Kartkartėmis "Maisto banko" adresu nuskamba kraupūs kaltinimai - neva "Maisto banko" produktuose knibžda kirmėlės (žr. pvz. http://www.balsas.lt/naujiena/755139/skaitytojo-naujiena-maisto-banko-labdaros-produktuose-knibzda-kirmeles).
Kaip įprasta tokių signalų atveju, "Maisto banką" patikrino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Kaip ir reikėjo tikėtis, VMVT trūkumų nerado, skundą įvertino kaip nepagrįstą - to įrodymas prisegtas
Literaturos sąvadas apie vystomąjį bendradarbiavimąVaidotas Ilgius
Šis lietuvių kalba prieinamos literatūros apie vystomojo bendradarbiavimo teminiais ir geografiniais aspektais sąvadas buvo atliktas įgyvendinant projektą „Baltijos valstybių sprendėjų, nuomonės formuotojų ir skleidėjų informuotumo didinimas apie vystymą “, remiamą Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos. Literatūros paieška buvo vykdoma 2010 m. apklausiant vystomojo bendradarbiavimo institucijas ir organizacijas, tiriant šaltinius viešosiose bibliotekose ir internete. Parengtas teminis informacijos sąvadas kurtas naudojant mapping‘o metodiką paieškos užklausas vykdant teminiais ir geografiniais raktiniai žodžiais.
Kartkartėmis "Maisto banko" adresu nuskamba kraupūs kaltinimai - neva "Maisto banko" produktuose knibžda kirmėlės (žr. pvz. http://www.balsas.lt/naujiena/755139/skaitytojo-naujiena-maisto-banko-labdaros-produktuose-knibzda-kirmeles).
Kaip įprasta tokių signalų atveju, "Maisto banką" patikrino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Kaip ir reikėjo tikėtis, VMVT trūkumų nerado, skundą įvertino kaip nepagrįstą - to įrodymas prisegtas
Literaturos sąvadas apie vystomąjį bendradarbiavimąVaidotas Ilgius
Šis lietuvių kalba prieinamos literatūros apie vystomojo bendradarbiavimo teminiais ir geografiniais aspektais sąvadas buvo atliktas įgyvendinant projektą „Baltijos valstybių sprendėjų, nuomonės formuotojų ir skleidėjų informuotumo didinimas apie vystymą “, remiamą Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos. Literatūros paieška buvo vykdoma 2010 m. apklausiant vystomojo bendradarbiavimo institucijas ir organizacijas, tiriant šaltinius viešosiose bibliotekose ir internete. Parengtas teminis informacijos sąvadas kurtas naudojant mapping‘o metodiką paieškos užklausas vykdant teminiais ir geografiniais raktiniai žodžiais.
Maistobankas spaudos konferencija 2011_10 publishVaidotas Ilgius
Kaip veikia "Maisto bankas", kokia parama gaunama ir dalinama, koks yra maisto tvarkymo mokestis. This presentation is about how Lithuanian Food Bank operates and how co-operating charities contribute to covering food handling costs.
"Maisto banko" 2010 rudens akcijos rezultataiVaidotas Ilgius
"Maisto banko" 2010 rudens akcijos rezultatai, su ankstesnių akcijų rezultatų palyginimu. Presentation of results of autimn food collection in Lithuania by Lithuanian Food bank.
RAIT 2011 08 11 tyrimo apie NVO žinomumą tyrimo ataskaitaVaidotas Ilgius
Socialinės ir ekonominės plėtros centro užsakymu 2011 rugpjūtį tyrimų bendrovė RAIT atliko gyventojų apklausą apie nevyriausybinių organizacijų žinomumą. Lietuvos gyventojų paprašius išvardinti tris nevyriausybines organizacijas, 42% paminėjo Caritas, ketvirtadalis (24%)- Maisto banką, beveik dešimtadalis (9%) – Raudonąjį kryžių. Šios trys organizacijos taip pat buvo dažniausiai paminimos pirmiausiai (Caritą, Maisto banką ir Raudonąjį kryžių pirmiausiai paminėjo atitinkamai 28%, 12% ir 3% respondentų).
Rekomendacijos vystomojo švietimo politikai 2012Vaidotas Ilgius
Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos rekomendacijos nacionalinei vystomojo švietimo politikos koncepcijai
Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ pasiūlymai Koordinacinei darbo grupei maisto atliekų prevencijos ir tvarkymo priemonėms nustatyti - Aplinkos ministerija, 2017-03-08
Ar bus leista lietuvos gyventojams skirti paramai 2 proc savo pajamų mokesčioVaidotas Ilgius
NVO informacijos ir paramos centro užsakymu 2000 m. Dr. Aušros Maldeikienės atliktos galimybių analizės "Ar bus leista Lietuvos gyventojams skirti paramai 2 proc. savo pajamų mokesčio?" išvados.
Vyriausybės priemonės dėl kovos maisto švaistymoVaidotas Ilgius
"Maisto banko" iniciatyva grupė Seimo narių kreipėsi į Vyriausybę imtis neatidėliotinų priemonių kovai su maisto švaistymu - ir štai pirmieji rezultatai
Spinter prezentacija: Lietuvois gyventojų dalyvavimas Maisto banko veiklose 2...Vaidotas Ilgius
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2014 metų balandžio 8–15 dienomis atliko Lietuvos gyventojų tyrimą Omnibus metodu. Šio tyrimo tikslas - išsiaiškinti gyventojų aukojimo „Maisto banko“ akcijose ypatumus bei priežastis, dėl kurių gyventojai žiūrėjo koncertą „Pasidalink“.
Konferencija: Atliekantis maistas išmesti negalima atiduoti labdaraiVaidotas Ilgius
„Maisto bankas" organizuoja konferenciją „Atliekantis maistas: išmesti negalima atiduoti labdarai. Šveicarijos ir Lietuvos patirtis". Ji vyks gegužės 26 d., pirmadienį, viešbučio „Ratonda“ konferencijų salėje.
Ši konferencija - baigiamasis projekto „Maisto banko“ paramos maistu tiekimo tinklo gebėjimų stiprinimas panaudojant gerąją Šveicarijos patirtį“ renginys. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programa.
Padeka "Maisto banko" remejams ir draugams.pptVaidotas Ilgius
Vasario 14-ją, meilės ir širdžių dieną, nusprendėme padėkoti „Maisto banko“ geradariams – rėmėjams, savanoriams ir draugams – už bendrai pasiektus puikius rezultatus gelbstint maistą ir maitinant nepasiturinčius.
Ta proga siūlome keletą skaidrių su svarbiausiais 2013 "Maisto banko" pasiekimais - ir tariame širdingą „ačiū“ už pagalbą ir paramą kovojant su skurdu ir maisto švaistymu.
Maistobankas spaudos konferencija 2011_10 publishVaidotas Ilgius
Kaip veikia "Maisto bankas", kokia parama gaunama ir dalinama, koks yra maisto tvarkymo mokestis. This presentation is about how Lithuanian Food Bank operates and how co-operating charities contribute to covering food handling costs.
"Maisto banko" 2010 rudens akcijos rezultataiVaidotas Ilgius
"Maisto banko" 2010 rudens akcijos rezultatai, su ankstesnių akcijų rezultatų palyginimu. Presentation of results of autimn food collection in Lithuania by Lithuanian Food bank.
RAIT 2011 08 11 tyrimo apie NVO žinomumą tyrimo ataskaitaVaidotas Ilgius
Socialinės ir ekonominės plėtros centro užsakymu 2011 rugpjūtį tyrimų bendrovė RAIT atliko gyventojų apklausą apie nevyriausybinių organizacijų žinomumą. Lietuvos gyventojų paprašius išvardinti tris nevyriausybines organizacijas, 42% paminėjo Caritas, ketvirtadalis (24%)- Maisto banką, beveik dešimtadalis (9%) – Raudonąjį kryžių. Šios trys organizacijos taip pat buvo dažniausiai paminimos pirmiausiai (Caritą, Maisto banką ir Raudonąjį kryžių pirmiausiai paminėjo atitinkamai 28%, 12% ir 3% respondentų).
Rekomendacijos vystomojo švietimo politikai 2012Vaidotas Ilgius
Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos rekomendacijos nacionalinei vystomojo švietimo politikos koncepcijai
Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ pasiūlymai Koordinacinei darbo grupei maisto atliekų prevencijos ir tvarkymo priemonėms nustatyti - Aplinkos ministerija, 2017-03-08
Ar bus leista lietuvos gyventojams skirti paramai 2 proc savo pajamų mokesčioVaidotas Ilgius
NVO informacijos ir paramos centro užsakymu 2000 m. Dr. Aušros Maldeikienės atliktos galimybių analizės "Ar bus leista Lietuvos gyventojams skirti paramai 2 proc. savo pajamų mokesčio?" išvados.
Vyriausybės priemonės dėl kovos maisto švaistymoVaidotas Ilgius
"Maisto banko" iniciatyva grupė Seimo narių kreipėsi į Vyriausybę imtis neatidėliotinų priemonių kovai su maisto švaistymu - ir štai pirmieji rezultatai
Spinter prezentacija: Lietuvois gyventojų dalyvavimas Maisto banko veiklose 2...Vaidotas Ilgius
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2014 metų balandžio 8–15 dienomis atliko Lietuvos gyventojų tyrimą Omnibus metodu. Šio tyrimo tikslas - išsiaiškinti gyventojų aukojimo „Maisto banko“ akcijose ypatumus bei priežastis, dėl kurių gyventojai žiūrėjo koncertą „Pasidalink“.
Konferencija: Atliekantis maistas išmesti negalima atiduoti labdaraiVaidotas Ilgius
„Maisto bankas" organizuoja konferenciją „Atliekantis maistas: išmesti negalima atiduoti labdarai. Šveicarijos ir Lietuvos patirtis". Ji vyks gegužės 26 d., pirmadienį, viešbučio „Ratonda“ konferencijų salėje.
Ši konferencija - baigiamasis projekto „Maisto banko“ paramos maistu tiekimo tinklo gebėjimų stiprinimas panaudojant gerąją Šveicarijos patirtį“ renginys. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programa.
Padeka "Maisto banko" remejams ir draugams.pptVaidotas Ilgius
Vasario 14-ją, meilės ir širdžių dieną, nusprendėme padėkoti „Maisto banko“ geradariams – rėmėjams, savanoriams ir draugams – už bendrai pasiektus puikius rezultatus gelbstint maistą ir maitinant nepasiturinčius.
Ta proga siūlome keletą skaidrių su svarbiausiais 2013 "Maisto banko" pasiekimais - ir tariame širdingą „ačiū“ už pagalbą ir paramą kovojant su skurdu ir maisto švaistymu.
Jūsų, aukotojų, gerumo dėka, per pirmąjį šių metų pusmetį į „Maisto banko“ talpyklas buvo suaukota
11508 vnt. įvairių ilgai negendančių maisto
produktų, kurių bendra vertė yra 38474 litų:
Šiuos maisto produktus išdalinome daugiau nei
9000 nepasiturinčiųjų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,
Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje,
Anykščiuose, Ukmergėje, Šalčininkuose, Šilutėje,
Širvintose, Rukloje, Musninkuose, Vileikiškėse,
Eitminiškėse.
Vilniuje suaukota 7736 vnt., Kaune - 1710 vnt.,
Klaipėdoje - 648 vnt., Šiauliuose - 535 vnt.,
Alytuje - 394 vnt. ir Marijampolėje - 485 vnt.
maisto gaminių.
AČIŪ UŽ JŪSŲ GERUMĄ!
1. Sąžininga prekyba
(Fair Trade)
Informacinis dosje
„Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę gauti teisingą
ir tinkamą atlyginimą, užtikrinantį jam ir jo šeimai
žmogaus orumo vertą gyvenimą“.
(1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 23 straipsnis).
Sąžiningos prekybos samprata
Sąžininga prekyba (Fair trade) – dialogu, skaidrumu, pagarba ir teisingumo principu
grindžiama tarptautinė prekybos partnerystė tarp besivystančių pasaulio šalių ir
išsivysčiusių, kuria siekiama pašalinti socialinį gamintojų išnaudojimą, atveriant jiems
rinkas ir skatinant subalansuotą plėtrą.
Ja prisidedama prie darnaus vystymosi, sukuriant geresnes prekybos sąlygas ir
užtikrinant silpnų gamintojų ir socialiai nuskriaustų darbuotojų teises, ypatingai Pietų
šalyse (Afrikoje, Azijoje, Pietų Amerikoje). Stiprinamos gamintojų organizacijos joms
teikiant finansinę, techninę pagalbą ir pagalbą veiklos klausimais.
Sąžiningos prekybos organizacijos (remiamos vartotojų) aktyviai remia gamintojus,
didina piliečių sąmoningumą ir rengia kampanijas už tarptautinės prekybos taisyklių ir
praktikos keitimą. Sąžiningos prekybos judėjimas siekia sumažinti skurdą
besivystančiose pasaulio šalyse, pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, stiprinti sveikatos
bei mokslo ir švietimo sritis, prisidėti prie žmogaus teisių ir teisingo atlyginimo
užtikrinimo.
Sąžiningos prekybos sistemai priklauso daugiau kaip 3000 organizacijų, kurias sudaro
gamintojai, eksportuotojai, importuotojai ir prekybininkai iš viso pasaulio.
Europa yra didžiausia sąžiningos prekybos produktų rinka, sudaranti apie 65 proc.
pasaulio rinkos.
Kiekvienais metais antrą gegužės šeštadienį minima pasaulinė sąžiningos prekybos
diena.
“Baltijos šalys – informuotumo didinimas apie vystymą”
2. Informacinis dosje „Sąžininga prekyba“ 2010 m. rugpjūtis
Sąžiningos prekybos ištakos
Sąžiningos prekybos sistemos pradžia siejama su XX a. šeštuoju dešimtmečiu, kai
Jungtinės Karalystės organizacija Oxfam pradėjo pardavinėti Oxfam parduotuvėse
kinų pabėgėlių amatininkų dirbinius.
XX a. septintajame – aštuntajame dešimtmetyje užsimezgė išsivysčiusių ir
besivystančių šalių bendradarbiavimas sąžiningos prekybos srityje. „Prekyba, o ne
pagalba“, taip buvo akcentuojamas teisingų prekybos santykių kūrimas su
besivystančiomis šalimis,
1967 m. Nyderlanduose buvo įkurta pirmoji importo organizacija. 1969 m. buvo
atidaryta pirmoji „Trečiojo pasaulio parduotuvė“.
1973 m. į Europą buvo importuota pirmoji sąžiningai parduodama kava iš smulkiųjų
ūkininkų kooperatyvų Gvatemaloje.
Sąžiningos prekybos sertifikavimas ir ženklinimas
1997 m. sukurta tarptautinė sąžiningos prekybos ženklinimo
organizacija FLO (Fairtrade Labelling Organizations International),
kuri apibrėžia Sąžiningos prekybos kriterijus, nustato tarptautinius
standartus, atlieka gamybos sertifikavimą, prekybos auditą bei
produktų ženklinimą pagal nustatytus standartus. FLO vienija 24
nacionalines organizacijas, siekiančias užtikrinti tarptautinių
sąžiningos prekybos standartų laikymąsi.
FLO apima dvi organizacijas: daug suinteresuotų subjektų vienijančią FLO e.V., kuri
kuria ir peržiūri standartus, ir FLO Certification Ltd., kuri vykdo nustatytų standartų
kontrolę ir prižiūri standartų laikymąsi daugiau nei 70 pasaulio valstybių.
Europos sąžiningos prekybos asociacija (angl. EFTA), priklauso tarptautinei asociacijai.
EFTA tikslas remti organizacijų (savo narių) darbą ir skatinti jas bendradarbiauti ir
koordinuoti veiksmus Sąžiningos prekybos srityje.
Europos World Shops tinklas taip pat yra tarptautinės asociacijos narys. Šį tinklą
administruoja daugiau nei 100 000 savanorių ir daugiau nei šimtas darbuotojų,
2
Asociacija „Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma“ –
Odminių g. 12, Vilnius 01122, tel./faks: (8-5) 2126045 - www.pagalba.org - el. paštas – ilgius@delfi.lt
3. Informacinis dosje „Sąžininga prekyba“ 2010 m. rugpjūtis
parduodančių Sąžiningos prekybos produktus. Jie rengia mokymus bei kampanijas už
teisingesnę pasaulio prekybos sistemą.
Sąžiningos prekybos ženklas simbolizuoja žmogų, mojuojantį tarp žalių laukų ir žydro
dangaus. Šis ženklinimas yra populiariausias ir geriausiai atpažįstamas dau gelyje
pasaulio šalių.
Sąžiningos prekybos ženklu ženklinami įvairios srities produktai – kava, arbata,
kakava, bananai, cukrus, vynas, medvilnė, vaisiai, gėlės, kosmetikos priemonės,
riešutai, ryžiai, prieskoniai. Sportiniai kamuoliai yra pirmasis ne maisto produktas,
turintis sąžiningos prekybos ženklą, kuriuo užtikrinama, jog kamuolio gaminimui
nebuvo naudojamas vaikų darbas, o suaugusieji už darbą gavo sąžiningą uždarbį.
Sąžiningos prekybos ženklinimas padėjo integruoti sąžiningą prekybą į tradicinį
verslą.
Sąžiningos prekybos nauda besivystančioms šalims
Sąžininga prekyba daugiau nei pusantro milijono plantacijų savininkų ir darbininkų
besivystančiose šalyse suteikė socialinį ir ekonominį saugumą ir sukūrė geresnes darbo
sąlygas.
Teisingas atlygis. Sąžiningos prekybos sistemoje už paslaugas ar prekes plantacijų
darbininkams suteikiamas toks atlygis, kuris padengia gamybos išlaidas ir garantuoja
tinkamą gyvenimo kokybę.
Sąžiningos prekybos priedai. Šalia garantuoto atlyginimo tiekėjui, mokama papildoma
sąžiningos prekybos pajamų dalis, kuri skiriama visos bendruomenės gyvenimo
sąlygoms gerinti, o gyventojai patys sprendžia, kaip panaudoti šią „sąžiningą“ pajamų
dalį. Dalis bendruomenei skirtų pajamų atitenka švietimui ir sveikatos apsaugai.
Galimybė gauti išankstinį mokėjimą. Plantacijų savininkams nereikia imti paskolos su
didelėmis palūkanomis, siekiant sumokėti atlyginimus savo darbininkams prieš
realizuojant produkciją. Ilgalaikiai prekybiniai ryšiai suteikia ūkininkams stabilumą
darbe ir užtikrina ilgalaikę gamybos plėtros strategiją.
Nereikalingas tarpininkavimas. Kadangi sistemoje nebereikia jokių kitų tarpininkų,
plantacijų savininkai ir darbininkai gauna didesnę dalį pajamų nuo galutinės prekės
kainos.
3
Asociacija „Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma“ –
Odminių g. 12, Vilnius 01122, tel./faks: (8-5) 2126045 - www.pagalba.org - el. paštas – ilgius@delfi.lt
4. Informacinis dosje „Sąžininga prekyba“ 2010 m. rugpjūtis
Dirbančiųjų teisės. Didelių plantacijų darbininkai gauna teisingą, palaipsniui kylantį
atlygį už darbą, pagal galiojančius vietos įstatymus, geras darbo sąlygas ir galimybę
susiburti į profesinę sąjungą.
Pagrindinių Sąžiningos prekybos principų užtikrinimas
Aplinkos apsauga. Sąžiningos prekybos produktų gamyboje svarbu užtikrinti, kad
būtų laikomasi griežtų tvarios plėtros ir aplinkos apsaugos taisyklių (saugoti biologinę
įvairovę, kontroliuoti išmetamą CO2 kiekį). Gaminami ekologiški produktai.
Draudimas išnaudoti vaikų darbo jėgą. Siekiant užtikrinti vaikų teisių apsaugą,
vadovaujamasi Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencija. Sąžininga prekyba padeda
spręsti pagrindinę vaikų darbą sąlygojančią problemą – skurdą.
Žmogaus teisės. Siekiant užtikrinti šio įsipareigojimo įgyvendinimą, laikomasi
tarptautinių susitarimų dėl darbuotojų teisių, vadovaujamasi Tarptautiniu darbo
organizacijos susitarimu, Jungtinių Tautų organizacijos Visuotine žmogaus teisių
deklaracija ir Vaiko teisių konvencija.
Jungtinių tautų tūkstantmečio vystymo tikslai. Sąžiningos prekybos judėjimas
prisideda prie tūkstantmečio vystymo tikslų įgyvendinimo.
Kodėl verta pirkti Sąžiningos prekybos ženklu pažymėtus produktus?
Nors sąžiningos prekybos produktai yra brangesni už tos pačios rūšies produktus
pagamintus ne pagal sąžiningos prekybos principus, tačiau perkant sąžiningos
prekybos prekes, vartotojas prisideda prie tvaraus besivystančių šalių ekonominio ir
socialinio vystymosi, sklandaus ir laipsniško besivystančių šalių integracijos į pasaulio
ekonomiką.
Kuo didesnė galutinė kainos pajamų dalis grąžinama gamintojams. Dalis lėšų, gautų
už parduotus sąžiningos prekybos produktus yra panaudojamos visos bendruomenės
gerovei, statomos mokyklos, ligoninės, vystoma mokslo ir švietimo bei sveikatos
sistemos, nenaudojama priverstinė vaikų darbo jėga, todėl jiems suteikiama galimybė
įgyti pagrindinį išsilavinimą, vykdoma ligų prevencija. Sąžiningos prekybos produktai
yra ekologiški.
Sąžiningos prekybos judėjimo užuomazgos Lietuvoje ir vystymo perspektyvos
4
Asociacija „Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma“ –
Odminių g. 12, Vilnius 01122, tel./faks: (8-5) 2126045 - www.pagalba.org - el. paštas – ilgius@delfi.lt
5. Informacinis dosje „Sąžininga prekyba“ 2010 m. rugpjūtis
Lietuvoje informacija apie sąžiningą prekybą lietuvių kalba pirmą kartą buvo
pristatyta 2008 m. spalio mėnesį Baltijos aplinkos forumo suorganizuotame seminare
„Sąžiningos prekybos (Fairtrade) judėjimas Baltijos šalyse“. Seminaro pagrindinis
tikslas – pristatyti Sąžiningos prekybos judėjimą, ir formuoti sąžiningos prekybos
ženklo įvedimo politiką Lietuvoje.
Sąžiningos prekybos judėjimo pradininkai Lietuvoje - Aplinkos informacijos centras,
kuris 2008-2009 m. vykdė projektą „Sąžininga prekyba kaip priemonė vystomajam
bendradarbiavimui skatinti“, kurį rėmė Nyderlandų Karalystės ambasada Lietuvoje ir
Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Projekto įgyvendinimo metu buvo
organizuojama Sąžiningos prekybos savaitė, buvo pristatyti renginiai, filmų peržiūros,
įvairios akcijos, parodos, vedami seminarai, paskaitos verslo, visuomeninėms
organizacijoms, moksleiviams. Sąžiningos prekybos savaitės tikslas buvo pristatyti
Sąžiningos prekybos judėjimą kaip skurdo mažinimo priemonę. Sukurta internetinė
svetainė www.fairtrade.lt, skirta informacijos apie Sąžiningą prekybą platinimui,
tačiau informacija nėra atnaujinama ir papildoma nauja.
Lietuvoje galima įsigyti produktų, pažymėtų sąžiningos prekybos ženklu, už kurių
prekybos ženklo naudojimo licencijas atsakinga Suomijos Sąžiningos prekybos
paramos asociacija (angl. Association for Promoting Fairtrade in Finland).
Siekiant prisidėti prie Sąžiningos prekybos vystymo ir plėtros, būtų tikslinga įkurti
Sąžiningos prekybos organizaciją Lietuvoje, bendradarbiauti su kitų šalių sąžiningos
prekybos organizacijomis, vykdyti visuomenės sąmoningumo ir informuotumo apie
sąžiningą prekybą didinimo programas, viešas kampanijas, pristatyti besivystančių
šalių gamintojų patirtį Lietuvos piliečiams, pažymint gyvenimo kokybės pokyčius po
sąžiningos prekybos įgyvendinimo jų regione.
Internetiniai šaltiniai
www.fairtrade.net
5
Asociacija „Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma“ –
Odminių g. 12, Vilnius 01122, tel./faks: (8-5) 2126045 - www.pagalba.org - el. paštas – ilgius@delfi.lt
6. Informacinis dosje „Sąžininga prekyba“ 2010 m. rugpjūtis
www.fairtrade.lt
www.apicentras.lt
www.bef.lt
http://www.undp.lt/index.php?page=tukstantmecio-vystymosi-tikslai&hl=lt_LT
http://www.worldfairtradeday09.org/
http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2004_2009/documents/pr/611/611480/61148
0lt.pdf
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?
uri=OJ:C:2009:318:0029:0034:LT:PDF
Projektas „Baltijos valstybių sprendėjų, nuomonės formuotojų ir skleidėjų informuotumo didinimas apie
vystymą “ Nr. DCI-NSA ED/2009/201-971 remiamas Europos komisijos – EuropAid bendradarbiavimo biuro. Šio
dokumento kūrimui buvo gauta Europos Sąjungos finansinė parama. Už šio dokumento turinį išimtinai atsako
Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, dokumentas negali būti
laikomas atspindintis oficialią Europos Sąjungos poziciją.
Projektas yra bendrai finansuojamas Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos įgyvendinant
projektą „Sprendėjų, nuomonės formuotojų ir skleidėjų informuotumo didinimas apie vystymą“ Nr. 176-10-VBPDD.
6
Asociacija „Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma“ –
Odminių g. 12, Vilnius 01122, tel./faks: (8-5) 2126045 - www.pagalba.org - el. paštas – ilgius@delfi.lt