3. 1. Viršūnės auginiai pjaunami
nuo vienerių metų nežydinčio
ūglio viršūnės. Jie turėtų būti
su 2-4 lapų porom, o
krūmelių — pusiau sumedėję.
Pjauti po pat lapo
pumpuru, apatinius lapus
4. 2. Dalių auginiai imami iš
viduriniosios arba apatinės
ūglio dalies. Pjaunami ir
paruošiami taip pat, kaip ir
viršūnės auginiai.
6. Pjaunami nuo vienerių metų nežydinčių ūglių.
Jiems priskiriami ir dracenų bei viksvuolių
skėčiai. Dauginant skėčiais patartina
pirmiausia juos išretinti arba, jei labai
stambūs, padalinti dalimis. Pjūvio vietą
tučtuojau pabarstyti medžio anglies milteliais.
Tuomet sodinti.
7. Vadinamos visos dar nesukietėjusios, lapus
turinčios koto dalys arba ūglių galai. Abi
auginių rūšys priklausomai nuo augalo rūšies
yra žolinės, sumedėjusios arba pusiau
sumedėjusios. Pjaunama maždaug 0,5 cm po
lapo bambliu. Auginys turėtų būti 5 -10 cm
ilgio ir turėti 2-4 lapų poras. Apatiniai lapai
šalinami, nes liesdamiesi su žeme greitai pūna.
8. Sudaro lapas su koto dalimi. Jais geriausia
dauginti sanpaulijas, įvairias šilokų
rūšis, peperomijas
arba begonijas. Jei lapų auginiai šaknijami
vandenyje, į jį pravartu įmesti gabalėlį medžio
anglies — ji dezinfekuoja vandenį.
9. 1. Nupjauti lapą su kotu.
2. Pjūvio vietą pamerkti į šaknijimosi
hormoną.
3. Auginį įkišti į drėgną dirvą ir pirštais
nesmarkiai apspaudyti aplinkui
4. Užmauti polietileno maišelį, po apačia
pakišti šildymo paklotą. Pasirodžius
naujam ūgliui, polietileno maišelį nuimti.
