Mokinių darbai projektui Klaipėdos kraštas - kultūrų kryžkelė.

1. KLAIPĖDOS KRAŠTO VIRTUVĖ

2. Klaipėdos virtuvė vystėsi vokiečių, anglų, olandų, kuršių, lietuvininkų,
(būrų, šišioniškių), žemaičių ir net prancūzų virtuvių įtakose, ir todėl per
daugelį amžių susiformavo savaiminga, išskirtinė klaipėdietiška virtuvė su
savo valgių gamybos technologija ir būdais, instrumentarijumi, išskirtiniu
maisto produktų panaudojimu, skoninėmis, aromatinėmis ir
konsistencinėmis savybėmis.

3. Žuvienė - apeiginis sakralinis valgis. Ji turėjo griežtas gamybos taisykles, buvo tikima, kad jų
nesilaikant nesisekdavo žvejyba arba net pradės mažėti žuvų jūroje ir mariose.
Žuvienė (zivina) su lydekos galva, pagardinta morkų griežinėliais, rauginto agurko griežinėliu ir
krapo šakele. Kuršiuose žuvies galva būdavo duodama namų šeimininkui arba gerbiamam
svečiui, , nes rakinėti žuvies galvą ir valgyti retus kąsnelius tikram žvejui yra ne tik didžiausia
palaima, bet ir sakrališkai perduodama auka žuviai, o ji savo ruožtu valgytojui suteikia
išmanymo kaip tą žuvį puoselėti ir gaudyti.

4. Daug išskirtinių, būdingų tik Klaipėdai valgių, buvo sukurta uostamiestyje. Net
dabar pasaulyje žinomi garsieji Mėmelio strimelių tefteliai (kukuliai) pomidorų
padaže, Mėmelio menkės tefteliai (kukuliai) kaparėlių padaže, ruginės tešlos abese
keptas kiaulienos kumpis, jautienos šnelkliopsai, troškinti grietinėje su baravykais,
didysis kiaulienos kepsnys - Mėmelio štufatas, ypač garsūs buvo Mėmelio štrudelis
su vyšniomis ir riešutais, Mėmelio slyvų pudingas ir Mėmelio meduolis, kuriuos
valgydavo užsigerdami žemaitiška medaus gira.

5. Atskiros odės vertas Mėmelio balandis su vynuogių padažu, - tam
tikslui Mėmelio karvelių augintojai išvedė net specialią valgomųjų
balandžių rūšį.

6. O jau saldumynų !.. Kokių būdavo pyragaičių, tortų, keksų, ptifūrų,
eklerų, meduolių, štraizelių, štrizelių, o Klaipėdos štrudelis buvo
žodžiai nenusakomas gardėsis, - jo paragavęs, amžiams skonį
prisimindavai...

7. Ne tik Klaipėdoje, bet ir mažuose Klaipėdos krašto miesteliuose,
kaimuose, vienkiemiuose buvo kasdienis būtinas ritualas: visi
Klaipėdos krašto žmonės 16 val. sėsdavo prie stalo gerti kavos. Ir ne
tos iš gilių, o tikrų tikriausios kavos pupelių.