2. 23.02.15 2
Viešpatie, Tu geriau už mane žinai,
kad senstu, ir ateis mano saulėlydžio diena.
Apsaugok mane nuo pasipūtimo,
kad kiekviena proga kitus mokinčiau.
4. 23.02.15 4
Išmokyk mane būti išmintingu,
bet ne gudragalviu.
Išmokyk skubėti pagelbėti kitiems,
bet nebūti jiems valdingu.
5. 23.02.15 5
Man atrodo, kad sukaupiau tiek daug išminties
ir noriu ją perteikti kitiems,
bet, Tu, Visagali, žinai, jog man taip reikia
išsaugoti bent kelis bičiulius.
6. 23.02.15 6
Išmokyk mane tylėti apie savo vis
gausėjančias ligas ir negalias,
nes noras kalbėti apie jas
auga manyje kas metai.
7. 23.02.15 7
Nedrįstu prašyti Tavo malonės, kad galėčiau
su atjauta išklausyti kitų pasakojimą apie tai,
tačiau išmokyk mane bent jau kantriai tai daryti.
8. 23.02.15 8
Nedrįstu Tave prašyti geresnės atminties,
bet prašau Tavęs suteikti man nors truputį
daugiau saikingumo ir mažiau pasitikėjimo savimi,
nes manoji atmintis jau prasilenkia
su kitų atmintimi.
10. 23.02.15 10
Išsaugok man švelnų elgesį su kitais.
Senas, moralizuojantis niurzglys -
tai šėtono geriausias kūrinys.
11. 23.02.15 11
Išmokyk mane pamatyti netikėtus
kitų žmonių privalumus.
Leisk man, Viešpatie,
tuos privalumus iškelti ir puoselėti.
12. 23.02.15 12
Mano veidas jau raukšlėtas, o plaukai žili.
Nenoriu skųstis, bet pasakysiu Tau apie tai,
Viešpatie. Bijau senatvės.
13. 23.02.15 13
Jaučiuosi taip, tarsi turėčiau atsisveikinti,
negaliu sulaikyti plaukiančio gyvenimo
ir turiu pripažinti, kad kas dieną
mano jėgos senka ir nyksta išorinis grožis.
14. 23.02.15 14
Taip didžiavausi, kad iki šiol galėjau
varžytis su jaunais.
Dabar jaučiu ir pripažįstu,
kad nebepajėgsiu šito daryti.
15. 23.02.15 15
Juokingas būčiau, jei to norėčiau.
Bet Tu, Viešpatie, pasakei:
,,Kas tiki manimi,
tam išaugs sparnai kaip ereliui”.
16. 23.02.15 16
Suteik mano širdžiai jėgų priimti gyvenimą taip,
kaip Tu nori.
Be niurzgėjimo, be apgailėtinos vakaro nuotaikos,
bet su dėkingumu
ir pasiruošus viskam, ką tu man skirsi.
