KRETINGOS MIESTO REKREACINIŲ VIETOVIŲ, ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ TVARKYMO SPECIALUSIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS, KONCEPCIJA.

1. KRETINGOS MIESTO
REKREACINIŲ VIETOVIŲ, ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ
TVARKYMO SPECIALUSIS PLANAS
Projekto vadovas: arch. Evaldas Ramanauskas
Kretingos rajono
savivaldybė
ESAMOS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS,
KONCEPCIJA
KTU Architektūros ir statybos institutas,
Teritorijų planavimo centras

2. Kretingos miesto rekreacinių vietovių, želdynų ir
želdinių tvarkymo specialiojo plano uždaviniai
• Apibrėžti Kretingos miesto bendro naudojimo želdynus, parkus ir kitas teritorijas, skirtas bendram
viešam naudojimui;
• Nustatyti atskirųjų želdynų tvarkymo svarbiausias kryptis;
• Suformuoti želdynų sistemą ir nustatyti atskirtųjų želdynų plėtojimo erdvinę koncepciją ir teritorijų
tvarkymo reglamentavimo ypatumus;
• Sudaryti planuojamų atskirtųjų želdynų funkcinius ir ekologinius ryšius tarpusavyje ir su
aplinkinėmis erdvėmis, kraštovaizdžio morfologinės, ekologinės struktūros bei esamų reglamentų
(apribojimų) sistemą ir būklės vertinimą;
• Išnagrinėti ir numatyti pagal atskirtųjų želdynų paskirtį konservacinius ir kitus teritorijų naudojimo
reglamentus;
• Suformuoti atskirtųjų želdynų žemės sklypus, nustatyti jų privalomuosius teritorijų tvarkymo ir
naudojimo režimo reikalavimus, šių teritorijų naudojimo būdą bei pobūdį, servitutus, rekreacinių
teritorijų tvarkymo principus ir priemones;
• Numatyti vietas rekreacinės infrastruktūros vystymui, galimas atskirų objektų statybos zonas ir
vietas, nustatyti galimas turizmo trasas ar jų dalis, želdinių bei teritorijos pertvarkymo priemones,
kitas sąlygas.
2018-12-05 2

3. 2018-12-05 3
Kraštovaizdžio vizualinis estetinis
potencialas
Kretingos miesto aplinkoje
ESAMOS
BŪKLĖS
ĮVERTINIMAS

4. 2017.03.23 4
Želdynų klasifikacija
Esami Kretingos želdynai pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą
išskiriami į:
 Rekreacinės paskirties želdynus (parkai, miesto sodai, skverai, žaliosios
jungtys ir kt.);
 Mokslinės, kultūrinės ir memorialinės paskirties želdynus;
 Apsauginės ir ekologinės paskirties želdynus.

5. Kretingos miesto želdynų pasiskirstymas
I. Rekreacinės paskirties želdynai:
1. Aikštės, susisiekimo objektų erdvės – 3,35 ha (registruota NTKR 2,97 ha);
2. Parkai, sporto aikštynai – 43,99 ha (registruota NTKR 42,71 ha);
3. Miesto sodai, skverai, kiti miesto erdvinei struktūrai reikšmingi gatvių
želdinių plotai – 4,8 ha (registruota NTKR 1,25 ha);
II. Mokslinės, kultūrinės ir memorialinės paskirties želdynai:
1. kultūros paveldo teritorijų želdynai – 35,73 ha,
2. kapinės – 5,55 ha (registruota NTKR 2,04 ha);
III. Apsauginės ir ekologinės paskirties želdynai (tame tarpe ir
nesuformuotos želdinių teritorijos):
1. kelių apsauginiai želdynai – 13,4 ha (registruota NTKR 0,25 ha),
2. ekologinės apsaugos želdynai (tame tarpe miškai) – 170,73 ha (tik dalis
teritorijų turi registruotus žemės sklypus).
2018-12-05 5

6. Kretingos miesto rekreacinės paskirties želdynų norminiai
reikalavimai
2018-12-05 6
• Kretingos miesto gyventojų skaičius - 19 010 gyventojų,
• Rekreacinės paskirties želdynų plotas yra 43,56 ha,
tai vienam gyventojui tenka 0,00229 ha arba 22,9 m2 želdyno ploto.
1. Remiantis Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normomis, vidutiniam
miestui yra nustatyta minimali 20 m2 bendro rekreacinės paskirties želdynų,
įskaitant vejas ir gėlynus, ploto norma, m2, tenkanti vienam gyventojui.
2. Todėl šiuo požiūriu galima teigti, kad Kretingos mieste esamam gyventojų
skaičiui yra užtikrinamas minimalus kiekis rekreacinės paskirties želdynų.
3. Tačiau, įvertinant tai, kad didžia dalimi į šių registruotų rekreacinės paskirties
želdynų plotus įeina šlaitai, kurie rekreaciniam panaudojimui negali būti visiškai
tinkami, rekreacinių želdynų plotą Kretingos mieste tikslinga plėsti.

7. 2018-12-05 7

8. Kretingos miesto želdynų apibūdinimas
Pagrindinė miesto erdvė – Rotušės aikštė, kuri kartu yra ir miesto želdynas. Čia gausu medžių, gėlynų, pievų plotų. Suformuotos erdvės tinkamos poilsiui.
2018-12-05 8
Geležinkelio stoties erdvė, Šventosios g. Šioje aplinkoje svarbią
reikšmę gali turėti želdinių formavimas.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos pastatas (Topolių aklg.).
Pastato aplinkoje galėtų būti pertvarkomi želdinių plotai su
dygiosiomis (sidabrinėmis) eglėmis, formuojama aikštė ar skveras.

9. 2018-12-05 9
J. Pabrėžos parko prieigos (J. Pabrėžos g.). Vienas iš želdyno
elementų – Kretingos kultūros centras, kuris su želdynu
formuoja bendrą viešąją erdvę.
Kretingos miesto parkas – buv. Kretingos dvaro sodyba.
Želdynas, suformuotas karjero vietoje. Teritoriją supa gatvės,
todėl ji lengvai pasiekiama ir intensyviai naudojama. Erdvė
patraukli, mėgstama gyventojų.
Naujai formuojamas želdynas prie Jauryklos upės: Jauryklos
upelis su įspūdinga natūralia gamtine aplinka.

10. 2018-12-05 10
Apžvalgos aikštelė J. Basanavičiaus gatvėje. Viena iš įspūdingiausių vietų Kretingos mieste: kairėje – apžvalgos vieta su skulptūra ir
poilsio vieta; dešinėje – kultūros paveldo objektas – senosios bažnyčios vieta. Čia esanti koplytėlės erdvė dar galėtų būti apželdinta krūmų
grupe nuo toliau esančio užstatymo pusės.
Žemaitės alėjos aplinka: šalia gatvės esantis parkas tinkamai
reprezentuoja miestą, daro jį patrauklų pravažiuojantiems.
Reprezentacinės Kretingos miesto prieigų erdvės nuo Plungės
pusės yra tinkamos reprezentaciniam įvažiavimui į miestą.

11. 2018-12-05 11
Pagrindinė Kretingos miesto poilsio erdvė su paplūdimiu prie Kretingos parko I tvenkinio: nuotraukoje matomas kito tvenkinio pusės
pakrantės sutvarkymas – tvoros, užstatymas per daug priartėjęs prie pakrantės. Siekiant padidinti poilsio erdvės patrauklumą, kitoje pusėje
būtinas medžių želdinių fono suformavimas.
Vytauto g. pradžia nuo Plungės pusės – dešinėje, supiltas pylimas
vizualiai izoliuoja teritoriją, ji tampa uždara. Tokių pylimų įrengimas
nėra tinkamas miesto gatvių erdvių formavimui – gatvės erdvė tampa
nepatraukli, nebūdinga miesto aplinkai.
Žalio ploto apsodinimas kalninėmis pušimis buv. Kretingos dvaro
sodyboje. Apželdinimas ateityje gali uždengti vertingas sodybos
erdves.

12. 2018-12-05 12
Įspūdinga Akmenos upės slėnio erdvė, atsiverianti magistraliniame kelyje A11 (vaizdas nuo Vydmantų pusės). Tačiau nuotraukos dešinėje
matomas tujų apsodinimas šioje perspektyvoje užima svarbią vaizdo į slėnį dalį, jį dengia, be to, tai nebūdingi šio slėnio aplinkos želdiniai,
kurie disonuoja su juo.
Akmenos upės pakrantės ties buv. Kretingos dvaro sodybos teritorija. Nuo šios vietos parko teritorija galėtų būti sujungiama su kitomis upės
pakrantės erdvėmis pėsčiųjų, dviračių takais. Tokiu būdu žaliosios jungtys leistų formuoti vieningą miesto želdynų sistemą.

13. 2018-12-05 13
Skersinis ryšys per upę ties miesto centru (Akmenės g.): pėsčiųjų
tako aplinkos erdvę itin neigiamai veikia aukštų aklinų tvorų
sienos, taip pat ne itin tinkamas sprendimas yra apželdinti ir taip
siauro tako erdvę kalninėmis pušimis.
Akmenos upės krantai. Kitapus upės taip pat galimi pėsčiųjų takai.
Akmenos upės pakrantės nuo pėsčiųjų tilto Akmenės g., kuriose galimas žaliosios jungties formavimas. Pakrantėse užstatytose
mažaaukščiu užstatymu galėtų būti įrengiamos krantinės bei toliau vystomas mažaaukštis užstatymas su funkciniais ryšiais į krantines.

14. 2018-12-05 14
Tenžės upės slėnio erdvė su geležinkelio pylimu ties Klaipėdos ir Bajorų g. sankryža. Tai viena iš svarbių miesto gamtinio karkaso
teritorijų, kurioje ateityje gali būti suformuotas svarbus miesto želdynas. Nuotraukoje matomas vienas iš atraktyvių šios teritorijos
objektų – inžinerinio paveldo objektas viadukas.

15. 15
Kretingos miestas išsiskiria savitų gėlynų formavimu, kurių pagrindą sudaro daugiametės gėlės (viksvos, ėraičinai, kt.). Tokie
daugiamečių gėlių gėlynai tikslingi eksploataciniu požiūriu, o taip pat formuoja originalų miesto vaizdą.
Vytauto gatvė nuo Rotušės aikštės pusės. Siekiant padidinti
erdvės patrauklumą gatvėje išdėstyti betono konstrukcijos
vazų elementai su pasodintomis gėlėmis, suolai. Tai efektyvus
laikino pobūdžio sprendimas, kurį ateityje siūloma pertvarkyti,
atliekant visos aikštės rekonstrukciją.
Gėlynai miesto erdvėse: a – gyventojų kuriami gėlynai ties daugiabučių
namų sienomis (Vytauto g.) rodo gyventojų norą puošti savo aplinką.
Todėl, siekiant, kad šių pastatų aplinka kartu būtų suderinama su visos
gatvės erdvės apželdinimu, tikslinga paruošti atitinkamas želdinimo
rekomendacijas gyventojams.

16. 2018-12-05 16
Vienmečių gėlių gėlynas transporto mazge (Vytauto ir
Melioratorių g.).
Gėlynas su paaukštinimo konstrukcija centrinės aikštės (Rotušės a.)
erdvėje. Paaukštinimo konstrukcija išskiria gėlyną iš kitų, tačiau tai
nebūtinas įrenginys.
Aplinkos sutvarkymas prie Kretingos kultūros centro pastato. Naujai įrengti gėlynai šalia automobilių stovėjimo vietų galėtų būti nuo jų
atskirti vejos juosta ar neaukštais krūmais. Ties šia vieta panaudoti akmenėliai yra dažnas naujų želdinių elementas, tačiau labai nepraktiškas
ir ne visada estetiškas. Šiuo atveju apšvietimo stulpo išskyrimas ir akmenėlių apie jį apibėrimas yra visiškai beprasmis ir nereikalingas.

17. 2018-12-05 17
Želdynas prie Akmenos upės ties Paupio gatve. Vienas iš patrauklesnių gyvenamojo užstatymo ir želdyno suformavimo sprendimų,
kuomet gyvenamąją teritoriją skiria vienpusio užstatymo gatvelė (Paupio g.).

18. Esamos būklės įvertinimo išvados
1. Kretingos miesto želdynų teritorijas sudaro atskirųjų želdynų teritorijos, bendro naudojimo teritorijos,
rekreacinės teritorijos, miškų ūkio paskirties teritorijos, priklausomieji želdynai bei kitos neregistruotos
želdinių teritorijos. Aikštės, susisiekimo objektų erdvės sudaro 3,36 ha; parkai – 43,99 ha; miesto sodai,
skverai bei kiti miesto erdvinei struktūrai reikšmingi gatvių želdinių plotai – 4,8 ha (tame tarpe galimi
įrengti); kultūros paveldo želdynai: kultūros paveldo teritorijų želdynai – 35,73 ha, kapinės – 5,55 ha;
apsauginio ir ekologinio pobūdžio želdynai ir želdinių teritorijos: kelių apsauginiai želdynai – 13,4 ha,
ekologinės apsaugos želdynai (tame tarpe miškai) – 170,73 ha.
2. Kretingos mieste yra suformuota nemažai želdynų, kurie suteikia miestui savitą vaizdą, sudaro poilsio
erdves gyventojams. Kaip svarbiausi centriniai miesto želdynai išskirtini Kretingos parkas, Pabrėžos
parkas. Taip pat paminėtina Rotušės aikštės erdvė.
3. Kaip vienas svarbiausių gamtinio karkaso elementų Akmenos upė nėra pilnai panaudota rekreacinių
želdynų sistemos kūrimui, upės pakrantės netvarkomos, dalis jos pakrančių privačios. Keletas atskirų
sutvarkytų upės pakrančių dalių neturi tarpusavio jungčių.
4. Kretingos miestas išsiskiria savitų gėlynų formavimu, kurių pagrindą sudaro daugiametės gėlės (viksvos,
ėraičinai, kt.). Tokie daugiamečių gėlių gėlynai tikslingi eksploataciniu požiūriu, o taip pat formuoja
originalų miesto vaizdą.
5. Vienam Kretingos miesto gyventojui tenka 22,9 m2 rekreacinės paskirties želdynų ploto. Tai atitinka
teisės aktuose nustatytus minimalius reikalavimus (20 m2 bendras rekreacinės paskirties želdynų,
įskaitant vejas ir gėlynus, plotas, m2, tenkantis vienam gyventojui). Tačiau įvertinant, kad nemažą dalį
rekreacinės paskirties želdynų ploto sudaro šlaitai bei kitos rekreaciniam panaudojimui netinkamos
teritorijos, rekreacinių želdynų ploto plėtimas Kretingos mieste yra tikslingas.
6. Didžioji dauguma želdynų, ypatingai apsauginės ir ekologinės paskirties, neturi registruotų žemės
sklypų, todėl jų tvarkymas ir naudojimas nėra apibrėžtas bei teisiškai įtvirtintas. Siekiant tinkamo
teritorijų panaudojimo, želdynų žemės sklypų suformavimas turi būti vienas iš pirmųjų uždavinių.
7. Daugumos esamų ir potencialių želdynų teritorijų aplinka yra apsupta privačių žemės sklypų, jos sunkiai
prieinamos. Todėl, siekiant šių želdynų tinkamo suformavimo, turi būti paruošiama ilgalaikė želdynų
formavimo strategija, kuri kartu apimtų ir palaipsnį gretimų žemės sklypų pertvarkymą, suformuojant
funkcinius apėjimus apie želdynus, naujus bei geresnius ryšius iki jų.
2018-12-05 18

19. KONCEPCIJA
• Kretingos miesto rekreacinių vietovių ir želdynų sistema
formuojama apjungiant esamus ir numatomus želdynus bei
rekreacines vietoves į vientisą teritorinį tinklą.
• Pagrindiniai želdynų sistemos elementai sudaromi iš esamų ir
numatomų parkų, aikščių, žaliųjų jungčių, apsauginių želdinių,
rekreacinių-visuomeninių teritorijų bei rekreacinių vietovių su
teminiais parkais. Šios želdynų teritorijos, bendro naudojimo erdvės
bei rekreacinės vietovės į vieną sistemą apjungiamos žaliosiomis
jungtimis, gatvėmis, dviračių ir pėsčiųjų takais.
• Kretingos miesto želdynų sistemos elementai, pagal teritorijų
funkcinį zonavimą priskiriami bendro naudojimo erdvių, atskirųjų
želdynų zonai. Pagal panaudojimo intensyvumą želdynai išskiriami į
intensyvaus naudojimo ir ekstensyvaus naudojimo tipus.
2018-12-05 19

20. Kretingos miesto rekreacinių vietovių ir želdynų skirstymas
Kretingos mieto želdynų tipus sudaro šios atskiros želdynų grupės:
Intensyvaus naudojimo želdynai:
• Atskirieji želdynai (rekreacinės paskirties želdynai – parkai, žaliosios jungtys);
• Bendro naudojimo teritorijos (aikštės);
• Rekreacines-visuomenines teritorijos;
Ekstensyvaus naudojimo želdynai:
• Atskirieji želdynai (apsauginiai ir ekologinės paskirties želdynai, kapinės);
• Rekreacines vietovės - pievų parkai
2018-12-05 20

21. 2018-12-05 21

22. Eil. Nr. Pavadinimas, teritorijos apibūdinimas / Adresas, vieta Esamas / numatomas žemės naudojimo būdas *
1 2 3
AIKŠTĖS, KITOS SVARBIOS VIEŠOSIOS ERDVĖS
A-1 Rotušės aikštė
Visuomeninės paskirties teritorijos; bendro naudojimo teritorijos;
susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; atskirųjų
želdynų teritorijos;
A-2
Savivaldybės aikštė Visuomeninės paskirties teritorijos; bendro naudojimo teritorijos;
A-3
Geležinkelio stoties aikštė Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos;
Bendro naudojimo teritorijos
PARKAI
P-1
Kretingos parkas Rekreacinės teritorijos; Visuomeninės paskirties teritorijos;
Kultūros paveldo objektų žemės sklypai
P-2
Pabrėžos parkas Bendro naudojimo teritorijos Visuomeninės paskirties teritorijos;
Rekreacinės teritorijos
P-3 Karjero parkas Rekreacinės teritorijos
P-4 Žemaitės alėjos parkas Atskirųjų želdynų teritorijos
P-5 Jauryklos upelio parkas Atskirųjų želdynų teritorijos
P-6 Vytauto gatvės parkas Atskirųjų želdynų teritorijos
P-7 Tenžės gatvės parkas Atskirųjų želdynų teritorijos
ŽALIOSIOS JUNGTYS
J-1 Akmenos upės žalioji jungtis Atskirųjų želdynų teritorijos
J-2 Senvagės žalioji jungtis Atskirųjų želdynų teritorijos
J-3 Vytauto g. žalioji jungtis Atskirųjų želdynų teritorijos
J-4 Jauryklos –Dupulčio up žalioji jungtis Atskirųjų želdynų teritorijos
J-5 Pasieniečių g. žalioji jungtis Atskirųjų želdynų teritorijos
J-6 Vieversių g. žalioji jungtis Atskirųjų želdynų teritorijos
2018-12-05 22
Formuojami Kretingos miesto rekreacinių vietovių ir
želdynų kompleksai

23. Eil. Nr. Pavadinimas, teritorijos apibūdinimas / Adresas, vieta Esamas / numatomas žemės naudojimo būdas *
1 2 3
APSAUGINĖS PASKIRTIES ŽELDYNAI - kelių apsauginiai želdynai
K-1 Kelių apsauginiai želdiniai ties Žemaitės al. Atskirųjų želdynų teritorijos
K-2 Geležinkelio kelių apsauginiai želdiniai
Atskirųjų želdynų teritorijos
Rekreaciniai miškai (miškų ūkio paskirties žemė)
APSAUGINĖS PASKIRTIES ŽELDYNAI - ekologinės apsaugos želdynai
S-1 Teritorija ties Pasieniečių g. pramonės zonoje Atskirųjų želdynų teritorijos
Rekreaciniai miškai (miškų ūkio paskirties žemė)
S -2
Teritorija ties Tolių gatve
REKREACINĖS VIETOVĖS - MIŠKO / PIEVŲ / PRAMOGŲ PARKŲ KOMPLEKSAI
N-1 Nuotykių ir sporto parkas Mėguvos g. Atskirųjų želdynų teritorijos Rekreaciniai miškai (miškų ūkio
paskirties žemė); Rekreacinės teritorijos
L-1 Tenzės slėnio pievų parkas
L-2 Geležinkelio parkas
REKREACINĖS/VISUOMENINĖS TERITORIJOS
R-1 Sporto kompleksas Savanorių g. Visuomeninės paskirties teritorijos
R-2 Sporto aikštynai Nidos g. Rekreacinės teritorijos
R-3 Rekreacinę teritorija Malūno g. Atskirųjų želdynų teritorijos; Rekreacinės teritorijos
R-4 Rekreacinė teritorija Kranto g. Atskirųjų želdynų teritorijos; Rekreacinės teritorijos
R-5 Rekreacinė teritorija Danės g. Atskirųjų želdynų teritorijos; Rekreacinės teritorijos
R-6 Rekreacinė teritorija Vejos g. Atskirųjų želdynų teritorijos; Rekreacinės teritorijos
R-7 Rekreacinė teritorija Padvarių k. Atskirųjų želdynų teritorijos; Rekreacinės teritorijos
2018-12-05 23

24. 2018-12-05 24
Specialiuoju planu siūlomi šie želdynų teritorijų želdynų teritorijų formavimo
metodai bei etapai:
1. Esamos laisvos valstybinės žemės įregistravimas teritorijose, kuriose numatomi želdynai
ir/ar šalia jų.
2. Atskirų privačių kitos paskirties žemės sklypų dalių panaudojimo želdynams galimumo
nustatymas (krantinių formavimo, įsiterpusių sklypų dalių panaudojimo želdynams
atvejais). Šiame etape siūloma atlikti galimybių studiją įvertinant bendros naudos
užtikrinimą savininkams ir visuomenei (galimybių studijoje turėtų būti įvertinami
geriausi galimi teritorijos pertvarkymo būdai, kurie būtų bendrai priimtini: žemės ribų
pertvarkymas, žemės sklypo dalių sukeitimas, kompensacijos, mažiausių leistinų
užstatymo reikalavimų sušvelninimas, naujos plėtros galimybės ar pan.)
3. Žemės ūkio teritorijų sklypų pertvarkymas ir / ar tolimesnis panaudojimas rekreacinių
vietovių sudėtyje (pievų parkų formavimo atveju). Šiame etape taip pat siūloma atlikti
galimybių studiją įvertinant bendros naudos užtikrinimą savininkams ir visuomenei
(galimybių studijoje turėtų būti įvertinami geriausi galimi žemės sklypų pertvarkymo
būdai bei panaudojimo sąlygos rekreacinės vietovės sudėtyje).

25. 2018-12-05 25

26. 2018-12-05 26
1. Kretingos miesto rekreacinių vietovių ir želdynų sistema formuojama apjungiant esamus ir numatomus atskiruosius želdynus,
bendro naudojimo teritorijos bei rekreacines vietoves į vientisą teritorinį tinklą. Pagrindiniai želdynų sistemos elementai sudaromi
iš esamų ir numatomų parkų, aikščių, žaliųjų jungčių, kelių ir geležinkelių apsauginių želdinių, ekologinės apsaugos želdinių,
rekreacinių-visuomeninių teritorijų bei rekreacinių vietovių su teminiais parkais. Šios želdynų teritorijos bei bendro naudojimo
erdvės į vieną sistemą sujungiamos žaliosiomis jungtimis, gatvėmis, dviračių ir pėsčiųjų takais.
2. Želdynų teritorijos formuojamos įvertinant esamą Kretingos miesto gamtinį pobūdį – hidrografinį tinklą, reljefą, želdinius. Kaip
pagrindiniai Kretingos miesto želdynų savitumo elementai panaudojami šlaitai, slėnių erdvės.
3. Svarbiausius miesto atskiruosius želdynus sudaro rekreacinės paskirties bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynai. Svarbesni
esami rekreacinės paskirties želdynai yra Kretingos miesto parkas, Pabrėžos parkas; numatomi – Akmenos upės žalioji jungtis ties
centrine miesto dalimi, želdynas ties Tenžės gatve. Taip pat išskirtini apsauginės ir ekologinės paskirties želdynų masyvai ties
Pasieniečių gatve ir Tolių gatve.
4. Svarbiausias miesto bendro naudojimo erdves sudaro aikštės. Specialiuoju planu siūloma plėtoti esamą pagrindinę miesto viešąją
erdvę - Rotušės aikštę, formuoti naują aikštę prie savivaldybės bei tobulinti geležinkelio stoties erdvę.
5. Miesto rekreacinės vietovės numatomos Akmenos ir Tenžės upių slėnių ir šlaitų aplinkoje. Jos sudaromos želdynų, rekreacinių ir
žemės ūkio teritorijų pagrindu. Rekreacinėse vietovėse numatomi teminių parkų kompleksai: sporto ir nuotykių parkas, Tenžės upės
slėnio pievų parkas, geležinkelio parkas. Šios teritorijos tarpusavyje apjungiamos kelių, pėsčiųjų takų, vandens bei žirginio turizmo
trasų jungtimis.
6. Siekiant formuoti gyvybingus ir naudojamus želdynus, specialiuoju planu numatomos naujos gatvės, keliai iki jų, parkų teritorijas
aptarnaujantys centrai, kiti pagrindiniai poilsio ir rekreacinės infrastruktūros objektai.
7. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma potencialių Kretingos miesto želdynų teritorijų gali turėti skirtingus jų teritorijų suformavimo
būdus, specialiuoju planu yra siūlomi atskiri želdynų teritorijų formavimo metodai, kurie būtų siejami su atskirais želdynų
formavimo etapais.
IŠVADOS, APIBENDRINIMAS

27. KTU ASI Teritorijų planavimo centras
Tunelio g. 60, LT-44405 Kaunas
Tel. 8 37 451372
krastotvarka@ktu.lt
2018-12-05 27
AČIŪ UŽ DĖMESĮ