• Share
  • Email
  • Embed
  • Like
  • Save
  • Private Content
Lietuvos naudingos iskasenos
 

Lietuvos naudingos iskasenos

on

  • 6,959 views

 

Statistics

Views

Total Views
6,959
Views on SlideShare
6,836
Embed Views
123

Actions

Likes
0
Downloads
33
Comments
0

1 Embed 123

http://emokymasis2012pavasaris.pbworks.com 123

Accessibility

Categories

Upload Details

Uploaded via as Microsoft PowerPoint

Usage Rights

© All Rights Reserved

Report content

Flagged as inappropriate Flag as inappropriate
Flag as inappropriate

Select your reason for flagging this presentation as inappropriate.

Cancel
  • Full Name Full Name Comment goes here.
    Are you sure you want to
    Your message goes here
    Processing…
Post Comment
Edit your comment

    Lietuvos naudingos iskasenos Lietuvos naudingos iskasenos Presentation Transcript

    • Lietuvos Respublikosnaudingosios iškasenos
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenos:  Smėlis;  Žvyras;  Molis;  Durpės;  Sapropelis;  Dolomitas;  Klintis;  Kreidos mergelis;  Opoka;  Nafta.
    • Neeksploatuojamos naudingosios iškasenos:  Akmens druska;  Anhidritas;  Gipsas;  Geležies rūda;  Gelavandenė klintis;  Glaukonitinis priesmėlis;  Gintaras.
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenosSmėlis - nuosėdinė smulkių mineraliniųnuolaužų suformuota birioji uoliena,susidedanti daugiausia iš 0,1-5 mmdydžio grūdelių ir kurioje žvirgždo(>5mm frakcija) kiekis neviršija 10 %uolienos tūrio.Žvyras - tai nuosėdinė, stambianuolaužinėbirioji uoliena, susidedanti iš riedulių(skersmuo per 70 mm), žvirgždo (5-70 mm) irsmėlio (0,1-5 mm) su aleurito ir moliopriemaiša. Žvyras yra tinkamas eksploatuoti,kai jo naudingajame sluoksnyje 5-70 mmskersmens frakcijos vidurkis yra didesnis nei10 %, o molio ir aleurito dalelių priemaišamažesnė nei 5 %.
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenosSmėlio telkiniaiPagal kilmę skirstomi į:  eliuvinius;  deliuvinius;  proliuvinius;  aliuvinius;  fliuvioglacialinius;  ežerų;  jūrų;  eolinius.Pagal geologinį amžių itin paplitę žemės plutoje kvartero, neogeno ir paleogeno.Lietuvos didžiausi kvartero amžiaus smėlio telkiniai – Sandrupys (Varėnos r.), Ropėjos(Trakų r.); neogeno – Anykščių (Anykščių r.),Pagal mineralinę sudėtį smėlis g.b.:  monomineralinis (oligomiktinis);  polimineralinis (polimiktinis).Paprastai pagal mineraloginę sudėtį Lietuvos smėliuose vyrauja kvarco (50-80%), karbonatų(10-30%) feldšpatų (5-10%) grūdeliai. Kiti mineralai bei uolienų nuolaužos sudaro palygintinedidelę priemaišų dalį.
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenosŽvyro telkiniaipagal geologines susidarymo sąlygas ir geografinę padėtį skirstomi į:  upinius;  fliuvioglacialnius (zandrai, ozai, keimai ir jų terasos);  litoralinius (jūrų ir ežerų);  kalnų laikinų vandens srautų išnašų kūgiai.Pagal geologinį amžių į:kvartero – dabartinius;senuosius – susikaupė ankstesnių geol. sistemų metu (praktinė reikšmė ribota, kadangiuolienų nuolaužos ir mineralai dažnai susicementavę).Stambiausi Lietuvos žvyro telkiniai yra Serapiniškių, Margių (Trakų r.); Rizgonių, Zatyšių(Jonavos r.); Kalnėnų (Jurbarko r.).
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenos 1 lentelė. Kvartero žvyro ir smėlio telkinių svarbiausieji rodikliai Industrinė Statybinė žaliava žaliava žvyras smėlis Kvartero nuogulų smėlis fgl deltų, fgl fgl deltų, (zandrų, rodikliai fgl kraštinių fgl terasų, kraštinių fgl terasų, eolinių darinių, zandrų, darinių, zandrų, nuogulų) keimų aliuvio keimų aliuvioDangos storis, m 1-3 2-6 1-3 1-3 1-3Naudingojo 3-7 6-15 3-7 5-12 3-8sluoksnio storis, m Žvyras is smėlis naudojamas betono, asfaltbetonio gamybai, kelių tiesimui, silikatiniams ir keramikiniams dirbiniams gaminti, pagalbiniams statybos darbams ir kitur.
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenos1 pav. Detaliai išžvalgytų smėlio ir žvyro isteklių pasiskirstymas pagal panaudojimo sritį bei administracinį Lietuvos suskirstymą 2003-01-01 (sudaryta pagal: KNIIB, 2003.)
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenosMolis yra polidispersinė sistema. Jis yrasudarytas iš įv. dydžio dalelių, kuriasgalima suskirstyti iš esmės į molio (dalelės<0.005 mm) ir aleurito (dalelės 0.05 –0.005 mm), bei retasniais atvejais – smėlio(2-0.05mm).
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenos2 pav. Balansiniuose molio telkiniuose išžvalgytų išteklių pasiskirstymas Lietuvos apskrityse 2003-01-01, mln. m3 ir % (sudaryta pagal: KNIIB, 2003.) Utenos Vilniaus Alytaus 6.5 Kauno 16.8 1.2 Telšių 4% 20.3 11% 1% 1.5 13% Klaipėdos 1% 0.15 0% Tauragės Marijampolės 7.8 14.4 Alytaus 5% 9% Kauno Panevėžio Klaipėdos 2.6 Marijampolės 2% Panevėžio Šiaulių Šiaulių Tauragės 83.6 Telšių 54% Utenos Vilniaus
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenosPagal granuliometrinę molio dalelių sudėtį yra išskiriamos 4 molio grupės :  itin dispersiškas (<0.01mm dalelių kiekis >85%, <0.001mm >60%);  vidutiniškai dispersiškas (<0.01 mm – 60-85%, <0.001mm – 40-60%);  mažai dispersiškas (<0.01mm – 30-60%, <0.001mm – 15-40%);  rupus (<0.01mm - ≤30%, <0.001mm - ≤15%). Pagal mineralinę sudėtį gali būti : monomineralinis (oligomiktinis);  polimineralinis (polimiktinis). Mineralinėje sudėtyje vyrauja hidrožėrutis, kaolinitas, chloritas, montmorilonitas, pirofilitas, alofanas. Molyje taip pat yra daug kvarco, feldšpatų ir kitų silikatinių mineralų. Molio cheminėje sudėtyje vyrauja SiO2 (30-70%). Kitų cheminių elementų yra mažiau: Al2O3 (10-40 %), H2O (5-15 %). Svarbesnios priemaišos Fe2O3, TiO2, taip pat K2O, NaO, CaO, MgO, SO3, CO2, P2O5. Pagal geologines formavimosi sąlygas išskiriami:  dulėjimo plutos*;  deliuvinis;  aliuvinis;  ežerinis;  jūrinis*;  glacialinis;  limnoglacialinis*;  liosinis*.
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenos Geologinis molynų amžius labai įvairus. Labiausiai išplitęs kvartero, neogeno irpaleogeno. Didelių išteklių aptinkama ir mezozojaus ir paleozojaus erų uolienose. Lietuvoje didžiausi molio telkiniai kvartero amžiaus (kainozojaus eros) : Kuksų, Dysnos (Ignalinos r.); Lapės (Kauno r.); Kertupio (Kaišiadorių r.); Tauragės (Tauragės r.); triaso amžiaus (mezozojaus eros): Šaltiškių, Alkiškių (Akmenės r.); devono amžiaus (paleozojaus eros): Ukmergės (ukmergės r.). 2 lentelė. Įvairios genezės molio telkinių svarbiausieji rodikliai Kvartero molis limnoglacialiniai Triaso Devono Rodikliai (vidurkis H, * kraštiniai molis molis -vyraujantis) baseinai gubriaiDanga,m 1,3 -1,5 5,3 4,1Naudingojo sluoksnio storis, m 4,8 - 8,5 43,7 9,6 38,4Molio frakcija (<0,005 mm), % 70,2 55-65* 56,7
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenosKvartero amžiaus moliai pagal genezę skirstomi į:•Glacialinius (genetinis tipas –pagrindinė morena, rūšis –lokali morena)–l.reti, smulkūs.II. Ledyno tirpsmo vandens:• Vidinio ledo – limnokeimai . Jie yra mažo ploto, nedideli, sudėtingos sandaros,b) Marginaliniai – limnoglacialiniai kraštiniai gūbriai. Jų plotas panašus į limnokeimus, gūbriaitačiau čia labai storas perspektyvių nuosėdų klodas. Molio kokybė gera (dispersiškas,plastiškas), bet sandara sudėtinga. Stambiausi ir svarbiausi Lietuvos telkiniai – VidurioLietuvos fazės: Šatijai, Lapės – Kauno r., Ariogala (Moliepiai).c) Prieledyninių baseinų – limnoglacialinės didžiosios ir lokalios lygumos, sališkųaukštumų pašlaičių ir marginalinių aukštumų pašlaičių glaciodepresijos. Jiems būdingasjuostuotas (varvinis) sluoksniuotumas rodantis sezoninę sedimintaciją. Jie yra nesudėtingossandaros, būdingas lyguminis reljefas, vienoda kokybė, dėsningai pasiskirsčiusioskarbonatinės konkrecijos, gana pastovus naudingo klodo storis, lygi asla.Didžiausi limnoglacialinių baseinų plotai: - Jūros-Šešupės,  didelis plotas - Kauno-Kaišiadorių,  gana storas sluoksnis - Dysnos,  itin dispersiška medžiaga  mažiau karbonatų - Mūšos,  plonas naudingas sluosknis, nors plotai nemaži  daug karbonatų - Simno-Stakliškių, - Vievio-Širvintų, - Dusios-Obelijos.
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenos 3 pav. Didžiausių limnoglacialinių baseinų išsidėstymas ir jų ryšys su ledyno pasitraukimo iš Lietuvos stadijomis ir fazėmis.Limnoglacialiniai baseinai:1- Simno-Balbieriškio,2 – Kauno Kaišiadorių,3 – Jūros-Šešupės,4 – Vievio-Širvintų,5 – Dysnos,6 – Mūšos,7 – Ventos.Ledyno pasitraukimostadijų ir fazių ribos:G – Grūdos stadijos,Ž – Žiogelių fazės,B – B – Baltijos stadijos,RL – Rytų-Lietuvos fazės,PL – Pietų-Lietuvos fazės,VL – Vidurio-Lietuvosfazės,ŠL – Šiaurės-Lietuvos fazės(pagal Gaigalą irKazakauską, 1997)
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenosPagrindiniai kvartero molių mineralai: hidrožėrutis (65-75 %), kaolinitas (10-20 %),montmorilonitas (0-10 %), chloritas (0-10 %). Taip pat pasitaiko ne molio mineralai:kvarcas, karbonatai, amorfinės organinės medžiagos ir kt.Kvartero molių cheminė sudėtis: SiO2 – 45-60 %; Al2O3 – 13-17 %; Fe2O3 – 4-7 %; TiO2 – 0.5-0.9 %; CaO – 5-10 %; MgO – 3-5 %; K2O – 2-4 %; NaO – 0.5-1 %.Kvartero molis naudojamas statybinės keramikos (plytų, čerpių, drenų, keramikinių blokų,grindų plytelių ir kt.), rečiau keramzito gamybai.
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenosDurpės – organinės kilmės degiojinuosėdinė uoliena, susidariusi iš pelkiųaugalijos liekanų.Durpės gali susidaryti ežerų vietoje,šiems pamažu prisipildant nuosėdų irdurpojų (2/3 durpynų Lietuvoje tokioskilmės), arba buvusiuose dirvožemiųplotuose, kur susitelkė per daugdrėgmės ir įsivyravo pelkinėaugmenija, turinti daug organiniųmedžiagų.
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenos Gero susiskaidymo durpės (H>20%) daugiausia naudojamos kuro, o mažaskaidės – kraiko gamybai. Iš durpių daromas kompostas (juo gerinamos dirvos), gaminami daigų auginimo vazonėliai, įpakavimo medžiagos, pašarinės mielės. Gydomosios durpės tiekiamos kurortų gydykloms. Durpės taip pat puiki žaliava chemijos pramonei (amoniakui, acto rūgščiai, degutui, vaškui, parafinui, bitumui ir kt. produktam gaminti). Durpynai užima 6.4 % Lietuvos teritorijos, tačiau jie pasiskirstę netolygiai. Didžiausi durpynai : - Didysis tyrulis (Radviliškio r.), - Aukštumala (Šilutės r.), Vilniaus Alytaus 1.2 Kauno 6.5 - Rėkyva (Šiaulių r.), Utenos 16.8 4% 1% 20.3 13% - Ežerėlis (Kauno r.), Telšių 11% Klaipėdos 0.15 1.5 - Baltoji vokė (Vilniaus r.), 1% 0% - Šepeta (Kupiškio r.), Tauragės Alytaus Kauno - Laukėsa (Šilutės r.). 7.8 5% Marijampolės Klaipėdos 14.4 Marijampolės 9% Panevėžio Šiaulių 4 pav. Balansinių durpių išteklių Panevėžio Tauragėspasiskirstymas Lietuvos apskrityse 2.6 Telšių Šiaulių 40.03 2% Utenos 2003-01-01, mln. t ir % (sudaryta 35% Vilniaus pagal: KNIIB, 2003.)
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenosSapropelis yra koloidinis, į drebučius panašus dumblas, nusėdantis stovinčiovandens telkiniuose ir turintis ne mažiau 10 % organinių medžiagų.Pagrinde naudojamas kaip trąša, taip pat gali būti naudojamas kaip priedaspašarų gamyboje, chemijos pramonėje (galima išgauti vaškus, dervas,naudojamas kosmetinių priemonių gamyboje)Lietuvoje yra detaliai išžvalgyti ir turi leidimus gavybai 3 telkiniai : - Paežerė (Šilalės r.), - Rėkyva (Šiaulių r.), - Medžialenkė (Mažeikių r.).
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenos Dolomitas – nuosėdinė karbonatinė uoliena, sudaryta iš to paties pavadinimo mineralo (CaMg(CO3)2 su nedidele (iki 25%) kitų mineralų priemaiša (kalcito, gipso, molio, geležies oksidų).Perspektyviausi Lietuvos telkiniai yra devono sistemos, išsidėstę Lietuvos šiaurinėjedalyje: - Petrašiūnai, Klovainiai, Krivaičiai (Pakruojo r.), - Skaistgirys (Joniškio r.), - Čedasai (Rokiškio r.).Dolomito skalda Lietuvoje naudojama kelių tiesimui, blokai – statyboje, taip patkaip apdailos medžiaga. Dolomitas yra gera termoizoliacinė medžiaga, naudojamasmetalo lydymo aukštakrosnių išklojimui, chemijos ir stiklo pramonėje.
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenos Klintis – nuosėdinė karbonatinė uoliena, kurios sudėtyje vyrauja (>50%) mineralas kalcitas (CaCO3), dažnai būna aleurito, molio, dolomito priemaišos.Lietuvoje kasama viršutinio permo klintis : - Menčiai (Akmenės r.), - Narbučiai (Akmenės r.), - Karpėnai (Akmenės r.).Klinties panaudojimas gana platus. Sutrupinta klintis naudojama kelių tiesimui.Klinties blokai – pastatų statymui. Klintis panaudojama kaip žaliava cemento,kalkių gamybai.
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenosKreidos mergelis arba mergelis –nuosėdinė uoliena, sudarytapagrinde iš mineralo kalcito(CaCO3) ir turinti > 25% moliopriemaišos, dėl ko yra pilkesnėsspalvos, melsvo ar gelsvoatspalvio.Lietuvoje surasti kreidos mergelio telkiniai yra netoli žemės paviršiaus slūgsančiosekreidos laikotarpio nuogulose arba jų luistose kvartero storymėje. Dabar detaliaiišžvalgyti yra 7 telkiniai Šakių, Varėnos ir Vilniaus rajonuose. Kasamas kreidosmergelis tik Vilniaus rajono Juodžių telkinyje. Iš šio telkinio iškasta žaliavanaudojama rūgščių dirvų kalkinimui.Seniau ši naudingoji iškasena naudota statybinėms kalkėms gaminti bei rūgščiomsdirvoms kalkinti. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą iš jos buvo bandyta gaminti ircementą, tačiau gamyba truko neilgai.
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenos Opoka – nuosėdinė silicitinė uoliena. Tai pilka, kieta, kriauklėto lūžio, poringa uoliena, kurios sudėtyje vyrauja (iki 90%) opalinis SiO2 su kalcito bei chalcedono, nedidele kvarco, glaukonito, žėručio ar fosfatų priemaiša.Lietuvoje daugiausia aptinkama viršutinės kreidos, rečiau paleogeno nuogulose.Arčiausiai žemės paviršiaus yra vakarinėje Lietuvos dalyje, Šilutės rajone, Stoniškiųir Žemaitkiemo apylinkėse.Opoka gail būti naudojama kaip priedas cemento gamyboje, garso izoliacijaigaminti. Taip pat naudojama cheminiams teršalams absorbuoti.
    • Eksploatuojamos naudingosios iškasenosNafta – Žemės plutoje susidaręs degus skystis,aliejaus konsistencijos. Randama nuosėdinėskilmės akytose uolienuose, įsisunkusi į smėlį,smiltainį, klintį.Lietuvos teritorijoje naftos telkinių surasta vakarinėje šalies dalyje. Detaliai išžvalgyti naftostelkiniai: Girkaliai – Girkalių plotas, Kretinga, Nausodis – Plungės plotas ; Genčiai – Šventosios plotas; Ablinga, Šiaurės Vėžaičiai (Antkoptis) ir Vėžaičiai – Klaipėdos plotas; Degliai, Pociai, Sakučiai, P. Šiūpariai, Šiūpariai, Vilkyčiai – Gargždų plotas; Platelių plotas.Šiuose telkiniuose nafta susikaupusi kambro periodo smiltainiuose.Kiti Lietuvos telkiniai nėra detaliai išžvalgyti (aprobuoti ištekliai) ir eksploatuojami.Nafta – svarbus energijos šaltinis, ji yra pagrindinė žaliava naftos chemijos pramonei,gaminant benziną, skystą kurą, žibalą, tepalus, asfaltą, vazeliną ir kt.
    • Neeksploatuojamos naudingosios iškasenosAkmens druska – cheminės kilmės nuosėdinėuoliena, daugiausia sudaryta iš halito (NaCl)mineralo kristalų. Aptinkama su kitų druskų(polihalito, silvino), natrio ir magnio sulfatų,kalio minralų, anhidrito, gipso, karbonatų,molingos medžiagos, organinės ir bituminėsmedžiagos priemaiša ir dujų įtarpiais.Lietuvos teritorijoje parengtiniai išžvalgytas vienas Usėnų telkinys (Šilutės r.),išskirti 3 prognoziniai plotai – Gorainių (Šilutės r.), Pajūrio bei Žvilių (Šilalės r.).Akmens druska naudojama maistui, druskos rūgščiai, chlorui gaminti.
    • Neeksploatuojamos naudingosios iškasenosAnhidritas – sulfatų grupės nuosėdinėuoliena, sudaryta iš anhidrito mineralo(CaSO4), neretai su gipso, dolomito, moliopriemaiša.Lietuvos teritorijoje paplitęs pietų ir pietvakarių dalyje. Pagal susidarymo amžių –viršutinio permo.Detaliai išvalgytas vienas Pagirių telkinys (Kauno r.)Anhidritas turėdamas į gipsą panašias savybes yra naudojamas kaip statybinėmedžiaga.
    • Neeksploatuojamos naudingosios iškasenosGipsas – šviesiai pilka, įv. atspalvio, tirpivandenyje, minkšta, nuosėdinė uoliena,sudaryta iš sulfatų klasės gipso mineralo(CaSO4·2H2O). Aptinkama dažnai sudolomito, molio, anhidrito priemaišomis.Lietuvoje aptinkamas silūro, devono, permo storymėje. Arčiausiai paviršiaus pokvartero danga randamas šiaurinėje Lietuvoje – Rinkūnai (Pasvalio r.). Taip pat yravirš. permo anhidrito Pagirių telkinio kraige ir asloje.Naudojamas cemento, stiklo, popieriaus pramonėje, gipskartonio gamyboje,medicinoje, kaip vidaus apdailos akmuo, išdegintas – kaip statybinė rišamojimedžiaga.
    • Neeksploatuojamos naudingosios iškasenosGeležies rūda – aptinkama Lietuvoskristaliniame pamate.Ją sudaro magnetitas (Fe3O4), taip pat sulfidai(piritas (FeS2), chalkopiritas (CuFeS2)), beinerūdiniai mineralai: serpenitas, flogopitas,talkas, kalcitas, chloritas, špinelis ir kt.Šiuo metu Lietuvoje yra vienintelis parengtiniai išžvalgytas Varėnos geležies rūdostelkinys (Varėnos r.), kurį sudaro 7 atskiri plotai.
    • Neeksploatuojamos naudingosios iškasenosGėlavandenė klintis – tai poledynmetyje, holocene, ežeruose bei prie didesniųšaltinių ištakų susiformavusi karbonatinė nuosėdinė uoliena, sudaryta iš kalcito(CaCO3) mineralo. Dažniausiai turi molio, aleurito, bei organinės medžiagospriemaišų.Pagal susidarymo sąlygas išskiriamos dvi atmainos:  ežerų klintis (ežerų kreida);  šaltinių klintis (klintinis tufas).Kai molio ir aleurito priemaišos yra daugiau 25 %, uoliena vadinama gėlavandeniumergeliu, kai yra organinės medžiagos – durpinga klintimi.mergeliu klintimiLietuvoje daugiausia gėlavendenės klinties sankaupų, ir išžvalgytų telkinių, yraRytų Lietuvos bei Žemaitijos aukštumose. Šiuo metu detaliai išžvalgyti yra 3telkiniai: Viešintos (Anykščių r.), Gineitiškės (Trakų r.) ir Minikiai (Ukmergės r.).Gali būti naudojama rūgščioms dirvoms kalkinti, kalkėms degti, šaltinio klintieskietesnės atmainos – statybinio akmens gamybai.
    • Neeksploatuojamos naudingosios iškasenosGlaukonitas – tai silikatų klasėshidrožėručių grupės mineralas, kuriskoaguliuojant SiO2, Al2O3 ir Fe2O3koloidams, diagenezės būdu kintantaliumosilikatams, susidaro normalausdruskingumo jūrose, maždaug 20-300 mgylyje. Tai įvairaus atspalvio žalismulkūs grūdeliai.Lietuvoje glaukonito turtingų nuogulų randama vendo, kambro, ordoviko, silūro,ypač dažnai – apatinės kreidos bei paleogeno sistemų terigeninėse nuogulose.Šiuo metu Lietuvoje yra vienas parengtiniai išžvalgytas glaukonitinio priesmėliotelkinys – Juodžių (Vilniaus r.), bei 3 perspektyvus plotai Varėnos rajone.Glaukonitas tinka vandens valymui ir minkštinimui, gali būti naudojamas pigmentų,apdailos medžiagų, mineralinės vatos gamybai, organinių skysčių bei dujų sorbcijai,kaip agrocheminė žaliava – dirvožemių gerinimui bei tręšimui.
    • Neeksploatuojamos naudingosios iškasenosGintaras – fosiliniai sakai. Taiorganinės kilmės mineralas, susidaręssustingus spygliuočių augalų sakams.Lietuvoje daugiausia gintaro slūgso Kuršių marių šiaurinėje dalyje. Šiuo metu yravienas parengtiniai išžvalgytas – Juodkrantės telkinys (Klaipėdos r.) ir 3prognoziniai plotai. Manoma, kad šis telkinys susidarė poledynmečiu, Litorinoslaikotarpiu.
    • 5 pav. LIETUVOS RESPUBLIKOS NAUDINGOSIOS IŠKASENAS (pagal 2006 01 01 būklę)
    • 3 lentelė. SUVESTINIAI DUOMENYS APIE LIETUVOS RESPUBLIKOS NAUDINGĄSIAS IŠKASENAS (pagal 2006 01 01 būklę) Detaliai išžvalgyti Parengtiniai išžvalgyti Prognoziniai aptikti Prognoziniai spėjami Eil. Iškasena Mato vnt. Telkinių Išteklių Telkinių Išteklių Plotų Išteklių Plotų Išteklių nr. skaičius kiekis skaičius kiekis skaičius kiekis skaičius kiekis 1 Akmens druska mln. tonų - - 1 545 - - 3 2450 2 Anhidritas mln. tonų (1) 101,5 - - - - - - 3 Dolomitas mln. kub. m. 8 107,3 2 141,4 5 148,4 - - Durpės 114 213,5 383,4 - 4 iš jų mln. tonų 716 - - - 40,4 24,2 - šviesių: Geležies rūda 5 (Fe>20% / t.t. mln. tonų - - 1 219,6/142,2 - 71/9,2* - 201,4/120,6* Fe>45%) Gėlavandenė 6 mln. kub. m. 3 0,6 10 1,0 4 0,2 - - klintis 7 Gintaras tūkst. tonų - - 1 0,112 3 0,22 - - 8 Gipsas mln. tonų (1) 23,3 1 2,2 1 9,3 - - Glaukonitinis 9 mln. kub. m. - - 1 7,4 3 21,7 - - priesmėlis 10 Klintis mln. tonų 5 370,3 3 730,3 1 1780 1 50 11 Kreidos mergelis mln. tonų 7 13,1 - 6,2* - 41,9* - - 12 Molis mln. kub. m. 59 105,5 19 138,3 21 95,3 - - 13 Nafta mln. tonų 12 2,8 6 1,5 2 0,1 12 8,2 14 Opoka mln. tonų 1 33,7 - - - - - - 15 Sapropelis mln. kub. m. 4 4,3 5 15,9 40 61,6 20 94,3 16 Smėlis mln. kub. m. 112 143,2 64 236 135 895,1 9 23,4 17 Žvyras mln. kub. m. 335 566 160 747 112 2167 1 1,6 IŠ VISO 661 990 327 46 Pastaba: * Ištekliai prie detaliau ištirto ploto, (1) - Anhidrito ir gipso telkinys
    • Literatūra Lietuvos žemės gelmių raida ir ištekliai, Vilnius, 2004 - J.Jonynas “Naudingosios iškasenos”; V.Kazakauskas, “Lietuvos limnoglacialinio molio paplitimas, sudėtis irsedimentacijos sąlygos” – daktaro disertacija, Vilnius, 2000. LGT, Naudingosios iškasenos – informacinis biuletenis Nr. 4, Vilnius, 1998; V.Kadūnas, A.Lukošius. “Žemės gelmių turtai – Lietuvos ūkiui”, Vilnius, 1994; Lietuvos geologija, Vilnius, 1994;