CODEMAL project training materials. For more information: http://codemal.turiba.lv

1. Dr. Gediminas Sagatys
LAT teisėjas, MRU profesorius
Tarptautinį elementą turintys šeimos ginčai:
bendrieji teisiniai aspektai
Projekto Nr. 854024-CODEMAL-JUST-AG-2018/JUST-JTRA-EJTR-AG-2018
http://codemal.turiba.lv
JUSTICE programos projektas
„Bendradarbiavimo tarp mediatorių ir advokatų skatinimas”
2021 05 05
1

2. Įvadas į tarptautinę šeimos teisę
• FABULA: Ieškovas E.Č. pateikė teismui ieškinį,
kuriuo prašė nutraukti jo ir R.Č. santuoką dėl
abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti šalių
nepilnamečių vaikų D.Č. ir A.Č. gyvenamąją vietą
kartu su atsakove, priteisti nepilnamečiams
vaikams išlaikymą iš ieškovo kiekvienam po 1000
Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas
mėnesį, nustatyti bendravimo su vaikais tvarką,
ieškovo nurodytu būdu padalyti šalių finansinius
įsipareigojimus ir santuokos metu įgytą turtą,
išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius
klausimus bei priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų
atlyginimą.
• Ieškovas ir atsakovė yra Lietuvos Respublikos
piliečiai, su Lietuva turintys glaudžius ir
nenutrūkusius ryšius, periodiškai grįžtantys į
Lietuvą ir joje deklaravę savo gyvenamąją vietą.
Tačiau ieškinyje ir atsakovės atstovės teismui
pateiktuose dokumentuose nurodytos aplinkybės
patvirtina, kad šalių ir jų vaikų nuolatinė
gyvenamoji vieta yra Šveicarijoje. Šalys
Šveicarijoje nuosavybės teise valdo didelės
vertės nekilnojamąjį turtą, kuriam įsigyti yra
suteikta Šveicarijos banko paskola, Šveicarijoje
yra registruotos jų transporto priemonės.
Šveicarijos teisme yra pradėta byla dėl šalių
gyvenimo skyrium.
KLAUSIMAI:
• Ar byloje pareikšti reikalavimai (ar dalis jų) teismingi Lietuvos teismui? Jei taip - kuriam?
• Jei visi ar dalis byloje pareikštų reikalavimų teismingi Lietuvos teismui – kokiomis
proceso teisės normomis vadovaujantis spręstina byla?
• Jei visi ar dalis byloje pareikštų reikalavimų teismingi Lietuvos teismui – kurios
valstybės (Lietuvos ar Šveicarijos) materialinėmis šeimos teisės normomis remiantis
teismas turėtų juos nagrinėti?
• Ar Lietuvos teismas, esant šalių prašymui, galėtų taikyti laikinąsias apsaugos
priemones? Jei taip – ar nutartis dėl LAP būtų pripažįstama ir vykdoma Šveicarijoje?
• Kaip teismui įteikti procesinius dokumentus Šveicarijoje gyvenančiai atsakovei?
• Kaip surinkti ginčui spręsti reikalingą informaciją (duomenis) apie vaikus, gyvenančius
Šveicarijoje?
• Ar teismas gali nagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo iki Šveicarijos teisme bus
išnagrinėta ten pradėta byla dėl šalių gyvenimo skyrium?
• Ar Lietuvos teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo ir (ar) vaikų
gyvenamosios vietos nustatymo automatiškai bus pripažįstamas Šveicarijoje? Jei ne –
kokius papildomus veiksmus turės atlikti šalis, siekianti teismo sprendimo pripažinimo?
• Ar teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir (ar) bendravimo su vaikais
tvarkos nustatymo bus galima automatiškai priverstinai įvykdyti Šveicarijoje? Jei ne –
kokius papildomus veiksmus turės atlikti šalis, siekianti šių teismo sprendimo dalių
priverstinio vykdymo Šveicarijoje?
2

3. Įvadas į tarptautinę šeimos teisę
Tarptautinė šeimos teisė taikoma šeimos bylose su tarptautiniu elementu sprendžiant dėl:
• jurisdikcijos;
• taikytinos teisės;
• atskirų procesinių klausimų (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dokumentų įteikimo ir įrodymų
rinkimo kitoje valstybėje, lis pendens taisyklės (ne)taikymo, bylos perdavimo nagrinėti kitos
valstybės teismui, etc.);
• teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo.
Tarptautinė šeimos teisė gali būti suprantama kaip:
• tik procesinė (jurisdikcija, atskiri procesiniai klausimai, teismo sprendimų pripažinimas ir
vykdymas)
arba
• procesinė ir materialinė (VTK, EŽTK, taikytinos teisės parinkimas, taikytinos teisės apribojimai).
3

4. Įvadas į tarptautinę šeimos teisę
Tarptautinės šeimos teisės taikymo prielaidos:
• Ginčo šalių ir (ar) vaiko pilietybė (pvz., Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos
sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 30
straipsnis: teisinius santykius tarp tėvų ir vaikų reguliuoja įstatymai tos Susitariančiosios Šalies,
kurios teritorijoje jie turi bendrą gyvenamąją vietą (1 dalis); jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų
gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja
įstatymai Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra vaikas (2 dalis). 31 straipsnis: teisinius
santykius tarp vaiko ir jo motinos bei tėvo, nesančių tarpusavyje santuokoje, reguliuoja įstatymai
Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra vaikas. 32 straipsnis: priimti sprendimus bylose dėl
teisinių santykių, nurodytų 29–31 straipsniuose, kompetentingi teismai Susitariančiosios Šalies,
kurios įstatymai tokiais atvejais taikytini. Jeigu ieškovas ir atsakovas gyvena vienos
Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kompetentingi taip pat teismai ir šios Susitariančiosios Šalies,
laikantis 29 ir 31 straipsnių nuostatų).
• Ginčo šalių ir (ar) vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta (pvz., Reglamento (EB) Nr.
1347/2000 8 straipsnio 1 dalis: valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų
pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje
valstybėje narėje).
4

5. Įvadas į tarptautinę šeimos teisę: jurisdikciją reglamentuojantys
teisės aktai
• Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio,
nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus.
• Teismas, spręsdamas tarptautinio šeimos bylos teismingumo klausimą, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų pobūdžio, vadovaujasi
ES teisės šaltiniais: 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka
ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu
(EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.
• Jei tarptautinio teismingumo klausimas nepatenka į ES teisės reguliavimo sritį, teismas turi aiškintis, ar su pareikštu reikalavimu susijusi
užsienio valstybė (pavyzdžiui, kurioje yra vaiko ar jo tėvų gyvenamoji vieta) yra tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančių
daugiašalių tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra ir Lietuvos Respublika, dalyvė. Prie tokių daugiašalių tarptautinių sutarčių priskirtinos 1980 m.
spalio 25 d. konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija), reglamentuojanti, be kita ko,
civilinių bylų dėl neteisėtai išvežtų vaikų sugrąžinimo į jų kilmės valstybę teismingumo klausimus, 1996 m. konvencija dėl jurisdikcijos,
taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Hagos
konvencija), 2010 m. sausio 1 d. Europos Bendrijai įsigaliojusi 2007 m. spalio 30 d. konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir
komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Lugano konvencija), reglamentuojanti, be kita ko, reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo
teismingumo klausimus.
• Jei su pareikštu reikalavimu susijusi užsienio valstybė nėra ES narė ir jos su Lietuvos Respublika nesieja daugiašalė tarptautinė sutartis,
teismas turi aiškintis, ar ta valstybė yra sudariusi su Lietuvos Respublika dvišalę teisinės pagalbos sutartį dėl teisinių santykių civilinėse ir
šeimos bylose, kurioje, be kita ko, būtų reguliuojami tarptautinio teismingumo šeimos bylose klausimai.
• Jei sprendžiamam tarptautinio teismingumo klausimui netaikytina nei ES teisė, nei daugiašalė ar dvišalė tarptautinė sutartis, turi būti taikomos
nacionalinėje civilinio proceso teisėje nustatytos tarptautinio teismingumo taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir
CPK) 780 straipsnis).
5

6. Įvadas į tarptautinę šeimos teisę: susiję ES teisės aktai
• 2016 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/1103 kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas jurisdikcijos,
taikytinos teisės ir teismo sprendimų sutuoktinių turto teisinių režimų klausimais pripažinimo ir vykdymo srityje (Lietuva kol kas
nedalyvauja)
• 2016 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/1104 kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas jurisdikcijos,
taikytinos teisės, teismo sprendimų registruotų partnerysčių turtinių pasekmių klausimais pripažinimo ir vykdymo srityje (Lietuva
kol kas nedalyvauja)
• 2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1259/2010 kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas
santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje – „Reglamentas Roma III“ PASTABA: dalyvauja
Austrija, Belgija, Bulgarija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta,
Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija. Atvira galimybė prisijungti kitoms ES valstybėms-narėms.
• 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų
pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje – „Išlaikymo Reglamentas“ PASTABA: Lietuvos
teismas, pagal šį Reglamentą turintis jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl išlaikymo, taikytiną teisę paprastai parenka atsižvelgiant
į 2007 m. Hagos protokolą dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės - protokolas taikomas ES (išskyrus Daniją ir JK), Brazilijai,
Serbijai ir Kazachstanui.
• 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių
dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse
• 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka
ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 - „Reglamentas Briuselis II
bis“. PASTABA Nr. 1: Lietuvos teismas, pagal šį Reglamentą turintis jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl santuokos, taikytiną
teisę parenka atsižvelgiant į „Roma III“ nuostatas (tuo atveju, jei ginčas susijęs su valstybe, dalyvaujančia tvirtesniame
bendradarbiavime). Lietuvos teismas, pagal šį Reglamentą turintis jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl tėvų pareigų, taikytiną
teisę byloje parenka atsižvelgiant į 1996 m. Hagos konvenciją Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir
bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje. PASTABA Nr. 2: Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. šį Reglamentą
pakeis 2019 m. birželio 25 d. Tarybos Reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir
tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo - „Reglamentas Briuselis II ter“
• 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo
renkant įrodymus civilinėse ir komercinėse bylose
6

7. Įvadas į tarptautinę šeimos teisę: susiję tarptautinės teisės aktai
• 2007 m. Hagos protokolas dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės. Taikomas ES (nuo 2013-08-01), išskyrus Daniją, Brazilijai, Serbijai ir
Kazachstanui;
• 2007 m. konvencija Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo – „naujoji Lugano konvencija“.
Taikoma ES, Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje;
• 1996 m. Hagos konvencija Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos
priemonių srityje (Žinios, 2003-09-26, Nr. 91(1)-4125);
• 1993 m. Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje (Žinios, 1997 m., Nr. 101–2546);
• 1980 m. Europos Tarybos konvencija dėl sprendimų, susijusių su vaikų globa, pripažinimo ir vykdymo bei vaikų globos atnaujinimo
(Žinios, 2002-12-31, Nr. 126-5732)
• 1980 m. Hagos konvencija Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (Žinios, 2002-05-22, Nr. 51-1932);
• 1973 m. Hagos konvencija dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės* (Žinios, 2001-05-04, Nr. 38-1291); PASTABA: Taikoma valstybių, kurios nėra
2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolo dalyvės, atžvilgiu;
• 1973 m. Hagos konvencija dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo (Žinios, 2002-05-22, Nr. 51-1934 );
• 1961 m. Hagos konvencija dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje** (Žinios, 2001-08-31, Nr. 75-
2640) PASTABA: Taikoma valstybių, kurios nėra 1996 m. Hagos konvencijos dalyvės, atžvilgiu;
• 1970 m. konvencija Dėl įrodymų civilinėse ir komercinėse bylose paėmimo užsienyje (Žinios, 2000-05-31, Nr. 44-1250);
• 1968 m. Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę (Žinios, 1996-02-21, Nr. 16-414);
• 1965 m. konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (Žinios, 2000-05-31, Nr. 44-1252).
7

8. Įvadas į tarptautinę šeimos teisę: susijusios dvišalės sutartys
• Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (įsigaliojo
1993 m. liepos 11 d.; Žin., 1994, Nr. 43-779);
• Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių (įsigaliojo 1994 m. balandžio 3 d.; Žin.,
1994, Nr. 28-492);
• Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (įsigaliojo
1999 m. balandžio 8 d.; Žin., 1998, Nr. 51-1399);
• Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose
(įsigaliojo 1993 m. spalio 18 d.; Žin., 1994, Nr. 14-234);
• Lietuvos Respublikos ir Moldovos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (įsigaliojo
1995 m. vasario 18 d.; Žin., 1995, Nr. 19-440);
• Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (įsigaliojo 1995 m.
sausio 21 d.; Žin., 1995, Nr. 13-296);
• Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos sutartis dėl teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose (ratifikuota 1996 m.
vasario 6 d.; Žin., 1996, Nr. 18-464);
• Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (įsigaliojo 1994 m. lapkričio
20 d.; Žin., 1994, Nr. 91-1767);
• Lietuvos Respublikos ir Uzbekistano Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (įsigaliojo
1998 m. liepos 10 d.; Žin., 1997, Nr. 101-2552);
• Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose (įsigaliojo 2002 m. sausio 29 d.;
Žin., 2001, Nr. 75-2642);
• Lietuvos Respublikos ir Azerbaidžano Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (įsigaliojo
2002 m. lapkričio 22 d.; Žin., 2002, Nr. 75-3217);
• Lietuvos Respublikos ir Armėnijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (Įsigaliojo nuo
2005-01-18 Žin., 2005-01-18, Nr. 7-187).
8

9. Įvadas į tarptautinę šeimos teisę: susiję nacionaliniai įstatymai
• Civilinio proceso kodeksas (1 str. 4 d.: Įgyvendinant Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, kituose
Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatomos ir kitos bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo bei
vykdymo ar kitos procesinės taisyklės, negu numato šis Kodeksas; 780 str.: Šio Kodekso VII dalies
(„Tarptautinis civilinis procesas“) nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos
Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip).
• Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir Tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo
įstatymas (Žinios, 2008-11-29, Nr. 137-5366)
9

10. Įvadas į tarptautinę šeimos teisę: naudingi šaltiniai
• Hagos konferencija dėl tarptautinės privatinės teisės;
• Prieiga prie Europos Sąjungos teisės;
• Prieiga prie TT praktikos;
• Prieiga prie EŽTT praktikos;
• 2015 m. gruodžio 2 d. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo sprendžiant
jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga („Teismų praktika“, Nr. 43);
• 2016 m. kovo 30 d. Europos Sąjungos ir Tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių
taikytinos teisės nustatymo taisykles šeimos bylose apžvalga („Teismų praktika“, Nr. 44).
10

11. Įvadas į tarptautinę šeimos teisę: Reglamentas „Briuselis II bis“
• Materialinė taikymo sritis: Reglamentas taikomas „teismo civilinėms byloms, susijusioms su <...> su santuokos nutraukimu, gyvenimu
skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia“ (1 straipsnio a dalis). Be to, Reglamentas taikomas „civilinėms byloms,
susijusioms su <...> tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu“ (1 straipsnio b dalis). Materialinė taikymo
sritis santuokos bylų atveju papildomai patikslinama Reglamento 8 konstatuojamojoje dalyje, kurioje teigiama, kad “Kalbant apie teismo
sprendimus dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimo negaliojančia, šis reglamentas turėtų būti
taikomas tik santuokos ryšių nutraukimui ir neturėtų liesti tokių klausimų, kaip santuokos nutraukimo pagrindai, santuokos turtinės
pasekmės, ar kitų papildomų priemonių”.
• Geografinė taikymo sritis: Reglamentas taikomas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, išskyrus Daniją.
• Taikymas laiko atžvilgiu: Taikomas nuo 2005 m. kovo 1 d. (žr. 72 straipsnį). Reglamento 64 straipsnio 2–4 dalys nustato teismo sprendimų,
priimtų prieš šio reglamento taikymo datą, ir sprendimų, priimtų po įsigaliojimo datos anksčiau iškeltose bylose, pripažinimo ir vykdymo
ypatumus.
• Taikymas asmenų atžvilgiu: Reglamentas nereikalauja, kad šalys turėtų ES valstybės narės pilietybę. Tai, kad vienos šalies (atsakovo)
įprastinė gyvenamoji vieta yra ne ES valstybėje narėje, paprastai nedraudžia taikyti Reglamento normų.
• Reglamentuoja tik tarptautinės, bet ne teritorinės jurisdikcijos klausimus (žr., pvz., 3 str.: 1. Bylose, susijusiose su santuokos
nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a)
kurios teritorijoje: - yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba <...>“. Kai pagal Reglamentą byla priskirtina Lietuvos teismų jurisdikcijai,
teritorinės jurisdikcijos klausimas sprendžiamas pagal CPK ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir
tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymą (pvz., pagal šio įstatymo 8 straipsnį pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium
(separacijos), santuokos pripažinimo negaliojančia, kai sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys Lietuvos Respublikoje
gyvenamosios vietos ir turto, paduodamas bet kuriam apylinkės teismui ieškovo pasirinkimu.
• Nenumato šalių teisės pasirinkti teismo (išskyrus Reglamento nuostatas dėl jurisdikcijos prorogacijos – žr. 12 straipsnį).
• DĖMESIO: klaida lietuviškame Reglamento 12 straipsnio 3 dalyje (žr. Nr. e3K-3-426-969/2016).
11

12. Įvadas į tarptautinę šeimos teisę: „Išlaikymo Reglamentas“
• Materialinė taikymo sritis: Reglamentas taikomas „išlaikymo prievolėms, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės,
santuokos ar giminystės“ (žr. 1 straipsnio 1 dalį).
• Geografinė taikymo sritis: Reglamentas taikomas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, įskaitant Daniją. Danija, remdamasi 2005 m.
spalio 19 d. susitarimu su Europos Bendrija, pagal kurį Danija turi pranešti Europos Komisijai apie savo sprendimą įgyvendinti arba
neįgyvendinti Reglamento „Briuselis I“ pakeitimų turinio, 2009 m. sausio 14 d. raštu pranešė Komisijai apie savo sprendimą įgyvendinti
Reglamento dėl išlaikymo prievolių turinį tiek, kiek šiuo Reglamentu iš dalies keičiamas Reglamentas „Briuselis I“ (žr. OL L 149, 2009-06-12,
p. 80). Tai reiškia, kad „Reglamentas dėl išlaikymo prievolių, išskyrus III ir VII skyrių nuostatas, bus taikomas Europos Bendrijos ir Danijos
santykiams“.
• Taikymas laiko atžvilgiu: Vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Reglamentas taikomas po jo taikymo pradžios (2011 m. birželio
18 d.) iškeltoms byloms, patvirtintiems arba sudarytiems teisminiams susitarimams ir išduotiems autentiškiems dokumentams.
• Taikymas asmenų atžvilgiu: Reglamentas nereikalauja, kad šalys turėtų ES valstybės narės pilietybę. Tai, kad vienos šalies (atsakovo)
įprastinė gyvenamoji vieta yra ne ES valstybėje narėje, paprastai nedraudžia taikyti Reglamento normų. Tačiau svarbu, ar ta valstybė ir ES (ar
Lietuva) nėra sudariusios tarptautinės sutarties, kurioje būtų sprendžiami atitinkami jurisdikcijos klausimai (žr. Nr. 3K-3-454-969/2016).
• Reglamentuoja tiek tarptautinės, tiek teritorinės jurisdikcijos klausimus (žr. 3 str.: Jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis
susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra
kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; <...>.
• Numato (ribotą) šalių teisę pasirinkti teismą (4 straipsnis).
12

13. Įvadas į tarptautinę šeimos teisę: Reglamentas „Roma III“
• Materialinė taikymo sritis. Reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jis „taikomas su teisės kolizija susijusiais atvejais santuokos
nutraukimui ir gyvenimui skyrium“. 1 straipsnio 2 dalyje patikslinta, kad Reglamentas netaikomas „santuokos buvimo, galiojimo ar pripažinimo
klausimams“, „santuokos turtinių pasekmių klausimams“ ir išlaikymo prievolėms.
• Geografinė taikymo sritis. Visų tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančių ES valstybių narių teismai, nustatydami santuokos nutraukimo
ir gyvenimo skyrium byloms taikytiną teisę, turi remtis Reglamentu „Roma III“. Pirmosios sustiprintame bendradarbiavime pagal Reglamentą
„Roma III“ pradėjo bendradarbiauti šios 14 valstybių: Belgija, Bulgarija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Vengrija,
Malta, Austrija, Portugalija, Rumunija ir Slovėnija. Vėliau prisijungė šios valstybės: Lietuva (žr. Europos Komisijos 2012 m. lapkričio 21 d.
sprendimą); Graikija (žr. Europos Komisijos 2014 m. sausio 27 d. sprendimą); ir Estija (žr. Europos Komisijos 2016 m. rugpjūčio 10 d.
sprendimą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio Reglamento normos dėl taikytinos teisės „taikomos visuotinai“. Remiantis Reglamento
4 straipsniu, „Pagal šį reglamentą nustatyta teisė taikoma net tuo atveju, jei ši teisė nėra dalyvaujančios valstybės narės teisė“.
• Taikymas laiko atžvilgiu. Nuo 2012 m. birželio 21 d. Reglamentas taikomas pirmosiose 14 dalyvaujančių valstybių. 18 straipsnio 1 dalyje
numatyta, kad „Šis reglamentas taikomas tik toms byloms ir tiems 5 straipsnyje nurodyto pobūdžio susitarimams, jeigu byla iškelta ar
susitarimas sudarytas nuo 2012 m. birželio 21 d. Tačiau susitarimas dėl taikytinos teisės pasirinkimo, sudarytas anksčiau nei 2012 m. birželio
21 d., taip pat galioja, jei jis atitinka 6 ir 7 straipsniuose nustatytas sąlygas“. Be to, pagal 18 straipsnio 2 dalį „Šis reglamentas neturi poveikio
susitarimams dėl taikytinos teisės pasirinkimo, sudarytiems pagal dalyvaujančios valstybės narės, kurios teisme iškelta byla anksčiau nei
2012 m. birželio 21 d., teisę“. Reglamento taikymo vėliau prisijungiančiose valstybėse data nustatyta atitinkamame Europos Komisijos
sprendime (taigi, Reglamentas „Roma III“ Lietuvoje taikomas nuo 2014 m. gegužės 22 d.; Graikijoje – nuo 2015 m. liepos 29 d.; o Estijoje –
nuo 2018 m. vasario 11 d.).
13

14. Įvadas į tarptautinę šeimos teisę: 2007 m. Hagos protokolas dėl
išlaikymo prievolėms taikytinos teisės
• Išlaikymo Reglamento 15 straipsnis numato, kad „taikytina teisė nustatoma pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolą dėl išlaikymo
prievolėms taikytinos teisės (toliau – 2007 m. Hagos protokolas) valstybėse narėse, kurioms šis teisės aktas privalomas“.
• Materialinė taikymo sritis. Hagos protokolo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jame „nustatoma teisė, taikytina išlaikymo prievolėms,
kylančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, įskaitant išlaikymo prievolę vaiko atžvilgiu, nepaisant tėvų
šeiminės padėties“.
• Geografinė taikymo sritis. Prie 2007 m. Hagos protokolo šiuo metu (2017 m. vasario mėn.) yra prisijungusi viena valstybė: Serbija
(protokolas ratifikuotas) ir viena ekonominės integracijos organizacija – Europos Sąjunga (protokolas patvirtintas). Tačiau ES prisijungė be
Danijos ir Jungtinės Karalystės. Taigi, šiuo metu 2007 m. Hagos protokolas privalomas ES valstybėms narėms (išskyrus Daniją) ir Brazilijai,
Kazachstanui bei Serbijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taisyklės dėl taikytinos teisės yra „taikomos visuotinai“. Protokolo 2 straipsnyje
nustatyta, kad „Šis Protokolas taikomas net jei taikytina teisė yra ne Susitariančiosios Valstybės teisė“.
• Taikymas laiko atžvilgiu. 2007 m. Hagos protokolas įsigaliojo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Tačiau Europos Sąjungoje (išskyrus Daniją) jis buvo
laikinai taikomas nuo 2011 m. birželio 18 d. Šį neįprastą sprendimą Europos Sąjunga priėmė tam, kad nebūtų užvilkintas Reglamento dėl
išlaikymo prievolių, kurio įsigaliojimas (žr. Reglamento 76 straipsnį) priklausė nuo 2007 m. Hagos protokolo taikymo, įgyvendinimas (žr. ES
pareiškimą Hagos konferencijos interneto svetainėje www.hcch.net). Protokolo 22 straipsnio pereinamojo laikotarpio nuostatose numatyta,
kad jis „netaikomas išlaikymui, kurio reikalaujama Susitariančiojoje Valstybėje, už laikotarpį iki Protokolo įsigaliojimo toje valstybėje dienos“.
14

15. Įvadas į tarptautinę šeimos teisę:
1996 m. Hagos konvencija Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės,
pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų
apsaugos priemonių srityje
• Materialinė taikymo sritis. Konvencija skirta vaikų apsaugos klausimams. Tai apima ir tėvų pareigas (1 ir 3 straipsniai).
• Geografinė taikymo sritis. Šios Konvencijos šalių sąrašą galima rasti Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos interneto svetainėje
(www.hcch.net). Jos šalimis yra visos ES valstybės narės.
• Taikymas asmenims. Kalbant apie taikymą asmenų atžvilgiu būtina atskirti jurisdikcijos, taikytinos teisės ir pripažinimo bei vykdymo taisykles
(Reglamento „Briuselis IIa“ 61 straipsnio a dalis):
- Konvencijos nuostatos dėl jurisdikcijos taikomos ginčams dėl vaikų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra susitariančioje valstybėje, kuri nėra
ES valstybė narė. Jei vaikai nuolat gyvena ES, viršenybę turi Reglamentas „Briuselis IIa“;
- Nustatant taikytiną teisę, Konvencijos nuostatos taikomos visuotinai (20 straipsnis). Tai reiškia, kad Konvencija bus taikoma nepaisant to, ar
jos nuostatos dėl taikytinos teisės nukreipia į Susitariančiosios Valstybės, ar kitos valstybės teisę. Vaikų ir tėvų pilietybės bei nuolatinės
gyvenamosios vietos neturi reikšmės;
- Konvencijos nuostatos dėl teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo taikomos vienos susitariančiosios valstybės teismų sprendimus
pripažįstant ir vykdant kitoje susitariančiojoje valstybėje. Tačiau jei ir valstybė, kurioje priimtas teismo sprendimas, ir valstybė, kurioje siekiama
jį įvykdyti, yra ES valstybės narės (išskyrus Danija), taikomas Reglamentas „Briuselis IIa“.
• Taikymas laiko atžvilgiu. Ši Konvencija įsigaliojo 2002 m. sausio 1 d. Ji taikoma po jos įsigaliojimo priimtoms priemonėms (53 straipsnio
1 dalis). Skirtingoms susitariančiosioms valstybėms ji įsigalioja skirtingu metu. Šią informaciją galima rasti Hagos tarptautinės privatinės teisės
konferencija interneto svetainėje.
15

16. Įvadas į tarptautinę šeimos teisę: 1980 m. Hagos konvencija Dėl
tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų
• Materialinė taikymo sritis. Konvencija reguliuoja vaikų, kurie yra neteisėtai išvežti ir negrąžinami, grąžinimo procedūrą. Ji taikoma vaikams
iki 16 metų (4 straipsnis).
• Geografinė taikymo sritis. Konvencija galioja daugiau nei 90 valstybių (visą sąrašą galima rasti Hagos tarptautinės privatinės teisės
konferencijos interneto svetainėje: www.hcch.net). Susitariančiosiomis valstybėmis narėmis yra visos ES valstybės narės. Šia Konvencija
nėra automatiškai sukuriami dvišaliai visų susitariančiųjų valstybių įsipareigojimai. Valstybių, kurios Konvencijos sudarymo metu nėra Hagos
tarptautinės privatinės teisės konferencijos narės, prisijungimą turi priimti kitos valstybės (38 straipsnis). Dėl to, prieš taikydamas Konvenciją,
teisėjas turi įsitikinti, ar abi atitinkamos valstybės yra įsipareigoję viena kitos atžvilgiu (šią informaciją taip pat galima rasti Hagos tarptautinės
privatinės teisės konferencijos interneto svetainėje).
• Taikymas asmenims. Konvencija taikoma vaiko neteisėto išvežimo iš vienos susitariančiosios valstybės į kitą atveju, jei tarp šių valstybių
egzistuoja dvišalis įsipareigojimas (jei jos yra priėmusios viena kitos prisijungimą). Jei vaikas neteisėtai išvežamas iš Hagos konvencijos
susitariančiosios šalies į susitariančiąja šalimi nesančią valstybę arba iš susitariančiąja šalimi nesančios valstybės į susitariančiąją valstybę,
Konvencija netaikoma.
• Taikymas laiko atžvilgiu. Konvencija įsigaliojo 1983 m. gruodžio 1 d. Naujai susitariančiajai valstybei ji įsigalioja praėjus trims mėnesiams
nuo ratifikavimo arba prisijungimo, arba trims mėnesiams po to, kai valstybė priima kitos valstybės prisijungimą (38 straipsnis).
16

17. Įvadas į tarptautinę šeimos teisę: jurisdikcija ≠ taikytina teisė
• FAKTINĖS APLINKYBĖS: Tėvai išsiskyrė 1998 m., tačiau nesusitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Motina su
dukra išvyko gyventi į JAV, kur motina sudarė naują santuoką, abi (motina ir dukra) turi leidimą nuolat gyventi. Motina
pareiškė ieškinį Lietuvos apylinkės teismui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pirmos ir apeliacinės instancijos
teismai paliko ieškinį ir priešieškinį nenagrinėtus. LAT sprendimus panaikino, bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos
teismui.
• PIRMOSIOS IR APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMAI ieškinį paliko nenagrinėtu, konstatavę, kad a) ginčui taikytina vaiko
nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės (JAV) teisė; b) ieškinio argumentai nepatvirtina, kad priėmus sprendimą jo nereikės
vykdyti užsienio valstybėje.
• LAT: Teismui, nagrinėjančiam bylą su užsienio (tarptautiniu) elementu, visų pirma reikia išspręsti teismingumo klausimą, t.y.
nuspręsti, ar byla priklauso jo kompetencijai, ar kitos valstybės teismo kompetencijai. <...> Teismingumo klausimas
sprendžiamas vadovaujantis tarptautinės privatinės teisės normomis (nustatytomis CPK ar tarptautinėse sutartyse),
tarptautinės privatinės teisės principais, atsižvelgiant į konkrečios bylos tarptautinį pobūdį ir specifiką. <...> Tarp valstybių
nesant tarptautinės dvišalės teisinės pagalbos sutarties Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos klausimas šeimos teisinių
santykių bylose spręstinas vadovaujantis CPK 784 – 786 straipsnių nuostatomis. <...> teismas be pagrindinių teismingumo
klausimo sprendimo principų, taip pat turi atsižvelgti į kitus teismingumo nustatymui turinčius reikšmės kriterijus, o būtent, turi
atsižvelgti į tai: 1) ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažintas ir vykdomas užsienio valstybėje, jei priimtą sprendimą teks
pripažinti ir vykdyti užsienio valstybėje; 2) ar bylos nagrinėjimas nepriklauso tos užsienio valstybės išimtinei teismo
jurisdikcijai, ir dėl to gali iškilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. <...> Taikytinos teisės klausimas sprendžiamas tik tada,
kai yra išspręstas teismingumo klausimas ir byla teisme priimta nagrinėti (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-1003/2003).
17

18. Įvadas į tarptautinę šeimos teisę: kiekvieno iš pareikštų
reikalavimų teismingumas vertinamas atskirai
Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką
ir padalyti bendrą turtą; nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu
tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį
(užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant
pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai.
Pažymėtina, kad bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos
Respublikos teismui automatiškai nereiškia šio teismo galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus
reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia
galimybė tiesiogiai nurodyta. <...> šeimos bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų
neteismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nereiškia kitų tuo pačiu ieškiniu reiškiamų
reikalavimų neteismingumo, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame
teisės akte būtų nurodyta kitaip (Nr. 3K-7-443-969/2016).
18

19. Įvadas į tarptautinę šeimos teisę: dėl informacijos, leidžiančios išspręsti
jurisdikcijos klausimą pakankamumo ir trūkumų šalinimo
• Tais atvejais, kai pareikštas ieškinys yra susijęs su tarptautiniu elementu, jo priėmimo klausimą
sprendžiantis teismas, nustatęs, kad iš ieškinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų nėra pakankamo pagrindo
spręsti dėl pareikštų reikalavimų teismingumo, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, t. y. nurodyti ieškovui
pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos teismui sprendžiant dėl
pareikštų reikalavimų teismingumo. Jei ieškovas pateikia tokius įrodymus arba nurodo įrodymus, kurių
negali pateikti dėl objektyvių priežasčių, teismas priima ieškinį.
• Atsisakymas priimti Lietuvos teismams neteismingą ieškinį, prieš tai nepritaikius trūkumų šalinimo
instituto, taikomas tais atvejais, kai teismui iš pateikto ieškinio turinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų
akivaizdu, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos teismams (Nr. 3K-7-443-969/2016).
19

20. Įvadas į tarptautinę šeimos teisę: žingsnis po žingsnio
1 žingsnis. Nustatykite teisės sritį(is), su kuriomis susijęs pareikštas(-i) reikalavimas(-ai): santuokos nutraukimas, ginčas
dėl tėvų pareigų, ginčas dėl išlaikymo, etc.
2 žingsnis. Įvertinkite su pareikštu reikalavimu susijusius tarptautinės privatinės teisės aspektus: jurisdikciją (tarptautinę ir
teritorinę) ir (jei jurisdikcija priklauso) taikytiną teisę.
3 žingsnis. Susiraskite atitinkamus ES, tarptautinės teisės ir(ar) nacionalinės teisės šaltinius.
4 žingsnis. Pasitikslinkite atitinkamų ES ir(ar) tarptautinių teisės aktų materialinę ir geografinę taikymo sritį bei taikymą
laiko atžvilgiu; jei aktualus daugiau nei vienas teisės aktas - įvertinkite jų tarpusavio santykį.
5 žingsnis. Raskite taikytinas teisės normas.
6 žingsnis. Teisingai išaiškinkite ir pritaikykite taikytinas teisės normas.
20

21. Teisiniai tėvų teisių ir pareigų, vaiko teisių aspektai
tarptautinį elementą turinčiuose šeimos ginčuose
21

22. Dėl galimybės taikyti Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatas
tuo atveju, kai šeimos byloje esantis užsienio elementas
susijęs su valstybe, kuri nėra ES narė
Dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą teismingumo spręstina remiantis reglamente „Briuselis II
bis“ nustatytomis taisyklėmis. Nors Norvegijos Karalystė nėra ES narė, reglamentas „Briuselis II bis“
nagrinėjamoje byloje taikytinas, nes pirmosios instancijos teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą
tarp Lietuvos Respublikos arba ES iš vienos pusės ir Norvegijos Karalystės iš kitos pusės nebuvo dvišalės
ar daugiašalės sutarties, kuri kitaip reglamentuotų bylų dėl tėvų pareigų tarptautinį teismingumą.
Tokią tarptautinę sutartį – 1996 m. Hagos konvenciją, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika (nuo 2004 m.
rugsėjo 1 d.), Norvegijos Karalystė ratifikavo tik 2016 m. balandžio 30 d. (įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d.), t. y.
jau po nagrinėjamos bylos iškėlimo, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ja remtis (Nr. 3K-3-
454-969/2016).
22

23. Dėl galimybės taikyti Išlaikymo reglamento nuostatas tuo
atveju, kai šeimos byloje esantis užsienio elementas susijęs su
valstybe, kuri nėra ES narė
• Dėl reikalavimų priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą teismingumo spręstina remiantis 2010 m.
sausio 1 d. Europos Bendrijai, Norvegijos Karalystei ir Danijos Karalystei įsigaliojusioje 2007 m. spalio 30
d. konvencijoje dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir
vykdymo (toliau – Lugano konvencija) nustatytomis taisyklėmis.
• Pažymėtina, kad šiuo atveju netaikytinos specialiojo ES teisės akto – Išlaikymo reglamento nuostatos,
nes nagrinėjamas ginčas yra susijęs su Norvegijos Karalyste, kuri nėra ES narė, o bylų dėl išlaikymo
teismingumas reglamentuotas ES ir Norvegijos Karalystę siejančioje daugiašalėje tarptautinėje sutartyje
(Nr. 3K-3-454-969/2016).
23

24. Atsakovo įsitraukimas į procesą neginčijant teismo
jurisdikcijos: skirtinga reikšmė pagal Išlaikymo Reglamentą ir
Reglamentą „Briuselis IIbis“
Tuo atveju, kai teismas neturi jurisdikcijos pagal Išlaikymo reglamente nustatytas taisykles, jis gali būti
kompetentingas spręsti dėl išlaikymo prievolių, jei atsakovas dalyvauja procese (Išlaikymo reglamento 5
straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas šią jurisdikcijos taisyklę prilygino susitarimui dėl jurisdikcijos, kuris
pagal Išlaikymo reglamento 4 straipsnį nėra leidžiamas ginčuose dėl jaunesnių nei 18 metų vaikų išlaikymo.
Tačiau atsakovo dalyvavimo procese jurisdikcijos taisyklė ir susitarimas dėl jurisdikcijos yra du atskiri
jurisdikcijos pagrindai.
Susitarimas dėl teismo pasirinkimo turi būti sudaromas raštu (Išlaikymo reglamento 4 straipsnio 2 dalis), tai yra
išankstinis valios pareiškimas. Tuo tarpu dalyvaudamas procese atsakovas tyliai pritaria pasirinkto teismo
jurisdikcijai, vadinasi, sutinka, su ieškovo, kreditoriaus, pasirinkimu. Toks pritarimas galimas tik tuo atveju, jei
teismas neturi jurisdikcijos pagal nei vieną kitą Išlaikymo reglamente nustatytą jurisdikcijos pagrindą.
Priešingai nei bylose dėl tėvų pareigų, kuriose reikalingas aiškiai išreikštas ar kitokiu nedviprasmišku būdu visų
bylos šalių pritarimas dėl kito teismo jurisdikcijos (žr. reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį), atsakovo
dalyvavimui pagal Išlaikymo reglamentą keliamas vienintelis reikalavimas – jo įsitraukimas į procesą
neginčijant teismo jurisdikcijos.) (Nr. 3K-3-473-378/2019). 24

25. Reglamento „Briuselis IIbis“ taikymas
Reglamentas taikomas, kai vaikas pagrobiamas iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę; Reglamento
taisyklės užtikrina, kad valstybės narės, kurioje vaikas iki pagrobimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai
išliktų teismingi priimti sprendimą iš esmės ir po pagrobimo.
Reglamente vaiko grobimo sąvoka apima neteisėtą išvežimą ir neteisėtą negrąžinimą, t. y. vaiko išvežimas ar
negrąžinimas tais atvejais, kai:
a) tuo pažeidžiamos globos teisės, įgytos teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu
susitarimu pagal valstybės narės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki išvežimo ar negrąžinimo,
ir
b) jei išvežimo ar negrąžinimo metu globos teisėmis buvo faktiškai naudojamasi drauge ar jų su niekuo
nesidalijant arba jomis taip būtų naudojamasi išvežti ar negrąžinti. Laikoma, kad globa yra įgyvendinama
kartu, kai pagal teismo sprendimą ar įstatymų nustatyta tvarka vienas tėvų teisių turėtojas negali spręsti dėl
vaiko gyvenamosios vietos be kito tėvų pareigų turėtojo sutikimo (Reglamento 2 straipsnio 11 dalis).
Tam, kad būtų galima taikyti vaikų grobimą reglamentuojančias teisės normas, faktinė situacija turi būti
kvalifikuojama kaip vaikų grobimas Reglamento prasme (Nr. 3K-3-254/2007).
25

26. Dėl jurisdikcijos vaiko grobimo atvejais (1)
• Tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo, vaiko buvimo
vietos valstybės teismas negali spręsti klausimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės, iki nebus
priimtas sprendimas dėl vaiko negrąžinimo.
Tačiau net ir tuo atveju, jei teismas atsisakė išduoti leidimą grąžinti vaiką, turi būti įvertinamos tokio sprendimo
priežastys. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui konstatavus, jog vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas,
taigi patvirtinus, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje nei jo buvimo valstybėje, tačiau atsisakius
išduoti leidimą grąžinti vaiką dėl kitų priežasčių, teismas neturi teisės spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos
nustatymo iš esmės, jei nėra įvykdytos reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnyje nurodytos sąlygos.
• Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas į teismą dėl neteisėtai laikomo vaiko grąžinimo kreipėsi
pirmiau, nei ieškovė pateikė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo. Tad
<...> pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį arba, aplinkybėms dėl nagrinėjamos civilinės
bylos dėl leidimo grąžinti neteisėtai išvežtą ar laikomą vaiką paaiškėjus vėliau, sustabdyti bylą iki bus
išnagrinėta civilinė byla dėl teismo leidimo grąžinti vaiką išdavimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui konstatavus, jog vaikas buvo išvežtas ar laikomas Lietuvoje neteisėtai, bet
priėmus sprendimą negrąžinti vaiko, jurisdikciją spręsti klausimą dėl vaiko globos (gyvenamosios vietos
nustatymo) vis tiek išlaiko vaiko kilmės valstybės, šiuo atveju Švedijos Karalystės, teismai. Todėl tokiu atveju
pareiškimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turėtų būti paliktas nenagrinėtas (Nr. e3K-3-357-
687/2018).
26

27. Dėl jurisdikcijos vaiko grobimo atvejais (2)
• FABULA: C. gimė Nyderlanduose ir ten nuolat gyveno iš pradžių su abiem tėvais, o nuo 2011 m. – tik su motina. 2014 m.
vasarą mergaitė kartu su motina D., esant laikinam tėvo sutikimui, atvyko į Lietuvą atostogų. 2014 m. vaiko motina įvykus
nelaimingam atsitikimui žuvo. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu C.
paskirta laikinoji globa A. šeimoje, vaikas ten gyvena iki šiol. Ieškovei atsisakius grąžinti vaiką tėvui, 2014 m. rugsėjo 11 d.
tėvas kreipėsi į Nyderlandų Karalystės centrinę instituciją su prašymu grąžinti vaiką pagal Hagos konvenciją, šis prašymas
2014 m. lapkričio 10 d. buvo gautas centrinėje Lietuvos institucijoje – Valstybinėje vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyboje. 2015 m.
sausio 29 d. Vilniaus apygardos teisme gautas tėvo prašymas dėl vaiko grąžinimo į kilmės šalį – Nyderlandų Karalystę.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi pagal Hagos konvencijos 13 straipsnį atsisakė vaiką grąžinti,
Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista. A. kreipėsi į teismą dėl vaiko
C. atskyrimo nuo tėvo ir nuolatinės globos nustatymo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį tenkino.
• LAT vertinimu, šioje byloje jos iškėlimo metu neegzistavo teisinio pagrindo Lietuvos Respublikos teismams prisiimti tarptautinę
jurisdikciją nagrinėti bylą. Pirma, neteisėto vaiko išvežimo ar negrąžinimo atveju jurisdikcija nustatoma ne pagal bendrąją
jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnio 1 dalyje (kuria rėmėsi bylą nagrinėję teismai), o pagal
specialiąsias jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas Reglamento Nr. 2201/2003 10 straipsnyje. Ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl tėvų
pareigų tuo metu priklausė Nyderlandų Karalystės teismų jurisdikcijai. Nyderlandų Karalystės teismai byloje pagal tėvo ieškinį,
kuriuo, be kita ko, reikalauta grąžinti vaiką, tik gerokai vėliau, 2017 m. liepos 25 d., jurisdikciją perdavė Lietuvos teismams.
Todėl bylos iškėlimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme metu 2014 m. rugsėjo 18 d. neegzistavo Reglamento Nr. 2201/2003
10 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant jurisdikcija nagrinėti ginčą dėl tėvų pareigų priklausytų arba pereitų Lietuvos
teismams. Antra, Lietuvos Respublikos teismams nagrinėti šią bylą iš esmės draudė ir iš Hagos konvencijos kylantys
tarptautiniai įsipareigojimai. Remiantis Hagos konvencijos 16 straipsniu, gavusi pranešimą apie neteisėtą išvežimą ar laikymą,
nurodytą 3 straipsnyje, Susitariančiosios Valstybės, į kurią vaikas yra išvežtas arba kurioje jis laikomas, teismo ar
administracinė institucija nesprendžia dėl vaiko globos teisių iš esmės, kol nenustatoma, kad vaikas neturi būti grąžinamas
pagal šią Konvenciją, arba sprendžia dėl globos teisių iš esmės tik tada, jei per protingumo kriterijų atitinkantį laikotarpį nuo
minėto pranešimo gavimo dienos nepateikiamas prašymas pagal šią Konvenciją (Nr. 3K-3-280-969/2017). 27

28. Dėl galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais
atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl pareikšto reikalavimo
teismingumo
• Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja,
iki bus išnagrinėta civilinė byla. Panevėžio miesto apylinkės teismas, 2017 m. rugsėjo 12 priėmęs ieškovės ieškinį,
2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti papildomus duomenis, būtinus sprendimui dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo priimti, t. y. duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus, pagrindžiančius ieškovės ir vaiko
gyvenamąją vietą, būsto sąlygas, ryšius su kitais šeimos nariais ir t. t. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie duomenys
neatspindi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. kad jos yra neatidėliotinai būtinos vaikui apsaugoti. Be to,
teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, esant ginčui dėl tėvų pareigų, teismas turi dėti visas pastangas padėdamas
tėvams rasti taikų sprendimą ir užkirsti kelią nepagrįstam vaiko atskyrimui nuo vieno iš tėvų ir bendravimo su juo
apribojimui. Ypač tai aktualu tuomet, kai vaikas perkeliamas iš vienos valstybės į kitą ir yra sprendžiamas jo grąžinimo
pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų klausimas. Tokiu atveju laikinosios
apsaugos priemonės gali tapti priemone neteisėtai vaiką išvežusiam ar jį laikančiam asmeniui įteisinti faktinę situaciją
ir toliau pažeidinėti tiek vaiko, tiek likusio tėvo (motinos) interesus. <...> tais atvejais, kai šeimos byloje su tarptautiniu
elementu teismui kyla abejonių dėl pareikšto reikalavimo teismingumo, jis turi surinkti papildomus duomenis,
įrodančius ne tik vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, bet ir tuos, kurie pagrįstų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos
priemonių ir nenustačius vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, vaiko saugumui ir vystymuisi iškiltų reali grėsmė
(Nr. e3K-3-357-687/2018).
28

29. Užsienio teisės taikymo apribojimai (1)
• FAKTINĖS APLINKYBĖS: Ieškovė J. V. 2008-06-30 Vilniaus m. 1-jam apylinkės teismui padavė ieškinį, prašydama priteisti iš
atsakovo jo nepilnamečių vaikų L. V. ir L. V. naudai išlaikymą po 294 EUR/ mėn., t.y. po ½ nuo 588 EUR (arba 2 029 Lt), iki vaikų
pilnametystės ir 21 168 Lt EUR (arba 73 030 Lt) įsiskolinimą už 3 m., skaičiuojant iki ieškinio padavimo dienos. Nurodė, kad bylos
šalys gyvendamos santuokoje susilaukė dvynukų. Rennes apygardos teismas Prancūzijoje 2000-10-26 sprendimu nutraukė bylos
šalių santuoką, abiejų vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina, bet dėl lėšų stygiaus atleido tėvą nuo pareigos finansiškai
išlaikyti vaikus. Atsakovas, persikėlęs gyventi į Lietuvą, įsidarbino, todėl pasikeitus jo turtinei būklei turi galimybę prisidėti prie
vaikų išlaikymo ir privalo tai daryti, kaip tai numato LR CK 3.201 str. 1 d.
• TEISMO MOTYVAI: CK 1.11 str., reglamentuojančiame užsienio teisės taikymo apribojimus, yra įtvirtinta nuostata, kad užsienio
teisės normos netaikomos, jeigu jų taikymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai
tvarkai; Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės, su kuria ginčas labiausiai susijęs, imperatyvios teisės normos taikomos nepaisant
to, kad šalys savo susitarimu yra pasirinkusios kitokią užsienio teisę. Galiausiai pagal CK 1.11 str. 3 d. teismas gali netaikyti
užsienio teisės, jeigu, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, ta teisė aiškiai nėra susijusi su byla ar jos dalimi, o su ja labiau yra
susijusi kitos valstybės teisė (ši taisyklė netaikoma, kai taikytina teisė pasirinkta sandorio šalių susitarimu). Remdamasi tokiomis
nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-23 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2007 pateiktais
išaiškinimais teisėjų kolegija konstatuoja, kad: kai ginčas teisėtai yra nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose; kai atsakovas
yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Lietuvoje; kai CK 3.192 str. ir 3.194 str. imperatyviai įtvirtina tėvų, Lietuvos
Respublikos piliečių, absoliučią pareigą teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, nepriklausomai nuo savo pačių turtinės
padėties, sveikatos būklės, kitų išlaikytinių buvimo ar bet kokių kitų aplinkybių, ginčas pripažįstamas labiausiai susijęs su Lietuvos
Respublikos teise. Be to, Prancūzijos nacionalinė teisė, kurios pagrindu leidžiama dėl lėšų stygiaus atleisti nuo nepilnamečių vaikų
išlaikymo pareigos, o tai patvirtina jau aptartas Rennes apygardos teismo sprendimas, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai, kurios 38 str. įtvirtina tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Todėl nors pagal CPK 808 str.
1 d. pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą savo iniciatyva taikyti, aiškinti bei nustatyti užsienio teisės turinį, vien šios
pareigos neįgyvendinimas nesudaro prielaidų panaikinti ar pakeisti teismo sprendimo (CPK 328 str.), nes šioje byloje nustatytos
visos sąlygos CK 1.11 str. numatytoms išimtims iš bendrųjų taisyklių, reglamentuojančių užsienio teisės taikymą, taikyti.
Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad šį norma yra speciali norma, todėl nagrinėjamojoje byloje
taikytinos nacionalinės teisės normos (VAT nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-156-464/2009).
29

30. Užsienio teisės taikymo apribojimai (2)
• FAKTINĖS APLINKYBĖS: Ieškovė, gimusi 1986 m. lapkričio 16 d., yra atsakovo duktė, Baltarusijos Respublikos pilietė,
gyvenanti Baltarusijos Respublikoje. Atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Atsakovas teismo sprendimu priteistą išlaikymą ieškovei mokėjo iki jos pilnametystės – 2004 m. lapkričio 16 d. Nuo 2004
m. rugsėjo 1 d. ieškovė yra Baltarusijos Respublikos Minsko valstybinio lingvistikos universiteto Anglų filologijos fakulteto
dieninio skyriaus studentė. Ji prašo priteisti jai išlaikymą iš atsakovo pagal Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3
dalį iki jai sukaks 24 metai. Baltarusijos Respublikos SŠK nenustatyta tėvų pareigos išlaikyti paramos reikalingus
pilnamečius vaikus, besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, jeigu šie nėra
invalidai. Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė, apeliacinės – iš dalies patenkino. LAT apeliacinės instancijos teismo
nutartį paliko nepakeistą.
• LAT MOTYVAI: Pagal Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992-10-20 dvišalę teisinės pagalbos sutartį, kai
kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, jų (tėvų ir vaikų) teisinius
santykius reglamentuoja šalies, kurios pilietis yra vaikas, įstatymai. Taigi, šioje byloje turėtų būti taikomi Baltarusijos
Respublikos įstatymai, kuriuose nenustatyta tėvų pareiga teikti paramą pilnamečiam vaikui, kuriam tokia parama yra
būtina, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 m. Vis
dėlto šioje byloje yra pagrindas taikyti specialiąją normą, numatytą LR CK 1.11 str., reglamentuojančiame užsienio teisės
taikymo apribojimus, nes atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad šis ginčas labiausiai susijęs su LR
teise: 1) ginčas teisėtai yra nagrinėjamas LR teismuose; 2) atsakovas yra LR pilietis, gyvenantis Lietuvoje; 3) LR CK
3.194 str. yra imperatyvi teisės norma, pagal kurią LR piliečiai privalo vykdyti pareigą – teikti paramą iki 24 m. amžiaus
paramos reikalingiems savo vaikams, kurie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose; 4)
minėtos LR piliečio pareigos nevykdymas pripažintinas prieštaraujančiu gerai moralei, teisingumo ir sąžiningumo
principams” (Nr. 3K-7-130/2007).
30

31. Užsienio teismų sprendimų pripažinimas ir vykdymas
• Pareiškėja prašė pripažinti ir leisti vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir
nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo. Lietuvos apeliacinis teismas bylą dalyje santuokos
nutraukimo nutraukė, o likusioje dalyje pareiškimą tenkino. Suinteresuotas asmuo (vaiko tėvas) pateikė kasacinį
skundą.
• LAT nurodė, kad vaiko tėvui teigiant, jog teismo proceso Rusijoje metu nebuvo išaiškinta nepilnamečio vaiko nuomonė
bei į ją neatsižvelgta, sprendžiant Rusijos teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, Lietuvos
apeliacinis teismas ex officio turėjo įvertinti, ar šis sprendimas nepažeidžia vaiko teisių ir neprieštarauja
fundamentaliems principams, o nustatęs prieštaravimą – atsisakyti ją pripažinti sprendimą ir leisti vykdyti. Teisės į
šeimos gyvenimo gerbimą (EŽTK 8 str.), apimančios taip pat ir teisingo proceso reikalavimus šeimos bylose,
kontekste EŽTT yra konstatavęs pažeidimų tais atvejais, kai nacionaliniai teismai, spręsdami geriausių vaiko interesų
klausimą su vaiko nusistovėjusios aplinkos keitimu susijusiose bylose, neišnaudojo turimų procesinių galimybių
neabejotinai nuomonei dėl geriausių vaiko interesų užtikrinimo susiformuoti. Rusijos teismo argumentai, sprendžiant
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra susiję su reikšmingomis aplinkybėmis, tačiau nė viena jų neatskleidžia
vaiko pageidavimų, todėl Lietuvos teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių, ar vykusiame teismo procese vaiko nuomonė
buvo įvertinta, jei ne – dėl kokių priežasčių.
• LAT panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalį ir toje dalyje grąžino bylą nagrinėti iš naujo (Nr. 3K-3-
255/2013).
31

32. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos
Teisingumo Teismo praktika tarptautinį elementą
turinčiuose šeimos ginčuose
32

33. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika tarptautinį
elementą turinčiuose šeimos ginčuose
Svarbiausi EŽTK straipsniai šeimos ginčuose:
• 6 straipsnis: teisė į teisingą procesą;
• 8 straipsnis: teisė į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui;
• 12 straipsnis: teisė sudaryti santuoką;
• 7 Protokolo 5 straipsnis: sutuoktinių lygybė vaikų atžvilgiu.
33

34. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika tarptautinį
elementą turinčiuose šeimos ginčuose
• EŽTT sprendimas byloje Pini and Others v. Romania;
• EŽTT sprendimas byloje Rinau v. Lithuania;
• EŽTT sprendimas byloje Neullinger and Shuruk v. Switzerland;
• EŽTT 2013-11-26 sprendimas byloje X. v. Latvia;
• EŽTT sprendimas byloje Mennesson v. France;
• Kt.
34

35. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
ES Teisingumo Teismo praktika tarptautinį elementą turinčiuose
šeimos ginčuose („Briuselis II bis“)
• Judgment of the Court (Fifth Chamber) of 24 March 2021, C-603/20 PPU, MCP
• Judgment of the Court (Fourth Chamber) of 19 November 2020, C-454/19, ZW
• Judgment of the Court (First Chamber) of 16 July 2020, C-249/19, JE
• Order of the Court (Eighth Chamber) of 3 October 2019, C-759/18, OF
• Order of the Court (Eighth Chamber) of 10 July 2019, C-530/18, EP
• Judgment of the Court (First Chamber) of 16 January 2019, C-386/17, Liberato
• Judgment of the Court (First Chamber) of 17 October 2018, C-393/18 PPU, UD
• Judgment of the Court (Fifth Chamber) of 4 October 2018, C-478/17, IQ
• Judgment of the Court (First Chamber) of 19 September 2018, C-325/18 PPU, C.E. and N.E.
• Judgment of the Court (Fifth Chamber) of 28 June 2018, C-512/17, HR
• Judgment of the Court (First Chamber) of 31 May 2018, C-335/17, Valcheva
• Judgment of the Court (Sixth Chamber) of 19 April 2018, C-565/16, Saponaro
• Order of the Court (First Chamber) of 10 April 2018, C-85/18 PPU, CV
• Order of the Court (Sixth Chamber) of 16 January 2018, C-604/17, PM
• Judgment of the Court (First Chamber) of 20 December 2017, C-372/16, Sahyouni
35

36. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
ES Teisingumo Teismo praktika tarptautinį elementą turinčiuose
šeimos ginčuose („Briuselis II bis“)
• Order of the Court (Sixth Chamber) of 14 June 2017, C-67/17, Iliev
• Judgment of the Court (Fifth Chamber) of 8 June 2017, C-111/17, PPU, OL v PQ
• Judgment of the Court (First Chamber) of 15 February 2017 in Case C-499/15, W, V v X
• Judgment of the Court (Third Chamber) of 27 October 2016 in Case C-428/15, Child and Family Agency v J.D.
• Judgment of the Court (Second Chamber) of 13 October 2016 in Case C-294/15, Edyta Mikolajczyk v Marie Louise
Czarnecka and Stefan Czarnecki
• Judgment of the Court (Fourth Chamber) of 21 October 2015 in Case C-215/15, Gogova
• Judgment of the Court (Fourth Chamber) of 19 November 2015 in Case C-455/15, P v Q
• Judgment of the Court (Third Chamber) of 6 October 2015 in Case C-489/14, A v B
• Judgment of the Court (Third Chamber) of 6 October 2015 in Case C-404/14, Matoušková
• Judgment of the Court (First Chamber) of 9 September 2015 in Case C-4/14, Bohez
• Judgment of the Court (Fourth Chamber) of 9 January 2015 in Case C-498/14 PPU, Bradbrooke v Aleksandrowicz
• Judgment of the Court (Third Chamber) of 12 November 2014 in Case C-656/13, L v M
• Judgment of the Court (Third Chamber) of 9 October 2014 in Case C-376/14 PPU, C v M
36

37. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
ES Teisingumo Teismo praktika tarptautinį elementą turinčiuose
šeimos ginčuose („Briuselis II bis“)
• Judgment of the Court (Second Chamber) of 1 October 2014 in Case C-436/13, E v B
• Judgment of the Court (Second Chamber) of 26 April 2012 in Case C-92/12 PPU, Health Service Executive
• Judgment of the Court (First Chamber) of 22 December 2010 in Case C-491/10, Zarraga
• Judgment of the Court (First Chamber) of 22 December 2010 in Case C-497/10 PPU, Mercredi
• Judgment of the Court (Second Chamber) of 9 November 2010 in Case C-296/10, Purrucker
• Judgment of the Court (Third Chamber) of 5 October 2010 in Case C-400/10 PPU, McB.
• Judgment of the Court (Third Chamber) of 16 July 2009 in Case C-168/08, Laszlo Hadadi (Hadady) v
Csilla Marta Mesko
• Judgment of the Court (Third Chamber) of 1 July 2010 in Case C-211/10 PPU, Povse
• Judgment of the Court (Third Chamber) of 23 December 2009 in Case C-403/09 PPU, Deticek
• Judgment of the Court (Third Chamber) of 2 April 2009 in Case C-523/07, A
• Judgment of the Court (Third Chamber) of 11 July 2008 in Case C-195/08 PPU, Rinau
• Judgment of the Court (Third Chamber) of 29 November 2007 in Case C-68/07,
• Judgment of the Court (First Chamber) of 27 November 2007 in Case C-435/06, C
• Judgment of the Court (First Chamber) of 27 November 2007 in Case C-435/06, C
37

38. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
ES Teisingumo Teismo praktika tarptautinį elementą
turinčiuose šeimos ginčuose („Išlaikymo Reglamentas“)
• Judgment of the Court (Third Chamber) of 15 April 2021, C-729/19, Department of Justice for Northern Ireland
• Judgment of the Court (Third Chamber) of 17 September 2020, C-540/19, Landkreis Harburg
• Judgment of the Court (Third Chamber) of 4 June 2020, C-41/19, FX
• Order of the Court (Eighth Chamber) of 3 October 2019, C-759/18, OF
• Judgment of the Court (Third Chamber) of 5 September 2019, C-468/18, R
• Order of the Court (Eighth Chamber) of 11 April 2019, C-680/18, HJ
• Judgment of the Court (Sixth Chamber) of 20 September 2018, C-214/17, Mölk
• Judgment of the Court (Sixth Chamber) of 7 June 2018, C-83/17, KP
• Order of the Court (First Chamber) of 10 April 2018, C-85/18 PPU, CV
• Order of the Court (Sixth Chamber) of 16 January 2018, C-604/17, PM
• Judgment of the Court (Second Chamber) of 20 December 2017, C-467/16, Schlömp
• Judgment of the Court (First Chamber) of 15 February 2017 in Case C-499/15, W, V v X
• Judgment of the Court (Sixth Chamber) of 9 February 2017 in Case C-283/16, M. S. v P. S.
• Judgment of the Court (Third Chamber) of 16 July 2015 in Case C-184/14, A v B
• Judgment of the Court (Third Chamber) of 18 December 2014 in joined Cases C-400/13 and C-408/13, Sander
v Verhaegen
• Judgment of the Court (Fifth Chamber) of 27 February 1997 in Case C-220/95 38

39. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Tarptautinį elementą turinčių šeimos ginčų sprendimo
būdai. Mediacijos taikymas vaikų grobimo bylose
39

40. Tarptautinį elementą turinčių šeimos ginčų sprendimo būdai.
Mediacijos taikymas vaikų grobimo bylose
• FABULA: Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, patvirtino šalių sutartį dėl
santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina,
nustatė vaikui teikiamo išlaikymo dydį ir bendravimo su vaiku tvarką. Po taikos sutarties sudarymo atsakovė – vaiko mama
išvyko iš Lietuvos ir be ieškovo sutikimo kartu išsivežė nepilnametį vaiką. Ieškovas dėl dingusio vaiko kreipėsi į teisėsaugos
institucijas, šių pagalba pavyko sužinoti, kad atsakovė su sūnumi nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos apsigyveno (duomenys
neskelbtini) (toliau – ir užsienio valstybėje). Ieškovas, sužinojęs atsakovės gyvenamąją vietą, 2018 m. su ieškiniu kreipėsi į
Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
• Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti (pateikti įrodymus jurisdikcijos
prorogacijai taikyti), konstatuodamas, jog atsakovė ir nepilnametis vaikas ilgiau nei tris mėnesius gyvena užsienio valstybėje,
todėl, pagal bendrąją 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų,
susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismingumo taisyklę, ieškinio
reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu neteismingas Lietuvos teismams. Ieškovui nepašalinus ieškinio
trūkumų (negavus atsakovės sutikimo bylą nagrinėti Lietuvos teismuose), Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį atsisakė
priimti.
• KLAUSIMAS: ar sutinkate su teismo sprendimu?
40

41. Tarptautinį elementą turinčių šeimos ginčų sprendimo būdai.
Mediacijos taikymas vaikų grobimo bylose
• FABULA: Ieškovas dėl neteisėtai išvežto vaiko su pareiškimu taip pat kreipėsi į Valstybės vaiko
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neteisėtai
išvežto vaiko sugrąžinimo į Lietuvą. Šio pareiškimo pagrindu buvo inicijuota neteisėtai išvežto vaiko
grąžinimo procedūra, toliau vaiko grąžinimo klausimas buvo perduotas tarpininkaujančiai užsienio
valstybės centrinei institucijai, o vėliau buvo nagrinėjamas Nyderlandų teisme, kuriame buvo priimti
atitinkami teismų procesiniai sprendimai. Nyderlandų teismas, išnagrinėjęs neteisėtai išvežto vaiko
grąžinimo klausimą, 2019 m. priėmė sprendimą, kuriame nustatė, kad nepilnametis šalių vaikas į
užsienio valstybę buvo išvežtas neteisėtai, vaiko socialinių interesų vieta yra susijusi su Lietuva, ir
padarė išvadą, kad yra pagrindas grąžinti vaiką į Lietuvą esant pagrindams, nustatytiems 1980 m.
Hagos konvencijos dėl vaikų grobimo civilinių aspektų 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse (taip pat nesant
Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, 2 dalyje įtvirtintų atsisakymo grąžinti
vaiką pagrindų), tačiau ieškovo pareiškimą dėl sūnaus grąžinimo į Lietuvą atmetė. Pareiškimas buvo
atmestas motyvuojant tuo, kad Hagos konvencijos dėl vaikų grobimo tikslas yra grąžinti vaiką į tą
šalį, kurios teismas turi jurisdikciją, tačiau, teismo vertinimu, Lietuvos teismai savo procesiniuose
sprendimuose buvo pasisakę, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje.
• KLAUSIMAS: ar sutinkate su Nyderlandų teismo sprendimu?
41

42. Tarptautinį elementą turinčių šeimos ginčų sprendimo būdai.
Mediacijos taikymas vaikų grobimo bylose
• FABULA: Paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms – užsienio valstybės teismų sprendimuose esant nustatytam
neteisėto vaiko išvežimo (grobimo) atvejui, ieškovas, vadovaudamasis Reglamento ,,Briuselis II bis“ 10 straipsnyje
įtvirtinta nenutrūkstamos buvusios vaiko gyvenamosios vietos jurisdikcijos taisykle, dar kartą 2019 m. liepos 18 d.
kreipėsi su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo
priteisimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (nustatymo su tėvu). Ieškinys
šioje byloje buvo priimtas. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos
teismams. Pirmosios instancijos teismas:
- sprendė, kad Lietuvos teismas pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 11 straipsnio 7 dalį yra kompetentingas nagrinėti bylą
iš esmės, todėl jo jurisdikcijai priklauso sprendimų dėl vaiko globos priėmimas po grobimo procedūros
- įvertinęs byloje esančius įrodymus, kad jau bandyta taikyti tarptautinę mediaciją, tačiau po pradinio pokalbio tarp
mediatorių ir ieškovo bei atsakovės buvo priimtas sprendimas, kad tarptautinė mediacija yra netinkama, taip pat šalių
bendravimo ypatumus (ieškovo atstovas paminėjo, kad iš esmės bendraujama per institucijas), kartu siekdamas
neužvilkinti proceso, nusprendė, kad šiuo atveju byloje tikimybė sudaryti taikos sutartį buvo itin maža. Atsakovės
asmeniško dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimas būtinu vien todėl, kad atsakovė galėtų žodžiu pasisakyti dėl bylos
baigimo taikos sutartimi ar galimybės taikyti teisminę mediaciją, būtų savitikslis ir neproporcingas.
- ieškovo ieškinį atmetė.
• APELIANTAS: teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą pripažinti atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu,
tokiu būdu nebuvo užtikrintas tinkamas, visapusiškas ir efektyvus bylos nagrinėjimas, nebuvo išklausyta atsakovė,
išsiaiškinta jos pozicija, taip pat buvo apsunkinta galimybė šalims užbaigti ginčą taikiai, teismas nesudarė sąlygų ginčą
spręsti teisminės mediacijos būdu, nors įstatymas imperatyviai numato teismo pareigą imtis priemonių šalims sutaikyti.
• KLAUSIMAS: ar sutinkate su pirmosios instancijos teismo sprendimu?
42

43. Tarptautinį elementą turinčių šeimos ginčų sprendimo būdai.
Mediacijos taikymas vaikų grobimo bylose
• FABULA: Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, prašė iki bus priimtas teismo
sprendimas nustatyti nepilnamečių vaikų J. G. S. ir A. S., gyvenamą vietą su pareiškėja; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą
nepilnamečiams vaikams po 450 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodė, kad ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų gyvenama vieta yra
Lietuvoje, atsakovas gyvena ir dirba Italijoje. Ieškovė nedirba, kadangi rūpinasi mažamečiais vaikais. Ieškovę su vaikais sieja itin stiprus
emocinis ryšys, atsakovas neturėtų galimybių pasirūpinti vaikais ne tik dėl to, kad jis dirba, tačiau ir dėl to, kad mažametė dukra yra iki šiol
maitinama krūtimi. Tarp ieškovės ir atsakovo jau kuris laikas vyksta nesutarimai. Sutuoktiniai diskutavo dėl santuokos nutraukimo, tačiau dėl
sąlygų gera valia nesusitarė. Atsakovas daro ieškovei psichologinį spaudimą, gąsdina, kad sieks nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamą
vietą kartu su juo. Dėl tokių atsakovo pareiškimų ieškovė pergyvena, todėl kreipiasi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki
ieškinio pateikimo dienos, siekdama nustatyti vaikų gyvenamą vietą su ja ir nustatyti vaikų išlaikymo dydį. Ieškovė ketina kreiptis į teismą su
ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir su šiuo klausimu susijusių pasekmių taikymo, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos Kauno skyrių, prašydama taikyti privalomą mediaciją.
• TEISMAS konstatavo, kad pareiškėja šalių nepilnamečių vaikų nuolatine gyvenamąja vieta laiko Lietuvą, atsakovas – Italiją. Byloje nėra
įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas pritarė Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijai. Taigi, šioje civilinės bylos stadijoje nėra galimybės
pripažinti, kad Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti pareiškėjos prašymą. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme
2020 m. lapkričio 17 d. gautas ieškovės I. S. ieškinys dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su
atsakovu nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir kt. reikalavimų. Toje byloje teismas turėtų pasisakyti dėl jurisdikcijos
nagrinėti ieškovės reikalavimus. Ieškovė prašymą nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja iš esmės grindžia aplinkybe,
kad atsakovas daro ieškovei psichologinį spaudimą, gąsdina, kad sieks nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su juo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šie pareiškėjos teiginiai savaime nereiškia grėsmės esminiams vaikų interesams, priešingai - iš
pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad vaikų tėvas svarsto galimybę kreiptis dėl nepilnamečio vaiko
pagrobimo. Šie duomenys rodo, jog šalių vaikai (ar vienas iš jų) galėjo būti perkelti iš vienos valstybės į kitą be kito tėvo sutikimo. valstybės, į
kurią yra neteisėtai atvežtas vaikas, teismas turi teisę spręsti tik dėl vaiko grąžinimo, o sprendimą globos teisių byloje priima jurisdikciją
turintis vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos iki išvežimo valstybės teismas. Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi
dėl neteisėtai išvežto vaiko sugrąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo
civilinių aspektų, tačiau ši aplinkybė yra reikšminga svarstant klausimą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nes, esant
neteisėtam vaiko išvežimui, teismas Lietuvoje negali spręsti tėvų pareigų klausimo.
• KLAUSIMAS: ar sutinkate su teismo sprendimu? 43

44. Tarptautinį elementą turinčių šeimos ginčų sprendimo būdai.
Mediacijos taikymas vaikų grobimo bylose
• Pareiškėja J. L. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą ir prašė teismo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių
Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos apygardos teismo 2008 m. gegužės 1 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo
nepilnamečiam vaikui, išlaikymo įsiskolinimo. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimu nutraukta pareiškėjos ir suinteresuoto
asmens santuoka. JAV teismo sprendime pažymėta, kad 2008 m. balandžio 7 d. tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos
nutraukimo, pagal kurią nustatyta šalių nepilnametės dukters nuolatinė gyvenamoji vieta, bendravimo su vaiku tvarka,
priteistas išlaikymas ir nustatytos kitos santuokos nutraukimo sąlygos. Pareiškėja nurodė, kad neegzistuoja nė viena
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 810 straipsnyje įtvirtinta sąlyga, kuria vadovaujantis būtų
galima atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą.
• Suinteresuotas asmuo atsiliepime, be kita ko, nurodo, kad yra grįžęs gyventi į Lietuvą, kurioje vidutinis pragyvenimo lygis
yra gerokai žemesnis nei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Be to, jis sukūrė naują šeimą ir turi dar vieną nepilnametį vaiką,
todėl turi teisėtą interesą siekti subalansuoti savo įsipareigojimų dydį. Pripažintina, kad pagal potencialiai sukuriamas
Sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti teisines pasekmes skundžiama nutartis prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai
viešajai tvarkai.
• KLAUSIMAS: kaip turėtų pasielgti teismas?
44

45. Tarptautinį elementą turinčių šeimos ginčų sprendimo būdai.
Mediacijos taikymas vaikų grobimo bylose
• FABULA: 2015 m. sausio 5 d. ieškovė N. J. kreipėsi į Visagino
miesto apylinkės teismas su ieškiniu atsakovui F. S. dėl vaiko Ch.
E. S. gyvenamosios vietos nustatymo, o 2016 m. balandžio 22
d. – su patikslintu ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos
nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.
• Teismas nustatė, kad F. S. ir N. J. mažametė duktė Ch. E. S.
gimė Italijoje duomenys neskelbtini, ji yra Italijos Respublikos ir
Lietuvos Respublikos pilietė. Ch. E. S. gyvenamoji vieta 2014 m.
sausio 19 d. registruota Italijoje, Monte, o nuo 2014 m. lapkričio 5
d. – ir Lietuvoje, Visagine. Šalys nuo vaiko gimimo gyveno
Italijoje, abu vaiko tėvus su Italijos valstybe siejo tvirti socialiniai
ryšiai, nes jie ten gyveno ilgą laiką, dirbo, turėjo būstą, tačiau
šalių santykiai buvo konfliktiški. Iki vaiko išvežimo į Lietuvą abu
tėvai naudojosi vaiko globos teisėmis. 2014 m. lapkričio 14–15
dienomis N. J. kartu su mažamete dukterimi Ch. E. S.,
neturėdama vaiko tėvo F. S. sutikimo, išvyko iš Italijos į Lietuvos
Respubliką ir čia tebegyvena iki šiol.
• Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2014 m. balandžio 15 d.
Italijos Moncos miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal
ieškovo F. S. ieškinį atsakovei N. J. dėl jų dukters Ch. E. S.
gyvenamosios vietos nustatymo (globos teisių) ir išlaikymo
priteisimo.
• KLAUSIMAI: Ar byloje pareikšti reikalavimai (ar dalis jų)
teismingi Lietuvos teismui? Jei taip - kuriam?
• Ar Lietuvos teismas, esant šalių prašymui, galėtų taikyti
laikinąsias apsaugos priemones? Jei taip – ar nutartis dėl
LAP būtų pripažįstama ir vykdoma Italijoje?
45

46. Mykolo Romerio universitetas
Ateities g. 20, Vilnius, LT-08303 Lithuania
www.mruni.eu
Mykolo Romerio universitetas
Mykolas Romeris University
46
Klausimai?

47. Mediacijos taikymas vaikų grobimo (neteisėto išvežimo)
bylose
Projekto Nr. 854024-CODEMAL-JUST-AG-2018/JUST-JTRA-EJTR-AG-2018
http://codemal.turiba.lv
JUSTICE programos projektas
„Bendradarbiavimo tarp mediatorių ir advokatų skatinimas”
2021 05 05
Odeta Intė,
MRU lektorė, mediatorė

48. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Teisinis reguliavimas
- 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų;
- 1996 m. Hagos Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir
bendradarbiavimo tėvų teisių pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje;
- 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo
sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio
reglamentą (EB) Nr. 1347/2000;
- 2019 m. birželio 25 d. Tarybos Reglamentas Nr. 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų,
susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir
vykdymo(nauja redakcija) įsigalioja po 3 m. nuo paskelbimo;
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos direktoriaus 2021-01-07 įsakymas Nr. BV-9 Prašymų pagal 1980 m. Hagos
konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos
aprašas.

49. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Neteisėtas vaiko išvežimas ar laikymas
Vaiko išvežimas ar laikymas yra neteisėtas, kai:
• tokiu išvežimu ar laikymu pažeidžiamos globos teisės, įgytos sprendimu,
įstatymų nustatyta tvarka ar teisinę galią turinčiu susitarimu pagal valstybės
narės, kurioje buvo vaiko įprastinė gyvenamoji vieta prieš pat jo išvežimą ar
laikymą, teisę, ir
• išvežimo ar laikymo metu buvo bendrai ar atskirai faktiškai naudojamasi globos
teisėmis arba jomis taip būtų buvę naudojamasi, jeigu nebūtų buvę išvežimo ar
laikymo.
• Vaikas jaunesnis nei 16 m.
• Prašymas pateiktas nepraėjus metams nuo sužinojimo apie išvežimą.

50. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Neteisėtas išvežimas (vaiko grobimas)
Vaiko neteisėto išvežimo ar laikymo atveju, v-bės narės, kurioje buvo vaiko įprastinė gyvenamoji vieta prieš
pat jo neteisėtą išvežimą ar laikymą, teismai išlaiko savo jurisdikciją tol, kol vaikas įgyja įprastinę
gyvenamąją vietą kitoje v-bėje narėje ir:
a) išvežimui ar laikymui tylėjimu pritarė kiekvienas globos teises turintis asmuo;
b) vaikas toje kitoje v-bėje narėje yra pragyvenęs bent vienus metus po to, kai globos teises turintis asmuo,
sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, ir vaikas yra susigyvenęs su nauja aplinka bei yra
tenkinama bent viena iš toliau nurodytų sąlygų:
i) per vienus metus po to, kai globos teisių turėtojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo
vietą, v-bės narės, į kurią vaikas buvo išvežtas arba kurioje jis yra laikomas, nebuvo pateiktas
prašymas dėl grąžinimo;
ii) globos teisių turėtojo pateiktas prašymas dėl grąžinimo buvo atsiimtas ir per nustatytą laikotarpį
nebuvo pateiktas naujas prašymas;
iii) globos teisių turėtojo pateikto prašymo dėl grąžinimo v-bės narės teismas nepatenkino, remdamasis
kitomis priežastimis nei 1980 m. Hagos konvencijos 13 str. 1 d. b p. ar 13 str. 2 d. nurodytos priežastys,
ir to sprendimo nebegalima apskųsti įprasta tvarka;
iv) V-bės narės, kurioje buvo vaiko įprastinė gyvenamoji vieta prieš pat jo neteisėtą išvežimą ar laikymą,
teismai priėmė sprendimą dėl globos teisių, pagal kurį nereikalaujama vaiko grąžinti.

51. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Jurisdikcija
V-bės narės teismai turi jurisdikciją su tėvų pareigomis susijusiose bylose, jei
tenkinamos šios sąlygos:
a) vaikas turi esminį ryšį su ta v-be nare, visų pirma dėl to, kad:
i) bent vieno iš tėvų pareigų turėtojų įprastinė gyvenamoji vieta yra toje v-bėje
narėje;
ii) toje v-bėje narėje yra buvusi vaiko įprastinė gyvenamoji vieta arba
iii) vaikas yra tos v-bės narės pilietis;
b) bylos šalys, taip pat visi kiti tėvų pareigų turėtojai:
i) laisva valia susitarė dėl jurisdikcijos ne vėliau nei kreipimosi į teismą momentu
arba
ii) aiškiai išreikštu būdu sutiko su jurisdikcija proceso metu, o teismas
užtikrino, kad visos šalys būtų informuotos apie savo teises užginčyti
jurisdikciją, ir
c) naudojimasis jurisdikcija atitinka vaiko interesus.

52. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Reikalavimas – spartus procesas
• Teismas, kuriam pateikiamas prašymas dėl vaiko grąžinimo, skubiai išnagrinėja
tą prašymą taikydamas skubiausias procedūras, kurias numato nacionalinė
teisė.
• Nedarant poveikio 1 daliai, pirmosios instancijos teismas, išskyrus atvejus, kai dėl
išimtinių aplinkybių to padaryti neįmanoma, priima sprendimą ne vėliau kaip
per šešias savaites nuo tada, kai į jį kreiptasi.
• Išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių to padaryti neįmanoma, aukštesnės
instancijos teismas priima sprendimą ne vėliau kaip per šešias savaites nuo tada,
kai buvo atlikti visi reikiami procedūriniai veiksmai ir teismas turi galimybę
nagrinėti apeliacinį skundą surengdamas posėdį ar kitu būdu.

53. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Išimtys grąžinimo
Valstybės, į kurią kreipiamasi, teismo ar administracinė institucija neprivalo nurodyti grąžinti vaiką, jei
asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri prieštarauja, kad vaikas būtų grąžintas, įrodo, kad:
a) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų
nesinaudojo globos teisėmis arba neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas; arba
b) yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas
paklius į kitą netoleruotiną situaciją.
Teismo ar administracinė institucija taip pat gali atsisakyti nurodyti grąžinti vaiką, jei ji nustato, kad vaikas
prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo
nuomonę.
Svarstydamos nurodytas aplinkybes, teismo ir administracinės institucijos privalo atsižvelgti į informaciją
apie vaiko socialinę kilmę ir padėtį, kurią pateikia vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos centrinė
įstaiga ar kita kompetentinga institucija.
1980 m. Hagos konvencija 13 str.

54. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Sunkumai:
1. Musulmoniškos valstybės – nėra teisinio reguliavimo.
2. Skirtingas konvencijos nuostatų ir taikymo interpretavimas.
3. Vis dar ilgas prašymų nagrinėjimo laikotarpis, sprendimų vykdymas, neefektyvi
prevencija vaiko išvežimui.
4. Taikių susitarimų dėl vaiko gražinimas pasiekimas ir jų pripažinimas.

55. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Mediacija
• Visose susijusiose bylose, teismai turėtų apsvarstyti galimybę rasti sprendimą pasitelkiant mediaciją ir
kitas tinkamas priemones.
• Kuo anksčiau ir bet kuriame bylos nagrinėjimo etape teismas tiesiogiai arba, kai tinkama, padedamas
centrinių institucijų paprašo šalių apsvarstyti, ar jos pageidauja naudotis mediacija ar kitomis
alternatyvaus ginčų sprendimo priemonėmis, nebent tai neatitiktų vaiko interesų, tai būtų netinkama
konkrečiu atveju arba dėl to procesas nepagrįstai užsitęstų.
• Taikant mediaciją neturėtų nepagrįstai pailgėti pagal 1980 m. Hagos konvenciją vykdomas grąžinimo
procesas.
• Mediacija ne visada gali būti tinkamas pasirinkimas, ypač smurto šeimoje atvejais.
Tais atvejais, kai vykdant grąžinimo procesą pagal 1980 m. Hagos konvenciją tėvai susitaria dėl vaiko
grąžinimo ar negrąžinimo ir taip pat dėl su tėvų pareigomis susijusių klausimų jiems turėtų būti suteikta
galimybė susitarti, kad teismas, į kurį kreiptasi pagal 1980 m. Hagos konvenciją, turėtų turėti jurisdikciją
jų susitarimui suteikti teisiškai privalomą pobūdį, įtraukdamas jį į sprendimą, patvirtindamas jį arba
taikydamas kitą pagal nacionalinę teisę ir tvarką numatytą formą.

56. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Kodėl mediacija?
Padeda:
• Išvengti ilgai trunkančių, nepigiai kainuojančių teisminių procesų, neretai keliose
valstybėse.
• Sudaryti galimybes tėvams patiems siūlyti ir priimti sprendimus, aptarti jo vykdymą ir
taip išvengti sprendimų vykdymo sunkumų.
• Sumažinti vaiko atskyrimo nuo kito tėvo sukeliamą žalą - padeda atstatyti prarastus
vaiko ir likusio tėvo bendravimo ryšius.
• Sumažinti didesnės žalos vaikui atsiradimą dėl to, kad sprendimas dėl vaiko grąžinimo
priimamas po tam tikro ilgesnio laiko, kai vaikas adaptuojasi naujoje aplinkoje.
• Išvengti pakartotinio vaiko perkėlimo – susitarus dažniausiai išvengiama vaiko
grąžinimo ir su tuo susijusio streso bei tolimesnės žalos santykiams tarp tėvų atsiradimo
vien tik tam, kad būtų išspręstas vaiko globos klausimas.
• Skatinti savanorišką vaiko grąžinimą.
• Ugdyti tėvus - sudaro galimybę tėvams pamatyti ir įvertinti galimus ateities konfliktus.

57. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Iššūkiai
• Motyvacija.
• Laikas – spartus procesas atitinkantis 1980 m. Hagos konvencijos ir
Reglamento rėmus ir reikalavimus.
• Geografinis atstumas.
• Mediatorių kompetencija. Ko-mediacija.
• Mediacijos „ribos“.
• Skirtingos teisinės sistemos.
• Kalba, komunikacija.
• Kultūriniai skirtumai.
• Vaiko nuomonė ir norai.
• Susitarimo pripažinimas ir vykdymas dvejose valstybėse.

58. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Mediacijos ypatumai
• Vadovaujamasi bendrais mediacijos principais.
• Tiesioginė/netiesioginė mediacija.
• Tarpkultūriškumas - ko-mediacija: dažnai mediaciją vykdo du nešališki
mediatoriai: teisininkas, turintis specialių šeimos teisės žinių, gerai išmanantis
1980, 1996 Hagos konvencijų, Briuselio II bis taikymo ypatumus; šeimos
mediatorius, išmanantis vaiko poreikius.
• Pasiruošimas mediacijai: Centrinės institucijos vaidmuo (pvz. Danijoje,
Prancūzijoje mediatorių skiria CI, Norvegijoje Švedijoje – teismas, JK – teisinės
pagalbos)
• Teisiniai aspektai - priimtas sprendimas būtų pripažintas ir galimas vykdyti visose
susijusiose valstybėse.

59. Į LR -14
Iš LR -24
2019 m.
Į LR – 18
Iš LR -20
2020 m.
Iš LR - 41
Į LR -23
2018 m.
Šalys
▪ JK
▪ Norvegija
▪ Airija
▪ Vokietija
Statistika Lietuvoje

60. Klausimai?

61. Odeta Intė,
MRU lektorė, mediatorė
MEDIATORIŲ, ADVOKATŲ, GINČO ŠALIŲ
IR KITŲ PROCESO DALYVIŲ
VAIDMENYS MEDIACIJOJE
Projekto Nr. 854024-CODEMAL-JUST-AG-2018/JUST-JTRA-EJTR-AG-2018
http://codemal.turiba.lv
JUSTICE programos projektas
„Bendradarbiavimo tarp mediatorių ir advokatų skatinimas”
2021 05 06

62. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Aptarkime:
Darbas dvejose grupėse, trukmė - 10 min.
• Mediatorių grupė – Koks yra lūkestis advokatui, kuris dalyvauja mediacijoje?
• Advokatų grupė – Koks yra lūkestis mediatoriui? Kokiais kriterijais remiantis
parenkate savo klientui mediatorių?

63. 48
Mediatoriai
49
Advokatai
19
Mediatoriai -
advokatai
Respondentai:
Tyrime dalyvavo mediatoriai ir
advokatai iš:
▪ Austrijos,
▪ Italijos,
▪ Latvijos,
▪ ir Lietuvos.
Tyrimo rezultatai

64. Mediatorių požiūris ir lūkestis advokatui:
Respondentų, kurių mediacijos dalyvavo advokatai, skaičius:
Italija - 100 proc., Austrija – 88 proc. Lietuva - 55 proc., Latvija - 54 proc..
Respondentų teigimu, mediacijos, kuriose dalyvauja advokatai;
• Labiau formalios ir panašios į teisines derybas ir teismo procesą, mažiau atvirumo
ir nuoširdumo;
• Galimas jėgos disbalansas;
• Kartais jaučiamas asmeninis advokato finansinis suinteresuotumas, sąlygojantys
neigiamą požiūrį į mediaciją.

65. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Mediatorių požiūris ir lūkestis advokatui:
Mano, kad neturėtų advokatai dalyvauti mediacijoje: Lietuva - 60 proc., Latvija - 57
proc., Austrija – 50 proc., Italija - 27.3 proc., nes:
• Advokatų įsitraukimas reikalauja daugiau pastangų organizuojant ir vykdant
mediaciją;
• Tarp šalių jaučiamas didesnis priešiškumas, galimas konflikto eskalavimas;
• Advokatai trukdo šalims į situaciją pažiūrėti iš kitos perspektyvos, išgirsti ir suprasti
kitos šalies argumentus, būti lankstesniam ieškant sprendimo;
• Klientai yra mažiau aktyvūs, neprisiima atsakomybės, remiasi tik teisine advokato
nuomone;
• Sudėtingiau kalbėtis atvirai.

66. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Mediatorių požiūris ir lūkestis advokatui:
Mediacijos sėkmė priklauso nuo advokato, kuris supranta mediacijos procesą ir
konstruktyviai dalyvauja ir padeda savo klientui.
Advokatas mediacijoje padeda, kai veikia, kaip:
• savo kliento patarėjas – paruošia klientą mediacijai, paaiškina jos esmę,
konsultuoja, kai būtina;
• proceso stebėtojas – palaiko klientą, padeda jam jaustis saugiau, stebi, bet nesikiša į
mediacijos eigą;
• teisės ekspertas – dalyvauja mediacijoje, bet įsitraukia tik tuomet, kai klientui reikia
teisinio patarimo arba sutarties paruošimo.

67. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Advokatų požiūris į jų dalyvavimą mediacijoje
Priežastys, kodėl advokatas turėtų dalyvauti mediacijoje:
• Šalys pasitiki, klauso ir girdi tai, ką sako advokatas. Būtent jis gali paaiškinti teises
ir pareigas;
• Šalys, kurios dalyvauja mediacijoje kartu su advokatu, jaučiasi saugiau;
• Mediacijos procesas spartesnis, kai advokatas informuoja šalis apie mediacijos
procesą, derybų metu pasiekto susitarimo teisines pasekmes;
• Kadangi šalys ir mediatorius gali neturėti pakankamai teisinių žinių, advokatas gali
apsaugoti nuo tokių susitarimo sąlygų, kurios bus neteisingos, neišbaigtos ar net
neteisėtos;
• Sudėtinga teikti konsultacijas dėl mediacijos metu pasiekto susitarimo sąlygų,
nežinant aplinkybių, kurios įtakojo tokių sąlygų numatymą sutartyje.

68. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Advokatų požiūris į jų dalyvavimą:
Dauguma respondentų:
• nurodė, kad jiems nėra aiškus advokato vaidmuo mediacijoje;
• kad trūksta aiškesnio mediacijos, kaip proceso ir mediatoriaus vaidmens supratimo;
• sutinka, kad mediacijos sėkmė iš dalies priklauso ir nuo jų vaidmens mediacijoje.
Italijos advokatai nurodė, kad advokato vaidmuo mediacijoje yra:
• profesionalus patarėjas teisės klausimais;
• asmuo, padedantis klientui suprasti ginčo dalyką, pasirinkti strategiją;
• vertėjas, padedantis geriau suprasti kliento poreikius;
• saugumo garantas, kad susitarimas atitiks kliento interesus.
Austrijos advokatai nurodė, kad sunkumų kelia tai, jog klientas tikisi aktyvaus
advokato, kaip jo interesų gynėjo vaidmens mediacijoje.

69. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Tyrimo išvados
Dauguma respondentų:
• nurodė, kad nori tobulinti žinias ir stiprinti įgūdžius: mediatoriai - derybinius
įgūdžius, teisines žinias; advokatai - minkštuosius įgūdžius.
Abi pusės akcentavo:
• poreikį bendradarbiauti;
• gerinti tarpusavio komunikavimo įgūdžius;
• suprasti mediatoriaus ir advokato vaidmenis mediacijoje.

70. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Mediacija
- nėra tradicinis rungimusi grindžiamas ginčų sprendimas, tai -
• savanoriškumu,
• bendradarbiavimu, o ne kaltojo paieška,
• siekiu suvokti kitos šalies ir savo tikruosius interesus, grįstas
procesas,
• abiem šalims priimtino sprendimo kūrybiška paieška.

71. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Mediatorius
Trečias, nešališkas, kvalifikuotas, padedantis ginčo šalims taikiai
spręsti ginčą asmuo.
Šalys ir mediatorius gali susitarti dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos,
taisyklių, o jeigu jos nesutaria – mediatorius:
• konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai,
• atsižvelgdamas į ginčo aplinkybes,
• galimą jėgos disbalansą,
• šalių pageidavimus,
• poreikį ginčą išspręsti greitai.
Mediatorius atsakingas už mediacijos proceso organizavimą,
struktūravimą, kontrolę, bet ne už sprendimo priėmimą.
Navigatorius, vedlys, „mechanikas“.

72. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Mediatorius – proceso vedlys
• Ryšio su ginčo šalimi kūrimas – pasitikėjimu remti santykiai,
informacijos apie mediaciją teikimas.
• Mediacijos stiliaus, strategijos, planas – atsižvelgiant į ginčo
specifiką, šalių poreikių išsigrynimas.
• Nuoseklus mediacijos etapų vedimas:
oPasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįstas santykis - konflikto
valdymas.
oInformacijos rinkimas ir analizė.
oSpręstinų klausimų identifikavimas, poreikių, interesų
išsigryninimas.
oSusitarimų alternatyvų kūrimas, vertinimas.
oSusitarimo pasiekimas ir įforminimas.

73. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Mediatoriaus funkcijos – komunikacijos gerinimas
• Komunikacijos kanalų atverėjas – inicijuoja ir palengvina šalių
bendravimą;
• Išsiaiškintojas – patikrina šalių teiginius, siekdamas tikslesnio ir
aiškesnio apibūdinimo, kaip jos suvokia konfliktą, savo interesus ir
poreikius, emocijas, lūkesčius. Užtikrina abipusį aptariamų klausimų
supratimą.
• Vertėjas – užtikrina, kad šalių teiginiai būtų formuluojami neutraliai,
išskiria.
• Proceso palengvintojas – atsako už jo eigą, vadovauja deryboms.
• Edukatorius – moko klausyti ir išgirsti, bendrauti be kaltinimo.

74. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Mediatoriaus funkcijos – sprendimo paieškos
Išteklių plėtotojas – įvairių galimybių svarstymas, pagalbos
pasitelkimas.
Problemos nagrinėtojas – problemos analizė, situacijos be
interpretacijų supratimas, bendros istorijos kūrimas
Tikrovės atstovas – realybės testas, šalių norų pagrįstumo,
tikroviškumo įsivertinimas
Sintezuotojas – apibendrina, apjungia skirtingus požiūrius, ieško
bendrų sąlyčio taškų, interesų.
Lyderis – skatina derybų pažangą, minčių lietų, ieškant sprendimų.

75. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Advokatas
Pagrindinė funkcija - ginti bei atstovauti kliento interesus, siekiant
jam palankiausios ir į laimėjimą orientuotos ginčo baigties.
Tai šalių laisvai pasirinkti konsultantai, jų atstovai ginče, kurie daro
didelę įtaką ginčo šalims, jų nuomonei apie galimą bylos baigtį.
Advokatui draudžiama skatinti nepagrįstus teisminius ginčus.
Advokatas turi skatinti klientą siekti ginčą išspręsti taikiai, nurodyti
alternatyvius ginčo sprendimo būdus.*
*Lietuvos advokatų etikos kodeksas 10 str.9 p.

76. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
Advokatų galimi vaidmenys
Tinkamai ir kokybiškai atlikti savo funkcijas, būtinas:
• aiškumas, kokio rezultato tikimasi;
• Žinojimas, koks jo vaidmuo mediacijoje.
Efektyviam advokato vaidmens mediacijoje atlikimui būtina:
• pamiršti ginčo, kaip kovos suvokimą ir
• persiorientuoti į šalių bendradarbiavimą ir tikrųjų interesų atskleidimą.*
• Lawrence J. Mediation advocacy, Ohio State Journal on Dispute resolution. Vol. 15:2, 2000 p.430

77. Executive Team
The roadmap developed for the
executive team aims to secure buy-in
for the product vision
• suvokiantis taikaus susitarimo naudą klientui;
• realiai vertinantis teisinę situaciją, o ne provokuojantis kitą šalį ir siekiantis bylos laimėjimo
bet kokia kaina;
• atskleidžiantis šaliai mediacijos proceso ypatumus ir esminius principus;
• papasakojantis šaliai galimas rizikas ir teikiamą naudą;
• parengiantis šalį tinkamai dalyvauti mediacijoje;
• padedantis bendradarbiaujant su kita šalimi derėtis dėl ginčo objekto;
• siekiantis abipusiai naudingo susitarimo;
• pagal derybų rezultatus rengiantis taikos sutartį. *
Kaminskienė N., Tvaronavičienė A., Čiuladienė G., Žalėnienė I., Lietuvos advokatų požiūris į taikų ginčo sprendimą ir mediaciją tyrimas Socialinio mokslo studijos, MRU 2016 p 51.
Advokatas mediacijoje, tai asmuo: