2. Kartą Velžyje gyveno
labai gražios mergytės -
Živilytė ir Miglutė.
Tačiau jos jautėsi labai
nelaimingos, viskuo
skųsdavosi, nors turėjo
ir stogą virš galvos, ir
asfaltuotą kelią po
kojom, ir modernią
mokyklą, o dalyvaudamos
tarptautiniuose
projektuose susirado
daugybę draugų
užsienyje.
3. Vieną vakarą jos negalėjo užmigti, o
kai pagaliau užsimerkė, susapnavo
košmarą!
4. Staiga jos atsidūrė praeityje: aplink buvo gūdu, šalta
ir niūru. Jos stovėjo gilioje baloje Alantos gatvės
centre.
Gatvė buvo
duobėta, neren
ovuota.
Staiga visai
šalia sucypė
automobilio
stabdžiai - juk
nebuvo jokio
pėsčiųjų
takelio!
5. Mergaitės patraukė toliau ir priėjo apgriuvusį
pastatą, kuris priminė kalėjimą.
Tik nusviręs užrašas sakė, kad tai Velžio
gimnazija.
6. Pašiurpusios Miglutė
ir Živilytė patraukė
namo, tačiau, o varge!
Jų namai buvo
pasikeitę: pro lubas
lašėjo vanduo, vėjas
švilpė ir kaukė,
svaidydamas šiferio
lapus nuo stogų.
Jos ėmė čiaudėti
nuo asbesto dulkių. Ir
staiga mergaitės taip
pasiilgo švarių, jaukių
žaliastogių namų…
7. Kad praskaidrintų slogią nuotaiką, jos nusprendė
parašyti savo seniems draugams iš užsienio, tačiau nė
vienas iš jų neatsakė.
8. Taigi joms beliko tik viena išeitis - susirasti draugų iš
užsienio dalyvaujant projekte Euroscola.
Tačiau kaip tai padaryti, jei Lietuva nepriklauso
Europos Sąjungai?
9. Staiga Živilytė su Miglutė atsibudo ir
suprato, kad jos turėtų būti labai laimingos ir
nebebambėti, nes turi:
