4. Globalinis atšilimas
Globalinis (pasaulinis) atšilimas - per
paskutinius dešimtmečius fiksuojamas Ţemės
atmosferos prie paviršiaus ir vandenynų vidutinės
temperatūros didėjimas. Per XX amţių vidutinė
pasaulinė temperatūra pakilo 0,74 0,18 C. Nors
milijonų metų laikotarpyje planetos temperatūra
kito nuolat, pastarasis atšilimas laikomas pernelyg
staigiu ir siejamas su ţmogaus veiklos paskatintu
šiltnamio efektu. Šiltnamio dujos, šildančios Ţemės
paviršių bei apatinius atmosferos sluoksnius,
išskiriamos deginant naudingąsias iškasenas; ţemės
ūkio, ypač gyvulininkystės, veiklose.
5. Globalinio atšilimo
prieţastys
Klimatas kinta tiek dėl natūralių vidinių klimato
sistemos procesų, tiek dėl išorinių natūralių arba
antropogeninių veiksnių poveikio. Šie išoriniai veiksniai yra
saulės aktyvumas, ugnikalnių išsiverţimai, Ţemės orbitos
kitimas ir šiltnamio dujos. Mokslininkai teigia, kad dabartinį
klimato atšilimą iš esmės lėmė šiltnamio dujų pagausėjimas,
tačiau tebevyksta tyrimai siekiant įtikinamesnio pagrindimo.
Nei vienas iš išvardytų išorinių veiksnių nesukelia greito ir
tiesioginio poveikio planetos klimatui – tiek dėl planetos
vandenynų šiluminės inercijos, tiek dėl kitų netiesioginių
pasekmių galutiniai klimato pokyčiai uţdelsia. Pvz., netgi
stabilizavus šiltnamio dujų koncentraciją atmosferoje iki 2000
m. lygmens, klimatas vis tiek atšiltų apie pusę laipsnio.
7. Norvegijoje,Trondheime, t
vyravusi oro temperatūra
nuo 2013m. Sausio
mėnėsio nuo 27d. iki 31d.
ir 2014m. 01mėn.27d.01mėn.31d. temperatūra:
4
3
2
1
0
-1
-2
-3
-4
-5
2013
2014
8. Tyrimo išvada
• Aiškiai matoma, kad oro temperatūra 2014
metais yra ţemesnė uţ 2013 metų, o tai
įrodo, kad oro uţterštumas didėja, kinta Ţemės
orbita. Turime suvokti, jog nesilaikant
reikalaujamų taisyklių greitu metu mūsų
Ţemėje įvyks globalinis atšilimas, dėl kurio
būsime kalti mes, šios ţemės gyventojai.
10. Vidutinė temperatūra
pasislenka labai
nedaug, tačiau iš karto
sumaţėja šaltų dienų
kiekis ir nepaprastai
išauga karštų dienų
skaičius. Vidutinei
temperatūrai padidėjus
keliais
laipsniais, pasaulyje
viskas apsiverčia
aukštyn kojomis.
11. Esamos globalinio atšilimo
pasekmės
Kai kurie pokyčiai, bent dalimi susieti su pasauliniu
atšilimu, ţmogaus gyvenime bei natūralioje
aplinkoje jau yra pastebimi. Tai kalnų ledynų
tirpimas, ledo šelfų irimas (pvz., Larseno ledo šelfo
dalinė disintegracija 1995–2002 m.), jūros lygio
kilimas, kritulių kiekio ir pasiskirstymo
pokyčiai, uraganų bei kitų kraštutinių orų
padaţnėjimas. Kadangi atšilimas nulemia bendras
tendencijas, intensyvumą, daţnumą, yra sunku arba
neįmanoma atšilimą priskirti kaip prieţastį
konkretiems reiškiniams (pvz., 2005 m. uraganui
Katrinai).
12. Prognozuojamos globalinio
atšilimo
Prognozuojamos visuotinio atšilimo pasekmės
yra jūros lygio pakilimas 11-77 cm iki 2100
m., didelis neigiamas poveikis pasaulio ţemės
ūkiui, galimas termohalinės cirkuliacijos
sulėtėjimas, ozono sluoksnio praretėjimas, uraganų
ir kitų kraštutinių orų smarkėjimas bei
padaţnėjimas. Vandenynų rūgštingumo
padidėjimas, ligų (tokių kaip maliarija) ir epidemijų
padaugėjimas, masinis biologinių rūšių nykimas.
Vienas tyrimas prognozuoja, kad jei klimatas pakis
kaip prognozuojama modeliuose, 18–35 % tyrime
tirtų 1103 gyvūnų ir augalų rūšių išnyks iki 2050 m.
13. Pasaulis be ledynų
Nors pasaulio ţemynų kontūrai
dar jame atpaţįstami, tačiau dešimtys
stambiausių miestų ţada atsidurti po
vandeniu: jų laukia legendinės Atlantidos
likimas. Po vandeniu būtų lemta išnykti
Niujorkui, Sankt
Peterburgui, Vašingtonui, Odesai, Buenos
Airėms, Londonui, Amsterdamui, Lisabonai
, Melburnui, Tokijui. Būtų uţlietos
šiaurinės
Prancūzijos, Olandijos, Belgijos, Vokietijos,
Lenkijos teritorijos.
Nugrims į vandenyną
Kanarų, Havajų ir šimtai kitų salų. Karos
jūra uţlies Vakarų Sibirą net iki Omsko.
Dings Floridos pusiasalis, o Krymas taps
sala vėl susijungus Juodajai ir Azovo
jūroms, kurias platus sąsiauris jungs su
Kaspijos jūra.
14. • Manoma, jog jau 2020 metais Alpėse gali ištirpti visas sniegas. Jau
šiandien čia sparčiai tirpsta kalnų ledynai, jų slėniuose sudarydami
naujus eţerus. Neseniai vieno tokio eţero vandenį teko nuleisti, kad
nepralauţtų dambos.
• Teritorijos, kurių nepaslėps pakilęs vandens lygis, bus padengtos
dykumų smėliu. Jau ir dabar Sacharos dykumos smėlis vis
intensyviau dengia pietinį Europos kraštą. Pučiantys iš Libijos
dykumų vėjai per Vidurţemio jūrą perneša milijonus tonų
smėlio, kuris geltonu apnašu padengia europiečių
automobilius, medţius, ūkininkų pasėlius.
• Dėl globalinio atšilimo, jeigu jis tikrai toks bus, gali pasikeisti
klimatinės zonos – nuo Ţemės polių pasislinkti į Šiaurę ir Pietus 500
– 1000 kilometrų.
15.
16. Lietuva globalinio atšilimo
metu
Lietuvoje temperatūra kyla netgi sparčiau nei globalinė
temperatūra. Jei bendras pasaulio temperatūros pokytis –
aštuonios dešimtosios laipsnio, tai Lietuvos vidurkis – vienas
laipsnis. Todėl, nors galbūt ir ne visiems taip atrodo, bet
globalinis atšilimas neaplenkia ir Lietuvos. Lietuvą vasarą
alina dideli karščiai, o ţiemą stingdo šalčiai - temperatūrų
amplitudė vis didėja. Tokie temperatūrų svyravimai yra
pavojingi ne tik ţmogaus sveikatai, bet ir pastatams, technikai.
Ypač ţmogaus sveikatai pavojingos karščio bangos, kai
temperatūra šokteli virš trisdešimties laipsnių. O tokių karštų
dienų vis daugėja. Anksčiau jų buvo dvi – trys per
metus, dabar skaičius svyruoja nuo aštuonių iki penkiolikos.
Dėl karščių galime tikėtis sausrų arba labai smarkių liūčių.
17. Taip pat lietuviams pavojinga gamtos išdaiga –
šalnos. Ne tos, kurios ausis kandţioja lapkritį ar kovą, o
tos, kurios rugsėjį ar birţelį pakanda ūkininkų derlių ar
pasėlius. Ţiemą temperatūros svyravimai apie nulį sukelia
daug problemų ir su jomis susidurti tenka tikriausiai
visiems ţmonėms. Kai temperatūra šiek tiek aukštesnė uţ
nulį, tirpsta sniegas, laukai, sodai ir pastatai įmirksta, ne
laiku čiurlena pavasariniai potvyniai. O kai šaltukas vėl
paspaudţia, pastatai, pasėliai, sodai giliai įšąla, ant kelių
susidaro plikledis. Drėgmė ir temperatūrų svyravimas apie
nulį – didelis išbandymas Lietuvos statiniams. Klimatas
yra viena iš prieţasčių, kodėl Lietuvoje pastatus iš išorės
reikia atnaujinti daţniau, nei vakarų Europos šalyse.
18. Nuo XX amţiaus pradţios Baltijos jūros vandens
lygis pakilo penkiolika centimetrų ir kyla toliau.
Atrodo, kad tie penkiolika centimetrų nėra daug, tačiau
prisiminus faktą, kad pietų Baltijoje ţemės pluta
grimzta, faktas iškart tampa grėsmingesnis. Jūrai
smarkiai banguojant, vandens lygis gali pakilti dar
metru ar net daugiau, todėl pavojus kyla ir mūsų
paplūdimiams.
19. Europos Sąjunga bando gelbėti klimatą. 2008
metais ES priėmė bendrą energetikos ir klimato
kaitos politikos priemonių paketą. Iki 2020 metų
numatoma šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekį
sumaţinti dvidešimčia procentų, efektyviau vartoti
energiją ir sumaţinti jos poreikį ketvirtadaliu ir dar
ketvirtadalį energijos gauti iš atsinaujinančių
šaltinių. Mokslininkai ir politikai sutaria, kad, jei
klimatas atšils daugiau nei dviem laipsniai, kelio
atgal jau nebebus.
20. Globalinio atšilimo ţymiausi
tyrėjai
• Berklio universiteto astrofizikas Richardas Mulleris.
• Nobelio premijos uţ laimėjimus fizikos srityje
apdovanotas Saulas Perlmutteris. Svarbu
paminėti, kad R.Mulleris iki šiol buvo vienas
pasaulinio atšilimo skeptikų, ne kartą gan kritiškai
pasisakiusių apie ankstesnes klimatologų išvadas.
