Lietuva neteisingai garsinama kaip labiausiai pasaulyje prasigėrusi šalis Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) Tarybos posėdyje priimta rezoliucija, kuria LR Seimo reikalaujama sudaryti tyrimų komisiją ir išsiaiškinti, kas atsakingas už neteisingų ar klaidinančių statistinių duomenų pateikimą Pasaulio sveikatos organizacijai. ,,Mes esame neteisingai kaltinami, kaip daugiausiai išgerianti tauta pasaulyje. Per pastaruosius 10 metų visų rūšių alkoholinių gėrimų (alus, vynas, stiprieji gėrimai) suvartojimas sumažėjo. Tai rodo VMI sumokėti akcizo mokesčiai ir realios prekybos ataskaitos. Būtinas išsamus šios situacijos tyrimas. Reikia įvertinti, ar tai nėra sąmoningas duomenų iškraipymas, kuris situaciją šalyje parodo ženkliai blogesnę nei ji yra iš tiesų”, - sakė partijos pirmininkas Artūras Zuokas. LLS (liberalai) neneigia alkoholio vartojimo daromos žalos ir būtinybės skatinti atsakingo vartojimo įgūdžius bei reguliuoti prekybos ar reklamos sąlygas, kurios mažintų alkoholio suvartojimą šalyje. Tačiau dabar viešumoje tarptautiniu mastu naudojami duomenys diskredituoja Lietuvą ir jos gyventojus, parodydami mus kaip prasigėrusią tautą.

1. Projektas
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) Tarybos posėdžio rezoliucija
LLS (liberalai) nesutinka, kad Lietuva būtų neteisingai garsinama
kaip prasigėrusi šalis
LLS (liberalai) kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą skubiai sudaryti parlamentinio
tyrimo komisiją, kuri ištirtų ir išsiaiškintų, kas atsakingas už neteisingų ar klaidinančių
statistinių duomenų pateikimą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), pagal kuriuos Lietuva
pasaulyje išsiskiria kaip šalis, kurioje galimai suvartojama daugiausiai alkoholio vienam
asmeniui per metus ir kurioje alkoholio suvartojimas per pastaruosius metus padidėjo net 36
proc. Būtina įvertinti, ar tai nėra sąmoningas duomenų iškraipymas, kuris situaciją šalyje
parodo ženkliai blogesnę nei ji yra iš tiesų.
Pasaulio sveikatos organizacijos 2017 m. išvadose matoma, kad Lietuvoje, lyginant su
paskutinėms PSO išvadomis 2010 m., alkoholio, tenkančio vienam žmogui sulaukusiam 15
metų, suvartojimas padidėjo nuo 13.42 (duomenys už 2009 m.) iki 18.2 (duomenys už 2016
m.) litrų. Alkoholio suvartojimas laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2017 m. padidėjo net 36
procentais, kai praktiškai visose ES šalyse, įskaitant ir kaimynines šalis, alkoholio vartojimas
ženkliai sumažėjo ar duomenys išliko nepakitę. PSO savo išvadas rengia remdamasi pačių
šalių pateiktais duomenimis.
Specialistai jau pastebėjo didelius neatitikimus tarp šių duomenų, pavyzdžiui:
Valstybinė mokesčių inspekcija pateikia duomenis, kurie paremti alkoholio importo ir
prekybos statistika, sumokėtų akcizo mokesčio dydžiais – šie faktiniai duomenys rodo, kad
per pastaruosius 10 metų visų rūšių alkoholinių gėrimų (alus, vynas, stiprieji gėrimai)
suvartojimas sumažėjo 30 proc. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, laikotarpyje
nuo 2007 m. iki 2016 m. nei vienoje alkoholio produktų grupėje pardavimai neišaugo, o
atvirkščiai - mažėjo. Net alkoholio gamybos apimtys Lietuvoje per dešimtmetį praktiškai
nepakito, tuo tarpu eksportas į kitas šalis išaugo kelis kartus, kas reiškia, kad alkoholį,
pagamintą Lietuvoje, vartojo ne Lietuvos gyventojai.
LLS (liberalai) neneigia alkoholio vartojimo daromos žalos ir būtinybės skatinti
atsakingo vartojimo įgūdžius bei reguliuoti prekybos ar reklamos sąlygas, kurios
mažintų alkoholio suvartojimą šalyje. Tačiau dabar viešumoje tarptautiniu mastu naudojami
duomenys diskredituoja Lietuvą ir jos gyventojus, parodydami mus kaip prasigėrusią tautą.
Pasaulio spaudoje šiuo metu gausu pranešimų apie Lietuvą ir alkoholio daromą žalą,
kurie, neabejotinai, turės įtakos užsienio investicijų pritraukimui ir turizmo skatinimui.
Netiksli statistika ir jos interpretacija daro žalą Lietuvos įvaizdžiui tarptautiniu mastu. Dar
daugiau, manome, kad tai prisideda prie emigracijos skatinimo: faktas, kad alkoholio
suvartojimas išaugo net 36 proc., gali sudaryti įspūdį, kad socialinė aplinka ir gyvenimo
kokybė Lietuvoje drastiškai blogėja. Tai rodo prastus šalį valdžiusių politinių partijų ir
valstybės vadovų organizacinius gebėjimus.
Seimo komisija turėtų nustatyti, kokios institucijos ar asmenys yra atsakingi už
metodikų parengimą bei tokių duomenų pateikimą, įvertinant, ar tai nebuvo daroma siekiant
politinių tikslų ar bandant pakenkti šalies įvaizdžiui bei prestižui. PSO ataskaita dar nėra
paskelbta ir yra laiko pateikti teisingus bei objektyvius duomenis.