Naphtali, the eighth son of Jacob and Bilhah. The Runner. A lesson in physiology.

2. 1 SKYRIUS
Isacharas, penktasis Jokūbo ir Lėjos
sūnus. Nenuodėmingas mandragorų
samdos vaikas. Jis prašo paprastumo.
1 Isacharo žodžių kopija.
2 Jis pasišaukė savo sūnus ir tarė:
„Klausykite, mano vaikai, savo tėvo
Isacharo! įsiklausykite į žodžius to,
kuris yra Viešpaties mylimas.
3 Gimiau penktuoju Jokūbo sūnumi,
samdydamas mandragoras.
4 Mano brolis Rubenas atnešė
mandragorų iš lauko, o Rachelė jį
pasitiko ir paėmė.
5 Rubenas verkė ir iš jo balso išėjo
mano motina Lėja.
6 Šie mandragorai buvo kvapniai
obuoliai, augantys Harano žemėje
žemiau vandens daubos.
7 Rachelė tarė: Aš jų tau neduosiu, bet
jie bus man vietoj vaikų.
8 Nes Viešpats paniekino mane, ir aš
negimdžiau Jokūbui vaikų.
9 Ten buvo du obuoliai; ir Lėja tarė
Rachelei: „Teužtenka tau, kad paėmei
mano vyrą. Ar paimsi ir šiuos?
10 Rachelė jai tarė: Šią naktį turėsi
Jokūbą už savo sūnaus mandragoras.
11 Lėja jai tarė: Jokūbas yra mano, nes
aš esu jo jaunystės žmona.
12 Bet Rachelė tarė: “Nesigirkite ir
nesigirkite! Jis sužadėjo mane prieš
tave ir dėl manęs tarnavo mūsų tėvui
keturiolika metų.
13 Jei žemėje nepadaugėtų gudrybių ir
klestėtų žmonių nedorybė, tu dabar
nematytum Jokūbo veido.
14 Tu nesi jo žmona, bet tu buvai pas
jį paimtas vietoj manęs.
15 Mano tėvas mane apgavo, tą naktį
pašalino ir neleido Jokūbui mane
matyti. nes jei būčiau ten buvęs, jam
taip nebūtų nutikę.
16 Tačiau dėl mandragorų aš
pasamdysiu tau Jokūbą vienai nakčiai.
17 Jokūbas pažino Lėją, ji pastojo ir
pagimdė mane, ir dėl samdos buvau
pramintas Isacharu.
18 Tada Jokūbui pasirodė Viešpaties
angelas, sakydamas: Rachelė
pagimdys du vaikus, nes ji atsisakė
bendrauti su savo vyru ir pasirinko
santūrumą.
19 Jei mano motina Lėja nebūtų
sumokėjusi už du obuolius už jo
draugiją, ji būtų pagimdžiusi aštuonis
sūnus. Dėl šios priežasties ji pagimdė
šešis, o Rachelė pagimdė du, nes dėl
mandragorų Viešpats ją aplankė.
20 Nes Jis žinojo, kad ji nori draugauti
su Jokūbu dėl vaikų, o ne dėl
malonumo.
21 Nes rytoj ji vėl atidavė Jokūbą.
22 Dėl mandragorų Viešpats išklausė
Rachelę.
23 Nors ji jų ir prašė, ji jų nelaukė, o
aukojo Viešpaties namuose,
pateikdama tuo metu buvusiam
Aukščiausiojo kunigui.
24 Todėl, mano vaikai, užaugau,
vaikščiojau tiesos širdies, dirbau savo
tėvo ir brolių žemdirbyse ir
parsivežiau vaisių iš lauko pagal jų
laiką.
25 Ir mano tėvas palaimino mane, nes
matė, kad aš vaikščiojau tiesiai prieš
jį.

3. 26 Aš nebuvau užsiėmęs savo darbais,
nebuvau pavydus ir piktas savo
artimui.
27 Aš niekuomet nieko nešmeižiau ir
nė vieno žmogaus gyvybės
nesmerkiau, vaikščiodamas kaip viena
akimi.
28 Todėl, būdamas trisdešimt
penkerių metų, pasiėmiau sau žmoną,
nes mano darbas išnaudojo jėgas ir
niekada negalvojau apie malonumą su
moterimis. bet dėl mano triūso miegas
mane nugalėjo.
29 Mano tėvas visada džiaugėsi mano
teisumu, nes per kunigą aukojau
Viešpačiui visus pirmuosius vaisius.
tada ir mano tėvui.
30 Ir Viešpats dešimt tūkstančių kartų
padidino savo naudą mano rankose.
taip pat Jokūbas, mano tėvas, žinojo,
kad Dievas padėjo mano vienišumui.
31 Nes visiems vargšams ir
prislėgtiesiems aš dovanojau žemės
gėrybes vien savo širdimi.
32 Ir dabar, mano vaikai, klausykite
manęs ir gyvenkite vieninga savo
širdimi, nes aš mačiau joje visa, kas
patinka Viešpačiui. '
33 Vienprotis negeidžia aukso,
neperlenkia savo artimo, netrokšta
įvairių skanėstų, nemėgsta įvairių
drabužių.
34 Jis nenori ilgai gyventi, bet tik
laukia Dievo valios.
35 Ir apgaulės dvasios neturi prieš jį
galios, nes jis nežiūri į moterų grožį,
kad nesuterštų savo proto sugedimu.
36 Jo mintyse nėra pavydo, joks
piktadarys nenumalšina savo sielos ir
nesijaudina su nepasotinamu
troškimu.
37 Nes jis vaikšto vieninga siela ir
viską mato tiesos širdies, vengdamas
akių, padarytų piktu dėl pasaulio
klaidos, kad nepamatytų kokio nors
Viešpaties įsakymo iškraipymo.
38 Todėl, mano vaikai, laikykitės
Dievo įstatymo, būkite vienišiai ir
vaikščiokite neapdairiai, nežaisdami
savo artimo reikalais, bet mylėkite
Viešpatį ir savo artimą, gailėkite
vargšų ir silpnų.
39 Nulenkite nugarą žemdirbystei ir
triūskite visokeriopai žemdirbystei,
aukodami dovanas Viešpačiui su
dėkingumu.
40 Nes pirmaisiais žemės vaisiais
Viešpats laimins jus, kaip laimino
visus šventuosius nuo Abelio iki šiol.
41 Jums neduodama jokios kitos
dalies, kaip tik riebios žemės, kurios
vaisius užaugina triūsas.
42 Nes mūsų tėvas Jokūbas palaimino
mane žemės ir pirmųjų vaisių
palaiminimu.
43 Levis ir Judas buvo pašlovinti
Viešpaties tarp Jokūbo sūnų. Viešpats
davė jiems paveldėjimą, Leviui davė
kunigystę, o Judui karalystę.
44 Taigi ar klausykite jų ir gyvenkite
savo tėvo nuoširdumu. Gadui duota
sunaikinti kariuomenę, kuri ateina į
Izraelį.

4. 2 SKYRIUS
1 Taigi, mano vaikai, žinokite, kad
paskutiniais laikais jūsų sūnūs paliks
vienišumą ir laikysis nepasotinamo
geismo.
2 Palikdamas klastingumą, artės prie
pikto; ir palikę Viešpaties įsakymus,
jie liks prie Beliaro.
3 Palikę gyvulininkystę, jie seks savo
nedorais sumanymais, bus pasklidę
tarp pagonių ir tarnaus savo priešams.
4 Taigi ar duokite šiuos įsakymus savo
vaikams, kad, jei jie nusidėtų, jie
greičiau sugrįžtų pas Viešpatį? Nes Jis
yra gailestingas ir išgelbės juos, kad
sugrąžintų į jų žemę.
5 Taigi, kaip matote, man yra šimtas
dvidešimt šešeri metai ir nesuvokiu,
kad padariau jokią nuodėmę.
6 Išskyrus savo žmoną, nepažinojau
jokios moters. Aš niekada
neištvirkavau savo akimis.
7 Aš negėriau vyno, kad būčiau
suklaidintas.
8 Aš negeisčiau nieko, kas buvo mano
artimui.
9 Apgaulė neatsirado mano širdyje.
10 Melas nepraėjo pro mano lūpas.
11 Jei kas ištiktų nelaimės, savo
atodūsius sujungčiau su jo atodūsiais,
12 Ir aš dalijau savo duona su
vargšais.
13 Aš elgiausi dievobaimingai, visas
savo dienas laikiausi tiesos.
14 Aš mylėjau Viešpatį; taip pat ir
kiekvienas žmogus iš visos mano
širdies.
15 Taip pat darykite tai ir jūs, mano
vaikai, ir kiekviena Beliaro dvasia
bėgs nuo jūsų, ir jūsų nevaldys jokie
piktadariai.
16 Pavaldysite kiekvieną laukinį
žvėrį, nes su savimi turite dangaus ir
žemės Dievą ir vaikščiojate su
žmonėmis vieninga širdimi.
17 Tai pasakęs, jis įsakė savo sūnums
nuvežti jį į Hebroną ir ten palaidoti
oloje su jo tėvais.
18 Jis ištiesė kojas ir mirė būdamas
gero amžiaus. Skambant kiekvienai
galūnei ir nenutrūkstamai jėgoms, jis
užmigo amžiną miegą.