1. Šeimos ir darbo
derinimas: galimybės ir
problemos
Doc.dr. Irena Stonkuvienė
irena.stonkuviene@fsf.vu.lt

2. Kaip geriau
individui?

3. A. Maslou poreikių
piramidė

4. Ar jūsų šeima gali
sudurti galą su galu?
http://www.eurofound.europa.eu/surveys/smt/ewcs/ewcs2010_12_07_lt.htm

5. Priežastys, labiausiai trukdančios derinti šeimos ir
darbo įsipareigojimus
!
0 10 20 30 40 50 60
Baimė netekti ry šių su artimais žmonėmis (ne
bendradarbiais)
Draugų ar pažįstamų spaudimas daugiau dėmesio skirti
jiems
Šeimos narių spaudimas/ poreikis daugiau dėmesio skirti
Baimė netekti darbo
Vadov y bės spaudimas
Noras siekti karjeros
jiems
Noras/poreikis uždirbti daugiau
Procentai
Vy rai Motery s
UAB BGI Consulting, 2007

6. Ar jūsų darbas teikia jums gerai atlikto
darbo pojūtį?
http://www.eurofound.europa.eu/surveys/smt/ewcs/ewcs2010_11_02_lt.htm

7. Kaip gerai jūsų darbo valandos dera su jūsų
pareigomis šeimoje ar visuomeniniais
įsipareigojimais ne darbe?
http://www.eurofound.europa.eu/surveys/smt/ewcs/ewcs2010_12_03_lt.htm

8. Situacija Lietuvoje
71 proc. lietuvių darbas yra
varginantis ir kelia stresą;
60 proc. Lietuvos gyventojų patiria
nuolatinį stresą bandydami
suderinti profesinį ir šeimos
gyvenimą.

9. Situacija Lietuvoje
Moterys beveik penkis kartus dažniau
nei vyrai dėl su vaikų auginimu ir
priežiūra, namų ruoša susijusių
problemų turi susimažinti darbo
valandas, atsisakyti karjeros galimybių ar
net pakeisti darbą bei patirti nuolatinį
fizinį ir psichologinį stresą darbe, apriboti
aktyvų dalyvavimą visuomenės
gyvenime bei politikoje.

10. Ar jums asmeniškai vaikų auginimas ir
priežiūra per paskutinius 24 mėn. Turėjo
kokių nors pasekmių darbe (%)?
Vyrai Moterys
Turėjau pakeisti darbą 1 11
Turėjau atsisakyti karjeros galimybių 6 25
Turėjau iš vis išeiti iš darbo 0 8
Turėjau ieškoti papildomo darbo 22 15
Padidėjo fizinis ir psichologinis stresas
darbe 8 23
Projekto “Modernūs vyrai išsiplėtusioje Europoje 2: šeimai palanki darbo aplinka” apklausa

11. Nors ir įsitikinę, kad pavyksta
derinti šeima, dauguma
respondentų pabrėžė, kad jie
patiria nuolatinį stresą derindami
šeimos ir darbo atsakomybes
Moterys skundėsi, kad nuovargis
trukdė joms atlikti visus reikiamus
darbus namuose
Vyrai kalbėjo apie išsekimą ir
nuovargį, kurį jie patiria darbe
Projekto “Modernūs vyrai išsiplėtusioje Europoje 2: šeimai palanki darbo aplinka” apklausa

12. Kaip geriau
šeimai?

13. Temos diskusijai
Ką laikome šeima?
„Tradicinės“ šeimos samprata; Vyrai ir
moterys lietuvių kultūroje; Tėvystės ir
motinystės įvaizdžiai; „Tradicinės“ šeimos
korta kaip politinių ir ideologinių
manipuliacijų objektas;
Šeimos funkcijos;
Šeimos institucija dabartinėje visuomenėje:
kaita ir įvairovė (teorinių ir empirinių tyrimų
apžvalga bei analizė); „Kas atsitiko šeimai?“;

14. Užduotis „MINČIŲ LIETUS“
surašykite visas į galvą
šaunančias mintis;
mintys turi lietis laisvai ir
nevaržomai;
pasireikšti turėtų kiekvienas
grupės narys.
ŠEIMA TRADICINĖ ŠEIMA

15. Tradicinė lietuvių šeima
???? ?????? DIDELĖS ŠEIMOS?????????????
????????????????????????????????????????
?????? ANKSTYVAS VEDYBŲ AMŽIUS???????
????????????????????????????????????????
? TRYS KARTOS PO VIENU STOGU?????????
????????????????????????????????????????
? ?????PAGARBŪS TARPUSAVIO SANTYKIAI?
????????????????????????????????????????
??????????? VYRAS UŽDIRBA PINIGUS?? ???
???????????????????????????????????????
????? ŽMONA RŪPINASI NAMAIS IR VAIKAIS??
????????????????????????????????????????

16. Filmuko
„Geros žmonos gidas“
aptarimas

17. LIETUVOS ŠEIMA
Pagal G. Purvaneckienės atliktą moterų ir
vyrų padėties pokyčių visose srityse
išplėstinį tyrimą
“Moterys ir vyrai Lietuvos visuomenėje”,
Vilnius, 2009
Tai longitiudinis tyrimas “Moteris Lietuvos
visuomenėje”, atliktas pagal tą pačią
metodiką 1994, 2000 ir 2009 m.

18. Lietuvos moterų dalies, kuri pasirinktų
šeimą, kurioje žmona – namų šeimininkė,
o vyras aprūpina šeimą, dinamika
skirtingose amžiaus grupėse
61
50
37
61 61
65
51
38
33
37
31
43
20 18
22
31
24
34
23
15
12
24
21 22
70
60
50
40
30
20
10
0
15-19 20-29 30-39 40-49 50-59 60 ir vyresni
AMŽIUS
LIETUVOS
MOTERYS, %
1991 1994 2000 2009

19. Lietuvos vyrų dalies, kuri pasirinktų
šeimą, kurioje žmona – namų šeimininkė,
o vyras aprūpina šeimą, dinamika
skirtingose amžiaus grupėse
78 76
72
57
61 59
42 41
54
45
49
41
20
32 31
23
18
36
31 31 31
38
28 30
90
80
70
60
50
40
30
20
10
0
15-19 20-29 30-39 40-49 50-59 60 ir vyresni
AMŽIUS
LIETUVOS
VYRAI, %
1991 1994 2000 2009

20. Šeimos funkcijos
Psichosocialinė
Reprodukcinė
Socializacijos
Kultūrinė
Ekonominė

21. Šeimos funkcijų svarba
moterims
19
19
18
18
23
32
31
30
39
41
50
67
18
25
30
34
38
51
63
17
22
30
38
38
44
43
62
0 10 20 30 40 50 60 70 80
Vaikai
Materialinis aprūpinimas
Emociniai ryšiai su sutuoktiniu
Psichologinė parama
Saugumo jausmas
Pagalba vienas kitam buityje
Seksualiniai ryšiai su sutuoktiniu
Poilsis, laisvalaikis
Ištekėjusios statusas
VERTINA "LABAI 1994 2000 2009 SVARBIA" FUNKCIJA, %

22. Šeimos funkcijų svarba vyrams
22
21
16
26
38
42
38
50
53
17
16
18
21
25
29
31
37
49
21
23
16
18
26
37
32
46
45
0 10 20 30 40 50 60
Materialinis aprūpinimas
Vaikai
Seksualiniai ryšiai su sutuoktine
Emociniai ryšiai su sutuoktine
Psichologinė parama
Pagalba vienas kitam buityje
Vedusio statusas
Saugumo jausmas
Poilsis, laisvalaikis
VERTINA "LABAI 1994 2000 2009 SVARBIA" FUNKCIJA, %

23. Idealios Lietuvos šeimos bruožai
Būdingiausi idealios Lietuvos šeimos bruožai:
1. Turinti vaikų (idealus skaičius – 2).
2. Abu tėvai dirba ir abu rūpinasi namais ir
vaikais.
3. Artimi emociniai sutuoktinių ryšiai.
4. Materialiai apsirūpinusi.

24. Vaikų priežiūros darbų pasiskirstymas Lietuvos šeimose
Turintys vaikų iki 12 metų
vyrai, %
Turinčios vaikų iki 12 metų
moterys, %
Šeimoje…… : Vyras Moteris Abu Vyras Moteris Abu
...rūpinasi vaikų maitinimu
1994 1 64 32 2 71 25
2000 4 54 40 3 71 23
2009 1 64 34 3 72 25
…rengia vaikus
1994 3 47 45 4 60 32
2000 3 53 40 3 56 35
2009 2 55 39 1 66 32
...slaugo sergančius vaikus
1994 1 46 49 3 60 34
2000 5 56 33 3 67 28
2009 1 58 40 - 66 33
...žaidžia su vaikais
1994 6 11 77 10 24 59
2000 10 27 58 11 35 49
2009 4 16 77 9 28 62
...padeda vaikams ruošti pamokas
1994 11 24 38 8 30 31
2000 6 30 36 7 42 22
2009 2 31 46 5 45 29

25. Buities darbų pasiskirstymas Lietuvos šeimose pagal vyrų ir moterų nuomonę
Vedę vyrai, % Ištekėjusios moterys, %
Šeimoje tas asmuo, ...., yra: Vyras Moteris Abu Vyras Moteris Abu
...kuris kasdien gamina maistą...
1994 4 73 16 3 76 13
2000 3 79 17 3 81 12
2009 3 77 15 4 78 14
...kuris tvarko butą...
1994 3 60 26 4 66 17
2000 4 79 18 5 73 14
2009 4 68 22 2 70 23
...kuris perka kasdienius pirkinius...
1994 10 50 34 12 56 23
2000 8 64 27 8 67 23
2009 8 50 40 9 57 32
...kuris plauna indus...
1994 4 57 27 5 62 19
2000 5 66 21 3 72 18
2009 3 65 26 4 70 22
...kuris prižiūri ligonius ir senelius...
1994 3 33 37 2 37 33
2000 3 35 26 3 40 23
2009 1 29 26 2 32 26
...kuris skalbia ir lygina...
1994 3 76 14 2 76 14
2000 3 83 11 2 83 9
2009 2 85 9 3 87 5

26. „Žmogaus ir moters
evoliucija“

27. Kaip geriau
ĮMONEI AR
ĮSTAIGAI?

28. KAIP GERIAU
ĮMONEI AR ĮSTAIGAI ?
ORIENTUOTIS TIK Į DARBUOTOJUS
VYRUS IR IŠ DALIES Į NETEKĖJUSIAS
MOTERIS?
LAIKYTI MOTERIS “REZERVINE
DARBO ARMIJA”?
PANAUDOTI ABIEJŲ LYČIŲ
INTELEKTUALINĮ IR EKONOMINĮ
POTENCIALĄ?

29. Kaip geriau
visuomenei?

30. KAIP VISUOMENEI
GERIAU?
abu sutuoktiniai/partneriai dirba
apmokamame darbe
vienas iš sutuoktinių (paprastai
moteris) neapmokamai dirba
namuose, kartu užtikrindama
ugdymo, priežiūros bei kitas
tarpasmenines funkcijas (kažkada
JAV laikėsi tokios politikos)

31. Visiškas ir visavertis
moterų dalyvavimas darbo
rinkoje:
Stiprina valstybę ekonomiškai ir
intelektualiai;
Didina gimstamumą;
Stiprina pensinio draudimo sistemą;
Mažina socialinių pašalpų gavėjų ratą
Todėl būdama suinteresuota moterų
darbu, valstybė negali likti nuošalyje, ir
turi sudaryti sąlygas darbo ir šeimos
pareigų derinimui.

32. VISUOMENĖS IŠLAIDOS
ŠEIMAI
MOKAMOS NĖŠTUMO, GIMDYMO BEI VAIKO
PRIEŽIŪROS ATOSTOGOS
ĮVAIRIOS IŠMOKOS BEI PAŠALPOS
VISUOMENINĖS VAIKO PRIEŽIŪROS
INSTITUCIJOS
NEMOKAMAS MOKSLAS
VAIKŲ PAPILDOMAS UGDYMAS, VASAROS
POILSIS
SENŲ BEI LIGOTŲ ŠEIMOS NARIŲ
PRIEŽIŪRA
PARAMA SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOMS

33. ES – demografinės
problemos
Gyventojų senėjimas, žemas
gimstamumas, nepilnos šeimos –
susieti su moterų dalyvavimu darbo
rinkoje.
Teigiama koreliacija tarp moterų
darbo ir gimstamumo.

35. Suminio gimstamumo rodiklio (TFR)[1]
dinamika 1965-2009 m.
[1] Suminis gimstamumo rodiklis (TFR) - vidutinis gyvų gimusių
skaičius, kurį pagimdytų moteris per savo gyvenimo reproduktyvų
periodą (Statistikos departamentas).
3,00
2,50
2,00
1,50
1,00
0,50
0,00
1965 1968 1971 1974 1977 1980 1983 1986 1990 1993 1996 1999 2002 2005 2008

36. Gimusių ne santuokoje
vaikų dalies dinamika 1985-
2005 m., %
35
30
25
20
15
10
5
0
1985 1987 1989 1991 1993 1995 1997 1999 2001 2003 2005

37. ES – pagrindinės darbo ir
šeimos derinimo priemonės
Vaiko priežiūros atostogos (abiejų tėvų
dalyvavimas)
Lankstus darbo grafikas ir formos,
nepilna darbo diena, socialinės
garantijos, esant lanksčioms darbo
formoms (flexicurity).
Senyvo amžiaus bei ligotų žmonių
priežiūra.
Darbdavių įsijungimas.
Aprūpinimas vaiko priežiūros
institucijomis (kokybiškos, prieinamos,
paslankios darbo valandos)

38. PAGRINDINĖS ŠEIMOS POLITIKOS
PRIEMONĖS, SKATINANČIOS
GIMSTAMUMĄ:
Šeimos ir darbo pareigų derinimas:
Visiškas aprūpinimas visuomeninėmis vaiko
priežiūros institucijomis;
Ilgos vaiko priežiūros atostogos, kompensuojamos
didžiąja uždarbio dalimi;
Pagalba prižiūrint ne tik vaikus, bet ir senus/ligotus
šeimos narius;
Lanksčios darbo formos.
Universalios išmokos;
Lyčių lygybė (ir šeimoje).

39. ES – vaiko priežiūros
atostogos
2 direktyvos:
Motinystės atostogos – 14 sav. prieš
ir/arba po gimdymo;
Vaiko priežiūros atostogos 3 mėn.
nemokamų atostogų motinai ir tėvui
individualiai.
- “Tėvo kvota” (Šiaurės šalys)
ir tėvo atostogos (Baltijos šalys).

40. ES – vaikų priežiūra
Barselonos (ES taryba 2002) tikslai:
Min. 90 proc. vaikų nuo 3 iki privalomo
mokyklinio amžiaus; Apie pusė šalių
įgyvendino. Lietuvoje 2009 m. 73,7 proc., 97
proc. – mieste ir 31,5 proc. – kaime.
Min. 33 proc. vaikų iki 3 m. Tik 5-6 šalys
įgyvendino. Lietuvoje 2009 m. 21,3 proc.,
29,1 proc. – mieste, 5,3 proc. kaime.
Geriausiai Šiaurės ir Vakarų šalys,
blogiausiai – Pietų ir posocialistinės.
Klausimas dėl tinkamo darbo laiko ir
prieinamumo.

42. Literatūra ir šaltiniai
Daukantienė, N. (2006)Darbo rinkos pokyčiai Lietuvoje: moterų ir vyrų padėties aspektai.
FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2006. Nr. 4. P. 46–54
http://www.lygus.lt/uzimtumas/seima-ir-darbas/derinimo-modelis/
,,Moterų ir vyrų teisių, pareigų, galimybių šeimoje ir darbe
suderinamumas: sociokultūrinė analizė”,2007, Prieiga internete: http://www.socmin.lt/index.php
?-732855570
LIETUVOJE TAIKOMŲ LANKSTAUS DARBO ORGANIZAVIMO FORMŲ TEISINIO
REGULIAVIMO ĮVERTINIMO STUDIJA, 2011, Prieiga internete:www.zef.lt/zef/index.php?
id=87&did=81
G. Purvaneckienė
“Moterys ir vyrai Lietuvos visuomenėje”, Vilnius, 2009
V. Šidlauskienė, G. Purvaneckienė ir kt. (2009) „Įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA)
skatinimas Lietuvoje“ http://eige.europa.eu/lt/content/frequently-asked-questions
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php?
title=File:Total_fertility_rate,_1960-2011_%28live_births_per_woman
%29.png&filetimestamp=20130129121040
http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?
MainTable=M3010508&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3213&IQY=&TC=&ST=
ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rv
ar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=