1. 1
Specialybės kalbos programa
 Kalbos kultūra ir specialybės kalba.
 Praktinis specialybės kalbos taikymas
elektroninėje terpėje.
 Viešoji specialybės kalba.
 Specialybės rašto kalba ir terminijos problemos.
 Kanceliarinės kalbos reikalavimai ir jų taikymas.
 Leksikos vartojimo ypatumai.
 Morfologijos, ţodţių darybos, sintaksės ir formų
vartojimo klaidos.

2. 2
Reikalavimai
 Atsiskaitoma bus raštu;
 Du rašto darbai (spalio ir gruodţio mėn.);
 Turi būti įvertinti teigiamai (tada sausį rašyti
atskiro darbo nereikės);
 Sausio mėn. teks rašyti iš neatsiskaitytų dalių;
 Rašto darbų dalys:
 1. Bendrosios ţinios apie viešąją kalbą;
 2. Terminija: kirčiavimas, sudarymas;
 3. Specialybės kalbos sakiniai;

3. 3
Rekomenduojama literatūra (1)
 A. Kazlauskienė, E. Rimkutė, A.
Bielinskienė, Bendroji ir specialybės
kalbos kultūra, – Kaunas, 2006.
 J. Griškevičienė, C. Lapkuvienė ir kt.,
Lietuvių kalbos kultūros vadovėlis, –
Vilnius, 2003.
 Paulauskienė A. Lietuvių kalbos kultūra. –
Kaunas, 2001.

4. 4
Rekomenduojama literatūra (2)
 Kalbos patarimai:
 1. Gramatinės formos ir jų vartojimas. – Vilnius, 2002.
 2. Sintaksė: linksnių vartojimas (S 1). – Vilnius, 2003.
 3. Sintaksė: prielinksnių ir polinksnių vartojimas (S 2). – Vilnius, 2003.
 4. Sintaksė: įvairūs dalykai (S 3). – Vilnius, 2003.
 Kanceliarinės kalbos patarimai [parengė P. Kniūkšta]. –
Vilnius, 2002.
 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai 1977–
1998. – Vilnius, 1998.
 Lietuvių kalbos ţinynas [sud. P. Kniūkšta]. –
Kaunas, 1998.

5. 5
Rekomenduojama literatūra (3)
 Dabartinės lietuvių kalbos gramatika [ats. red. V.
Ambrazas]. – Vilnius, 1997 (trumpinama DLKG).
 Dabartinės lietuvių kalbos ţodynas [vyr. red. S.
Keinys]. – Vilnius, 2003 (trumpinama DLKŢ).
 Tarptautinių ţodţių ţodynas [ats. red. A.
Kinderys]. – Vilnius: Alma littera, 2001
(trumpinama TŢŢ).
 Vladarskienė R. Dokumentų tekstai. – Vilnius, 2004.

6. 6
Rekomenduojama literatūra (4)
 Vitkauskas V., Lietuvių kalbos tarties ţodynas. –
Vilnius, 2001.
 Pupkis A. Kalbos kultūros pagrindai. –
Vilnius, 1980.
 Nauckūnaitė Z. Teksto komponavimas: rašymo
procesas ir tekstų tipai. – Vilnius, 2002.
 Ţilinskas P. Patarimai rengiantiems rašto darbus. –
Vilnius, 2003.
 Ţuperka K. Stilistika. – Šiauliai, 2001.
 Gimtoji kalba (tęstinis leidinys).

7. 7
Rekomenduojama literatūra (5)
 Kalbos praktikos patarimai [sud. A. Pupkis]. –
Vilnius, 1985.
 Paulauskienė A., Tarvydaitė D. Ţodyno normos
ir dabartinė vartosena. – Kaunas, 1998.
 Gaivenis K. Lietuvių terminologija: teorijos ir
tvarkybos metmenys. – Vilnius, 2002.
 Terminologijos principai ir metodai. Lietuvos
standartas LST 1115–90.
 Rudaitienė V., Vitkauskas V. Vakarų kalbų
naujieji skoliniai. – Vilnius, 1998.

8. 8
Rekomenduojama literatūra
 Bielinienė J. Iškalbos menas. – Vilnius, 2000.
 Koţeniauskienė R. Retorika: iškalbos stilistika. –
Vilnius, 2001.
 Lydeka A. Protokolo pagrindai kiekvienam. –
Vilnius, 2002.
 Nauckūnaitė Z. Iškalbos mokymas. – Kaunas,
2002.
 Pečiulis Ţ. Efektyvi komunikacija. – Vilnius,
2004.

9. 9
Rekomenduojama literatūra
 Šukys J. Kalbos patarimai politikams ir visiems kalbų
sakytojams. – Vilnius, 2000.
 James C. Humes, Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė:
geriausių oratorių paslaptys, – V., 2006.
 E. Pohl, Būkime karjeristai, – V., 2006.
 Poeniche K. Wie verfaßt man wissenschaftliche
Arbeiten? – Mannheim, 1988.
 Robertson L. Reading, writing and thinking in the
academic disciplines. – NY, 1988.

10. 10
Įţanginės temos
 Kalbos kultūros objektas.
 Kalbos norminimo istorijos pastabos.
 Kalbos tvarkyba ir administravimas.
 Kalbos norminimo teorijos pagrindinės sąvokos.
 Kalbos normų paţeidimai.
 Bendrinė kalba ir tarmės.

11. 11
Kalbos kultūros objektas
 Kalbos kultūros objektas – bendrinė
kalba.
 Pagrindinė kalbos kultūros uţduotis –
bendrinės kalbos ir jos normų
apsauga, bendrinės kalbos vartosenos
ugdymas.
 Bendrinės kalbos formos: rašomoji ir šnekamoji.

12. 12
Kalbos kultūra yra:
 1. Kalbos taisyklingumas (siaurąja
prasme);
 2. Kalbos taisyklingumas + kalbos estetika
+ kalbos etika + kalbos etiketas (plačiąja
prasme);

13. 13
Bendrinės kalbos f-jos ir stiliai
 Funkcijos: komunikacinė-
informacinė, ekspresinė, estetinė
ir fatinė;
 Stiliai:
buitinis, administracinis, mokslinis
, publicistinis, meninis;

14. 14
Kalbos norminimo istorijos pastabos (1)
 Raštų atsiradimas (16-17 a.) – M. Maţvydas knygas
rašė ne tarmiškai, o tik tarmės pagrindu – tai jau
bendrinė kalba. 16 a. – bendrinės kalbos šaknys.
 18-19 a. – LDK lietuvių kalba viešajame gyvenime
nebuvo vartojama, o negausiuose raštuose labai
suprastėjo. Prūsijoje padėtis nebloga − net diskusijos
bendrinės kalbos klausimais vyksta.
 Lietuvių kalba ateina į viešąjį gyvenimą (1883−1940):
„Aušra―, J. Jablonskis, K. Būga, mokykla, valstybės
valdymas ir t.t. − šiuolaikinės bendrinės kalbos pradţia.

15. 15
Kalbos norminimo istorijos pastabos (2)
 Sovietmetis (1940-1990): demonstruojama, kad kalba
klesti, bet iš tikrųjų – stumiama iš viešojo gyvenimo.
Lietuvių kalba atliko buitinę ir estetinę f-as (buitinė
vartosena, groţiniai kūriniai), o mokslinio, kanceliarinio
stiliaus kūrimas sustabdytas.
 Lietuvių kalbos mokslas ėmė atsigauti maţdaug nuo 7
deš. vidurio. 1976 m. įkurta Valstybinė lietuvių kalbos
komisija.
 1988 m. lietuvių kalba paskelbta valstybine (iki tol
pripaţinta 1922 ir 1928 m. Konstitucijose). 1990 m.
pertvarkyta Kalbos komisija.

16. 16
Norminimo teorijos pagrindinės
sąvokos
 Kalbos norma — kurioje nors visuomenėje tam
tikru metu pripaţįstama kalbos faktų ir jų
vartojimo būdų sistema. Norma yra tai, kas
pateko į norminamuosius ţodynus ir
gramatikas.
 Norma – visuomenės įteisinti kalbos vartojimo
įgūdţiai bei taisyklės.
 Kodifikavimas = norminimas.
 Kodifikavimas – taisyklių sudarymas ir
uţrašymas pagal kalbos sistemą.

17. 17
Norminimo teorijos pagrindinės
sąvokos
 Kodifikavimo principai: funkcinis
tikslingumas, sistemiškumas, kalbos
grynumas, gyvumas, distinktyvumas, ekon
omiškumas ir kt.
 Bendrinė kalba — tautos viešojo gyvenimo
(rašto, literatūros, valstybinių
įstaigų, mokyklų, radijo, televizijos) kalba.
Tvarkoma sąmoningai.

18. 18
Kalbos normų paţeidimai
 Kalbos normų paţeidimai yra kalbos
klaidos.
 Kalbos klaidos yra: tarties, kirčiavimo,
leksikos, ţodţių darybos, formų vartojimo,
sintaksės.
 Nepainioti: stiliaus klaidos.

19. 19
Bendrinė kalba ir tarmės
 Tarmės – pagrindinis bendrinės kalbos turtinimo
šaltinis.
 Tarmės gali būti ir bendrinės kalbos klaidų
šaltinis (ypač tarties ir kirčiavimo).
 Ţargonas (gatvės, profesinis ir pan.) – ne tarmė.
 Tarmė – kasdieninio bendravimo priemonė,
bendrinė kalba – oficialaus, dalykinio,
įvairiatarmių pašnekovų bendravimo priemonė.

20. 20
Viešoji kalba
 Viešoji kalba – bet koks kalbėjimas
susirinkusiems ţmonėms.

21. 21
Viešojo ir privačiojo kalbėjimo
panašumai
 1) mintis dėstyti logiškai;
 2) taikytis prie pašnekovo;
 3) kalbėti įtikinamai;
 4) stebėti kito ţmogaus reakciją ir
pagal tai planuoti tolesnius veiksmus.

22. 22
Viešojo ir privačiojo kalbėjimo
skirtumai
 1) viešoji monologinė k. turi aiškesnę
struktūrą;
 2) viešoji k. turi būti taisyklinga tiek
ţodyno, tiek gramatikos ir tarties poţiūriu;
 3) viešoji k. kitaip pateikiama nei
paprastas pašnekesys.

23. 23
Viešųjų kalbų klasifikacija (1)
pagal turinį, tikslus,vietą ir pranešėjus
 socialinės politikos k.;
 akademinės k.;
 juridinės k.;
 ritualinės k.;
 socialinės buitinės k.

24. 24
Viešųjų kalbų klasifikacija (2)
 informacinės k.;
 įtikinimo (ir skatinimo) k.;
 proginės k.
 Informacinės kalbos yra
aiškinimas, pranešimas ir paskaita.

25. 25
Kalbos planavimas
1. pasirinkti temą;
2. surinkti medţiagą;
3. k. dėstymo planavimas;
4. k. įţangos ir pabaigos rengimas;
5. k. teksto parašymas;
6. k. sakymas balsu ir praktika.

26. 26
Svarbiausi kalbėjimo bruoţai
1. originalu;
2. aišku;
3. reikalinga;
4. patrauklu.
Vaidyba komunikacijos teatre:
oratoriaus vaidmuo, sceninis
įsipareigojimas, kaukės principas, rampos
kontraktas.

27. 27
Gero oratoriaus savybės
1. ţinoti, ko siekia;
2. pasiryţęs įtikinti abejojančius;
3. pasitikėti savo jėgomis;
4. būti entuziastu;
5. mokėti komunikuoti.

28. 28
Kalbėtojo santykis su auditorija
1. derintis prie daugumos;
2. temos aktualumas;
3. nekalbėti per daug dalykiškai;
4. kalbant vengti abstrakcijų.

29. 29
Efektyvaus kalbėjimo principai
Taisyklingumas
Tinkamumas
Aiškumas
Glaustumas
Gyvumas
Logiškumas

30. 30
Pagalbinės priemonės
 tema – planas – tezės – trumpas
konspektas – išsamus konspektas – visos
kalbos parašymas
SIŪLOMA:
1. parašyta visa kalba
2. konspektas ar planas
3. tezės
4. vaizdinės priemonės

31. 31
Svarbu:
 repetuoti,
 dėmesys kalbos ilgiui,
 kreipti dėmesį į kalbėjimo greitį,
garsumą ir balso tembrą,
 kreipti dėmesį į elgesį, aprangą,
ţvilgsnį.

32. 32
Kalbant būtina vengti:
 pertarų,
 mykimo ir netikslumo,
 atsiprašinėjimo ir aukštinimosi frazių.

33. 33
Ko reikia valingam įsiminimui?
1. išskirti prasminius elementus;
2. grupuoti dalykus;
3. kurti regimąjį vaizdą;
4. gretinti su turimomis auditorijos ţiniomis;
5. kartojimas.

34. 34
Aliarmo reakcija
NERVAI KVĖPAVIMAS KRAUJOTAKA
Emocinis poveikis Įsitempia Paspartėja
Nervų rezginių diafragma kraujotaka
poveikis Sunkiau kvėpuoti Sustingsta
Daţniau plaka Prakaituojama raumenys
širdis Dţiūsta burna Išbąlama arba
Nelankstus raustama
lieţuvis Krečia šaltis

35. 35
Baimės prisijaukinimas
 Prisipaţinkite, kad jaudinatės;
 Nesureikšminkite jaudulio;
 Prisiminkite malonias emocijas;
 Mokykitės kvėpuoti;
 Nebijokite tylos įkvepiant.

36. 36
4 baimės. Kaip jas įveikti?
 1. Bijau prastai pasirodyti;
 2. Bijau paţvelgti į ţmones;
 3. Bijau pasirodyti neišmanėlis;
 4. Bijau būti nuobodus.

37. 37
Rekomendacijos
Pradėkite nuo pabaigos:
Pakartoti
Apibendrinti
Sukelti norą veikti
Tęsiate: pradţia;
Tekstas dėstomas:
paţadu – ištesiu – primenu.

38. 38
TVARKA
 PRADŢIA: Pradėkime nuo... Tada aptarsime... O
pabaigoje
 DĖSTYMAS: Aptarėme pirmąjį variantą, o dabar
bus antrasis... Kai jau ţinome, kas yra... , galime
kalbėti apie... Susipaţinome su... Belieka....
 PABAIGA: Kaip pradţioje kalbėta, aptarėme...
Belieka pasakyti.... Pakartokime, ką kalbėjome.
Pirmiausia... Štai ir viskas.

39. 39
Dėstomosios dalies rengimas
 1. Taupyti ţodţius;
 2. Taikytis prie auditorijos;
 3. Kalbos gyvumas;
 4. Kuo maţiau skaičių;
 5. Citavimo kultūra.

40. 40
Kalbėjimo ir klausymo kultūra
 Kalbėjimo kultūros problemos:
laikysenos ydos, gestikuliavimas, per garsus
ar tylus kalbėjimas;
 Klausymo kultūros problemos:
kalbėtojo kalbos nutraukimas, kalbėtojo
ignoravimas, replikos, triukšmo kėlimas.

41. 41
Klausymosi funkcijos
 informacijos suvokimas
 empatija
 kritiškumas
 pripaţinimas

42. 42
Klausymosi etapai
 priėmimas – matymas ir girdėjimas
 dėmesingumas
 supratimas
 interpretacija

43. 43
Prasto klausymosi prieţastys
 išsiblaškymas
 per didelis dėmesys ţmogui ir jo
manieroms
 mąstymas uţbėgant kalbančiajam uţ akių
 objektyvios prieţastys

44. 44
Viešoji kalba – prestiţinė kalba
 Kalbėdamas viešai, ţmogus ko nors siekia
(maţiausiai – būti išgirstas), o tai pasiekti
galima tik mandagiai: nedemonstruoti
grimasų ar pozų, nesikeikti, atsikratyti
pertarų ar mykimo, taisyklingai kalbėti.
 Kalba parodo bendrąjį kalbėtojo kultūros
lygį.
 Visuomenės nariui visada daugiau ar
maţiau rūpi prestiţas, o viena jo dalių –
prestiţinė kalba.

45. 45
Reikalavimai (1)
 1. spėti laiku baigti; nekalbėti per trumpai;
 2. kalboje turi būti aiški struktūra: įvadas –
dėstomoji dalis – pabaiga;
 3. mintys turi būti dėstomos logiškai;
 4. paisyti pagrindinių kirčiavimo taisyklių;
 5. kalba turi būti taisyklinga (be kalbos
kultūros klaidų) ir sklandi;

46. 46
Reikalavimai (2)
 6. sakiniai turi būti tikslūs ir aiškūs, kartais
išplėsti šalutiniais sakiniais;
 7. turi būti tinkamas garsas ir intonacija;
 8. kalba turi būti įtikinama ir aktuali;
 9. turi būti tinkamai panaudota vaizdinių
priemonių;
 10. oratoriai privalo matyti klausytojus.