Aprašymas apie atmosferą

1. Atmosfera
Atmosfera - (iš graikų ατμός - atmos, 'garai' + σφαίρα
- sphaira, 'sfera') dujų sluoksnis, supantis
pakankamos masės kosminį kūną. Atmosfera
lengviau išlieka, kai kūno gravitacinis laukas
stipresnis, o temperatūra žemesnė.
Kai kurios planetos yra sudarytos daugiausia iš dujų
(dujinės milžinės), tačiau tik išorinis dujų sluoksnis
laikomas atmosfera. Žvaigždinė atmosfera - išorinė
žvaigždės dalis, į kurią įprastai įeina dalis fotosferos.

2. Slėgis
Atmosferos slėgis - tai dujų paviršiui
statmena jėga, veikianti ploto vienetą.
Slėgį lemia planetos gravitacinė jėga bei
dujų stulpo masė virš tam tikro ploto.
Kylant slėgis mažėja, nes mažėja
aukščiau esančių dujų masė.
Vidutinis Žemės atmosferos slėgis jūros
lygyje - 101,325 Pa.

3. Sudėtis
Žemės atmosferos dujos mėlynos spalvos spindulius išsklaido
labiausiai, todėl žiūrint iš kosmoso Žemę juosia mėlynas ratilas
Pradinė atmosferos sudėtis susijusi su temperatūra ir chemine
sudėtimi planetos formavimosi zonoje Saulės sistemos susidarymo
metu. Tačiau pradinė sudėtis bėgant laikui kinta.
Marso ir Veneros atmosferose vyrauja anglies dioksidas, randama
azoto, argono, deguonies ir šiek tiek kitų dujų. Pirmykštėje Žemės
atmosferoje taip pat buvo daug anglies dioksido ir mažai
deguonies. Dabartinė Žemės atmosferos sudėtis - biocheminių
procesų rezultatas. Vystantis gyvybei ir augant bendrai organizmų
biomasei, anglies dioksidas buvo sunaudotas fotosintetinant
organinius junginius, o į atmosferą išmestas deguonis kaip šalutinis
produktas. Žemės atmosferą sudaro (pagal tūrį) 78.08 % azoto,
20.95 % deguonies, įvairus kiekis vandens garų (vidutiniškai 0.247
%), 0.93 % argono, 0.038 % anglies dioksido, helio ir kitų inertinių
dujų, vandenilio, lakių teršalų pėdsakai.
Šaltos ir didelės gravitacijos planetos (Jupiteris, Saturnas, Uranas ir
Neptūnas) gali išlaikyti atmosferas iš mažos molekulinės masės
dujų - helio, vandenilio.
Saturno palydovas Titanas ir Neptūno palydovas Tritonas turi
daugiausia iš azoto sudarytas atmosferas. Panaši ir Plutono
atmosfera, tik ji sušąla Plutonui nutolus nuo Saulės.
Kiti Saulės sistemos objektai dėl mažos masės ar aukštos
temperatūros turi itin plonas, nepusiausvyras atmosferas. Tai
Mėnulis (natrio garai), Merkurijus (natrio garai), Europa
(palydovas) (deguonis), Ijo (siera), Enceladas (vandens garai)