2.  Tikėjimas
 Architektūra
 Skulptūra
 Teatras
 Sportas
 Mokslas
 Švietimas
 Dailė
 Keramika
 Įtaka Europai
 Išvados
 Naudota literatūra Senovės Graikijos apranga

3.  Senovės graikų religija buvo politeistinė.
Garbinta dešimtys dievų ir deivių.
 Tikėta, kad svarbiausieji dievai gyvena Olimpo
kalne esančiuose aukso rūmuose.
 Dievai įsivaizduoti galingi ir nemirtingi, tačiau
jiems priskirtos ir ţmogiškos sąvybės, pvz.
gailestingumas, kerštas.
 Apie dievus sukurta daug mitų ir legendų.
 Tikėta, kad gamta ir ţmonės priklauso nuo
dievų valios.
 Dievams aukojo aukas, statė šventyklas, rengė
šventes. Vyriausiojo dievo Dzeuso garbei
rengtos olimpinės ţaidynės.

4. Graikų dievai

5.  Graikų architektūra itin suklestėjo V a. Iki Kr.
 Statybos meno laimėjimai ypač atsispindi
šventyklose.
 Paprastai šventyklos statytos ant laiptuoto
pagrindo. Jose derėjo santūrumas, groţis ir
darna.
 Kai kuriuos pastatus juosdavo kolonų eilės.
 Vienas įspūdingiausių senovės Graikijos
architektūros paminklų buvo Atėnų akropolis.
 Savo didybe jame išsiskyrė deivės Atėnės
šventykla – Partenonas.

6. Partenonas – Atėnų globėjos, išminties ir karo deivės
Atėnės šventykla.

7.  Graikų skulptorių darbams būdingas
tikroviškumas, aukštinamas ţmogaus kūno
groţis.
 Ţymiausia senovės Graikijos skulptūra –
skulptoriaus Fidijo sukurta 17m aukščio Dzeuso
skulptūra – vienas iš 7 senovės pasaulio stebulų.
 Antra ţymiausia senovės Graikijos skulptūra –
skulptoriaus Mirono sukurtas disko metiko figūra.
 Skulptūrose ne tik meistriškai perteiktos ţmogaus
kūno proporcijos, judesiai, bet ir dvasios
sąvybės.

8. Disko metikas (skulpt. Mironas) ir Dzeusas (skulpt. Fidijas).

9.  Senovės Graikijoje suklestėjo dainuojamoji
poezija, kurie vėliau peraugo į teatrą.
 Įspūdingiausi vaidinimai buvo rengiami vyno ir
linksmybių dievui Dionisui.
 Buvo vaidintos dviejų rūšių pjesės – komedijos ir
tragedijos.
 Ţymiausi tragedijų kūrėjai yra Aischilas, Sofoklis ir
Euripidas, komedijų – Aristofanas.
 Homero poemos ,,Iliada” ir ,,Odisėja” laikomos
epinės poezijos klasika.

10.  Ţ
Ţymiausio senovės Graikijos teatro – Epidauro griuvėsiai.

11.  Graikai aukštino stiprų, kupiną jėgų, sportišką ţmogų.
 Pirmą kartą Dzeuso garbei rengtos olimpinės ţaidynės
paminėtos 776m. Iki Kr.
 Per šią šventę Graikijoje buvo skelbiama Šventoji taika
– mėnesiui turėjo būti nutraukti polių ginčai ir karai.
Ţaidynės graikams buvo labai svarbios.
 Olimpinėse ţaidynėse nebuvo komandinių
rungčių, galėjo dalyvauti tik vyrai. Moterims buvo
draudţiama jose net lankytis.
 Kas 4 metus rengta speciali moterų sporto šventė –
Heraja.
 Olimpinėse ţaidynėse taip pat rungėsi
dainininkai, poetai ir muzikantai.
 Priėmus krikščionybę, ţaidynės buvo uţdraustos. Vėl
pradėtos rengti XIXa. pabaigoje.

12. Senovės Graikijos olimpinių ţaidynių rungtys –
bėgimas ir disko metimas, pavaizduotos ant vazų.

13.  Mokyti ţmonės buvo gerbiami, o neišsilavinę
piliečiai turėjo menkas galimybes dalyvauti
politikoje.
 Graikai spėjo, kad Ţemė apvali, išrado saulės
laikrodį, išmatavo Egipto piramidţių aukštį, sudarė
pirmuosius geografinius ţemėlapius.
 Demokritas teigė, kad visas pasaulis sudarytas iš
atomų, Pitagoras įrodė matematikos
teoremas, Archimedas ir Euklidas pasiţymėjo
geometrijoje, Hipokratas neigė medicinos sąsajas
su magija, Sokratas, Platonas, Aristotelis buvo
ţymūs filosofai, Herodotas – pirmasis profesionalus
istorikas.

14. Pitagoras ir jo teorema.

15.  Berniukams daţniausiai stengtasi suteikti kuo geresnį
auklėjimą ir išsimokslinimą, o mergaitės daţniausiai
auklėtos namie.
 Sparta: mokyklos buvo valstybinės, labai
grieţtos, matematika ir skaitymas nebuvo laikomi
svarbiais dalykais, baigę mokyklą mokiniai vargiai
galėdavo skaityti. Norėta išugdyti gerus karius. Berniukai
turėdavo kovoti vienas su kitu.
 Atėnai: dauguma mokyklų buvo privačios, labai maţos
– 10-15 mokinių. Mokytojai imdavo mokestį, todėl tik
turtingi galėdavo sau tai leisti. Tik vėliau buvo atidarytos
viešosios mokyklos, kurias galėdavo lankyti ir vargšai.
Buvo mokoma matematikos, skaitymo, rašymo, muzikos
ir fizinio pasirengimo.

16. Senovės Graikijos mokykla.

17.  Pagrindiniai senovės Graikijos dailės tipai:
archainė, klasikinė ir helenistinė.
 Yra labai maţai išlikusių paveikslų.
 Senovės Graikijos dailei būdingas
tikroviškumas, aukštinamas ţmogus.
 Daţniausiai paveiksluose buvo
vaizduojami dievai ir
dievybės, ţmonės, įvykiai.

18. Senovės Graikijos dailės darbai.

19.  Keramika sudaro didelę dalį senovės Graikijos
archeologinių radinių. Yra rasta apie 100 000
vazų.
 Populiariausias keramikinis gaminys buvo vaza.
 Vazos buvo puošiamos geometriniu ir
protogeometriniu stiliumi.
 Daţniausiai vazos būdavo raudonos su
juodomis figūromis arba juodos su raudonomis.
Pasitaikydavo ir baltų vazų su juodais ar
raudonais piešiniais.
 Daţniausiai ant vazų ir kitų keramikinių indų
buvo vaizduojami dievai, didvyriai ar svarbūs
įvykiai, pvz. olimpinės ţaidynės.

20. Senovės graikijos vazos.

21.  Senovės Graikijos menas padėjo pamatus
Vakarų Europos klasikiniam menui.
 Pirmieji literatūriniai kuriniai buvo iš senovės
Graikijos. Homero ,,Iliada” ir ,,Odisėja”
praturtino literatūros lobyną ir įkvėpė
daugybę rašytojų.
 Graikijoje atsirado tragedija ir
komedija, istorijos mokslas. Politinio
mokslo, metematikos atradimai ir kt.
 Labai svarbią įtaką Europai turėjo atsiradusi
demokratija. Šiuo metu dauguma europos
šalių yra demokratinės valstybės.

22.  ,,Laikas’’ 1 dalis – I. Kapleris, R. Lauţikas, A. Meištas, K.
Mickevičius, M. Ţolynas;
 ,,Istorijos enciklopedija” – Kingfisher Publications Plc;
 http://lt.wikipedia.org/wiki/Graikija;
 http://lt.wikipedia.org/wiki/Senov%C4%97s_Graikija;
 http://en.wikipedia.org/wiki/Pottery_of_ancient_Greece
;
 http://karenswhimsy.com/ancient-greek-art.shtm;
 http://www.conservapedia.com/Greek_influence_on_
Western_Culture;
 http://en.wikipedia.org/wiki/Greek_art;
 http://class56g.edublogs.org/2012/05/04/greek-
schools/;
 http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0vietimo_am%C5%BEi
us.