Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.

Pelkių įvairovė-ir-reikšmė

5,659 views

Published on

  • Be the first to comment

Pelkių įvairovė-ir-reikšmė

  1. 1. Pelkių įvairovė ir reikšmė Prezidento Jono Ţemaičio gimnazijos Geografijos vyr. mokytojos Kristinos Raţanienės
  2. 2. Tikslas• Aptarti pelkių paplitimą Lietuvoje, jų susidarymo ypatumus, įvairovę, gamtinius poţymius, reikšmę.
  3. 3. Pamokos klausimai• Išanalizuoti pelkių paplitimą• Apibūdinti pelkių susidarymo ypatumus ir jų tipus• Ţinoti ir mokėti ţemėlapyje parodyti didţiausias Lietuvos pelkes, ţinoti saugomas pelkes.
  4. 4. Pelkės• http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/pelkes/
  5. 5. Pelkė lietuvių kalboje turi ne vieną pavadinimą – taibala, raistas, plynia, tyruliai, lieknos, palios, liūnas, piaunis, plovas, kirb a, burlungis ir kt.
  6. 6. Pelkės – nuolat šlapi ţemės paviršiausplotai su savita augalija, kuriai nunykus susidaro durpės. Pastaruoju metu plačiai vartojamas terminas šlapţemės, šlapynės.Svarbiausia sąlyga pelkėms susidaryti – drėgmės perteklius
  7. 7. Pelkės Lietuvoje apima apie 4150 km², arba maţdaug 6,4 % šalies ploto
  8. 8. Daugiausia pelkių yra Baltijos ir Ţemaitijos aukštumų daubotame reljefe(Molėtų, Zarasų, Ignalinos, Marijampolės, Telšių rajonuose) Nemuno delta, Pajūrio ţemuma
  9. 9. Maţiausiai uţpelkėjęPakruojo, Pasvalio, Šakių rajonai
  10. 10. Pelkėtumas Lietuvoje
  11. 11. Pelkių susidarymas• Pagrindinė sąlyga – drėgmės perteklius kurį lemia teritorijos klimatas, reljefas, hidrogeologinės sąlygos, dirvožemis ir augalija.
  12. 12. Pelkių kilmė• Dauguma Lietuvos pelkių yra eţerinės kilmės• Sausumos pelkės susidaro paviršiaus paţemėjimuose, kuriuose kaupiasi gruntinis ar kritulių vanduo
  13. 13. Pelkės susidarymas1. Sunykę eţero augalai virsta dumblu ir kaupiasi dugne2. Pakrantės augalai išplinta visame eţere3. Seklaus ir uţaugusio eţero vandenyje ima trūkti deguonies4. Augalų irimo procesai lėtėja5. Formuojasi ne visai susiskaidţiusi augalų liekanų masė – durpės6. Durpės klostosi ant dumblo7. Eţeras pamaţu uţanka ir virsta pelke
  14. 14. Pelkių įvairovė - skirtumai• Paviršiaus išgaubtumas• Mityba• Augalija
  15. 15. Pelkių tipai• Ţemapelkės 71 %• Aukštapelkės 22 %• Tarpinės 7% pelkės
  16. 16. Uţduotis• Uţduočių sąs. 42p. – 33 uţduotis• Vadovėlyje 99-100pusl.
  17. 17. Ţemapelkė • Paviršius įgaubtas, ţemėjantis nuo pakraščių į vidurį • Maitina gruntinis vanduo • Šlapios visus metus • Maţo rūgštingumo, tamsių
  18. 18. Ţemapelkių paplitimasMerkio ir Vokės upių slėniuose susidariusios Baltosios Vokės Naujienų pelkė (Trakų raj.) Šakos pelkė (Rūdininkų girioje)Maţos pelkaitėspaplitusiosRytų Lietuvoje
  19. 19. Ţemapelkės augalaiMineraliniu vandeniu maitinamose ţemapelkėse auga alksniai, viksvos, nendrės, asiūkliai, meldai, ţaliosios samanos ir kiti maţai rūgščią terpę mėgstantys augalai
  20. 20. Ţemapelkės augalaiŢaliosios samanos
  21. 21. Baltoji lelija Meldai
  22. 22. Nendrės Asiūkliai
  23. 23. Tarpinės pelkėsVasarąmaitinamosdaugiausiakrituliais,kuriuose nėramineraliniųmedţiagų.
  24. 24. Tarpinės pelkės augalai Šalia ţemapelkei būdingų augalų atsiranda mėgstantys rūgštesnę terpę augalai. Tai kiminai, spanguolės, said ros
  25. 25. Kiminai Spanguolės
  26. 26. Aukštapelkė • Paviršius išgaubtas, aukštėjantis nuo pakraščių į vidurį • Pelkės viduryje sausiau, pakraščiuose – šlapiau • Maitina kritulių vanduo•Labai rūgščioje terpėje susidaro šviesiai rusvosspalvos durpės.
  27. 27. Aukštapelkių paplitimasDidţiosios Lietuvos aukštapelkės –ČepkeliųŢuvintoKamanų
  28. 28. Aukštapelkės augalai Labai rūgščioje terpėje augagailiai, virţiai, vaivorai, spanguolė s, balţuvos, tekšės, durpyniniaibereiniai, švyliai, kūlingiai, saidros, viena kita pušelė
  29. 29. VarnauogėsKiminai
  30. 30. Siauralapė balţuva
  31. 31. Vaivorai
  32. 32. Kupstinis švylys Kupstinė kūlingė
  33. 33. Baltoji saidra Durpyninis bereinis
  34. 34. Tekšė Gailiai
  35. 35. Virţiai
  36. 36. Saulašarė
  37. 37. Pelkių reikšmė1. Kaupiasi durpės2. Auga saviti augalai3. Kai kurie augalai turi gydomųjų savybių4. Dera vertingos uogos5. Peri reti paukščiai6. Prieglobstį randa ţvėrys7. Yra savotiškos vandens saugyklos8. Reguliuoja vandens reţimą9. Iš jų prasideda upės10. Švarina atmosferą11. Yra tarsi Ţemės metraščiai
  38. 38. Pelkių apsauga Pelkės yra saugomos ir globojamos. Paskelbtosrezervatais, botaniniais draustiniais
  39. 39. Pelkės – rezervatai• Čepkeliai• Ţuvintas• Kamanos• Viešvilė• GirutiškisRezervatuose neleidţiama jokia veikla, kuri galėtųpaţeisti natūralius gamtos procesus. Pašaliniamsdraudţiama vaikščioti be administracijos leidimo
  40. 40. Čepkelių rezervatas
  41. 41. Kamanųrezervatas
  42. 42. Viešvilėsrezervatas
  43. 43. Ţuvintorezervatas
  44. 44. Girutiškio rezervatas
  45. 45. Uţduotis• Uţd. sąs. 42p. – 32 uţd.
  46. 46. Namų darbai:1. Vadovėlio 106p. – 2uţd.- 14 kl.2. Uţrašyti po 3-4 argumentus apie Pelkių nusausinimo: ţalą ir naudą. Nauda Ţala
  47. 47. • Filmas• http://www.youtube.com/watch?v=93J o4wX5vK4• http://whatiexpect.in/index.php?option =com_video&Itemid=148&video=vkFj vu_4WZY
  48. 48. • http://www.nzt.lt/nzt/selectPage.do?d ocLocator=7AE723ED165E11E081D A746164617373&inlanguage=lt
  49. 49. Pelkių nusausinimas Nauda Ţala• Pelkės paverstos • Nyksta pelkių durpynais, kultūrinėmi augalai ir gyvūnai s pievomis, dirbamais • Senka upės laukais • Sausėja likusios pelkės

×