SlideShare a Scribd company logo

Automobilių statymas Vilniaus mieste

•
•
Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
1 of 110
Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013 m. sausio 7 d. Versija 2.00 SĮ „Vilniaus planas“
Turinys Santrauka.....................................................................................................................................................................4 Įvadas .........................................................................................................................................................................12 1. Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo analizė..........................................................................14 1.1. Vilniaus miesto automobilizacijos lygis ................................................................................................14 1.2. Automobilių stovėjimo vietų planavimo reikalavimai...........................................................................15 1.2.1. Bendrosios nuostatos...................................................................................................................15 1.2.2. Poreikio nustatymas....................................................................................................................15 1.3. Gyventojų ir butų skaičius nagrinėjamuose daugiaaukščiuose rajonuose .............................................20 1.4. Rekomenduojamos automobilių stovėjimo vietos industrinės statybos gyvenamuosiuose rajonuose...23 1.5. Planuojamas stovėjimo vietų skaičius rajonuose...................................................................................27 1.5.1. Antakalnio rajonas ......................................................................................................................27 1.5.2. Baltupių rajonas ..........................................................................................................................29 1.5.3. Fabijoniškių rajonas....................................................................................................................30 1.5.4. Jeruzalės rajonas .........................................................................................................................32 1.5.5. Justiniškių rajonas.......................................................................................................................34 1.5.6. Karoliniškių rajonas....................................................................................................................37 1.5.7. Lazdynų rajonas..........................................................................................................................40 1.5.8. Naujininkų rajonas......................................................................................................................42 1.5.9. Pašilaičių rajonas ........................................................................................................................44 1.5.10. Perkūnkiemio rajonas (su S.Neries kvartalu)..............................................................................45 1.5.11. Pilaitės rajonas ............................................................................................................................47 1.5.12. Šeškinės rajonas..........................................................................................................................48 1.5.13. Vilkpėdės rajonas........................................................................................................................51 1.5.14. Viršuliškių rajonas ......................................................................................................................53 1.5.15. Ţirmūnų rajonas..........................................................................................................................55 1.6. Analizės išvados ....................................................................................................................................57 1.7. Automobilių stovėjimo vietų plėtros techniniai modeliai miesto daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose rajonuose...................................................................................................................................60 2. Papildomų automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo alternatyvų analizė ...............................................64 2.1. Alternatyvų įgyvendinimo būdai ...........................................................................................................65 2.1.1. Viešojo sektoriaus įgyvendinimo būdas......................................................................................66 2.1.2. Privataus sektoriaus įgyvendinimo būdas ...................................................................................66 2.1.3. Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdas .....................................................................67 2.2. Finansinė alternatyvų analizė.................................................................................................................69 2.2.1. Finansinio modelio sudarymas....................................................................................................69 2.2.2. Finansinio modelio prielaidos.....................................................................................................70 2.3. Rizikos vertinimas ir pasiskirstymas tarp Savivaldybės ir privataus sektoriaus....................................78 2.4. Projekto alternatyvų finansinė analizė pagal skirtingus įgyvendinimo būdus.......................................84 2.4.1. ASV plėtra vykdoma vienu metu visame gyvenamajame rajone................................................84 2.4.2. ASV plėtra vykdoma gyventojų prašymu...................................................................................88 2.5. Mokėjimo mechanizmai VPSP būdo atveju ..........................................................................................88
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 3 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 3. Rekomenduojama įgyvendinti alternatyva ir stebėsenos modelis..............................................................91 3.1. Rekomenduojama įgyvendinti alternatyva ............................................................................................91 3.2. Stebėsenos modelis VPSP būdo atveju..................................................................................................93 4. „Ţaliojo“ miesto vizijos alternatyva .............................................................................................................95 5. Automobilizacijos lygio reguliavimo priemonės..........................................................................................96 5.1. Automobilio mokestis (aplinkos/ekologinis).........................................................................................99 5.2. Vietinė rinkliava uţ ASV.......................................................................................................................99 6. Išvados ir rekomendacijos ...........................................................................................................................101 7. Priedas Nr. 1. Finansinės analizės skaičiavimai.........................................................................................106 8. Priedas Nr. 2. Grafinė dalis .........................................................................................................................109
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 4 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Santrauka Esamos padėties analizės metu nustatyta, kad industrinės statybos gyvenamuosiuose rajonuose (toliau – gyvenamuosiuose rajonuose) yra statoma 119,3 tūkst. lengvųjų automobilių, kurių 75,1 tūkst. (63%) statomi statybos techninius reglamentus (toliau – STR) atitinkančiose automobilių stovėjimo vietose (toliau – ASV) ir 44,2 tūkst. (37%) – automobilių stovėjimui nepritaikytose vietose. Įvertinus esamas ir reikalingas įrengti ASV, maţiausias ASV trukumas yra Perkūnkiemio, Jeruzalės ir Pašilaičių gyvenamuosiuose rajonuose, didţiausias (daugiau nei 33%) – senos statybos Lazdynų, Ţirmūnų, Vilkpėdės ir Naujininkų bei sąlyginai naujesnės statybos – Šeškinės gyvenamajame rajone (1 pav.). 1 pav. Pagal STR reikalavimus įrengtos ir reikalingos naujos ASV Atsiţvelgiant į automobilizacijos lygio kitimo tendencijas, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamam bei ateityje planuojamam ASV poreikiui patenkinti, projekto autoriai atliko ASV įrengimo galimybių analizę, išskirdami esamus ir siūlomus ASV įrengimo būdus:  esamos ir galimos ASV privaţiavimuose;  esamos ir galimos ASV vietinėse mikrorajonų gatvėse;  bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės mikrorajono viduje;  poţeminiai garaţai mikrorajono viduje;  saugomos bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės;  mūriniai – betoniniai antţeminiai garaţai;  metalinių garaţų masyvai;  daugiaaukščiai bendro naudojimo garaţai;  privatūs bendro naudojimo garaţai ir stovėjimo aikštelės prie prekybos centrų ir kitų visuomeninės paskirties statinių. Atlikus ASV įrengimo galimybių analizę nustatyta, kad pagal STR reikalavimus maksimaliai galima įrengti 23,7 tūkst. naujų ASV. Tačiau įrengus minėtas ASV, esamas ASV poreikis būtų patenkintas nepilnai – 83,4% (2 pav.). 58.3% 61.1% 40.7% 53.1% 76.2% 96.7% 76.7% 50.7% 43.6% 66.6% 62.9% 86.2% 73.7% 56.0% 71.3% 41.7% 38.9% 59.3% 46.9% 23.8% 3.3% 23.3% 49.3% 56.4% 33.4% 37.1% 13.8% 26.3% 44.0% 28.7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Ţirmūnai Viršuliškės Vilkpėdė Šeškinė Pilaitė Perkūnkiemis Pašilaičiai Naujininkai Lazdynai Karoliniškės Justiniškės Jeruzalė Fabijoniškės Baltupiai Antakalnis Pagal STR reikalavimus įrengtos ASV,% Reikalingos naujos ASV,%
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 5 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 2 pav. ASV trūkumas, įrengus visas leistinas pagal STR reikalavimus ASV Svarbu paţymėti, kad nustatytas ASV trūkumas yra teorinis, taip pat pakankamai didelė gyventojų dalis, net ir įrengus papildomas ASV, gali nekeisdami savo įpročių statyti automobilius privaţiavimų vaţiuojamoje dalyje, t.y. paţeidţiant STR reikalavimus. Nustatyta, kad automobilių statomų paţeidţiant STR ir higienos normų reikalavimus dalis, nevertinant 9% automobilių stovinčių ant šaligatvių ir ţeldinių, sudaro 24% ir daugiau. Prognozuojama, kad sumaţinus higienos normose nurodytus atstumus iki gyvenamųjų namų, taip pat automobilio stovėjimo vietai įrengti nustatytus geometrinius parametrus (ASV ilgį, plotį, tarpus tarp ASV, lengviesiems automobiliams pravaţiuoti reikalingus pločius, pėsčiųjų praėjimui reikalingus atstumus tarp ASV ir pastatų), papildomai būtų galima įrengti iki 30% naujų ASV. Siekiant įvertinti galimybę automobilius statyti privačių bendrojo naudojimo garaţų bei stovėjimo aikštelių prie prekybos centrų ir kitų visuomeninių paskirties statinių teritorijose nakties metu buvo vykdyti susitikimai bei apklausos su minėtų aikštelių atstovais. Nustatyta, kad prekybos centrų automobilių aikštelių teritorijose, esant papildomam susitarimui, galima būtų statyti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių automobilių. Apklausų metu išskirtos pagrindinės automobilių statymo prekybos centrų teritorijoje sąlygos pateikiamos toliau:  automobiliai laikomi tik prekybos centro nedarbo laiku;  automobilio laikytojas turi būti lojalus prekybos centrui – periodiškai įsigyti uţ tam tikrą finansinę sumą tam tikrą prekių kiekį. Apibendrinus papildomų ASV įrengimo analizės duomenis, buvo suformuotos 3 ASV plėtros gyvenamuosiuose rajonuose techniniai modeliai – projekto alternatyvos: I Alternatyva „Minimali“ Projekto alternatyvos „Minimali“ įgyvendinimas numato minimalių veiklų, būtinų ASV įrengti, įgyvendinimą. Alternatyvai parenkamas 1 plėtros modelis – toliau eksploatuojamos esamos STR reikalavimus atitinkančios ASV, įrengiamos naujos STR reikalavimus atitinkančios ASV bei papildomai pastatomos naujos ASV daugiaaukštės aikštelės. 5,351 1,795 8,401 2,839 6,173 7,264 4,699 3,303 6,586 3,957 5,026 6,385 2,686 3,336 7,299 1,413 760 2,226 417 2,225 2,356 2,112 1,040 2,004 838 2,725 1,307 1,520 2,730 736 651 777 38 1,423 1,293 3,962 2,171 135 734 2,921 2,601 607 2,496 0 2,000 4,000 6,000 8,000 10,000 12,000 14,000 Antakalnis Baltupiai Fabijoniškės Jeruzalė Justiniškės Karoliniškės Lazdynai Naujininkai Pašilaičiai Perkūnkie… Pilaitė Šeškinė Vilkpėdė Viršuliškės Ţirmūnai Pagal STR reikalavimus įrengtos ASV Pagal STR reikalavimus naujai įrengiamos ASV Trūkstamos ASV
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 6 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Alternatyva „Vidutinė” Projekto alternatyvos „Vidutinė“ įgyvendinimas numato vidutinių veiklų, būtinų automobilių stovėjimo vietoms įrengti, įgyvendinimą. Alternatyvai parenkamas 2 plėtros modelis – toliau eksploatuojamos esamos STR reikalavimus atitinkančios ASV, įrengiamos naujos STR reikalavimus atitinkančios ASV bei įteisinamos ir įrengiamos esamos STR reikalavimų neatitinkančios ASV (sumaţinant STR nustatytus geometrinius parametrus ASV įrengti bei nustatytą būtiną atstumą iki gyvenamųjų namų) gyvenamųjų rajonų privaţiavimuose. Alternatyva „Maksimali“ Projekto alternatyvos „Maksimali“ įgyvendinimas numato maksimalių veiklų, būtinų ASV įrengti, įgyvendinimą. Alternatyvai parenkamas 3 plėtros modelis – toliau eksploatuojamos esamos STR reikalavimus atitinkančios ASV, įrengiamos naujos STR reikalavimus atitinkančios ASV, įteisinamos ir įrengiamos esamos STR reikalavimų neatitinkančios ASV (sumaţinant ASV geometrinius parametrus bei atstumą iki gyvenamųjų namų) gyvenamųjų rajonų privaţiavimuose bei papildomai pastatomos naujos ASV daugiaaukštės aikštelės. Bendras ASV skaičius atitinka prognozuojamą automobilizacijos lygį. Automobilių stovėjimo vietų skaičius pagal atskirus modelius būtų (3 pav.):  1 plėtros modelis – 119318 vietų (esamos ir naujai įrengiamos ASV pagal STR reikalavimus ir papildomai įrengiamos ASV daugiaaukštėse aikštelėse);  2 plėtros modelis – 128405 vietos (esamos ir naujai įrengiamos ASV pagal STR reikalavimus ir planuojamos įteisinti bei naujai įrengti neatitinkančios STR reikalavimų ASV);  3 plėtros modelis – 145377 vietos (esamos ir naujai įrengiamos ASV pagal STR reikalavimus, planuojamos įteisinti ir naujai įrenti neatitinkančios STR reikalavimų ASV ir papildomai įrengiamos ASV daugiaaukštėse aikštelėse). 3 pav. Automobilių stovėjimo vietų skaičius pagal atskirus modelius Pagal identifikuotus ASV plėtros modelius įrengiamų ASV bei ASV įrengimui vykdyti būtinos finansinės lėšos ir jų pasiskirstymas pagal gyvenamuosius rajonus pateikiamas 1 lentelėje. 75,100 75,100 75,100 23,673 23,673 23,673 29,632 29,266 20,545 17,338 0 20,000 40,000 60,000 80,000 100,000 120,000 140,000 160,000 1 modelis 2 plėtros modelis 3 plėtros modelis automobiliųstovėjimovietos,vnt. Pagal STR reikalavimus įrengtos ASV Pagal STR reikalavimus naujai įrengiamos ASV Įteisinamos ne pagal STR reikalavimus įrengtos ASV Naujai įrengiamos ASV daugiaaukščiuose garaţuose
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 7 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 1 lentelė. ASV plėtros alternatyvos pagal gyvenamuosius rajonus, Lt su PVM Teritorija 1 modelis „Minimali“ alternatyva 2 plėtros modelis „Vidutinė“ alternatyva 3 plėtros modelis „Maksimali“ alternatyva Esamos ir naujai įrengiamos ASV pagal STR reikalavimus ir papildomai įrengiamos ASV daugiaaukštėse aikštelėse Esamos ir naujai įrengiamos ASV pagal STR reikalavimus ir planuojamos įteisinti bei naujai įrengti neatitinkančios STR reikalavimų ASV Esamos ir naujai įrengiamos ASV pagal STR reikalavimus, planuojamos įteisinti ir naujai įrenti neatitinkančios STR reikalavimų ASV ir papildomai įrengiamos ASV daugiaaukštėse aikštelėse Papildomai įrengiamos ASV, vnt. Įrengimo kaina, Lt Prieţiūros kaštai, Lt per metus Papildomai įrengiamos ASV, vnt. Įrengimo kaina, Lt Prieţiūros kaštai, Lt per metus Papildomai įrengiamos ASV, vnt. Įrengimo kaina, Lt Prieţiūros kaštai, Lt per metus Antakalnis 2.149 15.897.000 80.158 3.322 13.706.226 123.906 3.334 12.828.000 124.358 Baltupiai 1.411 11.612.000 52.630 1.572 6.626.264 58.648 2.209 12.709.209 82.396 Fabijoniškės 3.003 20.454.000 112.012 4.709 19.770.010 175.660 6.539 36.965.970 243.905 Jeruzalė 455 2.541.000 16.972 1.162 4.676.016 43.332 1.346 5.459.952 50.206 Justiniškės 3.648 28.201.000 136.070 4.379 18.618.383 163.329 6.337 37.988.852 236.370 Karoliniškės 3.649 27.296.000 136.108 4.524 19.324.380 168.762 5.786 30.306.859 215.818 Lazdynai 6.074 58.104.000 226.560 4.487 18.821.639 167.351 8.466 62.023.082 315.782 Naujininkai 3.211 31.252.000 119.770 2.335 9.705.900 87.100 4.142 28.906.300 154.497 Pašilaičiai 2.004 10.020.000 74.749 4.207 17.684.472 156.920 4.486 17.466.000 167.328 Perkūnkiemis 135 1.620.000 5.036 650 2.261.998 24.251 868 3.630.006 32.376 Pilaitė 1.572 12.998.000 58.636 1.709 7.220.255 63.745 2.639 16.711.236 98.435 Šeškinė 5.646 48.677.000 210.596 5.152 22.067.599 192.156 8.533 57.993.202 318.281 Vilkpėdė 3.908 37.747.000 145.768 2.659 11.238.311 99.175 4.897 35.505.068 182.658 Viršuliškės 2.127 14.884.000 79.337 2.618 11.421.543 97.667 3.314 17.663.371 123.612 Ţirmūnai 5.226 43.602.000 194.930 5.739 24.117.704 214.054 7.381 38.058.887 275.311 Viso: 44.218 364.905.000 1.649.331 49.224 207.260.700 1.836.056 70.277 414.215.994 2.621.332
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 8 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Suformuotų ASV plėtros alternatyvų vertinimui buvo analizuoti 2 projekto alternatyvų įgyvendinimo būdai pagal darbų apimtį (4 pav.):  ASV plėtra vykdoma vienu metu visame gyvenamajame rajone, jį įgyvendinant kaip vieną projektą;  ASV plėtra vykdoma pagal gyventojų prašymą šioje galimybių studijoje identifikuotose vietose; bei 3 skirtingi alternatyvų įgyvendinimo būdai pagal finansavimo tipą (4 pav.):  Viešojo sektoriaus įgyvendinimo būdas;  Privataus sektoriaus įgyvendinimo būdas;  Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (toliau – VPSP) būdas. 4 pav. Alternatyvų įgyvendinimo būdai Projekto alternatyvų finansinėje analizėje naudota 4,38% diskonto norma viešojo sektoriaus būdui įvertinti bei 13% vidinė grąţos norma VPSP būdui įvertinti. ASV įrengimui daugiaaukštėje aikštelėje naudota 12000 Lt su PVM/ASV vidutinė rinkos kaina, naujos automobilių stovėjimo vietos įrengimui automobilių stovėjimo aikštelėje – 5000 Lt su PVM, esamų ASV, neatitinkančių STR reikalavimų, pritaikymui– 3000 Lt su PVM. ASV plėtros, vykdomos vienu metu visame gyvenamajame rajone, alternatyvų finansinė analizė. Viešasis sektorius. Viešojo sektoriaus finansavimo būdo atveju, projektas būtų įgyvendinamas panaudojant Vilniaus miesto savivaldybės arba Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Projektą įgyvendinant pagal minėtą finansavimo būdą, mokesčiai ar rinkliavos uţ automobilių stovėjimo vietas nebūtų renkami, visos projekto metu sukurto turto prieţiūros išlaidos būtų finansuojamos Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis (2 lentelė). Alternatyvų įgyvendinimo būdai Vienu metu visame ar keliuose gyvenamuosiuose rajonuose VPSP būdu Viešojo sektoriaus būdu Pagal gyventojų prašymą tam tikroje vietoje Gyventojų lėšomis Viešojo sektoriaus būdu
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 9 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 2 lentelė. ASV plėtros vykdomos vienu metu visame gyvenamajame rajone, Lt su PVM Teritorija „Minimali“ Alternatyva „Vidutinė“ alternatyva „Maksimali“ alternatyva Viešojo sektoriaus / Privataus sektoriaus investicijos VPSP (metinis koncesijos mokestis) Viešojo sektoriaus / Privataus sektoriaus investicijos VPSP (metinis koncesijos mokestis) Viešojo sektoriaus / Privataus sektoriaus investicijos VPSP (metinis koncesijos mokestis) Antakalnis 15.897.000 2.980.870 13.706.226 2.636.236 12.828.000 2.465.079 Baltupiai 11.612.000 2.171.470 6.626.264 1.272.581 12.709.209 2.401.442 Fabijoniškės 20.454.000 3.844.250 19.770.010 3.797.904 36.965.970 6.988.909 Jeruzalė 2.541.000 480.627 4.676.016 901.006 5.459.952 1.046.484 Justiniškės 28.201.000 5.281.902 18.618.383 3.573.408 37.988.852 7.168.188 Karoliniškės 27.296.000 5.116.807 19.324.380 3.707.815 30.306.859 5.745.911 Lazdynai 58.104.000 10.828.784 18.821.639 3.615.879 62.023.082 11.632.802 Naujininkai 31.252.000 5.822.317 9.705.900 1.865.838 28.906.300 5.429.039 Pašilaičiai 10.020.000 1.903.097 17.684.472 3.396.924 17.466.000 3.354.355 Perkūnkiemis 1.620.000 300.637 2.261.998 440.871 3.630.006 694.736 Pilaitė 12.998.000 2.430.379 7.220.255 1.386.412 16.711.236 3.147.730 Šeškinė 48.677.000 9.092.665 22.067.599 4.233.141 57.993.202 10.900.182 Vilkpėdė 37.747.000 7.033.455 11.238.311 2.188.297 35.505.068 6.661.212 Viršuliškės 14.884.000 2.795.222 11.421.543 2.188.290 17.663.371 3.346.648 Ţirmūnai 43.602.000 8.150.979 24.117.704 4.632.747 38.058.887 7.219.914 Viso: 364.905.000 68.233.461 207.260.700 39.837.348 414.215.994 78.202.632 Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė (VPSP). Vertinant projekto alternatyvas įgyvendinamas vienu metu visame gyvenamajame rajone VPSP būdu buvo taikoma 4,38% palūkanų norma bei privataus sektoriaus pageidautina nuosavų investicijų 13,0% grąţos norma. Apskaičiuotos preliminarus Savivaldybės mokamas metinis koncesijos mokestis privačiam partneriui pateikiamas 2 lentelėje. Privačiam Savivaldybės partneriui gaunant pajamas nurodytas 2 lentelėje projekto investicijos pagal analizuotas alternatyvas atsipirktų 10-aisiais projekto metais. ASV plėtros, vykdomos gyventojų prašymu, alternatyvų finansinė analizė. Privatus sektorius (gyventojų lėšos). Privataus sektoriaus finansavimo būdo atveju, projektas būtų įgyvendinamas panaudojant gyventojų lėšas. Projektą įgyvendinant pagal minėtą finansavimo būdą, mokesčiai ar rinkliavos uţ automobilių stovėjimo vietas nebūtų renkami, visos projekto metu sukurto turto prieţiūros išlaidos būtų finansuojamos gyventojų lėšomis (2 lentelė). Viešasis sektorius. Įgyvendinant projektą pagal gyventojų prašymus viešuoju būdu būtų pilnai uţpildytos bei apmokestinamos automobilio stovėjimo vietos naudotojo mokesčiu (toliau – ASV naudotojo mokesčiu). Minėtas uţpildymas gali būti pasiekiamas tik iš anksto iki projekto pradţios (t.y. automobilių stovėjimo vietų įrengimo pirmųjų veiklų pradţios) sudarius preliminarias ar panašaus pobūdţio sutartis. Vadovaujantis minėtomis sąlygomis apskaičiuotos galimos ASV naudotojo mokesčio vertės pagal skirtingas ASV tipus pateikiamos 3 lentelėje. 3 lentelė. Apskaičiuotos rekomenduojamos ASV naudotojo mokesčio vertės pagal skirtingus ASV tipus, Lt su PVM* Rodiklio pavadinimas/ASV tipas ASV įrengimas automobilių stovėjimo aikštelėse ASV įrengimas privaţiavimuose ASV įrengimas daugiaaukštėje aikštelėje ASV skaičius, vnt. 40 10 200 Vienos ASV įrengimo skaičiuojamoji kaina, Lt 5.000 3.000 12.000 ASV įrengimo kaina, Lt 200.000 30.000 2.400.000 ASV mokestis, Lt/mėn. 32 20 73 ASV mokestis, Lt/metai 385 246 871 * ASV naudotojo mokestis gali būti tikslinamas Savivaldybės tarybos sprendimu
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 10 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuotos ASV naudotojo mokesčio vertės gali keistis priklausomai nuo automobilio stovėjimo vietos tipo bei konkrečios įrengimo kainos, kurią taip pat gali įtakoti konkrečios vietos fizinės sąlygos – geologiniai, topografiniai parametrai, inţinerinių tinklų, kt. gretimų objektų išsidėstymas. Atsiţvelgiant į alternatyvų įgyvendinimo prielaidas bei finansines vertes, studijos autorių nuomone, darytina išvada, kad šioje galimybių studijoje identifikuotos būsimos automobilių stovėjimo vietos turėtų būti įrengiamos ne vienu metu visame rajone (tokiu būdu būtų prarasta maksimalaus ASV uţpildymo galimybė), o atskiromis teritorijomis pagal pareikštą gyventojų pageidavimą (preliminarias sutartis ar panašaus pobūdţio susitarimus su gyventojais). Vadovaujantis nuostata, kad automobilių stovėjimo vietos turi būti įrengiamos atskirai pagal poreikį, rekomenduojama tolimesniuose etapuose svarstyti alternatyvų „Minimali“ ir „Vidutinė“ įgyvendinimą gyventojų lėšomis, viešojo sektoriaus ir, kur įmanoma, VPSP būdais. Įgyvendinimo būdą gyventojų lėšomis taikyti, esant gyventojų prašymui ASV įsirengti uţ jų pačias lėšas, o viešojo sektoriaus būdu – esant pakankamoms ES ar savivaldybės lėšoms. Svarbu paţymėti, kad projekto alternatyvų „Vidutinė“ ir „Maksimali“ įgyvendinimas finansiniu poţiūriu būtų efektyviausias, tačiau jų įgyvendinimui būtini teisės aktų reglamentuojančių automobilių statymo vietų įrengimą pakeitimai. Tokiems pakeitimams atlikti būtų reikalingas 1-2 metų laikotarpis, kuriam pasibaigus teisės aktų pakeitimas naudinga linkme negali būti garantuotas, kadangi priklausys nuo teisės aktą priimančios valdţios institucijos pozicijos. Studijos autoriai prognozuoja, kad naujų ASV įrengimo projekto įgyvendinimas gali būti sunkiau įgyvendinamas dėl klasikinės nemokančio naudotojo problemos, kadangi nepageidaujantys ir nesutinkantys mokėti uţ naujų ASV įrengimą taip pat gaus naudą dėl atsilaisvinusių nemokamų esamų automobilių stovėjimo vietų. Gautųsi, kad tie gyventojai, kurie sutiktų sumokėti uţ naujų ASV įrengimą, netiesiogiai ASV problemą išspręstų ir tiems, gyventojams, kurie nesutiktų mokėti. Tokiu atveju neliktų objektyvių paskatų patiems gyventojams prisidėti prie ASV klausimo išsprendimo. Studijos autoriai rekomenduoja įvertinti visų ASV industrinės statybos gyvenamuosiuose rajonuose apmokestinimo galimybę. Visuotinis automobilių stovėjimo vietų apmokestinimas galėtų ne tik išspręsti nemokančio ASV naudotojo problemą, bet ir svarstytinas kaip būdas uţtikrinti Vilniaus miesto savivaldybės strategines kryptis atitinkančią ASV plėtrą, teisės aktus atitinkančią jų eksploataciją ir prieţiūrą. Preliminariais skaičiavimais, įgyvendinant „Minimalią“ alternatyvą viešojo sektoriaus būdu, visuotinis mokestis uţ automobilio stovėjimo vietą galėtų siekti 29 Lt su PVM per mėnesį, tuo atveju, jei juo būtų siekiama finansuoti naujų ASV statybą, naujai pastatytų ir esamų ASV tolesnę eksploataciją ir prieţiūrą, vidutinius ir kapitalinius esamų ASV remontus. Skaičiavimuose laikytasi prielaidos, kad daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms priskirtos automobilių stovėjimo aikštelės taip pat dalyvauja šioje schemoje. Šios studijos autoriai rekomenduoja atlikti detalią visų Vilniaus miesto gyvenamųjų rajonų automobilių stovėjimo vietų apmokestinimo galimybių analizę – geriausios tarptautinės praktikos, teritorijų planavimo, turto (ţemės sklypų) nuosavybės, poveikio gyventojų elgsenai, poveikio miesto transporto sistemai, mokestiniu, teisiniu, finansiniu, ekonominiu – socialiniu ir organizaciniu, techniniu aspektais. Tokio pobūdţio mokesčio įvedimas būtų susijęs ne tik teisės aktų pakeitimais, bet naujo mokesčio administravimo, mokėjimų kontrolės tvarkos nustatymu ir jos realizavimu. Papildomai buvo įvertinta „Ţaliojo“ miesto vizijos alternatyva (4 plėtros modelis), kada toliau eksploatuojamos esamos STR reikalavimus atitinkančios ASV, įrengiamos naujos STR reikalavimus atitinkančios ASV, įteisinamos STR reikalavimų neatitinkančios ASV gyvenamųjų rajonų privaţiavimuose bei papildomai pastatomos naujos ASV daugiaaukštės aikštelės. ASV skaičius atitinka nustatyta siekiamą automobilizacijos lygį – 400 auto/1000 gyv. Svarbu paţymėti, kad siekiant įgyvendinti „Ţaliojo“ miesto vizijos alternatyvą, t.y. Vilniaus miesto automobilizacijos lygį sumaţinti iki 400 auto/1000 gyv., reikėtų: 1) gerinti viešojo transporto aptarnavimo lygį:  plečiant viešojo transporto tinklą;  didinant esamo viešojo transporto tinklo laidumą;
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 11 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita  maţinant kelionės viešuoju transportu laiką;  išlaikant esamą kelionės viešuoju transportu kainą;  didinant maršrutų skaičių ir jų daţnį;  didinant viešojo transporto patogumą (vietų skaičius atitinka keleivių skaičių, galimybė naudotis naujomis technologijomis, atitikimas higienos normoms, mandagus ir kultūringas aptarnavimas). 2) Įskaičiuoti į lengvųjų automobilių naudojimo išlaidas, finansines ir ekonomines išlaidas tenkančias:  automobilių stovėjimo vietų plėtrai ir eksploatacijai (dalinai kompensuoti taikant ASV mokestį);  nuostolius patiriamus dėl lengvųjų automobilių neigiamo poveikio aplinkai (dalinai kompensuoti taikant automobilio mokestį (dalinai aplinkos/ekologinį);  susisiekimo komunikacijų plėtrai, rekonstrukcijai bei nuolatinei prieţiūrai (dalinai kompensuoti taikant automobilio mokestį (aplinkos/ekologinį). Nustatyta, kad įgyvendinant „Ţaliojo“ miesto vizijos alternatyvą, investicijų vertė į ASV plėtrą siektų 286 mln. Lt. Papildomai reikėtų įrengti 55.460 ASV, iš jų:  pagal STR reikalavimus - 23.549 ASV;  įteisinti ir naujai įrengti neatitinkančias STR reikalavimų – 23.887 ASV;  įrengti daugiaaukštėse aikštelėse – 8.024 ASV.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 12 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Įvadas Industrinės statybos gyvenamųjų rajonų automobilių stovėjimo vietos (aikštelės), įvaţiavimai ir išvaţiavimai į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus yra viena iš svarbiausių Vilniaus miesto savivaldybės susisiekimo sistemos sudedamųjų dalių, tačiau šios susisiekimo sistemos dalies būklė yra viena blogiausių ne tik Vilniaus mieste, bet ir visoje šalyje. Ilgai vyravęs paviršutiniškas poţiūris į automobilių stovėjimo ir statymo daugiabučių gyvenamųjų namų rajonuose problemas ir netgi jų ignoravimas šalies mastu, finansavimo stoka, parodė, kad savaime minėtos problemos niekur nedingsta, priešingai – jos evoliucionuoja į kompleksines, įgyja naujas formas, kurių sprendimas yra ganėtinai sudėtingas. Šiandien nepakankamo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus Vilniaus miesto gyvenamuosiuose rajonuose rezultatas – gyventojų kelionių laiko nuostoliai, kurių kilmės prieţastys:  ilgai trunkanti tinkamos automobilio stovėjimo vietos paieška;  apsunkintas įvaţiavimas bei išvaţiavimas į ir iš gyvenamųjų namų kiemų;  neretai pasitaikantis visiškas transporto priemonės uţstatymas;  didelis atstumas nuo automobilio stovėjimo vietos iki gyvenamosios vietos. Vadovaujantis ekonomikos teorija, kelionės laikas gali būti išreiškiamas pinigine verte, kuri gali būti įvertinama apibendrintomis sąnaudomis, apjungiančiomis kelionės laiką ir pinigines išlaidas. Kelionėje sugaištas laikas gyventojo atţvilgiu yra sąnaudos, nes tuo metu jis negali atlikti kitos veiklos. Sutaupyto laiko vertė priklauso nuo to, ką gyventojas gali sukurti per tą laiką. Kelionės laiko nuostolių ekonominė vertė (atitinkanti 2012 m. kainų lygį) nustatyta Automobilių kelių investicijų vadove (rengėjas: VĮ Transporto ir kelių tyrimų institutas) pateikiama 1 lentelėje. 4 lentelė. Vienos transporto priemonės vidutinė laiko vertė Vertinant, kad dėl automobilių stovėjimo vietų stokos, kiekvienas gyventojas vidutiniškai patiria 5 min. kelionės laiko nuostolius, metiniai visų Vilniaus miesto industrinės statybos gyvenamųjų rajonų gyventojų kelionės laiko nuostoliai siekia daugiau nei 100 mln. Lt per metus. Kitos ne maţiau svarbios automobilių stovėjimo vietų stokos pasekmės:  didesni automobilių stovėjimo vietų (aikštelių), įvaţiavimų ir išvaţiavimų į kiemus prieţiūros kaštai. Statant automobilius ant šaligatvių, uţvaţiuojant ant gatvės bortų, lauţoma susisiekimo infrastruktūra , kurios atstatymui ir remontui vėliau reikalingos papildomos lėšos;  neigiamas poveikis aplinkai. Ţalių vejų naikinimas, anglies ir azoto oksidų neigiamas poveikis augmenijai;  neigiamas poveikis visuomenės sveikatai. Triukšmas, aplinkos oro tarša anglies, azoto oksidais. Atsiţvelgiant į tai, kad automobilių stovėjimo vietos savavališkai įrengiamos šalia daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų, kurių grupės formuoja pastatų kanjonus, trukdančius patekti vėjui bei išsklaidyti transporto priemonių teršalų emisiją, svarbu pabrėţti, kad tokiose teritorijose, ypatingai atmosferoje uţslinkus šiltoms oro masėms ir sutrikus konvekcijos procesams, anglies ir azoto oksidų koncentracija viršija leistinas oro uţterštumo koncentracijos ribas;  augantis avaringumo lygis. Dėl uţstatytos vaţiuojamosios dalies, kitų automobilių judėjimui ir manevravimui skirtų vietų, didėja eismo įvykių skaičius. Eismo įvykiuose patiriama ţala pateikiama lentelėje. Transporto priemonės tipas Laiko vertė, Lt/val. Lengvasis automobilis 23,3
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 13 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 5 lentelė. Vienoje autoavarijoje patiriama ţala 2012 m. pradţios kainomis Autoavarijoje patiriama ţala Ţala, Lt Autoavarija su ţuvusiais 2.286.564,00 Autoavarija su rimtais suţalojimais 207.625,00 Autoavarija, kurioje patiriama tik materialinė ţala 6.592,00  didėjantis ekstremalių situacijų (gaisrų) likvidavimo, greitosios pagalbos atvykimo laikas. 2007 m. Ţirmūnų rajone vykusio tragiškiausio pastarojo dešimtmečio gaisro metu ţuvo 6 gyventojai, daugybė gyventojų apsinuodijo dūmais ir liko be pastogės, - viena iš ugniagesių, atvykusių 7 ugniagesių automobiliais, įvardintų nesėkmingo gaisro gesinimo prieţasčių – lengvaisiais automobiliais uţstatyti privaţiavimai, kurie net ir gaisro atveju gyventojų nebuvo atlaisvinti. Ekonominiai nuostoliai dėl suţeistų, ţuvusiųjų gyventojų pateikiami 5 lentelėje.  dideli transporto priemonių eksploatavimo kaštai. Laikoma, kad vidutinis dangos nelygumas (IRI), esant lygiai gatvių dangai (nevertinant inţinerijų tinklų ir komunikacijų šulinių nelygumų) siekia 2,0-4,5 m/km, kai tuo tarpu automobilius statant ant šaligatvių, gatvės bortų, vidutinis nelygumas galėtų būti prilygintas ne maţiau kaip 16 m/km gatvės nelygumui. Atsiţvelgiant į 5 pav. pateiktas eksploatacinių kaštų priklausomybės nuo dangos nelygumo kreives, galima būtų įvertinti, kad vidutiniškai automobiliui manevruojant 1000 km nepritaikytos e automobilių stovėjimo vietų, uţstatytų įvaţiavimų ir išvaţiavimų teritorijose patiriama apie 500 Lt ţala. 5 pav. Autotransporto priemonių eksploatacinių išlaidų priklausomybė nuo kelio nelygumo Vilniaus miestui vis sparčiau vystantys ir tampant svarbiu rytų Europos administraciniu, verslo, mokslo ir inovacijų centru, neišvengiamai transporto priemonių skaičius didės, aštrindamas jau minėtas problemas. Todėl svarbu efektyviai planuoti Vilniaus miesto susisiekimo sistemos plėtrą, laiku ir mažiausiomis sąnaudomis perimti kitų išsivysčiusių šalių patirtį bei taikomus metodus. Toliau pateikiami šios galimybių studijos II etapo „Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizė“ rengimo uţdaviniai:  atsiţvelgiant į esamos padėties analizėje nustatytą faktinį automobilių skaičių ir automobilizacijos tendencijas, kiekvienam industrinės plėtros daugiabučių gyvenamųjų namų rajonui išanalizuoti galimas automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvas;  nustatyti teisines ir ekonomines kiekvienos alternatyvos ekonomines prielaidas ir būdus;  atlikti suformuluotų alternatyvų analizę;  rekomenduoti tinkamiausią alternatyvą įgyvendinimui bei parengti rekomenduotos alternatyvos stebėsenos modelį. 0 500 1,000 1,500 2,000 2,500 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 eksploataciniaikaštai,Lt/1000autokm gatvės nelygumas, m/km Lengvasis automobilis Mikroautobusas Krovininis automobilis dviašis iki 3,5 t
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 14 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 1.Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo analizė 1.1. Vilniaus miesto automobilizacijos lygis Svarbiausi rodikliai, nusakantys automobilių stovėjimo vietų poreikį Vilniaus miesto industrinės statybos gyvenamuosiuose rajonuose yra gyventojų skaičius bei tiesiogiai su gyventojų skaičiumi susijęs registruotų individualių lengvųjų automobilių skaičius. Apibendrinus minėtus rodiklius transporto sistemos analizėse naudojamas bendras rodiklis, nusakantis individualių lengvųjų automobilių ir gyventojų skaičiaus santykį – individualių lengvųjų automobilių automobilizacijos lygis. Praktikoje kaip pagrindinis rodiklis įvertinti automobilizaciją, daţniausiai naudojamas automobilizacijos lygio rodiklis, t.y. lengvųjų automobilių skaičius tenkantis tūkstančiui gyventojų, kadangi labai daţnai įmonių ir bendrovių darbuotojai, neturėdami individualių automobilių, naudojasi ne savo, o įmonių transportu. Natūralu, kad jie šiuos automobilius ir laiko prie savo gyvenamųjų namų. Lietuvos Respublikos statistikoje daţniau naudojamas dydis yra individualių automobilių skaičius tenkantis 1000-ui gyventojų. Svarbu išskirti, kad pirmasis rodiklis daţniausiai naudojamas skaičiuojant bendrą susisiekimo tinklo infrastruktūros laidumą, antrasis – planuojant ir įrengiant automobilių stovėjimo vietas gyvenamojoje vietoje. 2011 m. Vilniaus miesto savivaldybės automobilizacijos lygis buvo 579 lengvieji keleiviniai automobiliai tenkantys 1000-ui gyventojų ir atitiko ES šalių vidurkį. Vilniaus miesto savivaldybės automobilizacijos lygis yra 6% didesnis uţ šalies vidurkį. Vilniaus miesto savivaldybės lengvųjų automobilių ir likęs bendras automobilių parkas sudaro apie 18,0% viso Lietuvos automobilių parko. Pastaraisiais metais Vilniaus miesto savivaldybės automobilizacijos lygis stabilizavosi ir panašu, kad pasiekė prisotinimo ribą, kuriai įtakos turėjo šalies ekonominės sąlygos, emigracijos procesai, aukštos kuro kainos, sumaţėjusios bendrosios gyventojų pajamos. Vilniaus mieste vyrauja lengvieji automobiliai, kurie sudaro 82,8% nuo bendro Vilniaus miesto automobilių parko. Toliau 6 pav. pateikiamas 2000-2011 m. laikotarpio ir prognozuojami iki 2020 m. Vilniaus miesto savivaldybės automobilizacijos lygio duomenys. 6 pav. Vilniaus miesto automobilizacijos lygio prognozė Vadovaujantis STR reikalavimais, konkretus individualių automobilių skaičius nėra esminis reikalavimas nustatant reikiamą automobilių stovėjimo vietų skaičių daugiaaukščio uţstatymo rajonuose. Automobilių stovėjimo vietų skaičius parenkamas pagal konkretų butų skaičių. Kadangi viename bute gali gyventi ir kelios šeimos arba šeima gali turėti kelis automobilius, tačiau realiai planuojama tik viena vieta, todėl tiek šiuo metu, tiek įrengus normatyvinį vietų skaičių automobilių stovėjimo vietų trūkumo problema (kiek maţesniame lygyje) vis tiek išliks. Naujų namų statyba esamuose rajonuose nėra numatoma, o vykdant renovacijos darbus butų skaičius išlieka pastovus, todėl automobilizacijos lygis prie esamų reikalavimų nėra lemiamas faktorius 298 307 325 349 370 396 424 423 436 444 440 448 465 496 310 320 377 423 450 487 532 545 583 576 569 579 600 640 0 100 200 300 400 500 600 700 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2015 2020 automobilizacijoslygis,auto./1000gyv. metai Individualių automobilių automobilizacijos lygis Bendras automobilizacijos lygis
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 15 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita papildant esamus daugiaaukščius gyvenamuosius rajonus automobilių stovėjimo vietomis. 1.2. Automobilių stovėjimo vietų planavimo reikalavimai Automobilių stovėjimo vietų planavimo reikalavimai nustatomi vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus „Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ nuostatomis. 1.2.1. Bendrosios nuostatos 1.1. Automobilių aptarnavimo infrastruktūra yra visuma statinių ar jų dalių, skirtų automobiliams statyti, saugoti ir aptarnauti. 1.2. Šis reglamento skyrius skirtas lengvųjų automobilių statymo, saugojimo ir techninio aptarnavimo statinių poreikiui nustatyti ir jų išdėstymui planuoti. 1.3. Automobilių stovėjimas ir saugojimas gali būti planuojamas:  įvairių tipų automobilių stovėjimo aikštelėse;  įvairių tipų garaţuose;  gatvėse specialiai įrengtose stovėjimo juostose;  gatvės vaţiuojamojoje dalyje;  ant vejos (sutvirtintos vejos), jeigu automobiliai statomi epizodiškai. 1.5. Lengviesiems automobiliams stovėti ir (ar) saugoti gali būti planuojami: 1.5.1. atskiri statiniai:  poţeminiai;  pusiau poţeminiai;  antţeminiai;  kombinuoti - turintys poţeminius ir antţeminius aukštus; 1.5.2. lengviesiems automobiliams statyti ir (ar) saugoti gali būti planuojami:  atskiri statiniai arba tam gali būti skirta statinio dalis (gyvenamuosiuose namuose, viešosios ir kitokios paskirties statiniuose, tuneliuose, po gatvėmis ir pan.). 1.2.2. Poreikio nustatymas 2.1. Bendras automobilių stovėjimo vietų poreikis jų stovėjimo ir saugojimo statiniuose nustatomas įvertinus: 2.1.1. esamą ir prognozuojamą nuolatinių gyventojų bei įmonių lengvųjų automobilių skaičių ir jų naudojimo intensyvumą; 2.1.2. kasdienių, periodinių ir epizodinių lankytojų automobilių skaičių ir jų naudojimo intensyvumą; 2.1.3. automobilių stovėjimo trukmę; 2.1.4. automobilių statymo prie gyvenamųjų namų, darbo, poilsio, aptarnavimo ir kitų vietų, esant P+R ar panašiai sistemai, poreikį. 2.2. Bendras automobilių saugojimo vietų skaičius negali būti maţesnis uţ bendrą automobilių skaičių. 2.3. Stovėjimo vietų skaičius nustatomas pagal 6 lentelę, tačiau jeigu taip apskaičiuoti nėra galimybės, stovėjimo vietų skaičius turi būti ne maţiau kaip 1,5 karto didesnis uţ bendrą automobilių skaičių mieste, ne maţesnis kaip pusė visų automobilių miestelyje bei 0,3 karto – kaime.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 16 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 6 lentelė. Automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius Eil. Nr. Statiniai Minimalus stovėjimo vietų skaičius 1. Gyvenamieji pastatai 1.1. Daugiabučiai namai 1 vienam butui 1.2. Panaikintas 1.3. Poilsio namai 1 kiekvienam numeriui 1.4. Vaikų ir jaunimo bendrabučiai 1 kiekv. 20 lovų 1.5. Studentų bendrabučiai 1 kiekv. 2 lovoms 1.6. Darbuotojų bendrabučiai 1 kiekv. 3 lovoms 1.7. Senelių pensionatai 1 kiekv. 10 lovų Pastaba. 6 lentelėje nurodytos privalomos daugiabučių namų automobilių stovėjimo vietos gali būti suprojektuotos ir įrengtos uţ statinio ar statinių grupės ţemės sklypo ribų, bet ne toliau kaip 300 m nuo įėjimų į šiuos statinius, tuo atveju jei yra sklypų savininkų susitarimas. Iki 20% 6 lentelėje nustatyto daugiabučių namų automobilių stovėjimo vietų normatyvo (išskyrus vietas ţmonėms su negalia) įgyvendinimo ypatumus gali nustatyti savivaldybių tarybos savo sprendimais, teritorijų planavimo metu numatant atskirus sklypus automobilių saugykloms, galimybes automobilių stovėjimo vietas įrengti gatvių raudonųjų linijų ribose ir kitais būdais. Automobilių stovėjimo vietos, kurios įrengiamos uţ statinio ar statinių grupės ţemės sklypo ribų, turi būti įrengtos prieš statinio ar statinių grupės pripaţinimą tinkamais naudoti. 2.6. Senamiesčiuose automobilių stovėjimo vietų išdėstymo ypatumus nustato savivaldybių tarybos. Savivaldybių tarybos savo sprendimais teritorijų planavimo metu gali suskirstyti miestų ar miestelių teritorijas į zonas, nustatydamos jose automobilių stovėjimo vietų skaičiaus (nurodyto 6lentelėje) koeficientus, ne maţesnius kaip: 2.6.1. 1 zona – 0,5; 2.6.2. 2 zona – 0,75; 2.6.3. 3 zona – 1. Kol tokios zonos su atitinkamais koeficientais nepatvirtintos, galioja 6 lentelėje nurodyti normatyvai. Miesto ar miestelio atskirų rajonų, kvartalų, zonų ir pan. minimalius normatyvus, didesnius, negu nurodyti 6 lentelėje, gali patvirtinti savivaldybės taryba. Pastaba. 1 zonai priskiriamas miesto ar miestelio senamiestis ar miesto centrinė dalis. 2 zonai priskiriamos teritorijos aplink 1 zoną ar miestelio centrinė dalis. 3 zonai priskiriami gyvenamieji, pramoniniai rajonai ir pan. 2.10. Prie visų viešųjų pastatų ir daugiabučių gyvenamųjų namų turi būti įrengtos vietos neįgaliems ţmonėms pagal STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai ţmonių su negalia reikmėms“ reikalavimus. 2.11. Atsiţvelgiant į miesto plėtros galimybes ir prognozuojamą automobilių skaičių, stovėjimo vietų skaičius gali būti didinamas plečiant stovėjimo aikšteles: atvira stovėjimo aikštelė – poţeminis garaţas – daugiaaukštis poţeminis garaţas – antţeminis garaţas. 3.1. Statinio ar statinių grupės privalomos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos įrengiamos šio statinio ar statinių grupės ţemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 6 lentelės pastaboje, 2.6 ir 3.2 papunkčiuose nurodytus atvejus; 3.2. 6 lentelėje nurodyti normatyvai privalomi ir statinių rekonstravimo ar kapitalinio remonto, statinių ar jų dalių paskirties keitimo atvejais; šiais atvejais privalomos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos gali būti įrengiamos uţ statinio ar statinių grupės ţemės sklypo ribų. Normatyvų įgyvendinimo ypatumus nustato savivaldybių tarybos savo sprendimais. 3.3. Atstumas nuo toliausiai esančios neįgaliems ţmonėms skirtos automobilio stovėjimo vietos iki pagrindinio įėjimo į pastatą neturi viršyti 60 m. Jei to įgyvendinti negalima, ne toliau kaip 30 m iki pagrindinio įėjimo turi būti įrengta išlipimo aikštelė. 3.4. Atstumai nuo antţeminių garaţų ir atvirų automobilių stovėjimo aikštelių iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, taip pat mokyklų ir kitų vaikų įstaigų bei medicinos stacionarų teritorijų ribų turi būti ne maţesni uţ nurodytuosius 7 lentelėje. 7 lentelė. Minimalūs atstumai iki garaţų ir stovėjimo aikštelių
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 17 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Objektai, iki kurių nustatomi atstumai Atstumas nuo antţeminių garaţų ir atvirų automobilių stovėjimo aikštelių (m), kai mašinų skaičius: < lygu 10 11-50 51-100 101-300 >300 Gyvenamieji namai 10 15 25 35 50 Visuomeniniai pastatai 10 10 15 25 25 Vaikų įstaigos 15 25 25 50 * Medicinos įstaigos 25 50 * * * 3.5. Atstumai nuo poţeminių ir pusiau poţeminių (jeigu juose nėra langų) garaţų sienų nereglamentuojami, tačiau turi būti išlaikyti atstumai nuo įvaţiavimo ir išvaţiavimo vartų ir ventiliacijos šachtų iki gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų – ne maţiau kaip 15 m, o iki vaikų įstaigų, mokyklų teritorijų ir medicinos stacionarų ribų - 20 m. Šie atstumai taikomi statant garaţus iki 300 vietų. Statant didesnius poţeminius ir pusiau poţeminius (be langų) garaţus, atstumai iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų nustatomi remiantis triukšmo, oro taršos skaičiavimais ir Lietuvos higienos normomis. Toliau 8 lentelėje pateikiami galimi automobilių statymo būdai stovėjimo aikštelėse. 8 lentelė. Automobilių statymo būdai stovėjimo aikštelėje Automobilių stovėjimo vietų išdėstymo schema Automobilių pastatymo būdas Aikštelės plotas vienai stovėjimo vietai, m2 Automobiliai statomi lygiagrečiai pravaţiavimo atţvilgiu, tik iš vienos pusės 38,5 Tas pats iš abiejų pusių 35,0 Automobiliai pravaţiavimo atţvilgiu statomi tik iš vienos pusės kampu, esant vienpusiam eismui 300 450 600 44,5 33,9 33,4 2,03,5 2,0 5,0 m α 60o 2,9 45o 3,5 30o 5,0 3,54,7m30o 3,55,345o 5,05,660o 2,0 5,0 m 2,02,06,0
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 18 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Automobilių stovėjimo vietų išdėstymo schema Automobilių pastatymo būdas Aikštelės plotas vienai stovėjimo vietai, m2 Tas pats iš abiejų pusių. Vienpusis eismas. 300 450 600 35,0 27,1 25,5 Automobiliai statomi iš vienos pusės statmenai pravaţiavimo ašies. Vietos lengviesiems automobiliams stovėti ir pravaţiavimo maţiausi pločiai: a b 2,3 m 6,5 m 2,4 m 6,0 m 2,5 m 5,5 m Pastaba. Tarpinės reikšmės nustatomos interpoliacijos būdu Automobiliai statomi iš dviejų pusių statmenai pravaţiavimo ašies. Vietos lengviesiems automobiliams stovėti ir pravaţiavimo maţiausi pločiai: a b 2,3 m 6,5 m 2,4 m 6,0 m 2,5 m 5,5 m Pastaba. Tarpinės reikšmės nustatomos interpoliacijos būdu 4.2. Maţiausias vietos lengviesiems automobiliams stovėti dydis, automobilį statant statmenai pravaţiavimo ašies, yra 2,3 x 5,0 m, autobusams – 3,5 x 12,0 m. Pravaţiavimo plotis automobilius statant statmenai pravaţiavimo ašies neturi būti maţesnis kaip 5,5 m. Automobilių stovėjimo aikštelėse prie prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo paskirties pastatų ne maţiau kaip 75 % vietų lengviesiems automobiliams stovėti turi būti ne maţesnės kaip 2,5 x 5,0 m dydţio, o siauresnės stovėjimo vietos turi būti paţymėtos horizontaliuoju ţenklinimu, nurodant jų plotį. Išilgai vaţiuojamosios dalies krašto ţenklinamų vietų lengviesiems automobiliams stovėti plotis neturi būti maţesnis kaip 2 m, o ilgis – 6 m, arba 5 m esant 2 m tarpui tarp stovėjimo vietų. 4.3. Motociklo su priekaba stovėjimo vietos parametrai - 2,40 x 1,70 m, be priekabos - 2,40 x 0,80 m. Atstumas tarp motociklų turi būti ne maţesnis kaip 0,50 m. 4.4. Šalia automobilių stovėjimo vietos, skirtos neįgaliems ţmonėms, turi būti 1,50 m pločio išlipimo aikštelė. Ši aikštelė gali būti bendra dviem gretimoms stovėjimo vietoms. a a 5,0b5,05,0 α 60o 2,9 45o 3,5 30o 5,0 4,7m3,54,730o 5,33,55,345o 5,65,05,660ob5,0m
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 19 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 4.5. Stovėjimo vietos nuolydis aikštelėje išilginės automobilio ašies kryptimi turi būti ne didesnis kaip 2,0%. Stovėjimo vietos nuolydis skersai turi būti ne didesnis kaip 4,0%. Neįgalių ţmonių automobilių stovėjimo ir išlipimo aikštelių vietų nuolydis neturi būti didesnis kaip 2,5% bet kuria kryptimi . 4.6. Garaţams ir stovėjimo aikštelėms, kuriose yra iki 50 vietų, galima numatyti tuos pačius įvaţiavimus ir išvaţiavimus. Esant didesniems garaţams ir stovėjimo aikštelėms, būtina numatyti atskirą įvaţiavimą ir išvaţiavimą arba jie gali būti greta, atskirti skiriamąja juosta, ne siauresne kaip 1,0m. Garaţuose ir stovėjimo aikštelėse, kuriose yra daugiau kaip 300 vietų, įvaţiavimai turi būti nutolę vienas nuo kito ne maţiau kaip per 20 m. 4.7. Prieš garaţo ar stovėjimo aikštelės vartus, uţtveriančius įvaţiavimą į teritoriją, reikia įrengti aikštelę, kurioje vietų būtų ne maţiau kaip 3% garaţo ar stovėjimo aikštelės vietų. 4.8. Minimalus praėjimas (takas) pėstiesiems tarp pastato (nepriklausomai nuo jo paskirties) ir automobilio stovėjimo vietos gatvėje turi būti ne maţesnis kaip 1,5 m.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 20 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 1.3. Gyventojų ir butų skaičius nagrinėjamuose daugiaaukščiuose rajonuose Išsami gyventojų prognozės analizė buvo atlikta rengiant Vilniaus miesto naujų transporto rūšių įvedimo specialųjį planą. Prognozės duomenys pateikiami 9 lentelėje ir 7 pav. 9 lentelė. Prognozuojamas Vilniaus miesto gyventojų skaičius Metai SP Vilniaus gyventojų skaičius, tūkst. gyv. SP Vilniaus gyventojų sk. nuo Lietuvos gyventojų, % VBP* optimistinis Vilniaus gyventojų skaičius, tūkst. gyv. VBP optimistinis Vilniaus gyventojų sk. nuo Lietuvos gyventojų, % VBP* vidutinis Vilniaus gyventojų skaičius, tūkst. VBP vidutinis gyventojų sk. nuo Lietuvos gyventojų, % 2020 551,0 17,1 574 17,6 567 17,6 2025 552,0 17,5 581 18,0 569 18,0 2030 549,0 17,8 588 18,5 571 18,5 2040 527,0 18,1 600 20,6 573 19,6 * pakoreguotas pagal 2010 m gyventojų skaičiaus tendencijas 7 pav. Vilniaus miesto gyventojų skaičius ir prognozė pagal Lietuvos ir Vilniaus bendrojo plano sprendinius Ţymėjimai: SP – Specialiojo plano prognozė nuo Lietuvos gyventojų procentinio skaičiaus pagal Lietuvos Statistikos departamento prognozę 2040 metams; VBP opt – Vilniaus miesto Bendrojo plano optimistinė prognozė 2025 m.; VBP vid – Vilniaus miesto Bendrojo plano vidutinė prognozė 2025m.; VBP opt kor – Vilniaus miesto Bendrojo plano optimistinė pakoreguota prognozė 2040 m.; VBP vid kor – Vilniaus miesto Bendrojo plano vidutinė pakoreguota prognozė 2040 m. Vilniaus miesto gyventojų skaičius svyruoja nuo 527,0 tūkst. (prognozė pagal perspektyvinį LR gyventojų skaičių 2040 metams) iki 600,0 tūkst. (pagal pakoreguotus Vilniaus miesto Bendrojo plano sprendinius 2025 metams, ţr. 10 lentelę). 586.6 575.7 576.4 553.1 560.2 555.6 551 552 549 538 527 553.1 564.4 576 588 600 560.2 570 574 581 588 595 600 560.2 565 567 569 571 572 573 480 500 520 540 560 580 600 620 1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025 2030 2035 2040 gybventojųskaičius,tūkst.gyventojų SP VBP p opt VBP p vidut VBP opt kor VBP vid kor
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 21 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 10 lentelė. Gyventojų skaičius Vilniaus miesto transportiniuose rajonuose Rn* Rajono pavadinimas 1980 2010 2025 2040 Skirtumas 6 Vilkpėdė 30,0 16.5 16,7 17,0 0.5 8 Ţirmūnai I 17,5 13.8 15,0 16,5 2.7 9 Ţirmūnai II 36,6 33,7 32.0 30,5 -3.2 11 Antakalnis 37,9 24,0 24,7 25,5 1.5 15 Naujininkai 45,1 22.3 21.7 21.2 -1.1 16 Lazdynai 37,9 32.7 33.4 34,0 1.3 17 Karoliniškės 41,3 29.7 28.4 27,0 -2.7 18 Viršuliškės 17,5 15,1 14.5 14,0 -1.1 19 Šeškinė 5,4 33.4 32.7 32.0 -1.4 20 Baltupiai 7,0 12,8 13,4 14,0 1.2 21 Santariškės 4,9 20.3 23.7 25.0 4.7 32 Justiniškės * 29.8 29.4 29,0 -0.8 33 Pašilaičiai * 26.7 28,0 29,5 2.8 34 Varnė * 2,3 3.50 7,0 4.7 36 Pilaitė * 17,4 17,2 17,0 -0.4 38 Fabijoniškės - 36.4 35.3 34.2 -2.2 *- rajono numeris Kadangi, kaip buvo paţymėta, šiuo metu pagrindinis rodiklis yra esamas butų skaičius, minėtas rodiklio vertės papildomai buvo išnagrinėtos daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose rajonuose ir mikrorajonuose, patikslinant pagal gyventojų registro duomenis. Butų skaičius priimtas tik daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose, priimant, kad maţaaukštės statybos namuose stovėjimo vietos yra uţtikrinamos šių namų sklypų teritorijose (ţr. 11 lentelę). 11 lentelė. Butų skaičius nagrinėjamuose daugiaaukštės statybos rajonuose Eil. Nr. Rajonas, mikrorajonas, kvartalas Esamas butų skaičius Viso butų 1. Antakalnio rajonas 7790 1 Teritorija tarp Sluškų, Vileišio, Šilo ir Antakalnio gatvių 550 2 Teritorija tarp Vileišio, Šilo , Antakalnio gatvių 1830 3 Teritorija tarp Antakalnio, Rimšos, Nemenčinės pl. gatvių 5410 2. Baltupių rajonas 3206 1 Teritorija prie Kalvarijų gatvės 752 2 Teritorija šiauriau Didlaukio gatvės 984 3 Teritorija piečiau Didlaukio gatvės 1470 3. Fabijoniškių rajonas 11404 1 Teritorija tarp Stanevičiaus ir Didlaukio g. 1212 2 Teritorija tarp Stanevičiaus, Fabijoniškių ir Ateities gatvių 5002 3 Teritorija tarp Ateities, Giros, Ţadeikos g. 695 4 Teritorija tarp Ţadeikos Neries, Giros ir Gedvydţių g. 2837 4. Jeruzalės rajonas 3294 1 Teritorija tarp Ateities, Jeruzalės, Rugių ir Maumedţių g. 969 2 Teritorija tarp Maumedţių, Rugių, Ateities, Baltupio g. 856 3 Teritorija tarp Jeruzalės, Rugių, Maumedţių, Mokyklos g. 1134 4 Teritorija tarp Mokyklos, Maumedţių, Baltupio, Rugių g. 335 5. Justiniškių rajonas 9821 1 Teritorija tarp Ozo, Justiniškių ir Lūţių g. 1036 2 Teritorija tarp Taikos, Lūţių, Justiniškių ir Rygos g. 1580 3 Teritorija tarp Vakarinės, Rygos, Taikos g. 983 4 Teritorija tarp Rygos, Taikos, Justiniškių g. 1764 5 Teritorija tarp Talino, Rygos, Taikos ir Šiaurinės g. 1574
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 22 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Eil. Nr. Rajonas, mikrorajonas, kvartalas Esamas butų skaičius Viso butų 6 Teritorija tarp Rygos, Taikos ir Justiniškių g. 1837 7 Teritorija tarp Taikos, Laisvės ir Šiaurinės g. 1047 6. Karoliniškių rajonas 10913 1 Teritorija tarp Asanavičiūtės, Sietyno ir Maciulevičiaus g. 2614 2 Teritorija tarp Maciulevičiaus, Asanavičiūtės ir Kavoliuko g. 3177 3 Teritorija tarp Kavoliuko, Laisvės ir Pilaitės per. g. 1483 4 Teritorija tarp Sausio 13-os ir Laisvės, Šimulionio g. 2426 5 Teritorija tarp Laisvės, Šimulionio ir Narbuto g. 1213 6 Teritorija tarp Asanavičiūtės g. ir Laisvės pr. - 7. Lazdynų rajonas 10773 1 Teritorija tarp Erfurto, Architektų, Laisvės pr. gatvių 1647 2 Teritorija tarp Laisvės, Architektų gatvių/šiaurinė dalis 3045 3 Teritorija tarp Laisvės, Erfurto, Ţėručio ir Oslo g. 2269 4 Teritorija tarp Erfurto, Ţėručio ir Oslo g. 2180 5 Teritorija tarp Oslo, Šiltnamių k. ir Bukčių g. 1632 8. Naujininkų rajonas 6514 1 Teritorija tarp Dariaus ir Girėno, Šaltkalvių ir Tūkstantmečio g. 2314 2 Teritorija tarp Dariaus ir Girėno, Šaltkalvių ir Prūsų gatvių 922 3 Teritorija tarp Dariaus ir Girėno, Kaminkelio ir Kapsų gatvių 278 4 Teritorija tarp Dariaus ir Girėno, Pelesos ir Kapsų gatvių 3000 9. Pašilaičių rajonas 8590 1 Teritorija tarp Ţemynos g. ţiedo 1597 2 Teritorija tarp Medeinos g. ţiedo 1648 3 Teritorija tarp Gabijos g. ţiedo 1902 4 Teritorija tarp Laisvės, Ukmergės ir Gabijos, Ţemynos g. 2093 5 Teritorija tarp Laisvės, Baltrušaičio, Šeiniaus g. 1350 10. Perkūnkiemio rajonas 4092 1 Teritorija tarp Ukmergės, Pavilionių gatvių 2380 2 Teritorija tarp Giros, Zamenhofo ir Neries gatvių 1712 11. Pilaitės rajonas 6598 1 Teritorija tarp Pilaitės ir Bretkūno gatvių g. 840 2 Teritorija tarp Pilaitės, Tolminkiemio ir Giluţio gatvių 2845 3 Teritorija tarp Pilaitės, Smalinės ir Įsruties gatvių 2913 12. Šeškinės rajonas 12031 1 Teritorija tarp Buivydiškių, Sudervės ir Ąţuolyno gatvių 965 2 Teritorija tarp Laisvės, Buivydiškių, Čiobiškio gatvių 650 3 Teritorija tarp Buivydiškių, Čiobiškio, Dūkštų ir šeškinės gatvių 1803 4 Teritorija tarp Čiobiškio, Musninkų ir Ukmergės g. 1708 5 Teritorija tarp Šeškinės ir Ukmergės g. 102 6 Teritorija tarp Ozo, Buivydiškių, Dūkštų ir Ukmergės g. 2148 7 Teritorija tarp Ozo, Šeškinės, Paberţės ir Gelvonų g. 1472 8 Teritorija tarp Paberţės, Ukmergės ir Gelvonų g. 1964 9 Teritorija uţ Gelvonų gatvės 1219 13. Vilkpėdės rajonas 6594 1 Teritorija tarp Tūkstantmečio, Gerosios vilties, Geleţinio Vilko 1290 2 Teritorija tarp Geleţinio vilko, Gerosios Vilties, Savanorių 3247 3 Teritorija tarp Savanorių, Ţemaitės, Naugarduko 2057 14. Viršuliškių rajonas 5463 1 Teritorija tarp Laisvės, Viršuliškių, Sugiharos g. 1340 2 Teritorija tarp Laisvės, Viršuliškių, Ozo, Justiniškių g. 1816 3 Teritorija tarp Justiniškių, Ozo, Viršuliškių g. 1575 4 Teritorija tarp Laisvės ir Viršuliškių g. 732
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 23 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Eil. Nr. Rajonas, mikrorajonas, kvartalas Esamas butų skaičius Viso butų 15. Ţirmūnų rajonas 14410 1 Teritorija tarp Ţirmūnų, Kareivių ir Neries g. /šiaurinė dalis 2690 2 Teritorija tarp Ţirmūnų, Kareivių, Neries g./ Pietinė dalis 3210 3 Teritorija tarp Ţirmūnų, Šiaurės miestelio, Apkasų ir Minties g. 970 4 Teritorija tarp Ţirmūnų, Minties ir Tuskulėnų g. 4540 5 Teritorija tarp Rinktinės Šeimyniškių ir Tuskulėnų g. 3000 Viso: 121493 1.4. Rekomenduojamos automobilių stovėjimo vietos industrinės statybos gyvenamuosiuose rajonuose Teikiami parkavimo vietų siūlymai Vilniaus miesto daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose rajonuose yra rekomendacinio pobūdţio. Šiuo projektu buvo ieškoma galimybių įrengti pakankamą automobilių stovėjimo vietų skaičių gyventojams esamo rajono ribose. Neţiūrint į tai, kad kiekvienas iš nagrinėjamų industrinės statybos gyvenamųjų rajonų turi savą urbanistinę struktūrą, yra statyti skirtingais metais pagal tuo metu galiojančius planavimo reglamentus, kurie buvo paţymėti esamos padėties analizėje, juos sieja pakankamai daug bendrų dalykų, kurie lemia naujų stovėjimo vietų įrengimo galimybes. Automobilių stovėjimo vietas pagal ţemės nuosavybės teises galima suskirstyti: stovėjimo vietos valstybinėje ţemėje (teritorijose prie daugiaaukščių namų, kurie neturi patvirtintų sklypo ribų ar gatvių raudonųjų linijų zonose) arba privačiose – bendrijų teritorijose. Tai yra labai svarbu galvojant apie papildomas stovėjimo vietų plėtros galimybes. Plėtra valstybinėje ţemėje nesuteikia plėtros iniciatoriams prioriteto prieš kitų automobilių savininkus, t.y. jos išlieka bendro naudojimo nepriklausomai kas jas įrengė. Natūralu, kad tai neskatins daugiaaukščių namų gyventojų uţsiimti stovėjimo vietų plėtra, todėl namų savininkams pirmiausia reikia galvoti apie sklypų formavimą aplink gyvenamąją vietą. Kai kurios bendrijos, atskiri pavieniai namai tai jau yra padarę, tačiau jų dalis yra tai labai maţa. Savivaldybė, disponuojanti valstybine ţeme iš esmės nėra suinteresuota stovėjimo vietų statyba privačių automobilių savininkams. Rekomenduojama stovėjimo vietų plėtra privačių ar bendrijos teritorijoje yra taip pat sudėtinga, nes reikalingas ne tik jų sutikimas, bet ir aiškus suinteresuotumas. Pvz. dauguma poţeminių garaţų jau yra privatizuota, todėl reikalingas jų sutikimas parkuojant automobilius ant jų stogų ar jas rekonstruojant į daugiaaukščius garaţus. Siūlomi ir esami automobilių stovėjimo vietų įrengimo būdai:  A. Esamos ir galimos stovėjimo vietos privaţiavimuose. Tai populiariausias automobilių statymo būdas, nes automobilis yra statomas maksimaliai arčiausiai gyvenamosios vietos – gyventojo namo. Šiuo metu automobiliai privaţiavimuose parkuojami skirtingai: specialiai įrengtose automobilių stovėjimo juostose (statmenai vaţiuojamai daliai arba kampu), vaţiuojamoje dalyje išilgai esamo borto arba akligatvio apsisukimo vietose. Tokia stovėjimo vietų plėtra yra populiariausia, nes yra šalia namų ir pareikalautų maţiausiai sąnaudų, tačiau pakankamai sudėtinga, nes sunku išlaikyti minimalius higieninius atstumus iki gyvenamųjų namų, mokyklų ir darţelių teritorijos. Praktiškai visos šiuo metu stovėjimo vietos išilgai borto šių reikalavimų neišlaiko ir perspektyvai nebuvo rekomenduojamos. Automobilių statymo juostos kai kur taip pat daţnai neišlaiko šių minimalių reikalavimų, tačiau daugelyje vietų buvo paliktos, nes buvo įrengtos ir eksploatuojamos pagal tuo metu galiojančias rekomendacijas ir reikalavimus. Kita vertus, būtų tikslinga įtvirtinti ir stovėjimą išilgai borto, nes stovintys automobiliai atitolina automobilių eismą nuo namo langų bei esamų šaligatvių šalia jų. Stovėjimo vietos akligatvių apsisukimo vietose taip pat buvo paliktos, nes yra visiškai nerealu galvoti, kad, kas nors galėtų „išvalyti“ jas nuo šiuo metu stovinčių automobilių. Atskirai reikėtų iškirti dvigubų automobilių stovėjimo juostų atsiradimą kai kuriuose miesto rajonuose. Tai galima pavadinti šeimos ar kaimynų sublokuotas vietas, kai automobiliai statomi dviguba eile ir tarp vairuotojų egzistuoja susitarimas dėl automobilio panaudojimo pirmumo. Tokio tipo vietos naujai nebuvo planuojamos, tačiau paliktos ten, kur jos jau egzistuoja.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 24 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita  B. Esamos ir galimos stovėjimo vietos vietinėse mikrorajonų gatvėse. Šis automobilių statymo būdas atskiruose rajonuose buvo naudojamas kaip pagrindinis, maţinant stovėjimo vietų skaičių kvartalų viduje. Taip stovėjimo vietos buvo planuojamos Justiniškių, Pilaitės mikrorajonuose, tačiau ne visur šis sumanymas išliko nepakitęs. Pilaitės senuose kvartaluose kiemai išliko „švarūs nuo automobilių“, tačiau kituose rajonuose statomų automobilių skaičius kvartaluose nesumaţėjo. Nesudėtinga įrengti naujas automobilių stovėjimo juostas vietinėse gatvėse, kuriose tarp vaţiuojamosios dalies ir šaligatvių buvo palikta ţalia juosta ir nėra apšvietimo atramų. Priešingu atveju, stovėjimo vietų įrengimas kiek sudėtingesnis, nes reikia naujai pakoreguoti ar perkloti šaligatvius, palikti saleles ties apšvietimo atramomis ir pan. Esant sudėtingai topografinei situacijai galimas atvejis, kad gali prireikti įrengti šlaitus ar atramines sienutes. Gatvėse įrengti stovėjimo vietas yra paprasčiau, nes nesunku išlaikyti atstumus iki gyvenamųjų namų, darţelių ir mokyklų teritorijų. Kartais vietinės gatvės yra taip arti esamų gyvenamųjų namų, kad jų patrauklumas gali būti prilygintas vietų įrengimui privaţiavimuose. Numatant stovėjimo vietas gatvėse buvo atsiţvelgta į šiuo metu stovinčių automobilių tankį. Kaip ir privaţiavimuose, automobilių stovėjimo vietos gali būti fiksuojamos ir vaţiuojamoje dalyje išilgai borto, jei likęs gatvės plotis uţtikrina saugų likusio transporto eismą. Minimalus vietinių gatvių vaţiuojamosios dalies plotis turėtų likti 5,5-6,0 metrai esant dvipusiam eismui ir 3,5 m esant vienpusiam eismui. Parkavimo juostos plotis – 2,0 metrai.  C. Bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės mikrorajono viduje. Egzistuoja galimybė praplėsti kai kurių esamų stovėjimo aikštelių ribas, padidinant vietų skaičių arba tai padaryti pagerinus šių aikštelių geometrinius parametrus. Reikia paţymėti, kad architektai ne visuose gyvenamuosiuose rajonuose sugebėjo nustatyti šių aikštelių optimalias ribas. Pagerinus šių aikštelių esamus geometrinius parametrus galima padidinti jų talpą.  D. Poţeminiai garaţai mikrorajono viduje (paprastai vieno aukšto, tačiau nemaţai yra ir kelių aukštų). Tai viena iš populiariausių automobilių parkavimo būdų, nes automobilis yra saugus, apsaugotas nuo atmosferos padarinių ir galima atlikti nesudėtingą jo remontą ar prieţiūrą ir svarbiausia, - yra visiškai netoli gyvenamosios vietos. Svarbu paţymėti, kad minėti garaţai kartu daţnai atlieka ir sandėlio funkcijas. Nemaţa dalis poţeminių garaţų, pradėjus trūkti stovėjimo vietų buvo kiek unifikuoti ant jų įrengiant mokamas antţemines stovėjimo vietas. Tokių papildomų vietų įrengimą projekto autoriai ir toliau rekomendavo (kur tai nėra įrengta) išlaikant norminius atstumus iki gyvenamųjų namų. Tuose rajonuose, kur trūkstamas vietų skaičius yra labai didelis ir nėra teritorijų naujų vietų įrengimui, būtų tikslinga esamus poţeminius garaţus pakeisti daugiaaukštėmis automobilių saugyklomis ar garaţais. Esant paklausai tai padaryti būtų nesudėtinga, nes esami poţeminiai garaţai ir buvo projektuojami su tikslu, kad augant automobilizacijos lygiui jie galėtų būti rekonstruojami. Tačiau ši strategija, esant menkam ekonominiam pagrindimui, nebuvo realizuota. Racionalus poţeminių garaţų išdėstymas gyvenamuosiuose rajonuose prie maţų atstumų iki gyvenamųjų namų urbanistiniu poţiūriu yra pakankamai tikslingas ir pageidautinas.  E. Saugomos bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės. Minėtas būdas taip pat buvo vienas iš populiariausių automobilių statymo variantų, kuris palaipsniui apleidţia turėtas pozicijas: nemaţa dalis saugomų aikštelių ne tik kad buvo privatizuotos, tačiau ir panaikintos uţstatant jas gyvenamaisiais namais ar kitos paskirties statiniais. Tai ekonomiškai buvo labai naudinga investuotojams panaudojant esamą techninę infrastruktūrą (gatves, inţinerinius tinklus). Dalis šių aikštelių išliko ir jos rekomenduojamos tolimesnei plėtrai, dalį jų panaudojant daugiaaukščių garaţų statybai tose vietose, kur jos gali būti labai patrauklios. Būtų tikslinga, esant dideliam automobilių stovėjimo vietų trūkumui, uţdrausti šių aikštelių tolimesnį uţstatymą, jeigu nenumatomos kompensavimo priemonės.  F. Mūriniai - betoniniai antţeminiai garaţai. Tai anksčiau buvęs populiarus garaţų tipas, kurie atskiruose miesto rajonuose (Vilkpėdė, Naujininkai, Antakalnis) sudaro net atskirus nemaţus masyvus. Urbanistiniu ir estetiniu poţiūriu jie nėra labai pageidauji, tačiau šiame projekte esami garaţai buvo palikti. Nemaţa dalis jų yra netoli gyvenamųjų namų ir todėl gyventojams pakankamai patogūs. Rekomenduojama atskiruose masyvuose, esant ekonominiam pagrindimui bei trūkstant vietos daugiaaukščių garaţų statybai, dalį daugiaaukščių garaţų numatyti šiose vietose.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 25 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita  G. Metalinių garaţų masyvai. Tai šiuo metu vyraujantis garaţų tipas. Jie buvo statomi komunalinėse teritorijose uţ gyvenamųjų rajonų ribų, pagal tuo metu galiojančius reikalavimus. Šio tipo laikinais garaţais buvo uţstatomos ir perspektyvinių gatvių trasos. Jie yra įrengti toli nuo gyvenamosios vietos ir gyventojams yra nepatogūs, nemaţa dalis jų jau yra panaikinti. Jie buvo populiarūs, kol vyravo sovietiniai automobiliai ir vairuotojai juos naudodavo ne tik stovėjimui, bet ir remontui. Jau seniai remontai nėra daromi, todėl jie tapo paprasčiausiais sandėliukais, o gyventojų automobiliai kasdien parkuojami gyvenamųjų rajonų teritorijose. Šiame projekte jie nėra naudojami ir jie palaipsniui turėtų būti panaikinti.  H. Daugiaaukščiai bendro naudojimo garaţai. Tai labai svarbus automobilių statymo sistemos elementas, nes reikalaudamas minimalaus ţemės poreikio uţtikrina kelių šimtų automobilių stovėjimo vietas. Problema yra tai, kad šių garaţų panaudojimo koeficientas yra neaukštas ir neţiūrint maţo jų skaičiaus, dalis jų yra prie uţdarymo ribos pakeičiant jų funkciją. Taip yra dėl to, kad nėra reguliuojamas automobilių stovėjimas gretimose teritorijose.  I. Privatūs bendro naudojimo garaţai ir stovėjimo aikštelės prie prekybos centrų ir kitų visuomeninės paskirties statinių. Didelis skaičius stovėjimo vietų sudaro realias sąlygas statyti privačius gyventojų automobilius nakties metu, kai yra didţiausia stovėjimo vietų paklausa, sudarius tam tikslui atitinkamas sutartis su nurodytomis stovėjimo sąlygomis. Ši sistema būtų gyvybinga tik tuo atveju, jei būtų įvestas privalomas automobilių stovėjimo registravimas. Šiuo metu nemaţa dalis automobilių stovėjimo vietų gyvenamųjų rajonų mikrorajonuose jau neatitinka detaliojo ir techninio projekto sprendinių, nes daugelis yra savavališkai rekonstruotos, nemaţa dalis automobilių statoma ant poţeminių garaţų. Iš dalies natūralu, kad stovėjimo vietos po truputį evoliucionavo, pasikeitus gyventojų poreikiams. Tačiau blogai tai, kad šis procesas buvo beveik nevaldomas ir be jokios vieningos minties, todėl esami rezultatai pakankamai apgailėtini. Gyvenamųjų rajonų aplinka dėl šių nevykusių, nors ir neišvengiamų pasikeitimų ţenkliai pablogėjo: stovėjimo vietos buvo plečiamos stichiškai neaiškiomis kryptimis, naudojamos dangos pagal kiekvieno galimybes. Reikia pripaţinti ir tai, kad gyvenamųjų rajonų stovėjimo vietų planavimui nebuvo skirtas reikiamas dėmesys: daugelio vietų geometriniai parametrai nepagrįstai įmantrūs, neoptimalūs ir netausojantys teritorijos poreikio (planuojant daugelį rajonų nebuvo privačios nuosavybės). Tuo pačiu reikia paţymėti, kad automobilių stovėjimo vietų įrengimą atskiruose rajonuose lėmė tuomet skirtingi sovietiniai planavimo reikalavimai, todėl yra visiškai nerealu galvoti, kad senesniuose rajonuose galima ką nors lengvai pakeisti pagal šiandienos reikalavimus. Toliau pateikiame nagrinėjamų teritorijų planavimo dokumentų, kurių sprendiniais buvo planuojamos automobilių stovėjimo vietos, sąrašą: 1. Vilniaus miesto savivaldybės 84 ha teritorijos Vilkpėdės seniūnijoje schema. Pritarta: 2012m. Balandţio 30d. Įsakymu Nr.30-845; 2. Teritorijos Vilniaus Ţirmūnų seniūnijoje (apie 190ha) tarp Kareivių, Neries, Ţirmūnų, Šeimyniškių, Rinktinės, Tuskulėnų, Kalvarijų, Treinio, Verkiu, Apkasų , Ţukausko gatvių schema. Patvirtinta Administracijos direktoriaus 2012. sausio 7d įsakymu Nr.30-200; 3. Vilniaus miesto teritorijos Verkiu seniūnijos Baltupių schema. Patvirtinta Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012m. įsakymu Nr. 30-200; 4. Vilniaus miesto teritorijos Fabijoniškių seniūnijos (apie 121ha) schema; 5. Vilniaus miesto teritorijos Karoliniškių seniūnijos (apie 220ha) schema; 6. Vilniaus miesto teritorijos Lazdynų seniūnijos (apie 192ha) schema; 7. Vilniaus miesto teritorijos Naujininkų seniūnijos schema; 8. Vilniaus miesto teritorijos 159 ha Šeškinės seniūnijoje schema; 9. Kapitalinių garaţų ir saugojimo aikštelių Vilniuje išdėstymo schema (8 pav.).
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 26 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 8 pav. Esamų, projektuojamų ir siūlomų garaţų bei saugojimo aikštelių išdėstymo schema 1992 m.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 27 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 2009 metais buvo pradėtos nagrinėti papildomos galimos automobilių stovėjimo vietos atskirų seniūnijų gyvenamosiose teritorijose (uţsakymas „Privaţiavimų prie atskirų statinių ir kitų objektų raudonųjų linijų nustatymo Vilniaus miesto schema“, kuris dėl riboto finansavimo liko neuţbaigtas). Atskiros seniūnijos pateikė savo siūlymus, kurie buvo papildomai išanalizuoti šioje rengiamoje galimybių studijoje. Todėl galima teigti, kad iš dalies buvo įvertinti ir seniūnijų siūlymai, todėl papildomai su jais derinti rekomenduojamų automobilių stovėjimo vietų nebūtų tikslo. Aišku siūlymuose vyravo tik tos vietos, kuriose įrengti stovėjimą būtų pigiausia, todėl jos sudarė tik nedidelę dalį reikiamo skaičiaus. Savo siūlymus buvo pateikusios Vilniaus miesto savivaldybės Lazdynų, Verkių, Šeškinės, Pašilaičių, Naujininkų, Vilkpėdės, Karoliniškių, Viršuliškių, Justiniškių, Pilaitės seniūnijos. 1.5. Planuojamas stovėjimo vietų skaičius rajonuose Įvertinus visus galimus faktorius, įtakojančius stovėjimo vietų skaičių, buvo prieita išvados, kad pagal šiuo metu galiojančius STR reikalavimus, esminis rodiklis yra butų skaičius, kuris yra maţiausiai kintantis, lyginant su gyventojų skaičiumi, šeimos dydţiu ar automobilizacijos lygiu. Grafinėje dalyje (Priedas Nr. 1) rodomos automobilių stovėjimo vietos yra orientacinės ir tiksliai nevertina tokių faktorių, kaip inţineriniai tinklai, topografija, šaligatvių pertvarkymas, stovėjimo vietų parkavimo juostose suskaidymas į grupes, apšvietimo atramų, neįgaliųjų vietų įrengimas, medţių ir ţeldynų vertinimas planuojant konkrečias stovėjimo vietas. Tai yra atskiras planavimo uţdavinys, kuris būtų sprendţiamas rengiant techninę dokumentaciją (teritorijų planavimo, geologinius, topografinius planus, techninius projektus). 1.5.1. Antakalnio rajonas Esamas butų skaičius pagal kadastrinius duomenis Antakalnio rajono daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiamas 12 lentelėje. 12 lentelė. Esamas butų skaičius daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose Eil. Nr. Mikrorajonas Esamas butų skaičius Suplanuotas stovėjimo vietų skaičius 1 Teritorija tarp Sluškų, Vileišio, Šilo ir Antakalnio gatvių 550 1408 2 Teritorija tarp Vileišio, Šilo , Antakalnio gatvių 1830 616 3 Teritorija tarp Antakalnio, Rimšos, Nemenčinės pl. gatvių 5410* 4740 Viso: 7790/ 7500* 6764 *Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) ataskaitą uţ 2007-2010 metus, kuriai 2011 m. spalio 12d. Nr.1-258 pritarė Vilniaus miesto savivaldybės taryba parenkant automobilių stovėjimo vietas reikia vadovautis ataskaitos pagrindinių išvadų 7.4 punkte nurodytomis rekomendacijomis. Šių rekomendacijų 7.4.8 punkte patvirtintose zonose dalis 1 ir 3 Antakalnio mikrorajonų priklauso 1 zonai, kuriose norminis stovėjimo vietų skaičius maţinamas koeficientu 0,75. Planuojamas automobilių stovėjimo vietų skaičius Antakalnio mikrorajonuose pateikiamas 13 lentelėje.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 28 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 13 lentelė. Planuojamas automobilių stovėjimo vietų skaičius Antakalnio mikrorajonuose. Eil. Nr. Mikrorajonas Suplanuotas parkavimo vietų skaičius Papildomai reikalingas vietų skaičius 1 Teritorija tarp Sluškų, Vileišio, Šilo ir Antakalnio gatvių g. - poţeminis garaţas - mūriniai 1a garaţai / 7vnt. - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - bendro naudojimo aikštelė/ ţiedinė sankryţa, Antakalnio g. - parkavimo juosta prie gatvės / Vileišio -aikštelė ant poţeminio garaţo 18+105+28 104 770 111+77 164 31 2 Teritorija tarp Vileišio, Šilo , Antakalnio gatvių: - mūriniai 1a garaţai / - daugiaaukščiai garaţai/ - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių 6 610 3 Teritorija tarp Antakalnio, Rimšos, Nemenčinės pl. gatvių: - poţeminis garaţas / 11vnt. - privati bendro naudojimo aikštelė prie PC, kitų objektų - aikštelė ant poţeminės aikštelės/ - saugoma aikštelė / - mūriniai 1a garaţai /18vnt. - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - parkavimo juosta prie gatvės/ Klinikų, Smėlio, Šilo, Grybo - bendro naudojimo aikštelė/ Ţolyno g., Grybo g./5vnt. - daugiaaukštis garaţas 292 50 86 120 903 2657 105+54+66 155+52 200 500 *Naujai pastatytuose namuose automobilių stovėjimo vietos yra įrengtos garaţuose po namais ir į bendrą sąrašą nėra įtrauktos. Suplanuotos naujai įrengti ir siūlomos rekonstruoti automobilių stovėjimo vietos antţeminėje Antakalnio rajono dalyje sudaro apie 1413 vietų (1 mikrorajone – 372 vietos, 2 mikrorajone – 160 vietų; 3 mikrorajone – 881 vieta). Planuojamas automobilių vietų skaičius praplečiant esamas juostas ar aikšteles šalia privaţiavimų pakankamo efekto neduoda ir trūkstamas vietų skaičius sudaro apie 9,8% arba apie 740 automobilių stovėjimo vietų. Antţeminiai mūriniai garaţai sudaro apie 15,0%. Įvertinant tai, kad Antakalnyje yra nemaţai naujos gyvenamosios statybos namų galima priimti, kad trūkstamas vietų skaičius sudaro apie 500 vietų. Papildomas automobilių stovėjimo vietų skaičius numatomas šiaurinėje Antakalnio rajono dalyje prie Nemenčinės-Antakalnio g. transporto mazgo. Rasti daugiaaukštėms automobilių stovėjimo aikštelėms kitą vietą būtų pakankamai sunku, nes Antakalnio rajonas yra išskirtinėse gamtinėse sąlygose. Antakalnio rajono automobilių stovėjimo vietų pasiskirstymas pagal automobilių stovėjimo būdus pateikiamas 9 pav.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 29 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 9 pav. Antakalnio rajono automobilių stovėjimo vietos pagal automobilių stovėjimo būdą 1.5.2. Baltupių rajonas Esamas butų skaičius pagal kadastrinius duomenis Baltupių rajono daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiamas 14 lentelėje. 14 lentelė. Esamas butų skaičius Baltupių rajono daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose Eil. Nr. Mikrorajonas Esamas butų skaičius Suplanuotas stovėjimo vietų skaičius 1 Teritorija prie Kalvarijų gatvės 752 864 2 Teritorija šiauriau Didlaukio gatvės 984 884 3 Teritorija piečiau Didlaukio gatvės 1470 807 Viso: 3206 2555 Planuojamas stovėjimo vietų skaičius Baltupių mikrorajonuose pateikiamas 15 lentelėje. 15 lentelė. Planuojamas stovėjimo vietų skaičius Baltupių mikrorajonuose. Eil. Nr. Mikrorajonas Suplanuotas parkavimo vietų skaičius Papildomai reikalingas vietų skaičius 1 Teritorija prie Kalvarijų gatvės: - poţeminis garaţas - aikštelė ant poţeminio garaţo/ - privati bendro naudojimo aikštelė prie PC, kitų objektų - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - mūrinis garaţas 30+8 29 75 673 25+24 2 Teritorija šiauriau Didlaukio gatvės: - poţeminis garaţas / - saugoma aikštelė / - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - bendro naudojimo aikštelė - parkavimo juosta prie Didlaukio g. -daugiaaukštis garaţas 30+30+28 200 473 25 98 300 3 Teritorija piečiau Didlaukio gatvės g.: - poţeminis garaţas / - bendro naudojimo aikštelė 30 38 4,037 1,013 0 120 117 443 596 388 50 0 500 1,000 1,500 2,000 2,500 3,000 3,500 4,000 4,500 Parkavimo juosta ar aikštelė prie privaţiavimų Antţeminis mūrinis garaţas Daugiaaukštis garaţas Saugoma parkavimo aikštelė Aikštelė ant poţeminio garaţo Poţeminis garaţas Parkavimo juosta prie gatvės Antţeminė bendro naudojimo aikštelė Antţeminė aikštelė prie PC
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 30 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Eil. Nr. Mikrorajonas Suplanuotas parkavimo vietų skaičius Papildomai reikalingas vietų skaičius - aikštelė ant poţeminės aikštelės/ - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - parkavimo juosta gatvėje / Didlaukio, Baltupio - daugiaaukštis garaţas 35 572 99+33 300 *Naujai pastatytuose namuose stovėjimo vietos yra įrengtos garaţuose po namais ir į bendrą sąrašą nėra įtrauktos. Baltupių rajono automobilių stovėjimo vietų pasiskirstymas pagal automobilių stovėjimo būdus pateikiamas 10 pav. 10 pav. Baltupių rajono automobilių stovėjimo vietos pagal automobilių stovėjimo būdą. Suplanuotos naujai įrengti ir siūlomos rekonstruoti automobilių stovėjimo vietos antţeminėje Baltupių rajono dalyje sudaro apie 760 vietų (1 mikrorajone – 162 vietos, 2 mikrorajone - 276 vietų; 3 mikrorajone – 325 vieta). Planuojamas automobilių vietų skaičius praplečiant esamas juostas ar aikšteles šalia privaţiavimų neuţtikrina reikiamo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus rajone. Trūkstamas vietų skaičius siekia 25,5% arba 650 vietų. Problema galėtų būti sprendţiama statant daugiaaukštes ASV aikšteles. Papildomai numatomos daugiaaukščiai automobilių stovėjimo garaţai:  1 mikrorajono šiaurinėje dalyje panaudojant esamą poţeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir dalį saugomos aikštelės-300 vietų;  3 mikrorajono pietinėje dalyje -300 vietų. 1.5.3. Fabijoniškių rajonas Esamas butų skaičius pagal kadastrinius duomenis Fabijoniškių rajono daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiamas 16 lentelėje. 16 lentelė. Esamas butų skaičius daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose. Eil. Nr. Mikrorajonas Esamas butų skaičius Suplanuotas stovėjimo vietų skaičius 1 Teritorija tarp Stanevičiaus ir Didlaukio g. 1212 834 2 Teritorija tarp Stanevičiaus, Fabijoniškių ir Ateities gatvių 5002 4792 3 Teritorija tarp Ateities, Giros, Ţadeikos g. 695 697 4 Teritorija tarp Ţadeikos Neries, Giros ir Gedvydţių 2837 2222 1,718 49 0 200 64 156 230 63 75 0 200 400 600 800 1,000 1,200 1,400 1,600 1,800 2,000 Parkavimo juosta ar aikštelė prie privaţiavimų Antţeminis mūrinis garaţas Daugiaaukštis garaţas Saugoma parkavimo aikštelė Aikštelė ant poţeminio garaţo Poţeminis garaţas Parkavimo juosta prie gatvės Antţeminė bendro naudojimo aikštelė Antţeminė aikštelė prie PC
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 31 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita g. 5 Teritorija tarp Neries Gedvydţių ir Giros g. 1658 2082 Viso: 11404 10627 Planuojamas stovėjimo vietų skaičius Fabijoniškių mikrorajonuose pateikiamas 17 lentelėje. 17 lentelė. Planuojamas stovėjimo vietų skaičius Fabijoniškių mikrorajonuose. Eil. Nr. Mikrorajonas Suplanuotas parkavimo vietų skaičius Papildomai reikalingas vietų skaičius 1 Teritorija tarp Stanevičiaus ir Didlaukio g.: - privati bendro naudojimo aikštelė prie PC Jovaras - antţeminė bendro naudojimo aikštelė/ buvęs VT ţiedas - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - daugiaaukštis garaţas/ 68 62 704 380 2 Teritorija tarp Stanevičiaus, Fabijoniškių ir Ateities gatvių: - poţeminis garaţas /12vnt. - daugiaaukščiai garaţai/ 3vnt. - miesto bendro naudojimo aikštelė/ - privati bendro naudojimo aikštelė/ - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - aikštelė ant poţeminio garaţo/ 8vnt. - saugoma aikštelė - mūrinis garaţas - parkavimo juosta prie gatvės / Fabijoniškių 696 670 220 240 2148 502 90 34 192 3 Teritorija tarp Ateities, Giros, Ţadeikos g.: - poţeminis garaţas / - privati bendro naudojimo aikštelė prie PC, kitų objektų - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - parkavimo juosta prie gatvės/ - bendro naudojimo aikštelė/ - daugiaaukštis garaţas 67+197 385 48 4 Teritorija tarp Ţadeikos Neries, Giros ir Gedvydţių g.: - poţeminis garaţas / - privati bendro naudojimo aikštelė prie PC, kitų objektų - aikštelė ant poţeminio garaţo - mūriniai 1a garaţai /. - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - daugiaaukštis garaţas 45+35 440 32+53+80 37+70 1230 200 5 Teritorija tarp Neries Gedvydţių ir Giros g.: - poţeminis garaţas / - privati bendro naudojimo aikštelė prie PC, kitų objektų - mokama aikštelė / - mūriniai 1a garaţai /4vnt. - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių 40 272 160 185 785
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 32 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Eil. Nr. Mikrorajonas Suplanuotas parkavimo vietų skaičius Papildomai reikalingas vietų skaičius - daugiaaukštis garaţas - aikštelė ant garaţo - parkavimo juosta prie gatvės /L.Giros 200+300 44 96 *Naujai pastatytuose namuose stovėjimo vietos yra įrengtos garaţuose po namais ir į bendrą sąrašą nėra įtrauktos.  Suplanuotos naujai įrengti ir siūlomos rekonstruoti automobilių stovėjimo vietos antţeminėje Fabijoniškių rajono dalyje sudaro apie 2226 vietų (1 mikrorajone – 291 vieta, 2 mikrorajone – 1005 vietos; 3 rajono centre – 60 vietų, 4 mikrorajone – 580 vietų, 5 mikrorajone - 290 vietų). Planuojamas automobilių vietų skaičius praplečiant esamas juostas ar aikšteles šalia privaţiavimų davė pakankamą efektą ir trūkstamų vietų skaičius siekia 6,8% arba apie 780 stovėjimo vietų. Tačiau būtina paţymėti, kad nemaţą dalį stovėjimo vietų rajone sudaro vietos prie prekybos centrų ar kitų bendro naudojimo visuomeninių ar komercinių pastatų. Papildomai numatomi daugiaaukščiai garaţai:  - 1 mikrorajono šiaurinėje dalyje išnaudojant esamą reljefą prie miško -380 vietų;  - 2 mikrorajono pietinėje dalyje prie Šiaurinės gatvės -400 vietų. Fabijoniškių rajono automobilių stovėjimo aikštelių pasiskirstymas pagal aikštelių tipus pateikiamas 11 pav. 11 pav. Fabijoniškių rajono automobilių stovėjimo vietos pagal automobilių stovėjimo būdą 1.5.4. Jeruzalės rajonas Esamas butų skaičius pagal kadastrinius duomenis Jeruzalės rajono daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiamas 18 lentelėje. 5,252 326 1,370 250 711 816 288 330 1,284 0 1,000 2,000 3,000 4,000 5,000 6,000 Parkavimo juosta ar aikštelė prie privaţiavimų Antţeminis mūrinis garaţas Daugiaaukštis garaţas Saugoma parkavimo aikštelė Aikštelė ant poţeminio garaţo Poţeminis garaţas Parkavimo juosta prie gatvės Antţeminė bendro naudojimo aikštelė Antţeminė aikštelė prie PC
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 33 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 18 lentelė. Esamas butų skaičius daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose. Eil. Nr. Mikrorajonas Esamas butų skaičius Suplanuotas stovėjimo vietų skaičius 1 Teritorija tarp Ateities, Jeruzalės, Rugių ir Maumedţių g. 969 1132 2 Teritorija tarp Maumedţių, Rugių, Ateities, Baltupio g. 856 749 3 Teritorija tarp Jeruzalės, Rugių, Maumedţių, Mokyklos g. 1134 1080 4 Teritorija tarp Mokyklos, Maumedţių, Baltupio, Rugių g. 335 295 Viso: 3294 3256 Planuojamas stovėjimo vietų skaičius Jeruzalės mikrorajonuose pateikiamas 19 lentelėje. 19 lentelė. Planuojamas stovėjimo vietų skaičius Jeruzalės mikrorajonuose. Eil. Nr. Mikrorajonas Suplanuotas parkavimo vietų skaičius Papildomai reikalingas vietų skaičius 1 Teritorija tarp Ateities, Jeruzalės, Rugių ir Maumedţių g.: - poţeminis garaţas - parkavimo juosta prie gatvės/ Bitininkų, Maumedţių - privati bendro naudojimo aikštelė prie PC, kitų objektų - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - saugoma aikštelė/ 86+173 180 443 250 2 Teritorija tarp Maumedţių, Rugių, Ateities, Baltupio g.: - poţeminis garaţas / - aikštelė ant poţeminio garaţo/ - miesto bendro naudojimo aikštelė/ - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - parkavimo juosta prie gatvės/ Aviţų, Rugių 65 75 52 440 82+35 3 Teritorija tarp Jeruzalės, Rugių, Maumedţių, Mokyklos g.: - poţeminis garaţas / - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - parkavimo juosta prie gatvės/ Mokyklos, Braškių, Maumedţių, Bitininkų - daugiaaukštis garaţas 50+60 419 34+91+171 30 225 4 Teritorija tarp Mokyklos, Maumedţių, Baltupio, Rugių 22
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 34 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Eil. Nr. Mikrorajonas Suplanuotas parkavimo vietų skaičius Papildomai reikalingas vietų skaičius g.: - garaţas; - antţeminės aikštelės ir juostos prie privaţiavimų; 273 *Naujai pastatytuose namuose stovėjimo vietos yra įrengtos garaţuose po namais ir į bendrą sąrašą nėra įtrauktos. Jeruzalės rajono automobilių stovėjimo aikštelių pasiskirstymas pagal aikštelių tipus pateikiamas 9 pav. 12 pav. Jeruzalės rajono automobilių stovėjimo vietos pagal automobilių stovėjimo būdą. Suplanuotos naujai įrengti ir siūlomos rekonstruoti automobilių stovėjimo vietos antţeminėje Jeruzalės rajono dalyje sudaro apie 417 vietų (1 mikrorajone – 0 vietų, 2 mikrorajone - 190 vietų; 3 mikrorajone – 171 vieta, 4 mikrorajone – 56 vietos). Bendras planuojamas automobilių vietų skaičius praplečiant esamas juostas ar aikšteles šalia privaţiavimų, gatvių ar ant poţeminių aikštelių uţtikrina reikiamą automobilių stovėjimo vietų skaičių rajone. Didelis stovėjimo vietų skaičius numatytas prie vietinių gatvių ir siekia apie 21,5 procento. Papildomas automobilių stovėjimo vietų skaičius rajone nėra numatomas, nes rajone yra daug naujos statybos gyvenamųjų namų, kurie papildomai turi stovėjimo vietas po namais, kurios skaičiavimuose nėra priimtos. 1.5.5. Justiniškių rajonas Esamas butų skaičius pagal kadastrinius duomenis daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiamas 20 lentelėje. 20 lentelė. Esamas butų skaičius daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose Eil. Nr. Mikrorajonas Esamas butų skaičius Suplanuotas stovėjimo vietų skaičius 1 Teritorija tarp Ozo, Justiniškių ir Lūţių g. 1036 1028 2 Teritorija tarp Taikos, Lūţių, Justiniškių ir Rygos g. 1580 1323 3 Teritorija tarp Vakarinės, Rygos, Taikos g. 983 668 4 Teritorija tarp Rygos, Taikos, Justiniškių g. 1764 1320 5 Teritorija tarp Talino, Rygos, Taikos ir Šiaurinės g. 1574 1628 6 Teritorija tarp Rygos, Taikos ir Justiniškių g. 1837 1385 7 Teritorija tarp Taikos, Laisvės 1047 1046 1,575 22 225 250 75 175 702 52 180 0 200 400 600 800 1,000 1,200 1,400 1,600 1,800 Parkavimo juosta ar aikštelė prie privaţiavimų Antţeminis mūrinis garaţas Daugiaaukštis garaţas Saugoma parkavimo aikštelė Aikštelė ant poţeminio garaţo Poţeminis garaţas Parkavimo juosta prie gatvės Antţeminė bendro naudojimo aikštelė Antţeminė aikštelė prie PC
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 35 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Eil. Nr. Mikrorajonas Esamas butų skaičius Suplanuotas stovėjimo vietų skaičius ir Šiaurinės g. Viso: 9821 8398 Planuojamas stovėjimo vietų skaičius Justiniškių mikrorajonuose pateikiamas 21 lentelėje. 21 lentelė. Planuojamas stovėjimo vietų skaičius Justiniškių mikrorajonuose. Eil. Nr. Mikrorajonas Suplanuotas parkavimo vietų skaičius Papildomai reikalingas vietų skaičius 1 Teritorija tarp Ozo, Justiniškių ir Lūţių g.: - poţeminis garaţas - saugoma aikštelė/ - aikštelė ant poţeminio garaţo - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - daugiaaukštis garaţas/ 3x50+25+28 155 30+50+55 535 500 2 Teritorija tarp Taikos, Lūţių, Justiniškių ir Rygos g.: - poţeminis garaţas /4vnt. - privati bendro naudojimo aikštelė/ - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - aikštelė ant poţeminio garaţo - parkavimo juosta prie gatvės / Taikos 183 85 764 163 128 3 Teritorija tarp Vakarinės, Rygos, Taikos g.: - poţeminis garaţas / - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių -juosta prie gatvės / Taikos - Daugiaaukštis garaţas / ekraninė sienutė 40 485 143 500 4 Teritorija tarp Rygos, Taikos, Justiniškių g.: - poţeminis garaţas / - aikštelė ant poţeminio garaţo - parkavimo juosta šalia gatvės/ Taikos, Rygos, Justiniškių - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - bendro naudojimo aikštelė 30+35+28 28+44+32 196+75+83 741 28 5 Teritorija tarp Talino, Rygos, Taikos ir Šiaurinės g: - poţeminis garaţas / - aikštelė ant poţeminės 30 33 120+120+84
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste
Automobilių statymas Vilniaus mieste

Recommended

Telsiu+rajono+savivaldybes+turizmo+pletros+strategija
Telsiu+rajono+savivaldybes+turizmo+pletros+strategijaTelsiu+rajono+savivaldybes+turizmo+pletros+strategija
Telsiu+rajono+savivaldybes+turizmo+pletros+strategijaTomas Lapienis
 
Kretingos miesto vps
Kretingos miesto vpsKretingos miesto vps
Kretingos miesto vpssnieguole4455
 
Reference lt-main (1)
Reference lt-main (1)Reference lt-main (1)
Reference lt-main (1)Kamilė Butkevičiūtė
 
Hera projektas
Hera projektasHera projektas
Hera projektasKamilė Butkevičiūtė
 
Galimybiu studija lt apie nevyriausybines organizacijas
Galimybiu studija lt apie nevyriausybines organizacijasGalimybiu studija lt apie nevyriausybines organizacijas
Galimybiu studija lt apie nevyriausybines organizacijasvalentina valentina
 
Automobilių statymas Vilniaus mieste Vilkpėdės rajone
Automobilių statymas Vilniaus mieste Vilkpėdės rajoneAutomobilių statymas Vilniaus mieste Vilkpėdės rajone
Automobilių statymas Vilniaus mieste Vilkpėdės rajoneVilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Automobilių statymas Vilniaus mieste Šeškinės rajone
Automobilių statymas Vilniaus mieste Šeškinės rajoneAutomobilių statymas Vilniaus mieste Šeškinės rajone
Automobilių statymas Vilniaus mieste Šeškinės rajoneVilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Automobilių statymas Vilniaus mieste Pilaitės rajone
Automobilių statymas Vilniaus mieste Pilaitės rajoneAutomobilių statymas Vilniaus mieste Pilaitės rajone
Automobilių statymas Vilniaus mieste Pilaitės rajoneVilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 

Recommended

Telsiu+rajono+savivaldybes+turizmo+pletros+strategija
Telsiu+rajono+savivaldybes+turizmo+pletros+strategijaTelsiu+rajono+savivaldybes+turizmo+pletros+strategija
Telsiu+rajono+savivaldybes+turizmo+pletros+strategijaTomas Lapienis
 
Kretingos miesto vps
Kretingos miesto vpsKretingos miesto vps
Kretingos miesto vpssnieguole4455
 
Reference lt-main (1)
Reference lt-main (1)Reference lt-main (1)
Reference lt-main (1)Kamilė Butkevičiūtė
 
Hera projektas
Hera projektasHera projektas
Hera projektasKamilė Butkevičiūtė
 
Galimybiu studija lt apie nevyriausybines organizacijas
Galimybiu studija lt apie nevyriausybines organizacijasGalimybiu studija lt apie nevyriausybines organizacijas
Galimybiu studija lt apie nevyriausybines organizacijasvalentina valentina
 
Automobilių statymas Vilniaus mieste Vilkpėdės rajone
Automobilių statymas Vilniaus mieste Vilkpėdės rajoneAutomobilių statymas Vilniaus mieste Vilkpėdės rajone
Automobilių statymas Vilniaus mieste Vilkpėdės rajoneVilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Automobilių statymas Vilniaus mieste Šeškinės rajone
Automobilių statymas Vilniaus mieste Šeškinės rajoneAutomobilių statymas Vilniaus mieste Šeškinės rajone
Automobilių statymas Vilniaus mieste Šeškinės rajoneVilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Automobilių statymas Vilniaus mieste Pilaitės rajone
Automobilių statymas Vilniaus mieste Pilaitės rajoneAutomobilių statymas Vilniaus mieste Pilaitės rajone
Automobilių statymas Vilniaus mieste Pilaitės rajoneVilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Vilnius logic: what makes Vilnius "Vilnius"
Vilnius logic: what makes Vilnius "Vilnius"Vilnius logic: what makes Vilnius "Vilnius"
Vilnius logic: what makes Vilnius "Vilnius"Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Bukčiai 2014 09 17
Bukčiai 2014 09 17Bukčiai 2014 09 17
Bukčiai 2014 09 17Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Vilniuje nauji pavadinimai suteikti 10-iai bevardžių gatvių
Vilniuje nauji pavadinimai suteikti 10-iai bevardžių gatviųVilniuje nauji pavadinimai suteikti 10-iai bevardžių gatvių
Vilniuje nauji pavadinimai suteikti 10-iai bevardžių gatviųVilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Zalatoriaus a4
Zalatoriaus a4Zalatoriaus a4
Zalatoriaus a4Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Vaidilutes a4
Vaidilutes a4Vaidilutes a4
Vaidilutes a4Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Raipolio a4
Raipolio a4Raipolio a4
Raipolio a4Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Kaltanenu keitimai a4
Kaltanenu keitimai a4Kaltanenu keitimai a4
Kaltanenu keitimai a4Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Kaltanenu a4 mxd
Kaltanenu a4 mxdKaltanenu a4 mxd
Kaltanenu a4 mxdVilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Gimzausko a4
Gimzausko a4Gimzausko a4
Gimzausko a4Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Augustu a4 mxd
Augustu a4 mxdAugustu a4 mxd
Augustu a4 mxdVilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Anupriskiu a4
Anupriskiu a4Anupriskiu a4
Anupriskiu a4Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Ajeru a4
Ajeru a4Ajeru a4
Ajeru a4Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Abromiskiu a4
Abromiskiu a4Abromiskiu a4
Abromiskiu a4Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Umiastovskienes a4
Umiastovskienes a4Umiastovskienes a4
Umiastovskienes a4Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Zalatoriaus gatvė
Zalatoriaus gatvėZalatoriaus gatvė
Zalatoriaus gatvėVilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Vaidilutės gatvė
Vaidilutės gatvėVaidilutės gatvė
Vaidilutės gatvėVilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Umiastovskienės gatvė
Umiastovskienės gatvėUmiastovskienės gatvė
Umiastovskienės gatvėVilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Raipolio gatvė
Raipolio gatvėRaipolio gatvė
Raipolio gatvėVilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Kaltanėnų gatvė 2
Kaltanėnų gatvė 2Kaltanėnų gatvė 2
Kaltanėnų gatvė 2Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Gimžausko gatvė
Gimžausko gatvėGimžausko gatvė
Gimžausko gatvėVilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 

More Related Content

More from Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality

More from Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality (20)

Vilnius logic: what makes Vilnius "Vilnius"
Vilnius logic: what makes Vilnius "Vilnius"Vilnius logic: what makes Vilnius "Vilnius"
Vilnius logic: what makes Vilnius "Vilnius"
 
Bukčiai 2014 09 17
Bukčiai 2014 09 17Bukčiai 2014 09 17
Bukčiai 2014 09 17
 
Vilniuje nauji pavadinimai suteikti 10-iai bevardžių gatvių
Vilniuje nauji pavadinimai suteikti 10-iai bevardžių gatviųVilniuje nauji pavadinimai suteikti 10-iai bevardžių gatvių
Vilniuje nauji pavadinimai suteikti 10-iai bevardžių gatvių
 
Zalatoriaus a4
Zalatoriaus a4Zalatoriaus a4
Zalatoriaus a4
 
Vaidilutes a4
Vaidilutes a4Vaidilutes a4
Vaidilutes a4
 
Raipolio a4
Raipolio a4Raipolio a4
Raipolio a4
 
Kaltanenu keitimai a4
Kaltanenu keitimai a4Kaltanenu keitimai a4
Kaltanenu keitimai a4
 
Kaltanenu a4 mxd
Kaltanenu a4 mxdKaltanenu a4 mxd
Kaltanenu a4 mxd
 
Gimzausko a4
Gimzausko a4Gimzausko a4
Gimzausko a4
 
Augustu a4 mxd
Augustu a4 mxdAugustu a4 mxd
Augustu a4 mxd
 
Anupriskiu a4
Anupriskiu a4Anupriskiu a4
Anupriskiu a4
 
Ajeru a4
Ajeru a4Ajeru a4
Ajeru a4
 
Abromiskiu a4
Abromiskiu a4Abromiskiu a4
Abromiskiu a4
 
Umiastovskienes a4
Umiastovskienes a4Umiastovskienes a4
Umiastovskienes a4
 
Zalatoriaus gatvė
Zalatoriaus gatvėZalatoriaus gatvė
Zalatoriaus gatvė
 
Vaidilutės gatvė
Vaidilutės gatvėVaidilutės gatvė
Vaidilutės gatvė
 
Umiastovskienės gatvė
Umiastovskienės gatvėUmiastovskienės gatvė
Umiastovskienės gatvė
 
Raipolio gatvė
Raipolio gatvėRaipolio gatvė
Raipolio gatvė
 
Kaltanėnų gatvė 2
Kaltanėnų gatvė 2Kaltanėnų gatvė 2
Kaltanėnų gatvė 2
 
Gimžausko gatvė
Gimžausko gatvėGimžausko gatvė
Gimžausko gatvė
 

Automobilių statymas Vilniaus mieste

  • 1. Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013 m. sausio 7 d. Versija 2.00 SĮ „Vilniaus planas“
  • 2. Turinys Santrauka.....................................................................................................................................................................4 Įvadas .........................................................................................................................................................................12 1. Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo analizė..........................................................................14 1.1. Vilniaus miesto automobilizacijos lygis ................................................................................................14 1.2. Automobilių stovėjimo vietų planavimo reikalavimai...........................................................................15 1.2.1. Bendrosios nuostatos...................................................................................................................15 1.2.2. Poreikio nustatymas....................................................................................................................15 1.3. Gyventojų ir butų skaičius nagrinėjamuose daugiaaukščiuose rajonuose .............................................20 1.4. Rekomenduojamos automobilių stovėjimo vietos industrinės statybos gyvenamuosiuose rajonuose...23 1.5. Planuojamas stovėjimo vietų skaičius rajonuose...................................................................................27 1.5.1. Antakalnio rajonas ......................................................................................................................27 1.5.2. Baltupių rajonas ..........................................................................................................................29 1.5.3. Fabijoniškių rajonas....................................................................................................................30 1.5.4. Jeruzalės rajonas .........................................................................................................................32 1.5.5. Justiniškių rajonas.......................................................................................................................34 1.5.6. Karoliniškių rajonas....................................................................................................................37 1.5.7. Lazdynų rajonas..........................................................................................................................40 1.5.8. Naujininkų rajonas......................................................................................................................42 1.5.9. Pašilaičių rajonas ........................................................................................................................44 1.5.10. Perkūnkiemio rajonas (su S.Neries kvartalu)..............................................................................45 1.5.11. Pilaitės rajonas ............................................................................................................................47 1.5.12. Šeškinės rajonas..........................................................................................................................48 1.5.13. Vilkpėdės rajonas........................................................................................................................51 1.5.14. Viršuliškių rajonas ......................................................................................................................53 1.5.15. Ţirmūnų rajonas..........................................................................................................................55 1.6. Analizės išvados ....................................................................................................................................57 1.7. Automobilių stovėjimo vietų plėtros techniniai modeliai miesto daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose rajonuose...................................................................................................................................60 2. Papildomų automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo alternatyvų analizė ...............................................64 2.1. Alternatyvų įgyvendinimo būdai ...........................................................................................................65 2.1.1. Viešojo sektoriaus įgyvendinimo būdas......................................................................................66 2.1.2. Privataus sektoriaus įgyvendinimo būdas ...................................................................................66 2.1.3. Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdas .....................................................................67 2.2. Finansinė alternatyvų analizė.................................................................................................................69 2.2.1. Finansinio modelio sudarymas....................................................................................................69 2.2.2. Finansinio modelio prielaidos.....................................................................................................70 2.3. Rizikos vertinimas ir pasiskirstymas tarp Savivaldybės ir privataus sektoriaus....................................78 2.4. Projekto alternatyvų finansinė analizė pagal skirtingus įgyvendinimo būdus.......................................84 2.4.1. ASV plėtra vykdoma vienu metu visame gyvenamajame rajone................................................84 2.4.2. ASV plėtra vykdoma gyventojų prašymu...................................................................................88 2.5. Mokėjimo mechanizmai VPSP būdo atveju ..........................................................................................88
  • 3. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 3 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 3. Rekomenduojama įgyvendinti alternatyva ir stebėsenos modelis..............................................................91 3.1. Rekomenduojama įgyvendinti alternatyva ............................................................................................91 3.2. Stebėsenos modelis VPSP būdo atveju..................................................................................................93 4. „Ţaliojo“ miesto vizijos alternatyva .............................................................................................................95 5. Automobilizacijos lygio reguliavimo priemonės..........................................................................................96 5.1. Automobilio mokestis (aplinkos/ekologinis).........................................................................................99 5.2. Vietinė rinkliava uţ ASV.......................................................................................................................99 6. Išvados ir rekomendacijos ...........................................................................................................................101 7. Priedas Nr. 1. Finansinės analizės skaičiavimai.........................................................................................106 8. Priedas Nr. 2. Grafinė dalis .........................................................................................................................109
  • 4. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 4 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Santrauka Esamos padėties analizės metu nustatyta, kad industrinės statybos gyvenamuosiuose rajonuose (toliau – gyvenamuosiuose rajonuose) yra statoma 119,3 tūkst. lengvųjų automobilių, kurių 75,1 tūkst. (63%) statomi statybos techninius reglamentus (toliau – STR) atitinkančiose automobilių stovėjimo vietose (toliau – ASV) ir 44,2 tūkst. (37%) – automobilių stovėjimui nepritaikytose vietose. Įvertinus esamas ir reikalingas įrengti ASV, maţiausias ASV trukumas yra Perkūnkiemio, Jeruzalės ir Pašilaičių gyvenamuosiuose rajonuose, didţiausias (daugiau nei 33%) – senos statybos Lazdynų, Ţirmūnų, Vilkpėdės ir Naujininkų bei sąlyginai naujesnės statybos – Šeškinės gyvenamajame rajone (1 pav.). 1 pav. Pagal STR reikalavimus įrengtos ir reikalingos naujos ASV Atsiţvelgiant į automobilizacijos lygio kitimo tendencijas, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamam bei ateityje planuojamam ASV poreikiui patenkinti, projekto autoriai atliko ASV įrengimo galimybių analizę, išskirdami esamus ir siūlomus ASV įrengimo būdus:  esamos ir galimos ASV privaţiavimuose;  esamos ir galimos ASV vietinėse mikrorajonų gatvėse;  bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės mikrorajono viduje;  poţeminiai garaţai mikrorajono viduje;  saugomos bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės;  mūriniai – betoniniai antţeminiai garaţai;  metalinių garaţų masyvai;  daugiaaukščiai bendro naudojimo garaţai;  privatūs bendro naudojimo garaţai ir stovėjimo aikštelės prie prekybos centrų ir kitų visuomeninės paskirties statinių. Atlikus ASV įrengimo galimybių analizę nustatyta, kad pagal STR reikalavimus maksimaliai galima įrengti 23,7 tūkst. naujų ASV. Tačiau įrengus minėtas ASV, esamas ASV poreikis būtų patenkintas nepilnai – 83,4% (2 pav.). 58.3% 61.1% 40.7% 53.1% 76.2% 96.7% 76.7% 50.7% 43.6% 66.6% 62.9% 86.2% 73.7% 56.0% 71.3% 41.7% 38.9% 59.3% 46.9% 23.8% 3.3% 23.3% 49.3% 56.4% 33.4% 37.1% 13.8% 26.3% 44.0% 28.7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Ţirmūnai Viršuliškės Vilkpėdė Šeškinė Pilaitė Perkūnkiemis Pašilaičiai Naujininkai Lazdynai Karoliniškės Justiniškės Jeruzalė Fabijoniškės Baltupiai Antakalnis Pagal STR reikalavimus įrengtos ASV,% Reikalingos naujos ASV,%
  • 5. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 5 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 2 pav. ASV trūkumas, įrengus visas leistinas pagal STR reikalavimus ASV Svarbu paţymėti, kad nustatytas ASV trūkumas yra teorinis, taip pat pakankamai didelė gyventojų dalis, net ir įrengus papildomas ASV, gali nekeisdami savo įpročių statyti automobilius privaţiavimų vaţiuojamoje dalyje, t.y. paţeidţiant STR reikalavimus. Nustatyta, kad automobilių statomų paţeidţiant STR ir higienos normų reikalavimus dalis, nevertinant 9% automobilių stovinčių ant šaligatvių ir ţeldinių, sudaro 24% ir daugiau. Prognozuojama, kad sumaţinus higienos normose nurodytus atstumus iki gyvenamųjų namų, taip pat automobilio stovėjimo vietai įrengti nustatytus geometrinius parametrus (ASV ilgį, plotį, tarpus tarp ASV, lengviesiems automobiliams pravaţiuoti reikalingus pločius, pėsčiųjų praėjimui reikalingus atstumus tarp ASV ir pastatų), papildomai būtų galima įrengti iki 30% naujų ASV. Siekiant įvertinti galimybę automobilius statyti privačių bendrojo naudojimo garaţų bei stovėjimo aikštelių prie prekybos centrų ir kitų visuomeninių paskirties statinių teritorijose nakties metu buvo vykdyti susitikimai bei apklausos su minėtų aikštelių atstovais. Nustatyta, kad prekybos centrų automobilių aikštelių teritorijose, esant papildomam susitarimui, galima būtų statyti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių automobilių. Apklausų metu išskirtos pagrindinės automobilių statymo prekybos centrų teritorijoje sąlygos pateikiamos toliau:  automobiliai laikomi tik prekybos centro nedarbo laiku;  automobilio laikytojas turi būti lojalus prekybos centrui – periodiškai įsigyti uţ tam tikrą finansinę sumą tam tikrą prekių kiekį. Apibendrinus papildomų ASV įrengimo analizės duomenis, buvo suformuotos 3 ASV plėtros gyvenamuosiuose rajonuose techniniai modeliai – projekto alternatyvos: I Alternatyva „Minimali“ Projekto alternatyvos „Minimali“ įgyvendinimas numato minimalių veiklų, būtinų ASV įrengti, įgyvendinimą. Alternatyvai parenkamas 1 plėtros modelis – toliau eksploatuojamos esamos STR reikalavimus atitinkančios ASV, įrengiamos naujos STR reikalavimus atitinkančios ASV bei papildomai pastatomos naujos ASV daugiaaukštės aikštelės. 5,351 1,795 8,401 2,839 6,173 7,264 4,699 3,303 6,586 3,957 5,026 6,385 2,686 3,336 7,299 1,413 760 2,226 417 2,225 2,356 2,112 1,040 2,004 838 2,725 1,307 1,520 2,730 736 651 777 38 1,423 1,293 3,962 2,171 135 734 2,921 2,601 607 2,496 0 2,000 4,000 6,000 8,000 10,000 12,000 14,000 Antakalnis Baltupiai Fabijoniškės Jeruzalė Justiniškės Karoliniškės Lazdynai Naujininkai Pašilaičiai Perkūnkie… Pilaitė Šeškinė Vilkpėdė Viršuliškės Ţirmūnai Pagal STR reikalavimus įrengtos ASV Pagal STR reikalavimus naujai įrengiamos ASV Trūkstamos ASV
  • 6. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 6 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Alternatyva „Vidutinė” Projekto alternatyvos „Vidutinė“ įgyvendinimas numato vidutinių veiklų, būtinų automobilių stovėjimo vietoms įrengti, įgyvendinimą. Alternatyvai parenkamas 2 plėtros modelis – toliau eksploatuojamos esamos STR reikalavimus atitinkančios ASV, įrengiamos naujos STR reikalavimus atitinkančios ASV bei įteisinamos ir įrengiamos esamos STR reikalavimų neatitinkančios ASV (sumaţinant STR nustatytus geometrinius parametrus ASV įrengti bei nustatytą būtiną atstumą iki gyvenamųjų namų) gyvenamųjų rajonų privaţiavimuose. Alternatyva „Maksimali“ Projekto alternatyvos „Maksimali“ įgyvendinimas numato maksimalių veiklų, būtinų ASV įrengti, įgyvendinimą. Alternatyvai parenkamas 3 plėtros modelis – toliau eksploatuojamos esamos STR reikalavimus atitinkančios ASV, įrengiamos naujos STR reikalavimus atitinkančios ASV, įteisinamos ir įrengiamos esamos STR reikalavimų neatitinkančios ASV (sumaţinant ASV geometrinius parametrus bei atstumą iki gyvenamųjų namų) gyvenamųjų rajonų privaţiavimuose bei papildomai pastatomos naujos ASV daugiaaukštės aikštelės. Bendras ASV skaičius atitinka prognozuojamą automobilizacijos lygį. Automobilių stovėjimo vietų skaičius pagal atskirus modelius būtų (3 pav.):  1 plėtros modelis – 119318 vietų (esamos ir naujai įrengiamos ASV pagal STR reikalavimus ir papildomai įrengiamos ASV daugiaaukštėse aikštelėse);  2 plėtros modelis – 128405 vietos (esamos ir naujai įrengiamos ASV pagal STR reikalavimus ir planuojamos įteisinti bei naujai įrengti neatitinkančios STR reikalavimų ASV);  3 plėtros modelis – 145377 vietos (esamos ir naujai įrengiamos ASV pagal STR reikalavimus, planuojamos įteisinti ir naujai įrenti neatitinkančios STR reikalavimų ASV ir papildomai įrengiamos ASV daugiaaukštėse aikštelėse). 3 pav. Automobilių stovėjimo vietų skaičius pagal atskirus modelius Pagal identifikuotus ASV plėtros modelius įrengiamų ASV bei ASV įrengimui vykdyti būtinos finansinės lėšos ir jų pasiskirstymas pagal gyvenamuosius rajonus pateikiamas 1 lentelėje. 75,100 75,100 75,100 23,673 23,673 23,673 29,632 29,266 20,545 17,338 0 20,000 40,000 60,000 80,000 100,000 120,000 140,000 160,000 1 modelis 2 plėtros modelis 3 plėtros modelis automobiliųstovėjimovietos,vnt. Pagal STR reikalavimus įrengtos ASV Pagal STR reikalavimus naujai įrengiamos ASV Įteisinamos ne pagal STR reikalavimus įrengtos ASV Naujai įrengiamos ASV daugiaaukščiuose garaţuose
  • 7. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 7 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 1 lentelė. ASV plėtros alternatyvos pagal gyvenamuosius rajonus, Lt su PVM Teritorija 1 modelis „Minimali“ alternatyva 2 plėtros modelis „Vidutinė“ alternatyva 3 plėtros modelis „Maksimali“ alternatyva Esamos ir naujai įrengiamos ASV pagal STR reikalavimus ir papildomai įrengiamos ASV daugiaaukštėse aikštelėse Esamos ir naujai įrengiamos ASV pagal STR reikalavimus ir planuojamos įteisinti bei naujai įrengti neatitinkančios STR reikalavimų ASV Esamos ir naujai įrengiamos ASV pagal STR reikalavimus, planuojamos įteisinti ir naujai įrenti neatitinkančios STR reikalavimų ASV ir papildomai įrengiamos ASV daugiaaukštėse aikštelėse Papildomai įrengiamos ASV, vnt. Įrengimo kaina, Lt Prieţiūros kaštai, Lt per metus Papildomai įrengiamos ASV, vnt. Įrengimo kaina, Lt Prieţiūros kaštai, Lt per metus Papildomai įrengiamos ASV, vnt. Įrengimo kaina, Lt Prieţiūros kaštai, Lt per metus Antakalnis 2.149 15.897.000 80.158 3.322 13.706.226 123.906 3.334 12.828.000 124.358 Baltupiai 1.411 11.612.000 52.630 1.572 6.626.264 58.648 2.209 12.709.209 82.396 Fabijoniškės 3.003 20.454.000 112.012 4.709 19.770.010 175.660 6.539 36.965.970 243.905 Jeruzalė 455 2.541.000 16.972 1.162 4.676.016 43.332 1.346 5.459.952 50.206 Justiniškės 3.648 28.201.000 136.070 4.379 18.618.383 163.329 6.337 37.988.852 236.370 Karoliniškės 3.649 27.296.000 136.108 4.524 19.324.380 168.762 5.786 30.306.859 215.818 Lazdynai 6.074 58.104.000 226.560 4.487 18.821.639 167.351 8.466 62.023.082 315.782 Naujininkai 3.211 31.252.000 119.770 2.335 9.705.900 87.100 4.142 28.906.300 154.497 Pašilaičiai 2.004 10.020.000 74.749 4.207 17.684.472 156.920 4.486 17.466.000 167.328 Perkūnkiemis 135 1.620.000 5.036 650 2.261.998 24.251 868 3.630.006 32.376 Pilaitė 1.572 12.998.000 58.636 1.709 7.220.255 63.745 2.639 16.711.236 98.435 Šeškinė 5.646 48.677.000 210.596 5.152 22.067.599 192.156 8.533 57.993.202 318.281 Vilkpėdė 3.908 37.747.000 145.768 2.659 11.238.311 99.175 4.897 35.505.068 182.658 Viršuliškės 2.127 14.884.000 79.337 2.618 11.421.543 97.667 3.314 17.663.371 123.612 Ţirmūnai 5.226 43.602.000 194.930 5.739 24.117.704 214.054 7.381 38.058.887 275.311 Viso: 44.218 364.905.000 1.649.331 49.224 207.260.700 1.836.056 70.277 414.215.994 2.621.332
  • 8. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 8 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Suformuotų ASV plėtros alternatyvų vertinimui buvo analizuoti 2 projekto alternatyvų įgyvendinimo būdai pagal darbų apimtį (4 pav.):  ASV plėtra vykdoma vienu metu visame gyvenamajame rajone, jį įgyvendinant kaip vieną projektą;  ASV plėtra vykdoma pagal gyventojų prašymą šioje galimybių studijoje identifikuotose vietose; bei 3 skirtingi alternatyvų įgyvendinimo būdai pagal finansavimo tipą (4 pav.):  Viešojo sektoriaus įgyvendinimo būdas;  Privataus sektoriaus įgyvendinimo būdas;  Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (toliau – VPSP) būdas. 4 pav. Alternatyvų įgyvendinimo būdai Projekto alternatyvų finansinėje analizėje naudota 4,38% diskonto norma viešojo sektoriaus būdui įvertinti bei 13% vidinė grąţos norma VPSP būdui įvertinti. ASV įrengimui daugiaaukštėje aikštelėje naudota 12000 Lt su PVM/ASV vidutinė rinkos kaina, naujos automobilių stovėjimo vietos įrengimui automobilių stovėjimo aikštelėje – 5000 Lt su PVM, esamų ASV, neatitinkančių STR reikalavimų, pritaikymui– 3000 Lt su PVM. ASV plėtros, vykdomos vienu metu visame gyvenamajame rajone, alternatyvų finansinė analizė. Viešasis sektorius. Viešojo sektoriaus finansavimo būdo atveju, projektas būtų įgyvendinamas panaudojant Vilniaus miesto savivaldybės arba Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Projektą įgyvendinant pagal minėtą finansavimo būdą, mokesčiai ar rinkliavos uţ automobilių stovėjimo vietas nebūtų renkami, visos projekto metu sukurto turto prieţiūros išlaidos būtų finansuojamos Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis (2 lentelė). Alternatyvų įgyvendinimo būdai Vienu metu visame ar keliuose gyvenamuosiuose rajonuose VPSP būdu Viešojo sektoriaus būdu Pagal gyventojų prašymą tam tikroje vietoje Gyventojų lėšomis Viešojo sektoriaus būdu
  • 9. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 9 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 2 lentelė. ASV plėtros vykdomos vienu metu visame gyvenamajame rajone, Lt su PVM Teritorija „Minimali“ Alternatyva „Vidutinė“ alternatyva „Maksimali“ alternatyva Viešojo sektoriaus / Privataus sektoriaus investicijos VPSP (metinis koncesijos mokestis) Viešojo sektoriaus / Privataus sektoriaus investicijos VPSP (metinis koncesijos mokestis) Viešojo sektoriaus / Privataus sektoriaus investicijos VPSP (metinis koncesijos mokestis) Antakalnis 15.897.000 2.980.870 13.706.226 2.636.236 12.828.000 2.465.079 Baltupiai 11.612.000 2.171.470 6.626.264 1.272.581 12.709.209 2.401.442 Fabijoniškės 20.454.000 3.844.250 19.770.010 3.797.904 36.965.970 6.988.909 Jeruzalė 2.541.000 480.627 4.676.016 901.006 5.459.952 1.046.484 Justiniškės 28.201.000 5.281.902 18.618.383 3.573.408 37.988.852 7.168.188 Karoliniškės 27.296.000 5.116.807 19.324.380 3.707.815 30.306.859 5.745.911 Lazdynai 58.104.000 10.828.784 18.821.639 3.615.879 62.023.082 11.632.802 Naujininkai 31.252.000 5.822.317 9.705.900 1.865.838 28.906.300 5.429.039 Pašilaičiai 10.020.000 1.903.097 17.684.472 3.396.924 17.466.000 3.354.355 Perkūnkiemis 1.620.000 300.637 2.261.998 440.871 3.630.006 694.736 Pilaitė 12.998.000 2.430.379 7.220.255 1.386.412 16.711.236 3.147.730 Šeškinė 48.677.000 9.092.665 22.067.599 4.233.141 57.993.202 10.900.182 Vilkpėdė 37.747.000 7.033.455 11.238.311 2.188.297 35.505.068 6.661.212 Viršuliškės 14.884.000 2.795.222 11.421.543 2.188.290 17.663.371 3.346.648 Ţirmūnai 43.602.000 8.150.979 24.117.704 4.632.747 38.058.887 7.219.914 Viso: 364.905.000 68.233.461 207.260.700 39.837.348 414.215.994 78.202.632 Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė (VPSP). Vertinant projekto alternatyvas įgyvendinamas vienu metu visame gyvenamajame rajone VPSP būdu buvo taikoma 4,38% palūkanų norma bei privataus sektoriaus pageidautina nuosavų investicijų 13,0% grąţos norma. Apskaičiuotos preliminarus Savivaldybės mokamas metinis koncesijos mokestis privačiam partneriui pateikiamas 2 lentelėje. Privačiam Savivaldybės partneriui gaunant pajamas nurodytas 2 lentelėje projekto investicijos pagal analizuotas alternatyvas atsipirktų 10-aisiais projekto metais. ASV plėtros, vykdomos gyventojų prašymu, alternatyvų finansinė analizė. Privatus sektorius (gyventojų lėšos). Privataus sektoriaus finansavimo būdo atveju, projektas būtų įgyvendinamas panaudojant gyventojų lėšas. Projektą įgyvendinant pagal minėtą finansavimo būdą, mokesčiai ar rinkliavos uţ automobilių stovėjimo vietas nebūtų renkami, visos projekto metu sukurto turto prieţiūros išlaidos būtų finansuojamos gyventojų lėšomis (2 lentelė). Viešasis sektorius. Įgyvendinant projektą pagal gyventojų prašymus viešuoju būdu būtų pilnai uţpildytos bei apmokestinamos automobilio stovėjimo vietos naudotojo mokesčiu (toliau – ASV naudotojo mokesčiu). Minėtas uţpildymas gali būti pasiekiamas tik iš anksto iki projekto pradţios (t.y. automobilių stovėjimo vietų įrengimo pirmųjų veiklų pradţios) sudarius preliminarias ar panašaus pobūdţio sutartis. Vadovaujantis minėtomis sąlygomis apskaičiuotos galimos ASV naudotojo mokesčio vertės pagal skirtingas ASV tipus pateikiamos 3 lentelėje. 3 lentelė. Apskaičiuotos rekomenduojamos ASV naudotojo mokesčio vertės pagal skirtingus ASV tipus, Lt su PVM* Rodiklio pavadinimas/ASV tipas ASV įrengimas automobilių stovėjimo aikštelėse ASV įrengimas privaţiavimuose ASV įrengimas daugiaaukštėje aikštelėje ASV skaičius, vnt. 40 10 200 Vienos ASV įrengimo skaičiuojamoji kaina, Lt 5.000 3.000 12.000 ASV įrengimo kaina, Lt 200.000 30.000 2.400.000 ASV mokestis, Lt/mėn. 32 20 73 ASV mokestis, Lt/metai 385 246 871 * ASV naudotojo mokestis gali būti tikslinamas Savivaldybės tarybos sprendimu
  • 10. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 10 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuotos ASV naudotojo mokesčio vertės gali keistis priklausomai nuo automobilio stovėjimo vietos tipo bei konkrečios įrengimo kainos, kurią taip pat gali įtakoti konkrečios vietos fizinės sąlygos – geologiniai, topografiniai parametrai, inţinerinių tinklų, kt. gretimų objektų išsidėstymas. Atsiţvelgiant į alternatyvų įgyvendinimo prielaidas bei finansines vertes, studijos autorių nuomone, darytina išvada, kad šioje galimybių studijoje identifikuotos būsimos automobilių stovėjimo vietos turėtų būti įrengiamos ne vienu metu visame rajone (tokiu būdu būtų prarasta maksimalaus ASV uţpildymo galimybė), o atskiromis teritorijomis pagal pareikštą gyventojų pageidavimą (preliminarias sutartis ar panašaus pobūdţio susitarimus su gyventojais). Vadovaujantis nuostata, kad automobilių stovėjimo vietos turi būti įrengiamos atskirai pagal poreikį, rekomenduojama tolimesniuose etapuose svarstyti alternatyvų „Minimali“ ir „Vidutinė“ įgyvendinimą gyventojų lėšomis, viešojo sektoriaus ir, kur įmanoma, VPSP būdais. Įgyvendinimo būdą gyventojų lėšomis taikyti, esant gyventojų prašymui ASV įsirengti uţ jų pačias lėšas, o viešojo sektoriaus būdu – esant pakankamoms ES ar savivaldybės lėšoms. Svarbu paţymėti, kad projekto alternatyvų „Vidutinė“ ir „Maksimali“ įgyvendinimas finansiniu poţiūriu būtų efektyviausias, tačiau jų įgyvendinimui būtini teisės aktų reglamentuojančių automobilių statymo vietų įrengimą pakeitimai. Tokiems pakeitimams atlikti būtų reikalingas 1-2 metų laikotarpis, kuriam pasibaigus teisės aktų pakeitimas naudinga linkme negali būti garantuotas, kadangi priklausys nuo teisės aktą priimančios valdţios institucijos pozicijos. Studijos autoriai prognozuoja, kad naujų ASV įrengimo projekto įgyvendinimas gali būti sunkiau įgyvendinamas dėl klasikinės nemokančio naudotojo problemos, kadangi nepageidaujantys ir nesutinkantys mokėti uţ naujų ASV įrengimą taip pat gaus naudą dėl atsilaisvinusių nemokamų esamų automobilių stovėjimo vietų. Gautųsi, kad tie gyventojai, kurie sutiktų sumokėti uţ naujų ASV įrengimą, netiesiogiai ASV problemą išspręstų ir tiems, gyventojams, kurie nesutiktų mokėti. Tokiu atveju neliktų objektyvių paskatų patiems gyventojams prisidėti prie ASV klausimo išsprendimo. Studijos autoriai rekomenduoja įvertinti visų ASV industrinės statybos gyvenamuosiuose rajonuose apmokestinimo galimybę. Visuotinis automobilių stovėjimo vietų apmokestinimas galėtų ne tik išspręsti nemokančio ASV naudotojo problemą, bet ir svarstytinas kaip būdas uţtikrinti Vilniaus miesto savivaldybės strategines kryptis atitinkančią ASV plėtrą, teisės aktus atitinkančią jų eksploataciją ir prieţiūrą. Preliminariais skaičiavimais, įgyvendinant „Minimalią“ alternatyvą viešojo sektoriaus būdu, visuotinis mokestis uţ automobilio stovėjimo vietą galėtų siekti 29 Lt su PVM per mėnesį, tuo atveju, jei juo būtų siekiama finansuoti naujų ASV statybą, naujai pastatytų ir esamų ASV tolesnę eksploataciją ir prieţiūrą, vidutinius ir kapitalinius esamų ASV remontus. Skaičiavimuose laikytasi prielaidos, kad daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms priskirtos automobilių stovėjimo aikštelės taip pat dalyvauja šioje schemoje. Šios studijos autoriai rekomenduoja atlikti detalią visų Vilniaus miesto gyvenamųjų rajonų automobilių stovėjimo vietų apmokestinimo galimybių analizę – geriausios tarptautinės praktikos, teritorijų planavimo, turto (ţemės sklypų) nuosavybės, poveikio gyventojų elgsenai, poveikio miesto transporto sistemai, mokestiniu, teisiniu, finansiniu, ekonominiu – socialiniu ir organizaciniu, techniniu aspektais. Tokio pobūdţio mokesčio įvedimas būtų susijęs ne tik teisės aktų pakeitimais, bet naujo mokesčio administravimo, mokėjimų kontrolės tvarkos nustatymu ir jos realizavimu. Papildomai buvo įvertinta „Ţaliojo“ miesto vizijos alternatyva (4 plėtros modelis), kada toliau eksploatuojamos esamos STR reikalavimus atitinkančios ASV, įrengiamos naujos STR reikalavimus atitinkančios ASV, įteisinamos STR reikalavimų neatitinkančios ASV gyvenamųjų rajonų privaţiavimuose bei papildomai pastatomos naujos ASV daugiaaukštės aikštelės. ASV skaičius atitinka nustatyta siekiamą automobilizacijos lygį – 400 auto/1000 gyv. Svarbu paţymėti, kad siekiant įgyvendinti „Ţaliojo“ miesto vizijos alternatyvą, t.y. Vilniaus miesto automobilizacijos lygį sumaţinti iki 400 auto/1000 gyv., reikėtų: 1) gerinti viešojo transporto aptarnavimo lygį:  plečiant viešojo transporto tinklą;  didinant esamo viešojo transporto tinklo laidumą;
  • 11. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 11 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita  maţinant kelionės viešuoju transportu laiką;  išlaikant esamą kelionės viešuoju transportu kainą;  didinant maršrutų skaičių ir jų daţnį;  didinant viešojo transporto patogumą (vietų skaičius atitinka keleivių skaičių, galimybė naudotis naujomis technologijomis, atitikimas higienos normoms, mandagus ir kultūringas aptarnavimas). 2) Įskaičiuoti į lengvųjų automobilių naudojimo išlaidas, finansines ir ekonomines išlaidas tenkančias:  automobilių stovėjimo vietų plėtrai ir eksploatacijai (dalinai kompensuoti taikant ASV mokestį);  nuostolius patiriamus dėl lengvųjų automobilių neigiamo poveikio aplinkai (dalinai kompensuoti taikant automobilio mokestį (dalinai aplinkos/ekologinį);  susisiekimo komunikacijų plėtrai, rekonstrukcijai bei nuolatinei prieţiūrai (dalinai kompensuoti taikant automobilio mokestį (aplinkos/ekologinį). Nustatyta, kad įgyvendinant „Ţaliojo“ miesto vizijos alternatyvą, investicijų vertė į ASV plėtrą siektų 286 mln. Lt. Papildomai reikėtų įrengti 55.460 ASV, iš jų:  pagal STR reikalavimus - 23.549 ASV;  įteisinti ir naujai įrengti neatitinkančias STR reikalavimų – 23.887 ASV;  įrengti daugiaaukštėse aikštelėse – 8.024 ASV.
  • 12. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 12 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Įvadas Industrinės statybos gyvenamųjų rajonų automobilių stovėjimo vietos (aikštelės), įvaţiavimai ir išvaţiavimai į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus yra viena iš svarbiausių Vilniaus miesto savivaldybės susisiekimo sistemos sudedamųjų dalių, tačiau šios susisiekimo sistemos dalies būklė yra viena blogiausių ne tik Vilniaus mieste, bet ir visoje šalyje. Ilgai vyravęs paviršutiniškas poţiūris į automobilių stovėjimo ir statymo daugiabučių gyvenamųjų namų rajonuose problemas ir netgi jų ignoravimas šalies mastu, finansavimo stoka, parodė, kad savaime minėtos problemos niekur nedingsta, priešingai – jos evoliucionuoja į kompleksines, įgyja naujas formas, kurių sprendimas yra ganėtinai sudėtingas. Šiandien nepakankamo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus Vilniaus miesto gyvenamuosiuose rajonuose rezultatas – gyventojų kelionių laiko nuostoliai, kurių kilmės prieţastys:  ilgai trunkanti tinkamos automobilio stovėjimo vietos paieška;  apsunkintas įvaţiavimas bei išvaţiavimas į ir iš gyvenamųjų namų kiemų;  neretai pasitaikantis visiškas transporto priemonės uţstatymas;  didelis atstumas nuo automobilio stovėjimo vietos iki gyvenamosios vietos. Vadovaujantis ekonomikos teorija, kelionės laikas gali būti išreiškiamas pinigine verte, kuri gali būti įvertinama apibendrintomis sąnaudomis, apjungiančiomis kelionės laiką ir pinigines išlaidas. Kelionėje sugaištas laikas gyventojo atţvilgiu yra sąnaudos, nes tuo metu jis negali atlikti kitos veiklos. Sutaupyto laiko vertė priklauso nuo to, ką gyventojas gali sukurti per tą laiką. Kelionės laiko nuostolių ekonominė vertė (atitinkanti 2012 m. kainų lygį) nustatyta Automobilių kelių investicijų vadove (rengėjas: VĮ Transporto ir kelių tyrimų institutas) pateikiama 1 lentelėje. 4 lentelė. Vienos transporto priemonės vidutinė laiko vertė Vertinant, kad dėl automobilių stovėjimo vietų stokos, kiekvienas gyventojas vidutiniškai patiria 5 min. kelionės laiko nuostolius, metiniai visų Vilniaus miesto industrinės statybos gyvenamųjų rajonų gyventojų kelionės laiko nuostoliai siekia daugiau nei 100 mln. Lt per metus. Kitos ne maţiau svarbios automobilių stovėjimo vietų stokos pasekmės:  didesni automobilių stovėjimo vietų (aikštelių), įvaţiavimų ir išvaţiavimų į kiemus prieţiūros kaštai. Statant automobilius ant šaligatvių, uţvaţiuojant ant gatvės bortų, lauţoma susisiekimo infrastruktūra , kurios atstatymui ir remontui vėliau reikalingos papildomos lėšos;  neigiamas poveikis aplinkai. Ţalių vejų naikinimas, anglies ir azoto oksidų neigiamas poveikis augmenijai;  neigiamas poveikis visuomenės sveikatai. Triukšmas, aplinkos oro tarša anglies, azoto oksidais. Atsiţvelgiant į tai, kad automobilių stovėjimo vietos savavališkai įrengiamos šalia daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų, kurių grupės formuoja pastatų kanjonus, trukdančius patekti vėjui bei išsklaidyti transporto priemonių teršalų emisiją, svarbu pabrėţti, kad tokiose teritorijose, ypatingai atmosferoje uţslinkus šiltoms oro masėms ir sutrikus konvekcijos procesams, anglies ir azoto oksidų koncentracija viršija leistinas oro uţterštumo koncentracijos ribas;  augantis avaringumo lygis. Dėl uţstatytos vaţiuojamosios dalies, kitų automobilių judėjimui ir manevravimui skirtų vietų, didėja eismo įvykių skaičius. Eismo įvykiuose patiriama ţala pateikiama lentelėje. Transporto priemonės tipas Laiko vertė, Lt/val. Lengvasis automobilis 23,3
  • 13. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 13 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 5 lentelė. Vienoje autoavarijoje patiriama ţala 2012 m. pradţios kainomis Autoavarijoje patiriama ţala Ţala, Lt Autoavarija su ţuvusiais 2.286.564,00 Autoavarija su rimtais suţalojimais 207.625,00 Autoavarija, kurioje patiriama tik materialinė ţala 6.592,00  didėjantis ekstremalių situacijų (gaisrų) likvidavimo, greitosios pagalbos atvykimo laikas. 2007 m. Ţirmūnų rajone vykusio tragiškiausio pastarojo dešimtmečio gaisro metu ţuvo 6 gyventojai, daugybė gyventojų apsinuodijo dūmais ir liko be pastogės, - viena iš ugniagesių, atvykusių 7 ugniagesių automobiliais, įvardintų nesėkmingo gaisro gesinimo prieţasčių – lengvaisiais automobiliais uţstatyti privaţiavimai, kurie net ir gaisro atveju gyventojų nebuvo atlaisvinti. Ekonominiai nuostoliai dėl suţeistų, ţuvusiųjų gyventojų pateikiami 5 lentelėje.  dideli transporto priemonių eksploatavimo kaštai. Laikoma, kad vidutinis dangos nelygumas (IRI), esant lygiai gatvių dangai (nevertinant inţinerijų tinklų ir komunikacijų šulinių nelygumų) siekia 2,0-4,5 m/km, kai tuo tarpu automobilius statant ant šaligatvių, gatvės bortų, vidutinis nelygumas galėtų būti prilygintas ne maţiau kaip 16 m/km gatvės nelygumui. Atsiţvelgiant į 5 pav. pateiktas eksploatacinių kaštų priklausomybės nuo dangos nelygumo kreives, galima būtų įvertinti, kad vidutiniškai automobiliui manevruojant 1000 km nepritaikytos e automobilių stovėjimo vietų, uţstatytų įvaţiavimų ir išvaţiavimų teritorijose patiriama apie 500 Lt ţala. 5 pav. Autotransporto priemonių eksploatacinių išlaidų priklausomybė nuo kelio nelygumo Vilniaus miestui vis sparčiau vystantys ir tampant svarbiu rytų Europos administraciniu, verslo, mokslo ir inovacijų centru, neišvengiamai transporto priemonių skaičius didės, aštrindamas jau minėtas problemas. Todėl svarbu efektyviai planuoti Vilniaus miesto susisiekimo sistemos plėtrą, laiku ir mažiausiomis sąnaudomis perimti kitų išsivysčiusių šalių patirtį bei taikomus metodus. Toliau pateikiami šios galimybių studijos II etapo „Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizė“ rengimo uţdaviniai:  atsiţvelgiant į esamos padėties analizėje nustatytą faktinį automobilių skaičių ir automobilizacijos tendencijas, kiekvienam industrinės plėtros daugiabučių gyvenamųjų namų rajonui išanalizuoti galimas automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvas;  nustatyti teisines ir ekonomines kiekvienos alternatyvos ekonomines prielaidas ir būdus;  atlikti suformuluotų alternatyvų analizę;  rekomenduoti tinkamiausią alternatyvą įgyvendinimui bei parengti rekomenduotos alternatyvos stebėsenos modelį. 0 500 1,000 1,500 2,000 2,500 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 eksploataciniaikaštai,Lt/1000autokm gatvės nelygumas, m/km Lengvasis automobilis Mikroautobusas Krovininis automobilis dviašis iki 3,5 t
  • 14. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 14 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 1.Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo analizė 1.1. Vilniaus miesto automobilizacijos lygis Svarbiausi rodikliai, nusakantys automobilių stovėjimo vietų poreikį Vilniaus miesto industrinės statybos gyvenamuosiuose rajonuose yra gyventojų skaičius bei tiesiogiai su gyventojų skaičiumi susijęs registruotų individualių lengvųjų automobilių skaičius. Apibendrinus minėtus rodiklius transporto sistemos analizėse naudojamas bendras rodiklis, nusakantis individualių lengvųjų automobilių ir gyventojų skaičiaus santykį – individualių lengvųjų automobilių automobilizacijos lygis. Praktikoje kaip pagrindinis rodiklis įvertinti automobilizaciją, daţniausiai naudojamas automobilizacijos lygio rodiklis, t.y. lengvųjų automobilių skaičius tenkantis tūkstančiui gyventojų, kadangi labai daţnai įmonių ir bendrovių darbuotojai, neturėdami individualių automobilių, naudojasi ne savo, o įmonių transportu. Natūralu, kad jie šiuos automobilius ir laiko prie savo gyvenamųjų namų. Lietuvos Respublikos statistikoje daţniau naudojamas dydis yra individualių automobilių skaičius tenkantis 1000-ui gyventojų. Svarbu išskirti, kad pirmasis rodiklis daţniausiai naudojamas skaičiuojant bendrą susisiekimo tinklo infrastruktūros laidumą, antrasis – planuojant ir įrengiant automobilių stovėjimo vietas gyvenamojoje vietoje. 2011 m. Vilniaus miesto savivaldybės automobilizacijos lygis buvo 579 lengvieji keleiviniai automobiliai tenkantys 1000-ui gyventojų ir atitiko ES šalių vidurkį. Vilniaus miesto savivaldybės automobilizacijos lygis yra 6% didesnis uţ šalies vidurkį. Vilniaus miesto savivaldybės lengvųjų automobilių ir likęs bendras automobilių parkas sudaro apie 18,0% viso Lietuvos automobilių parko. Pastaraisiais metais Vilniaus miesto savivaldybės automobilizacijos lygis stabilizavosi ir panašu, kad pasiekė prisotinimo ribą, kuriai įtakos turėjo šalies ekonominės sąlygos, emigracijos procesai, aukštos kuro kainos, sumaţėjusios bendrosios gyventojų pajamos. Vilniaus mieste vyrauja lengvieji automobiliai, kurie sudaro 82,8% nuo bendro Vilniaus miesto automobilių parko. Toliau 6 pav. pateikiamas 2000-2011 m. laikotarpio ir prognozuojami iki 2020 m. Vilniaus miesto savivaldybės automobilizacijos lygio duomenys. 6 pav. Vilniaus miesto automobilizacijos lygio prognozė Vadovaujantis STR reikalavimais, konkretus individualių automobilių skaičius nėra esminis reikalavimas nustatant reikiamą automobilių stovėjimo vietų skaičių daugiaaukščio uţstatymo rajonuose. Automobilių stovėjimo vietų skaičius parenkamas pagal konkretų butų skaičių. Kadangi viename bute gali gyventi ir kelios šeimos arba šeima gali turėti kelis automobilius, tačiau realiai planuojama tik viena vieta, todėl tiek šiuo metu, tiek įrengus normatyvinį vietų skaičių automobilių stovėjimo vietų trūkumo problema (kiek maţesniame lygyje) vis tiek išliks. Naujų namų statyba esamuose rajonuose nėra numatoma, o vykdant renovacijos darbus butų skaičius išlieka pastovus, todėl automobilizacijos lygis prie esamų reikalavimų nėra lemiamas faktorius 298 307 325 349 370 396 424 423 436 444 440 448 465 496 310 320 377 423 450 487 532 545 583 576 569 579 600 640 0 100 200 300 400 500 600 700 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2015 2020 automobilizacijoslygis,auto./1000gyv. metai Individualių automobilių automobilizacijos lygis Bendras automobilizacijos lygis
  • 15. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 15 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita papildant esamus daugiaaukščius gyvenamuosius rajonus automobilių stovėjimo vietomis. 1.2. Automobilių stovėjimo vietų planavimo reikalavimai Automobilių stovėjimo vietų planavimo reikalavimai nustatomi vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus „Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ nuostatomis. 1.2.1. Bendrosios nuostatos 1.1. Automobilių aptarnavimo infrastruktūra yra visuma statinių ar jų dalių, skirtų automobiliams statyti, saugoti ir aptarnauti. 1.2. Šis reglamento skyrius skirtas lengvųjų automobilių statymo, saugojimo ir techninio aptarnavimo statinių poreikiui nustatyti ir jų išdėstymui planuoti. 1.3. Automobilių stovėjimas ir saugojimas gali būti planuojamas:  įvairių tipų automobilių stovėjimo aikštelėse;  įvairių tipų garaţuose;  gatvėse specialiai įrengtose stovėjimo juostose;  gatvės vaţiuojamojoje dalyje;  ant vejos (sutvirtintos vejos), jeigu automobiliai statomi epizodiškai. 1.5. Lengviesiems automobiliams stovėti ir (ar) saugoti gali būti planuojami: 1.5.1. atskiri statiniai:  poţeminiai;  pusiau poţeminiai;  antţeminiai;  kombinuoti - turintys poţeminius ir antţeminius aukštus; 1.5.2. lengviesiems automobiliams statyti ir (ar) saugoti gali būti planuojami:  atskiri statiniai arba tam gali būti skirta statinio dalis (gyvenamuosiuose namuose, viešosios ir kitokios paskirties statiniuose, tuneliuose, po gatvėmis ir pan.). 1.2.2. Poreikio nustatymas 2.1. Bendras automobilių stovėjimo vietų poreikis jų stovėjimo ir saugojimo statiniuose nustatomas įvertinus: 2.1.1. esamą ir prognozuojamą nuolatinių gyventojų bei įmonių lengvųjų automobilių skaičių ir jų naudojimo intensyvumą; 2.1.2. kasdienių, periodinių ir epizodinių lankytojų automobilių skaičių ir jų naudojimo intensyvumą; 2.1.3. automobilių stovėjimo trukmę; 2.1.4. automobilių statymo prie gyvenamųjų namų, darbo, poilsio, aptarnavimo ir kitų vietų, esant P+R ar panašiai sistemai, poreikį. 2.2. Bendras automobilių saugojimo vietų skaičius negali būti maţesnis uţ bendrą automobilių skaičių. 2.3. Stovėjimo vietų skaičius nustatomas pagal 6 lentelę, tačiau jeigu taip apskaičiuoti nėra galimybės, stovėjimo vietų skaičius turi būti ne maţiau kaip 1,5 karto didesnis uţ bendrą automobilių skaičių mieste, ne maţesnis kaip pusė visų automobilių miestelyje bei 0,3 karto – kaime.
  • 16. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 16 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 6 lentelė. Automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius Eil. Nr. Statiniai Minimalus stovėjimo vietų skaičius 1. Gyvenamieji pastatai 1.1. Daugiabučiai namai 1 vienam butui 1.2. Panaikintas 1.3. Poilsio namai 1 kiekvienam numeriui 1.4. Vaikų ir jaunimo bendrabučiai 1 kiekv. 20 lovų 1.5. Studentų bendrabučiai 1 kiekv. 2 lovoms 1.6. Darbuotojų bendrabučiai 1 kiekv. 3 lovoms 1.7. Senelių pensionatai 1 kiekv. 10 lovų Pastaba. 6 lentelėje nurodytos privalomos daugiabučių namų automobilių stovėjimo vietos gali būti suprojektuotos ir įrengtos uţ statinio ar statinių grupės ţemės sklypo ribų, bet ne toliau kaip 300 m nuo įėjimų į šiuos statinius, tuo atveju jei yra sklypų savininkų susitarimas. Iki 20% 6 lentelėje nustatyto daugiabučių namų automobilių stovėjimo vietų normatyvo (išskyrus vietas ţmonėms su negalia) įgyvendinimo ypatumus gali nustatyti savivaldybių tarybos savo sprendimais, teritorijų planavimo metu numatant atskirus sklypus automobilių saugykloms, galimybes automobilių stovėjimo vietas įrengti gatvių raudonųjų linijų ribose ir kitais būdais. Automobilių stovėjimo vietos, kurios įrengiamos uţ statinio ar statinių grupės ţemės sklypo ribų, turi būti įrengtos prieš statinio ar statinių grupės pripaţinimą tinkamais naudoti. 2.6. Senamiesčiuose automobilių stovėjimo vietų išdėstymo ypatumus nustato savivaldybių tarybos. Savivaldybių tarybos savo sprendimais teritorijų planavimo metu gali suskirstyti miestų ar miestelių teritorijas į zonas, nustatydamos jose automobilių stovėjimo vietų skaičiaus (nurodyto 6lentelėje) koeficientus, ne maţesnius kaip: 2.6.1. 1 zona – 0,5; 2.6.2. 2 zona – 0,75; 2.6.3. 3 zona – 1. Kol tokios zonos su atitinkamais koeficientais nepatvirtintos, galioja 6 lentelėje nurodyti normatyvai. Miesto ar miestelio atskirų rajonų, kvartalų, zonų ir pan. minimalius normatyvus, didesnius, negu nurodyti 6 lentelėje, gali patvirtinti savivaldybės taryba. Pastaba. 1 zonai priskiriamas miesto ar miestelio senamiestis ar miesto centrinė dalis. 2 zonai priskiriamos teritorijos aplink 1 zoną ar miestelio centrinė dalis. 3 zonai priskiriami gyvenamieji, pramoniniai rajonai ir pan. 2.10. Prie visų viešųjų pastatų ir daugiabučių gyvenamųjų namų turi būti įrengtos vietos neįgaliems ţmonėms pagal STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai ţmonių su negalia reikmėms“ reikalavimus. 2.11. Atsiţvelgiant į miesto plėtros galimybes ir prognozuojamą automobilių skaičių, stovėjimo vietų skaičius gali būti didinamas plečiant stovėjimo aikšteles: atvira stovėjimo aikštelė – poţeminis garaţas – daugiaaukštis poţeminis garaţas – antţeminis garaţas. 3.1. Statinio ar statinių grupės privalomos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos įrengiamos šio statinio ar statinių grupės ţemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 6 lentelės pastaboje, 2.6 ir 3.2 papunkčiuose nurodytus atvejus; 3.2. 6 lentelėje nurodyti normatyvai privalomi ir statinių rekonstravimo ar kapitalinio remonto, statinių ar jų dalių paskirties keitimo atvejais; šiais atvejais privalomos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos gali būti įrengiamos uţ statinio ar statinių grupės ţemės sklypo ribų. Normatyvų įgyvendinimo ypatumus nustato savivaldybių tarybos savo sprendimais. 3.3. Atstumas nuo toliausiai esančios neįgaliems ţmonėms skirtos automobilio stovėjimo vietos iki pagrindinio įėjimo į pastatą neturi viršyti 60 m. Jei to įgyvendinti negalima, ne toliau kaip 30 m iki pagrindinio įėjimo turi būti įrengta išlipimo aikštelė. 3.4. Atstumai nuo antţeminių garaţų ir atvirų automobilių stovėjimo aikštelių iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, taip pat mokyklų ir kitų vaikų įstaigų bei medicinos stacionarų teritorijų ribų turi būti ne maţesni uţ nurodytuosius 7 lentelėje. 7 lentelė. Minimalūs atstumai iki garaţų ir stovėjimo aikštelių
  • 17. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 17 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Objektai, iki kurių nustatomi atstumai Atstumas nuo antţeminių garaţų ir atvirų automobilių stovėjimo aikštelių (m), kai mašinų skaičius: < lygu 10 11-50 51-100 101-300 >300 Gyvenamieji namai 10 15 25 35 50 Visuomeniniai pastatai 10 10 15 25 25 Vaikų įstaigos 15 25 25 50 * Medicinos įstaigos 25 50 * * * 3.5. Atstumai nuo poţeminių ir pusiau poţeminių (jeigu juose nėra langų) garaţų sienų nereglamentuojami, tačiau turi būti išlaikyti atstumai nuo įvaţiavimo ir išvaţiavimo vartų ir ventiliacijos šachtų iki gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų – ne maţiau kaip 15 m, o iki vaikų įstaigų, mokyklų teritorijų ir medicinos stacionarų ribų - 20 m. Šie atstumai taikomi statant garaţus iki 300 vietų. Statant didesnius poţeminius ir pusiau poţeminius (be langų) garaţus, atstumai iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų nustatomi remiantis triukšmo, oro taršos skaičiavimais ir Lietuvos higienos normomis. Toliau 8 lentelėje pateikiami galimi automobilių statymo būdai stovėjimo aikštelėse. 8 lentelė. Automobilių statymo būdai stovėjimo aikštelėje Automobilių stovėjimo vietų išdėstymo schema Automobilių pastatymo būdas Aikštelės plotas vienai stovėjimo vietai, m2 Automobiliai statomi lygiagrečiai pravaţiavimo atţvilgiu, tik iš vienos pusės 38,5 Tas pats iš abiejų pusių 35,0 Automobiliai pravaţiavimo atţvilgiu statomi tik iš vienos pusės kampu, esant vienpusiam eismui 300 450 600 44,5 33,9 33,4 2,03,5 2,0 5,0 m α 60o 2,9 45o 3,5 30o 5,0 3,54,7m30o 3,55,345o 5,05,660o 2,0 5,0 m 2,02,06,0
  • 18. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 18 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Automobilių stovėjimo vietų išdėstymo schema Automobilių pastatymo būdas Aikštelės plotas vienai stovėjimo vietai, m2 Tas pats iš abiejų pusių. Vienpusis eismas. 300 450 600 35,0 27,1 25,5 Automobiliai statomi iš vienos pusės statmenai pravaţiavimo ašies. Vietos lengviesiems automobiliams stovėti ir pravaţiavimo maţiausi pločiai: a b 2,3 m 6,5 m 2,4 m 6,0 m 2,5 m 5,5 m Pastaba. Tarpinės reikšmės nustatomos interpoliacijos būdu Automobiliai statomi iš dviejų pusių statmenai pravaţiavimo ašies. Vietos lengviesiems automobiliams stovėti ir pravaţiavimo maţiausi pločiai: a b 2,3 m 6,5 m 2,4 m 6,0 m 2,5 m 5,5 m Pastaba. Tarpinės reikšmės nustatomos interpoliacijos būdu 4.2. Maţiausias vietos lengviesiems automobiliams stovėti dydis, automobilį statant statmenai pravaţiavimo ašies, yra 2,3 x 5,0 m, autobusams – 3,5 x 12,0 m. Pravaţiavimo plotis automobilius statant statmenai pravaţiavimo ašies neturi būti maţesnis kaip 5,5 m. Automobilių stovėjimo aikštelėse prie prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo paskirties pastatų ne maţiau kaip 75 % vietų lengviesiems automobiliams stovėti turi būti ne maţesnės kaip 2,5 x 5,0 m dydţio, o siauresnės stovėjimo vietos turi būti paţymėtos horizontaliuoju ţenklinimu, nurodant jų plotį. Išilgai vaţiuojamosios dalies krašto ţenklinamų vietų lengviesiems automobiliams stovėti plotis neturi būti maţesnis kaip 2 m, o ilgis – 6 m, arba 5 m esant 2 m tarpui tarp stovėjimo vietų. 4.3. Motociklo su priekaba stovėjimo vietos parametrai - 2,40 x 1,70 m, be priekabos - 2,40 x 0,80 m. Atstumas tarp motociklų turi būti ne maţesnis kaip 0,50 m. 4.4. Šalia automobilių stovėjimo vietos, skirtos neįgaliems ţmonėms, turi būti 1,50 m pločio išlipimo aikštelė. Ši aikštelė gali būti bendra dviem gretimoms stovėjimo vietoms. a a 5,0b5,05,0 α 60o 2,9 45o 3,5 30o 5,0 4,7m3,54,730o 5,33,55,345o 5,65,05,660ob5,0m
  • 19. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 19 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 4.5. Stovėjimo vietos nuolydis aikštelėje išilginės automobilio ašies kryptimi turi būti ne didesnis kaip 2,0%. Stovėjimo vietos nuolydis skersai turi būti ne didesnis kaip 4,0%. Neįgalių ţmonių automobilių stovėjimo ir išlipimo aikštelių vietų nuolydis neturi būti didesnis kaip 2,5% bet kuria kryptimi . 4.6. Garaţams ir stovėjimo aikštelėms, kuriose yra iki 50 vietų, galima numatyti tuos pačius įvaţiavimus ir išvaţiavimus. Esant didesniems garaţams ir stovėjimo aikštelėms, būtina numatyti atskirą įvaţiavimą ir išvaţiavimą arba jie gali būti greta, atskirti skiriamąja juosta, ne siauresne kaip 1,0m. Garaţuose ir stovėjimo aikštelėse, kuriose yra daugiau kaip 300 vietų, įvaţiavimai turi būti nutolę vienas nuo kito ne maţiau kaip per 20 m. 4.7. Prieš garaţo ar stovėjimo aikštelės vartus, uţtveriančius įvaţiavimą į teritoriją, reikia įrengti aikštelę, kurioje vietų būtų ne maţiau kaip 3% garaţo ar stovėjimo aikštelės vietų. 4.8. Minimalus praėjimas (takas) pėstiesiems tarp pastato (nepriklausomai nuo jo paskirties) ir automobilio stovėjimo vietos gatvėje turi būti ne maţesnis kaip 1,5 m.
  • 20. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 20 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 1.3. Gyventojų ir butų skaičius nagrinėjamuose daugiaaukščiuose rajonuose Išsami gyventojų prognozės analizė buvo atlikta rengiant Vilniaus miesto naujų transporto rūšių įvedimo specialųjį planą. Prognozės duomenys pateikiami 9 lentelėje ir 7 pav. 9 lentelė. Prognozuojamas Vilniaus miesto gyventojų skaičius Metai SP Vilniaus gyventojų skaičius, tūkst. gyv. SP Vilniaus gyventojų sk. nuo Lietuvos gyventojų, % VBP* optimistinis Vilniaus gyventojų skaičius, tūkst. gyv. VBP optimistinis Vilniaus gyventojų sk. nuo Lietuvos gyventojų, % VBP* vidutinis Vilniaus gyventojų skaičius, tūkst. VBP vidutinis gyventojų sk. nuo Lietuvos gyventojų, % 2020 551,0 17,1 574 17,6 567 17,6 2025 552,0 17,5 581 18,0 569 18,0 2030 549,0 17,8 588 18,5 571 18,5 2040 527,0 18,1 600 20,6 573 19,6 * pakoreguotas pagal 2010 m gyventojų skaičiaus tendencijas 7 pav. Vilniaus miesto gyventojų skaičius ir prognozė pagal Lietuvos ir Vilniaus bendrojo plano sprendinius Ţymėjimai: SP – Specialiojo plano prognozė nuo Lietuvos gyventojų procentinio skaičiaus pagal Lietuvos Statistikos departamento prognozę 2040 metams; VBP opt – Vilniaus miesto Bendrojo plano optimistinė prognozė 2025 m.; VBP vid – Vilniaus miesto Bendrojo plano vidutinė prognozė 2025m.; VBP opt kor – Vilniaus miesto Bendrojo plano optimistinė pakoreguota prognozė 2040 m.; VBP vid kor – Vilniaus miesto Bendrojo plano vidutinė pakoreguota prognozė 2040 m. Vilniaus miesto gyventojų skaičius svyruoja nuo 527,0 tūkst. (prognozė pagal perspektyvinį LR gyventojų skaičių 2040 metams) iki 600,0 tūkst. (pagal pakoreguotus Vilniaus miesto Bendrojo plano sprendinius 2025 metams, ţr. 10 lentelę). 586.6 575.7 576.4 553.1 560.2 555.6 551 552 549 538 527 553.1 564.4 576 588 600 560.2 570 574 581 588 595 600 560.2 565 567 569 571 572 573 480 500 520 540 560 580 600 620 1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025 2030 2035 2040 gybventojųskaičius,tūkst.gyventojų SP VBP p opt VBP p vidut VBP opt kor VBP vid kor
  • 21. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 21 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 10 lentelė. Gyventojų skaičius Vilniaus miesto transportiniuose rajonuose Rn* Rajono pavadinimas 1980 2010 2025 2040 Skirtumas 6 Vilkpėdė 30,0 16.5 16,7 17,0 0.5 8 Ţirmūnai I 17,5 13.8 15,0 16,5 2.7 9 Ţirmūnai II 36,6 33,7 32.0 30,5 -3.2 11 Antakalnis 37,9 24,0 24,7 25,5 1.5 15 Naujininkai 45,1 22.3 21.7 21.2 -1.1 16 Lazdynai 37,9 32.7 33.4 34,0 1.3 17 Karoliniškės 41,3 29.7 28.4 27,0 -2.7 18 Viršuliškės 17,5 15,1 14.5 14,0 -1.1 19 Šeškinė 5,4 33.4 32.7 32.0 -1.4 20 Baltupiai 7,0 12,8 13,4 14,0 1.2 21 Santariškės 4,9 20.3 23.7 25.0 4.7 32 Justiniškės * 29.8 29.4 29,0 -0.8 33 Pašilaičiai * 26.7 28,0 29,5 2.8 34 Varnė * 2,3 3.50 7,0 4.7 36 Pilaitė * 17,4 17,2 17,0 -0.4 38 Fabijoniškės - 36.4 35.3 34.2 -2.2 *- rajono numeris Kadangi, kaip buvo paţymėta, šiuo metu pagrindinis rodiklis yra esamas butų skaičius, minėtas rodiklio vertės papildomai buvo išnagrinėtos daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose rajonuose ir mikrorajonuose, patikslinant pagal gyventojų registro duomenis. Butų skaičius priimtas tik daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose, priimant, kad maţaaukštės statybos namuose stovėjimo vietos yra uţtikrinamos šių namų sklypų teritorijose (ţr. 11 lentelę). 11 lentelė. Butų skaičius nagrinėjamuose daugiaaukštės statybos rajonuose Eil. Nr. Rajonas, mikrorajonas, kvartalas Esamas butų skaičius Viso butų 1. Antakalnio rajonas 7790 1 Teritorija tarp Sluškų, Vileišio, Šilo ir Antakalnio gatvių 550 2 Teritorija tarp Vileišio, Šilo , Antakalnio gatvių 1830 3 Teritorija tarp Antakalnio, Rimšos, Nemenčinės pl. gatvių 5410 2. Baltupių rajonas 3206 1 Teritorija prie Kalvarijų gatvės 752 2 Teritorija šiauriau Didlaukio gatvės 984 3 Teritorija piečiau Didlaukio gatvės 1470 3. Fabijoniškių rajonas 11404 1 Teritorija tarp Stanevičiaus ir Didlaukio g. 1212 2 Teritorija tarp Stanevičiaus, Fabijoniškių ir Ateities gatvių 5002 3 Teritorija tarp Ateities, Giros, Ţadeikos g. 695 4 Teritorija tarp Ţadeikos Neries, Giros ir Gedvydţių g. 2837 4. Jeruzalės rajonas 3294 1 Teritorija tarp Ateities, Jeruzalės, Rugių ir Maumedţių g. 969 2 Teritorija tarp Maumedţių, Rugių, Ateities, Baltupio g. 856 3 Teritorija tarp Jeruzalės, Rugių, Maumedţių, Mokyklos g. 1134 4 Teritorija tarp Mokyklos, Maumedţių, Baltupio, Rugių g. 335 5. Justiniškių rajonas 9821 1 Teritorija tarp Ozo, Justiniškių ir Lūţių g. 1036 2 Teritorija tarp Taikos, Lūţių, Justiniškių ir Rygos g. 1580 3 Teritorija tarp Vakarinės, Rygos, Taikos g. 983 4 Teritorija tarp Rygos, Taikos, Justiniškių g. 1764 5 Teritorija tarp Talino, Rygos, Taikos ir Šiaurinės g. 1574
  • 22. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 22 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Eil. Nr. Rajonas, mikrorajonas, kvartalas Esamas butų skaičius Viso butų 6 Teritorija tarp Rygos, Taikos ir Justiniškių g. 1837 7 Teritorija tarp Taikos, Laisvės ir Šiaurinės g. 1047 6. Karoliniškių rajonas 10913 1 Teritorija tarp Asanavičiūtės, Sietyno ir Maciulevičiaus g. 2614 2 Teritorija tarp Maciulevičiaus, Asanavičiūtės ir Kavoliuko g. 3177 3 Teritorija tarp Kavoliuko, Laisvės ir Pilaitės per. g. 1483 4 Teritorija tarp Sausio 13-os ir Laisvės, Šimulionio g. 2426 5 Teritorija tarp Laisvės, Šimulionio ir Narbuto g. 1213 6 Teritorija tarp Asanavičiūtės g. ir Laisvės pr. - 7. Lazdynų rajonas 10773 1 Teritorija tarp Erfurto, Architektų, Laisvės pr. gatvių 1647 2 Teritorija tarp Laisvės, Architektų gatvių/šiaurinė dalis 3045 3 Teritorija tarp Laisvės, Erfurto, Ţėručio ir Oslo g. 2269 4 Teritorija tarp Erfurto, Ţėručio ir Oslo g. 2180 5 Teritorija tarp Oslo, Šiltnamių k. ir Bukčių g. 1632 8. Naujininkų rajonas 6514 1 Teritorija tarp Dariaus ir Girėno, Šaltkalvių ir Tūkstantmečio g. 2314 2 Teritorija tarp Dariaus ir Girėno, Šaltkalvių ir Prūsų gatvių 922 3 Teritorija tarp Dariaus ir Girėno, Kaminkelio ir Kapsų gatvių 278 4 Teritorija tarp Dariaus ir Girėno, Pelesos ir Kapsų gatvių 3000 9. Pašilaičių rajonas 8590 1 Teritorija tarp Ţemynos g. ţiedo 1597 2 Teritorija tarp Medeinos g. ţiedo 1648 3 Teritorija tarp Gabijos g. ţiedo 1902 4 Teritorija tarp Laisvės, Ukmergės ir Gabijos, Ţemynos g. 2093 5 Teritorija tarp Laisvės, Baltrušaičio, Šeiniaus g. 1350 10. Perkūnkiemio rajonas 4092 1 Teritorija tarp Ukmergės, Pavilionių gatvių 2380 2 Teritorija tarp Giros, Zamenhofo ir Neries gatvių 1712 11. Pilaitės rajonas 6598 1 Teritorija tarp Pilaitės ir Bretkūno gatvių g. 840 2 Teritorija tarp Pilaitės, Tolminkiemio ir Giluţio gatvių 2845 3 Teritorija tarp Pilaitės, Smalinės ir Įsruties gatvių 2913 12. Šeškinės rajonas 12031 1 Teritorija tarp Buivydiškių, Sudervės ir Ąţuolyno gatvių 965 2 Teritorija tarp Laisvės, Buivydiškių, Čiobiškio gatvių 650 3 Teritorija tarp Buivydiškių, Čiobiškio, Dūkštų ir šeškinės gatvių 1803 4 Teritorija tarp Čiobiškio, Musninkų ir Ukmergės g. 1708 5 Teritorija tarp Šeškinės ir Ukmergės g. 102 6 Teritorija tarp Ozo, Buivydiškių, Dūkštų ir Ukmergės g. 2148 7 Teritorija tarp Ozo, Šeškinės, Paberţės ir Gelvonų g. 1472 8 Teritorija tarp Paberţės, Ukmergės ir Gelvonų g. 1964 9 Teritorija uţ Gelvonų gatvės 1219 13. Vilkpėdės rajonas 6594 1 Teritorija tarp Tūkstantmečio, Gerosios vilties, Geleţinio Vilko 1290 2 Teritorija tarp Geleţinio vilko, Gerosios Vilties, Savanorių 3247 3 Teritorija tarp Savanorių, Ţemaitės, Naugarduko 2057 14. Viršuliškių rajonas 5463 1 Teritorija tarp Laisvės, Viršuliškių, Sugiharos g. 1340 2 Teritorija tarp Laisvės, Viršuliškių, Ozo, Justiniškių g. 1816 3 Teritorija tarp Justiniškių, Ozo, Viršuliškių g. 1575 4 Teritorija tarp Laisvės ir Viršuliškių g. 732
  • 23. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 23 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Eil. Nr. Rajonas, mikrorajonas, kvartalas Esamas butų skaičius Viso butų 15. Ţirmūnų rajonas 14410 1 Teritorija tarp Ţirmūnų, Kareivių ir Neries g. /šiaurinė dalis 2690 2 Teritorija tarp Ţirmūnų, Kareivių, Neries g./ Pietinė dalis 3210 3 Teritorija tarp Ţirmūnų, Šiaurės miestelio, Apkasų ir Minties g. 970 4 Teritorija tarp Ţirmūnų, Minties ir Tuskulėnų g. 4540 5 Teritorija tarp Rinktinės Šeimyniškių ir Tuskulėnų g. 3000 Viso: 121493 1.4. Rekomenduojamos automobilių stovėjimo vietos industrinės statybos gyvenamuosiuose rajonuose Teikiami parkavimo vietų siūlymai Vilniaus miesto daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose rajonuose yra rekomendacinio pobūdţio. Šiuo projektu buvo ieškoma galimybių įrengti pakankamą automobilių stovėjimo vietų skaičių gyventojams esamo rajono ribose. Neţiūrint į tai, kad kiekvienas iš nagrinėjamų industrinės statybos gyvenamųjų rajonų turi savą urbanistinę struktūrą, yra statyti skirtingais metais pagal tuo metu galiojančius planavimo reglamentus, kurie buvo paţymėti esamos padėties analizėje, juos sieja pakankamai daug bendrų dalykų, kurie lemia naujų stovėjimo vietų įrengimo galimybes. Automobilių stovėjimo vietas pagal ţemės nuosavybės teises galima suskirstyti: stovėjimo vietos valstybinėje ţemėje (teritorijose prie daugiaaukščių namų, kurie neturi patvirtintų sklypo ribų ar gatvių raudonųjų linijų zonose) arba privačiose – bendrijų teritorijose. Tai yra labai svarbu galvojant apie papildomas stovėjimo vietų plėtros galimybes. Plėtra valstybinėje ţemėje nesuteikia plėtros iniciatoriams prioriteto prieš kitų automobilių savininkus, t.y. jos išlieka bendro naudojimo nepriklausomai kas jas įrengė. Natūralu, kad tai neskatins daugiaaukščių namų gyventojų uţsiimti stovėjimo vietų plėtra, todėl namų savininkams pirmiausia reikia galvoti apie sklypų formavimą aplink gyvenamąją vietą. Kai kurios bendrijos, atskiri pavieniai namai tai jau yra padarę, tačiau jų dalis yra tai labai maţa. Savivaldybė, disponuojanti valstybine ţeme iš esmės nėra suinteresuota stovėjimo vietų statyba privačių automobilių savininkams. Rekomenduojama stovėjimo vietų plėtra privačių ar bendrijos teritorijoje yra taip pat sudėtinga, nes reikalingas ne tik jų sutikimas, bet ir aiškus suinteresuotumas. Pvz. dauguma poţeminių garaţų jau yra privatizuota, todėl reikalingas jų sutikimas parkuojant automobilius ant jų stogų ar jas rekonstruojant į daugiaaukščius garaţus. Siūlomi ir esami automobilių stovėjimo vietų įrengimo būdai:  A. Esamos ir galimos stovėjimo vietos privaţiavimuose. Tai populiariausias automobilių statymo būdas, nes automobilis yra statomas maksimaliai arčiausiai gyvenamosios vietos – gyventojo namo. Šiuo metu automobiliai privaţiavimuose parkuojami skirtingai: specialiai įrengtose automobilių stovėjimo juostose (statmenai vaţiuojamai daliai arba kampu), vaţiuojamoje dalyje išilgai esamo borto arba akligatvio apsisukimo vietose. Tokia stovėjimo vietų plėtra yra populiariausia, nes yra šalia namų ir pareikalautų maţiausiai sąnaudų, tačiau pakankamai sudėtinga, nes sunku išlaikyti minimalius higieninius atstumus iki gyvenamųjų namų, mokyklų ir darţelių teritorijos. Praktiškai visos šiuo metu stovėjimo vietos išilgai borto šių reikalavimų neišlaiko ir perspektyvai nebuvo rekomenduojamos. Automobilių statymo juostos kai kur taip pat daţnai neišlaiko šių minimalių reikalavimų, tačiau daugelyje vietų buvo paliktos, nes buvo įrengtos ir eksploatuojamos pagal tuo metu galiojančias rekomendacijas ir reikalavimus. Kita vertus, būtų tikslinga įtvirtinti ir stovėjimą išilgai borto, nes stovintys automobiliai atitolina automobilių eismą nuo namo langų bei esamų šaligatvių šalia jų. Stovėjimo vietos akligatvių apsisukimo vietose taip pat buvo paliktos, nes yra visiškai nerealu galvoti, kad, kas nors galėtų „išvalyti“ jas nuo šiuo metu stovinčių automobilių. Atskirai reikėtų iškirti dvigubų automobilių stovėjimo juostų atsiradimą kai kuriuose miesto rajonuose. Tai galima pavadinti šeimos ar kaimynų sublokuotas vietas, kai automobiliai statomi dviguba eile ir tarp vairuotojų egzistuoja susitarimas dėl automobilio panaudojimo pirmumo. Tokio tipo vietos naujai nebuvo planuojamos, tačiau paliktos ten, kur jos jau egzistuoja.
  • 24. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 24 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita  B. Esamos ir galimos stovėjimo vietos vietinėse mikrorajonų gatvėse. Šis automobilių statymo būdas atskiruose rajonuose buvo naudojamas kaip pagrindinis, maţinant stovėjimo vietų skaičių kvartalų viduje. Taip stovėjimo vietos buvo planuojamos Justiniškių, Pilaitės mikrorajonuose, tačiau ne visur šis sumanymas išliko nepakitęs. Pilaitės senuose kvartaluose kiemai išliko „švarūs nuo automobilių“, tačiau kituose rajonuose statomų automobilių skaičius kvartaluose nesumaţėjo. Nesudėtinga įrengti naujas automobilių stovėjimo juostas vietinėse gatvėse, kuriose tarp vaţiuojamosios dalies ir šaligatvių buvo palikta ţalia juosta ir nėra apšvietimo atramų. Priešingu atveju, stovėjimo vietų įrengimas kiek sudėtingesnis, nes reikia naujai pakoreguoti ar perkloti šaligatvius, palikti saleles ties apšvietimo atramomis ir pan. Esant sudėtingai topografinei situacijai galimas atvejis, kad gali prireikti įrengti šlaitus ar atramines sienutes. Gatvėse įrengti stovėjimo vietas yra paprasčiau, nes nesunku išlaikyti atstumus iki gyvenamųjų namų, darţelių ir mokyklų teritorijų. Kartais vietinės gatvės yra taip arti esamų gyvenamųjų namų, kad jų patrauklumas gali būti prilygintas vietų įrengimui privaţiavimuose. Numatant stovėjimo vietas gatvėse buvo atsiţvelgta į šiuo metu stovinčių automobilių tankį. Kaip ir privaţiavimuose, automobilių stovėjimo vietos gali būti fiksuojamos ir vaţiuojamoje dalyje išilgai borto, jei likęs gatvės plotis uţtikrina saugų likusio transporto eismą. Minimalus vietinių gatvių vaţiuojamosios dalies plotis turėtų likti 5,5-6,0 metrai esant dvipusiam eismui ir 3,5 m esant vienpusiam eismui. Parkavimo juostos plotis – 2,0 metrai.  C. Bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės mikrorajono viduje. Egzistuoja galimybė praplėsti kai kurių esamų stovėjimo aikštelių ribas, padidinant vietų skaičių arba tai padaryti pagerinus šių aikštelių geometrinius parametrus. Reikia paţymėti, kad architektai ne visuose gyvenamuosiuose rajonuose sugebėjo nustatyti šių aikštelių optimalias ribas. Pagerinus šių aikštelių esamus geometrinius parametrus galima padidinti jų talpą.  D. Poţeminiai garaţai mikrorajono viduje (paprastai vieno aukšto, tačiau nemaţai yra ir kelių aukštų). Tai viena iš populiariausių automobilių parkavimo būdų, nes automobilis yra saugus, apsaugotas nuo atmosferos padarinių ir galima atlikti nesudėtingą jo remontą ar prieţiūrą ir svarbiausia, - yra visiškai netoli gyvenamosios vietos. Svarbu paţymėti, kad minėti garaţai kartu daţnai atlieka ir sandėlio funkcijas. Nemaţa dalis poţeminių garaţų, pradėjus trūkti stovėjimo vietų buvo kiek unifikuoti ant jų įrengiant mokamas antţemines stovėjimo vietas. Tokių papildomų vietų įrengimą projekto autoriai ir toliau rekomendavo (kur tai nėra įrengta) išlaikant norminius atstumus iki gyvenamųjų namų. Tuose rajonuose, kur trūkstamas vietų skaičius yra labai didelis ir nėra teritorijų naujų vietų įrengimui, būtų tikslinga esamus poţeminius garaţus pakeisti daugiaaukštėmis automobilių saugyklomis ar garaţais. Esant paklausai tai padaryti būtų nesudėtinga, nes esami poţeminiai garaţai ir buvo projektuojami su tikslu, kad augant automobilizacijos lygiui jie galėtų būti rekonstruojami. Tačiau ši strategija, esant menkam ekonominiam pagrindimui, nebuvo realizuota. Racionalus poţeminių garaţų išdėstymas gyvenamuosiuose rajonuose prie maţų atstumų iki gyvenamųjų namų urbanistiniu poţiūriu yra pakankamai tikslingas ir pageidautinas.  E. Saugomos bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės. Minėtas būdas taip pat buvo vienas iš populiariausių automobilių statymo variantų, kuris palaipsniui apleidţia turėtas pozicijas: nemaţa dalis saugomų aikštelių ne tik kad buvo privatizuotos, tačiau ir panaikintos uţstatant jas gyvenamaisiais namais ar kitos paskirties statiniais. Tai ekonomiškai buvo labai naudinga investuotojams panaudojant esamą techninę infrastruktūrą (gatves, inţinerinius tinklus). Dalis šių aikštelių išliko ir jos rekomenduojamos tolimesnei plėtrai, dalį jų panaudojant daugiaaukščių garaţų statybai tose vietose, kur jos gali būti labai patrauklios. Būtų tikslinga, esant dideliam automobilių stovėjimo vietų trūkumui, uţdrausti šių aikštelių tolimesnį uţstatymą, jeigu nenumatomos kompensavimo priemonės.  F. Mūriniai - betoniniai antţeminiai garaţai. Tai anksčiau buvęs populiarus garaţų tipas, kurie atskiruose miesto rajonuose (Vilkpėdė, Naujininkai, Antakalnis) sudaro net atskirus nemaţus masyvus. Urbanistiniu ir estetiniu poţiūriu jie nėra labai pageidauji, tačiau šiame projekte esami garaţai buvo palikti. Nemaţa dalis jų yra netoli gyvenamųjų namų ir todėl gyventojams pakankamai patogūs. Rekomenduojama atskiruose masyvuose, esant ekonominiam pagrindimui bei trūkstant vietos daugiaaukščių garaţų statybai, dalį daugiaaukščių garaţų numatyti šiose vietose.
  • 25. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 25 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita  G. Metalinių garaţų masyvai. Tai šiuo metu vyraujantis garaţų tipas. Jie buvo statomi komunalinėse teritorijose uţ gyvenamųjų rajonų ribų, pagal tuo metu galiojančius reikalavimus. Šio tipo laikinais garaţais buvo uţstatomos ir perspektyvinių gatvių trasos. Jie yra įrengti toli nuo gyvenamosios vietos ir gyventojams yra nepatogūs, nemaţa dalis jų jau yra panaikinti. Jie buvo populiarūs, kol vyravo sovietiniai automobiliai ir vairuotojai juos naudodavo ne tik stovėjimui, bet ir remontui. Jau seniai remontai nėra daromi, todėl jie tapo paprasčiausiais sandėliukais, o gyventojų automobiliai kasdien parkuojami gyvenamųjų rajonų teritorijose. Šiame projekte jie nėra naudojami ir jie palaipsniui turėtų būti panaikinti.  H. Daugiaaukščiai bendro naudojimo garaţai. Tai labai svarbus automobilių statymo sistemos elementas, nes reikalaudamas minimalaus ţemės poreikio uţtikrina kelių šimtų automobilių stovėjimo vietas. Problema yra tai, kad šių garaţų panaudojimo koeficientas yra neaukštas ir neţiūrint maţo jų skaičiaus, dalis jų yra prie uţdarymo ribos pakeičiant jų funkciją. Taip yra dėl to, kad nėra reguliuojamas automobilių stovėjimas gretimose teritorijose.  I. Privatūs bendro naudojimo garaţai ir stovėjimo aikštelės prie prekybos centrų ir kitų visuomeninės paskirties statinių. Didelis skaičius stovėjimo vietų sudaro realias sąlygas statyti privačius gyventojų automobilius nakties metu, kai yra didţiausia stovėjimo vietų paklausa, sudarius tam tikslui atitinkamas sutartis su nurodytomis stovėjimo sąlygomis. Ši sistema būtų gyvybinga tik tuo atveju, jei būtų įvestas privalomas automobilių stovėjimo registravimas. Šiuo metu nemaţa dalis automobilių stovėjimo vietų gyvenamųjų rajonų mikrorajonuose jau neatitinka detaliojo ir techninio projekto sprendinių, nes daugelis yra savavališkai rekonstruotos, nemaţa dalis automobilių statoma ant poţeminių garaţų. Iš dalies natūralu, kad stovėjimo vietos po truputį evoliucionavo, pasikeitus gyventojų poreikiams. Tačiau blogai tai, kad šis procesas buvo beveik nevaldomas ir be jokios vieningos minties, todėl esami rezultatai pakankamai apgailėtini. Gyvenamųjų rajonų aplinka dėl šių nevykusių, nors ir neišvengiamų pasikeitimų ţenkliai pablogėjo: stovėjimo vietos buvo plečiamos stichiškai neaiškiomis kryptimis, naudojamos dangos pagal kiekvieno galimybes. Reikia pripaţinti ir tai, kad gyvenamųjų rajonų stovėjimo vietų planavimui nebuvo skirtas reikiamas dėmesys: daugelio vietų geometriniai parametrai nepagrįstai įmantrūs, neoptimalūs ir netausojantys teritorijos poreikio (planuojant daugelį rajonų nebuvo privačios nuosavybės). Tuo pačiu reikia paţymėti, kad automobilių stovėjimo vietų įrengimą atskiruose rajonuose lėmė tuomet skirtingi sovietiniai planavimo reikalavimai, todėl yra visiškai nerealu galvoti, kad senesniuose rajonuose galima ką nors lengvai pakeisti pagal šiandienos reikalavimus. Toliau pateikiame nagrinėjamų teritorijų planavimo dokumentų, kurių sprendiniais buvo planuojamos automobilių stovėjimo vietos, sąrašą: 1. Vilniaus miesto savivaldybės 84 ha teritorijos Vilkpėdės seniūnijoje schema. Pritarta: 2012m. Balandţio 30d. Įsakymu Nr.30-845; 2. Teritorijos Vilniaus Ţirmūnų seniūnijoje (apie 190ha) tarp Kareivių, Neries, Ţirmūnų, Šeimyniškių, Rinktinės, Tuskulėnų, Kalvarijų, Treinio, Verkiu, Apkasų , Ţukausko gatvių schema. Patvirtinta Administracijos direktoriaus 2012. sausio 7d įsakymu Nr.30-200; 3. Vilniaus miesto teritorijos Verkiu seniūnijos Baltupių schema. Patvirtinta Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012m. įsakymu Nr. 30-200; 4. Vilniaus miesto teritorijos Fabijoniškių seniūnijos (apie 121ha) schema; 5. Vilniaus miesto teritorijos Karoliniškių seniūnijos (apie 220ha) schema; 6. Vilniaus miesto teritorijos Lazdynų seniūnijos (apie 192ha) schema; 7. Vilniaus miesto teritorijos Naujininkų seniūnijos schema; 8. Vilniaus miesto teritorijos 159 ha Šeškinės seniūnijoje schema; 9. Kapitalinių garaţų ir saugojimo aikštelių Vilniuje išdėstymo schema (8 pav.).
  • 26. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 26 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 8 pav. Esamų, projektuojamų ir siūlomų garaţų bei saugojimo aikštelių išdėstymo schema 1992 m.
  • 27. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 27 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 2009 metais buvo pradėtos nagrinėti papildomos galimos automobilių stovėjimo vietos atskirų seniūnijų gyvenamosiose teritorijose (uţsakymas „Privaţiavimų prie atskirų statinių ir kitų objektų raudonųjų linijų nustatymo Vilniaus miesto schema“, kuris dėl riboto finansavimo liko neuţbaigtas). Atskiros seniūnijos pateikė savo siūlymus, kurie buvo papildomai išanalizuoti šioje rengiamoje galimybių studijoje. Todėl galima teigti, kad iš dalies buvo įvertinti ir seniūnijų siūlymai, todėl papildomai su jais derinti rekomenduojamų automobilių stovėjimo vietų nebūtų tikslo. Aišku siūlymuose vyravo tik tos vietos, kuriose įrengti stovėjimą būtų pigiausia, todėl jos sudarė tik nedidelę dalį reikiamo skaičiaus. Savo siūlymus buvo pateikusios Vilniaus miesto savivaldybės Lazdynų, Verkių, Šeškinės, Pašilaičių, Naujininkų, Vilkpėdės, Karoliniškių, Viršuliškių, Justiniškių, Pilaitės seniūnijos. 1.5. Planuojamas stovėjimo vietų skaičius rajonuose Įvertinus visus galimus faktorius, įtakojančius stovėjimo vietų skaičių, buvo prieita išvados, kad pagal šiuo metu galiojančius STR reikalavimus, esminis rodiklis yra butų skaičius, kuris yra maţiausiai kintantis, lyginant su gyventojų skaičiumi, šeimos dydţiu ar automobilizacijos lygiu. Grafinėje dalyje (Priedas Nr. 1) rodomos automobilių stovėjimo vietos yra orientacinės ir tiksliai nevertina tokių faktorių, kaip inţineriniai tinklai, topografija, šaligatvių pertvarkymas, stovėjimo vietų parkavimo juostose suskaidymas į grupes, apšvietimo atramų, neįgaliųjų vietų įrengimas, medţių ir ţeldynų vertinimas planuojant konkrečias stovėjimo vietas. Tai yra atskiras planavimo uţdavinys, kuris būtų sprendţiamas rengiant techninę dokumentaciją (teritorijų planavimo, geologinius, topografinius planus, techninius projektus). 1.5.1. Antakalnio rajonas Esamas butų skaičius pagal kadastrinius duomenis Antakalnio rajono daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiamas 12 lentelėje. 12 lentelė. Esamas butų skaičius daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose Eil. Nr. Mikrorajonas Esamas butų skaičius Suplanuotas stovėjimo vietų skaičius 1 Teritorija tarp Sluškų, Vileišio, Šilo ir Antakalnio gatvių 550 1408 2 Teritorija tarp Vileišio, Šilo , Antakalnio gatvių 1830 616 3 Teritorija tarp Antakalnio, Rimšos, Nemenčinės pl. gatvių 5410* 4740 Viso: 7790/ 7500* 6764 *Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) ataskaitą uţ 2007-2010 metus, kuriai 2011 m. spalio 12d. Nr.1-258 pritarė Vilniaus miesto savivaldybės taryba parenkant automobilių stovėjimo vietas reikia vadovautis ataskaitos pagrindinių išvadų 7.4 punkte nurodytomis rekomendacijomis. Šių rekomendacijų 7.4.8 punkte patvirtintose zonose dalis 1 ir 3 Antakalnio mikrorajonų priklauso 1 zonai, kuriose norminis stovėjimo vietų skaičius maţinamas koeficientu 0,75. Planuojamas automobilių stovėjimo vietų skaičius Antakalnio mikrorajonuose pateikiamas 13 lentelėje.
  • 28. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 28 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 13 lentelė. Planuojamas automobilių stovėjimo vietų skaičius Antakalnio mikrorajonuose. Eil. Nr. Mikrorajonas Suplanuotas parkavimo vietų skaičius Papildomai reikalingas vietų skaičius 1 Teritorija tarp Sluškų, Vileišio, Šilo ir Antakalnio gatvių g. - poţeminis garaţas - mūriniai 1a garaţai / 7vnt. - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - bendro naudojimo aikštelė/ ţiedinė sankryţa, Antakalnio g. - parkavimo juosta prie gatvės / Vileišio -aikštelė ant poţeminio garaţo 18+105+28 104 770 111+77 164 31 2 Teritorija tarp Vileišio, Šilo , Antakalnio gatvių: - mūriniai 1a garaţai / - daugiaaukščiai garaţai/ - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių 6 610 3 Teritorija tarp Antakalnio, Rimšos, Nemenčinės pl. gatvių: - poţeminis garaţas / 11vnt. - privati bendro naudojimo aikštelė prie PC, kitų objektų - aikštelė ant poţeminės aikštelės/ - saugoma aikštelė / - mūriniai 1a garaţai /18vnt. - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - parkavimo juosta prie gatvės/ Klinikų, Smėlio, Šilo, Grybo - bendro naudojimo aikštelė/ Ţolyno g., Grybo g./5vnt. - daugiaaukštis garaţas 292 50 86 120 903 2657 105+54+66 155+52 200 500 *Naujai pastatytuose namuose automobilių stovėjimo vietos yra įrengtos garaţuose po namais ir į bendrą sąrašą nėra įtrauktos. Suplanuotos naujai įrengti ir siūlomos rekonstruoti automobilių stovėjimo vietos antţeminėje Antakalnio rajono dalyje sudaro apie 1413 vietų (1 mikrorajone – 372 vietos, 2 mikrorajone – 160 vietų; 3 mikrorajone – 881 vieta). Planuojamas automobilių vietų skaičius praplečiant esamas juostas ar aikšteles šalia privaţiavimų pakankamo efekto neduoda ir trūkstamas vietų skaičius sudaro apie 9,8% arba apie 740 automobilių stovėjimo vietų. Antţeminiai mūriniai garaţai sudaro apie 15,0%. Įvertinant tai, kad Antakalnyje yra nemaţai naujos gyvenamosios statybos namų galima priimti, kad trūkstamas vietų skaičius sudaro apie 500 vietų. Papildomas automobilių stovėjimo vietų skaičius numatomas šiaurinėje Antakalnio rajono dalyje prie Nemenčinės-Antakalnio g. transporto mazgo. Rasti daugiaaukštėms automobilių stovėjimo aikštelėms kitą vietą būtų pakankamai sunku, nes Antakalnio rajonas yra išskirtinėse gamtinėse sąlygose. Antakalnio rajono automobilių stovėjimo vietų pasiskirstymas pagal automobilių stovėjimo būdus pateikiamas 9 pav.
  • 29. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 29 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 9 pav. Antakalnio rajono automobilių stovėjimo vietos pagal automobilių stovėjimo būdą 1.5.2. Baltupių rajonas Esamas butų skaičius pagal kadastrinius duomenis Baltupių rajono daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiamas 14 lentelėje. 14 lentelė. Esamas butų skaičius Baltupių rajono daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose Eil. Nr. Mikrorajonas Esamas butų skaičius Suplanuotas stovėjimo vietų skaičius 1 Teritorija prie Kalvarijų gatvės 752 864 2 Teritorija šiauriau Didlaukio gatvės 984 884 3 Teritorija piečiau Didlaukio gatvės 1470 807 Viso: 3206 2555 Planuojamas stovėjimo vietų skaičius Baltupių mikrorajonuose pateikiamas 15 lentelėje. 15 lentelė. Planuojamas stovėjimo vietų skaičius Baltupių mikrorajonuose. Eil. Nr. Mikrorajonas Suplanuotas parkavimo vietų skaičius Papildomai reikalingas vietų skaičius 1 Teritorija prie Kalvarijų gatvės: - poţeminis garaţas - aikštelė ant poţeminio garaţo/ - privati bendro naudojimo aikštelė prie PC, kitų objektų - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - mūrinis garaţas 30+8 29 75 673 25+24 2 Teritorija šiauriau Didlaukio gatvės: - poţeminis garaţas / - saugoma aikštelė / - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - bendro naudojimo aikštelė - parkavimo juosta prie Didlaukio g. -daugiaaukštis garaţas 30+30+28 200 473 25 98 300 3 Teritorija piečiau Didlaukio gatvės g.: - poţeminis garaţas / - bendro naudojimo aikštelė 30 38 4,037 1,013 0 120 117 443 596 388 50 0 500 1,000 1,500 2,000 2,500 3,000 3,500 4,000 4,500 Parkavimo juosta ar aikštelė prie privaţiavimų Antţeminis mūrinis garaţas Daugiaaukštis garaţas Saugoma parkavimo aikštelė Aikštelė ant poţeminio garaţo Poţeminis garaţas Parkavimo juosta prie gatvės Antţeminė bendro naudojimo aikštelė Antţeminė aikštelė prie PC
  • 30. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 30 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Eil. Nr. Mikrorajonas Suplanuotas parkavimo vietų skaičius Papildomai reikalingas vietų skaičius - aikštelė ant poţeminės aikštelės/ - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - parkavimo juosta gatvėje / Didlaukio, Baltupio - daugiaaukštis garaţas 35 572 99+33 300 *Naujai pastatytuose namuose stovėjimo vietos yra įrengtos garaţuose po namais ir į bendrą sąrašą nėra įtrauktos. Baltupių rajono automobilių stovėjimo vietų pasiskirstymas pagal automobilių stovėjimo būdus pateikiamas 10 pav. 10 pav. Baltupių rajono automobilių stovėjimo vietos pagal automobilių stovėjimo būdą. Suplanuotos naujai įrengti ir siūlomos rekonstruoti automobilių stovėjimo vietos antţeminėje Baltupių rajono dalyje sudaro apie 760 vietų (1 mikrorajone – 162 vietos, 2 mikrorajone - 276 vietų; 3 mikrorajone – 325 vieta). Planuojamas automobilių vietų skaičius praplečiant esamas juostas ar aikšteles šalia privaţiavimų neuţtikrina reikiamo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus rajone. Trūkstamas vietų skaičius siekia 25,5% arba 650 vietų. Problema galėtų būti sprendţiama statant daugiaaukštes ASV aikšteles. Papildomai numatomos daugiaaukščiai automobilių stovėjimo garaţai:  1 mikrorajono šiaurinėje dalyje panaudojant esamą poţeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir dalį saugomos aikštelės-300 vietų;  3 mikrorajono pietinėje dalyje -300 vietų. 1.5.3. Fabijoniškių rajonas Esamas butų skaičius pagal kadastrinius duomenis Fabijoniškių rajono daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiamas 16 lentelėje. 16 lentelė. Esamas butų skaičius daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose. Eil. Nr. Mikrorajonas Esamas butų skaičius Suplanuotas stovėjimo vietų skaičius 1 Teritorija tarp Stanevičiaus ir Didlaukio g. 1212 834 2 Teritorija tarp Stanevičiaus, Fabijoniškių ir Ateities gatvių 5002 4792 3 Teritorija tarp Ateities, Giros, Ţadeikos g. 695 697 4 Teritorija tarp Ţadeikos Neries, Giros ir Gedvydţių 2837 2222 1,718 49 0 200 64 156 230 63 75 0 200 400 600 800 1,000 1,200 1,400 1,600 1,800 2,000 Parkavimo juosta ar aikštelė prie privaţiavimų Antţeminis mūrinis garaţas Daugiaaukštis garaţas Saugoma parkavimo aikštelė Aikštelė ant poţeminio garaţo Poţeminis garaţas Parkavimo juosta prie gatvės Antţeminė bendro naudojimo aikštelė Antţeminė aikštelė prie PC
  • 31. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 31 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita g. 5 Teritorija tarp Neries Gedvydţių ir Giros g. 1658 2082 Viso: 11404 10627 Planuojamas stovėjimo vietų skaičius Fabijoniškių mikrorajonuose pateikiamas 17 lentelėje. 17 lentelė. Planuojamas stovėjimo vietų skaičius Fabijoniškių mikrorajonuose. Eil. Nr. Mikrorajonas Suplanuotas parkavimo vietų skaičius Papildomai reikalingas vietų skaičius 1 Teritorija tarp Stanevičiaus ir Didlaukio g.: - privati bendro naudojimo aikštelė prie PC Jovaras - antţeminė bendro naudojimo aikštelė/ buvęs VT ţiedas - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - daugiaaukštis garaţas/ 68 62 704 380 2 Teritorija tarp Stanevičiaus, Fabijoniškių ir Ateities gatvių: - poţeminis garaţas /12vnt. - daugiaaukščiai garaţai/ 3vnt. - miesto bendro naudojimo aikštelė/ - privati bendro naudojimo aikštelė/ - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - aikštelė ant poţeminio garaţo/ 8vnt. - saugoma aikštelė - mūrinis garaţas - parkavimo juosta prie gatvės / Fabijoniškių 696 670 220 240 2148 502 90 34 192 3 Teritorija tarp Ateities, Giros, Ţadeikos g.: - poţeminis garaţas / - privati bendro naudojimo aikštelė prie PC, kitų objektų - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - parkavimo juosta prie gatvės/ - bendro naudojimo aikštelė/ - daugiaaukštis garaţas 67+197 385 48 4 Teritorija tarp Ţadeikos Neries, Giros ir Gedvydţių g.: - poţeminis garaţas / - privati bendro naudojimo aikštelė prie PC, kitų objektų - aikštelė ant poţeminio garaţo - mūriniai 1a garaţai /. - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - daugiaaukštis garaţas 45+35 440 32+53+80 37+70 1230 200 5 Teritorija tarp Neries Gedvydţių ir Giros g.: - poţeminis garaţas / - privati bendro naudojimo aikštelė prie PC, kitų objektų - mokama aikštelė / - mūriniai 1a garaţai /4vnt. - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių 40 272 160 185 785
  • 32. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 32 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Eil. Nr. Mikrorajonas Suplanuotas parkavimo vietų skaičius Papildomai reikalingas vietų skaičius - daugiaaukštis garaţas - aikštelė ant garaţo - parkavimo juosta prie gatvės /L.Giros 200+300 44 96 *Naujai pastatytuose namuose stovėjimo vietos yra įrengtos garaţuose po namais ir į bendrą sąrašą nėra įtrauktos.  Suplanuotos naujai įrengti ir siūlomos rekonstruoti automobilių stovėjimo vietos antţeminėje Fabijoniškių rajono dalyje sudaro apie 2226 vietų (1 mikrorajone – 291 vieta, 2 mikrorajone – 1005 vietos; 3 rajono centre – 60 vietų, 4 mikrorajone – 580 vietų, 5 mikrorajone - 290 vietų). Planuojamas automobilių vietų skaičius praplečiant esamas juostas ar aikšteles šalia privaţiavimų davė pakankamą efektą ir trūkstamų vietų skaičius siekia 6,8% arba apie 780 stovėjimo vietų. Tačiau būtina paţymėti, kad nemaţą dalį stovėjimo vietų rajone sudaro vietos prie prekybos centrų ar kitų bendro naudojimo visuomeninių ar komercinių pastatų. Papildomai numatomi daugiaaukščiai garaţai:  - 1 mikrorajono šiaurinėje dalyje išnaudojant esamą reljefą prie miško -380 vietų;  - 2 mikrorajono pietinėje dalyje prie Šiaurinės gatvės -400 vietų. Fabijoniškių rajono automobilių stovėjimo aikštelių pasiskirstymas pagal aikštelių tipus pateikiamas 11 pav. 11 pav. Fabijoniškių rajono automobilių stovėjimo vietos pagal automobilių stovėjimo būdą 1.5.4. Jeruzalės rajonas Esamas butų skaičius pagal kadastrinius duomenis Jeruzalės rajono daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiamas 18 lentelėje. 5,252 326 1,370 250 711 816 288 330 1,284 0 1,000 2,000 3,000 4,000 5,000 6,000 Parkavimo juosta ar aikštelė prie privaţiavimų Antţeminis mūrinis garaţas Daugiaaukštis garaţas Saugoma parkavimo aikštelė Aikštelė ant poţeminio garaţo Poţeminis garaţas Parkavimo juosta prie gatvės Antţeminė bendro naudojimo aikštelė Antţeminė aikštelė prie PC
  • 33. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 33 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita 18 lentelė. Esamas butų skaičius daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose. Eil. Nr. Mikrorajonas Esamas butų skaičius Suplanuotas stovėjimo vietų skaičius 1 Teritorija tarp Ateities, Jeruzalės, Rugių ir Maumedţių g. 969 1132 2 Teritorija tarp Maumedţių, Rugių, Ateities, Baltupio g. 856 749 3 Teritorija tarp Jeruzalės, Rugių, Maumedţių, Mokyklos g. 1134 1080 4 Teritorija tarp Mokyklos, Maumedţių, Baltupio, Rugių g. 335 295 Viso: 3294 3256 Planuojamas stovėjimo vietų skaičius Jeruzalės mikrorajonuose pateikiamas 19 lentelėje. 19 lentelė. Planuojamas stovėjimo vietų skaičius Jeruzalės mikrorajonuose. Eil. Nr. Mikrorajonas Suplanuotas parkavimo vietų skaičius Papildomai reikalingas vietų skaičius 1 Teritorija tarp Ateities, Jeruzalės, Rugių ir Maumedţių g.: - poţeminis garaţas - parkavimo juosta prie gatvės/ Bitininkų, Maumedţių - privati bendro naudojimo aikštelė prie PC, kitų objektų - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - saugoma aikštelė/ 86+173 180 443 250 2 Teritorija tarp Maumedţių, Rugių, Ateities, Baltupio g.: - poţeminis garaţas / - aikštelė ant poţeminio garaţo/ - miesto bendro naudojimo aikštelė/ - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - parkavimo juosta prie gatvės/ Aviţų, Rugių 65 75 52 440 82+35 3 Teritorija tarp Jeruzalės, Rugių, Maumedţių, Mokyklos g.: - poţeminis garaţas / - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - parkavimo juosta prie gatvės/ Mokyklos, Braškių, Maumedţių, Bitininkų - daugiaaukštis garaţas 50+60 419 34+91+171 30 225 4 Teritorija tarp Mokyklos, Maumedţių, Baltupio, Rugių 22
  • 34. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 34 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Eil. Nr. Mikrorajonas Suplanuotas parkavimo vietų skaičius Papildomai reikalingas vietų skaičius g.: - garaţas; - antţeminės aikštelės ir juostos prie privaţiavimų; 273 *Naujai pastatytuose namuose stovėjimo vietos yra įrengtos garaţuose po namais ir į bendrą sąrašą nėra įtrauktos. Jeruzalės rajono automobilių stovėjimo aikštelių pasiskirstymas pagal aikštelių tipus pateikiamas 9 pav. 12 pav. Jeruzalės rajono automobilių stovėjimo vietos pagal automobilių stovėjimo būdą. Suplanuotos naujai įrengti ir siūlomos rekonstruoti automobilių stovėjimo vietos antţeminėje Jeruzalės rajono dalyje sudaro apie 417 vietų (1 mikrorajone – 0 vietų, 2 mikrorajone - 190 vietų; 3 mikrorajone – 171 vieta, 4 mikrorajone – 56 vietos). Bendras planuojamas automobilių vietų skaičius praplečiant esamas juostas ar aikšteles šalia privaţiavimų, gatvių ar ant poţeminių aikštelių uţtikrina reikiamą automobilių stovėjimo vietų skaičių rajone. Didelis stovėjimo vietų skaičius numatytas prie vietinių gatvių ir siekia apie 21,5 procento. Papildomas automobilių stovėjimo vietų skaičius rajone nėra numatomas, nes rajone yra daug naujos statybos gyvenamųjų namų, kurie papildomai turi stovėjimo vietas po namais, kurios skaičiavimuose nėra priimtos. 1.5.5. Justiniškių rajonas Esamas butų skaičius pagal kadastrinius duomenis daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiamas 20 lentelėje. 20 lentelė. Esamas butų skaičius daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose Eil. Nr. Mikrorajonas Esamas butų skaičius Suplanuotas stovėjimo vietų skaičius 1 Teritorija tarp Ozo, Justiniškių ir Lūţių g. 1036 1028 2 Teritorija tarp Taikos, Lūţių, Justiniškių ir Rygos g. 1580 1323 3 Teritorija tarp Vakarinės, Rygos, Taikos g. 983 668 4 Teritorija tarp Rygos, Taikos, Justiniškių g. 1764 1320 5 Teritorija tarp Talino, Rygos, Taikos ir Šiaurinės g. 1574 1628 6 Teritorija tarp Rygos, Taikos ir Justiniškių g. 1837 1385 7 Teritorija tarp Taikos, Laisvės 1047 1046 1,575 22 225 250 75 175 702 52 180 0 200 400 600 800 1,000 1,200 1,400 1,600 1,800 Parkavimo juosta ar aikštelė prie privaţiavimų Antţeminis mūrinis garaţas Daugiaaukštis garaţas Saugoma parkavimo aikštelė Aikštelė ant poţeminio garaţo Poţeminis garaţas Parkavimo juosta prie gatvės Antţeminė bendro naudojimo aikštelė Antţeminė aikštelė prie PC
  • 35. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugos 35 lapas iš 110 Papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizės ataskaita Eil. Nr. Mikrorajonas Esamas butų skaičius Suplanuotas stovėjimo vietų skaičius ir Šiaurinės g. Viso: 9821 8398 Planuojamas stovėjimo vietų skaičius Justiniškių mikrorajonuose pateikiamas 21 lentelėje. 21 lentelė. Planuojamas stovėjimo vietų skaičius Justiniškių mikrorajonuose. Eil. Nr. Mikrorajonas Suplanuotas parkavimo vietų skaičius Papildomai reikalingas vietų skaičius 1 Teritorija tarp Ozo, Justiniškių ir Lūţių g.: - poţeminis garaţas - saugoma aikštelė/ - aikštelė ant poţeminio garaţo - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - daugiaaukštis garaţas/ 3x50+25+28 155 30+50+55 535 500 2 Teritorija tarp Taikos, Lūţių, Justiniškių ir Rygos g.: - poţeminis garaţas /4vnt. - privati bendro naudojimo aikštelė/ - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - aikštelė ant poţeminio garaţo - parkavimo juosta prie gatvės / Taikos 183 85 764 163 128 3 Teritorija tarp Vakarinės, Rygos, Taikos g.: - poţeminis garaţas / - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių -juosta prie gatvės / Taikos - Daugiaaukštis garaţas / ekraninė sienutė 40 485 143 500 4 Teritorija tarp Rygos, Taikos, Justiniškių g.: - poţeminis garaţas / - aikštelė ant poţeminio garaţo - parkavimo juosta šalia gatvės/ Taikos, Rygos, Justiniškių - antţeminės aikštelės ar juostos šalia privaţiavimų ar gatvių - bendro naudojimo aikštelė 30+35+28 28+44+32 196+75+83 741 28 5 Teritorija tarp Talino, Rygos, Taikos ir Šiaurinės g: - poţeminis garaţas / - aikštelė ant poţeminės 30 33 120+120+84