Juozo Pundziaus pranešimas Rotary Apygardos konferencijoje

1.  NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

2. Sveika gyvenimo brandaiššūkis Lietuvai
Prof. Juozas Pundzius
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

3. Sveika gyvenimo branda arba
sveikas senėjimas
Tai vienas iš valstybės ir
visų šalies gyventojų
rūpesčių, kad Lietuvos
žmonės gyventų kuo ilgiau
ir tie ilgo gyvenimo metai
būtų kuo sveikesni, o tuo
pačiu – ir laimingesni.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

4. Kokia yra Lietuvos žmonių
sveikata?
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

5. Demografinė situacija Lietuvoje
2002 – 2012 metais
(2002 – 2011 m. rodikliai perskaičiuoti nustatytu nauju gyventojų skaičiumi, remiantis Lietuvos
Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatais, 2012 m. pateikiami išankstiniai
Lietuvos Statistikos departamento duomenys)
Demografiniai
duomenys
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
Vidutinis
metinis
nuolatinių
gyventojų
skaičius, tūkst.
3440,7
3411,9
3372,2
3314,7
3259,8
3221,1
3189,4
3156,7
3094,8
3030,2
2993,5
Gimstamumas
1000 gyventojų
8,7
9,0
9,0
9,2
9,6
10,1
11,0
11,6
11,5
11,3
11,4
Mirtingumas
1000 gyventojų
11,9
12,0
12,3
13,2
13,7
14,2
13,7
13,3
13,6
13,5
13,7
Natūrali kaita
1000 gyventojų
-3,2
-3,0
-3,3
-4,0
-4,1
- 4,1
-2,7
-1,7
-2,1
-2,2
-2,3
Kūdikių
mirtingumas
1000 gyvų
gimusiųjų
7,9
6,8
7,9
6,9
6,8
5,9
5,0
5,0
4,3
4,2
-
71,79
72,05
71,99
71,32
71,12
70.92
71,94
73,10
73,45
73,65
-
Vidutinė tikėtina
gyvenimo
trukmė, metais
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

6. Vidutinės tikėtinos gyvenimo
trukmės pokyčiai
74
73,65
73,45
73,1
73
72,19
72,1972,1 72,2
71,91
71,78
71,76
71,39
71,1
71,08
72
71
70
71,9
70,9
70,26
20
09
20
10
20
11
20
08
20
07
20
06
20
05
20
04
20
03
20
02
20
01
20
00
19
99
19
98
19
97
19
96
69
Su mirtingumo rodikliais susijusi vidutinė tikėtina gyvenimo
trukmė paskutiniaisiais metais ilgėja. 2011 metais vėl pailgėjo,
pasiekdama 73,65.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

7. Moterų ir vyrų vidutinės gyvenimo
trukmės (VGT) pokyčiai
Moterų VGT 2011 m. padidėjo iki
79,14 m. ir yra didžiausia nuo 1990 m.
Vyrų VGT 2011 m. taip pat padidėjo
iki 68,05 m. ir yra didžiausia nuo
1990 m.
Vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas – 11,11 metų.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

8. Vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės
skirtumo tarp moterų ir vyrų kaita
Lietuvoje ir ES
Metai
13
12
11
10
9
Lietuva
EU-27
EU -15
8
7
6
2010
2005
2000
1995
1990
1985
1980
1975
4
1970
5
Šalt.: WHO/EURO HFA DB, 2011
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

9. Susirūpinimą keliančių demografinių
rodiklių dinamika
• Daugelį metų mažėjęs natūralus gyventojų prieaugis
2006 - 2007 m. buvo pasiekęs net - 4,1/1000 gyventojų.
• 2012 m. šis rodiklis taip pat išliko neigiamas: -2,3/1000
gyventojų (2009 m. buvo -1,7).
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

10. Gimstamumo pokyčiai Lietuvoje
2001 – 2012 metais
14
12
10
8
6
4
2
0
11,0
9,1 8,7
9,0
9,0
9,6
9,2
11,5
11,6
10,1
11,4
11,3
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
/1000 gyv.
Valstybei parodžius rūpestį ir padidinus
finansines garantijas šeimoms 2009 m.
užfiksuotas aukščiausias per pastarąjį
dešimtmetį gimstamumo rodiklis: jis siekė 11,6
gimusiųjų /1000 gyventojų.
Pastaruosius ketverius metus gimstamumas stabilizavosi ir 2012 m. buvo 11,4.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

11. Sveikatos rodiklių palyginimas
Europos regione
•
Lyginant Europos regiono šalis, stebimas Lietuvos sveikatos rodiklių
atsilikimas nuo kitų šalių.
•
•
•
Gyvenimo trukmė, kuri buvo aukštesnė negu kitų Baltijos šalių, dabar yra
žemiausia regione.
Tuberkuliozės paplitimas yra 70 proc. aukštesnis negu naujųjų ES šalių
vidurkis.
Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, o ypač nuo išeminės širdies ligos,
yra didžiausias tarp regiono šalių.
Mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių taip pat stulbinamai aukštas, o ypač
yra didelis savižudybių skaičius - didžiausias tarp visų Europos ir Centrinės
Azijos šalių.
Alkoholio vartojimo sukeltas mirtingumas yra daugiau negu dvigubai didesnis
už naujųjų ES šalių vidurkį.
Rūkymo sukeltas mirtingumas taip pat yra didžiausias tarp kitų Europos šalių.
Mirtingumas nuo vėžio yra apie vidurkį.
•
Gimdyvių ir kūdikių mirtingumas yra geresnis už kitų šalių vidurkius.
•
•
•
•
Pasaulio banko vertinimas, 2009 m. gegužė
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

12. Iššūkiai žmonių sveikatai
(Universalūs - viso pasaulio ir Lietuvos)
•
•
•
•
•
•
Populiacijos senėjimas.
Gyventojų migracija po pasaulį ir koncentracija miestuose.
Lėtinės neinfekcinės ligos (ypač širdies ir kraujagyslių ligos bei
depresija) yra lemiančios didžiausią sergamumą, mirtingumą ir
prarastų metų skaičių.
Sveikatos priežiūros sistemos, nebepakeliančios augančių kaštų
(ekonominė sveikatos sistemos krizė).
Pirminė sveikatos priežiūra yra silpna ir nepakankama prevencijos
srityje.
Visuomenės sveikatos pajėgos pasenusios.
Pagal PSO Europos biuro direktorę Z.Jakab
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

13. 65 METŲ IR VYRESNIO AMŽIAUS GYVENTOJŲ DALIES
POKYČIAI 2001-2011 M.
Lietuvoje stebimas spartus gyventojų senėjimas. 2011 m. pradžioje 16,5 procento
gyventojų buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus.
Šaltinis: Higienos institutas, Sveikatos informacijos centras
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

14. Pagyvenę žmonės pagal lytį ir amžiaus
grupes 2011 m. (metų pradžioje, tūkst.)
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

15. GLOBALI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS
EKONOMIKOS KRIZĖ
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

16. Globalios sveikatos priežiūros
krizės ekonominės priežastys
• Ligų plitimas parankus medicinos pramonei, kuri sukuria
naujas labai brangias technologijas ir siūlo jas įsigyti
sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, o pacientai vis
primygtinai reikalauja, kad valstybė finansuotų šias
technologijas jų gydymui, nežiūrint to, kad tapo ligoti dėl
savo nesveikos gyvensenos.
• Tai ypač išaugino sveikatos priežiūros kaštus.
• Daugelis valstybių nebepakelia tokios finansinės naštos ir
desperatiškai ieško sprendimų, kaip suvaldyti šią krizę
(netgi JAV, kur sveikatos priežiūrai skiriama iki 17 proc. nuo BVP).
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

17. Pasaulio sveikatos viršūnių susitikimas 2012
Berlynas, 2012 m. spalio 22-23 d.
Pagerinti efektyvumą, sumažinant neigiamas
krizės pasekmes
•Pašalinti neefektyvias ir nereikalingas
tarnybas
•Racionalizuoti vaistų skyrimą
•Perkelti daugiau paslaugų iš stacionaro į
pirminę grandį ir ambulatorinę priežiūrą
•Investuoti į infrastruktūras, kurių naudojimo
išlaidos yra mažesnės
•Sumažinti mažiausiai ekonomiškai efektyvių
tarnybų skaičių
Iš PSO Europos biuro direktorės Z.Jakab pranešimo
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

18. Visos iki šiol aptartos problemos susijusios su asmens
sveikatos priežiūra, kuri ekonomiškai yra labai
brangi, bet žmonių sveikatai turi įtakos tik 10%.
10%
20%
50%
Gyvensena
Aplinka
20%
Paveldimumas
Sveikatos
priežiūra
Sveikatą ir jos rodiklius įtakojančių veiksnių santykis
(PSO duomenų bazė)
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

19. Aplinkos įtaka sveikatai - 20%
•
•
10
20
20
Sveika ir saugi fizinė aplinka
Saugus maistas
50
• Saugi socialinė aplinka
• Palanki psichinė aplinka
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

20. Saugios ir sveikos socialinės aplinkos
užtikrinimas
• Neįmanoma greitai pakeisti sveikatą įtakojančių socialinės
aplinkos veiksnių:
–
–
–
–
–
materialinės gerovės visiems gyventojams užtikrinimo,
socialinės diferenciacijos,
socialinių garantijų stokos ir skurdo lygio,
išsilavinimo lygio,
gyvenamosios vietos (kaimo ir miesto) aplinkos.
Bendra ekonominės ir
socialinės šalies gerovės raida
turės nemažos įtakos Lietuvos
žmonių sveikatai.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

21. Saugios ir sveikos psichinės aplinkos
užtikrinimas
• Lietuvoje ypač aktuali visuomenės psichikos sveikatos
problema, lemianti:
– didžiausią savižudybių skaičių Europoje,
– vieną iš didžiausių Europoje nelaimingų ir patyčias patiriančių vaikų
skaičių,
– didelį nedarnių šeimų, išsituokusių asmenų skaičių,
– nepagarbos kitam asmeniui ir supratimo stoką,
– aukštą neurozių ir kitų psichikos sutrikimų lygį.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

22. Saugios ir sveikos psichinės aplinkos
užtikrinimas
•
Negalima reikalauti iš Valstybės ir ją atstovaujančios valdžios pilnos
atsakomybės už šalies socialinę ir ekonominę būklę, įtakojančią
psichikos sveikatą.
•
Tačiau nebegalima pateisinti Valstybės institucijų neveiklumo,
politinės valios ir drąsos trūkumo suvaldant visuomenės, ypač vaikų,
psichiką žalojančius subjektyvius veiksnius, tai yra destrukcinę veiklą
daugumos masinių informavimo priemonių, kurios be atsakomybės:
– griauna žmonių pasitikėjimą valstybe, visuomene, visomis institucijomis
(politikais, vykdomąja valdžia, bažnyčia, medikais ir pan.),
– devalvuoja moralines vertybes,
– iškreipia žmonių pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą, grūsdamos blogas naujienas,
smurtą, banalias demoralizuotas pramogines laidas, pigų užsienio šlamštą .
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

23. Sveika gyvensena 50 proc. lemia
žmonių sveikatą
- Sveikatą žalojantys veiksniai
(tabakas, narkotikai, alkoholis)
10
20
20
50
- Fizinis aktyvumas
- Subalansuota ir nuosaiki mityba
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

24. Pasaulinės sveikatos priežiūros
krizės pagrindinė priežastis
Neteisinga, neefektyvi sveikatos strategija
Sistema orientuota į ligų gydymą:
• Ji iki tam tikro lygio leidžia prailginti gyvenimo trukmę ir
sumažinti mirštamumą nuo pagydomų (ypač ūminių) ligų.
Politika nepakankamai orientuota į ligų
prevenciją:
• Nesveikos gyvensenos sąlygotos lėtinės neinfekcinės
(neišgydomos) ligos tapo skaudžiausia rykšte, reikalaujančia
“liūto dalies” - iki 80 % - sveikatos priežiūros sąnaudų:
– vien diabeto ir metabolinio sindromo kontrolė reikalauja iki 20 %
sąnaudų,
– vėžio kontrolė pareikalauja tik 5% sąnaudų.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

25. Mirtingumo rizikos faktoriai
išsivysčiusiose šalyse 2000m.
Mirč ių s kaič ius /100000 g yv .
Nes aug us s eks as
Darbo s aug a
O ro už terš tumas
Alkoholis
F iz inis neaktyvumas
Nes veika mityba
Ants voris
Hipercholes terolemija
Tabakas
Arterinė hipertenz ija
Mirčių s kaičius /100000
g yv.
0
100 200 300 400Iš PSO duomenų bazės
0
0
0
0
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

26. Pagrindinės Lietuvos vyrų ir moterų mirties priežastys
2011 m.
(procentais)
Vyrai
47.7
Moterys
64.1
4,5
7,5
21,5
4,4
1,7
4,3
5,5
6,4
17,9
13,5
Kraujotakos sistemos ligos
Piktybiniai navikai
Virškinimo sistemos ligos
Išorinės mirties priežastys
Kvėpavimo sistemos ligos
Kitos priežastys
Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras, 2012
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

27. Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija
įgalina:
• iš esmės sumažinti sergamumą,
• ženkliai sumažinti mirtingumą,
• prailginti sveiko gyvenimo trukmę – užtikrinti sveiką
senėjimą (brandą) sukurti sveikesnę ir stipresnę visuomenę.
Tai raktas įveikti pasaulinę ekonominę sveikatos
priežiūros krizę.
Tai deklaruojama visuose Pasaulio sveikatos organizacijos, sveikatos ekspertų
viršūnių susitikimuose, kongresuose, konferencijose.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

28. Sveika gyvensena –
pasaulio ekspertų įvardijamas
prioritetas
Pasaulio sveikatos organizacija perspėja:
Jei žmonės:
• laikytųsi taisyklingos mitybos principų
• būtų fiziškai aktyvūs
• nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų
Galima būtų išvengti:
• 80 proc. kardiovaskulinių susirgimų
• 90 proc. II -ojo tipo diabeto
• 30 proc. onkologinių susirgimų
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

29. Sveikatą žalojančių veiksnių kontrolė
(alkoholis)
•
Didžiuliai suvartojamo alkoholio kiekiai ir su tuo susijusios
visuomenės socialinės ir sveikatos problemos įvardijamos kaip
Lietuvos problema Nr.1
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

30. Sveikatą žalojančių medžiagų
pasiūlos apribojimas
Tai privalomas įpareigojimas kiekvienai valdžiai, kuri
atstovauja Valstybę, deklaruojančią rūpinimąsi žmonių
sveikata (LR Konstitucijos 53 str.)
Valstybė disponuoja jėgos ir fiskalinės politikos
įrankiais, kurie yra efektyviausi tabako, alkoholio ir
narkotikų kontrolėje.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

31. Sveikatą žalojančių medžiagų
pasiūlos apribojimas
Pasaulio patirtimi ir moksliškai pagrįsti efektyviausi metodai yra
įstatyminiai draudžiamieji instrumentai, kuriuos etiška valdžia
privalo efektyviai išnaudoti, apsaugodama savo piliečius nuo
sveikatą žalojančių medžiagų (alkoholio, tabako, narkotikų)
paplitimo:
• Reklamos uždraudimas
• Pardavimų laiko apribojimai
• Pardavimų vietos ir amžiaus
apribojimai
• Akcizai
Valstybės pareiga per fiskalinę politiką sudaryti sąlygas,
kad nesveikai gyventi būtų per brangu.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

32. Sveikos gyvensenos
(judėjimo ir mitybos pusiausvyros)
A-B-C
• Valgyti tiek, kiek reikia normaliam gyvenimui užtikrinti
(valgyti tam, kad gyventum, o ne gyventi tam, kad valgytum).
• Bent minimaliai (nors 30 min. per dieną) fiziškai pajudėti.
• Perteklines su maistu gautas kalorijas “sudeginti” papildomu fiziniu
krūviu.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

33. Sveikos gyvensenos ABC
Šiuolaikinis pasaulis daugeliui žmonių suteikia
galimybes be fizinio krūvio užtikrinti pagrindinius gyvenimo
poreikius.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

34. Fizinio pasyvumo ir persivalgymo
tendencijos pasaulyje
Gerėjant buičiai persivalgymas ir fizinio aktyvumo mažėjimas tampa
visuotine norma mažiau civilizuotose grupėse:
– labai ryškios nutukimo ir diabeto augimo tendencijos tarp Afrikos ir Arabų
šalių gyventojų, kurie anksčiau badavo, o dabar, “gyvendami virš naftos”,
nebesugebėjo prisitaikyti prie naujo pagerėjusio gyvenimo suteikiamų
vertybių;
– tos pačios genties indėnai, gyvenantys JAV, 2 kartus dažniau serga diabetu
dėl nutukimo, negu kitapus sienos gyvenantys Meksikos gentainiai.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

35. Fizinio pasyvumo ir persivalgymo
pasekmės Lietuvoje
Tik nedaugelis turtingesnių ir išsilavinusių žmonių įsisąmonino, kad
valgis nėra pagrindinė vertybė, o jeigu juo yra piktnaudžiaujama, tai
būtina jį “sudeginti” fiziniu krūviu.
Lietuvoje kas trečias suaugęs
turi antsvorį, o nuo 1980 metų
nutukusiųjų skaičius padidėjo
dvigubai.
Nerimą kelia vaikų nejudrumo
didėjimas ir su tuo susijusios jų
fizinės būklės blogėjimas.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

36. Lietuvos gydymo įstaigose registruotų
sergančiųjų cukriniu diabetu dinamika
Lietuvoje nustatyta tik 35 proc. visų asmenų, sergančių
2 tipo cukriniu diabetu.
(SAM, LSIC)
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

37. Persivalgymo ir nejudrumo kaina
• Lėtinių neinfekcinių ligų gydymui išleidžiama iki
75% viso sveikatos biudžeto.
Vien diabetui ir metaboliniam sindromui gydyti JAV
išleidžiama 20% viso sveikatos biudžeto.
• Visų kitų ūminių būklių kontrolei išleidžiama tik 20%
lėšų.
• Vėžio kontrolei - tik 5% lėšų.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

38. Fizinio aktyvumo būklė Lietuvoje
• Pagal Eurobarometro tyrimą:
–
–
–
–
44 % lietuvių niekada nesimankština ir nesportuoja (Švedijoje - 6 %)
14 % lietuvių neturi jokio fizinio aktyvumo (Švedijoje - 2 %)
Tik 12 % lietuvių yra fizinio aktyvumo sporto klubų nariais (Vokietijoje - 61 %)
Lietuvių moksleivių fizinio pasirengimo lygmuo yra vienas prasčiausių
Europoje
Eurobarometer 72.3. Special Eurobarometer
334: Sport and PA, March 2010
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

39. Valstybės įtaka sveikos
gyvensenos kultūrai
Tiesiogiai įstatymais uždrausti per gausiai,
nesveikai maitintis bei priversti žmones judėti
valstybė negali
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

40. Pasaulyje pasiteisinusi sveikos gyvensenos
užtikrinimo valstybės politika
Efektyviausia fiskalinė politika:
• Ženkliai didesnis nesveiką gyvenimo būdą
besirenkančio žmogaus sveikatos draudimo mokestis;
• Nepalankių sveikatai maisto produktų akcizo didinimas;
• Nesveikų maisto produktų reklamos ir platinimo
apribojimai.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

41. PSO rekomenduojama fiskalinė politika
sveikatos stiprinimo srityje
Naujoji Europos sveikatos politika Sveikata 2020
Azerbaidžanas, Baku, 2011 m. rugsėjo 12-15 d.
Rekomendacijos
“Sveikata kitų valstybės sektorių politikoje”:
Fiskalinė politika:
• alkoholio, tabako apribojimo ir sveikatai palankių
produktų promocijos srityje.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

42. Mažiau efektyvios, bet būtinos sveikos
gyvensenos ugdymo priemonės
Kitos mažiau efektyvios, bet pasaulyje
pasiteisinusios sveikos gyvensenos ugdymo
kryptys:
• Sveiko gyvenimo būdo ir motyvacijos propagavimas per
įtaigią reklamą, leidinius, parodomuosius masinius
sveikatinimo renginius, sveikatingumo mokyklas ir pan.;
• Sveikos gyvensenos ugdymo užtikrinimas bendro lavinimo,
aukštosiose mokyklose ir kituose organizuotuose kolektyvuose;
• Neorganizuotos visuomenės dalies sveikos gyvensenos
ugdymo ir priežiūros programos;
• Tolygus lengvai pasiekiamos sveikatinimo infrastruktūros
išvystymas visoje šalyje.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

43. Sveiko gyvenimo būdo propagavimo
krypties keitimo pagrindas
Žmogaus yra silpnas, kad vienas ištesėtų savo pasiryžimą sveikai
gyventi:
• Iš 100 žmonių, nusprendusių, kad reikėtų sportuoti, tik 20 nusiperka
abonentus, aprangą, inventorių. Iš jų 80 proc. nustoja sportuoti per
pirmuosius 2 mėnesius.
Būtina padėti žmogui
išlaikyti motyvaciją
sveikai gyventi.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

44. Naujos sveiko gyvenimo būdo
propagavimo kryptys
• Dabar vyrauja pažintinė retorika apie sveikos gyvensenos teikiamą
gėrį (tai dažniausiai medikų teikiamos jau gerokai įkyrėjusios,
daugeliui daug kartų girdėtos, todėl ir neefektyvios žinios).
• Reikia perduoti sveikatos ugdymo iniciatyvą edukologams
psichologams, kurie turi sukurti:
• motyvacijos sveikai gyventi formavimo metodikas,
• vienas kito palaikymo psichologinės metodologijos plėtrą.
Pavyzdys:
Viena iš efektyvių metodikų, kai vaikas
išmokomas mokykloje, kaip reikia
pamokyti savo tėvus sveikai gyventi ir
po to kontroliuoja tėvų veiksmus.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

45. Fizinis aktyvinimas organizuotuose
kolektyvuose
Lietuvos problema - tradicinės fizinio
lavinimo formos mokyklose nesuformuoja
poreikio pakankamai judėti – o kartais net
ir atgraso nuo jo.
• Būtina peržiūrėti jaunosios kartos fizinio ugdymo principus
- akcentuojant vidinės motyvacijos judėti formavimą.
Nežiūrint daugkartinių NST raginimų, Lietuvoje “ledai” nepajudėjo.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

46. Fizinio aktyvumo skatinimas
mokykloje
•
Būtina iš esmės peržiūrėti mokymo programas, mažinant
suteikiamų žinių krūvį , o užtikrinant pakankamą vaikų fizinį
aktyvumą bei formuojant judėjimo įpročius ateities gyvenimui.
•
•
•
Būtina ieškoti įvairesnių fizinio aktyvumo formų
(pėsčiųjų ar dviračių žygių).
Mergaitėms, kurių prigimčiai nėra artimas varžybinis
motyvas, organizuotinos joms priimtinesnės estetiško
fizinio aktyvumo formos, pvz., šokiai.
Gerai, kad atsisakyta fizinio lavinimo pažymio, bet
mokytojas turėtų užtikrinti, kad visi moksleiviai ne
tik pakankamai judėtų kiekvieną dieną, bet ir tam
jaustų vidinį poreikį
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

47. Neorganizuotos visuomenės
sveikatinimas
Įvardinti visuomenės sluoksnius, kuriems taikytinos
skirtingos poveikio priemonės:
• Apie 10 % žmonių, kurie, nežiūrint propagandos ir reklamos,
aktyviai ir sveikai gyvena;
• Apie 10 % žmonių, kurie, nežiūrint propagandos ir reklamos,
niekada nesportuos ir sveikai negyvens;
• Apie 10 % dažniausiai išsilavinusių ir turtingų žmonių, kurie,
suvokę sveikatos vertę, pradeda aktyviai, sveikai gyventi.
Dėl šių visuomenės grupių valstybė neturi didelio rūpesčio
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

48. Neorganizuotos visuomenės
sveikatinimas
• Apie 70 % žmonių yra per silpni, kad išlaikytų
motyvaciją sveikai gyvensenai.
• Iš jų didelė grupė žmonių turi grėsmingą riziką susirgti
arba jau serga lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.
Ši visuomenės grupė
reikalauja didžiausio
valstybės rūpesčio.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

49. Neorganizuotos visuomenės fizinio
aktyvumo skatinimo formos
• Sporto klubai
• Visuomenės masiniai renginiai
• Sveikatinimo mokyklos
Masiniai renginiai (bėgimai, slidžių
žygiai, maudymasis žiemą) yra
atraktyvūs ir sveikintini kaip stiprinantys
motyvaciją, tačiau jie patraukia tik labai
mažą visuomenės dalį, yra epizodiniai ir
mažai efektyvūs.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

50. Fizinio aktyvinimo politikos pamokos
• Klubinio
sporto (fitness, teniso ir kt.) formos
nuolatiniam fiziniam aktyvumui palaikyti įtraukia tik
labai mažą visuomenės dalį.
Daugeliui susiformuoja ne vidinis
poreikis kiek galima daugiau judėti
dėl savo sveikatos, o tik
įsipareigojimas “atidirbti sporto
klube”.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

51. Nauja fizinio aktyvinimo kryptis –
spontaninis fizinis aktyvumas
• Šiuolaikinės naujosios fizinio aktyvinimo strategijos
orientuotos į spontaninį fizinį aktyvumą ir į tai turėtų būti
koncentruojamas valstybės dėmesys
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

52. Sveikos gyvensenos motyvacijos
palaikymo dalyviai
• Kiekvienam visuomenės nariui reikia, kad jį
paskatintų ir palaikytų jam įtakingi autoritetai:
–
–
–
–
–
–
Šeimos nariai
Draugai
Kaimynai
Darbdaviai
Bendradarbiai
Bažnyčia ir pan.
–
Pomėgių grupės
• Šiems palaikymo dalyviams būtina paruošti specialias
psichologinio poveikio metodologijas, apmokyti ir nuolat
priminti tą daryti
• Tai turėtų būti Visuomenės sveikatos biurų veiklos dalis
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

53. Sveikos gyvensenos motyvacijos
palaikymo dalyviai
• Efektyviausios yra “Pomėgių grupės”
• Bendrų interesų ir pomėgių vienijami šeimos, draugų,
kaimynų, bendradarbių rateliai
• Jos yra patvaresnės, pasižymi stipria tarpusavio pagalba,
palaikant narius ištesėti savo pasiryžimus sveikai gyventi
(analogija – anoniminių alkoholikų grupės)
Deja, Lietuvoje nėra pomėgių grupių skatinimo strategijos ir programų.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

54. Sveikos gyvensenos motyvacijos
palaikymo dalyviai
• Darbdavio, kaip gana įtakingos institucijos, panaudojimas
skatinti žmogų sveikai gyvensenai
– Labai sparčiai plinta JAV, Japonijoje, Kinijoje ir kt.
– Schema:
• Darbdaviai sumokėdami pinigus užsako specialioms
kompanijoms darbuotojų sveikatinimo programą;
• Dirbantieji bei jų šeimos nariai mokomi ir motyvuojami sveikai
gyventi ir padėti vienas kitam, pasitelkiant psichologus;
• Kontroliuojami pagrindiniai sveikos gyvensenos rodikliai
(svoris, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas ir pan.);
• Panaudojant žaidybinius elementus, darbuotojus, pasiekusius
gerų rezultatų, darbdavys viešai giria, premijuoja ir pan.
Deja, Lietuvoje šioje srityje nieko nėra padaryta.
Negana to, daugelis visuomenės sveikatos
pareigūnų apie tai net nėra girdėję.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

55. Žmonių sveikatai tarnaujančios
infrastruktūros kūrimo prioritetai
• Nacionalinį Valstybės susirūpinimą turi kelti
apverktina sveikai gyvensenai tarnaujanti
infrastruktūra:
• Lietuvos dviračių takų ilgis yra dešimtis kartų
trumpesnis už Skandinavijos, Olandijos ir kitų
pažangių šalių takus.
• Miestų gatvėse praktiškai nėra išskirtų dviračių
juostų, todėl dviračiu važiuoti yra labai nesaugu.
Milijardą kainuosiantis Vilniaus taip vadinamasis
nacionalinis stadionas tikrai nėra nacionalinis
prioritetas stiprinant žmonių sveikatą, o yra
skirtas gana pelningam sporto ir pramogų verslui ir
tokio tipo infrastruktūros plėtra neturėtų būti
visuomeninių finansų panaudojimo prioritetas.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

56. Žmonių sveikatai tarnaujančios
infrastruktūros kūrimo prioritetai
• Paradoksas: efektyviausio spontaninio judėjimo skatimui reikia labai
nebrangios infrastruktūros, tačiau Lietuvoje ji labiausiai apleista.
Sveikai gyventi yra pigu
•Visuomeninių finansų
panaudojimo prioritetas turėtų būti
rekreacinės lengvai pasiekiamos
saugios aplinkos sutvarkymas
visose šalies vietovėse.
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

57. Praktinio sveikos gyvensenos
įgyvendinimo problemos
Sveikai gyventi, atrodytų, yra paprasta, bet iš tiesų labai sudėtinga
sveiką gyvenimo būdą įgyvendinti visuotinai.
Pasaulio ekspertai neretai diskutuoja, ar išvis įmanoma pasiekti, kad
bent didžioji žmonių dalis gyventų sveikai.
Pastaruoju metu optimistų atsiranda daugiau - remiamasi didžia
dalimi sėkmingu senuoju suomių FINBALT projektu.
2012 metais NST ir NVO organizavo
sveikatinimo
konferenciją,
kurioje
pagrindinį pranešimą perskaitė ir savo
patirtimi pasidalino “suomių stebuklo”
kūrėjas Prof. Pekka Puska
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

58. Visuotinos sveikos gyvensenos
realizavimo perspektyvos
• Kiekvienai visuomenei tai vienas didžiausių iššūkių, nes:
– Draudiminiais instrumentais (įstatymais) negalima priversti žmonių
taisyklingai bei saikingai maitintis ir daugiau judėti;
– Šį tikslą galima pasiekti tik ugdant kiekvieną asmenybę ir jo
motyvaciją sveikai gyvensenai, tačiau ugdymo ir mokymo
instrumentai yra daug mažiau efektyvūs negu draudiminė sistema;
– Ugdymo asmenybę reikšmingiausią poveikį turi artimiausia ir
įtakinga žmogaus aplinka. Todėl būtina socializuoti kiekvieną
asmenybę ir burti į grupes. Didelę įtaką turi visuomeninės
organizacijos.
– Ypač daug gali padaryti ROTRY judėjimas, turintis didžiulę
organizuotos veiklos patirtį ir kilnius tikslus
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 

59. Sujunkime pastangas
Lietuvos žmonių sveikatos labui
 NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 