Tarpukario Lietuvoje gyveno per 200 tūkst.žydų,jie buvo viena iš gausiausių tautinių mažumų. Daugiausia žydų gyveno Lietuvos Jeruzalėje(Vilniuje). Žydai aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos valstybę,savo noru dalyvavo Nepriklausomybės kovose. Kitaip nei kitose to meto Europos šalyse, Lietuvos valdžia nepriėmė antisemitinių įstatymų ir bet kokį žmogų, naudojantį smurtą prieš žydus girežtai baudė. 100mečius žydų kultūra sudarė svarią Lietuvos kultūros dalį,be kurios neįmanoma įsivaizduoti šalies istorijos. Pasaulinę šlovę pelnė ir Lietuvą garsino smuiko genijus Jaša Heifecas, skulptorius Žakas Lipšicas bei Nobelio premijos laureatas Aaronas Klugas.
1941m. kilus SSRS-Vokietijos karui prasidėjo holokaustas. Pirmomis savaitėmis prasidėjo žydų persekiojimas: prie viršutinių rūbų prisiūta geltona žvaigždė, jiems uždrausta naudotis viešuoju transportu,net vaikščioti šaligatviais. Taip pat buvo sudarytos naikinimo grupės,kurios ėmė žudyti žydus,komunistus,čigonus. Deja,tačiau nacistams pavyko į persekiojimus įtraukti ir nedidelę dalį gyventojų,vieni susidomėjo žydų turtais,ktii pasidavė žydų propagandos įtakai.
1941 m. Vilniaus senamiestyje įkurtas žydų getas. Tais laikais Vilniuje gyveno apie 57 tūkstančiai žydų, per visą geto gyvenimo laikotarpį gete buvo uždaryta apie 50 tūkstančių žmonių.
Getas buvo sudarytas iš dviejų dalių, Didžiojo ir Mažojo geto.
. Dešimtys tūkstančių ankštuose getuose atsidūrusių žmonių neturėjo kaip apsirūpinti maistu,pastoge. Kambaryje,kuriame turėtų gyventi 2žmonės, jie gyvendavo 17 ir daugiau. Į miestą išeiti galėjo tik turint specialų leidimą,negalėjo parsinešti maisto,kuro. Pastojusios moterys buvo baudžiamos mirtimi. Žmonės buvo žudomi pavieniui arba per naikinimo akcijas.
Gete buvo ligoninė, kurioje buvo suteikiama medicininė pagalba. Didžiausia ligoninės problema buvo pastovus medikamentų trūkumas. Vaistai buvo surenkami iš nužudytų žmonių, kontrabandos keliu. Labai suspaustai gyvenant pastoviai grėsė epidemija, todėl gydytojai visaip stengėsi priversti laikytis higienos.
Net ir tokiomis sąlygomis,žmonės nepasidavė,ir stengėsi nepasiduoti mirties baimei: Slapta įkurta biblioteka,mokykla. Veikė orkestras,du chorai,muzikos mokykla,muziejus,teatras. Žmonės manė, kad tokiu laiku negalima linksmintis. Ypač didelę audrą gete sukėlė teatro sukūrimas. Tačiau po pirmo pasirodymo,kurio pavadinimas buvo ‚‘Ne-spektakliui kapinėse!’ Teatras tapo neatskiriama geto gyvenimo dalis. Jame buvo pastatyti apie 150 spektaklių. Salė visada buvo perpildyta.
1943m. Nacistų vadovybė Ostlando teritorijoje įsakė sunaikinti getus.Rugsėjo 23d. Vilniaus getą sunaikino įsiveržę gestapininkai ir atsiųsti policininkai.Darbingi vyrai ir moterys siųsti į koncentracijos stovyklas.Kiti
Aušvico naikinimo stovyklą.Vokiečių okupacijos metais sunaikinta 195tūkst., 95% Lietuvos žydų. 100mečius klestėjusi litvakų bendruomenė su įspūdingais kultūros laimėjimais ir tradicijomis buvo sunaikinta.
Tarpukario Lietuvoje gyveno per 200 tūkst.žydų,jie buvo viena iš gausiausių tautinių mažumų. Daugiausia žydų gyveno Lietuvos Jeruzalėje(Vilniuje). Žydai aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos valstybę,savo noru dalyvavo Nepriklausomybės kovose. Kitaip nei kitose to meto Europos šalyse, Lietuvos valdžia nepriėmė antisemitinių įstatymų ir bet kokį žmogų, naudojantį smurtą prieš žydus girežtai baudė. 100mečius žydų kultūra sudarė svarią Lietuvos kultūros dalį,be kurios neįmanoma įsivaizduoti šalies istorijos. Pasaulinę šlovę pelnė ir Lietuvą garsino smuiko genijus Jaša Heifecas, skulptorius Žakas Lipšicas bei Nobelio premijos laureatas Aaronas Klugas.
1941m. kilus SSRS-Vokietijos karui prasidėjo holokaustas. Pirmomis savaitėmis prasidėjo žydų persekiojimas: prie viršutinių rūbų prisiūta geltona žvaigždė, jiems uždrausta naudotis viešuoju transportu,net vaikščioti šaligatviais. Taip pat buvo sudarytos naikinimo grupės,kurios ėmė žudyti žydus,komunistus,čigonus. Deja,tačiau nacistams pavyko į persekiojimus įtraukti ir nedidelę dalį gyventojų,vieni susidomėjo žydų turtais,ktii pasidavė žydų propagandos įtakai.
1941 m. Vilniaus senamiestyje įkurtas žydų getas. Tais laikais Vilniuje gyveno apie 57 tūkstančiai žydų, per visą geto gyvenimo laikotarpį gete buvo uždaryta apie 50 tūkstančių žmonių.
Getas buvo sudarytas iš dviejų dalių, Didžiojo ir Mažojo geto.
. Dešimtys tūkstančių ankštuose getuose atsidūrusių žmonių neturėjo kaip apsirūpinti maistu,pastoge. Kambaryje,kuriame turėtų gyventi 2žmonės, jie gyvendavo 17 ir daugiau. Į miestą išeiti galėjo tik turint specialų leidimą,negalėjo parsinešti maisto,kuro. Pastojusios moterys buvo baudžiamos mirtimi. Žmonės buvo žudomi pavieniui arba per naikinimo akcijas.
Gete buvo ligoninė, kurioje buvo suteikiama medicininė pagalba. Didžiausia ligoninės problema buvo pastovus medikamentų trūkumas. Vaistai buvo surenkami iš nužudytų žmonių, kontrabandos keliu. Labai suspaustai gyvenant pastoviai grėsė epidemija, todėl gydytojai visaip stengėsi priversti laikytis higienos.
Net ir tokiomis sąlygomis,žmonės nepasidavė,ir stengėsi nepasiduoti mirties baimei: Slapta įkurta biblioteka,mokykla. Veikė orkestras,du chorai,muzikos mokykla,muziejus,teatras. Žmonės manė, kad tokiu laiku negalima linksmintis. Ypač didelę audrą gete sukėlė teatro sukūrimas. Tačiau po pirmo pasirodymo,kurio pavadinimas buvo ‚‘Ne-spektakliui kapinėse!’ Teatras tapo neatskiriama geto gyvenimo dalis. Jame buvo pastatyti apie 150 spektaklių. Salė visada buvo perpildyta.
1943m. Nacistų vadovybė Ostlando teritorijoje įsakė sunaikinti getus.Rugsėjo 23d. Vilniaus getą sunaikino įsiveržę gestapininkai ir atsiųsti policininkai.Darbingi vyrai ir moterys siųsti į koncentracijos stovyklas.Kiti
Aušvico naikinimo stovyklą.Vokiečių okupacijos metais sunaikinta 195tūkst., 95% Lietuvos žydų. 100mečius klestėjusi litvakų bendruomenė su įspūdingais kultūros laimėjimais ir tradicijomis buvo sunaikinta.
2. 1943 жылы 28 қыркүйекте
Шығыс Қазақстан
облысы, Қатон-қарағай
ауданы, Шыңғыстай
ауылында дүниеге келген.
1961 жылы С.Торайғыров
атындағы Шыңғыстай орта
мектебін бітірген соң,
Шыңғыстай ауылында
тәлімгер болып қызмет
атқарған.
4. 1963 жылы Әл-Фараби
атындағы
Қазақ мемлекеттік ұлттық
университетіне
журналистика факультетіне
сырттай оқуға түседі де, оны
1969жылы тәмәмдап шығады.
1965-1968 жылдары
аралығында Большенарым
аудандық “Еңбек туы”
газетінде
корректор, аудармашы, редак
тордың орынбасары және
облыстық “Коммунизм туы”
газетінде әдеби қызметкер
болған.
5. 1968 жылы
«Лениншіл жас» газетінің
бӛлім меңгерушісі Оралхан
Бӛкеев. Алматы.
1973 жылы
“Қайдасың, қасқа құлыным”
повесті жарыққа шықты
1974-1983 ж.ж.
Жылдарда "Жұлдыз" журналы
проза бӛлімінің меңгерушісі әрі
редколлегия мүшесі болған.
1983-1993 ж.ж.
“Қазақ әдебиеті” газетінің бас
редакторының орынбасары,Бас
редакторы болған.
1993 жылы
Ӛмірден ӛтті.
6. Мұз тауы! Әлемдегі ең биік шыңдардың бірінен саналасың, бірақ кӛзге
кӛрінбейсің, кӛзге кӛрінбейтінің сенің аппақ сом бітіміңді күндіз-түні
шуда-шуда бұлттар тұмшалап жатады. Тек, айында-жылында бір рет
қана үстіндегі шудаланған бұлтты сілкіп тастап, жарқ етіп дидарыңды
кӛрсетіп, сонсоң ақ отауға кіріп кеткен хас сұлудай кӛзден ғайып боласың.
Кӛрген де арманда, кӛрмеген де арманда.
Оралхан Бӛкей
20. Қазақстан Республикасының
Мәдениет министрлігі Тіл
комитетінің ұйымдастыруымен
қыркүйектің 27-сі күні
Петропавл қаласының
С.Мұқанов атындағы қазақ
сазды-драма театрында
Оралхан Бөкей атындағы
көркемсөз оқу шеберлерінің XIII
республикалық байқауы болып
өтті.
21.
22. Оралхан Бӛкеев...
Осы бір есім қазақ әдебиетінде небары
25 – 26 жыл ғана ӛмір сүріпті. Сол аз
ғана ғұмырдың ішінде ол туған
әдебиетінің аспанында құс жолындай
айқын із қалдырды.
Дулат Исабеков
Жататын араласып үміт-қайғы,
Қапыда тағдыр жолы тұйықтайды...
Оралхан деген аттың орны бӛлек,
Ел – Ана сені ешқашан ұмытпайды
Марфуға Айтхожина
