Mamos verslas – vaikų darželis. Ausies uždegimas, bronchitas ir kosulys. Žindymas – apsauga nuo nėštumo. Vystyklų dermatitas. Ar galima versti vaiką valgyti?

1. Kodėl kepurė
neapsaugo nuo
ausies uždegimo?
Ypatinga pavasarinė
sloga – su čiauduliu
ir ašaromis
Bronchito kosulys –
didelis vargas mažam
vaikui
Kaip saugiai
išgydyti vaiko slogą?
Gydytojas K. Vitkauskas
Žindymas saugo nuo naujo
nėštumo
Ką daryti su vaiko
karpomis
Valgydinimas per
prievartą – kodėl negerai?
RŪPINAMĖS
VAIKO
SVEIKATA
Sėkmingai
Anglijoje
įsikūrusią
Astą į Lietuvą
sugrąžino
vaikai
2019M.PAVASARISISSN2538-9297

3. Viršelio nuotraukoje
Asta Jagelo su dukrelėmis
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
2019 m. Nr. 1 (38)
Nemokamas sveikatos žurnalas
Leidėjas MB „Mama ir vaikas“
info@mamairvaikas.lt
Leidinį parengė Dalia Petrutytė,
Ieva Grabauskienė, Undinė Gilė
Maketavo Laima Petkevičienė
Reklamos skyriaus vadovė
Ieva Tumėnaitė, tel. 8 659 59596
El. paštas ieva@mamairvaikas.lt
Projektas Mama ir vaikas
vadovė Neringa Grabauskienė,
tel. 8 659 58686
El. p. neringa@mamairvaikas.lt
Nuotraukos iš www.freepik.com
ISSN 2538-9297
Dėl vaistų vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar
vaistininku. Už reklamos turinį ir kalbą neatsakome.
MAMŲ ISTORIJOS
Sėkmingai Anglijoje įsikūrusią Astą
į Lietuvą sugrąžino vaikai 4
PAVASARIO PROBLEMOS
Kodėl kepurė neapsaugo nuo ausies
uždegimo? 8
Ypatinga pavasarinė sloga – su čiauduliu ir
ašaromis 10
Bronchito kosulys – vargas mažam vaikui 34
VAISTINĖLĖ
Kaip saugiai išgydyti vaiko slogą? 12
Ką daryti su vaiko karpomis 14
Eterinių aliejų aromatai namų vaistinėlėje –
vietoj chemijos 18
KŪDIKIS
Tinkama odelės priežiūra – nuo vystyklų
dermatito 20
8 būdai, kaip nuraminti verkiantį kūdikį 22
MAMYTĖ
Gydytojas K. Vitkauskas
Žindymas saugo nuo naujo nėštumo 24
KĄ VALGOME
Valgydinimas per prievartą – kodėl negerai? 28
Mitybos specialistės patiekalų idėjos
vaiko vakarienei 30
NĖŠTUMAS
Pirmasis nėštumo trimestras:
vitaminai sveikai pradžiai 32
TURINYS

4. Sėkmingai Anglijoje įsikūrusią
Astą į Lietuvą sugrąžino vaikai
Baigusi socialinio darbo studijas Vy-
tauto Didžiojo universitete, išbandyti
jėgas Asta Jagelo nusprendė Anglijoje.
Surado ten ne tik mėgstamą darbą, bet
ir kiekvienos moters išsvajotąją laimę,
ir viską parsivežė į Lietuvą. Sugrįžo su
visa šeima – vyru Janu, pirmagime du-
krele Adoriana ir dar įsčiose augančia
mažąja, kuri gimė jau gimtinėje (Adoria-
nos gimimą taip pat patikėjo Lietuvos
gydytojams, nes pasitiki jų kompeten-
cija). Parsivežė ir savo veiklos patirtį,
žinias ir verslo idėjas, kurias abu su vyru
įgyvendino Lietuvoje. Kad dukrelėms
čia galėtų suteikti geriausią ikimokyklinį
ugdymą, įkūrė privatų vaikų darželį „Ka-
tino dienelės“. Tokį darželį, kuriame vai-
kams būtų jauku, įdomu, miela ir sava.
44
MAMŲISTORIJOS

5. Anglijoje Asta dirbo personalo atrankos
kompanijos regiono vadove, taigi buvo susidū-
rusi su verslo vystymo reikalais, o vyras vystė
nekilnojamojo turto verslą, darbavosi ir Angli-
joje, ir Lietuvoje. Taigi, apjungę jėgas ir mintis,
abu kibo į darbus. Šiandien trejų Adoriana ir
pusantrų metukų Graciana lanko mamos ir tėčio
įkurtą vaikų darželį.
12 metų gyvenote Anglijoje, abiems su
vyru puikiai sekėsi su darbais, jaukiai
įsikūrėte, ar nebuvo gaila visko palikti?
Kas paskatino grįžti į Lietuvą?
Į Lietuvą grįžome vedini noro, kad dukrytės
augtų mūsų gimtinėje, dažnai matytųsi su se-
neliais. Visada tikėjau, kad vaikams Lietuvoje
augti gera. Gera buvo man, gera ir vyrui. Abu
augome šeimose, kuriose vertybiniai įsitikini-
mai buvo formuojami labai panašiai. Svarbiau-
sia – šeima, sveikata, vidinė harmonija. Mums
ir mūsų tėvams buvo svarbu mokslai, kasdienis
akiračio plėtimas – užklasinės, popamokinės
veiklos, aukštasis išsilavinimas.
Ir taip norėjosi, kad ir mūsų vaikai augdami
galėtų rinktis: išbandyti muziką, baletą, pramo-
ginius šokius, įvairų sportą, o gyvendami ma-
žesniame mieste Anglijoje, deja, nei muzikos
mokyklos, nei plaukimo baseino neradome.
Kokio darželio savo dukroms norėjote ir
neradote grįžusi į Lietuvą? Kokią viziją
turėjote?
Mums anglų kalba – tai vartai, atveriantys
kelius į platųjį pasaulį. Labai daug su vyru ke-
liavome iki mergyčių gimimo, ir būdami kartu
visada ir visur jautėmės kaip namuose. Mums
buvo įdomu pagyventi, pažinti tenykštę kultūrą
ir Amerikoje, ir Ispanijoje, ir Anglijoje. O atosto-
gaudavome Balyje, Tailande, Malaizijoje, Filipi-
nuose, Dominykos Respublikoje, Kuboje, Jamai-
koje, išmaišėme visą Europą. Kelionės mums
buvo tikslas, dėl kurio dirbame.
Keliaudami mes jautėmės visada gerai, nes
visur bendravome anglų kalba. Norisi, kad šią
laisvę turėtų mūsų vaikai. Kad nuo mažumės
formuotųsi jų požiūris galvoti apie perspekty-
vą (angl.- thinking outside the box). Galiausiai,
gyvenimo aplinkybėms susiklosčius taip, kad
mergytėms tektų lankyti mokyklą užsienyje, jos
jaustųsi kaip namie ir galėtų laisvai bendrauti su
bendraamžiais anglų kalba.
Taigi, anglų kalba mums buvo prioritetas,
renkantis darželį Adorianai, grįžus į Lietuvą. O
tokius darželius prieš porą metų galima buvo
suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Nemažiau
svarbu ir savarankiška, gebanti susikoncentruo-
ti, kūrybingai ugdoma asmenybė. O tam būti-
na puikiai apgalvota ugdymo įstaigos lauko ir
grupių edukacinė aplinka, kuri skatintų vaikus
tyrinėti, būti veikliems, kūrybingiems.
Deja, aplankę daugiau nei du tuzinus vaikų
darželių Vilniuje, idealios vietos neradome. Tie-
sa, buvo vienas, kurio ugdymo metodika ir spe-
cifika tiko, bet laukti, kol mus ten priims, būtų
tekę dvejus metus.
Besiruošdama antrosios dukrelės
gimimui, išvystėte verslo idėją. Ar buvote
susipažinusi su šia sritimi, apie ją
galvojote anksčiau?
Vaikų ugdymas mane labai domino nuo stu-
dijų laikų. Kai VDU studijavau socialinį darbą,
mano specializacija buvo vaikai, jų poreikių ten-
kinimas, darbas su šeima. Bet taip jau susiklos-
tė aplinkybės, kad išvažiavusi į Angliją pradėjau
dirbti su žmogiškaisiais ištekliais. Dirbau daug
ir sunkiai, pakilau karjeros laipteliais iki regiono
vadovės pozicijos. Esu maksimalistė, myliu tai,
ką darau. Mane visada motyvavo savęs reali-
zavimas darbe, be abejo, ir atitinkamos darbo
sąlygos.
5
MAMŲISTORIJOS

6. Dažnai pagalvodavau,
jei tektų dirbti sau, tikriau-
siai dirbčiau 24 valandas
7 dienas per savaitę, nes
sunku būtų prisiversti at-
sitraukti nuo darbų.
Jau besilaukdama
pirmosios dukrytės, nu-
sprendžiau keisti darbo
specifiką, nes norėjau
matyti, kaip mano vaikas
auga, o savo buvusiame
darbe daug keliaudavau,
dažnai po kelias dienas
išbūdavau kituose mies-
tuose. Jeigu grįžčiau į
vadovės poziciją, Adoria-
ną tektų palikti darželyje
visai dienai jau nuo 6-ojo
jos gyvenimo mėnesio. O
senelių, kurie padėtų au-
ginti, Anglijoje mes netu-
rėjome. Mintis, kad vaiką
turėsiu palikti su svetimu
žmogumi, neleido man ra-
miai miegoti. Todėl veikla
su mažaisiais labai organiškai atsirado ir mano
profesinėse svajonėse.
Bet pirmuosius Adorianos metus nuspren-
dėme paskirti tik jai ir mūsų šeimai. Metams iš-
vykome į Ispaniją – džiaugtis saule, jūra, puikiu
oru ir dėmesiu šeimai. Ketinome grįžti į Angliją,
kai Adorianai sukaks metukai, bet jau po pus-
mečio pradėjome lauktis Gracianos. Kad susi-
lauktume Adorianos, įdėjome daug pastangų,
prireikė ir gydytojų pagalbos, o Graciana – buvo
netikėta, bet labai maloni staigmena. Gal todėl
ir mergyčių vardai labai gerai apgalvoti ir reikš-
mingi mums (Adoria, išvertus iš lotynų kalbos,
reiškia „šlovė ir garbė“, vardas Graciana yra ki-
lęs iš ispanų kalbos, jo reikšmė „Dievo malonė,
ramybės ir švelnumo įsikūnijimas”).
Žinia, kad laukiamės antro vaikelio, mus su
vyru privertė permąstyti savo tikslus, darbus,
kaip įsivaizduojame savo šeimą ir kurioje pa-
saulio šalyje. Susidėliojus prioritetus, visi keliai
mums patiems nelabai tikėtai ėjo į Lietuvą!
Jūsų darželis – tarptautinis, kuo jis
ypatingas, kokie jūsų ugdymo metodikos
pagrindiniai bruožai?
Ugdymas vyksta lietuvių bei anglų kalbomis.
Pagrindinis mūsų tikslas – anglų kalbos moky-
masis, bendravimo, sensorinių, kognityvinių
ir motorinių įgūdžių lavinimas, pasirengimas
skaitymui, rašymui ir skaičiavimui. Mes aktyvi-
nam vaikų vaizduotę, ugdom jų kūrybiškumą.
Suteikiame tokią aplinką, kurioje vaikas jaustųsi
saugus, laimingas, vertinamas, drąsinamas ir
galėtų stipriai susikoncentruoti į savo darbus.
Anglų kalbos moky-
mas vyksta teminiu pag-
rindu, įvedant naują žo-
dyną, susijusį su tam tikra
tema, įtvirtinant jį įvairių
užsiėmimų metu. Mūsų
darželį lanko ir lietuvių, ir
užsieniečių šeimų vaikai.
Ko gero, ir personalui
ypatingų reikalavimų
keliate?
Pagrindinis reikala-
vimas – pedagogas iš
pašaukimo, kitaip būtų
labai sunku pas mus dirb-
ti. Mūsų standartai labai
aukšti ir atitikti juos gali
toli gražu ne visi. Meilė ir
pagarba vaikui, be savo
lūkesčių jam, meilė dar-
bui, noras tobulėti, augti,
mokytis – savybės, kurių
mes ieškome rinkdamiesi
kolektyvą.
Mažoji dukrelė Graciana drauge su jumis
„Katino dienelėse“ atsidūrė vos trijų
dienų. Motinystės atostogų veikiausiai
sau nesuteikėte nė dienos? Kaip sekėsi
suktis?
Po pirmojo gimdymo turėjau nuostabiausias
motinystės atostogas Ispanijoje, kur išsiilsėjau
į valias. Tik veiklos man trūko kaip oro, jaučiau,
kad dūstu. Tad jau laukdamasi Gracianos kibau
į darbus. Pamažu gimė darželio verslo planas,
skaičiavau investicijas ir tikėtinas pajamas,
daug laiko skyriau rinkodarai, personalo atran-
kai, darželio įkūrimui.
Gimus Gracianai, jau trečią dieną dirbome
kartu. Pirmieji metai išties buvo sunkūs. Tada
neturėjau laiko atsikvėpti, dirbdavau ir dienom,
ir naktim. Dabar nė nežinau, iš kur tiek jėgų atsi-
rado. Tiesa, turiu nuostabų vyrą, be kurio nieko
nebūčiau pasiekusi. Jis dar ir puikus tėtis, kuris,
buvo dienų, praleisdavo daugiau laiko su mer-
gytėm nei aš.
Jau turite du darželius, ar bus ir
trečias?
Patalpų trečiajam dairomės jau apie pusme-
tį, bet vis dar nesiryžau – bijojau, kad neaprėp-
siu visko. Sausį Graciana pradėjo eiti į darželį,
tad dabar ir rankos laisvesnės, ir mintys susi-
gulės,– dar reikia išryškinti idėją. Vis daugiau
minčių kyla apie pradinukų mokyklėlę, būtų šau-
nu matyti „Katino dienelių“ idėjos tęstinumą ir
tokioje mokyklėlėje.
Kalbėjosi Neringa Grabauskienė
6
MAMŲISTORIJOS

7. w Hialurono rūgšties natūraliai yra odoje, ji yra
jungiamojo audinio dalis, tačiau su metais jos
mažėja. Hialurono rūgšties gamyba žmogaus
organizme sulėtėja apie 28-uosius gyvenimo
metus. Dėl to oda greičiau glemba, praranda
jaunatviškumą, elastingumą, sausėja.
w Yra atliktas ne vienas klinikinis tyrimas ir
moksliškai įrodyta, kad hialurono rūgštis yra
efektyvi lyginant raukšleles. Todėl susiduriant
su odos dehidratacija, siekiant odą ilgiau iš-
laikyti jaunatvišką, rekomenduojama naudoti
kosmetikos priemones su hialurono rūgštimi.
Be to, hialurono rūgštis sustiprina ląsteles
bei padeda joms apsiginti nuo bakterinių
infekcijų.
w Odos dehidratacija būdinga visiems odos
tipams. Tai odos drėgmės praradimas giliuo-
siuose sluoksniuose, kuris sukelia diskomfor-
tą, pasireiškiantį odos dirglumu, sausumu,
šerpetojimu, papilkėjimu ir naujomis raukšlė-
mis.
w Dėl gilaus drėkinimo hialurono rūgštimi oda
tampa lygesnė, minkštesnė, įgauna „apim-
ties“, prisipildo mažos raukšlelės. Be to, hia-
lurono rūgštis sustiprina ląsteles bei padeda
joms apsiginti nuo bakterinių infekcijų.
w MANILLA kosmetika sukūrė hialurono
serumą su veiksminga hialurono rūgšties ir
vitamino C koncentracija, papildytą ekolo-
giškomis alavijo sultimis ir odą raminančiu
vitaminu B5. Šis serumas tiks visiems odos
tipams, greitai ir efektyviai, pastebimai gerins
odos būklę. Šis produktas Lietuvoje įvertin-
tas kaip vienas geriausių kosmetikos gaminių
(parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2017”).
Hialurono rūgštis kosmetikoje –
ar ji verta šlovės ir populiarumo?
15% nuolaida taikoma
www.manilla.lt su kodu
mama_ir_vaikas
Patarimais ir faktais dalinasi gydytoja
Rūta Merkytė-Elekšienė.

8. Drauge su vis šylančiu pavasario oru
peršalimo ligų nemažėja, o daugeliui
vaikų prie šių ligų prisijungia dar ir vi-
durinės ausies uždegimas – otitas. Ši
liga ypatingai kamuoja dėl didelio ausų
skausmo. Bent kartą per metus oti-
tu suserga dauguma mažylių iki 3-jų
metų, neaplenkia ji ir kūdikių. Ar įma-
noma apsaugoti vaiką nuo ausies už-
degimo?
Otitas – slogos komplikacija
Vaiko neišleidžiate į lauką be kepurės, kuri
gerai paslepia ausytes nuo vėjo, saugotės
skersvėjų namuose, bet jis vis suserga ausų už-
degimu? Kai kurios mamos mažyliams ir namuo-
se uždeda kepurę. Deja, apsisaugoti nėra taip
paprasta – kepurė nepadeda, nes vidurinė ausis
yra giliai ir vėjas jos nepasiekia. Ligą sukelian-
tys mikrobai ar virusai į šią ausies dalį patenka
ne iš išorės, o per kvėpavimo takus, susirgus jų
infekcija.
Paprastai vidurinės ausies uždegimas yra ne
atskira liga, o peršalimo ligų komplikacija. Vai-
kams jis dažniausiai prasideda susirgus sloga.
Vidurinė ausis klausomuoju vamzdžiu sujungta
su nosiarykle, todėl infekcijai iš nosiaryklės čia
patekti nesunku. Gleivės su užkratu iš nosies
greitai nuteka į klausomąjį vamzdį, pavyzdžiui,
kai vaikas pernelyg stipriai pučia nosytę, šnypš-
čia nosį vienu metu pro abi landas, taip nutinka
čiaudint, stipriai kosėjant ar ilgai verkiant.
Otitui palankios ir vaiko anatominės ypaty-
bės. Mažo vaiko klausomasis vamzdis yra trum-
pesnis, platesnis, todėl bakterijos lengviau ir
greičiau patenka į ausį. Mažyliai dažniau serga
peršalimo ligomis, be to, jie nemoka tinkamai
išpūsti nosytės. Daugeliui mažesnių vaikų yra
padidėję adenoidai, kurie spaudžia klausomąjį
vamzdį.
Patekus užkratui, klausomojo vamzdžio glei-
vinė paburksta, todėl padidėja slėgis už būgne-
lio. Dėl didelio slėgio čia ima kauptis skysčiai,
bakterijos ir virusai nepašalinami, dėl to prasi-
deda uždegimas. Jeigu išsivysto pūlinis uždegi-
mas, būgnelis išsipučia ir parausta, o didėjant
spaudimui jis gali pratrūkti. Tada per būgnelyje
atsiradusią angelę pūliai iš ausies išbėga. Lai-
mei, vaikai retai serga pūliniu vidurinės ausies
uždegimu.
Kodėl kepurė neapsaugo
nuo ausies uždegimo?
Ką daryti įtarus otitą?
Padidėjus spaudimui klausomajame vamzdy-
je, vaikas pajunta pagrindinį vidurinės ausies už-
degimo požymį – didelį skausmą. Kartais sutrin-
ka vaiko klausa, gali pakilti kūno temperatūra,
varginti galvos svaigimas, ūžimas ausyse. Apie
otitą byloja ir kiti požymiai: pykinimas, vėmimas,
pusiausvyros sutrikimas.
Ausų skausmas, sergant otitu, yra tiesiog
nepakeliamas, todėl pirmoji pagalba vaikui, ku-
rią gali suteikti tėvai, numalšinti skausmą. Namų
vaistinėlėje patariama turėti ausų skausmą mal-
šinančių vaistų. Vaistinėje galima nusipirkti, pa-
vyzdžiui, lašų, į kurių sudėtį įeina nesteroidinis
vaistas nuo uždegimo fenazonas ir skausmą
slopinantis lidokainas. Vaistų buteliuką pirmiau-
sia pašildykite tarp delnų, vaiką paguldykite ant
sveikos ausytės šono, o įlašinus vaistukus jam
reikėtų pagulėti dar keliolika minučių, kad vais-
tai ilgiau neišbėgtų iš ausies. Mažą vaiką sunku
nulaikyti gulintį, tad stenkitės bent kiek galite
palaikyti ant rankų, panešioti.
Ausies skausmą padeda nuraminti ir šiluma.
Skaudančią ausį galite šiltai aprišti arba aplink
kaušelį uždėti šildomąjį kompresą ir jį palaikyti
apie valandą.
8
PAVASARIOPROBLEMOS

9. Vidurinės ausies uždegimas dažniausiai nėra
pavojingas. Jeigu vaikas stipriai nekarščiuoja, jo
būklę 1–2 dienas galima stebėti namuose. Daž-
niausiai vidurinės ausies uždegimas yra viduti-
nio sunkumo, vienpusis ir liga praeina savaime
per kelias dienas. Tada užtenka į ausytę lašinti
vaistukus, duoti geriamųjų vaistų nuo skausmo
ir uždegimo. Antibakterinio gydymo vaikams pri-
reikia retesniais atvejais.
Kad išvengtumėte otito arba sumažintumėte
jo simptomus, laiku pradėkite gydyti svarbiausią
uždegimo priežastį – slogą. Sloguojančio mažy-
lio nosytę reikia reguliariai išvalyti. Negalinčiam
išpūsti nosytės mažyliui naudokite specialų
siurbtuką. Paūgėjusį vaiką mokykite taisyklingai
nusišnypšti nosį – vieną šnervę po kitos, t. y.
užspaudus vieną nosies landą šnypšti pro kitą.
Taip gleivės iš nosies nepateks į ausį.
Kad vidurinėje ausyje susikaupęs sekretas
galėtų natūraliai nutekėti per klausomąjį vamz-
dį, į nosį lašinami kraujagysles sutraukiantys no-
sies lašai. Tada sumažėja ir nosies gleivinės, ir
klausomojo vamzdžio paburkimas. Sergantį slo-
ga vaiką stenkitės guldyti aukščiau pakelta gal-
va, nes tokioje padėtyje sekretui su mikrobais
sunkiau nutekėti į vidurinę ausį.
Ligų išvengti padės
grūdinimas ir tinkama
apranga
Maži vaikai linkę pakartotinai sirgti ūminiu
vidurinės ausies uždegimu. Todėl ypač svarbios
prevencinės priemonės.
Šaltas oras ir žvarbus šiaurys gali greitai
susargdinti mažą vaiką, nes sušalus laikinai nu-
silpsta imunitetas ir mikrobai bei virusai laisvai
prasiskverbia į organizmą. Vaikas suserga ne tik
dėl to, kad jis per plonai aprengtas. Sukaitus ir
suprakaitavus taip pat greitai galima peršalti ir
susirgti viršutinių kvėpavimo takų infekcija, prie
kurios dažnai prisijungia otitas. Todėl svarbu pa-
sirinkti tinkamą aprangą. Kepurė, žinoma, reika-
linga, kad vaikas neperšaltų.
Pagrindinė apsaugos nuo kvėpavimo takų
ligų priemonė – imuniteto stiprinimas, nes maži
vaikai serga dažniau dėl dar silpno, nespėjusio
susiformuoti imuniteto. Mažylį užgrūdins įvai-
rios šalto vandens procedūros, grynas oras,
fizinis aktyvumas, sportas, sustiprins visavertė
mityba.
Jeigu vaikas vis dėlto susirgo peršalimo liga,
išvengti ausų uždegimo padės laiku pradėtas
tinkamas gydymas. Taip pat svarbu gydyti aler-
gijas, lėtinį tonzilitą. Kartais, norint atsikratyti
dažno vidurinės ausies uždegimo, tenka paša-
linti adenoidus.
Parengė Dalia Petrutytė
OTIPAX40mg/10mg/1gausųlašai(tirpalas)
Nereceptinisvaistinispreparatas.
Sudėtis.Veikliosiosmedžiagosyrafenazonasirlidokainohidrochloridas.1gausųlašųyra40mgfenazono
ir10mglidokainohidrochlorido.Farmacinėforma.Ausųlašai(tirpalas). Terapinėsindikacijos.OTIPAX
yraausųlašai,skirtivietiniamsimptominiamgydymuiirpasižymintysskausmąmalšinančiuveikimu.Jieskir-
ti: ūminiam neperforuotam (kai ausies būgnelis nėra įtrūkęs) vidurinės ausies uždegimo gydymui; pūslinio
virusinioausiesuždegimogydymui;slėgiopokyčiųmetuatsiradusiostraumossukeltoausiesuždegimogydy-
mui.Dozavimasirvartojimometodas.Visadavartokitešįvaistątiksliaikaipkaipnurodėgydytojasarba
vaistininkas.Jeiguabejojate,kreipkitėsįgydytojąarbavaistininką.Paprastailašinamapo4lašus2-3kartus
perdienąįišorinęausieslandą.Vartojimoinstrukcija.Nusukitekamštįnuobuteliuko;antbuteliukoužsukite
lašintuvą; atsukite baltą dangtelį, esantį lašintuvo viršuje; buteliuką apverskite ir nestipriai spausdami viduri-
niąją lašintuvo dalį, įlašinkite 4 lašus; po vartojimo vėl užsukite dangtelį ant lašintuvo.Kontraindikacijos.
Jeiguyraausiesbūgnelioįtrūkimas,atsiradęsdėltraumosarinfekciniųsusirgimų;jeiguyraalergijafenazonui,
lidokainohidrochloriduiarbabetkuriaipagalbineišiovaistomedžiagai.Specialūsįspėjimaiiratsargumo
priemonės.Pasitarkitesugydytojuarbavaistininku,priešpradėdamivartotiOTIPAX.PriešvartojantOTIPAX
ausųlašusJūsųgydytojasturipatikrinti,arnėrapažeistasausiesbūgnelis.Jeijisyrapažeistas,lašųįausisvartoti
negalima dėl galimo jų patekimo į vidurinę ausį ir galimos sąveikos su vidurinės ausies struktūromis.Įspėji-
mas.Šiovaistonegalimanurytiarįkvėpti.Saugokitės,kadvaistonepatektųįakisarantgleivinių.Nuorodos.
Prašomeįdėmiaiperskaitytipakuotėslapelįirvaistąvartoti,kaipnurodyta.Netinkamaivartojamasvaistasgali
pakenktiJūsųsveikatai.Jeisimptomainepraeinaaratsiradošalutinispoveikis,dėltolesniovaistovartojimobū-
tinapasitartisugydytojuarvaistininku.Jeiguįtariate,kadJumspasireiškėšalutinispoveikis,apiejįpraneškite
savogydytojui,vaistininkuiarValstybineivaistųkontrolėstarnybaiprieLietuvosRespublikossveikatosapsau-
ejėniatevsotenretnisojatydorunpiak,siadūbsiatikabratl.tkvv@RamajuadiegapeNutšap.lesojiretsinimsog
www.vvkt.lt. Vietinis registruotojo atstovas. Biocodex UAB, Savanorių pr. 345, LT-51480 Kaunas,
Tel.+37037408681,El.paštas info@biocodex.lt.Peržiūrosdata:2017-12-06.
Reklamostekstoparengimodata:2019-02-18
ID:50010462

10. Ypatinga pavasarinė sloga – su čiauduliu ir ašaromis
„Ir vėl peršalo“, – pirma mintis, kuri šauna
į galvą, kai tik vaikui ima tekėti nosis. Tada
tėvai griebiasi nosies lašų, kurių bene visa-
da lieka nuo praėjusio karto, bet šįkart nuo
slogos jie gali ir nepadėti. Išskyros iš nosies
atsiranda ne tik dėl peršalimo – jų priežas-
tis gali būti alergija. Abiejų ligų požymiai
panašūs, o atskirti jas svarbu, nes gydomos
skirtingai, ir negaluojančiam vaikui reikia
padėti tuojau pat. Be to, įtarę vaikui alergi-
nį rinitą, būtinai turime nueiti pas gydytoją.
Kaip atskirti peršalimą nuo alergijos?
Užgulta bei varvanti nosis yra ir paprastos
slogos, ir alerginio rinito požymis, bet kai kurios
ypatybės skiriasi. Esant infekcinei slogai, nosies
išskyros po kelių dienų tampa gelsvos arba žals-
vos spalvos ir tirštos, o alerginiam susirgimui bū-
dingos skystos ir skaidrios išskyros.
Alergijos kamuojamo vaiko nosis paburkusi,
niežti, dažnai kartojasi čiaudulys. Dar vienas aler-
giniam rinitui būdingas požymis – sloga atsiranda
drauge su akių uždegimu: akys parausta, peršti ir
ašaroja. Sergant infekcine liga mažam vaikui daž-
niau pakyla temperatūra, kamuoja perštinti gerklė
ir kosulys. Peršalimo sloga trunka maždaug 7 die-
nas, o alerginis rinitas gali tęstis ilgai.
Kodėl vaikas suserga alergine sloga?
Šios ligos priežastis yra imuninės sistemos sutri-
kimai, dėl kurių ji jautriau reaguoja į organizmui ne-
kenksmingas aplinkoje esančias medžiagas. Todėl
į nosies gleivinę patekęs alergenas sukelia jos už-
degimą. Labiausiai paplitę alergenai: namų dulkės,
buitinės chemijos priemonėse esančios medžiagos,
naminių gyvūnų epidermis, pelėsiai, dulkių erkutės.
Tokie alergenai slogą gali sukelti ištisus metus.
Sezoninis alerginis rinitas užklumpa kasmet
tuo pačiu laiku, kai pradeda žydėti augalai. Augalų
žiedadulkių sukelta alergija dar vadinama šienlige.
Pavasarinę alergiją atneša kovą – gegužį žydin-
tys lazdynai, alksniai, ypatingai alergizuoja beržo
žiedadulkės. Taigi, šiltojo sezono pradžią galima
sutikti varvančia nosimi ir čiaudint.
Polinkį šiai ligai vaikas gali paveldėti iš tėvų.
Greičiau suserga dažnai ir ilgai kvėpavimo takų li-
gomis sergantys mažyliai, taip pat nuolat gydomi
kraujagysles siaurinančiais nosies lašais, kurie pa-
žeidžia gleivinę. Turi reikšmės ir aplinkoje esantys
teršalai, per sausas ir per šiltas oras.
Negydomas alerginis rinitas gali
pereiti į bronchinę astmą
Įtarus alerginę ligą, būtina parodyti vaiką gy-
dytojui, nes svarbu nustatyti alergijos priežastį ir
iš karto pradėti tinkamą gydymą. Uždelsus alergi-
nis rinitas gali komplikuotis į sinusitą, ausų užde-
gimą ir bronchinę astmą.
Pasveikti padeda ne tik vaistai. Pirmiausia rei-
kia pasirūpinti, kad vaikas nekontaktuotų su aler-
genu. Todėl, jeigu mažyliui alergiją sukelia, pavyz-
džiui, šuniuko ar katytės plaukai, veikiausiai teks
atiduoti augintinį kitam šeimininkui.
Jeigu vaikas alergiškas namų dulkėms ar erku-
tėms, reikės itin kruopščiai ir dažnai plauti kam-
barius, siurbti kilimus, užuolaidas, kasdien drėgna
šluoste valyti baldų paviršius ir spintas.
Patekti į namus augalų žiedadulkėms neleis
ant langų pakabintos ir nuolat drėkinamos marli-
nės užuolaidos. Žiedadulkių koncentracija priklau-
so nuo oro: mažiausiai jų yra šaltą ir lietingą die-
ną, daugiausiai – karštą, saulėtą ir vėjuotą, todėl
tuomet geriausia būti namuose.
Sumažinti bet kurio alergeno koncentraciją
aplinkoje padės oro drėkinimas ir dažnas kambarių
vėdinimas vakarais, kai žiedadulkių lauke sumažėja.
Inhaliacijos – greitas būdas
padėti vaikui
Visiškai išvengti alergeno pavyksta gana retai,
o ir jam nustatyti reikia laiko. Bet prastai besijau-
čiantis vaikas laukti negali – jis pasidaro irzlus, ne-
gailestingai trina akytes, nuolat šniurkščioja nosi-
mi ir negali normaliai kvėpuoti. Net ir suaugusįjį
tokia savijauta kaip reikiant nukamuoja.
Greičiau palengvinti nemalonius ligos požy-
mius padeda inhaliacijos specialiu prietaisu, kuris
gydytojo skirtus vaistus išpurškia aerozolio pavi-
dalu. Kompresoriniai inhaliatoriai suskaido vaistą į
smulkiausias daleles. Aerozolio debesėlis šias da-
leles tolygiai paskleidžia kvėpavimo takų paviršiu-
je ir preparatas pradeda veikti būtent uždegimo
pažeistoje kvėpavimo takų vietoje. Su oro srove
vaistai tiesiogiai pasiekia visas kvėpavimo takų
dalis: nosies ertmę, ryklę, gerklas, bronchus ir vei-
kia tuojau pat, skirtingai negu išgerti vaistai, kurie
dar keliauja virškinimo sistema. Todėl gydant in-
haliatoriumi užtenka mažesnių vaisto dozių.
Šiuo prietaisu galima išpurkšti skirtingo dydžio
vaisto daleles, kurios gali pasiekti ne tik viršutinius
kvėpavimo takus, bet ir smulkiuosius bronchus ar
alveoles. Kompresoriniu inhaliatoriumi gydomi ir
viršutinių, ir apatinių kvėpavimo takų ligomis ser-
gantys vaikai bei suaugusieji. Toks inhaliatorius
gali būti naudojamas nuo pirmųjų gyvenimo sa-
vaičių, šios procedūros lengvai atliekamos, labai
veiksmingos ir saugios bet kurio amžiaus vaikui.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė
Ieva Grabauskienė
10
PAVASARIOPROBLEMOS

12. Vaiko sloga tėveliams gana įprasta bėda.
Nors tai ir nėra sunki liga, pačiam mažyliui
menka paguoda: sloguojančio vaiko savijau-
ta itin suprastėja, užgulta nosis trukdo kvė-
puoti, jis greičiau nuvargsta. Be to, sloga gali
išprovokuoti rimtesnes komplikacijas, pavyz-
džiui, sinusitą ar ausies uždegimą, ir pereiti į
lėtinę ligą. Todėl gydytis reikia tik atsiradus
pirmiesiems požymiams.
Vaikai slogą pakelia sunkiau
Sloga – vienas pirmųjų peršalimo požymių, o per-
šąla maži vaikai gana dažnai dėl silpno, dar besifor-
muojančio imuniteto. Sloga galima ir užsikrėsti nuo
sergančių namiškių, darželio ar mokyklos draugų.
Iš pradžių nosį užgula, paskui atsiranda išskyrų.
Mažiems vaikams, ypač kūdikiams, ši liga sparčiai
vystosi, nes jų nosies landos siauros, todėl grei-
tai užsikemša net ir esant negausioms išskyroms.
Sloga mažyliams yra sunkesnis negalavimas negu
suaugusiesiems – jie nemoka išpūsti nosytės, nega-
lintį pro nosį kvėpuoti mažylį itin erzina nemalonus
jausmas. Nosies užgulimas vaikui gali sukelti nemi-
gą, galvos skausmą, apetito praradimą.
Pirmiausia nosis išvaloma
Sloguojantį vaiką labiausiai vargina sutrikęs kvė-
pavimas pro nosį, todėl reikia kuo skubiau atverti
užburkusias ertmes ir sumažinti nosies išskyrų. Pir-
miausia nosį būtina išvalyti. Sloguojančiam kūdikiui
nosis valoma kaskart, kai jis nebegali laisvai kvėpuo-
ti – gali tekti tai daryti gana dažnai. Gerai išvalyti no-
sytės nesugebės ir mažylis iki 2 metų. Jeigu per retai
valysite nosį, vaikas gleivių įtrauks į ryklę ir pradės
kosėti. Išvalius nosį šis kosulys praeina.
Vandeningas išskyras reikia išsiurbti su specialiu
siurbtuku. Bet kai nosies išskyros sutirštėja, prieš
siurbdami, jas turime suskystinti. Išvalyti nosytę ir
suskystinti gleives galima įpurškus izotoninio jūros
vandens tirpalo. Tirpalas ne tik skystina gleives, bet
ir reguliuoja jų gamybą, palaiko normalią fiziologinę
gleivinės būklę.
Jūros vandens tirpale esantys mikroelementai
padidina nosies gleivinės epitelio blakstienėlių ak-
tyvumą (jų funkcija yra išstumti į kvėpavimo takus
patekusias dulkes, alergenus ir kitus teršalus). Kuo
mažiau mikrobų nosies ertmėje ir kuo trumpiau jie
ten užsibūna, tuo lengviau organizmas įveikia infek-
ciją. Reguliariai praplaunant nosytę izotoniniu jūros
vandens tirpalu sumažėja galimybė bakterijoms ar
virusams patekti į jos gleivinę ir sinusus.
Slogai įveikti – hipertoninis
jūros druskos tirpalas
Prasidėjus slogai, nesuskubkite lašinti krauja-
gysles siaurinančių lašų. Nors jie ir greitai sumažina
nosies gleivinės paburkimą bei palengvina kvėpavi-
mą, atneša daugiau žalos negu naudos. Šių vaistų
poveikis kaskart vis silpnėja ir jų reikia vis daugiau.
Didžiausia blogybė, kad prie jų įprantama ir vaikas
nebegali normaliai kvėpuoti be šių vaistų.
Žinoma, tėvams norisi greičiau padėti dėl užgu-
lusios nosies sunkiai prakvėpuojančiam mažyliui.
Kita vertus, jie gerai žino apie cheminių vaistų žalą
ir rinkdamiesi pirmiausia ieško saugaus, nesuke-
liančio alergijų ir kitų nepageidautinų reiškinių pre-
parato. Tokie yra iš jūros vandens pagaminti nosies
purškalai.
Užpuolus slogai vaiką patariama gydyti hiperto-
niniu jūros druskos tirpalu, kuriame yra daug dides-
nė druskų koncentracija. Jūros druska turi savybių,
padedančių sumažinti nosies gleivinės paburkimą,
todėl vaikas greitai galės lengviau atsikvėpti.
Hipertoninis jūros druskos tirpalas skystina
gleives, minkština sukietėjusias luobeles nosies
ertmėje ir išskyros lengviau pasišalina. Didelis jū-
ros druskos purškiklių privalumas tas, kad prie jų
neįprantama ir išvengiame šalutinio poveikio, kurį
sukelia cheminiai vaistai. Jūros druskos purškiklius
galima naudoti nuo pirmųjų gyvenimo dienų.
Sloguojančiam vaikui duokite daug skysčių ir
reguliariai vėdinkite kambarius – ligoniukui reikalin-
gas grynas oras. Kambarius svarbu vėdinti ir todėl,
kad šildymo sezono metu oras juose itin sausas, o
tvankuma palanki virusams ir bakterijoms daugin-
tis. Gerai vėdinant palaikomas švarus oras, pašali-
nami nemalonūs kvapai, dulkės, mikrobai bei viru-
sai. Ligoniuko kambarį būtina plauti ir valyti dulkes
drėgna šluoste, kad ore jų būtų kuo mažiau.
Slogos prevencijai – fiziologinis
jūros vandens tirpalas
Rečiau sirgti sloga padės reguliari nosies ert-
mės higiena, o tai reiškia, kad nosytę derėtų plau-
ti. Praplauti nosį fiziologiniu jūros vandens tirpalu,
kaip natūralia fiziologine priemone, gydytojai reko-
menduoja ne tik jau susirgus sloga, bet ir apsaugai
nuo jos.
Jūros vandens tirpalas ne tik pašalina terša-
lus, bet ir drėkina gleivinę. Nosies gleivinė neturi
išsausėti, nes išdžiūvusioje gleivinėje atsiranda mi-
kroįtrūkių, per kuriuos virusai ir bakterijos lengvai
prasibrauna į organizmą.
Sveika ir švari nosis saugo vaiką nuo ligų, nes
neleidžia prasiskverbti į kvėpavimo takus ligas su-
keliantiems mikroorganizmams, sušildo į plaučius
įkvepiamą orą. Užsikimšus nosytei ir atsiradus slo-
gai, vaikas netenka šios apsaugos.
Parengė Undinė Gilė
Kaip saugiai išgydyti vaiko slogą?
VAISTINĖLĖ
12

13. Delmar nosies purškalas
viename akone
400 dozių
viename akone
800 dozių
(0,9 %), 100 ml
Didelis kiekis už mažą kainą!
Vaikams nuo 6 mėn. ir suaugusiesiems.
Purkšti po 1 dozę į kiekvieną nosies
landą kelis kartus per dieną.
*Kasdienei nosies ertmės higienai.
Drėkina sausą nosies gleivinę, mažina viršutinių
kvėpavimo takų infekcijos riziką.
Delmar hipertoninis* jūros vandens tirpalas
(3,7 %), 50 ml
Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiesiems.
Purkšti po 1 dozę į kiekvieną nosies landą
kelis kartus per dieną.
Draugiški
vaikams –
purškia lengva
dulksnele!
Pajusk jūros dvelksmą! http://www.delmar.lt/
*Mažina slogą (infekcinės ar alerginės
kilmės), nosies užgulimą peršalus, sergant
gripu, taip pat sinusito atveju.

14. Karpos – viena dažniausių vaikystės
problemų. Jų gali pridygti įvairiose
kūno vietose – kaip grybų po lietaus.
Tėvams šie odos dariniai atrodo grės-
mingi, bet iš tiesų taip nėra. Sveikatai
karpos nėra pavojingos – tai gerybiniai
odos augliai, kuriuos sukelia žmogaus
papilomos virusas. Kodėl karpos nusė-
ja vaiko keliukus, rankytes, padukus ir
kaip jų atsikratyti?
Ką daryti su vaiko karpomis?
Tačiau papilomos virusas pavojingas ne
kiekvienam vaikui. Karpoms atsirasti turi įtakos
nusilpęs imunitetas. Todėl jos dažnai apninka
persirgus kokia nors liga. Svarbus ir genetiškai
paveldėtas polinkis į šią ligą.
Karpos vaikui paprastai atsiranda apie penk-
tuosius gyvenimo metus. Šiuo amžiaus tarpsniu
mažylis tampa itin smalsus ir save jau laiko sa-
varankišku. Penkiamečio rankos ir kojos nuolat
išmargintos įbrėžimų, sumušimų, žaizdelių, per
kurias virusas lengvai patenka į kraują. Tokio
amžiaus vaikai pradeda dažnai keistis žaislais,
aktyviai bendrauti vaikų darželiuose ir žaidimų
Karpos – užkrečiama liga
Karpų gali atsirasti bet kurio amžiaus žmo-
gui – itin dažnai papilomos virusas pažeidžia
vaikų odą. Šie odos dariniai išdygsta traumų
dažniausiai žalojamose vietose – ant kelių, al-
kūnių, rankų, t. y. ten, kur virusas gali lengvai
prasiskverbti per odos įtrūkius, įbrėžimus ir
žaizdeles. Karpoms palanki šerpetojanti oda,
jos greičiau plinta, jeigu vaikas turi įprotį graužti
nagus. Papilomos virusu užsikrečiama nuo kito
žmogaus tiesiogiai arba per bendrai naudoja-
mus daiktus, pavyzdžiui, rankšluosčius, žaislus,
taip pat – durų rankenas. Lengvai gali užkrėsti
karpų turintys namiškiai.
Užkratas sparčiai plinta drėgmėje, todėl ant
padų tokių odos darinių gali atsirasti po užsiė-
mimų sporto salėje ar maudynių baseine. Šiai
infekcijai ypatingai neatspari išmirkusi vandeny-
je oda. Virusui palanki terpė gausiai prakaituo-
jančios, taip pat – nuolat traumuojamos kojos,
kai vaikas avi ankštą avalynę. Užsikrėsti galima
vaikščiojant basomis.
aikštelėse, todėl jų pažeidžiamumas įvairiomis
bakterijomis šiuo gyvenimo laikotarpiu padidėja
kelis kartus.
Mokyklinio amžiaus vaikai papilomos virusu
neretai užsikrečia vasaros stovyklose, nes ten
įprasta keistis avalyne, drabužiais, naudoti tas
pačias higienos priemones.
Karpos nevienodos
Papilomos virusas turi apie 150 tipų, kai ku-
rie jų sukelia skirtingų rūšių karpas. Užsikrėtus,
karpos užauga ir tampa matomos tik po keleto
mėnesių.
Dažniausiai pasitaikanti rūšis vaikams – pa-
prastosios karpos. Jos iškyla ant plaštakų ir
pėdų, bet gali pasirodyti bet kurioje kūno vie-
toje. Pavieniui ar grupėmis jos apninka vaiko
pirštus, kelius ar alkūnes. Šie dariniai atrodo
kaip apvalios formos 3–7 mm skersmens odos
kauburėliai. Paprastųjų karpų paviršius yra gru-
blėtas, spalva šiek tiek skiriasi nuo sveiko epi-
VAISTINĖLĖ
14

15. Reklaminė medžiaga parengta 2018 m. gegužės mėn.
MYL-LT-18-21.
www.endwarts.lt
Informacija sveikatos priežiūros specialistams. Medicinos priemonė.

16. VAISTINĖLĖ
16
dermio – yra tamsesnio pilkšvo atspalvio.
Plokščiųjų karpų paviršius yra lygus, jų pa-
prastai atsiranda nemažai – dažniau ant plaš-
takų ar veido. Tokių darinių forma apvali arba
daugiakampė, jie yra 3 mm skersmens, šiek tiek
iškilę virš odos, rausvos arba rusvos spalvos.
Plokščiosios karpos gali atsirasti bet kurio am-
žiaus žmogui.
Pėdų karpos dažniausiai išsidėsto grupėmis
ant padų. Čia esančios karpos gali skaudėti
vaikščiojant, nuolat spaudžiamos jos įauga į
odą, o pažeistos kraujuoja. Vaikui nepatogu –
atrodo, lyg į batą būtų įkritęs akmenukas.
Pėdų karpas lengva supainioti su nuospau-
domis. Atskirti šiuos darinius galite pamirkę
kojas karštame vandenyje – tuomet ant odos
iškilimo aiškiai matosi juodi taškeliai. Tai uža-
kę kapiliarai karpos paviršiuje, aprūpinantys ją
krauju.
Rečiausiai pasitaiko siūlinės karpos, tai plo-
nos, kelių milimetrų ilgio odos
ataugos, atrodo lyg nelygaus pa-
viršiaus speneliai, jų spalva tokia
pat kaip ir odos. Šios karpos grei-
tai auga, dažniausiai atsiranda vei-
de, kakle, pažastyse.
Ar gydyti karpas
reikia skubėti?
Vaikams karpos gali iš-
nykti taip pat netikėtai,
kaip ir atsirado – per kelis
mėnesius arba metus. To-
dėl jeigu šie dariniai nekelia
diskomforto, galima palauk-
ti. Į gydytoją būtina kreiptis
tuomet, kai karpos pasida-
ro skausmingos arba labai
sparčiai dauginasi, jeigu pa-
kinta jų spalva, forma, dydis.
Nors karpos ir nėra pavojingos, bet jos suke-
lia nepatogumų. Pavyzdžiui, ant rankų esančios
karpos, trukdo kasdienei veiklai. Be to, negydo-
mos gali išplisti, nes vaikas bando jas nukrapš-
tyti kasydamasis ir šie dariniai pasklinda kitose
kūno vietose. Itin nemalonios yra po nagais iš-
augusios karpos, kuriomis vaikas gali apsikrės-
ti krapštydamas kitose kūno vietose esančias
karpas. Panagėse esantys dariniai trukdo augti
nagams ir yra skausmingi.
Nieko stebėtino, kad kai kurie vaikai gėdijasi
karpų. Dar ir dėl to tėvai stengiasi jas išnaikinti.
Bet prieš imantis savarankiškai gydytis, derėtų
pasitarti su gydytoju ir įsitikinti, kad ant vaiko
odos išaugo tikrai karpos, o ne kitoks darinys.
Patys niekada nebandykite naikinti ant veido,
lūpų ar akių vokų išdygusių karpų, nes pašalinus
gali likti randų.
Kokį gydymo būdą rinktis?
Gydytojai įspėja, kad visam laikui karpų ne-
atsikratysite jokiomis priemonėmis, nes virusas
nesunaikinamas ir karpos gali bet kada ataugti.
Žinoma, jeigu šie dariniai trukdo, kelia estetinių
problemų, juos prireikia šalinti. Dermatologai
pataria naikinti karpas, pavyzdžiui, ant vaiko
padų. Brangiausių vaiko karpų gydymo metodų
gydytojai siūlyti neskuba, juo labiau kad yra di-
delė tikimybė, jog jos išnyks savaime.
Karpas galima šalinti lazeriu, elektrokoagu-
liacija, šaldyti azotu (krioterapija). Šios procedū-
ros nepigios, atliekamos nuskausminus ir vaikui
gali sukelti nemažą stresą. Be to, jos taip pat
nenaikina viruso ir gali likti randų. Vaikams šias
procedūras gydytojai rekomenduoja tik išskirti-
niais atvejais.
Pradėti gydymą dermatologai pataria nuo
vietinio poveikio preparatų. Toks gydymas sau-
gesnis, veiksmingas ir nebrangus. Viena tokių
medicininių priemonių grupė – iš rūgš-
čių pagaminti nereceptiniai preparatai.
Kaip ir kitos karpų gydymo priemonės,
jie naikina patį darinį, bet neveikia vi-
ruso. Tokiuose preparatuose dažnai
naudojama skruzdžių rūgštis, kuri įsi-
skverbia į karpos audinį iki pat
šaknų, suardo jos struktūrą,
džiovina – kol darinys išnyks-
ta. Vaistinėse galite įsigyti tokį
preparatą, tinkantį ir mažiems
vaikams. Priemonės, paga-
mintos naudojant rūgštis, pa-
togios vartoti, ypač tos, kurių
tereikia tepti tik kartą per sa-
vaitę. Be to, šiuolaikiniai vieti-
nio poveikio preparatai praktiš-
kai nesukelia šalutinio poveikio.
Kaip apsiginti nuo
papilomos viruso?
Pagrindinė viruso prasiskverbimo priežas-
tis – asmeninės higienos stoka. Išmokykite vaiką
plauti rankas kiekvieną kartą apsilankius parduo-
tuvėje, kavinėje ar grįžus iš lauko. Vaikai turi ži-
noti, kad reikia naudotis tik savo rankšluosčiu – ir
namuose, ir darželyje. Kojas visada reikia gerai
nusausinti, kad nesukurtume papilomos virusui
palankios drėgnos aplinkos. Baseine ar viešaja-
me duše vaikas turi avėti gumines šlepetes.
Grūdinkite vaiką, nes tai stiprina imunitetą,
kuris neleidžia išsivystyti daugeliui infekcijų. Vi-
sas smulkias žaizdeles dezinfekuokite antisep-
tiniais tirpalais – taip virusui užversite kelius į
organizmą.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė
Ieva Grabauskienė

17. Sunku papasakoti jausmą, kai netikėtai Jus aplanko Ankstukas - gležnas
nelauktas stebuklas, visam laikui pakeisiantis visos šeimos gyvenimą.
Prisidėkite skirdami 2% GPM bei internetu - www.ankstukai.lt

18. Eterinių aliejų aromatai namų
vaistinėlėje – vietoj chemijos
Šiuolaikiniams tėvams neramu dėl dau-
gybės vaistų, kuriuos tenka duoti vai-
kams nuo mažumės. Dar mamos įsčiose,
paskui kūdikystėje mažylis susipažįsta su
įvairiausiais cheminiais preparatais. Žino-
ma, kai kuriais atvejais be jų neišsiversi-
me, bet tada, kai įmanoma, verčiau rink-
tis natūralias priemones. Puikus gamtos
produktas, galintis padėti nuo įvairių ne-
galavimų, yra iš augalų išgaunami eteri-
niai aliejai. Kai kuriuos jų galima naudoti
ir mažiems vaikams. Kokie aliejai tinka-
miausi mažyliams ir kaip juos naudoti?
Kaip veikia eteriniai aliejai?
Eteriniai aliejai į organizmą patenka dviem bū-
dais – įkvepiant ir per odą. Jų molekulės tokios
mažos, kad ištirpusios nosies gleivinėje greitai
nukeliauja į plaučius, po to į kraują, ir išnešioja-
mos po visą organizmą. Pastebėta, kad pėdų
odą gausiai įtrynus česnakų eteriniu aliejumi, jau
po 10–20 minučių iš burnos pasijunta česnako
kvapas. Tai įrodymas, kad ant odos patekusios
eterinio aliejaus medžiagos apkeliauja visą orga-
nizmą. Labai gerai absorbuoja eterinius aliejus
pėdų oda.
Eteriniai aliejai gali stimuliuoti, taip pat – ra-
minti ir atpalaiduoti. Jie naudojami kosmetikoje,
masažams, vonioms, inhaliacijoms, aromatinė-
se lempose. Darganotą vakarą pasilepinę karš-
toje vonioje su keletu lašelių mėgstamo eterinio
aliejaus ar jų mišinio, atsipalaiduosime ir greičiau
užmigsime. Maloniai nuteikia natūralūs kvapai,
sklindantys aromatinėje lempoje šylant mėgsta-
mo eterinio aliejaus lašeliams.
Dauguma šių aliejų turi savybių, kuriomis ga-
lime pasinaudoti gelbėdamiesi nuo įvairių nega-
lavimų ne tik patys, bet ir padėti vaikui.
Nuo pavasarinio peršalimo
Peršalusį vaiką kamuojant slogai, naudingos
inhaliacijos su levandų, eukaliptų, arbatmedžių,
pušų eteriniais aliejais. Jos padeda išvalyti už-
sikimšusius nosies kanalus, nuraminti gleivinę ir
susidoroti su bakterijomis.
Tikrųjų levandų aliejus – pagrindinis namų
vaistinėlėje, tai idealus antiseptikas vaikui, jis
padeda sumažinti karščiavimą, dirglumą, skaus-
mą, ramina. Vienas labiausiai ištirtų, mažiems
vaikams tinkančių eterinių aliejų – arbatmedžių.
Itin vertinamas jo antigrybelinis, labai plataus
spektro antibakterinis, antivirusinis poveikis.
Sloguojančiam ir kosėjančiam vaikui galite
naudoti spindulinių eukaliptų eterinį aliejų, kuris
tinka kojų vonelėms, įtrynimams, inhaliacijoms,
taip pat – namų oro valymui ir gryninimui. Kosė-
jančiam mažyliui padės inhaliacijos ir su levandų
eteriniu aliejumi. Šiuos aliejus naudinga garinti
ir aromatinėse lempose. Garinamas antivirusinis
bei antibakterinis mirtų aliejus pagerins atsiko-
sėjimą, palengvins karščiavimą.
Sergantį vaiką nuramins vakare atliekamos
inhaliacijos su levandų eteriniu aliejumi. Išprakai-
tuoti ir atsipalaiduoti padės vidutinio karštumo
vonios su arbatmedžių, levandų ir eukaliptų ete-
riniais aliejais (juos galima naudoti po vieną ar
maišant).
Eteriniai aliejai ne tik padeda susidoroti su
virusais ir bakterijomis, bet ir stiprina imunitetą.
Tai viena iš natūralių organizmo apsaugos sti-
prinimo priemonių. Imunitetui naudingi eukalip-
tų, arbatmedžių, levandų eteriniai aliejai. Juos
nuolat naudojant vonioje, kosmetikoje, garinant
namuose, organizmas geriau kovoja su ligomis
ir vaikas greičiau pasveiksta.
VAISTINĖLĖ
18

19. Levandų eterinis aliejus –
nuo dantukų dygimo bėdų
Vienas sunkiausių kūdikio gyvenimo momen-
tų – dantukų dygimas. Patinusias ir paraudusias
dantenas pamėginkite nuraminti levandų eteri-
niu aliejumi. Į pilną arbatinį šaukštelį augalinio
aliejaus (~5 ml) įlašinkite 1–2 lašelius šio eterinio
aliejaus ir švelniai pamasažuokite kūdikio skruos-
tą. Prieš miegą 1 lašelį levandų eterinio aliejaus
galite užlašinti ant mažylio marškinėlių ar pagal-
vės vidinės pusės. Tai padės vaikui nurimti ir jis
greičiau užmigs.
Dantenų skausmą ir tinimą dygstant dantu-
kams padės numalšinti sezamų eterinis aliejus,
nuo seno naudojamas dėl antibakterinių, antivi-
rusinių, skausmą ir uždegimą mažinančių savy-
bių. Taip pat tinka ramunėlių eterinis aliejus. Šių
aliejų mišiniu tepkite skruostukus žandikaulio
srityje 2–3 kartus per dieną.
Vaikams naudokite itin atsargiai
Vaikų oda gerokai jautresnė, todėl eterinius
aliejus naudokite atsargiai. Saugokite, kad jų ne-
pakliūtų į akis ar burną. Lašindami į vonią vaikui,
būtinai skieskite, nes patekus šio aliejaus ant
rankyčių, mažylis gali pasitrinti akis arba įsikišti
į burną pirštukus.
Jei vaiko oda jautri, pirmą kartą naudodami
eterinį aliejų, įsitikinkite, kad mažylis nėra jam
alergiškas. Praskiesto eterinio aliejaus užtepkite
ant vidinės alkūnės pusės ir palaukite 10 minu-
čių. Jei oda neparaudo, nesudirgo, jis tinkamas.
Masažams ar įtrynimams nenaudokite grynų
eterinių aliejų, juos būtina skiesti augaliniu alieju-
mi (abrikosų kauliukų, makadamijų, sezamų, sal-
džiųjų migdolų ir kt.). Mažiems vaikams ir kūdi-
kiams, nėščioms moterims ruošiami 1,5% ar 1%
mišiniai. 1,5% mišinys ruošiamas taip: į 10 ml
aliejaus įlašinami 3 lašeliai eterinio aliejaus. 1%
mišiniui į 10 ml aliejaus įlašinkite 2 lašelius ete-
rinio aliejaus.
Inhaliacijoms į karštą, bet ne verdantį, van-
denį įlašinkite 3–4 lašelius eterinio aliejaus. Ap-
gaubkite galvą rankšluosčiu ir tegu vaikas 3–5
minutes giliai pakvėpuoja. Tokias procedūras
galima kartoti 2–3 kartus per dieną.
Vaiko maudynėms į vonią užtenka įlašinti 2–3
lašelius eterinio aliejaus ar jų mišinio, o maudant
kūdikį reikia tik vieno lašelio. Kadangi eterinis
aliejus vandenyje netirpsta, jį lašinkite ant jūros
ar valgomosios druskos, į šaukštą pieno, me-
daus arba augalinio aliejaus. Vonios su eteriniais
aliejais naudingos visam organizmui.
Rinkitės tik kokybiškus eterinius aliejus, tada
būsite tikri, kad sulauksite jiems būdingo povei-
kio ir ne visada reikės griebtis cheminių vaistų.
Parengė Undinė Gilė
dygstantiems
dantukams
Eteriniai
aliejai
visai šeimai
varvančioms
nosytėms
varvančiomsvarvančioms
nosytėms
Elektroninė prekyba www.biocos.lt
Mūsų firminės parduotuvės:
Vilniuje: Vytauto g. 6 bei PC „Outlet Park”
(parduotuvė iš lauko pusės)
Kaune: Mosėdžio g. 7
Partnerių parduotuvės
visoje Lietuvoje:
www.biocos.lt/lt/stores
levandų

20. Tinkama odelės priežiūra – nuo vystyklų dermatito
Gležną kūdikio odelę gali sudirginti ir karš-
tis, ir drėgmė, ir įvairios cheminės medžia-
gos. Labiausiai nukenčia su sauskelnėmis
besiliečiančios kūno vietos: sėdmenų,
lytinių organų sritys, apatinė pilvo dalis,
vidinis šlaunų paviršius. Čia greitai atsi-
randa bėrimų ir gali išsivystyti viena iš daž-
niausių kūdikių odos problemų – vystyklų
dermatitas. Tinkamai prižiūrint kūdikio
odelę, šio bėrimo galima išvengti arba pa-
dėti greičiau sugyti jau pažeistai odelei.
Gelbėkite odelę tuojau pat
Suaugusio žmogaus odą nuo žalingų veiksnių
saugo hidrolipidinė plėvelė, kuri yra rūgštinė. Kū-
dikio oda plonesnė, jos rūgštingumas mažesnis,
todėl ir apsauga silpnesnė. Ypatingai jautri yra
alergiškų vaikų oda, todėl jie dažniau serga vysty-
klų dermatitu, ši liga kamuoja linkusius viduriuoti
mažylius.
Vystyklų dermatitas – tai odos uždegimas,
kuriam didelės įtakos turi dirginančios medžia-
gos: išmatose esantys virškinimo fermentai,
o šlapime yra amoniako, kuris ardo dar silpną
rūgštinį barjerą. Vystyklų dermatitas gali atsi-
rasti ėmus maitinti dirbtiniais mišiniais, pradė-
jus primaitinti, nes tuomet pakinta šlapimo bei
išmatų sudėtis, ligą paskatina antibiotikai.
Iš pradžių pasirodo smulkus rausvas susilie-
jantis bėrimas, liečiant oda atrodo įkaitusi. Vys-
tyklų dermatitas gali būti sunkesnio ir lengvesnio
laipsnio. Paprasčiausias – tai odos paraudimai,
kurie gali išplisti. Esant antrojo laipsnio vystyklų
dermatitui, atsiranda erozijų ir įtrūkių. Dar sun-
kesnis – trečiojo laipsnio negalavimas, kai parau-
dimai apima didesnį plotą, oda pradeda šlapiuoti,
padaugėja erozijų, atsiranda mazgelių. Tai sukelia
mažyliui skausmą ir niežulį, jis tampa neramus,
irzlus, prastai miega.
Kol dar vystyklų dermatitas neišplito, įveikti
ligą lengviau, todėl susirūpinkite iš karto – pa-
stebėjusios paraudimus. Tada išbertai odelei
galime padėti gana paprastai, svarbiausia – tin-
kamos sauskelnės, kruopšti higiena ir specialios
odos priežiūros priemonės. Laiku nepasistengus
padidėja infekcinių komplikacijų tikimybė – ypač
grybelinės infekcijos. Rūpesčių bus mažiau, jeigu
vaiko užpakaliuku pradėsite rūpintis iš anksto, kol
dar nėra bėrimų.
Dažniau keiskite sauskelnes
Pagrindinės vystyklų dermatito priežastys –
šiluma ir drėgmė, taip pat – odelės trynimasis į
sauskelnes bei dirginančios išskyros. Todėl ode-
lės būklė labai priklauso ir nuo sauskelnių koky-
bės. Vystyklų dermatitas dažniau atsiranda pras-
tesnes sauskelnes vilkintiems kūdikiams, nes jos
greitai sudrėksta, trina odelę, nepraleidžia oro ir
net gali sukelti alergiją.
Dažniau išberia kūdikius, kuriems per retai
keičiamos sauskelnės. Pirmus tris gyvenimo mė-
nesius jas patariama keisti prieš kiekvieną maiti-
nimą bei po jo, taip pat – kūdikiui pasituštinus.
Vėliau užtenka tai daryti 6–7 kartus per parą.
Atgaivina švara ir oro vonios
Vilkėdamas kokybiškas sauskelnes kūdikis jau-
čiasi sausas, nes jos gerai sugeria skystį, bet ne
visada apsaugo nuo amoniaką gaminančių bak-
terijų. Todėl pakeitus sauskelnes, nors kūdikis tik
pasišlapino, jį būtina apiplauti šiltu vandeniu.
Po maudynių arba apipraususios užpakaliuką,
odelę atsargiai nusausinkite, ypač – jos raukšles,
neskubėkite vėl apmauti sauskelnes. Atsigauti
odai labai padeda oro vonios – tai puiki bėrimų
prevencija.
Odelę gali sudirginti ir skalbikliuose esan-
čios cheminės medžiagos. Mažylio drabužėlių
ir rankšluosčių skalbimui nenaudokite miltelių ir
skalbiklių su sintetiniais kvapikliais. Drabužėlius
ir rankšluosčius gerai išskalaukite, kad audinyje
nebebūtų skalbimo priemonės likučių.
Padeda specialūs tepalai ir kremai
Nepamirškite, kad odą taip pat dirgina ne-
tinkamai parinktas prausiklis ar kremas. Kad iš-
vengtumėte vystyklų dermatito ar padėtumėte
jau išbertai odelei, naudokite švelnias priežiūros
priemones.
Kūdikių oda jautresnė aplinkos poveikiui – į ją
daug greičiau prasiskverbia įvairios medžiagos
negu į suaugusiųjų odą. Nepamirškite to rinkda-
miesi prausiklį, tepalą ar kremą. Kūdikiams ne visa-
da tinka net tos priemonės, kurių etiketėje parašy-
ta, kad yra natūralios ar ekologiškos. Gali sudirginti
net augalinės medžiagos, todėl kūdikių priežiūros
priemonėms keliami išskirtiniai reikalavimai.
Išbertoms vietoms valyti netinka jokios drė-
gnosios servetėlės, nes jos gali dar labiau sudir-
ginti. Nepatariama naudoti vaikiškos pudros, kuri
sukietėjusi, mažyliui judant, braižys odelę. Kas-
kart, keisdamos sauskelnes, švarią ir nusausintą
odą tepkite kūdikiams skirtu tepalu ar kremu, sti-
prinančiu ir palaikančiu odos barjerinę funkciją. Jis
sumažins drėgmės ir kitų dirgiklių poveikį. Taip pat
tokios priemonės sudėtyje turi būti išbertai odelei
sugyti padedančių medžiagų. Rinkitės tepalą ar
kremą, pagamintą be konservantų, parabenų ir
kvapiųjų medžiagų, kurios taip pat gali sudirginti.
Parengė Dalia Petrutytė
KŪDIKIS
20

22. 8 būdai, kaip nuraminti
verkiantį kūdikį
Kone kasdien mamai tenka nelengva
užduotis – nuraminti verkiantį kūdikį.
Kūdikiai verkia po kelias valandas per
dieną dėl įvairių priežasčių: kai yra al-
kani, pavargę, sukaitę, šlapi, išsigan-
dę, kai jiems nuobodu, jaučiasi vieniši.
Mažylius kamuoja įvairūs negalavimai,
pavyzdžiui, dažnai pirmaisiais gyve-
nimo mėnesiais atakuojantys pilvuko
diegliai. Kūdikiai neverkia šiaip sau,
o tėveliai turėtų pasistengti suprasti,
kas nutiko. Kūdikio verksmas – tai jo
kalba, kuria jis išreiškia nepasitenkini-
mą, tai pagalbos šauksmas, ir mažylis
neturi ištisai raudoti ir kamuotis. Kele-
tas patarimų padės numalšinti mažylio
nerimą, baimę bei kitus erzinančius ne-
malonumus.
metodas veiksmingas ir pas gydytoją – išsi-
gandusiam vaikui po neįprastų ar skausmin-
gų procedūrų. Priglaudusi mažylį panešiokite,
paglostykite jo pilvelį, paguoskite. Nešiokite
ar laikykite ant kelių kūdikį taip, kad jis jaustų
šilumą, girdėtų raminantį jūsų širdies plakimą.
Tai geriau negu duoti jam čiulptuką, nors ir
ritmiški čiulpimo judesiai nuramina, bet niekada
nepakeis tėvų šilumos. Čiulptukas duodamas
tik tada, kai nepadeda kitos priemonės.
3. Pasūpuokite mažylį
Iš tikrųjų, švelnus sūpavimas kūdikį aprami-
na, bet jeigu tai nepadeda ir jis vis dar verkia,
nedidinkite judesių amplitudės ir nekratykite.
Dėl to gali ištikti trauma – sukrėsto vaiko sin-
dromas, kuris pavojingas vaiko smegenims.
Mažylis gali imti dusti, vemti, springti, net ne-
tekti sąmonės.
Kūdikis greitai priauga svorio ir jį vis sunkiau
nulaikyti ant rankų. Daugiau sveriantį kūdikį
lengviau sūpuoti atsisėdus.
4. Mažiau triukšmo ir nemalonių
netikėtumų
Kartais mažyliui užtenka ramiai pagulėti
tyloje ir jis nurimsta. Jeigu vaikas paverks mi-
nutę, nieko bloga nenutiks, bet tai nereiškia,
kad reikia palikti jį išsiverkti. Kūdikį gali slėgti
triukšmas.
Televizoriaus garsai, tranki muzika, ryški
šviesa, tėvų barnis ne tik suerzina mažylį, bet
ir išgąsdina. Todėl saugokite namų ramybę –
venkite bet kokio triukšmo ir kitokių dirgiklių.
Kūdikį gali suerzinti šaltų rankų prisilietimas,
garsus juokas, staigus ėmimas ant rankų arba
padėties keitimas.
5. Pralinksminkite
Pasistenkite, kad sunerimęs mažylis nu-
sišypsotų. Pabučiuokite pilvuką, po to, neati-
traukusi lūpų, stipriau papūskite – kūdikis ne-
liks abejingas lengvam kutenimui. Atsigulkite
ant nugaros, kojas sulenkite per kelius, ant jų
paguldykite mažylį ir pasupkite kaip sūpynėse.
Jis greičiausiai pradės garsiai juoktis.
Šypsenėlę gali sukelti cypiantis žaisliukas,
ant mamos galvos susuktas rankšluostis, plo-
jimas rankomis, suradus dingusį daiktą. Links-
mu žaidimu galite paversti krentančio žaisliuko
gaudymą. Daug kas priklauso nuo jūsų reakci-
jos ir nuotaikos.
1. Paimkite ant rankų
Pirmaisiais mėnesiais kūdikiui labiausiai rei-
kia saugumo jausmo. Jam gali būti baisu dide-
lėje erdvėje, kurioje jis nesijaučia saugus ir apie
tai tėveliams pasako verksmu. Paguosti mažylį
mama gali paėmusi ant rankų – tai jį nuramins.
Nieko nuostabaus, jog saugiausiai kūdikis jau-
čiasi būdamas arti mamos – jos glėbyje. Kad ga-
lėtumėte ramiai užsiimti namų darbais, nusipir-
kite nešioklę – daugiau laiko praleisite drauge.
2. Glauskite prie krūtinės
Tai gana veiksmingas būdas nuraminti kū-
dikį. Apgaubtas mamos šilumos mažylis atsi-
palaiduoja, sumažėja stresas. Šis nuraminimo
KŪDIKIS
22

23. 6. Sudominkite kuo nors, kad
nukreiptumėte dėmesį
Kūdikis gali verkti ir dėl paprasčiausios prie-
žasties, kad jam liūdna. Ypač nuobodu, jeigu jo
erdvė apsiriboja lovelės šonais. Pritvirtinkite
prie vaiko lovelės karuselę, kurią kartkartėmis
įjungsite, pakabinkite virš kūdikio žaisliukų, ro-
dykite jam įvairius daiktus ir leiskite juos paimti
į delnukus. Pasukite mažylio lovelę taip, kad jis
matytų jus arba jam naują daiktą. Nustebinki-
te mažylį kokia nors įdomybe, parodykite per
langą, pavyzdžiui, šuniuką arba paukštį ant
medžio šakos. Nepamirškite kalbėti su kūdikiu.
Maloniu balsu pasakokite, ką šiuo metu darote,
skaitykite eilėraštukus, dainuokite.
7. Padarykite masažą
Prisilietimai, apkabinimai, bučiniai labai
svarbūs kūdikiui, jais pasakote, kaip stipriai jį
mylite. Prisilietimai suteikia daug gerų emocijų,
nuramina įsiaudrinusį ir verkiantį pypliuką, o pa-
syvų vaiką paskatina. Greičiau nurimti padeda
netikėti pojūčiai: galima pakutenti kojų pirštu-
kus, paglostyti galvytę, pakeisti kūno padėtį.
Masažas sukamaisiais judesiais padeda
nuslopinti pilvuko dieglius, kuriuos galite atpa-
žinti, kai kūdikis riečiasi į kamuoliuką, paraudo-
nuoja ir spardosi. Ritmiški mamos judesiai su-
mažina įtampą, atpalaiduoja raumenis, padeda
užmigti. Kūdikiui patinka, kai mama glosto pil-
vuką, nugarytę.
8. Nurimkite pati
Naujagimiai ir kūdikiai jaučia jiems artimiau-
sio žmogaus – mamos nuotaiką. Jeigu mama
dėl ko nors kremtasi ar pyksta, mažyliui darosi
neramu ir jis pravirksta. Eidama prie verkiančio
kūdikio išlikite rami, nesvarbu, kad jo įnirtingas
riksmas jus tiesiog veda iš kantrybės, nurimti
padeda tik teigiamos emocijos, švelnus ma-
mos balsas. Mažylis gerai supranta mamos
gestus, mimiką, balso intonacijas.
Kiekviena mama turi savo metodų, kurie pa-
deda nuraminti kūdikį ir paskatina jį nusišyp-
soti. Ieškodamos ir bandydamos atrasite
ir jūs. Pediatrų ir psichologų nuomone, pir-
maisiais gyvenimo metais palikti verkiančio
vaiko arba nereaguoti į jo verksmą negali-
ma. Pastebėta, kad kūdikiai, į kurių verksmą
tėvai nekreipia dėmesio arba delsia padėti,
verkia ilgiau negu tie, kurie pagalbos sulau-
kia tuojau pat.
Parengė Undinė Gilė
KŪDIKIS
23

24. Antrasis prolaktino darbas
Kūdikiui žindant krūtį yra dirginamas spe-
nelis ir nerviniai impulsai perduodami į moti-
nos smegenis. Tuomet posmegeninė liauka
hipofizis į kraują išskiria hormonus prolaktiną
ir oksitociną. Krūtyse prolaktinas skatina pieno
gamybą, o oksitocinas verčia pieną tekėti link
spenelio. Be to, šie hormonai atlieka ir kitus
darbus. Oksitocinas padeda gimdai susitraukti
po gimdymo, o prolaktino antroji užduotis –
stabdyti folikulo brendimą ir neleisti kiaušinėliui
Žindymas
saugo nuo
naujo nėštumo
Jau senovėje žinota, jog žindymas nu-
tolina moters galimybę vėl pastoti.
Tačiau dvidešimtajame amžiuje dau-
guma gydytojų tai pavadino „bobučių
prasimanymais“, o šimtai patyrusių
moterų ir dabar yra pasiryžusios liudy-
ti net teisme, jog žindymas nuo nėš-
tumo neapsaugo. Trumpiausias atsa-
kymas būtų toks: žindymas žindymui
nelygu.
Vaisingumo esmė
Mėnesinių ciklų metu moters kiaušidėse,
pakaitomis vienoje ir kitoje, bręsta po vieną fo-
likulą, kuriame vystosi kiaušinėlis – moteriškoji
lytinė ląstelė. Subrendęs folikulas plyšta ir iš jo
išsilaisvina kiaušinėlis. Tai vadinama ovuliacija.
Kiaušinėlis patenka į kiaušintakį ir juo slenka į
gimdą. Jeigu tos kelionės metu kiaušinėlį pa-
sitinka vyriškosios lytinės ląstelės spermato-
zoidai, gali įvykti apvaisinimas. Gimda jau iš
anksto ruošiasi priglausti naują gyvybę, „pa-
kloja patalėlį“: jos sienelė sustorėja, o gleivinė
pasidaro minkšta ir puri. Taigi kiaušinėlio išsis-
kyrimas yra būtinas apvaisinimui, o tinkamas
gimdos pasiruošimas būtinas naujai gyvybei
išlikti ir vystytis. Žinoma, jeigu kiaušinėlis ne-
apvaisinamas, tai ir „patalėlis“ nereikalingas –
tuomet įvyksta menstruacijos: gimdos sienelės
gleivinė pasišalina su krauju. Visus šiuos proce-
sus valdo hormonai.
Folikulų augimą kiaušidėse skatina hipofizio
hormonai gonadotropinai, o iš plyšusio foliku-
lo kiaušidėje susiformavęs geltonkūnis gamina
hormoną progesteroną, paruošiantį gimdos
gleivinę apvaisintam kiaušinėliui priimti. Proges-
teronas taip pat slopina gonadotropinų gamybą
hipofizyje, tuo būdu stabdydamas naujų foliku-
lų brendimą kiaušidėse. Jeigu moteris pastoja,
tada vaisiaus audiniai gamina geltonkūnį nuo
sunykimo apsaugančias medžiagas, o gelton-
kūnis toliau produkuoja hormonus, slopinančius
gonadotropinų sekreciją hipofizyje, ir mėnesinių
ciklai laikinai sustoja. Ši pertrauka tęsiasi per
visą nėštumą ir dar kurį laiką po gimdymo. O
kiek ilgai ji užtruks, gali priklausyti nuo daugelio
aplinkybių, bet labiausiai nuo kūdikio žindymo.
MAMYTĖ
24

25. ištrūkti į kiaušintakį. Tačiau tai prolaktinui pa-
vyksta tik tuo atveju, jeigu motinos kraujyje jo
yra užtektinai. Taip būna, kai žindoma dažnai
(1pav.), kaip paprastai ir nori pagal savo porei-
kį maitinami kūdikiai. O jeigu žindymo epizodai
yra reti, tik kas keturias valandas ir dar su ne-
trumpesne kaip 6 valandų nakties pertrauka
(taip daryti liepė kūdikių maitinimo instrukcijos
tada, kai šiandienos „patyrusios“ močiutės dar
pačios buvo jaunos mamos), prolaktino kon-
centracija tarp žindymų gali sumažėti tiek, jog
MAMYTĖ
25

26. nedaug skirsis nuo nežindančių moterų prolak-
tino koncentracijos kraujo plazmoje (2 pav.).
Tuomet, aišku, folikulų brendimas kiaušidėse
nebus pakankamai slopinamas ir moteris galės
vėl pastoti.
Trys sąlygos
Maksimalus nuo nėštumo saugantis po-
veikis būna, jeigu motina kūdikį maitina tik iš
krūties, neduoda jam jokio kito maisto ar gė-
rimo ir žindo dažnai. Ilgiausia pertrauka tarp
žindymų naktį neturėtų viršyti šešių valandų, o
dieną – keturių. Palanki aplinkybė yra kūdikio
migdymas kartu, arba bent jau lovelėje šalia,
pasiekiamą ranka. Prisilaikant šių patarimų ir,
jeigu dar nebuvo pirmųjų mėnesinių, apsaugos
nuo nepageidaujamo pastojimo iki 6 mėnesių
po gimdymo statistinė tikimybė yra ne mažes-
nė kaip 98 procentai.
Mėnesinių atsinaujinimas gali būti grįžtan-
čio vaisingumo požymis. Tačiau jis nebūtinai
reiškia, jog moteris jau pastotų, nes pirmieji
(neretai net keli) mėnesinių ciklai, jei motina
žindo kūdikį toliau, dar būna be ovuliacijų, o ir
joms atsinaujinus dar gali nepakakti hormonų,
subrandinančių gimdą apvaisinto kiaušinėlio iš-
saugojimui. Šešių mėnesių laikotarpis minimas
todėl, kad maždaug nuo tokio amžiaus kūdi-
kiams pradedamas duoti papildomas tirštas
maistas ir dėl to retėja ir trumpėja žindymai bei
ilgėja intervalai tarp jų. Tačiau jeigu papildomas
maistas kūdikiui duodamas nedidelėmis porci-
jomis ir tik po žindymo, motinos vaisingumo
slopinimas gali užtrukti dar gana ilgai.
Kam to reikia?
Gamtai rūpi viena – gyvybės Žemėje išsau-
gojimas. Ilgesnės pertraukos tarp gimdymų
leidžia motinos organizmui pailsėti, atkurti
savo jėgas ir geležies atsargas (kol nėra mėne-
sinių, moteris nekraujuoja). Visa tai labai svar-
bu kiekvieno būsimo vaisiaus vystymuisi, bet
pirmiausia turi išgyventi šis, jau gimęs, kūdikis.
Kol motina vaikui besąlygiškai reikalinga, nau-
jas nėštumas atitolinamas. Tas reikalingumas
„pareiškiamas“ žindymu.
Pagal Kazimiero Vitkausko knygą
„Kūdikio žindymas“
Ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio gi-
mimo laukiančiai mamai ir šeimai. Joje rasite naujau-
sių mokslo žinių apie naujagimio ir kūdikio maitinimą
bei daug naudingų patarimų mamai ir šeimai. Verčiau
mokėti, negu spėlioti. Juk žindyti pradedama vos pa-
gimdžius!
Daugiau apie knygą ir autorių
www.zindyk.lt
MAMYTĖ
26

28. „Šaukštelį už mamytę, šaukštelį už tė-
velį“, o dar yra sesutė ar broliukas, se-
neliai, dėdės ir tetos, už kuriuos taip
pat reikia pavalgyti. Jeigu šis metodas
neveikia, galima prisiminti visokius
draudimus: „nesuvalgysi visko, neisi į
kiemą“ arba „nevažiuosi su tėveliais
į miestą“. Ar susimąstėte apie tai, kaip
derėtų maitinti vaiką? Užaugęs vaikas
valgys taip pat, kaip įprato vaikystėje,
o dažno suaugusiojo antsvorio proble-
mos – atkeliavę būtent iš tų laikų.
Vargšelis alkanas mažylis
Perdėtai vaikus globoja daugelis tėvų, o
ypač toks elgesys būdingas rūpestingosioms
močiutėms. Kažkodėl atrodo, kad perkrautas
skrandis susijęs su sveikata, o sotus vaikas bū-
tinai bus laimingas. Ar jūs taip nesielgiate? Auk-
so vidurio taisyklė šiuolaikiniame gyvenime vis
dar aktuali, o nuolatiniai persivalgymai ne ma-
žiau žalingi negu prastas ir vienarūšis maistas.
Dauguma dietologų tikina, kad persivalgymas
padaro didesnės žalos negu neprivalgymas.
Kodėl vaikai nevalgo?
Savaime suprantama, kad alkanas žmogus
maisto neatsisakys. Be to, kiekvienas gydy-
tojas patvirtins, kad mūsų biologiniai ritmai
individualūs. Todėl natūralu, jeigu vakar vaiko
apetitas buvo puikus, šiandien jis mažesnis
arba visiškai prastas. Be to, organizmas pats
reguliuoja savo poreikius, kad nepriaugtume
papildomo svorio ir su maistu gautume tiek ka-
lorijų, kiek reikia gerai savijautai ir veiklai.
Todėl, pavyzdžiui, sirgdamas, vaikas suval-
go daug mažiau negu būdamas sveikas. Mat
jis mažai juda ir jam nereikia daugiau energijos,
o pediatras patars nesistengti trūks plyš pa-
maitinti ligoniuką. Kitas pavyzdys – smulkutis
vaikas, kuris kategoriškai atsisako suapvalėti
pradžiugindamas tėvelius ir senelius putliais
žandukais. Jis ištisą dieną nenuvargdamas
laksto namuose ir lauke, žaidžia. Neatrodo nei
nusilpęs, nei liūdnas, nei vangus – tiesiog jo
organizmas visas maisto medžiagas paverčia
energija ir nėra prasmės nereikalingas kalori-
jas kaupti juodai dienai riebaliukuose ant pilvo
arba užsiauginus antrą smakrą. Toks vaikas vi-
siškai sveikas. Todėl nekiškite jam maisto – kai
išalks, jis pats paprašys.
Maistas – natūralus organizmo poreikis, o
alkis ir troškulys – dar ir savisaugos instinktai.
Užmirškite pamaitinti kūdikį – jis apie alkį pra-
neš garsiu riksmu ir nenurims, kol negaus mais-
to. Vaikas pats jaučia, kada ir kiek jam reikia
valgyti.
Skirkite atvejus, kada tikrai verta
susirūpinti vaiko apetitu ir sveikata.
w Vaiko apetitas staiga labai sumažėjo arba jis
visiškai nevalgo ir greitai krenta svoris.
w Mažylis išblyško, mažai juda, nuolat mie-
guistas ir greitai nuvargsta.
w Griežtai atsisako anksčiau mėgstamo mais-
to bei gardumynų.
w Pastebite, kad vaikas atrodo išsekęs.
Kada iš storuliuko belieka
vieni kauliukai
Kai nuolat tėvelių ir senelių permaitinamas
storuliukas paūgėja ir išeina į mokyklą, naujiems
draugams jo apkūnumas anaiptol neatrodo
mielas. Atvirkščiai – toks vaikas patiria psicho-
loginį spaudimą, jis tampa pajuokos objektu, iš
jo tyčiojamasi. Taigi tarp bendraklasių jis jaučia-
si balta varna. Tada maistas jam tampa blogiu,
nes tai – didelis svoris, kuris asocijuojasi su ne-
laimingu gyvenimu. Todėl jis stengiasi nutraukti
begalinių persivalgymų grandinę, deja, dažnai
patirdamas šeimos narių pasipriešinimą. Anks-
čiau ar vėliau jam tai pavyksta, bet košmariška
persotintos ir riebios vaikystės patirtis išlieka
visam gyvenimui.
Baimė, kad vaikas bus alkanas
Daugumai tėvelių neramu, kad neraginamas
vaikas visiškai nevalgys ir liks visą dieną alka-
nas. Žinoma, anksčiau nuolat verčiamas valgy-
ti vaikas, pagaliau nustojus raginti, iš pradžių
mėgausis laisve ir demonstratyviai atstums
lėkštę. Bet savisaugos instinktas nugalės am-
bicijas ir jis bus natūraliai priverstas pavalgyti.
Tik svarbu, kad mažylio akiratyje nesipuikuotų
sausainiai, saldainiai ir kiti saldumynai – antraip
jis maitinsis tik šiais skanėstais.
Valgydinimas per prievartą –
kodėl negerai?
KĄVALGOME?
28

29. Kur slypi aukso vidurys?
Patarimas leisti vaikui apsispręsti dėl mais-
to kiekio nereiškia, kad nereikia visiškai rūpin-
tis jo mityba. Mažylis turi gauti visas būtinas
naudingąsias medžiagas, vitaminus, taip pat
kalorijas, kurių reikia jo veiklai ir augimui. Bet
subalansuota mityba nereiškia, kad reikia persi-
valgyti. Tėvai turi objektyviai kontroliuoti situa-
ciją ir nesistengti prikimšti vaiko skrandžio tiek,
kad jam sunkiai seksis net pajudėti.
Jeigu vaikas išrankus ir nemėgsta jūsų siū-
lomų patiekalų, pagaminkite jam kitokių. Net
iš tokio paprasto produkto kaip grikių kruopos
galima pagaminti įvairiausių patiekalų, o kai
kurie būtinai patiks jūsų vaikui. Tiesiog ekspe-
rimentuokite ir bandykite. Pasitelkite fantaziją
ir sudominkite vaiką išradingai patiektu patie-
kalu. Specialistų nuomone, vaikams didelės
reikšmės turi maisto spalva, konsistencija, sko-
nis, temperatūra, taip pat –vakarienės ir pietų
atmosfera. Bet neverskite ištuštinti lėkštę –
palikite vaikui teisę spręsti, kiek suvalgyti. Juk
jis geriau žino, kiek maisto jam telpa į skrandį.
Patarimai ir keletas gudrybių
tėveliams
w Nenorinčio valgyti vaiko nevalia nei versti,
nei raginti.
w Jeigu vaikas nemėgsta daržovių ar vaisių,
siūlykite juos, kai jis gerokai išalko.
w Aptarkite su vaiku meniu, taip pat įtraukite
jį į patiekalo ruošimą. Jam bus įdomu para-
gauti, ką pats pagamino.
w Vaiko nemėgstamus maisto produktus su-
maišykite su mėgstamais.
w Dažnai keiskite patiekalų receptus ir kūrybiš-
kai apipavidalinkite.
w Valgymas – būtinybė. Todėl neturi būti pa-
skatinimo dovanų sąlyga.
w Valgykite drauge – gera kompanija ir nuotai-
ka skatina apetitą.
„Dar vienas šaukštelis už mamą“ –
kodėl blogai?
Specialistų nuomone, įkalbinėjimai gali būti
veiksmingi, bet vaikui naudos neatneša. Pa-
klusnūs vaikai dėl to kamuojami antsvorio.
Vaikų nutukimas – dažna nūdienos problema,
todėl tėveliai nuo vaikystės turėtų ugdyti tin-
kamus mitybos įpročius. Taip pat svarbu neslo-
pinti vaiko instinktų, siunčiančių signalą, kuris
kąsnelis nebereikalingas. Specialistų nuomone,
verčiamo valgyti vaiko sotumo jausmas nu-
silpsta ir jis nebegali kontroliuoti maisto kiekio.
Parengė Undinė Gilė
KĄVALGOME?
29

30. Dažnas vaikas, grįžęs iš darželio, pasi-
junta išalkęs. Pavakarius ar vakarienę
darželyje mažylis valgo apie 16 val.,
taigi, kol tėvai parsiveža jį namo, pra-
eina kelios valandos ir vaikas spėja iš-
alkti. Be to, darželyje jis ne visada su-
valgo visą porciją, tad valgio paprašo
jau namuose.
Mitybos specialistės Ramintos Bogušienės
nuomone, sveikas vaikas, grįžęs iš darželio, dar
gali pavalgyti du kartus. „Iš viso vaikai turėtų
valgyti 5–6 kartus per dieną, ne rečiau kaip kas
3,5 valandas. Vaiko apetitas grįžus namo pri-
klauso nuo darželyje suvalgyto maisto ir alkio.
Jeigu jis nesijaučia alkanas, vakarienės jam pri-
mygtinai nesiūlykite“, – sako R. Bogušienė.
Mokyklinukams, specialistės nuomone, soti
vakarienė būtina, nes nei vakarienės, nei pava-
karių mokykloje jie paprastai negauna. Ką paga-
minti vaikui namuose?
Vakarienei – šiltas
ir šviežias maistas
Vakarienei vaikui duokite šiltą, šviežiai pa-
gamintą maistą. Tinka pieno produktų patie-
kalai, ankštinės daržovės ar bulvės, grūdų
valgiai. Užuot greitai išvirusios šaldytų
koldūnų, dešrelių ar pakepinusios žuvies
pirštelių pagaminkite vaikui naudingą
varškės patiekalą, iškepkite omletą ar
kiaušinienę, paruoškite troškinį.
„Nepamirškite sezoninių daržovių,
vaikui galite duoti ir raugintų agurkų,
kopūstų, burokėlių salotų“, – pataria
R. Bogušienė. Anot mitybos specialis-
tės, daržovės turėtų sudaryti apie treč-
dalį vakarienės porcijos. Šaltuoju metų laiku
vaikui derėtų daugiau valgyti raugintų, šakninių
ar tinkamai paruoštų šaldytų daržovių.
Sausainukus bei kitus organizmui nenaudin-
gus užkandžius keiskite į vaisius ar uogas. Nėra
sveikos ir daug cukraus turinčios uogienės. Jas
puikiai pakeis šaldytos uogos, tyrelės, vaisių ar
uogų kokteiliai.
„Žiemą skanumynus vaikams ruoškite iš
obuolių, bananų, mandarinų, kivių. Bet jų ne-
siūlykite iš karto po sočios vakarienės – verčiau
palikite naktipiečiams, nors geriausia šiuos ska-
numynus valgyti pirmoje dienos pusėje“, – sako
mitybos specialistė. Varškės apkepą ji pataria
pagardinti šaldytų uogų tyre, padažui tinka grai-
kiškas jogurtas.
Svarbiausia valgyti
tuo pačiu laiku
„Kad virškinimas būtų sklandus ir organizmas
įsisavintų naudingąsias maisto medžiagas, pus-
ryčius, pietus ir vakarienę reikia valgyti kasdien
tuo pačiu metu“, – sako mitybos specialistė.
Antraip organizmas nebus pasirengęs ap-
doroti maisto ir didžiąją dalį energijos skirs
virškinimui. Todėl energijos pritrūks, kaitalio-
sis mieguistumo ir aktyvumo bangos, atsi-
ras virškinimo problemų, suprastės miegas.
„Svarbu ir porcijų dydis. Vakarienė turi sudary-
ti 20–25 proc. kasdienės kalorijų normos“, –
sako R. Bogušienė.
Rekomenduojama dienos kalorijų
norma pagal vaiko amžių:
w 1–3 metų vaikams 240–315 kcal,
w 4–6 metų – iki 394 kcal,
w 7–10 metų – iki 440 kcal,
w vyresniems kaip 11 metų – iki 735 kcal.
Mitybos specialistės patiekalų idėjos
vaiko vakarienei
KĄVALGOME?
30

31. R. Bogušienė pateikia keletą vaiko vakarienei
tinkamų receptų.
Orkaitėje keptas omletas su
daržovėmis ir kietuoju sūriu
Jums reikės:
w 11 kiaušinių,
w 140 g žaliosios cukinijos,
w 140 g morkų,
w pusės svogūno,
w 2 v. š. aliejaus,
w 130 ml pieno (2,5%),
w 50 g kietojo fermentinio sūrio (45%),
w maltų juodųjų pipirų,
w druskos.
Kiaušinius išplakite su pienu, įmaišykite pi-
pirus ir druską. Cukinijas sutarkuokite, apibars-
tykite druska, palaukite, kol nubėgs susidaręs
skystis. Morkas nuskuskite, dar sykį nuplaukite
ir sutarkuokite, nuluptus ir nuplautus svogūnus
supjaustykite smulkiais kubeliais. Morkas ir svo-
gūnus pakepinkite keptuvėje įkaitintame aliejuje.
Kepintas ir smulkintas daržoves sumaišykite su
išplaktais kiaušiniais, šią masę supilkite į aliejumi
išteptą skardą ir kepkite iki 180°C temperatūros
įkaitintoje orkaitėje 25–30 min. Iškepusį omletą
apibarstykite tarkuotu kietuoju sūriu. Skanu su
raugintomis, šviežiomis ar garuose ruoštomis
daržovėmis.
Varškės apkepas
Jums reikės:
w 480 g varškės (9%),
w 6 kiaušinių,
w 175 g kukurūzų kruopų,
w 115 ml pieno (2,5%),
w 5 a. š. nerafinuoto cukraus,
w druskos, aliejaus (aptepimui).
Varškę pertrinkite ir sumaišykite su kiauši-
niais. Kukurūzų kruopas užpilkite pienu ir palikite
brinkti 10–15 min. Į pertrintos varškės masę su-
berkite brinkintas kruopas, cukrų, druską ir viską
gerai išmaišykite. Šią masę paskleiskite aliejumi
pateptoje skardoje ir 25–30 min. kepkite įkaitin-
toje konvekcinėje krosnyje arba orkaitėje 180ºC
temperatūroje, kol apkepo vidus įkais ne mažiau
kaip iki 85ºC ir paviršius tolygiai apskrus. Apke-
pas neturi suirti ir sutrūkinėti. Skanu su graikišku
jogurtu ir uogų tyre.
Virti speltų varškėčiai
Jums reikės:
w 535 g varškės (9%),
w 2 kiaušinių,
w 225 g šviesių speltų miltų,
w 5 a. š. nerafinuoto cukraus,
w druskos.
Varškę pertrinkite ir sumaišykite su miltais,
kiaušiniais, cukrumi ir druska. Tada iškočiokite
volelius ir supjaustykite 2–3 cm ilgio gabalėliais.
Juos atsargiai suleiskite į puodą su verdančiu
vandeniu ir virkite 5–7 min. Varškėčiai neturi su-
irti ir prarasti formą. Skanu su cinamonu, uogo-
mis ir graikišku jogurtu.
KĄVALGOME?
31

32. Nėštumo pradžioje vaisius sparčiai vys-
tosi, todėl pirmasis trimestras yra itin
svarbus ir mamai, ir būsimam vaike-
liui. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis
formuojasi pagrindiniai organai ir sis-
temos, būtent tada klojami vaiko svei-
katos pamatai. Bet moteris šiuo metu
apie nėštumą nė nenutuokia. Daugeliui
tai būna staigmena, kuri išaiškėja po
mėnesio ar dar vėliau. Todėl pradėti rū-
pintis vaiko sveikata gydytojai pataria
ne tik jau sužinojus apie nėštumą, bet
ir jį planuojant. Vienas svarbiausių daly-
kų, lemiančių ir būsimos mamos, ir vai-
kelio sveikatą yra mityba.
Svarbiausi vitaminai
besivystančiam vaikui, kurių turi
užtekti nuo pat pradžių
Nors energijos poreikis pirmąjį nėštumo tri-
mestrą padidėja nedaug, svarbių vitaminų ir mi-
neralų reikšmė labai didelė jau nuo pirmųjų sa-
vaičių. Pirmame trimestre ypatingai svarbūs tie
vitaminai ir mineralai, nuo kurių priklauso norma-
lus vaisiaus organų ir jų sistemų formavimasis.
Kai kurie mikroelementai apsaugo vaisių nuo ap-
sigimimų, taip pat – nėštumo komplikacijų.
Folio rūgštis (vitaminas B9) vadinama nėščių-
jų vitaminu. Ji būtina vaisiaus vidaus organams
formuotis, apsaugo nuo įgimtų širdies ydų. B9
trūkumas gali sukelti persileidimą ir apsigimimus.
Pirmosiomis nėštumo savaitėmis formuojasi ner-
vinis vamzdelis, iš kurio vėliau vystosi nugaros ir
galvos smegenys. Vienas iš folio rūgšties stokos
sukeltų nervinio vamzdelio defektų yra įskilas
stuburas. Todėl gydytojai pataria folio rūgštį
vartoti bent tris mėnesius prieš pastojant, kad
užsimezgusiam vaisiui užtektų mamos organiz-
me sukauptų šio vitamino atsargų. Folio rūgštis
ypatingai svarbi visą pirmąjį nėštumo trimestrą.
Šio vitamino yra žaliose lapinėse daržovėse
(petražolėse, špinatuose, brokoliuose, salotų la-
puose), ankštinėse daržovėse, avokaduose, turi
jo citrusiniai vaisiai, kepenys, kiaušiniai.
B grupės vitaminai būtini normaliam vaisiaus
vystymuisi, skatina ląstelių augimą ir dalijimąsi, o
tai labai svarbu pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
Šių vitaminų stoka padidina apsigimimų riziką.
Vitaminas B12 būtinas geram folio rūgšties
pasisavinimui ir padeda išvengti anemijos. Vita-
minas B6 svarbus kūdikio nervų sistemai, be to,
būsimai mamai padeda išvengti pykinimo ir vė-
mimo, dažnai kamuojančio ankstyvuoju nėštumo
laikotarpiu. Vitamino B6 yra kopūstuose, broko-
liuose, špinatuose, pomidoruose, kiaušiniuose,
veršienoje, žuvyje, riešutuose
Būsimai mamai ir vaisiui ypač svarbi geležis,
nes jos trūkstant organizmas negali pagaminti
užtektinai hemoglobino, kuris aprūpina deguo-
nimi visus audinius. Nėštumo metu geležies turi
užtekti, kad pasigamintų daugiau eritrocitų, kurie
būtini vaisiaus ir placentos formavimuisi.
Taip pat geležies reikia skydliaukės hormonų
gamybai, o nuo jų priklauso vaisiaus smegenų
vystymasis. Šio mikroelemento stoka gali ypač
pakenkti pirmąjį nėštumo trimestrą, kol vaisius
pats dar neturi skydliaukės. Geležies, vitamino
B12 bei folio rūgšties trūkumo anemija yra gana
dažna problema nėštumo metu.
Cinkas dalyvauja ląstelių dalijimosi proce-
se, baltymų, DNR sintezėje, todėl jis ypatingai
svarbus vaisiui ankstyvuoju nėštumo periodu.
Trūkstant cinko, vaikas gali gimti mažo svorio.
Todėl nėščiosioms rekomenduojami vitaminų ir
mineralų kompleksai su cinku, kuris dar ir padeda
stiprinti moters imunitetą. Cinko yra kepenyse,
inkstuose, jautienoje, kiaulienoje, žuvyje.
Magnis kartu su kalciu ir vitaminu D būtinas
vaikelio kaulams ir dantims, reikalingas norma-
liam gimdos raumenų tonusui, apsaugo nuo
persileidimo. Daugiausia jo riešutuose, razinose,
jūros gėrybėse, grūduose, pupose, žaliuosiuose
žirniuose.
Kalcis reikalingas ne tik vaiko kaulams bei
dantims formuotis, jis dalyvauja daugelyje orga-
nizmo biocheminių procesų. Jeigu su maistu gau-
namo kalcio per mažai, būsimai mamai pradeda
gesti dantys, padidėja osteoporozės ir kitų kaulų
ligų rizika, gali išsivystyti arterinė hipertenzija. Pa-
grindiniai kalcio šaltiniai pienas ir pieno produktai.
Vitaminas A (retinolis) svarbus nėštumo pra-
džioje, nes yra reikalingas embriono vystymuisi,
be šio vitamino neįmanomas normalus regėji-
mas. Bet reikia būti atsargioms, nes jo perteklius
taip pat nepageidautinas kaip ir stygius. Dau-
giausiai vitamino A gauname su žuvų kepenė-
lėmis, pieno produktais, morkomis, pomidorais,
špinatais, rūgštynėmis.
Kodėl reikia maisto papildų?
Nėštumo pradžioje neretai sutrinka virškini-
mas, užkietėja viduriai, pučia pilvą. Dažniausias
nusiskundimas pirmąjį nėštumo trimestrą yra
Pirmasis nėštumo trimestras:
vitaminai sveikai pradžiai
NĖŠTUMAS
32

33. nėščiųjų pykinimas (ypač rytais), kai kurios būsi-
mos mamos kamuojasi dar labiau, nes vemia.
Nuolat jausdama šleikštulį moteris praranda
apetitą, todėl gali pritrūkti svarbių vitaminų bei
mineralinių medžiagų. O vieno iš jų – vitamino B6
stoka dar labiau skatina pykinimą.
Pirmaisiais nėštumo mėnesiais keičiasi mo-
ters skonis. Paprastai atsiranda didelis tam tik-
ro maisto poreikis, pavyzdžiui, sūraus, rūgštaus.
Vienas netikėtai pradeda traukti anksčiau neken-
čiami greitojo maisto patiekalai, tokie kaip picos,
mėsainiai, kurie nieko gero organizmui nesuteikia.
Kitoms labai norisi sūraus, rūgštaus maisto.
Taigi, ne visi naujai nėščiosios pamėgti mais-
to produktai turi užtektinai naudingųjų medžia-
gų, taip pat – vitaminų ir mineralų. Patenkinti jų
poreikius retai pavyksta ir tinkamai maitinantis.
Vitaminų ir mineralų prarandama gaminant mais-
tą, jų pritrūksta sergant kai kuriomis ligomis, kai
suprastėja maistinių medžiagų pasisavinimas.
Todėl patariama vartoti nėščiosioms skirtą vita-
minų ir mineralų maisto papildą, kurio sudėtyje
būsimoms mamoms reikalingas mikroelementų
kompleksas, o jų kiekiai parinkti pagal specialistų
rekomenduojamas paros normas. Tokį maisto pa-
pildą galima pradėti vartoti dar prieš nėštumą –
tuomet moteris bus rami, kad pastojus nepritrūks
tokių svarbių šiuo laikotarpiu medžiagų.
Svarbiausia – įvairūs ir sveiki
maisto produktai
Būsimos mamos mityba ir prieš nėštumą, ir
jau pastojus turi būti visavertė, vadovaujantis
sveikos mitybos piramidės principais. Svarbiau-
sias maistas yra daržovės ir grūdų produktai,
kurių suvartojama daugiausiai. Patariama suval-
gyti bent 400 gramų daržovių per dieną. Visos
naudingosios medžiagos išlieka tik viso grūdo
dalių produktuose. Todėl rinkitės visagrūdę duo-
ną, kruopas ar miltus. Grūdai ne tik energijos, bet
ir virškinimą gerinančių maistinių skaidulų šaltinis,
kaip ir daržovės. Šie produktai padės įveikti vidu-
rių užkietėjimą, dėl kurio daugelis būsimų mamų
kenčia pirmąjį nėštumo trimestrą.
Naudingi maisto produktai ankštiniai augalai,
vaisiai ir uogos. Svarbi mitybos dalis – mėsa, žu-
vis, pieno produktai, kiaušiniai. Reikia ir šiek tiek
riebalų, kurių turi avokadai, nerafinuoti aliejai, rie-
šutai, sėklos, sviestas.
Nėštumo metu padidėja baltymų poreikis,
nes jų reikia vaisiaus audiniams bei organams
formuotis. Pagrindiniai baltymų šaltiniai mėsa ir
žuvis, yra jų ankštinėse daržovėse, kiaušiniuose
ir pieno produktuose.
Nėščiajai patariama atsisakyti bet kokio sun-
kaus ir riebaus, gerokai apkepto maisto, verčiau
rinktis lengviau virškinamus patiekalus. Nereko-
menduojami aštrūs, sūrūs valgiai, rūkyti ir vytinti
produktai. Toks maistas gali dar labiau sustiprinti
pykinimą bei rėmenį. Nepageidautini ir paprastie-
ji angliavandeniai: baltų miltų kepiniai, dribsniai,
desertai.
Valgykite dažniau ir nedidelėmis porcijomis,
gerkite pakankamai skysčių, geriausia – paprasto
vandens. Arbatos ar kavos galima sau leisti tik
vieną puodelį per dieną, o saldžių gazuotų gėri-
mų teks atsisakyti.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė
Ieva Grabauskienė
NĖŠTUMAS
33

34. Sušalęs arba sukaitęs pavasarinio vėjo
perpūstas vaikas gali susirgti bronchi-
tu. Šia kvėpavimo takų liga dažniausiai
serga maži vaikai, nes jų imunitetas dar
nėra stiprus ir negali apsiginti nuo aplin-
koje tykančių virusų. Komplikuojasi į
bronchitą ir paprastas vaiko peršalimas,
kai infekcija iš nosiaryklės nukeliauja že-
myn – į bronchus.
Svarbu laiku gydytis
Vaikams ligą dažniausiai sukelia virusai, retes-
nė bronchito priežastis yra bakterijos. Dažniausiai
bronchitu vaikai suserga šaltuoju metų periodu, kai
padidėja virusų aktyvumas. Ūminį bronchitą gali
sukelti apie 200 įvairių virusų tipų: gripo, paragripo
virusai, adenovirusai, rinovirusai ir kiti.
Patekęs į bronchų gleivinę virusas sukelia jos
uždegimą. Gleivinė paburksta, todėl orui pasidaro
sunkiau patekti į plaučius ir pasunkėja kvėpavimas.
Mažų vaikų kvėpavimo takai siauri, dėl to net ir
nedidelis bronchų uždegimas gali labai pablogin-
ti kvėpavimą. Tada bronchų gleivinė ima gaminti
daugiau sekreto. Normaliomis sąlygomis su šiuo
sekretu iš organizmo pašalinami į bronchus iš iš-
orės patekę teršalai. Esant uždegimui, bronchų
funkcijos sutrinka ir sekretas sunkiai pasišalina.
Gleivės ima kauptis bronchuose ir darosi tirš-
tos bei tąsios. Skrepliai yra gera maistinė terpė
bakterijoms daugintis ir infekcijai plisti. Dėl jų są-
stovio bronchuose gali išsivystyti antrinė – bakte-
rinė komplikacija, tokia kaip pūlingas bronchitas ar
pneumonija. Todėl gydant bronchitą labai svarbu
greičiau kovoti su uždegimu, taip pat – skatinti
skreplių pasišalinimą iš bronchų.
Mažiems vaikams bronchitas
sunkesnis
Pagrindinis bronchito požymis yra kosulys. Iš
pradžių vaiką vargina sausas kosulys, kuris po kelių
dienų pasidaro drėgnas ir vaikas pradeda atkosėti
gleivingų skreplių. Vaikų kvėpavimo takai gamina
daugiau gleivių nei suaugusiųjų, o atkosėti skreplius
kūdikiams ir mažiems vaikams daug sunkiau. Skre-
plių pasišalinimą apsunkina siauras mažylių bronchų
spindis, kurį dar labiau sumažina paburkusi gleivinė.
Be kosulio vaikui gali pakilti temperatūra (ūmi-
niu bronchitu sergantys vaikai paprastai karščiuo-
ja nestipriai), suprastėja bendra būklė, atsiranda
silpnumas. Gali atsirasti bronchų sienelės lygiųjų
raumenų spazmų.
Mažesnis vaikas negali pasakyti, kas jam nege-
rai, o uždelstas, kaip ir netinkamas, bronchito gydy-
mas gali sukelti komplikacijas, liga gali užsitęsti arba
pereiti į lėtinę formą. Todėl, įtarę bronchitą, nelauki-
te, kol liga praeis savaime, o kreipkitės į pediatrą.
Kas padeda bronchitu sergančiam
mažyliui?
Norint išgydyti bronchitą, ligoniukui būtinos tin-
kamos sąlygos, padedančios greičiau pasveikti ir
gydytojo paskirti vaistai.
Ūminiu bronchitu sergantis vaikas turi gerti
daug šiltų skysčių, nes jie skystina skreplius ir ge-
rina atsikosėjimą. Tinka vaikiškos vaistažolių, taip
pat – aviečių arbatos. Kelis kartus per dieną galite
duoti vaikui karštoko vištienos sultinio. Ligoniuko
maiste turėtų būti pakankamai baltymų ir vitaminų.
Mažylis geriau jausis ramioje aplinkoje. Oras
kambaryje turi būti ne tik šiltas, bet ir grynas, todėl
kelis kartus per dieną patalpą reikia vėdinti. O vė-
dindami vaiką išveskite iš kambario. Oras neturėtų
būti per sausas, tai ypač aktualu šildymo periodu.
Norėdami išlaikyti optimalią oro drėgmę, galite įsi-
gyti specialų drėkinimo prietaisą arba panaudoti
namuose esančias priemones, pavyzdžiui, talpą su
vandeniu, kurią padėsite netoli radiatoriaus, ant jo
galite pakabinti drėgną rankšluostį.
Svarbiausia – gydyti kosulį
Dažniausiai bronchito gydymas yra pagrindinio
ligos simptomo – kosulio gydymas. Susirgus ūmi-
niu bronchitu, svarbu palengvinti ligoniuko kosulį ir
padėti greičiau pasišalinti skrepliams. Kai atkosėja-
mi skrepliai, iš kvėpavimo takų pašalinami ligos su-
kėlėjai, taigi organizmas valosi. Kadangi mažiems
vaikams sunku atkosėti skreplius, jiems ypatingai
svarbu iš karto pradėti vartoti skreplius skystinantį
ir atsikosėjimą gerinantį preparatą, padedantį išva-
lyti bronchus. Dauguma tokių preparatų yra augali-
nės kilmės, kai kurie jų mažina uždegimą, pasižymi
antivirusiniu ir antibakteriniu poveikiu.
Vaikams tinkamiausi preparatai, kurių pag-
rindas yra natūralūs ingredientai, daugelis tokių
gaminami iš vaistažolių ir jų ekstraktų. Augaliniai
preparatai yra efektyvūs gydant ūminę infekciją:
atpalaiduoja bronchų spazmus, dezinfekuoja kvė-
pavimo takus, suskystina tirštas gleives ir taip ska-
tina jų pašalinimą iš kvėpavimo takų.
Bronchitu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis
rečiau serga nuolat grūdinami, ilgai gryname ore
būnantys vaikai. Jeigu įmanoma, į darželį vaiką ge-
riausia vesti nuo 3 metų, kai kiek sustiprėja imuni-
nė sistema.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė
Ieva Grabauskienė
Bronchito kosulys – didelis vargas
mažam vaikui
34
PAVASARIOPROBLEMOS