Kovo 22 d., antradienį, 17.30 val. kavinėje „Ryžių malūnas“ (Žvejų g. 20, Klaipėda prie Senosios perkėlos, už pasukamo tiltelio) Baltijos aplinkos forumas surengė „Café Scientifique“ diskusija apie jūrinę energetiką Lietuvoje. Vėjo jėgainių parkai – viena iš tų Baltijos jūros veiklų, kurioms ateityje numatomas didžiausias augimas. Skaičiuojama, jog vėjo jėgainių potencialas Lietuvai tenkančiuose vandenyse – per 1000 MW ir jos galėtų patenkinti kone pusę šalies metinio elektros energijos poreikio. Ar tiesa, kad vėjo jėgainių parkų planavimas jūroje kelia mažiau konfliktų nei sausumoje? Kodėl tuomet projektai Lietuvoje stringa? Su kokiais sunkumais susiduria jūrinio poveikio aplinkai vertintojai? Kaip suderinti ekonominius ir aplinkosauginius interesus Baltijos jūroje? Diskusiją trumpu pranešimu „Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško“ pradėjo Tadas Navickas, Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių asociacijos valdybos narys, UAB „4Energia“ direktorius. Gamtinius tokių projektų poveikius apžvelgė dr. Mindaugas Dagys, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas, kurio pranešimo tema „Jūrinių vėjo jėgainių parkų poveikis gamtai ir jo vertinimo iššūkiai“.

1. Jūrinių vėjo jėgainių park ų poveikis gamtai ir jo vertinimo iššūkiai Café Scientifique – Klaip ėda, 2011 kovo 22 d. Mindaugas Dagys Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas

2. V ėjo jėgainių parkų poveikis ekosistemoms Dugno bendrijos Žuvys Žinduoliai Paukščiai P oveikis j ūros ekosistemos elementams Statybos metu Eksploatacijos metu U ždarymo metu P oveikis skirtingais jėgainių gyvavimo etapais

3. Vizualinis trikdymas/ vengimas Buveini ų sunaikinimas/ keitimas Tiesioginis mirtingumas Kliūtis migracijai, perskridimams Optimali ų mitybinių teritorijų vengimas Fizinis buveinių sunaikinimas Naujų buveinių sukūrimas Mirtingumas atsitrenkus į rotorius, konstrukcijas V ėjo jėgainių parkų poveikis paukščiams Energetiniai nuostoliai, suma žėjęs mitybos efektyvumas, pablogėjusi paukščių būklė Pagerėjusi būklė Padidėjęs mirtingumas

4. V ėjo jėgainių parkų poveikis dugno bendrijoms Tiesioginis buveinių sunaikinimas Hidrodinaminių pokyčių poveikis Povandeninės konstrukcijos – nauji dugno substratai Žvejybos, laivybos draudimo parkų teritorijoje poveikis Žuvų ir paukščių bendrijų pokyčių įtaka

5. V ėjo jėgainių parkų poveikis žuvims ir žinduoliams Triukšmo poveikis Elektromagnetinio lauko poveikis Buveinių sunaikinimas, keitimas Žvejybos, laivybos draudimo parkų teritorijoje poveikis Tiesioginis mirtingumas (šikšnosparniams)

8. Lisabonos sutartis, 191 str. 2 dalis: Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio atsižvelgiant į skirtingų Sąjungos regionų būklės įvairovę. Ši politika yra grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlygina teršėjas. Interesų derinimas jūroje

9. A čiū už dėmesį