (≈ V a. pr. Kr.) HIPOKRATAS (≈ V a. pr. Kr.) “Apie sėklą ir vaiko prigimtį” - knyga parašyta IV a. pr. Kr. Atrastas objektas, kuriame galima stebėti organizmo embriogenezę” 4
  • 5. Aristotelis (348-322 pr. Kr.) Kūno dalių susidarymo klausimas; Turėjo didelę įtaką vėlesnių laikų Europos mokslininkų pažiūroms 5
  • 6. Preformizmas ir epigenezė  XVII - XVIII a. vyko šių dviejų teorijų šalininkų diskusija.  Preformistai - lytinėse ląstelėse organų užuomazgos.  Epigenezės šalininkai - visi organizmo požymiai užprogramuoti lytinėse ląstelėse, tačiau vystosi iš naujo. 6
  • 7. Išsigimėlių atsiradimo priežastys  Problema ypač susidomėta XVIII a.;  L. Lémery (1677-1743) ir J. Winslow (1669-1760) 20-t metų trukęs ginčas;  Išsigimimai atsitiktinis reiškinys, dėl mechaninio poveikio individualios raidos metu (LL);  Dalis išsigimimų įgimti (JV);  Šešiapirštės galūnės kaip neabejotinas įgimto išsigimimo atvejis (Ž. Merana) 7
  • 8. Lytinių ląstelių tyrimai. Folikulo atradimas R. De Graff 8 (1641-1673)
  • 9. Vištos embriono ridos tyrimai Marcello Malpighi 9 (1628-1694)
  • 10. Dirbtinio apvaisinimo problema W. Hunter – akušerijos mokslo pradininkas. 18 a. pabaigoje anglų chirurgas John Hunter atliko pirmąjį dirbtinį apvaisinimą (1790). Laiku gimė sveikas kūdikis. 1953 – pirmas sėkmingas apvaisinimas užšaldyta sperma. Dabar per metus pasaulyje gimsta apie 30 000 vaikų dirbtinio apvaisinimo būdu. Karl’as Ber’as (K. Ernst von Baer) tyrė apvaisinimo procesą. 1827 m. jis atrado žinduolių kiaušialąstę. Įrodė, kad nevaisingumas nėra tik moters problema. Nuo tada pradėta konsultuoti nevaisingumo 10 klausimu abu sutuoktinius.
  • 11. Ląstelinė vystymosi teorija.  August Weismann (1843-1914) Ląstelių determinacija ir specializacija. Problema: kaip iš vienos ląstelės gali susidaryti daugialąstis organizmas? 11
  • 12. Weismanno (1880) hipotezė apie ląstelės branduolio determinantus 12
  • 13. Weismanno hipotezės tikrinimas. W. Roux bandymai su varlės embrionu 13
  • 14. H. Driescho jūrų ežio embriono tyrimai 14
  • 15. Pastebėti raidos dėsningumai  Biogenetinis dėsnis (ontogenezės metu praeinamos stadijos būdingos protėvių embrionams);  Diferenciacijos negrįžtamumo ir totipotentiškumo problema;  Indukcijos reiškinys embriogenezėje; 15
  • 16. Haeckel’io 1874 pateikta stuburinių raidos panašumo versija. 16
  • 17. Genetinės vystymosi teorijos sukūrimas Thomas Hunt Morgan (1866-1945) - vienas iš genetinės vystymosi teorijos kūrėjų. 1935 m. Nobelio premija. “Kiekviena ląstelė turi tuos pačius genus. Kodėl tada vienos tampa raumenų ląstelėmis, kai kurios nervų ląstelėmis, o kitos pasilieka reprodukuojančiomis?” 17
  • 18. Genetinė vystymosi teorija  Pagrindinis individualaus vystymosi (ontogenezės) variklis – diferencijuotas genų aktyvumas.  Fenotipas – genų sąveikos ontogenezėje rezultatas.  Genetikos šaka, tirianti, kaip genetinė informacija realizuojasi individualaus vystymosi eigoje ir kaip genai kontroliuoja organizmo audinių ir organų raidą, vadinamas ontomorfogenetika. 18
  • 19. Priežastys lemiančios spartų ontomorfogenetikos vystymąsi: poreikis ir naujos technologijos  1. Genų klonavimo ir jų sekos nustatymo galimybė;  2. Galimybė tirti geno raišką;  3. Bioinformatikos panaudojimas. Duomenų bazės;  4. Transgeninių organizmų panaudojimas; 19
  • 20. 1. Genų klonavimo galimybė  Pirmiausia klonuoti genai, kurių produkto susidarydavo daug (insulino, augimo hormono,alfa-interferono);  Insercinė mutagenezė. Homologinės rekombinacijos ir transpozonų panaudojimas. Genų nokautavimas”; apie 1989 m. pirmoji “nokautuota” pelė;  Žmogaus ligų modeliavimas eksperimentiniuose gyvūnuose;  Diferencijuoto genų aktyvumo panaudojimas. 20
  • 21. Geno suardymas homologinės rekombinacijos būdu. 21
  • 22. 22
  • 23. M.R. Capecchi, M.J. Evans ir O. Smithies 2007 m. įvertinti Nobelio premija 23
  • 24. 24
  • 25. BMP7 geno vaidmuo pelės ontogenezėje 25
  • 26. 2. Galimybė tirti geno raišką;  DNR zondų panaudojimas; northern hibridizacija;  Hibridizacija in situ;  Reporteriniai genai;  Genų veiklos keitimas;  RNR interferencija; 26
  • 28. Geno raiškos tyrimas laike ir erdvėje. ABI3 (Abscisic acid insensitive 3) vaidmuo ramybės stadijoje.  Genas veikia susidarant sėkloms ir vegetatyviniuose audiniuose prasidedant ramybės būsenai 28
  • 30. Viščiuko embriono in situ hibridizacija, rodanti FoxD3 raiškos vietas. FoxD3 – transkripcijos veiksnys, susidarantis nervinės skiauterėlės ląstelėse. 30
  • 31. Kai kurie reporteriniai genai Santrumpa Pilnas pavadinimas Nustatymo būdas lacZ β-galaktozidazė histochemiškai uidA β-gliukuronidazė histochemiškai lux luciferazė bioliuminescencija GFP žalias florescuojantis florescencija baltymas 31
  • 32. GFP (angl. green fluorescent protein) klonuotas pelėje, triušyje ir musėje GFP + H.s. rodopsono genas GFP genas prijungtas prie 32 engrailed promotoriaus
  • 33. PtABI3 geno raiška trumpų dienų poveikyje. GUS genas prijungtas prie PtABI3 promotoriaus Pumpuras ramybės Aktyvi meristema būsenoje Raiška vyksta tik naujai susidarančiuose meristemos 33 ląstelėse
  • 34. Genų nutildymas panaudojant RNR interferenciją  dgRNR ląstelėje suskaldoma iki siRNR (apie 21 bp); tai atlieka DICER geno produktas;  siRNR patenka į RISC (angl. RNAi silencing complex) kompleksą, turintį nukleazę.Šis kompleksas skaldo mRNR, komplementarią vgsiRNR. 34
  • 35. RNR interferencijos mechanizmai I I I I I I I I I I I I I I I I I dgRNR atpažįsta DICER - kompleksas turintis RNRazę daug gabaliukų 1. Dicer suskaldo dgRNR į smulkius gabalus 1. II I I I I I II I I I I I ⇒ siRNA (21-28 bp) jie komplementarūs genui, kurį norima nutildyti 2. RISC 2. RNA-Induced Silencing Complex (RISC) I I I I I I I I I I I I I I išvynioja ir degraduoja prasminę grandinę 3. RISC 3. siRNR nukreipia RISC į taikinį - I I I I I I I I I I I II I I I I I homologišką vg mRNR 4. RISC I I I I I I I 4. mRNR skaldoma & degraduojama ⇒ I I I I I I I PTGS skaldo mRNR 35
  • 36. RNR interferencijos panaudojimas tiriant Caenorhabditis elegans genų funkciijas  1998 m. C.elegans genomo pradinis variantas. Viso 19 099 spėjamų genų. Daugumos funkcijos nežinomos. 36
  • 37. RNR interferencijos panaudojimas Caenorhabditis elegans raidos genų tyrimuose 37
  • 38. C. elegans genų funkcijų tyrimas  I-osios chromosomos genų tyrimas RNR interferencijos būdu.  Teoriškai turėtų būti 2769 genai. Pagaminti 2416 vektoriai su šių genų kopijom.  Tik 339 atvejais nustatyti fenotipo pokyčiai. Tai sudarė apie 14 % tirtų genų. 38
  • 39. C.elegans fenotipo pokyčiai  Dažniausias fenotipas - embriono letalės (226 atvejai);  Sterilumas ir palikuonių sterilumas - 96 atvejai;  Sulėtėjęs vystymasis - 145 atvejai;  Sutrikusi koordinacija - 70 atvejų;  Kūno morfologijos defektai - 27 ir kt. 39
  • 40. Genų nutildymas panaudojant RNR interferenciją augaluose TRANSKETOLAZĖS IR FITENO DESATURAZĖS GENŲ NUTILDYMAS 40
  • 41. DNR mikrogardelės metodas tirti vienu metu daug genų Tūkstančiai genų fragmentų gali būti pritvirtinti prie stiklo plokštelių paviršiaus Genų raiška Didesnė genotipe 1 nei 2 Vienoda abiejuose Mažesnė genotipe 1 nei 2 41 CIAT - BRU
  • 42. DNR mikrogardelės Robot cDNR/EST/oligai mRNR iš įvairių augalo audinių Microscope slide Expression of all genes Lašintuvas ant stiklo paviršiaus užneša DNR 42 David J Duggan et al. Nat Gen 21, 10 – 14 (1999)
  • 44. 3. Duomenų bazių panaudojimas 44
  • 45. 45
  • 46. Duomenų bazės  Pagrindinės nukleorūgščių duomenų bazės; – EMBL – GenBank – DDBJ  Svarbiausios baltymų duomenų bazės; – Swiss Prot – also TREMBL, GenPept  Dažniausiai integruotos su kitomis duomenų bazėmis; 46
  • 47. EMBL  Įkurta 1980 Europos molekulinės biologijos laboratorijoje (European Molecular Biology Laboratory) Heidelberg’e.  Nuo 1994 palaikoma EBI- Cambridge.  adresas: – http://www.ebi.ac.uk/embl 47
  • 48. GenBank  Įkurta 1979 LANL (Los Alamos).  Nuo 1992 perkelta į NCBI (Bethesda).  adresas: – http://www.ncbi.nlm.nih.gov/ 48
  • 50. ASR (angl. ORF) paieška  Paprasčiausias būdas nustatyti genus – ASR paieška DNR sekoje.  ASR prasideda STARTo kodonu (AUG) (ATG) ir baigiasi vienu iš trijų STOP (TAA, TAG ar TGA) kodonų.  Galimi šeši skaitymo rėmeliai. 50
  • 51. DNR seka potencialiai gali koduoti 6 baltymus Three top strand reading frames Trys ASR nuo viršutinės grandinės 5’ GATTCCAGAACAAGCCTC 3’ 3’ CTAAGGTCTTGTTCGGAG 5’ Trys ASR nuo apatinės grandinės 51
  • 52. Paieška homologiškų DNR ar baltymo sekų duomenų bazėse naudojant BLAST programą blastn tblastn blastx blastp 52
  • 53. ASR savybės  ASR ilgis turėtų būti didesnis nei 50 kodonų; Trumpesni atmetami.  Vidutinis ASR ilgis Escherichia coli 317 kodonų, Saccharomyces cerevisiae - 483 kodonai, Homo sapiens - 450;  Eukariotuose problema intronai ir egzonai; atsižvelgiama į kodonų naudojimo ypatumus. Pvz., leuciną - 6 kodonai; pas žmogų dažniausia CTG ir l. retai TTA ir CTA;  Intronų egzonų ribos: GT introno pradžia, AG -pabaiga. 53  Aukščiau genų esančios sekos; pvz., CpG salelės.
  • 54. Sąvokos Homologija Tai savybė, kurią lemia bendra kilmė. laikas protėvis žiurkė žmogus Homologija yra kokybė (du baltymai homologiški arba ne), panašumas - kiekybė (pvz., du baltymai identiški 82% ir panašūs 93%).
  • 55. 55 Source: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/Education/BLASTinfo/Orthology.html
  • 56. 4.Transgeninių organizmų panaudojimas  Aniridia (PAX6 H.s., Pax6 M.m.) ⇒ eyeless (ey Drosophila melanogaster) ;  BLM H. sapiens ⇒ SGS1 S. cerevisiae  Dnmt3a Mus musculus ⇒ D. melanogaster 56
  • 57. Ontogenezės genetinio valdymo bendrumai  Vystymosi programa susijusi su genų veiklos pokyčiais laike ir erdvėje;  Raidos genų funkcijų konservatyvumas ir jų valdymo mechanizmų panašumas;  Raidos kontrolinių grandinių pertekliškumas;  Signalo perdavimo kelių panašumas (bent jau gyvūnuose); 57
  • 58. Genų raiška laike ir erdvėje D. melanogaster embrione 58
  • 60. Raidos genų funkcijų konservatyvumas. KIT (Kit) geno pavyzdys 60
  • 61. Signalų dalyvaujančių pilvinės-nugarinės v. muselės ašies susidaryme tinklai 61 ©2005 by National Academy of Sciences Levine M, Davidson E H PNAS 2005;102:4936-4942
  • 62. Stuburinių gyvūnų Wnt genai (pateiktas lentelės fragmentas) genas Pelė Žmogus Xenopus Viščiukas Zebražuvė Wnt-1      Wnt-2     Wnt-2B/13     Wnt-3     Wnt-3A    Wnt-4      Wnt-5A      Wnt-5B  Wnt-6   Wnt-7A      62 Wnt-7B    
  • 65. Asimetrijos susidarymas kepimo mielių ląstelėse 65
  • 66. Caenorhabditis elegans – patogus asimetrijos susidarymo tyrimo modelis 66
  • 67. 67
  • 68. Ląstelių pradininkių susidarymas nematodo embrione 68
  • 69. Pilvinės – nugarinės ir kairės – dešinės kūno pusių determinacija. 69
  • 70. 70
  • 71. 71
  • 72. PAR genų vaidmuo C. elegans asimetrijos susidaryme 72
  • 73. Wnt signalas ir asimetrijos susidarymas nematode 73
  • 74. Išorinio jutiminio organo susidarymas Drosophila melanogaster 74
  • 75. 75
  • 76. Pelės embriono raidos pradžia 76
  • 77. Matricinės DNR pasiskirstymo į dukterines 77 ląsteles modelis
  • 78. Formos determinacijos problema  Heteroblastija (organo formos kitimas 78 ontogenezėje) baltažiedžiame vairenyje, 22°C
  • 79. Arabidopsis thaliana lapo struktūra 79
  • 80. Formos determinacijos problema AINTEGUMENTA (ANT) geno mutacija (kairėje). Sumažėja ląstelių skaičius, bet jos auga didesnės. AN (ANGUSTIFOLIA) genas valdo 80 lapalakščio plotį; ROT3 (ROTUNDIFOLIA 3)- lapo ilgį;
  • 81. ANGUSTIFOLIA (AN) geno vaidmuo A. thaliana lapo formos ir jo ląstelių formos determinacijoje  an-1 mutante lapai siauresni ir storesni. Pakitęs 81 mikrovamzdelių išsidėstymas
  • 82. Transgeninių A. thaliana augalų lapų fenotipas esant KNAT1 geno ektopinei raiškai 82  A - laukinis tipas; B ir C - du skirtingi lapų fenotipai;
  • 83. 35S-kn1 ir 35S-LeT6 transgeninių pomidorų fenotipų palyginimas 83 Janssen B. et.al. Plant Physiol. 2010:117:771-786
  • 84. Žiedo formos determinacija Linažolė (Linaria vulgaris) Linaria vulgaris (linažolė) Homozigotinis Lcyc Wild-type lokusas, aptiktas Linėjaus Cubas P, Vincent, C, Coen E. Radial. simetrija Dvipusė simetrija 1999. Nature 401: 157–161 84
  • 85. 85
  • 86. 86
  • 87. Žiedo formos determinacija žioveinyje (Antirrhinum majus) 87
  • 88. Linažolė (Linaria vulgaris) Hipermetilintas prieš Wild-type  DNR sekos nepakitę > 250metų cyc (cycloidea) – pelorinis žiedas Labai stipriai metilinta DNR Epimutacijos – nesikeičia DNR sekos Cubas P, Vincent, C, Coen E. Radial. simetrija Dvipusė simetrija 1999. Nature 401: 157–161 88
  • 90. Raidos genų konservatyvumas. KIT (Kit) geno pavyzdys 90
  • 91. Pirmieji bandymai suprasti raidos procesą. ALKMEON’as iš Krotono (VI–V a. pr. Kr.) DEMOKRITAS (≈ V a. pr. Kr.) “Apie sėklą ir vaiko prigimtį” - knyga parašyta IV a. pr. Kr. Atrastas objektas, kuriame galima stebėti organizmo embriogenezę” Claudius Galen'as 91 (129 – 216)
  • 92. Wnt signalo perdavimo grandinė žinduoliuose. 92

Editor's Notes

  1. The dorsal–ventral GRN in Drosophila. The overall presentation is similar to that in Fig. 1. The diagram represents regulatory inputs and outputs for 46 genes expressed in the early embryo, from 2 to 5 h after fertilization. During this 3-h window, the syncytial embryo undergoes cellularization, mesoderm invagination, and the rapid phase of germband elongation. The color coding, from bottom to top, represents the three primary embryonic tissues as follows: mesoderm (Bottom, blue), ventral neurogenic ectoderm (Middle, yellow), and dorsal neurogenic ectoderm plus dorsal ectoderm (Top, yellow). The light shading to the left of the diagram represents syncytial stages, between 2 and 3 h after fertilization. The darker shading to the right represents cellularized embryos undergoing gastrulation. Dorsal–ventral patterning is initiated by the graded distribution of the Dorsal transcription factor. Peak levels of Dorsal enter nuclei in ventral (bottom) regions of the embryo, intermediate levels in lateral regions that form the ventral neurogenic ectoderm, and low levels in the dorsal neurogenic ectoderm. This Dorsal nuclear gradient is formed by the differential activation of the Toll signaling pathway (35), which in turn depends on the localized transcription of pipe in ventral follicle cells of the egg chamber (57). The pipe gene is probably repressed by EGF signaling, which is restricted to dorsal follicle cells because of the asymmetric position of the oocyte nucleus (58). Localized transcription of pipe in ventral follicle cells leads to a serine protease cascade on the ventral surface of the growing oocyte (ndl, gd, snk, and ea) that cleaves an inactive precursor form of the Spatzle (spz) ligand (59). The active ligand is thought to be deposited in a graded fashion along the ventral and lateral surface of the unfertilized egg. After fertilization, the Spz gradient leads to the Dorsal nuclear gradient within the syncytial embryo. High levels of Dorsal activate several genes in ventral regions that constitute the presumptive mesoderm, including twist (twi), snail (sna), NF-YC (a specialized component of the general NF-Y CCAAT binding complex), the FGF Heartless receptor (Htl), and Heartbroken (Hbr; also called Dof and Stumps), which transduces FGF signaling within the cell (30, 36). Twi is an activator that works in concert with Dorsal to activate sna expression in the mesoderm (9), and there is evidence that Twi also helps activate htl and hbr (36). Dorsal, Twi, and Sna regulate a large number of genes during the syncytial phases of dorsal–ventral patterning, including brk, vnd, rho, and vn, which are selectively activated in ventral regions of the neurogenic ectoderm (60). Dorsal and Twi work in a synergistic fashion to activate these genes, whereas the Sna repressor excludes their expression from the ventral mesoderm. Low levels of the Dorsal gradient activate short gastrulation (sog) and thisbe (ths) throughout the neurogenic ectoderm, in both dorsal and ventral regions (9, 30). Both genes encode secreted signaling molecules; Sog inhibits Dpp signaling (61), whereas Ths is related to FGF8 and activates FGF signaling in the dorsal mesoderm during gastrulation (see below). Low levels of Dorsal also repress tolloid (tld), zerknullt (zen), and decapentaplegic (dpp), which are required for the patterning of the dorsal ectoderm after cellularization (9). Definitive tissues begin to arise from each of the generic embryonic territories at the onset of gastrulation. The shading highlights the tinman (tin) and even-skipped (eve) genes, which gives rise to derivatives of the dorsal mesoderm such as visceral and cardiac muscles (31). eve is activated by Twi, Tin, Ets-containing transcription factors induced by FGF signaling, and Smad transcription factors induced by Dpp signaling after the internal dorsal mesoderm comes into contact with the dorsal ectoderm after gastrulation (31, 62). The shading in the central neurogenic ectoderm highlights a positive feedback system that is coordinated by the regulatory gene sim. sim is activated by Dorsal, Twi, and Su(H), the transcriptional effector of Notch signaling (44, 45). An unknown Notch signal emanating from the mesoderm induces sim expression in the ventral-most row of cells in the neurogenic ectoderm. Sim activates several components of the EGF signaling pathway, including rho, star, and spitz (47–49). Rho and Star are required for the processing of the Spitz ligand (63), which activates a ubiquitous EGF receptor (egfr). Activation of EGF signaling leads to the induction of pointed p1 (pnt) expression, which activates orthodenticle (otd) in the ventral midline (51, 52). EGF signaling and pnt either directly or indirectly maintain the expression of several genes in the neurogenic ectoderm that were previously activated by Dorsal plus Twi, including ind and vnd, which encode regulatory proteins that pattern the future ventral nerve cord (53, 55). Sim also participates in the activation of slit (sli), which encodes a signaling molecule required for the proper organization of the neurons that comprise the nerve cord (50). Finally, the shading on top (right) highlights the differentiation of two derivatives of the dorsal ectoderm: the dorsal epidermis and amnioserosa. A Dpp activity gradient is created in the dorsal ectoderm from the combined action of the Sog inhibitor emanating from the neurogenic ectoderm and the Tld protease, which releases Dpp from Sog at the dorsal midline (61). Dpp works together with a ubiquitous bone morphogenetic protein (BMP) signaling molecule called Screw (Scw). Peak levels of Dpp and Scw signaling at the dorsal midline lead to the phosphorylation and nuclear transport of two Smad transcription factors, Mad and Medea (med) (64). Mad and Medea, along with the Zen homeodomain regulator, activate a number of genes required for the differentiation and function of the amnioserosa, including hindsight (hnt) and Doc (a Tbx6 transcription factor) (65). Lower levels of Dpp plus Scw signaling activate a number of regulatory genes throughout the dorsal ectoderm, including tailup (tup), u-shaped (ush), pannier (pnr), and schnurri (shn) (66). These genes respond to lower levels of Mad plus Medea, or as drawn in the diagram, respond solely to a particular activator complex containing Medea. Shn functions as a repressor that maintains the boundary between the neurogenic ectoderm and dorsal ectoderm by repressing brk (43) and neurogenic genes such as msh, which is expressed in the dorsal-most regions of the neurogenic ectoderm (53).
  2. Comparison of 35S-kn1 and 35S-LeT6 phenotypes in tomato. A, Wild-type tomato leaf showing a terminal leaflet and two pairs of major lateral leaflets. These leaflets are all lobed. In addition, smaller leaflets are seen between the major leaflets. B, A typical 35S-kn1 tomato leaf showing excessive orders of pinnation. C to H, Phenotypes produced by 35S-LeT6 plants. C, Type I plant showing leaf-like structures with no expanded blade. D, Type II plant showing excessive branching and proliferation of floral meristems. E, Type III leaf showing the staghorn-fern-like shape. F, Type IV leaf showing no expanded leaf blades. G, Type V leaf showing expanded blades on leaf segments. H, Type VI leaf showing multiple phenotypes on a single leaf. Size bars = 1 cm.