Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.
Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško Tadas Navickas 2011 kovas
Kodėl vėjo energetika? <ul><ul><li>Klimato kaita </li></ul></ul><ul><ul><li>ES įsipareigojimai </li></ul></ul><ul><ul><li>...
Kodėl jūra? <ul><li>Offshore vėjo energetika šiandien  brangesnė nei sausumoje </li></ul><ul><ul><li>Jūros vėjo parkų vyst...
Situacija Lietuvoje (I) <ul><li>Teisniai barjerai:   nėra teisės aktų reglamentuojančių teises į dugno naudojimą statybai,...
Situacija Lietuvoje (II) <ul><li>Bent  3 kompanijos  šiuo metu atlieka  PAV proced ūras parkams jūroje </li></ul><ul><li>E...
Situacija Lietuvoje (III) <ul><li>AIE įstatymo projektas </li></ul><ul><li>Vyriausybė rengia ir tvirtina LR teritorinės jū...
POWER studija <ul><li>Baigta 2008 m.,  finansuota ES lėšomis </li></ul><ul><li>Sukompiliavo  esamus   duomenis apie j ūros...
Vykstantys PAV <ul><li>Vyksta nuo 2008 m. pradžios (kai kurių kompanijų jau daugiau nei 10 metų ! ) </li></ul><ul><li>Ypat...
Pamastymui... <ul><li>Jūrinė vėjo energetika – neišvengiama vėjo energetikos ateitis; taip pat ir Lietuvoje </li></ul><ul>...
Upcoming SlideShare
Loading in …5
×

„Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško?“ - T. Navickas

662 views

Published on

Kovo 22 d., antradienį, 17.30 val. kavinėje „Ryžių malūnas“ (Žvejų g. 20, Klaipėda prie Senosios perkėlos, už pasukamo tiltelio) Baltijos aplinkos forumas surengė „Café Scientifique“ diskusija apie jūrinę energetiką Lietuvoje.

Vėjo jėgainių parkai – viena iš tų Baltijos jūros veiklų, kurioms ateityje numatomas didžiausias augimas. Skaičiuojama, jog vėjo jėgainių potencialas Lietuvai tenkančiuose vandenyse – per 1000 MW ir jos galėtų patenkinti kone pusę šalies metinio elektros energijos poreikio.

Ar tiesa, kad vėjo jėgainių parkų planavimas jūroje kelia mažiau konfliktų nei sausumoje? Kodėl tuomet projektai Lietuvoje stringa? Su kokiais sunkumais susiduria jūrinio poveikio aplinkai vertintojai? Kaip suderinti ekonominius ir aplinkosauginius interesus Baltijos jūroje?

Diskusiją trumpu pranešimu „Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško“ pradėjo Tadas Navickas, Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių asociacijos valdybos narys, UAB „4Energia“ direktorius.

Gamtinius tokių projektų poveikius apžvelgė dr. Mindaugas Dagys, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas, kurio pranešimo tema „Jūrinių vėjo jėgainių parkų poveikis gamtai ir jo vertinimo iššūkiai“.

Published in: Education, Business, Real Estate
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

„Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško?“ - T. Navickas

  1. 1. Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško Tadas Navickas 2011 kovas
  2. 2. Kodėl vėjo energetika? <ul><ul><li>Klimato kaita </li></ul></ul><ul><ul><li>ES įsipareigojimai </li></ul></ul><ul><ul><li>Energetinis saugumas </li></ul></ul><ul><ul><li>Ge n eruojančių galių trūkumas Baltijos šalyse </li></ul></ul><ul><ul><li>Vėjo energetika savo kaina yra konkurencinga „konvencinei energetikai“ </li></ul></ul><ul><ul><li>Kylant iškastinio kuro kainoms vėjo energetika tampa labiau patraukli; </li></ul></ul><ul><ul><li>Konvencinė energetika tradiciškai neskaičiuoja išorinių kaštų </li></ul></ul><ul><ul><li>Pastaraisiais metais vėjo energetika didžiausia energetikos sritis ES (tiek instaliuojama galia, tiek investicijomis </li></ul></ul>Instaliuota vėjo galia ES, MW <ul><ul><li>2020 m. v ėjo energetika bus pigiausia elektros energijos gamybos priemonė, net nevertinant išorinių kaštų ! </li></ul></ul>
  3. 3. Kodėl jūra? <ul><li>Offshore vėjo energetika šiandien brangesnė nei sausumoje </li></ul><ul><ul><li>Jūros vėjo parkų vystymas pasižymi ilgu, brangiu ir rizingu vystymo laikotarpiu </li></ul></ul><ul><ul><li>Tačiau : </li></ul></ul><ul><li>„ Neriboti“ plotai plėtrai; mažesnė įtaka aplinkai, žmonėms </li></ul><ul><li>Geresnės vėjo sąlygos </li></ul><ul><li>Tikimasi gaminamos energijos pigimo augant sektoriui </li></ul><ul><li>Naudinga vietos ekonomikai - iki 50- 60% investicijų gali tekti vietos įmonėms ( 700 MW galios atveju tai būtų 3,5 -5 mlrd . Lt) </li></ul><ul><li>V ėjas ( y pa č offshore ) – vienintelis faktiškai neribotas švarios elektros energijos šaltinis Lietuvoje ! </li></ul>Offshore v ėjo parkai ES 2000-2030 m.
  4. 4. Situacija Lietuvoje (I) <ul><li>Teisniai barjerai: nėra teisės aktų reglamentuojančių teises į dugno naudojimą statybai, prijungimą prie tinklų, paramą ir pan.. </li></ul><ul><li>Administraciniai barjerai </li></ul><ul><ul><li>EM trūksta administracinių gebėjimų, didžiausias dėmesys skiriamas atominei energetikai ir dujų ūkiui </li></ul></ul><ul><ul><li>AM trūksta bet kokios iniciatyvos atsinaujinančios energetikos srityje </li></ul></ul><ul><ul><li>Daugelyje suinteresuotu institucijų nėra jokios patirties šioje srityje, dažnai žvalgomasi „aukštyn“, laukiama „politinių sprendimų“ </li></ul></ul><ul><li>Nėra teritorijų planavimo dokumentų </li></ul><ul><li>Nėra pilnų techninių žinių </li></ul><ul><ul><li>Meteorologinės, geologinės ir kitos sąlygos </li></ul></ul><ul><ul><li>Elektros tinklų galimybės, stiprinimo poreikis etc. </li></ul></ul><ul><ul><li>Sistemos rezervavimo, balansavimo ir kt. galimybės </li></ul></ul>
  5. 5. Situacija Lietuvoje (II) <ul><li>Bent 3 kompanijos šiuo metu atlieka PAV proced ūras parkams jūroje </li></ul><ul><li>Energetikos ministras viešai pasisako, kad offshore parkas(ai) Lietuvoje bus </li></ul><ul><li>Atsinaujinančių išteklių įstatymo projektas numato vėjo energetikos plėtrą </li></ul><ul><ul><li>300+ MW iki 2020 </li></ul></ul><ul><ul><li>Paramos dydį nustatys kainų ir energetikos komisija </li></ul></ul><ul><ul><li>Plotai vystymui skirstomi konkurso būdu </li></ul></ul><ul><li>Statybų įstatymas pataisytas taip, kad galiotų ir jūroje statomiems parkams </li></ul><ul><li>Verslas ir Valstybės institucijos ir politikai labai lėtai, bet visgi juda teisinga kryptimi ! </li></ul>
  6. 6. Situacija Lietuvoje (III) <ul><li>AIE įstatymo projektas </li></ul><ul><li>Vyriausybė rengia ir tvirtina LR teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos naudojimo elektrinių statybai ir eksploatacijai leidimų išdavimo tvarkos aprašą </li></ul><ul><li>Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos rengia konkurso nuostatus (ir organizuoja konkurs us ) </li></ul><ul><ul><li>akvatorijai, kuriai parengta elektrinių Baltijos jūroje statybos schema;  ir atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas , ir (ar) </li></ul></ul><ul><ul><li>a kvatorijai, kurios dalyse teritorijų planavimo dokumentuose numatyta infrastruktūros plėtra </li></ul></ul><ul><ul><li>ir atliktas elektrinių poveikio aplinkai vertinimas. </li></ul></ul><ul><li>Elektrinių Baltijos jūroje statybos schema parengia ir strateginį pasekmių aplinkai vertinimą iki 2012 m. sausio 1 d. atlieka ir patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. </li></ul><ul><li>Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planas </li></ul><ul><li>Parengti vėjo elektrinių jūroje planavimo, projektavimo, statybos, prijungimo prie elektros tinklo ir eksploatacijos teisės aktų projektus </li></ul><ul><li>Vykdymo terminas 2011 m. II ketvirtis </li></ul><ul><li>Atsakinga institucija – Energetikos ministerija </li></ul>
  7. 7. POWER studija <ul><li>Baigta 2008 m., finansuota ES lėšomis </li></ul><ul><li>Sukompiliavo esamus duomenis apie j ūros rajono naudojimą </li></ul><ul><li>Identifikavo rajonus su potencialia mažiausiu konfliktų kiekiu </li></ul><ul><li>Nemaži plotai identifikuoti kaip netinkami, dėl, pvz. neatliktų išminavimo darbų </li></ul><ul><li>Galėtų būti pagrindas rengiant parengta elektrinių Baltijos jūroje statybos schema , kurioje, galima išskirti tris teritorijų tipus: </li></ul><ul><ul><li>kuriose parkų įrengimas negalimas (pvz. Natura2000, priekrantė, švartavimosi vietos ir pan.) </li></ul></ul><ul><ul><li>kuriose rekomenduojama statyti – numanomas mažiausias poveikis </li></ul></ul><ul><ul><li>kitos, kuriose statyti galima, jei PAV ir kitų procedūrų metu randamas visas suinteresuotas šalis tenkinantis sprendimas </li></ul></ul><ul><ul><li>Puikus pirmasis žingsnis, deja, be Valstybės dalyvavimo ir pripažinimo </li></ul></ul>
  8. 8. Vykstantys PAV <ul><li>Vyksta nuo 2008 m. pradžios (kai kurių kompanijų jau daugiau nei 10 metų ! ) </li></ul><ul><li>Ypatingai platus PAV subjektų ratas: AM, ŽŪM, EM, SM, KAM, ŪM , Savivavaldybės , VSTT ir tt. </li></ul><ul><li>Platus nagrinėjamo poveikio spektras </li></ul><ul><ul><li>Laivyba </li></ul></ul><ul><ul><li>Hidrodinaminiai procesai </li></ul></ul><ul><ul><li>Krašto ir sienų apsauga, kariniai poligonai </li></ul></ul><ul><ul><li>Žvejyba </li></ul></ul><ul><ul><li>Iškasto grunto gramzdinimas </li></ul></ul><ul><ul><li>Rekreacija , kra š tovaizdis </li></ul></ul><ul><ul><li>Saugomos teritorijos </li></ul></ul><ul><ul><li>Kabeliai ir vamzdynai </li></ul></ul><ul><ul><li>Potencialūs naftos ištekliai </li></ul></ul><ul><ul><li>Paukčių, žuvų ir kitos floros /faunos apsauga </li></ul></ul><ul><li>Iš principo tegiamas dalyvaujančių institucijų požiūris </li></ul><ul><li>Indiferentiškas EM pozicija </li></ul><ul><li>Griežta ir gana destruktyvi VSTT pozicija </li></ul><ul><li>Verslas gerokai ribotas ištekliuose, nes esama teisinė situaciją tokius darbus daro labai rizikingus </li></ul>
  9. 9. Pamastymui... <ul><li>Jūrinė vėjo energetika – neišvengiama vėjo energetikos ateitis; taip pat ir Lietuvoje </li></ul><ul><li>Valstybėje, ypač EM ir AM labai trūksta dėmesio šiai sričiai </li></ul><ul><li>Jūrinų parkų vystimas - brangus ilgas ir rizikingas procesas; valstybė tokio proceso tinkamai suorganizuoti nėra pajėgi, o verslas reikiamus išteklius skirs tik turėdamas bent minimalų teisinį saugumą </li></ul><ul><li>Baltijos regione ir Lietuvoje jau dabar yra generuojančių galių trūkumas, kuris augs uždarant susidėvėjusias generuojančias galias </li></ul><ul><li>Nuo mūsų priklauso, kokia energetika susidariusį trūkumą užpildysime ! </li></ul>

×