Atitinkamas straipsnis:
1. Maskeliūnas, S. Loginio programavimo priemonių naudojimo darbui su duomenų bazėse saugoma informacija apžvalga // Leidinyje: "Lietuvos mokslas ir pramonė - Informacinės technologijos'2000", Konferencijos pranešimų medžiaga (Kaunas, 2000m. vasario mėn. 2-3 d.), Sudarytojas B. Paradauskas, Kauno technologijos universitetas, "Technologija", Kaunas, 2000, pp. 203-210.
https://www.researchgate.net/profile/Saulius-Maskeliunas/publication/368411493_Loginio_programavimo_priemoniu_naudojimo_darbui_su_duomenu_bazese_saugoma_informacija_apzvalga/links/63e8a7c2c002331f7272b1c3/Loginio-programavimo-priemoniu-naudojimo-darbui-su-duomenu-bazese-saugoma-informacija-apzvalga.pdf
Ontologijų išreiškimo galimybės naudojant temų žemėlapiusSaulius Maskeliunas
Atitinkamas straipsnis:
2. Maskeliūnas, S. Ontologijų išreiškimo galimybės naudojant temų žemėlapius // Informacijos mokslai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2001, Vol. 18, p. 105-109.
https://www.researchgate.net/profile/Saulius-Maskeliunas/publication/368413570_Ontologiju_isreiskimo_galimybes_naudojant_temu_zemelapius/links/63e6a12b6425237563a2913b/Ontologiju-isreiskimo-galimybes-naudojant-temu-zemelapius.pdf
Ontologijų panaudojimas projekto repozitorijui intelektualizuotiSaulius Maskeliunas
Atitinkamas straipsnis:
2. Maskeliūnas, S.: Ontologijų panaudojimas projekto repozitorijui intelektualizuoti // Leidinyje: Informacinės technologijos' 2002. Konferencijos pranešimų medžiaga, XI sekcija „Veiklos procesų ir informacinių poreikių analizė“. R. Šeinauskas (sudarytojas). ISBN 9955-09-119-3, Kaunas: Technologija. 2002, pp. 382-388.
https://www.researchgate.net/publication/368400940_Ontologiju_panaudojimas_projekto_repozitorijui_intelektualizuoti
Ontologijų panaudojimas verslo ir informacinėms sistemoms intelektualizuotiSaulius Maskeliunas
Atitinkamas straipsnis:
Maskeliūnas, S.: Ontologijų panaudojimas verslo ir informacinėms sistemoms intelektualizuoti // Leidinyje: Informacinės technologijos 2003, Konferencijos pranešimų medžiaga, III sekcija „Duomenų bazės ir modeliai“. ISBN 9955-09-335-8 Kaunas: Technologija, 2003, p. III-9 - III-15.
https://www.researchgate.net/profile/Saulius-Maskeliunas/publication/368400610_Ontologiju_panaudojimas_verslo_ir_informacinems_sistemoms_intelektualizuoti/links/63e68188e2e1515b6b875bc0/Ontologiju-panaudojimas-verslo-ir-informacinems-sistemoms-intelektualizuoti.pdf
Ontologijų panaudojimas verslo ir informacinėms sistemoms intelektualizuotiSaulius Maskeliunas
Atitinkamas straipsnis:
1. Maskeliūnas, S.: Ontologijų naudojimas interneto technologijomis grindžiamoms paslaugoms intelektualizuoti // Informacijos mokslai. 26, ISSN 1392-0561. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2003, pp. 154-159.
https://www.researchgate.net/profile/Saulius-Maskeliunas/publication/368400617_Ontologiju_naudojimas_interneto_technologijomis_grindziamoms_paslaugoms_intelektualizuoti/links/63e67b3fe2e1515b6b875658/Ontologiju-naudojimas-interneto-technologijomis-grindziamoms-paslaugoms-intelektualizuoti.pdf
Tiksliname lietuviškuosius terminus: ne žiniatinklis, bet saitynasSaulius Maskeliunas
Atitinkamas straipsnis:
https://www.researchgate.net/publication/363700694_Tiksliname_lietuviskuosius_terminus_ne_ziniatinklis_bet_saitynas
Anotacija: Viena iš sąlygų nedidelių tautų kalbai išlikti visuotinės globalizacijos ir masinės migracijos laikais yra mokslo kalbos palaikymas ir plėtojimas. O savos terminijos turėjimas yra būtina sąlyga mokslo kalbai gyvuoti. Informatika ir informacinės technologijos (IT) pastaraisiais dešimtmečiais tapo neatsiejama ne tik daugelio sričių mokslininkų, bet ir eilinių žmonių gyvenimo dalimi. Jei dažnas žmogus gali nugyventi visą gyvenimą negirdėjęs daugelio mokslo sričių terminų, tai IT terminai yra reta išimtis – jie jau tapo mūsų visų kasdienybe. Tad tikslūs, informatyvūs, nesikertantis su kitomis mokslo sritimis bei atmetimo reakcijos vartojantiems juos nesukeliantys IT terminai – labai svarbus dalykas. Šiuo metu jau sunkoka rasti žmonių, negirdėjusių apie internetą. Tad ir jo sudedamųjų dalių pavadinimai bei ką jie reiškia – aktualu daugeliui.
Vietos nustatymu grindžiamų paslaugų sistemų architektūraSaulius Maskeliunas
Atitinkamas straipsnis:
https://www.researchgate.net/profile/Saulius-Maskeliunas/publication/368398249_Architecture_for_location-based_services/links/63e677eae2e1515b6b87533a/Architecture-for-location-based-services.pdf
Anotacija: Location-based services (LBS) have become one of the fastest-growing areas based on modern technologies. LBS provide information and services depending on the location of the user or mobile object. LBS integrate GIS, Internet, wireless communication and positioning techniques. The aim is to analyze the architecture of LBS and implementation peculiarities of such systems, including wireless messaging, location determination technologies and core LBS services that use GIS technologies.
Ontologijų išreiškimo galimybės naudojant temų žemėlapiusSaulius Maskeliunas
Atitinkamas straipsnis:
2. Maskeliūnas, S. Ontologijų išreiškimo galimybės naudojant temų žemėlapius // Informacijos mokslai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2001, Vol. 18, p. 105-109.
https://www.researchgate.net/profile/Saulius-Maskeliunas/publication/368413570_Ontologiju_isreiskimo_galimybes_naudojant_temu_zemelapius/links/63e6a12b6425237563a2913b/Ontologiju-isreiskimo-galimybes-naudojant-temu-zemelapius.pdf
Ontologijų panaudojimas projekto repozitorijui intelektualizuotiSaulius Maskeliunas
Atitinkamas straipsnis:
2. Maskeliūnas, S.: Ontologijų panaudojimas projekto repozitorijui intelektualizuoti // Leidinyje: Informacinės technologijos' 2002. Konferencijos pranešimų medžiaga, XI sekcija „Veiklos procesų ir informacinių poreikių analizė“. R. Šeinauskas (sudarytojas). ISBN 9955-09-119-3, Kaunas: Technologija. 2002, pp. 382-388.
https://www.researchgate.net/publication/368400940_Ontologiju_panaudojimas_projekto_repozitorijui_intelektualizuoti
Ontologijų panaudojimas verslo ir informacinėms sistemoms intelektualizuotiSaulius Maskeliunas
Atitinkamas straipsnis:
Maskeliūnas, S.: Ontologijų panaudojimas verslo ir informacinėms sistemoms intelektualizuoti // Leidinyje: Informacinės technologijos 2003, Konferencijos pranešimų medžiaga, III sekcija „Duomenų bazės ir modeliai“. ISBN 9955-09-335-8 Kaunas: Technologija, 2003, p. III-9 - III-15.
https://www.researchgate.net/profile/Saulius-Maskeliunas/publication/368400610_Ontologiju_panaudojimas_verslo_ir_informacinems_sistemoms_intelektualizuoti/links/63e68188e2e1515b6b875bc0/Ontologiju-panaudojimas-verslo-ir-informacinems-sistemoms-intelektualizuoti.pdf
Ontologijų panaudojimas verslo ir informacinėms sistemoms intelektualizuotiSaulius Maskeliunas
Atitinkamas straipsnis:
1. Maskeliūnas, S.: Ontologijų naudojimas interneto technologijomis grindžiamoms paslaugoms intelektualizuoti // Informacijos mokslai. 26, ISSN 1392-0561. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2003, pp. 154-159.
https://www.researchgate.net/profile/Saulius-Maskeliunas/publication/368400617_Ontologiju_naudojimas_interneto_technologijomis_grindziamoms_paslaugoms_intelektualizuoti/links/63e67b3fe2e1515b6b875658/Ontologiju-naudojimas-interneto-technologijomis-grindziamoms-paslaugoms-intelektualizuoti.pdf
Tiksliname lietuviškuosius terminus: ne žiniatinklis, bet saitynasSaulius Maskeliunas
Atitinkamas straipsnis:
https://www.researchgate.net/publication/363700694_Tiksliname_lietuviskuosius_terminus_ne_ziniatinklis_bet_saitynas
Anotacija: Viena iš sąlygų nedidelių tautų kalbai išlikti visuotinės globalizacijos ir masinės migracijos laikais yra mokslo kalbos palaikymas ir plėtojimas. O savos terminijos turėjimas yra būtina sąlyga mokslo kalbai gyvuoti. Informatika ir informacinės technologijos (IT) pastaraisiais dešimtmečiais tapo neatsiejama ne tik daugelio sričių mokslininkų, bet ir eilinių žmonių gyvenimo dalimi. Jei dažnas žmogus gali nugyventi visą gyvenimą negirdėjęs daugelio mokslo sričių terminų, tai IT terminai yra reta išimtis – jie jau tapo mūsų visų kasdienybe. Tad tikslūs, informatyvūs, nesikertantis su kitomis mokslo sritimis bei atmetimo reakcijos vartojantiems juos nesukeliantys IT terminai – labai svarbus dalykas. Šiuo metu jau sunkoka rasti žmonių, negirdėjusių apie internetą. Tad ir jo sudedamųjų dalių pavadinimai bei ką jie reiškia – aktualu daugeliui.
Vietos nustatymu grindžiamų paslaugų sistemų architektūraSaulius Maskeliunas
Atitinkamas straipsnis:
https://www.researchgate.net/profile/Saulius-Maskeliunas/publication/368398249_Architecture_for_location-based_services/links/63e677eae2e1515b6b87533a/Architecture-for-location-based-services.pdf
Anotacija: Location-based services (LBS) have become one of the fastest-growing areas based on modern technologies. LBS provide information and services depending on the location of the user or mobile object. LBS integrate GIS, Internet, wireless communication and positioning techniques. The aim is to analyze the architecture of LBS and implementation peculiarities of such systems, including wireless messaging, location determination technologies and core LBS services that use GIS technologies.
Key facts on FP7: funding, participants, evaluation, impactSaulius Maskeliunas
The document provides a summary report card of the European Union's 7th Framework Programme (FP7) for research funding from 2007-2013. Some key highlights include:
- FP7 invested €55 billion which funded over 25,000 projects and involved over 134,000 participations.
- It helped create over 130,000 research jobs per year and 160,000 indirect jobs annually.
- SMEs received over €6.4 billion in funding, surpassing the 15% target amount.
- An estimated €1 investment resulted in €11 of estimated direct and indirect economic effects through innovations.
pranešimas Lietuvos akademinių bibliotekų informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms palaikymo ir plėtros konsorciumo seminare
„Išmanioji informacijos paieška“
2013.11.20 d. VU MKIC
pranešimas Lietuvos akademinių bibliotekų informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms palaikymo ir plėtros konsorciumo seminare
„Išmanioji informacijos paieška“
2013.11.20 d. VU MKIC
Dr. Frederic Andres (NII, Japan) „Collective Intelligence-based Social Projec...Saulius Maskeliunas
(Presentation at the VU IMI and LIKS AI section seminar, 8th November 2013)
Abstract:
Social Project Management is a novel enhancement approach to project management based on social network. Social Project Management is defined as the effort of designing and executing research project, problem-solving tasks collaboratively by levering social networking. It aims at:
– Exploiting weak ties between researchers and implicit research know-how to improve activity execution and improving of knowledge sharing and collective intelligence.
– Increasing transparency and participation to the decision procedures, so as to raise awareness of the research processes and acceptance of the outcomes.
– Involving (informal) communities in research execution, thus assigning the execution to a broader set of performers or to find most appropriate contributor within a group.
We will present how social project management combines social networking, collective intelligence, and problem solving to increase the effectiveness of best practices. Current work on Collective Intelligence will be presented for the applicability of universal knowledge sharing inside social project management.
Key facts on FP7: funding, participants, evaluation, impactSaulius Maskeliunas
The document provides a summary report card of the European Union's 7th Framework Programme (FP7) for research funding from 2007-2013. Some key highlights include:
- FP7 invested €55 billion which funded over 25,000 projects and involved over 134,000 participations.
- It helped create over 130,000 research jobs per year and 160,000 indirect jobs annually.
- SMEs received over €6.4 billion in funding, surpassing the 15% target amount.
- An estimated €1 investment resulted in €11 of estimated direct and indirect economic effects through innovations.
pranešimas Lietuvos akademinių bibliotekų informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms palaikymo ir plėtros konsorciumo seminare
„Išmanioji informacijos paieška“
2013.11.20 d. VU MKIC
pranešimas Lietuvos akademinių bibliotekų informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms palaikymo ir plėtros konsorciumo seminare
„Išmanioji informacijos paieška“
2013.11.20 d. VU MKIC
Dr. Frederic Andres (NII, Japan) „Collective Intelligence-based Social Projec...Saulius Maskeliunas
(Presentation at the VU IMI and LIKS AI section seminar, 8th November 2013)
Abstract:
Social Project Management is a novel enhancement approach to project management based on social network. Social Project Management is defined as the effort of designing and executing research project, problem-solving tasks collaboratively by levering social networking. It aims at:
– Exploiting weak ties between researchers and implicit research know-how to improve activity execution and improving of knowledge sharing and collective intelligence.
– Increasing transparency and participation to the decision procedures, so as to raise awareness of the research processes and acceptance of the outcomes.
– Involving (informal) communities in research execution, thus assigning the execution to a broader set of performers or to find most appropriate contributor within a group.
We will present how social project management combines social networking, collective intelligence, and problem solving to increase the effectiveness of best practices. Current work on Collective Intelligence will be presented for the applicability of universal knowledge sharing inside social project management.
Loginio programavimo priemonių naudojimo darbui su duomenų bazėse saugoma informacija apžvalga
1. LOGINIO PROGRAMAVIMO PRIEMONIŲ PANAUDOJIMAS
DARBUI SU DUOMENŲ BAZĖSE SAUGOMA INFORMACIJA
Saulius Maskeliūnas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
Matematikos ir informatikos institutas
mask@ktl.mii.lt
1. Horno disjungtų sintaksės ir loginio išvedimo
interpretavimas aibių teorijos pagalba
1.1. Loginių operacijų interpretavimas
aibių teorijos pagalba
1.2. Horno disjungtų išreiškimo formos
1.3. Loginio išvedimo interpretavimas
2. Žiniomis pagrįstų sistemų integravimas su
duomenų bazių sistemomis
2.1. Žiniomis pagrįstų sistemų požiūris
2.2. Duomenų bazių požiūris
3. Loginio programavimo priemonių ir duomenų bazių
siūlomas susiejimo būdas
4. Išvados
3. 1.2. Horno disjungtų išreiškimo formos
Klasikinė:
A B1 & B2 & …
Disjungtyvinė:
A B1 B2 …
Konjungtyvinė:
(A & B1 & B2 & …)
Disjungtams galima naudoti taisyklę:
"perkeliant termus per implikacijos ženklą '',
perkeliami teiginiai tampa neiginiais, ir atvirkščiai"; t.y.:
(A & B1 & B2 & …)
FALSE A & B1 & B2 & …
FALSE A B1 & B2 & …
A B1 & B2 & …
A B1 B2 & …
A B1 B2 …
A B1 B2 … & TRUE
A B1 B2 … TRUE
A B1 B2 … .
(Čia: FALSE - loginė konstanta '0', TRUE - loginė konstanta '1').
A B A B
A B
(A & B) –
(–
A B)
xxx
xxxxxxx
A xxx B x
xxxxxxx
xxxxxxx
xxx
A B A -
B
............................
. U ............ ........
.............. ......
........ A .... B .....
............... .....
.............. ......
................. .........
............................
4. 1.3. Loginio išvedimo interpretavimas
Loginio išvedimas gali būti aiškinamas keturiais skirtingais būdais:
1) kaip užklausos neprieštaringumo įrodymas taisyklių ir faktų
rinkinio (t.y., disjungtų bazės, kuri yra taikymo srities modeliu)
atžvilgiu. Tai - matematinės logikos požiūris
2) kaip užklausą atitinkančių procedūrų vykdymo seka. Tai -
procedūrinio programavimo (aukšto lygio programavimo kalbomis)
požiūris
'A B1 & B2 & ... & Bm' atitikmuo procedūrinio programavimo kalboje yra:
' PROCEDURE A(...); CALL B1(...); CALL B2(...); .......; CALL Bm(...); END; '.
Valdymo grąžinimo (backtracking) mechanizmą šiuo atveju atitiktų specialus
procedūrų vykdymo sutrikimų apdorojimo būdas.
Tokiam interpretavimui taikymo srities užduočių sprendimą patogu vaizduoti
IR/ARBA grafu (medžiu).
3) kaip užklausa nusakytos srities palaipsnis konkretizavimas (t.y.,
nagrinėjamos srities siaurinimas, 'dėmesio fokusavimas'),
naudojantis disjungtų bazės taisyklėmis, iki disjungtų bazės faktų
(ar bendriausių unifikatorių). Tai - aibių teorijos požiūris
Šiuo atveju, atsakymo į užklausą radimui reikia rasti taisyklėmis ir faktais
išreikštos taikomosios srities poaibį, tenkinantį užklausos reikalavimus
(t.y., tokią taikymo srities modelio reikšmių aibę, kuri būtų ir užklausos poaibiu).
Atsakymų į užklausą paieškos procesas - tai laipsniškas užklausa nusakomos
srities siaurinimas, detalizavimas (užklausos ir ją atitinkančios taisyklės
kintamuosius unifikavus mažiausiai suvaržančia rezolvente) iki konkrečių faktų,
naudojantis taikymo srities žiniomis (Horno disjungtų rinkinio faktais) ir
šių žinių panaudojimo aprašais (Horno disjungtų rinkinio taisyklėmis).
4) kaip lygybių ir nelygybių sistemos sprendimas [Col-84]. Tai -
apribojimų programavimo (atskiros loginio programavimo šakos,
angl.: "constraint programming") požiūris.
[Col-84] A. Colmerauer, Equations and inequations on finite and infinite trees. In: Proc. of
the Int. Conference on Fifth Generation Computer systems. ICOT, 1984, pp. 85-99.
5. 2. Požiūriai į žiniomis pagrįstų sistemų integravimą su DB sistemomis
Naudojami pažymėjimai:
DBS - duomenų bazių sistema ES - ekspertinė sistema - raidos seka
DedDB - dedukcinė DBS EDS - ekspertinė DBS - panaudojimas
IDBS - intelektuali DBS GES - "giluminė" ekspertinė sistema
GIDBS - "giluminė" IDBS GEDS - "giluminė" ekspertinė DBS
DB - duomenų bazė PTS - produkcinių taisyklių sistema
GŽB - giluminių žinių bazė D&ŽBS - integruota duomenų ir žinių bazių sistema
6. 3. Loginio programavimo priemonių ir
duomenų bazių susiejimas
Interfeiso tarp Prolog'o ir reliacinių duomenų bazių
realizavimo pavyzdžiai:
• ILEX
[LiHe-84] D.J. Li, F.G. Heath, Elaborating PROLOG/DBMS
interface techniques and interface structures. In: 1st Int.
Conf. Comput. and Appl., Beijing. Silver Spring, Md,
June 1984, pp. 134-138.
• micro-Prolog—dBASE II
[Ber-85] H.L. Berghel, Simplified integration of Prolog with
RDBMS. Data Base, Vol. 16, No. 3, Spring 1985,
pp. 3-12.
• PRIMO
[GLC-90] F. Gozzi, M. Lugli, S. Ceri, An overview of PRIMO:
a portable interface between Prolog and Relational
Databases. Information Systems, Vol. 15, No. 5, 1990,
pp. 543-553.
• CGW
• PRO-SQL
• EDUCE
• Quintus-Prolog—Unify
• BERMUDA
• ESTEAM
7. [RVM-99] A. Ribikauskas, O. Vasilecas, S. Maskeliūnas. Investigation of
architecture of the intellectualised product quality control system.
Information Technology and Control, Technologija, Kaunas,
1999, Nr. 2 (11), pp. 43-56.
Išvados
1. Loginio programavimo teiginių ir taisyklių esmės supratimui ir
teisingumo patikrinimui tikslinga naudoti interpretavimą, paremtą
aibių teorija.
Loginio išvedimas LP sistemose gali būti interpretuojamas kaip:
(1) użklausos neprieštaringumo įrodymas,
(2) użklausą atitinkančių procedūrų vykdymo seka,
(3) sprendimas lygybių ir nelygybių sistemoje arba
(4) użklausa nusakytos zonos (t.y., leistinų reikšmių aibės
taikymo srities erdvėje) ribų nustatymas, palaipsniui
atmetant draudžiamų reikšmių poaibius.
2. Žiniomis pagrįstų sistemų ir duomenų bazių sistemų integravimas
gali būti nagrinėjamas tiek ŽPS, tiek ir duomenų bazių sistemų
požiūriu.
Bendru atveju - šie požiūriai yra lygiaverčiai. Kuris iš jų yra
perspektyvesnis priklauso nuo konkretaus nagrinėjamo atvejo
ypatumų, spręstinos problemos formuluotės (t.y., kas jau turima,
kuo reikia papildyti).
3. Interfeiso tarp loginio programavimo posistemio ir duomenų
bazių sistemos realizavimui bendru atveju rekomenduotina
naudoti atvirąją duomenų bazių sąsają ODBC.