3. Turinys
Įvadas...........................................................................................................................4
Ekologija......................................................................................................................5
Ekologijos istorija.........................................................................................................6
Ekologija XXa. 1p........................................................................................................6
Ekologija XXa. 2p........................................................................................................7
Ekologija dabar.............................................................................................................7
Veiksniai ţalingi aplinkai...............................................................................................9
1. Oro tarša............................................................................................................9
1.1.Smogas.............................................................................................................10
1.2.Automobilių transportas......................................................................................11
1.3.Pramonė............................................................................................................11
1.4.Šiltnamio efektas................................................................................................12
1.5.Ozono sluoksnis..................................................................................................12
2. Vandens tarša......................................................................................................12
Alternatyvūs energijos šaltiniai........................................................................................13
Ekologijos problemų maţinimas......................................................................................14
Išvada...........................................................................................................................15
Literatūros sąrašas..........................................................................................................16
3
4. Įvadas
Į gamtągalimaţiūrėtikaipir į sudėtingąmašinąkaipderavisosdalystarpusavyje.
Kiekvienasgyvisturigamtojesavovietą,
irekologijayramokslasapietai,
kaipgyvipadaraigyvenasavoaplinkoje. Tai palygintinaujas, bet šiandienlabaisvarbusmokslas.
Jispadedasuprasti, kaipaugalaiirgyvūnaipriklausovieninuokitųirsavoaplinkos, kadgalėtųišlikti. Be to,
ekologijapadedagelbėtigyvūnusiraugalusnuoišnykimo, taip pat įveiktibėdas, atsiradusiasdėltaršos.
Augalaiirgyvūnaidabarnykstakurkassparčiauneikitados.Nykdavojieir
per
ankstesnęŢemėsistoriją
–
daţniausiai
labia
smarkiaipakitusklimatui,
šiandiendidţiausiąpavojųjiemskeliaţmogus.ŢmonėsyraprotingiausiosgyvybėsŢemėje,
irjieyraįsipareigojępalaikytitvarkąŢemėje.
visa
bet
Šiųmetųtemapasirinkomeekologiją, nes ,mūsųnuomone, tai pats svarbiausiasmokslas,
kuris
lemiakiekvienoišmūsųgyvenimą.
Šiuoreferatubandysimeįrodyti,
kadnuomūsųpriklausomūsųgamtairkaip
mums
svarbiekologija.
Nagrinėdamiekologijąirsusijusiuossująklausimus,
mesįsigilinsime
į
gamtosgroţiosuvokimoprieţastis,
ţmogausauklėjimą,
gamtosaugosatsiradimąirpačiosekologinėsetikossvarbosprieţastis.
Darbouždaviniai:
ekologijossamprata;
suţinotitaršosproblemas;
aptartibūdus, kuriemaţintųtaršą;
ekologijosplėtrosnauda mums.
4
6. Darvinas savo garsiausioje knygoje „Rūšiųatsiradimas natūraliosios atrankos būdu,
arba Pranašesniųveisliųišlikimas kovoje dėl būvio“, pasirodţiusioje 1859 metais, detaliai
aprašėsantykiųtarp organizmųir jųsantykiųsu negyvąja apsuptimi pobūdį. Darvino nuomone,
kiekviena karta produkuojapalikuoniųperteklių, visųjųgamta išmaitinti nepajėgi, nes ištekliai riboti.
Todėl ţuvimas yra neišvengiamas,tačiau jis pasirinktinis, silpnesni „kovotojai uţ būvį“
eliminuojami, o stipresni išlieka. „Kovąuţbūvį“ Darvinas suprato kaip konkurenciją(vidurūšinęir
tarprūšinę), „kovą“ su plėšrūnais, parazitais irnepalankiomis klimato sąlygomis. Šioje „kovoje“
išlieka labiausiai prisitaikę, t. y. atspariausi konkurentų,plėšrūnųir parazitųspaudimui bei
nepalankioms klimato sąlygoms. Čia reikėtųpabrėţti, kad Darvinas, be„kovos“, gamtoje matė, be
abejo, ir bendradarbiavimą, tarpusavio priklausomybęir specializaciją, nors
pozityviųsantykiųir nelaikėpagrindine evoliucijąlemiančia jėga. Kita ekologinįatspalvįturinti išvada,
padaryta Darvino, buvo tokia: dėl evoliucijos kiekviena rūšis yra gana gerai prisitaikiusi prie
tųspecifiniųsąlygų, kurios būdingos jos gyvenamajai vietovei, bet ne prie sąlygų, su kuriomis ji
niekada nebuvo susidūrusi (prisitaikymo specifiškumas, arba jo ribotumas).
Ekologijos sąvoką1866 metais įvedėvokiečiųbiologas E. Haeckelis. Jo supratimu,
ekologija – mokslas apie ryšius tarp organizmųir jųryšius su negyvąja apsuptimi. E. Haeckelis buvo
uolus Darvino šalininkas ir kvietėsutelkti dėmesįįsantykius, kuriuos didysis evoliucijos teorijos
kūrėjas vadino „kova uţ būvį“.
Prie ekologijos atsiradimo ypačdaug prisidėjo vokietis K. A. Möbiusasįvedęs
biocenozėssąvoką. Tačiau ekologija kaip mokslo disciplina pradėjo formuotis tik XX amţiaus
pradţioje. Pirmiausia atsirado augalųekologija, po jos – ir gyvūnųekologija.
EkologijaXXa. Ip.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą būta ir kitų sampratų ekologijos tema. Pavyzdţiui, anglas
A. E. Tansleyne tik įvedė į ekologiją ekosistemos terminą,bet ir pasiūlė kompromisinį sprendimą:
bendrija negalibūti laikoma superorganizmu, tačiau ji nėra ir atsitiktinių rūšių samplaika.
Ekologinės bendrijos kaip diskrečios struktūros apskritai vargu ar egzistuoja gamtoje.
Visai kas kita ekosistema, kaip organizmų irjuos supančios negyvosios aplinkos vienetas: tarp
negyvosios apsupties ir organizmų vyksta nuolatinėenergijos bei medţiagų apytaka, kuri ir daro iš
sąveikaujančių dalių beveik vientisą sistemą. A. E. Tansleytaip pat nepritarė ir vienintelio klimakso
idėjai.
6
7. Jis gyveno Anglijoje, kurioje, kaip ir visoje Vakarų Europoje, klimaksinių bendrijų
seniai niekas nematė ir kurioje ţmogaus įtaka jautėsi visur, tad jam sunku buvo susitaikyti su
mintimi, jog kaţkur gali būti visai kitaip.
Ekologija XXaIIp.
F. Clementsas ir V. Shelfordas 1939 metais sujungė augalų ekologiją su gyvūnų
ekologija, o apie1970 metus broliai Odumai, dar pridėję mikroorganizmų ekologiją, sukūrė bendrąją
ekologiją ir sampratą apie energijos srautus bei medţiagų ciklus.Tačiau kurį laiką ekosistemos
samprata nebuvo įgavusi vientisos formos. Galima teigti, kad ji galutinai susiformavo tik apie 1970
metus. Štai jos pagrindiniai kūrėjai: broliai Odumai, G. E. Hutchinsonas, R. Margalefas ir B. C.
Patennas.Ekosistemos sampratos teiginiai daugmaţ tinka visoms be išimties vietinėms
ekosistemoms. Kitaip tariant, šios sampratos kūrėjų nuomone, jie atspindi visų ekosistemų bendrus
bruoţus.
Ekologija dabar
BroliųOdumųir jųkolegųsukurta naujosios ekologijosversija, kad ir gana negailestingai
kritikuota jųoponentų, iki šios dienos neturi jokio analogiško pakaitalo, kuriuo būtųpatenkinta
dauguma. Todėl daugelisekologųjąvienaip ar kitaip naudoja savo kasdienėje veikloje. Apskritai
vargu ar reikia garbinti vienąiš šiųdviejųnaujosios ekologijos krypčiųir paniekinamai atsiliepti apie
kitą. Jos greičiau papildoviena kitą, nei konkuruoja. Ekosistemųekologija stokoja grieţtumo ir
eksperimentinio pagrindimo, o teorinėekologija yra tiesiog uţtvindyta gausybe grieţtų, matematine
kalba aprašytų„teorijų“, kuriųryšio surealia situacija gamtoje daţnai, deja, neieško netgi patys
jųautoriai. Ekosistemųspecialistai daţnai pervertinaaprašomuosius metodus (įskaitant ir
matematinįekosistemųmodeliavimą), o su populiacijomislaboratorijoje eksperimentuojantys
ekologai nėra įsitikinę, kad jųgauti duomenys gali būti pritaikyti ir
gamtinėmis sąlygomis. Abi kryptys turi trūkumų, nors kiekviena iš jųgali teisėtai pasigirti, jog
esama ir puikiųpasiekimų.
7
8. Šiuo metu ekologija neturi savo visiems daugmaţ vienodai priimtino veido.
Egzistuoja, gretafunkcionuodamos, bent kelios mokyklos ar srovės, iš jų ekstremaliai viena nuo
kitos nutolusios yra dvi:
1) paveldėtas holistinis poţiūris į ekologijos tikslus ir priemones;
2) šiek tiek vėliau atsiradęs analitinis poţiūris, pagrindinį dėmesį skiriantis pupuliacijoms. Nors
esama nemaţai skepticizmo abiejų poţiūrių atţvilgiu, prognozuoti, kuris iš jų ateityje pasirodys
vaisingesnis, kol kas sunku.
Ekologijos padėtis mokslinės paţangos atţvilgiu. Dabartinę ekologiją, deja, galima laikyti tik pretenduojančiu į
grieţtumą mokslu: nuomonių įvairovė bet kuriuo principinės reikšmės klausimu kol kas yra vis dar pernelyg didelė.
Pagrindiniai ekologijos raidos etapai parodyti lentelėje:
8
9. Veiksniai ţalingi aplinkai
Daugiausia rūpesčių dabar kelia ekologinė aplinkos būklė. Gamtinė sistemų
pusiausvyra labai sutrikdyta, paţeista. Ţmogus sukūrė galybę technikos, kuri atnešė daug
patogumų, bet ir dar daugiau triukšmo, trąšos, atliekų ir kitų blogybių. Virš planetos sklando
pavojaus nuojauta: ar ţmogus, protinga būtybė, pajėgs atkurti paţeista gamtos harmonija ir
išsaugoti savo bei kitų gyvūnų biologinį identiškumą? Ar netaps jis Ţemės gyvybės, taip pat ir
savęs, sunaikinimo kaltininku? Ką daryti, kad sustabdytume gamtinių sistemų irimą, išsaugotume
ekologiškai visavertę, švarią aplinką? Kodėl technikos paţanga pralenkia natūralios aplinkos kaitrą,
nepalikdama jai ir ţmogui laiko adaptuotis? Šie klausimai dabar yra tarp aktualiausių visuose
Ţemės rutulio taškuose. Ekonomikos augimas uţtikrina turtingesnio gyvenimo perspektyvą, tačiau
jis turi savo kainą. Šią kainą sudaro: gamtiniai ištekliai, kurie sunaudojami gamyboje ir atliekos,
kurios lieka po gamybos proceso ir vartojimo.
Tam didţiausią įtaką daro besiplėtojantys miestai, besivystanti sunkioji pramonė ir
daugelis kitų prieţasčių. Daţnai ţmogus norintis gerovės sau nesusimasto apie ateities kartoms
paliekama pasaulį. Beatodairiškai ir neracionaliai naudodami išteklius, visais įmanomais būdais
plėsdami idustrializaciją, ţmonės pamiršo gamtą, ir būtent tai įtakojo visų ekologinių problemų
atsiradimą. Tai ne tik oro ir vandens tarša, bet ir dirvoţemių erozija, miškų maţėjimas, buitinių
atliekų kiekių didėjimas bei kitos su šiais reišikiniais susijusios problemos. Ir svarbiausia, kad
ţmogus teršdamas gamtą, kenkia ir pats sau,nes uţteršia plinką, kurioje pas ir gyvena.
1. Oro tarša
Pastaruoju metu pasaulis labai supramonėjo. Dabar į orą išleidţiama daugybė
cheminių medţiagų ir kitų teršalų. Kai priemaišų daug, atmosfera darosi drumsta, patamsėja,
blogiau permatoma. Uţterštu oru nemalonu kvėpuoti, neretai jis būna netgi kenksmingas bet kokiai
gyvybei. Ţmogaus sveikatai kenkia uţteršta aplinka; yra ir netiesioginė ţala – maţėja augalų
derlingumas, genda įvairūs daiktai. Svarbiausias oro teršimo šaltinis – iškastinio kuro degimas.
Miestų orą daugiausia teršia naftos produktų, ypač benzino ir dyzelinio kuro, dūmai.
9
10. 1.1 Smogas
Smogas – ore tvyrančių teršalų migla, kurią galime matyti paprasta akimi. Ji panaši į
rūką, bet jos fizikinė prieţastis yra šviesos sklaida oro teršaluose. Daţniausiai toks „teršalų rūkas“
susidaro virš pramonės centrų, didmiesčių, kai ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja.Prasta oro
kokybė gali sukelti širdies ligas, kvėpavimo takų negalavimus, plaučių vėţį ir kitas ligas, apsunkinti
kvėpavimą. Kai kurie teršalai gali skatinti eutrofikaciją, sąlygoti ţemės ūkio derliaus maţėjimą,
lėtesnį miškų augimą ir klimato kaitą. Keleto teršalų rūšių pastaraisiais metais išmetama maţiau,
todėl oro kokybė kai kuriose vietose pagerėjo. Visgi tai nepadėjo atitinkamai sumaţinti teršalų
koncentracijos atmosferoje. Oro kokybė kelia tebekelia susirūpinimą, todėl reikia tolesnių veiksmų,
kad kai kurių teršalų būtų išmetama maţiau.
1.2 Automobilių transportas
Automobilisyra pats didţiausiasatmosferosteršėjas. Apie 51 % atmosferos teršulių
(dujų ir kitokių nuodingų medţiagų) susidaro iš transporto priemonių. Benzine, kuris naudojamas
daugelyje šalių, yra švino junginių; labai daug jų patenka į orą su automobilio išmetamosiomis
dujomis. Miestų ore nuodingųjų anglies monoksido – dujų, kurias išskiria degantis
angliavandenilinis kuras, ir švino junginių koncentracijos kai kada padidėja tiek, kad oras tampa
ypač pavojingas ţmogaus sveikatai.
Prognozuojama, kad dabar naudojamas kuras dar ilgai vyraus, todėl atmosferos tarša
didės. Ją galima maţinti ribojant benzino naudojimą, kuris, palyginti su dyzeliniu kuru, yra
toksiškesnis. Kol kas svarbiausia grieţtai laikytis nustatytų kenksmingų medţiagų išmetimo į
atmosferą normų, maţinti išmetamų dujų koncentraciją, gerinti transporto srautų judėjimą nustatant
didţiausią leistiną miesto gatvių apkrovą, sodinti ţeldinius – ekranus. Gana sudėtinga maţinti j
aplinką išskiriamų azoto oksidų koncentraciją, nes jie nėra kuro komponentai. Šie teršalai susidaro
iš įsiurbiamo į variklio cilindrus atmosferoje esančio azoto, kuris aukštoje temperatūroje, esant
dideliam slėgiui, virsta oksidu. Todėl reikia gaminti specialius dujų degimo įrenginius ir dujų
neutralizarorius.
10
11. 1.3 Pramonė
Pramonės įmonės teršalus išmeta organizuotai ir neorganizuotai.
Organizuotas teršalų išmetimas – tai kryptingas uţteršto oro pašalinimas per tam
specialiai skirtus įrenginius (ventiliacines sistemas, kaminus, stoglangius ir pan.). Šitaip išmestus
teršalus galima gaudyti ir valyti. Neorganizuotai teršalai išmetami tuomet, kai jie į atmosferą
patenka iš nesandarių technologinių įrenginių, rezervuarų, dulkių susikaupimo vietų ir pan.
Gamybos technologija dar nėra tokia tobula, kad būtų gaminama be atliekų. Todėl, atsiţvelgiant į
gamybos atliekų kiekį ir sudėtį, būtina jas rinkti bei valyti, kad jos neterštų aplinkos ir nekenktų
ţmonių sveikatai. Šitaip atmosfera apsaugoma bent iš dalies, nes sulaikyti visas kenksmingas
medţiagastechniškai sunkiai įmanoma, be to, norint padidinti oro valymo veiksmingumą, reikia
daugiau piniginių sąnaudų, sudėtingesnių ir brangesnių įrenginių. Dar teršalų kiekį galima maţinti
valant dujas nuo cheminių bei mechaninių (aerozolių) priemaišų, diegiant paţangias gamybos
technologijas su maţai atliekų. Šis būdas veiksmingesnis, nes jis iš esmės maţina atmosferos taršą,
be to racionaliai naudojamos ţaliavos ir jų atliekos, bet tam reikalingos gana didelės investicijos.
Geriausia derinti abu būdus.
1.4 Šiltnamio efektas
Šiltnamio efektas – procesas, dėl kurio atmosferos sugeriamas infraraudonasis
spinduliavimas šildo planetą. Per paskutinį šimtmetį, paspartėjus industrializacijai, į atmosferą
išskiriamas anglies dioksidas, metanas, diozotomonoksidas ir kitos dujos veikia nusistovėjusią
pusiausvyrą ir sukelia visuotinio atšilimo grėsmę. Atšilimas įtakoja ledynų tirpimus, kurie sukelia
potvynius. Potvyniai gali amţiams paskandinti ištisus miestus, nusinešti daug ţmonių gyvybių.
Europos kalnų šlaitais slenkantys ledynai trumpėja. Jei šiltnamio reiškinys reikšis ir toliau, jo
padariniai pasaulio klimatui gali būti katastrofiški. Ledo skydai ištirps, jūrų lygis pakils. Pajūrio
ţemumas uţlies vanduo. Daugiamečio įšalo sritys (Sibiras, Šiaurės Kanada) gali tapti šiltomis ir
maloniomis vietomis gyventi. Galima laukti ir kritulių pasiskirstymo pokyčių. Vienose srityse jų
iškris maţiau negu dabar, o kitose – daugiau. Sachara gali vėl suţaliuoti, o kitos vietos gali virsti
dykumomis.
11
12. 1.5 Ozono sluoksnis
Ozono sluoksnis saugo Ţemę nuo ultravioletinių spindulių. Ultravioletiniai spinduliai yra ypač
pavojingi, nes jie gali sukelti odos vėţį. Taip pat dėl ozono sluoksnio plonėjimo pastaraisiais metais
vis daugėja akių tinklainės paţeidimų, silpnėja augalų ir gyvūnų imuninė sistema, nyksta planktonas
ir ţuvų mailius, maţėja derlius ţemės ūkio kultūrose, susidaro Nustatyta, kad vienas iš kaltininkų –
CFCl junginiai.Jeigu ozono sluoksnis smarkiai sumaţės, Ţemės klimatas gali atšilti ir sustiprinti
šiltnamio reiškinį. Deja, CFCl junginiai išsilaiko ilgai (iki 140 metų), taigi ozono sluoksnio
problema lydės mus dar daug metų.
2. Vandens tarša
Vanduo nuolat kinta: garuoja, virsta debesimis, lyja, tekaŢemės paviršiumi ir vėl garuoja. Šiame
cikle vanduo apsivalo, bet jei vienoje vietoje susitelkia labai daug ţmonių ar gyvūnų, gėlas vanduo
negali savaime išsivalyti, ypač kai kai į jį verčiamos įvairios atliekos. Nuo to ypač nukenčia
vandens gyvūnai ir augalai, kartais uţtrokšta visa vandens telkinio gyvybė. Vanduo tampa
biologiškai negyvas. Jame tebegyvena anaerobinės bakterijos, puikiai klestinčios ir be deguonies.
Jos gamina nuodingas dujas – vandenilio sulfidą, kuris skleidţia supuvusių kiaušinių kvapą.
Tvenkinys ne tik nebegyvas, bet ir smarkiai dvokia – praktiškai iš jo jokios naudos.
Vandenstelkinįgalisunaikintiirorganinėsmedţiagos, pavyzdţiui,
išlaukųsutekėjęištirpusiųtrašųnitrataiarbafosfatai.
DidţiuosiusŢemėsvandenstelkinius – jūras, vandenynus – labaiteršia į
vandenįištekėjusinafta.Jinetirpstavandenyje, o josvisdaugiauirdaugiau.
Kasmetgirdimeapienaujastanklaiviųavarijas.
Ţmonėsprivalosuvokti, kadturitausotiirsaugotiplanetos, kuriojegyvena, išteklius.
Vandensapsaugaituirbūtiskiriamasdidesnisdėmesysneguikišiol.Čiagalipagelbėtichemikai, siūlydami,
kaipišvalytiuţterštąvandenį, kaippritaikytitechnologijas be atliekų.
Aplinkos taršą stebi ir su ja kovoja įvairios vyriausybinės ir nevyriausybinės
organizacijos. Tarp jų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, Europos aplinkos agentūra, Ţemės
Draugai, Blacksmith institutas ir kitos.
12
13. Alternatyvūs energijos šaltiniai
Šiais laikais, kai visame pasaulyje elektros energijos poreikis vis didėja, o tradiciniai
jos gavimo būdai vis labiau kenkia gamtai, labai svarbūs tampa alternatyvieji energijos šaltiniai.
Dabartinės tradicinės elektrinės toli graţu nėra tobulos. Šiluminės elektrinės pagrįstos kuro
deginimu. Visų pirma, tai labai kenkia gamtai, visų antra, toks kuras nėra nemokamas ir begalinis.
Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra labai svarbūs, kadangi daţniausiai jie yra daug švaresni uţ
tradicinį kurą, kuris ne tik kad nėra ekologiškas, bet dar ir kaţkada baigsis.
Atsinaujinanti energija- energija, kuri gaunama iš lengvai prieinamų ir aplinkai nekenksmingų
šaltinių:
Saulės energija: saulės baterijos sugeria šviesą ir paverčia ją energija – šiluma ir šviesa;
Vėjo energija: vėjo turbinomis oro masių judėjimo energija paverčiama elektra;
Bioenergija: specializuotose jėgainėse biocheminių procesų metu išsiskirianti energija
paverčiama į šilumą ir elektrą. Ji dar vadinama biomasės energija, nes naudoja augalinę masę
(medieną, šiaudus, energetinius augalus), ţemės ūkio ir komunalines atliekas;
Hidroenergija: hidroturbinų pagalba tekančio vandens energija paverčiama elektra, vandenynų
potvynių ir atoslūgių energija;
Geoterminė energija: ţemės gelmėse esantį karštą vandenį galima panaudoti šilumos tiekimui
ir elektrai gaminti.
Ekologijos svarba gyvūnams ir augalams
Mes taip smarkiai keičiame aplinką, kad gyvūnai ir augalai ţūva. Tai vadinama
gyvybinės erdvės praradimu. Antroji didţiulė grėsmė- medţioklė. Ţmonės medţioja gyvūnus dėl jų
kailio, odos, ragų ar mėsos, o kartais tiesiog todėl, kad gyvūnai jiems trukdo. Didelę grėsmę kelia ir
aplinkos teršimas, kenkiantis vandenynams, upems ir miškams. Gamtosauga- gyvosios gamtos
valdymas ir rūpinimasis ja, tai gyvūnų globa ir jų saugojimas nuo naikinančios ţmogaus rankos.
Dabar ţmonės daug geriau nei anksčiau suvokia gyvajai gamtai iškilusį pavojų, ir daugelyje
pasaulio šalių įkurtos gamtosaugos organizacijos. Norint išsaugoti ant išnykimo slenksčio
atsidūrusius gyvūnų rūšis, kuriamos atskiros zonos, kur augalai ir gyvūnai gali jaustis saugiai.
13
14. Gyvybė ţemėje negalėtų egzistuoti be augalų. Ţmonėms ir gyvūnams augalų reikia
maistui ir deguoniui. Medţiai aprūpina mus mediena kurui, baldams ir įrankiams. Beveik
kiekvienoje šalyje milijonai ţmonių augina darţoves ir gėles maistui ir savo malonumui.
Mokslininkai iš augalų gamina vaistus, pavyzdţiui, dagitalį (iš rusmenės), morfijų (iš aguonų).
Šiandien, deja, dėl tvyraujančių ekologijos problemų kaip 2500 įvairiausių medţių, gėlių ir kitų
augalų rūšių gresia išnykimas.
Ekologijos problemų maţinimas
o Įprastas elektros lemputes keisti ekologinėmis: nors jos ir brangesnės, bet suvartoja penkis
kartus maţiau energijos ir tarnauja ilgiau.
o Išeidamai iš patalpų, visuomet išjunkite šviesą. Nepalikite prietaisų budėjimo reţime:
sutaupysite 10 proc. energijos.
o Vartokite skalbimo priemones be fosfatų. O geriausia - rinkis natūralią priemonę muilamedţio riešutus, kurie ne tik delikatūs, bet ir daugkartiniai.
o Rūšiuoti namų atliekas.
o Pirkdami prekes, atsisakykite vienkartinio maišelio: prireiks net 400 metų, kad jis suirtų.
o Rinkis vietinius ir sezoninius produktus: sumaţės transporto priemonių keliamas oro
uţterštumas.
o Neišmesti vienkartinių muilo ar kt. priemonių flakonų: juos vėl pripildyk, nusipirkęs
nefasuoto produkto atsargą.
o Darbe stengtis kiek galima maţiau eikvoti popieriaus. Tuščią lapo pusę panaudoti įvairioms
pastaboms ar vietiniam susirašinėjimui.
o Ilgoms kelionėms rinkis traukinį, o ne automobilį ar lėktuvą.
o Trumpas distancijas įveik pačia ekologiškiausia priemone - savo kojomis. Sveika ir paties, ir
planetai.
o Nekirsti miškų.
o Nemedţioti.
14
15. Išvada
Ţmogus kaip ir visi kiti gyvi ţemės organizmai daro didţiulę įtaką visam gamtos
mechanizmui. Kadangi jis gali daryti veiksmus kurie gali įtakoti gamta, supratęs visa tos sistemos
tvarka ar esmė, jis galėtų suprasti ir tai, kaip jis galėtų jai pakenkti ar atvirkščiai. Šiai sistemai
suprasti atsirado mokslo šaka pavadinta ekologija, apie kurią rašėme viso šio referato metu.
Gamta prašosi pagalbos, kad palaikytume gyvybės persvarą ţemėje ir uţkirstume kelią
ekologinei biosferos agonijai, turime reikliai paţvelgti į save, padaryti deramas išvadas, imtis
iniciatyvos. Jei nesiimsime reikiamų priemonių ţemei gresia išnykimas. Kol kas neįmanoma
visiškai sustabdyti kenksmingų medţiagų išmetimo į aplinką, bet galima jį sulaikyti. Labai svarbu
plačiau vartoti ekologiškai švaresnes medţiagas bei įrenginius. Prabėgs dar daug laiko, kol bus
išplėsta nauja kuro gavyba ir jiems pritaikyti varikliai.
Kiekvienam iš mūsų reikia kiekvieną dieną mąstyti ką paliksime ateinančiai kartai,
savo vaikams. Kiekvienas iš mūsų lyg statome gyvenimo pagrindus kitiems, o ekologijos aspektu
turime atsiţvelgti ir į kitus t.y. ne tik į save, bet ir gyvūnus, augalus, kurie palaiko mūsų ţemę tokią
kokia ji ir turi būti.
15
16. Literatūros sąrašas:
P. Baltrinas, D. Lygis, P. Miezauskas „Aplinkos Apsauga“, 1996
V. Stravinskienė „Bendroji Ekologija“, 2003
Iliustruota vaikų enciklopedija, Vilnius, 2006m.
E. Lekevičius „Ekologija: nuo individo iki biosferos“, Vilnius, 2013m.
Paţinimo dţiaugsmas “Ţemė ir jos gerybės”, Vilnius, 1993 m.
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-28820/
http://lt.wikipedia.org/wiki/Tar%C5%A1a
http://lt.wikipedia.org/wiki/Smogas
http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0iltnamio_efektas
http://www.ekologija.lt/skaiciuokle
http://www.alfa.lt/rubrika/ekologija/
http://lt.wikipedia.org/wiki/Ekologija
http://www.ecology.com/ecology-today/
http://www.eoearth.org/view/article/151932/
http://www.ecologyandsociety.org/
http://en.wikipedia.org/wiki/Ecology
http://lt.wikipedia.org/wiki/Evoliucija
16
