1. Biomasės energetika Lietuvoje
Energetikos diena
2012.11.22, Kaunas
Vilma Gaubytė

2. Apie asociaciją “LITBIOMA”
• Lietuvos biomasės energetikos asociacija “Litbioma”
įsteigta 2003 m. birželio 4 d.
• Šiuo metu LITBIOMA vienija 45 narius
• Asociacija bendradarbiauja su:
– Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija
– Generaline miškų urėdija
– Lietuvos miškų savininkų asociacija
• Asociacijai suteikta išskirtinė teisė atstovauti ENplus
medienos granulių sertifikavimo sistemą Lietuvoje

3. Apie asociaciją “LITBIOMA”
Esame nariais:
Europos Lietuvos Lietuvos Europos
biomasės PET
Lietuvos pramonininkų atsinaujinančių granulių
asociacija konfederacija išteklių energetikos taryba
AEBIOM komitetas
konfederacija

4. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis
bendrame kuro balanse šilumos
gamybai (1997-2011)

5. Kaina
*(šaltinis- Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija)

6. Šilumos gamyba CŠT sektoriuje iš AEI (biokuro)
2010
Gamyba iš AEI ~ 1,9 TWh
2020
Instaliuota galia ~ 391 MW Gamyba iš AEI ~6,5 TWh
(ne CŠT sektoriuje papildomai biokuro
katilų instaliuota galia siekia ~220 Instaliuota galia ~1487 MW
MW)
Biokuro sudeginama apie 170 Biokuro bus sudeginama
tūkst. tne ~ 560 tūkst. tne
Biokuro šilumos generavimo įrenginių plėtra 2010-2020
Papildomai įrengti: ~ 1096 MW; Pagaminti: ~ 4,6 TWh
INVESTICIJOS: ~ 1,1 mlrd. Lt

7. Elektros gamyba CŠT sektoriuje iš AEI (biokuro)
2010 2020
Gamyba iš AEI ~ 172 GWh
Instaliuota galia ~ 22 MW
Gamyba iš AEI ~ 1,342 TWh
Biokuro sudeginama apie 20 Instaliuota galia ~ 322 MW
tūkst. tne Biokuro bus sudeginama apie
160 tūkst. tne
Biokogeneracijos plėtra 2010-2020
Papildomai instaliuoti: ~ 300 MW; Pagaminti: - 1,170 TWh
INVESTICIJOS : ~ 1,23 mlrd. Lt

8. Tačiau galimos dar didesnės
biokogeneracijos apimtys:
Maksimalus Potencialios Potencialios kogeneracinės Potencialios kogeneracinės
CŠT sistema šilumos poreikis kogeneracinės elektrinės elektrinės elektros/šilumos elektrinės elektros gamybos
(2011) [MWš] šiluminė galia [MWš] sąntykis galia [MWe]
Vilnius 1000,5 400 0.75 360
Kaunas 520,0 208 0.38 78
Klaipėda 334,3 134 0.38 50
Panevėžys 199,2 80 0.38 30
Šiauliai 179,5 72 0.38 27
Alytus 133,5 53 0.38 20
Marijampolė 93,4 37 0.38 14
Druskininkai 72,4 29 0.38 11
Mažeikiai 63,6 25 0.38 10
Utena 55,4 22 0.38 8
Jonava 45,6 18 0.38 7
Plungė 42,9 17 0.38 6
Tauragė 32,8 13 0.38 5
Šilutė 31,3 13 0.38 5
Iš viso: 2804 1121 632
Šaltinis: LEKA, Martynas Nagevičius
REZULTATAS: vidutinė elektros kaina per elektrinių tarnavimo laiką:
15.3 ct/kWh (kogeneraciniu režimu)
17.3 ct/kWh (kogeneraciniu ir kondensaciniu režimu)

9. Biomasės potencialas Lietuvoje
185.000 tne
840.000 tne 565.000 tne
200.000 tne
283.000 tne
70.000 tne (~11.000 ha)
IŠ VISO – virš 2 mln. tne
kasmet

10. Neskaičiuojami rezervai
• Visiškai neįvertintas biomasės iš kelmų potencialas
– ~350.000 m3
• Nepanaudotas nusausintas dumblas - ~70 000 t
• Lietuvoje yra ~160.000 ha nenaudojamos žemės
• Biodujos- tuo pačiu ir ekologinių problemų
sprendimo būdas

11. ES struktūrinių fondų panaudojimas.
Biomasės rinkos plėtros 2014-2020 vizija (I)
Pasiūlymai ES struktūrinės paramos biomasės energetikos sektoriui:
I. Tobulinti biokuro mobilizavimo bei logistikos sistemas
(ES struktūrinių lėšų poreikis ~ 300 mln. Lt.)
Rezultatas:
• Biokuro gamybos įrenginių ir logistikos priemonių įsigijimas;
• Biokuro logistikos sistemos tobulinimas, siekiant optimizuoti biokuro srautus;
• Garantuotas biokuro tiekimas patenkinant didėjančius vartojimo poreikius.

12. ES struktūrinių fondų panaudojimas.
Biomasės rinkos plėtros 2014-2020 vizija (II)
Pasiūlymai ES struktūrinės paramos biomasės energetikos sektoriui:
II. Didinti biokuro resursus
(ES struktūrinių lėšų poreikis ~ 150 mln. Lt.)
Rezultatas:
• Greitai augančių energetinių plantacijų plėtra;
• Miško kirtimo atliekų pasiūlos ir panaudojimo energijos gamybai padidinimas;
• Biomasės resursų gausinimas;
• Mažesnė biokuro kaina;

13. ES struktūrinių fondų panaudojimas.
Biomasės rinkos plėtros 2014-2020 vizija (III)
Pasiūlymai ES struktūrinės paramos biomasės energetikos sektoriui:
III. Didinti biokuro naudojimo privačiose namų valdose efektyvumą
(ES struktūrinių lėšų poreikis ~ 700 mln. Lt.)
Rezultatas:
• Iškastinio kuro keitimas į biomasės naudojimą;
• Efektyviau naudojami turimi biomasės ištekliai;
• Papildomi biomasės ištekliai CŠT sistemų poreikiams, atitinkamai- mažesnė
biokuro kaina.

14. ES struktūrinių fondų panaudojimas.
Biomasės rinkos plėtros 2014-2020 vizija (IV)
Pasiūlymai ES struktūrinės paramos biomasės energetikos sektoriui:
IV. Kurti ir tobulinti šilumos ir elektros gamybos iš biokuro technologijas
(ES struktūrinių lėšų poreikis ~ 100 mln. Lt.)
Rezultatas:
• Naujų technologijų biomasės naudojimui sukūrimas;
• Vietinės tokių technologinių įrenginių gamybos skatinimas;
• Sukurtų technologijų eksporto galimybės.

15. Kur juda Europa?
Anglija – didžiausi šilumos gamintojai kardinaliai keičia strategijas:
DRAX investuoja milijardą dolerių elektrinių keitimui į biokuro jėgaines;
Manoma, kad ji taps didžiausia švarios energijos gamintoja šalyje.

16. Anglija – didžiausi šilumos gamintojai
kardinaliai keičia strategijas (II)
RWE Vyriausybei pateikė prašymą mažiausiai 10-čiai metų pratęsti į biokuro
jėgainę paverstos elektrinės veikimą

17. Anglija – didžiausi šilumos gamintojai
kardinaliai keičia strategijas (III)
E.ON 500 MW elektrinę taip pat planuoja paversti į
biokuro jėgainę

18. Anglija – didžiausi šilumos gamintojai
kardinaliai keičia strategijas (IV)
Bendrai pradėtos statyti daugiau nei 36 naujos biokuro jėgainės (virš 20 MW kiekviena)
Vyriausybė energetikos srityje iškėlė tikslus,
atitinkančius ilgo laikotarpio (iki 2050m.)
ES strategiją energetikos srityje

19. •18 savivaldybių
•4 integruotos CŠT
sistemos
•500,000 galutinių
vartotojų
•Apie 20 % viso
Danijos šilumos
poreikio
I:BrandingskrPowerPointSBI
CŠT nuo 1903

20. DANIJA.
Avedøre kogeneracinė elektrinė –
biomasės panaudojimo didžiojoje energetikoje pavyzdys
Katilas 1 Katilas 2 Kaminas150 m
Prieplauka
Medžio granulių Anglies aikštelė
sandėliai Šiaudų
Anglies
sandėlis
padavimas
Dujų turbinos
CŠT cirkuliaciniai Šilumos
akumuliatoriai
Mazuto saugyklos siurbliai
*(šaltinis- DONG Energy)

21. Faktai apie Avedøre kogeneracinę jėgainę
• Elektra tiekiama 1,3 mln. namų Šiaurės Europoje
• CŠ tiekimas 200.000 namų Didžiojoje Kopenhagoje
• Elektra (kondensac. rež.): 250 MW + 575 MW (iš jų 60% biokuras)
• Kogeneracinis rež.: 215 MW + 495 MW (iš jų 60% biokuras)
• 157 darbuotojai
*(šaltinis- DONG Energy)

22. Biokuro socialinė- ekonominė nauda
Remiantis tarptautine praktika,
1 TWh energijos ~ 1’000 naujų darbo vietų:
•Išteklių nustatymas;
•Moksliniai tyrimai;
•Miško kirtimas;
•Biomasės mobilizavimas;
•Biokuro gamyba;
•Biokuro transportavimas;
•Biokuro sandėliavimas;
•Biokuro deginimas;
•Deginimo įrenginių gamyba, montavimas, priežiūra;
•Šilumos ir elektros gamyba iš biokuro;
•Šilumos ir elektros tiekimas, klientų aptarnavimas.

23. Biomasės naudojimo nauda
• Ekologinis saugumas
• Ekonominė nauda
• Socialinė nauda
• Energetinis saugumas
• Eksporto/importo balansas
• Lietuvos regioninis vystymasis

24. Ačiū už dėmesį
Lietuvos biomasės energetikos asociacija “Litbioma”
Ukmergės g. 283B, Vilnius
asociacija@biokuras.lt, www.biokuras.lt