Reference lt-main (1)

1,579 views

Published on

0 Comments
0 Likes
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

No Downloads
Views
Total views
1,579
On SlideShare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
842
Actions
Shares
0
Downloads
4
Comments
0
Likes
0
Embeds 0
No embeds

No notes for slide

Reference lt-main (1)

  1. 1. DAPHNE III PROGRAMA 2007-2013Nauja karta –santykiaibe smurtoProjektas skirtas smurto prieš vaikus,jaunimą ir moteris prevencijai beikovai su juo, siekiant apsaugoti aukasir rizikos grupesAtaskaita
  2. 2. Turinys Turinys Įvadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 Pokyčių skatinimas smurto prieš moteris situacijoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 Projekto partnerių situacinės ataskaitos ir praktiniai pavyzdžiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10 Estija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10 Faktai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10 Kaip išgyventi ekonominį nuosmukį . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12 Prieglaudų personalo mokymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14 Bendrinės statistikos rinkimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 Prieglaudų veiklos užtikrinimas ekonominio nuosmukio metu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 Organizacinis vystymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17 Suomija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19 Faktai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19 Mūsų tikslai ir strategijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22 Mergaičių sąmoningumo skatinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22 Profesionalų sąmoningumo skatinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23 Du Suomijos jaunimo darbo internete pavyzdžiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23 Išmoktos pamokos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25 Graikija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27 Kovos prieš smurtą prieš moteris tikslai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27 Strategijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28 Ko mes ligšiol išmokome? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29 Graikijoje egzistuojančių struktūrų ir valdymo kritika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31 Trumpas nacionalinių veiklų aprašymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31 Neužtikrinta ateitis ir teikiamų paslaugų (ne) stabilumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33
  3. 3. Turinys Latvija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34 Latvijos veiklų tikslai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34 Iniciatyvų galimybės projekto ribose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35 Tikėtini Vyriausybės pastangų sumažinti smurtą prieš moteris ateities efektai . . . . . . . . . . . . . . . 40 Lietuva. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 41 Pirmasis pavyzdys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 41 Saulės istorija (23 m.) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43 Antrasis pavyzdys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44 Ingos istorija (21 m.). . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47 Švedija. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 49 Siekiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 49 Pagrindinė strategija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51 Vaikų ir studentų apsaugos įstatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51 Švietimo aktas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51 Trumpas vietos veiklų aprašymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53 Tai, ko išmokome . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54 Partnerių, kovojančių su smurtu prieš moteris, įvertinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 56 Žvilgsnis į priekį . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 60Turinys
  4. 4. Įvadas Įvadas Dovilė Rūkaitė, Projekto vadovė, Moterų informacijos centras
  5. 5. Mielas skaitytojau,Malonu pristatyti geriausių šešių Europos šalių praktikų straipsnius apie tai kaip įvairios organizacijoskovoja su smurto prieš moteris (SPM) problema. Jie buvo sukurti, kad būtų galima analizuoti ir gerintikiekvienos šalies socialinę aplinką, surasti sprendimus specifinėms struktūrinėms problemoms, politinėm irvadovavimo sritims, taip pat pasidalinti savo patirtimi su kitais profesionalais, kovojančiais su smurtu priešmoteris.Šis žinynas, tai dviejų metų bendradarbiavimo Daphne III „Nauja karta – santykiai be smurto” projektorėmuose rezultatas. Šešių partnerių bendradarbiavimas išsivystė į efektyvų veiksmų planą, kuris turėtų 5padėti išvengti visų rūšių smurto, kurį patiria šių laikų post modernios visuomenės jaunos moterysprivačioje ir viešoje sferoje. Viso projekto tikslas – skatinti nediskriminuojančią politiką ir lyčių lygybęEuropos lygmenyje.Šis žinynas gimė po ilgų diskusijų apie tai, kas turėtų būti naudinga skaitytojui, t.y. socialiniams partneriams,nevyriausybinėms organizacijoms ir profesionalams, kurie dirba su smurto problemomis kiekvieną dieną.Visos autorių grupės pačios sprendė ką būtų geriausiai pristatyti, todėl terminas „situacijų analizė” gimėper koncepcijos minčių šturmą. Čia rasite Estijos prieglaudų moterų istorijas, taip pat Latvijos patirtį,kaip išgyventi ir teikti pagalbą pažeidžiamoms grupėms ekonominės krizės metu. Suomijos ir Lietuvospavyzdžiai iliustruoja kaip reikia dirbti su jaunimu, siekiant išvengti smurto ir suteikti reikiamą pagalbą.Graikijos pavyzdys parodo kaip Graikijos feministės kovoja, siekdamos apginti moterų teises.Mes džiaugiamės, jog mūsų ataskaitos atsispindi ir DVD formate, papildant svarbią informaciją tiems, kuriedomisi moterų problemomis.Visos šešios organizacijos yra ilgalaikiai moterų teisių judėjimo partneriai trijose Baltijos šalyse, Suomijoje,Švedijoje ir Graikijoje. Mūsų komandai pagelbėjo trys vertintojai iš Danijos, Norvegijos ir Švedijos.
  6. 6. Projekto tikslinės grupės yra: • Jaunos moterys, patiriančios smurtą ar esančios rizikoje jį patirti; • Organizacijos ir institucijos; • Paslaugų nuo smurto nukentėjusiems teikėjai ar politikos vystytojai; metodai ir pagalbos sistemos, skirtos pirmajai tikslinei grupei. Asmeniškai norėčiau padėkoti visiems projekto dalyviams, kurie prisidėjo su savo naujomis idėjomis bei aktyviai dirbo dvejus bendradarbiavimo metus. Tikiu, jog visi pasisėmėme patirties ir gavome naudos iš bendro darbo, kuriant naudingą medžiagą, prisidedant prie kovos prieš smurtą prieš moteris ir merginas. Daphne programa lieka reikšminga įgyvendinimo priemone, remiančia geriausias Europos iniciatyvas, siekiant išvengti ir panaikinti visas smurto formas prieš moteris ir merginas.6 Projekto vadovė Dovilė Rūkaitė Kontaktai: Moterų informacijos centras Olandų g. 19-2, 01100 Vilnius, Lietuva Tel. (8 5) 2629003 mic@lygus.lt; www.lygus.lt Partneriai: Moterų informacijos centras, Lietuva Estijos moterų prieglaudų unijos asociacija, Estija Moterų tyrimų centras, Graikija Vaikų ir šeimų su vaikais krizių centras „Pasparne“, Latvija Moterų linija, Suomija BalticFem, Švedija
  7. 7. Pokyčių skatinimassmurto prieš moteris situacijojeMaria Eriksson, filosofijos daktarė, profesorė adjunktė, Sociologijos departamentas,Uppsalos Universitetas. Trumpalaikė projekto ekspertėŠiuo metu smurtas prieš moteris yra vienas esminių klausimų, keliamų daugelio šalių politinėje aplinkoje.Praėjus penkiolikai metų nuo Pekino veiksmų programos („Beijing Platform for action“) matoma, jog tokiasituacija yra ir Europoje. Tęstinis strategijos ir veiksmų vystymas vykdomas daugelyje Europos Sąjungosšalių, ypatingai smurto kaip sunkaus nusikaltimo pripažinimo bei aukų gynimo ir apsaugos srityse.Dauguma Europos Sąjungos šalių siekia koordinuoto požiūrio į smurto prieš moteris problemos sprendimą 7ir bent pusė jų turi suformuotas nacionalines strategijas ar veiksmų planus šiai problemai spręsti (Švedijospirmininkavimas, 2009). Pagrindinė rolė, siekiant suformuoti vyrų smurto prieš moteris problemossprendimo kryptį, tenka moterų ir moterų prieglaudų judėjimams, kurių veiksmai yra labai aiškiaiišdėstyti dokumentuose (pvz. Dobash and Dobash 1992, Eduards 1997, Hagemann-White 1998, Jonassen2005). Savanorių bei nevyriausybinės organizacijos užima pagrindinę rolę, siekiant vystyti šios problemossprendimo būdus.Nevyriausybinės organizacijos gali pasitelkti įvairiausias strategijas, siekiant paveikti politinę aplinkąir inicijuojant socialinius pokyčius. Pavyzdžiui, vienas ypatingas moterų prieglaudų ar krizės centrųbruožas yra lobizmo ir savanoriško socialinio darbo apjungimas. Pagalba ir parama moterims ir vai-kams nukentėjusiems nuo smurto gali sukurti pagrindą specialioms žinioms ir politiniams reikalavi-mams (Jeffner 1994). Atsižvelgiant į organizacijų pastangas šiame projekte, jos gali būti išskaidytos įpenkias skirtingas kategorijas, strategijas, kurios gali būti naudojamos – ar dažniausiai – derinamos vienasu kita (Eriksson 2010).Pirmoji yra išorinio sąmoningumo skatinimas. Ši strategija remiasi idėja, jog problemos ir jos sprendimoapibrėžimas yra svarbi politikos ir strategijos vystymo dalis (Bacchi 1999). Pavyzdžiui, kovos su smurtu
  8. 8. šeimoje strategija priklauso nuo pokyčio smurto apibrėžime nuo to kaip „privataus“ reikalo ir pačios moters atsakomybės sprendžiant problemą, link požiūrio į smurtą prieš moteris kaip nepriimtino kriminalinio nusikaltimo, kurio visos organizacijos ir įstaigos turėtų stengtis vengti. Antroji strategija, kuri yra matoma – vidinio sąmoningumo skatinimas bei žinių vystymas. Šiuo atveju, visos pastangos yra nukreiptos į pačios organizacijos narius. Tokia strategija dažniausiai pastebima tarp nacionalinių nevyriausybinių organizacijų, kurios užduotis yra paremti organizacijas nares. Vidinio sąmoningumo skatinimas sukuria pagrindą trečiajai strategijai: paslaugų ir personalo profesio- nalumo vystymas. Ši strategija pastebima tarp nevyriausybinių organizacijų, kurios taip pat veikia kaip prieglaudos ar krizių centrai. Jų veiksmai, siekiant paremti aukas, gali būti išvystyti iki naujų veiksmų modelių, kurie gali būti paskleisti tarp kitų agentūrų, organizacijų. Kitas veiklos pavyzdys, veiklos standartų vystymas, paslaugų kokybės kontrolės vystymas, pateikiant detaliai aprašytas veiklas. Be naujų paramos8 modelių kūrimo, visos veiklos gali būti naudojamos kaip spaudimas, impulsas kitoms agentūroms, įstaigoms gerinti savo veiklą bei modeliai nacionalinio lygio rekomendacijoms, strategijoms. Ketvirta strategija yra naujos žinių bazės vystymas. Tam tikrais atvejais, nevyriausybinės organizacijos stengiasi sukurti ryšius su tyrėjais, kurie pavyzdžiui galėtų dokumentuoti jų naujus modelius, vertinti jų darbą. Kitais atvejais nevyriausybinės organizacijos bando kurti naują žinių bazę savomis pajėgomis, renkant statistiką ar stengiantis esamus tyrimus ir statistiką padaryti prieinamus plačiajai visuomenei. Penktoji strategija tiesiogiai susijusi su lobizmu, siekiant įtakoti pokyčius įstatymuose ar politikoje nacionaliniu lygmeniu. Pastangos taip pat gali būti nukreiptos į keturias skirtingas politikos ir teisės sričių kryptis: 1) Moterų ir vaikų teisės kaip nusikaltimų aukos, pavyzdžiui, teisė gauti pagalbą per kriminalinio tyrimo procedūras arba teisė į valstybės/ar iš nusikaltėlio išreikalautą kompensaciją; 2) Smurto nusikaltėlių pripažinimas kriminaliniais nusikaltėliais ir smurtaujančių vyrų atsakomybė; 3) Socialinė nukentėjusiųjų nuo smurto gerovė ir moterų bei vaikų teisė į apsaugą ir pagalbą iš socialinio aprūpinimo agentūrų;
  9. 9. 4) Nukentėjusiųjų nuo smurto aukų gynimas teisminiame procese, siekiant, jog sprendimai dėl vaiko globos, susitikimų ir apgyvendinimo daugiau nesukeltų grėsmės moteriai ir vaikui dėl prieš tai patirto smurto. Atsižvelgiant į tai, jog vaikai patiria smurtą šeimoje, penktoji kryptis gali būti išskirta: vaikų teisės saugiai dalyvauti reikaluose, kurie yra susiję su jais.Literatūros šaltiniai Bacchi, C L (1999). Women, Policy and Politics. The Construction of Policy Problems. London: Sage Dobash, R E and Dobash, R P (1992). Women, violence, and social change. London: Routledge. Eduards, M (1997). The Women’s Shelter Movement. In Gustafsson, G, Eduards, M, Rönnblom, M (eds). Towards a New Democratic Order? Women’s Organizing in the 1990s. 120-168. Stockholm: Publica 9 Eriksson, M (2010). Justice or welfare? Nordic women’s shelters and children’s rights organisations on children exposed to violence, Journal of Scandinavian Studies in Criminology and Crime Prevention, Vol. 11, No 1, 66-85. Hagemann-White, C (1998). Violence without end? Some reflections on achievements contradictions, and perspectives of the feminist movement in Germany. In Klein, R (ed). Multidisciplinary Perspectives on Family Violence, 176-191. London and New York: Routledge Jeffner, S (1994). Kvinnojourskunskap. Kvinnojourernas kunskap speglad mot aktuell forskning [Women’s shelter knowledge. The knowledge of the women’s shelters seen in the light of current research]. Stockholm: Folkhälsoinstitutet. Jonassen, W (2005) Marching on the spot? Dealing with violence against women in Norway. In Eriksson, M, Hester, M, Keskinen, S, Pringle, K (eds). Tackling Men’s Violence in Families. Nordic Issues and Dilemmas, 83-100. Bristol: Policy Press. Swedish Presidency (2009). Beijing +15: The Platform for Action and the European Union. Report from the Swedish Presidency of the Council of the European Union. Stockholm: The Ministry for Integration and Gender Equality.
  10. 10. Projekto partnerių situacinės ataskaitos ir praktiniai pavyzdžiai Pateikiamuose pavyzdžiuose šeši projekto partneriai įvairiais būdais perteikia šaliai būdingą situaciją smurto prieš moteris srityje. Ataskaitose pateikiamos partnerių veiklos, kurios buvo įgyvendintos projekto vykdymo metu, atsižvelgiant į pagrindinius projekto tikslus ir įsipareigojimus. Estija10 Estija Estijos moterų prieglaudų sąjungos gerosios praktikos pavyzdžiai kovojant su smurtu prieš moteris Estijoje. Faktai Smurto prieš moteris tema viešose diskusijose atsirado aštuntajame dešimtmetyje, kai po Socialinių reikalų ministerijos užsakymu atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog kasmet 40 000 moterų nukenčia nuo smurto. Ekspertai (policijos pareigūnai, sveikatos apsaugos darbuotojai, socialiniai darbuotojai, vaikų teisių specialistai, psichologai), dirbantys su nukentėjusiomis nuo smurto moterimis neturėjo jokio specialaus pasiruošimo, mokymų, susijusių su smurtu prieš moteris, todėl moterys, kurios buvo nukentėjusios nuo smurto, ne visad sulaukdavo profesionalios pagalbos. Vyriausybė neturėjo tinkamo veiksmų plano ar sistemos, kuri leistų išvengti smurto ir padėtų smurto aukoms. Viso to pasėkoje visuomeninės organizacijos ėmėsi pagalbos teikimo priemonių. Tokios iniciatyvos ir atspindi gerosios patirties pavyzdžius, kuriuos norima pristatyti šiame leidinyje.
  11. 11. Pirmoji prieglauda buvo atidaryta Tartu 2002 metais. Keletą metų ši prieglauda buvo išlaikoma iš vietinės valdžios ir užsienio agentūrų pinigų. Pasklidusios po visą Estiją, keletas grupių, remiančių nuo smurto nukentėjusias moteris, savo veiklą pradėjo 2003 metais. Šios grupės buvo koordinuojamos remiantis nevyriausybinės organizacijos „Sotsiaalprogrammide Keskus” pagrindu, Estijos Socialinių programų centru, kuris šiuo metu aktyviai nebefunkcionuoja. Nuo 2005 metų moterų organizacijos vykdė aktyvius, koordinuotus veiksmus, siekiant įkurti saugias prieglaudas ir suteikti profesionalias paslaugas nuo smurto nukentėjusioms moterims ir vaikams. 2005 metais moterų prieglauda buvo atidaryta Taline ir 2006 metais – Jőhvi, Ida-Virumaa, šiaurės rytų Estijos dalyje, kurioje didžioji dalis gyvenančiųjų yra rusakalbiai. 2006 metų pavasarį dvi prieglaudos sukūrė Estijos moterų prieglaudų sąjungą. Ji buvo kuriama kaip ginančioji organizacija smurto prieš moteris srityje, turinti užsiimti lobizmu ir partneriavimu su vyriausybe ir parlamentu, siekiant paveikti politinius sprendimus, taip pat skatinti bendradarbiavimą tarp prieglaudų, remti jų vystymąsi ir organizuoti tarptautinius ryšius, 11 bendradarbiavimą. Pagrindinė Sąjungos užduotis buvo naujų prieglaudų Estijoje steigimas, siekiant užtikrinti, kad jų paslaugomisEstija galėtų naudotis visos moterys, nepriklausomai nuo to kur jos gyvena. Aktyvios ir besidominčios šia tema moterys buvo kviečiamos prisijungti, mokomos, patariama kaip įkurti nevyriausybines organizacijas, kreiptis dėl finansavimo. 2009 metų pradžioje buvo įkurtos septynios prieglaudos Tartu (2002), Taline (2005), Jőhvi (2006), Tapa (2007), Viljandi (2008), Paide (2008), Valga (2008): padedančios aukoms iš įvairių apskričių nukentėjusioms nuo smurto šeimoje. Įgyvendinant Šiaurės – Baltijos eksperimentinį projektą, Jőhvi ir Tartu prieglaudų personalas buvo apmokytas padėti seksualinio smurto aukoms. Šis projektas siekė padėti moterims, kurios buvo parduodamos su seksualinio išnaudojimo tikslu. Estijos prieglaudos yra/buvo finansuojamos Lošimo mokesčių tarybos projektų pagrindu. Tai agentūra, kuri suteikia paramą naudodama pajamas, gautas iš lošimų. Tik dvi savivaldybės – Talino ir Tartu – suteikiė žymią finansinę paramą prieglaudoms. 2008 metų pabaigoje, pelnas iš lošimų drastiškai nukrito, kas sąlygojo ir radikalius pokyčius prieglaudų finansavime. Veikiančios prieglaudos balansavo ant uždarymo ribos. Todėl pagrindinis Estijos moterų prieglaudų sąjungos tikslas 2009 metais buvo užtikrinti pastovią prieglaudų veiklą ekonominio nuosmukio metu, suteikiant bent minimaliausią pagalbą smurto aukoms.
  12. 12. Estija Kaip išgyventi ekonominį nuosmukį 2009 metų pradžioje sąjunga ir prieglaudos patyrė keletą iššūkių, vykdant lobizmo veiklas, siekiant įtakoti politiką ir įstatymus. Metų pabaigoje, Socialinių reikalų ministerija paruošė Socialinės gerovės akto pataisas, siekiant prieglaudų paslaugų reguliavimo. Šiuo aktu buvo siekiama padaryti vietinę savivaldą atsakinga už prieglaudos paslaugų teikimą nepriklausomai nuo to ar jos turi pakankamai išteklių ir specialistų tą daryti. Tai būtų reiškę, jog reiktų informuoti vietinės savivaldos tarnautojus apie visas prieglaudas, kurios nesuteikė pagalbos žmonėms. Įstatymo projekte buvo numatyta net tai, jog skirtingų lyčių asmenys būtų apgyvendinami toje pačioje prieglaudoje. Sąjunga pasiūlė ministerijai susitikti ir pasiūlyti pataisas įstatymo projektui. Sąjungos atstovai taip pat dalyvavo vietinėms savivaldoms skirtuose renginiuose, kuriuose pristatinėjo prieglaudų teikiamas paslaugas, diskutavo apie jų bendradarbiavimo galimybes. Sąjunga taip pat pakvietė ministerijos12 atstovus į vieną iš prieglaudų, kad parodytų jos kasdieninį darbą ir gyvenimą. Visų šių veiklų rezultatas – aptartos įstatymo pataisos buvo pritaikytos palankiai mums. 2006 metais Socialinių reikalų ministerija pradėjo ruošti Nacionalinį veiksmų planą, skirtą kovai su smurtu intymiose santykiuose, bet šis dokumentas niekada nebuvo įsigalėjęs. 2009 metais pradžioje Teisingumo ministerija pradėjo rengti Nacionalinio veiksmų plano projektą, skirtą smurtui sumažinti. Dokumente nagrinėjamos trys sritys: nusikaltimai padaryti nepilnamečių ir nepil- namečiams, žmonių pardavinėjimas ir smurtas šeimoje. Toks postūmis leido mums inicijuoti viešąją diskusiją smurto prieš moteris tema. Sąjunga buvo prieš tokį dokumentą, kuris apimtų tris skirtingas sritis, todėl kad toks Teisingumo ministerijos požiūris neleistų labiau įsigilinti į kiekvieną iš šių sričių. Siekdama, būti išgirsta sąjunga pradėjo bendradarbiauti su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios taip pat dalyvavo rengiant Nacionalinį veiksmų planą – Estijos moterų asociacijos apvalus stalas, Eluliin, Gyvenimas dėl rytojaus. Planavimo fazėje nevyriausybinės organizacijos nusiuntė bendrą laišką Teisingumo ministerijai, kuriame paaiškino Nacionalinio veiksmų plano kritikos priežastis. 2009 metų liepą sąjunga ir Estijos moterų asociacijos apvalusis stalas Teisingumo ministerijai nusiuntė aiškius pasiūlymus suprojektuoti atskirą veiksmų planą, kuriuo būtų siekiama kovoti prieš smurtą prieš moteris ir remiamasi panašiais Jungtinių Tautų, Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Europos Tarybos dokumentais.
  13. 13. Rugsėjį, organizacijos suorganizavimo susitikimą su Teisingumo ministerijos departamento, kuris buvo atsakingas už nacionalinio veiksmų plano projekto vystymą, direktoriumi. Šiame susitikime buvo pristatyti mūsų pasiūlymai dėl Nacionalinio veiksmų plano turinio. Mes taip pat susisiekėme su kitomis ministerijomis, kurios buvo įsitraukusios į nacionalinio veiksmų plano rengimą, tarp jų – Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir Socialinių reikalų ministerija – pateikėme jiems savo viziją dėl problemų sprendimo ir galimų sprendimo variantų. Sąjungos atstovai buvo oficialiai įtraukti į Teisingumo ministerijos, atsakingos už proceso veiksmų koor- dinavimą, darbo grupę skirtą smurto mažinimo Nacionaliniam veiksmų planui sukurti. Deja, ministerijų atstovams, išskyrus Socialinių reikalų ministeriją ir jos lyčių lygybės specialistus, kurie dalyvavo kūrimo veikloje, trūko tinkamo supratimo apie smurto prieš moteris prigimtį. Todėl jiems nepavyko tinkamai įvertinti Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir Europos Tarybos rekomendacijų kovos su smurtu prieš moteris srityje. Todėl visas šis procesas nepaprastai sugniuždė Sąjungą. 13 2010 m. balandžio 1 dieną, buvo priimtas Estijos nacionalinis veiksmų planas 2010–2014 metams skirtas smurto sumažinimui. Aiškinamojoje šio dokumento dalyje moterų smurtas prieš vyrus ir vyrai-aukos buvoEstija aprašyti kaip esminė problemos dalis. Siekiant pateisinti tai, buvo pateiktos kelios nuorodos į tarptautinius tyrimus, kurie atskleidė vyrų kaip aukų poziciją smurto šeimose atvejuose. Didžiausias to trūkumas, mūsų manymu, yra tas, kad buvo pateikta labai nedaug informacijos apie tarptautinius tyrimus, aptariančius vyrų smurto prieš moteris priežastis ir pasekmes. Teisingumo ministerija taip pat atsižvelgė į Socialinių reikalų ministerijos pasiūlymus, kurie sutapo su tarptautiniais, pripažintais principais ir didžiąja dalimi sutapo su sąjungos ir kitų moterų organizacijų pasiūlymais. Vienas iš Nacionalinio veiksmų plano tikslų yra smurto šeimoje prevencija ir mažinimas (įskaitant ir smurtą prieš moteris). Smurtas apibrėžiamas kaip: „smurtas šeimoje yra plati sąvoka, apimanti šeimos, namų ir santykių smurtą. Smurtas šeimoje apima auką ir smurtautoją, esančius toje pačioje šeimoje, smurtą, kuris vyksta tarp šeimos narių ar šeimos nario ir artimo giminaičio. Pačios dažniausios smurto šeimoje rūšys yra sutuoktinio, partnerio, vaikų, senelių ar brolių/seserų užgauliojimas“. Vaikas dalyvaujantis/matantis smurtą tarp suaugusiųjų namuose, taip pat yra laikomas smurto auka. Žemos pajamos, nedarbas ir didelis vaikų skaičius šeimoje yra smurto šeimoje rizikos faktoriai.
  14. 14. Estija Buvo atkreiptas dėmesys į keletą nevyriausybinių organizacijų pasiūlymų, kurie buvo įtraukti į specifinių priemonių ir veiksmų taikymo skyrių. Dokumento taikymo strategijoje buvo numatyta, jog moterų prieglaudų ir pagalbos linijų nukentėjusioms nuo smurto moterims finansavimas bus vykdomas iš socialinių reikalų biudžeto. Remiantis kitų šalių pavyzdžiu, bandomoji merginų savimonės skatinimo mokymų programa buvo suplanuota kaip prevencinė priemonė. Taip pat viena iš taikomų priemonių yra ekspertų dirbančių smurto srityje mokymas. Be to buvo numatyti ištekliai tolimesniems profesionalų mokymams. Deja, visos šios išvardintoms priemonėms buvo pritaikyta išlyga, jog jos bus įgyvendinamos tik su ta sąlyga, jei bus pakankamai išteklių. Dar viena iš Sąjungos pasiūlytų ir dokumente suplanuotų priemonių buvo smurtaujančių tėvų vaikų globos teisių apribojimo taikymo analizė. Mūsų manymu, Nacionalinio smurto mažinimo veiksmų plano teigiama pusė yra ta, jog buvo skiriamas14 tinkamas dėmesys ir finansavimas smurto ir žmonių pardavinėjimo aukoms. Būdas, kuriuo buvo sukurtas ir pritaikytas Nacionalinis veiksmų planas Estijoje, aiškiai atskleidė bendros Europos Sąjungos kovos su smurtu prieš moteris strategijos poreikį, nes nevyriausybinių organizacijų pa- stangos šioje srityje yra bevaisės, kai nėra politinės valios iš valdžios pusės. Tokių iniciatyvų teigiama pusė yra ta, jog yra vystomas nevyriausybinių organizacijų ir tam tikrų vyriausybinių agentūrų bendradarbiavimas. Prieglaudų personalo mokymas 2009 metų pradžioje, Sąjunga siekė suorganizuoti nuolatinius prieglaudų ir pagalbos telefono personalo mokymus, kurie leistų užtikrinti vienodą teikiamų paslaugų kokybę skirtingose prieglaudose. Mes planavome susikoncentruoti ties jaunų moterų ir mergaičių problema ir siūlyti kas mėnesinius mokymus, tačiau ekonominis nuosmukis pakeitė realybę. Visgi, mes suorganizavome išsamius mokymus balandžio ir gruodžio mėnesiais. Balandžio mėnesį pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žmonių prekybai, nes tai kelia pagrindinę grėsmę jaunoms moterims ir mergaitėms. Gruodžio mėnesį mokymuose buvo nagrinėjamos psichologinės problemos. Be to rugsėjį, mes susitikome su Švedijos moterų prieglaudos personalu ir sužinojome daug apie jų darbą kovoje su smurtu prieš jaunas moteris. 2010 metų vasarį, mes tęsėme personalo mokymus, akcentuojant šeimos įstatymo ir vaikų problemas.
  15. 15. Be personalo mokymų, dar dveji mokymai, skirti prieglaudų darbuotojams buvo suorganizuoti 2009 metais Rapla, ir balandžio mėn. Pärnu, kur lapkričio 2 dieną buvo atidaryta nauja moterų prieglauda. Reziumuojant, tai reiškė, jog 2009 metų pabaigoje Estijoje jau veikė devynios moterų prieglaudos, kurios taip pat turėjo ir profesionalų personalą. Taip pat svarbu pabrėžti, jog nepaisant labai rimto ekonominio nuosmukio, mes likome ištikimi moterų organizacijos nustatytam tikslui, t.y. užtikrinti vienodos kokybės paslaugas ir vienodą paslaugų ir pagalbos prieinamumą nuo smurto nukentėjusioms moterims visoje šalyje. Šiandien mes galime pasakyti, jog toks požiūris buvo teisingas. Moterų prieglaudos veikia daugiau nei pusėje apskričių, siūlydamos aukštesnio lygio apsaugą aukoms ir užtikrinančios patikimų įstaigų įvaizdį prieš vietinę valdžią ir vyriausybės agentūras. Bendrinės statistikos rinkimas 2009 metai buvo taip pat ypatingi ir dėl to, jog naudojant unifikuotą lentelę pradėjome rinkti statistinius 15 duomenis iš prieglaudų. Mes pasitelkėme Sąjungos naudotą lentelę, kuri buvo naudojama rinkti statistikai iš pagalbos linijų. Prieglaudos 2009 metais sutiko kas mėnesį siųsti informaciją sąjungai, suteikiant jai teisęEstija gauti informaciją apie atvejų skaičių, dažniausias smurto rūšis ir suteiktas prieglaudos paslaugas. Šią idėją, rinkti statistinius duomenis, mes pritaikėme pasinaudodami Šiaurė šalių kolegų pasiūlymu. Tai mums leido iškelti šios problemos mąstą į viešumą; tai taip pat mums padėjo bendraujant su lobizmu užsiimančiomis vyriausybės agentūromis. Prieglaudų veiklos užtikrinimas ekonominio nuosmukio metu 2009 metų sausį tapo aišku, jog Lošimo mokesčių taryba suteiks tik vieną trečiąją metinių lėšų reikalingų prieglaudoms. Balandžio mėn. buvo pranešta, jog sutarta suma bus sumažinta dar 35 procentais. Tai pastatė mums į keblią padėtį, jog paskutinių metų pastangos ir pasiekimai gali tiesiog sužlugti. Sąjunga parašė laišką Socialinių reikalų ministerijai, kur buvo aiškiai išdėstytas einamųjų ir praeitų metų lėšų paskirstymas tarp visų prieglaudų. Mes taip pat siūlėme perorganizuoti prieglaudų projektu paremtą finansavimą į sistemą su saugiu vyriausybės finansavimu.
  16. 16. Estija Be to, mes buvo susitikę su socialinių reikalų ministru. Susitikimo metu sutarėme, jog Socialinių reikalų ministerija bandys paremti kiek įmanoma daugiau prieglaudų pateiktų projektų per Lošimo mokesčių tarybą. Šis pasiekimas buvo devynių prieglaudų sutarimo ir gero bendradarbiavimo rezultatas. Prieglaudos nekonkuravo tarpusavyje dėl finansavimo ir galų gale mažesnės apimties projektai pateikti Lošimo mokesčių tarybai visų metų eigoje gavo finansavimus. Vis gi, to nebūtų užtekę palaikyti prieglaudų veiklai. Todėl, papildomos paramos buvo siekiama iš Atviro Estijos fondo krizės programos, kuri pradėjo veiklą 2009 metų vasarą. Pirmą kartą mes nusprendėme, kad Sąjunga turi pateikti jungtinę paraišką dėl 1 milijono EEK septynioms prieglaudoms. Tai taip pat buvo kaip prieglaudų tinkamumo bendradarbiauti ir finansinio valdymo testas. Mūsų paraiška buvo patvirtinta, kas suteikė prieglaudoms ir pagalbos linijoms galimybę penkis mėnesius16 tęsti veiklą – nuo 2009 m. spalio iki 2010 m. vasario pabaigos. Prieglaudos tęsė savo kasdienę veiklą, suteikdamos smurto aukoms įvairias paslaugas, tokias kaip saugų apgyvendinimą, krizių konsultacijas, socialines konsultacijas (telefonu ir asmeniškai), teisinę ir psichologinę pagalbą ir t.t. Projektas suteikė prieglaudų personalui galimybę susikoncentruoti ties savo pagrindine veikla, nesirūpinant dėl to kaip surasti lėšų kasdieninei veiklai. Per šį laikotarpį iš viso 549 žmonės susisiekė su prieglaudomis. Apgyvendinimas buvo suteiktas 85 moterims ir 80 vaikų. Tik vienoje prieglaudoje buvo tam tikrų problemų su apgyvendinimu, bet bendrai paėmus projektas buvo sėkmingas. 2009 metais Socialinių reikalų ministerija labai padėjo bendradarbiaujant su nacionaline televizija, pasi- naudojant tradicine Kalėdų labdaros programa „Jőulutunnel“ – „Kalėdų tuneliu“, kad būtų surinkta pinigų moterų prieglaudoms ir pagalbos linijoms. Sąjunga turėjo pasiūlyti temas ir žmones, kurie turėjo duoti interviu, įskaitant ir nuo smurto nukentėjusias moteris, kurios būtų pasiruošusios pasidalinti savo patirtimi. Tai buvo ir rimta rizika, nes televizijos kanalas turėjo tarti lemiamą žodį. Tuo pačiu metu tai buvo didelė galimybė paviešinti smurto prieš moteris problemą, pristatyti prieglaudų darbą ir padrąsinti moteris ieškoti pagalbos. Sąjunga nusprendė priimti šį pasiūlymą ir paprašė prieglaudų surasti tinkamų žmonių transliacijai. Programa paskatino viešas diskusijas apie smurtą šeimoje ir atskleidė prieglaudų darbą. Šios programos dėka buvo
  17. 17. surinkta 1.477 milijonų EEK. Buvo nuspręsta šią sumą padalinti po lygiai devynioms prieglaudoms ir pagalbos linijoms. Reziumuojant, galima teigti, jog 2009 metai netikėtai tapo finansiškai sėkmingi Estijos moterų prieglaudoms. Kai metų pradžioje prieglaudų veikla dėl tos pačios finansinės situacijos buvo neaiški. 2010 metais prieglaudos užsitikrino papildomą Lošimo mokesčių tarybos finansavimą, kuris prisidėjo prie nuoseklios jų veiklos. Tai buvo gero bendradarbiavimo tarp devynių prieglaudų ir Sąjungos atstovavimo jiems rezultatas. Naudojantis kitų regionų modeliais ir patirtimi, ypatingai Šiaurės šalių, tvarkant prieglaudas, ypatingai sukuriant asociaciją, taikant bendrus paslaugų teikimo principus ir vystant standartus, renkant statistinius duomenis ir t.t. sukūrė sąlygas pastoviai, nenutrūkstamai prieglaudų veiklai vystyti net ekonominės krizės metu. 17 Svarbiausia buvo įveikti priešiškumą ir viešinti bendrus prieglaudų interesus komunikuojant su visuomene.Estija Aiškių tikslų nustatymas ir tęstinė veikla, siekiant jų įgyvendinimo, nepaisant sunkių sąlygų, padėjo sukurti gerą prieglaudų reputaciją tarp donorų organizacijų ir visuomenės. Kitas sėkmės faktorius buvo aktyvus prieglaudų požiūris, dirbant su vyriausybės agentūromis, pasiruošimas teikti pasiūlymus ir lobizmas. Organizacinis vystimasis Moterų prieglaudų asociacijos strategija buvo skirta naujų moterų prieglaudų įsteigimui Estijoje, turinčių nevyriausybinių organizacijų statusą. Pirmas tikslas buvo sukurti moterų prieglaudų tinklą ir pristatyti jį visuomenei, siekiant, kad jos būtų žinomos tarp bendruomenių. 2009 metų vasarą, veikė aštuonios moterų prieglaudos ir devinta prieglauda buvo atidaryta praeitais metais. 2009 metais mes taip pat turėjome susikoncentruoti į bendradarbiavimą tarp moterų prieglaudų ir reorganizuoti darbo principus. Didžiausia problema buvo hierarchinė valdymo struktūra ir mažas tarybos narių skaičius asociacijoje, Estijos moterų prieglaudų sąjungoje, kuriai nepavyko prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, kai prieglaudų skaičius greitai augo.
  18. 18. Estija Dabar mes tą galime paaiškinti komandinio darbo tarp tarybos narių įgūdžių stygiumi, neaiškias atsakomybes ir netinkamą komunikaciją tarp tarybos narių ir tarp pačių prieglaudų. Taigi, dabar mes galime prieiti prie išvados, jog hierarchinis valdymo modelis nėra tinkamas moterų prieglaudų sąjungai. Ko labiausiai reikia yra komandinis darbas, aiškiai apibrėžti vaidmenys ir atsakomybės, geras informavimas ir žinios apie teisinių aktų laikymąsi. Tai yra tai su kuo mes stengsimės dirbti ateityje.18
  19. 19. SuomijaSuomija Moterų linijos praktika – Merginų pasiekimas ten kur jos yra – paslaugų internete vystymas Faktai 19 Suomijoje partnerio smurtas intymiose paauglių santykiuose nėra paisomas diskutuojant apie smurtą prieš moteris. Yra atlikta tik keletas mokslo darbų, bet nėra nei vieno tyrimo, kuris pažvelgtų į šią problemą iš lyčių perspektyvos. Iš smurto prieš moteris paplitimo tyrimo žinome, jog Suomijoje partnerio smurtas yra gana dažnas. Kas penkta ištekėjusi ar kartu gyvenanti moteris iš savo vyro/sugyventinio patyrė fizinį ar seksualinį smurtą ar grasinimus jais. Viena iš penkių (22%) smurtą patyrusių moterų papasakojo, jog smurtautojas buvo jų dabartinis ar buvęs partneris. Jaunos moterys (18-24 metų) yra didesnėje rizikoje patirti smurtą (1). Barter et al (2009) atliko tyrimą apie partnerių išnaudojimą ir smurtą paauglių intymiuose santykiuose Jungtinėje Karalystėje. Tyrimas parodė, jog tiek vaikinai, tiek merginos patiria vienodo lygio smurtą. Viena iš keturių merginų (25%) papasakojo apie fizinį smurtą, viena iš trijų merginų (31%) – seksualinį smurtą ir beveik trys ketvirtadaliai (72%) – emocinį smurtą. Vaikinai papasakojo apie fizinį smurtą – 18%, seksualinį smurtą –16% ir emocinį smurtą – 51%. Situacija keičiasi, kai pradedame aiškintis smurto poveikį (1 iliustracija). Tada lyčių situacijos labai aiškiai pasidalina: merginos patiria didesnį neigiamą poveikį nei vaikinai. Negatyvių poveikių kategorijos buvo išgąstis/baimė/pyktis/susierzinimas, nuliūdimas/nelaimingumas ir pažeminimas. Merginos dažniausiai teigė, jog buvo išsigandusios/bijančios ir nuliūdusios ir nelaimingos.
  20. 20. SuomijaBarter et al (2009) įrodinėjo, jog paplitęs partnerių smurtas paauglių santykiuose turėtų būti vertinamaskaip svarbi vaikų gerovės problema. Šiame projekte, kartu su vietiniais partneriais stengiasi atkreipti dėmesįį šią problemą Suomijoje. Intymaus partnerio smurtas yra sutinkamas ne tik tarp suaugusiųjų, bet taip patir tarp paauglių, jį patiriant intymiuose santykiuose.Savo žinias parėmėme Duluth modeliu (3), kuris buvo sukurtas 1980-1990 metais Šeimos smurto inter-vencijos projekto (DAIP) metu Duluth mieste, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kuriant programas aukomsir nusikaltėliams, DAIP komanda sukūrė priemonę, kuri yra žinoma Jėgos ir kontrolės rato pavadinimu, jisapibrėžia dažniausiai pasitaikančias smurto rūšis. Nacionalinis šeimos ir seksualinio smurto centras (JAV)pritaikė „ratą“ paauglių santykių atveju (Iliustracija Nr. 2).„Ratas” yra naudingas, siekiant suprasti sudėtingą partnerio smurto prigimtį. Dažniausiai tai apima skirtingassmurto rūšis: fizinį, seksualinį ir emocinį smurtus, sujungtus į viena. Iliustracija Nr. 1. Skirtingų smurto rūšių poveikis intymiuose paauglių santykiuose. Šaltinis: Barter et al 2009. Partnerių išnaudojimas ir smurtas intymiuose paauglių santykiuose (2)
  21. 21. Suomija Iliustracija Nr. 2. Paauglių jėgos ir kontrolės ratas Šaltinis: Nacionalinis šeimos ir seksualinio smurto centras (4)
  22. 22. Suomija Mūsų tikslai ir strategijos Vietinės veiklos tikslas Suomijoje yra padrąsinti merginas išvengti intymaus partnerio smurto. Mūsų pagrindinė strategija yra pakelti jų sąmoningumą, siekiant suteikti joms informacijos, taip pat organizuojant seminarus profesionalams ir kitoms suinteresuotoms šalimis. Šių veiksmų pagalba mes tikimės padėti tiek merginoms tiek suaugusiems atpažinti smurtą ir paskatinti pagalbos ieškojimą. Vietinės veiklos buvo suplanuotos kartu su vietinės veiklos grupe ir vykdomos Moterų linijos. Grupės nariais buvo Pirjo Pehkonen, Tiina Paananen ir Heidi Rosbäck-Mikkonen (Moterų linija), Outi Pajala (Moterų feminisčių asociacijų sąjunga), Kristiina Hannila (Tyttöjen talo) ir Malin Gustavsson (Folkhälsan). Su Tyttöjen talo pagalba mes turėjome galimybę išgirsti merginas, jų nuomonę apie mūsų medžiagą. Mes esame už tai labai dėkingi.22 Mergaičių sąmoningumo skatinimas Mūsų tikslinė grupė buvo mergaitės nuo 13 iki 18 metų. Mes siekėme sukurti informacinę medžiagą mergaitėms apie seksualinę integraciją, fizines/kūno teises, sveikų ir abipuse pagarba paremtų santykių požymius, smurto ženklus, partnerio smurto dinamiką, kur kreiptis pagalbos ir interneto saugumą Pradinė mintis buvo susikoncentruoti ties paauglių intymiais santykiais. Visgi, projekto metu tapo aišku, jog akcentas būtinas ir smurto formoms, kurios yra susijusios su internetu. Jauni žmonės praleidžia daug laiko internete kur sutinka naujų žmonių. Remiantis Suomijos komunikacijos kontrolės tarnyba, 96% 15-24 metų paauglių turi internetinę prieigą namuose. Beveik 90% jų, naudojasi internetu laisvalaikiu, siekiant susisiekti ir komunikuoti su kitais (6). Komunikavimo ir žmonių sutikimo būdai internete tapo labai įvairūs, todėl jais galima pasinaudoti netinkamai. Naujoji technologija sukūrė naujas smurto rūšis, kontrolės formas ir seksualinio išnaudojimo būdus. Siekimas užmegzti santykius su vaikais yra vienas iš pavyzdžių, kai dažniausiai vyresnis asmuo siekia susidraugauti su vaiku, siekiant seksualinio išnaudojimo. Pats išnaudojimas gali įvykti tiesiogiai, pavyzdžiui naudojant kompiuterinę/internetinę kamerą. Kai kurie išnaudotojai internete apsimeta, jog jie patys yra vaikai ir susitaria su vaiku susitikti asmeniškai. Naujoji technologija taip pat turi poveikį paauglių partnerių
  23. 23. smurtui, kaip parodė Jungtinės Karalystės tyrimas, merginos pasakojo apie tiesioginės tinklo („on-line“) technologijos naudojamos prievartinei kontrolei (7). Dėl šių priežasčių mes nusprendėme aptarti ir interneto saugumo klausimus, kurie keičia mūsų pačių sąmoningumą dėl veiksmų internete nukreiptų į mergaites. Projekto pradžioje turėjome planų sukurti informacijos bukletą abejomis mūsų nacionalinėmis kalbomis ir išplatinti vietose kur mergaitės galėtų juos rasti (mokyklos, jaunimo centrai ir t.t.). Visgi, kai vietinė veiklos grupė pradėjo darbą, mes priėjome išvados, jog pats geriausias būdas pasiekti mergaites ir jaunas moteris yra internetas. Nusprendėme sukurtiSuomija internetinį puslapį su tokia pačia informacija, atspausdinti reklaminius lapelius internetiniams puslapiui ir išdalinti juos mokyklose, jaunimo centruose ir t.t. Profesionalų sąmoningumo skatinimas Mūsų antroji sąmoningumo skatinimo veikla buvo suorganizuoti seminarą profesionalams ir platesnei 23 visuomenei, kur informuotume apie projekto metu gautas žinias. Kviestiniai pranešėjai (akademikai ir profesionalai dirbantys su jaunais žmonėmis internete) buvo taip pat kviečiami pasidalinti savo žiniomis apie smurtą ir internetu paremtas paslaugas. Be Daphne projekto finansavimo, Moterų linija Suomijoje gavo finansavimą ir iš Teisingumo ministerijos interneto kompanijai, kuria siekė mergaičių dėmesio naujajam puslapiui. Šiuo seminaru kampanija ir prasidėjo, jame buvo pristatytas internetinis puslapis. Kampanija buvo patalpinta „Irc-galerijoje” (8), kuri yra populiariausias socialinis paauglių kanalas Suomijoje. Į seminarą taip pat buvo pakviesta žiniasklaida, kuri vėliau informaciją pateikė pranešimu visuomenei. Kadangi šie veiksmai buvo suplanuoti po šios medžiagos paruošimo, mes neturime galimybių atskleisti šių veiksmų rezultatus. Mes tikime gauti visuomenės dėmesį, paskatinti diskusijas apie partnerių smurtą jaunų žmonių santykiuose lyčių perspektyvoje. Du Suomijos jaunimo darbo internete pavyzdžiai Projekto metu mes susipažinome su įvairiais paslaugų tiekėjais, kurie dirbo su jaunimu internete. Trumpai pristatysime dvi agentūras, kurios ėmėsi veiksmų sukurti naujus prieigos prie jaunimo internete būdus.
  24. 24. Suomija Viena iš jų yra Netari.fi – projektas, koordinuojamas Helsinkio miesto Jaunimo departamento ir kita – specialus policijos padalinys – Virtualios bendruomenės policijos grupė. Netari.fi projektas buvo pradėtas 2004 metais kaip jungtinis projektas tarp Helsinkio srities savivaldybių. Netari.fi savo darbą apibūdina kaip: „Netari.fi projektas yra skirtas vystyti jaunimo darbą internete ir sukurti aiškų veiklos modelį ir darbo kultūrą nacionaliniam jaunimo darbui internete. Remiantis įvairių profesionalų bendradarbiavimu, projektas siekia sumažinti jaunimo problemas, su kuriomis susiduria internete, kai bando surasti socialinės ar sveikatos paslaugas. Planas buvo priartinti paslaugas per Netari sistemą, tiesiai per populiarią jaunimo internetinę aplinką.“ (9) 2007 metais rezultatai buvo daug žadantys, todėl Švietimo ministerija suteikė dotaciją Helsinkio miestui, kad projektas būtų vystomas visos šalies mastu. Šiuo metu, prie šio projekto dirbantis jaunimas iš 24 savivaldybių yra įtrauktas į nepilnos darbo dienos veiklą. Netari.fi dėka, jaunimas gali taip pat susisiekti su socialiniais darbuotojais, viešomis sveikatos paslaugomis, policija.24 Kitas pavyzdys yra palyginti nauja policijos grupė – Virtualios bendruomenės policijos grupė. Virtualūs veiksmai (pirmiausiai policijos profilis Irc galerijoje) prasidėjo 2008 m. rudenį, o 2010 m. pradžioje buvo įkurta grupė. Šiuo metu du policininkai ir viena policininkė dirba internete. Šios virtualios bendruomenės policijos grupės darbas yra pasiūlyti naujų būdų kontaktui su policija užmegzti, siekiant išvengti kriminalinių nusikaltimų. Naršant po tuos pačius jaunimo pamėgtus puslapius galima suteikti saugumo jausmą tokiu pačiu būdu kaip ir policijai patruliuojant gatvėse. Policijos profiliai skirtinguose socialiniuose puslapiuose yra skirti informuoti ir apie įstatymus, ir taip pat rinkti informaciją iš jaunimo (pvz. klausiant jų ar jie ką nors žino apie tai, kad vyras norėjo nusipirkti seksualines paslaugas iš merginos prekybos centre) (10). Jutta Antikainen, vyresnioji konsteblė iš Virtualios bendruomenės policijos grupės teigia, jog jaunimui yra paprasčiau kalbėti apie savo rūpesčius ir bėdas internete. Jaunimas dažnai neskirsto interneto ir „realybės“ kaip atskirų, todėl jei yra būtina, diskusijos gali būti tęsiamos akis į akį (11). 2010 m. gegužę policija pranešė, jog sumažėjo kliūčių, siekiant susisiekti su jais, ypač jautriomis temomis kaip seksualiniai nusikaltimai. Pranešimai, kuriuos gavo policija interneto socialinių kanalų pagalba gali būti išskirti į dvi kategorijas. Pirmoji – pranešimai apie seksualinio išnaudojimo nusikaltimus, kurie įvyko prieš kelias dienas. Antroji – „realaus pasaulio“ nusikaltimai, kurie įvyko prieš keletą metų, bet aukos bijojo apie tai kam nors papasakoti. Taip pat buvo pranešta apie vaikų išnaudojimo, prievartavimo ir šiurkščius vaikų išnaudojimo atvejus (12). Virtualios policijos darbas tarnauja, siekiant sumažinti kliūtis, kai norima pranešti apie seksualinius nusikaltimus.
  25. 25. Išmoktos pamokos Projekto metu mes dar aiškiau supratome tai kaip svarbu rasti būdus darbui internete ir patekti į tas pačias vietas kaip ir jaunimas, leidžiantis ten savo laisvalaikį. Taip pat panašu, jog internetinės kliūtys ieškant pagalbos yra mažesnės nei „tradicinės”. Jaunesniajai kartai augant, jiems tampa įprasta komunikuoti interneto pagalba, todėl tikimąsi, jog jie internetu ateityje naudosis daug daugiau nei šių dienų suaugusieji. Todėl paslaugų teikėjams labai svarbuSuomija išmokti kaip naudoti internetą, norint pasiekti žmones, ieškančius informacijos, paramos ir pagalbos – ateityje tą darančius daug dažniau nei dabar. Literatūros šaltiniai 25 (1) Piispa, Minna & Heiskanen, Markku & Kääriäinen, Jorma & Sirén, Reino. 2006. Naisiin kohdistunut väkivalta 2005. Oikeuspoliittisen tutkimuslaitoksen julkaisuja 225. Euroopan Kriminaalipolitiikan Instituutti (HEUNI). Publication Series No. 51. Helsinki. (2) Barter, Christine & McCcrry, Melanie & Berridge, David & Evans, Kathy. 2009. Partner exploitation and violence in teenage intimate relationships. http://www.nspcc.org.uk/Inform/research/findings/partner_exploitation_ and_violence_report_wdf70129.pdf; Peržiūrėta 6.7.2010. (3) http://www.theduluthmodel.org/wheelgallery.php; Peržiūrėta 6.7.2010. (4) http://www.theduluthmodel.org/; Peržiūrėta 6.7.2010 (5) http://www.ficora.fi/attachments/suomiry/5myDfhVJ2/DOHA_n576318_v1_Tutkimusraportti_2009_ Telepalveluiden_kayttotutkimus_[Read-Only].pdf; Peržiūrėta 6.7.2010. (6) http://www.ficora.fi/attachments/suomiry/5lw6sCr9t/Viestintapalvelut_tutkimus_ikaryhmat.pdf; Peržiūrėta 6.7.2010.
  26. 26. Suomija 7) Barter, Christine & McCcrry, Melanie & Berridge, David & Evans, Kathy. 2009. Partner exploitation and violence in teenage intimate relationships. http://www.nspcc.org.uk/Inform/research/findings/partner_ exploitation_and_violence_report_wdf70129.pdf.; Downloaded 6.7.2010. (8) http://irc-galleria.net/; Downloaded 6.7.2010. (9) http://www.netari.fi/web/guest/English; Downloaded 6.7.2010. (10) �p://www.poliisi.fi/irc-galleria. Downloaded 27.8.2010. (11) Jutta Antikainen. 5.5.2010. (12) http://www.poliisi.fi/poliisi/helsinki/home.nsf/pfbd/90210FD9C79A5861C225772D002B5680?o pendocument; Downloaded 6.7.2010.26
  27. 27. Graikija Moterų reikalų tyrimų centras (MRTC), geroji MRTC patirtis kovoje su smurtu prieš moterisGraikija Smurto prieš moteris kovos tikslai Moterų reikalų tyrimų centro pagrindinis siekis – remiantis tarptautiniu tinklu pakeisti esamą smurto prieš moteris Graikijoje ir pasaulio mastu sistemą. Mes dirbame norėdami sukurti naują teisinę ir socialinę sistemą, siekiant išsiaiškinti problemos esmę. Taip pat pasitelkdami moterų ir feminisčių organizacijas, per 27 lobizmą siekiame įtraukti šią problemą į politikų darbotvarkę. Per sąmoningumo skatinimo kampanijas, mes akcentuojame kovą už aukų teises, pagalbą, paramą ir jų reabilitaciją. Mes tikime, jog siekiant pakeisti smurto prieš moteris situaciją yra būtina suprasti, analizuoti ir vertinti socialinę sistemą, kurioje santykiuose tarp vyrų ir moterų atsiranda jėga. Remdamiesi savo tyrimu, pristatome penkias pagrindines struktūros ir trumpą jų analizę: 1) Šeima: yra pagrindinis institutas, kurio pagrindu yra kuriami socialiniai santykiai ir santykiai tarp lyčių. Šeima yra ta vieta, kur yra kuriamos žmonių asmenybės ir formuojama jų socializacija. Šeimoje formuojamos ir lyčių rolės. Mes sekame savo tėvų santykių pavyzdžiu, net jei ideologiškai mes jį atmetame ir stengiamės daryti priešingai. 2) Mokykla: yra antras institutas, kuriame kuriami socialiniai santykiai ir santykiai tarp dviejų lyčių. Nuo moteriškos lyties daugumos tarp švietimo darbuotojų ir istorinių faktų, kur vyrai dominavo politinėje, karinėje, finansinėje aplinkoje iki seksualinio priekabiavimo prie mokinukių, siunčia mokiniams žinutę, jog lyčių segregacija yra natūrali sąlyga, ne socialinis prasimanymas. Prieš keletą metų, Graikija buvo sukrėsta mokinukės iš Bulgarijos išprievartavimo, kurį įvykdė keturi bendramoksliai graikai tos pačios mokyklos kurią lankė tualete. Šis atsitikimas įvykęs mažame Graikijos miestelyje buvo plačiai nušviestas žiniasklaidos, jis apėmė dvi smurto formas; seksualinį smurtą ir
  28. 28. Graikija rasistinį smurtą. Diskusijų pagalba buvo atskleista, jog smurtas prieš mokines yra įprastas, kasdieninis dalykas. Be to, tokie seksualiniai priekabiavimai dažnai yra nufilmuojami telefonu kitų veiksmą stebinčių vaikų. 3) Darbo vieta: smurtas prasideda seksualiniu priekabiavimu ir baigiasi prievarta. Moterų ir vyrų profesijos. Moterys mokytojos, seselės, valytojos sudaro savo darbais įspūdį, jog jos tęsia savo įprastus darbus kaip mamos ir namų šeimininkės. Kur lytys yra beveik vienodai pasiskirsčiusios, tai hierarchijos viršuje, vyrų ir moterų skaičiaus santykis yra atvirkštinis. Pvz. Iš 21 banko vadybininko Graikijos banke, yra tik viena moteris, nors pirmą kartą per aštuoniasdešimt banko egzistavimo metų moteris buvo paskirta banko valdytojo padėjėja. Bankuose nerastume moters, užimančios banko valdytojos ar prezidentės poziciją. 4) Nauja šeima: tradicinės šeimos, kurioje užaugome pakartojimas yra galimas, jei nėra vystomas naujas moters apsisprendimo sąmoningumas.28 5) Armija: puikus mechanizmas įskiepijantis vyrams viršenybę moterų atžvilgiu. Tai institutas, kuriame lyčių segregacija yra nepakitusi nuo senų laikų. Armija apima ir autoritarinius bruožus, naudojant valdžią prieš moteris. Karinė sistema Graikijoje veikia kaip stovykla, kur dirbama su žmogiškųjų išteklių pajėgomis. Šalia tokių stovyklų buvo numatyta steigti viešnamius. Prostitucijos įstatymas, kuris veikia Graikijoje, suteikia vietos savivaldai galimybę suteikti leidimą keleto viešnamių veiklai. Nesunku suvokti, jog vyrai pasinaudoję viešnamių paslaugomis, pritaikys seksualinės patirties psichologinę aplinką ir praktiką savo įprastame gyvenime. Strategijos Mūsų pagrindinis tikslas, kovojant su smurtu prieš moteris – paruošti pasiūlymus įstatymų leidėjams, siekiant panaikinti vyrų dominavimą santykiuose. Tuo pačiu metu mes remiame moterų kovos autonomiją. Žemiau išvardinami standartai ir politiniai veiksmai, kurie turi būti taikomi, dirbant su šia problema: 1) Problemos supratimas: norint išspręsti problemą, pirmiausiai reikia atpažinti jos egzistavimą. Mes moterys, pasitikime viena kita ir kalbamės tarpusavyje. Jei kalbėsime kartu, taip pat kalbėsime apie smurtą, kurį patyrėme ir suprasime, kad ne mes vienos esame tokios nelaimingos, bet kartu ir visuomenės nariai, kur viena lytis yra viršesnė už kitą.
  29. 29. 2) Laisvos erdvės pateisinimas, siekiant nutolti nuo tos vietos kur yra vykdomas smurtas: siekiant pažvelgti į kančią iš šono, būtina pabėgti iš tos vietos kur vykdomas seksualinis smurtas ir blogas elgesys. 3) Moterų organizacijos: mes pačios vienos negalime susitvarkyti su vyrų priespauda. Moterų organizacijos yra pirminė procedūra, kuri gali padėti pakeisti mūsų likimą. 4) Socialinių sistemų, kurios kuria smurtą, keitimas: tokioje sistemoje moterys turi pakeisti save kaip socialinę kategoriją ir ne tik kaip biologinę lytį. Mes turime suprasti save kaip socialinę lytį. Pripažinimas, kad lytis yra biologiškai apspręsta ir socialiai sukurta, leidžia mums naudotis ideologinėmis ir politinėmisGraikija priemonėmis, siekiant pakeisti dominavimą santykiuose tarp dviejų lyčių. Tuo pačiu metu tai įpareigoja mus pripažinti tą faktą, kad be moterų patiriančių priespaudą yra ir kitų socialinių kategorijų, kurios taip pat kenčia nuo priespaudos. Pripažinimas, kad priespauda nedings, jei mes jos neatmesime, yra būtina mūsų kovos sąlyga. Siekiant pakeisti šią situaciją, kuri išsaugo nelygius santykius tarp dviejų lyčių, mes turime suprasti ir atmesti visas nelygybės formas, egzistuojančias visuomenėje. Kovoti galima tik su ta 29 priespauda, kurią pats patiri. Tai ne tik moralinis klausimas, bet ir politinis. Kitas labai svarbus politinis pasiūlymas ir strategija, neatidėliojant darbo su smurto klausimu, yra valstybės raginimas išspręsti šią problemą. Čia būtina nuoroda į įstatymo Nr. 3500/23-10-2006 santrauką dėl smurto šeimoje, kuris tapo neefektyviu Graikijos valstybės įstatymu. Įstatymo intencija yra susitvarkyti su nusikaltėliais ir aukomis, kai jie yra tarpusavyje priklausomi bei jame yra pateikiami patarimai, kaip išlaikyti šeimą bet kokiomis sąlygomis. Ką mes lig šiol išmokome? Kenksminga praktika Atsižvelgiant į prieš tai išdėstytą medžiagą mes sužinome, jog : • Policijai ir teismams priskyrus šeimos smurto problemos sprendimą, smurto atvejų ne tik nesumažėjo, bet padaugėjo. • Policininkai ir teisėjai, siekdami pagal įstatymą bet kokiu atveju išsaugoti šeimą, dirba kaip vedybų konsultantai, o ne kaip valstybiniai pareigūnai, galintys apginti aukas ir sutvarkyti smurtaujančius. Be to toks pats elgesys yra taikomas visiems, kurie atitinkamai veikia viešajame sektoriuje. Jei pilietis
  30. 30. Graikija suduoda kitam piliečiui viešoje vietoje, jis savaime suprantama bus pasmerktas, jei nukentėjusysis pateikia pareiškimą dėl šio įvykio. Priešinga situacija įvyksta šeimos smurto atveju, kur nusikaltėlis gali išvengti bausmės, jei jis užtikrina policininką ar teisėją, kad tai daugiau nepasikartos. Pagalbos ir paramos moterims prieinamumas Mes ištyrėme nuo smurto nukentėjusių moterų pabėgimo galimybes ir sužinojome, jog SOS linijos, konsultaciniai centrai ir prieglaudos nukentėjusioms moterims gali būti suskaičiuojami ant vienos rankos pirštų. Šios prieglaudos yra dalinai finansuojamos valstybės arba remiamos privačių agentūrų, kurios neturi jokių įsipareigojimų šiai paramai. Tai, ko mes išmokome dirbdami smurto šeimose klausimu turi būti išskirta į keturias sritis: 1) Nuo smurto nukentėjusi moteris turi būti atleista nuo įsipareigojimo pateisinti save patraukiant30 pažeidėją į baudžiamąją atsakomybę. Nuo smurto nukentėjusi moteris turi kreiptis pagalbos į ekspertus ar mokslininkus ir nesistengti įtikinėti policininkus, kad ji tikrai nukentėjo nuo smurto. Nusikaltėlio baudžiamasis procesas turėtų būti skiriamas moterį remiančios agentūros dėl dviejų priežasčių: a) socialinei agentūrai perėmus smurtautojo patraukimą baudžiamajai bylai, suformuoja praktiką, kad smurtas šeimoje tampa socialiniu klausimu ir ne tik ryšiu tarp dviejų žmonių. b) gina moterį nuo įtarimų, jog jos pasmerkimas gali turėti savanaudiškų motyvų, ypatingai, jei smurtas nuo kurio ji nukentėjo nepaliko jokių matomų žymių ant jos kūno. 2) Centrai su pilnai paruoštu personalu turi būti įkurti, siekiant suteikti visapusišką paramą nuo smurto šeimose nukentėjusioms aukoms tokiam laikotarpiui kokiam tik reiks. Mes manome, kad turėtų egzistuoti vienas centras tūkstančiui gyventojų. 3) Jei kaip visuomenė mes norime kovoti prieš smurtą šeimoje, mes turime kovoti prieš institucijas ir įstatymus, kurie jį skatina. Pavyzdžiui: iš vienos pusės mes negalime užtikrinti kareivių ir viešnamių kur egzistuoja stovyklos proporcijos, ir iš kitos pusės protestuoti prieš blogą elgesį ir moterų užgauliojimą. 4) Finansavimas: moterys tęsia savo veiklą augindamos vaikus ir prižiūrėdamos vaikus net jei dirba ir kitą darbą. Jos sukuria neapmokamą darbą, kuris yra naudingas valstybei, nes jis išsaugo socialinius išteklius ir privilegijas. Mes siekiame, kad šis neapmokamas darbas būtų suskaičiuotas ir bent mažoji jo dalis gražinta moterims kaip parama centrams, padedantiems nuo smurto nukentėjusioms moterims.
  31. 31. Siekiamas tikslas yra 1% nuo bendro vidaus produkto, kuris būtų skolos moterims grąžinimas už tai ką jos aukoja, suteikia. Mes esame už šią poziciją. Graikijoje egzistuojančių struktūrų ir jų valdymo kritika Įstatymas Nr. 3500/23-10-2006 įteisintas nuo sausio 25 dienos. 2007 metais jis palaikė vyrų smurto ciklą,Graikija vietoj to, kad būtų kreipiamas dėmesys į psichologinę, medicininę, finansinę paramą ir apsaugą aukoms, sukuriant tuo užsiimančias struktūras. Pastebime, jog Graikijoje neegzistuoja nei šeimos advokatai nei šeimos teismai, nei įgaliotiniai ar patarėjai. Psichologinė aukų ar smurtautojų parama taip pat nėra siūloma teismuose. Tokių paslaugų teikimas priklauso tik viešoms ligoninėms ar psichiatrinėms klinikoms. Egzistuojant šiai 31 sistemai, nukentėjusios moterys nėra skatinamos ieškoti pagalbos remiantis šiuo įstatymu, nes jis atstovauja patriarchalinei struktūrai, o ne moterims, nukentėjusioms nuo smurto. Pagal įstatymą, moterys negali gauti jokios finansinės paramos be vyriausybės nurodymo. Generalinis lyčių lygybės sekretoriatas savo internetiniame puslapyje nurodo apie 25 institucijas ir struktūras, kurios rūpinasi moterimis nukentėjusiomis nuo smurto, septynios iš jų Atėnuose, viena – kitame didžiajame mieste. Provincijose dauguma institucijų teikia konsultacines paslaugas, kai kurios jų yra remiamos Europos programų, kurios šiuo metu sustabdytos dėl finansinių bėdų. Tik 3-4 iš minėtų institucijų teikia apgyvendinimo paslaugas savo iniciatyva. Tokia situacija egzistuoja šalyje, kur moterų skaičius siekia 5 500 000. Trumpas nacionalinių veiklų aprašymas 2009 m. spalio pabaigoje buvo įsteigtas Specialus nuolatinis lygybės, jaunimo ir žmogaus teisių reikalų komitetas. Tai buvo padaryta po susitikimo su naujai išrinktos vyriausybės Lygybės sekretoriatu, kuris tapo pavaldus Vidaus reikalų ministerijai. 2009 m. lapkričio 25 dieną šis komitetas organizavo sesiją Graikijos
  32. 32. Graikija parlamente, kur MRTC ir kitos penkios organizacijos pristatė savo poziciją smurto prieš moteris tema. 2010 m. vasario 9 d. Generalinio lygybės sekretoriato ir Teisingumo ministro buvo organizuotas kitas susitikimas, kurio metu dauguma Graikijos moterų ir feminisčių organizacijų kritikavo esamą smurto prieš moteris situaciją. 2010 m. kovo 8 d. Graikijos parlamente buvo organizuotos atviros dienos, kurių metu politikai iš visų partijų kalbėjosi, klausėsi moterų organizacijų pasiūlymų. Buvo pristatyta ir išplatinta specialaus nuolatinio lygybės, jaunimo ir žmogaus teisių reikalų komiteto ataskaita. Joje buvo pateikta informacija: • Universitetų ir Lygybės reikalų tyrimų centro, kuris pavaldus Generaliniam lygybės sekretoriatui tyrimų atlikimas. • Sąmoningumo kėlimas žiniasklaidos pagalba siekiant šviesti jaunus žmones ir informuoti visuomenę apie smurtą, jo priežastis ir pasekmes. • Smurto šeimoje įstatymo (Nr. 30500/2006) pataisos aukos gynimo ir tarpininkavimo32 punktuose. • Šeimos teismų sukūrimas, siekiant užtikrinti atitinkamą bylų nagrinėjimą. • Finansinės ir etinės smurto aukų kompensacijos. • Griežtų bausmių taikymas, kai skyrybų alimentai nėra mokami. • 1983 m. įstatymo sugrąžinimas, kai ištekėjusios moterys privaloma tvarka pasilikdavo savo šeimos pavardę ir neimdavo vyro pavardės. • Speciali nuostata, kuri apimtų moterų pozicijas ir roles švietimo, darbo santykių srityse, skatinant lyčių lygybę. • Specialios nuostatos, kurios planuoja sukurti konsultacijų centrus visose devynios Graikijos prefektūrose ir prieglaudas beveik visuose konsultacijų centruose, kur būtų teikiama teisinė, psichologinė parama. • Sveikatos centrų įkūrimas prieglaudose. • Bendradarbiaujant su Nacionaliniu socialinio solidarumo centro karštuoju numeriu „197” išvystyti SOS telefono linijos darbą iki 24 valandų.
  33. 33. Neužtikrinta ateitis ir teikiamų paslaugų (ne) stabilumas Prieš tai išvardintų planuojamų politikos strategijos veiklų finansavimas būtų vykdomas per Nacionalinę strateginę rekomendacinę sistemą (NSRF (2007-2013)), iš Europos Sanglaudos politikos fondų, kartu su Graikijos Ekonomikos, konkurencijos ir transportavimo ministerijos fondu. Vis gi, dėl esamos politinės ir finansinės krizės Graikijoje MRTC laikosi skeptiškos nuomonės, jog prieš tai išvardintos strategijos bus įgyvendinamos. Graikijos bankrotas, finansinė parama ir politinis Tarptautinio valiutos fondo ir/ar EuroposGraikija finansinio komplekto kišimasis remiant Graikijos ekonomiką, turės didelę įtaką socialinių paslaugų sektoriui. Viešų socialinių paslaugų išlaidos bus sumažintos, tai reiškia, jog prieglaudos ir valstybės remiamos paslaugos smurto aukoms politikams nebus prioritetinės. 33 Taip pat nebus finansuojamos visuomenės sąmoningumo didinimo kampanijos, švietimo sistemos paramos sistemos su specialiai paruoštų dėstytojų pamokomis apie žmogaus teises ir lyčių lygybę. Be to, šeimos teismo ir finansavimo organizacijų sukūrimas, kurios rūpintųsi aukų reabilitacija, taip pat atidedamas. Mes stebėsime šios sistemos procesus ir veiklas, norėdami būti tikri, kad pažadėtos priemonės bus vykdomos. Jei ne, mes turėsime demaskuoti politinės valios trūkumą šioje srityje.
  34. 34. Latvija Latvija Ventspilio krizių centras „Pasparne“ ir Talsi moterų ir vaikų krizių centras pristato sukurtas paslaugas skirtas moterims susiduriančioms su smurtu ir mokymų programą specialistams ir profesionalams dirbantiems su smurto aukomis. Latvijos veiklų tikslai Moterų, kenčiančių nuo smurto reabilitacija – yra vyriausybės užduotis ir nevyriausybinių organizacijų pareiga.34 „Efektyvi smurto prevencijos politika yra susijusi su pripažinimu, prevencija ir reabilitacija... Bendra- darbiavimas tarp politikos kūrimo institucijų, profesionalių mokymų planavimas ir palaikomosios darbo aplinkos vystymąsi, kaip ir visos prieinamos kokybiškos reabilitavimo programos... yra pagrindiniai Latvijos iššūkiai siekiant pagerinti esamą situaciją. Specialūs įstatymai susiję su jaunimu... yra gyvybiškai svarbūs siekiant išvengti smurto ateityje,” buvo pripažinti po valstybės ir Pasaulio sveikatos organizacijos vykdytos studijos „Smurtas ir sveikata” (Putnina, A. Latvijos situacijos ataskaita, Ryga, 2007). Nuo 1995 prasidėjo naujas procesas – socialinės ir teisinės pagalbos smurto aukoms formavimas – šiuo atveju – moterims ir vaikams. Tuo pačiu metu nevyriausybinės organizacijos ir keletas vietinių iniciatyvų jungėsi į krizių centrų tinklą. Pagalba moterims smurto aukoms pagrinde yra teikiama Latvijos nevyriau- sybinių organizacijų. Vyriausybė teigia: smurto likvidavimas yra prioritetas, bet tam nėra pinigų. Kristaps Petermanis, Gerovės ministerijos Vaiko ir Šeimos politikos departamento atstovas, komentuoja vyriausybės poziciją: „Smurto prieš moteris likvidavimo politika Latvijoje labiausiai matomas šeimos smurto varžymu. Tokia politika turi būti integruojama su vaikų teisių gynimo politika. Nuo 2009 iki 2011 metų valstybinės institucijos gali vykdyti veiksmus, kuriems nėra būtinas finansavimas.“
  35. 35. Inete Ielite, Latvijos Moterų nevyriausybinių organizacijų tinklo vadovė komentuoja: „Vyriausybės agentūrų ir nevyriausybinių organizacijų koordinuotų veiklų pastangos nuo 2000 m. daugiausiai yra finansuojamos projektų pagalba, kurie yra vystomi ir teikiami civilių visuomenės atstovų. Latvijos ES 2010 metų prieš Skurdą ir Socialinę atskirtį koordinavimas numato lytimi paremto smurto veiklas prioritetinėmis.“ „Blokuota“ vyriausybės programa dėl „šeimos smurto mažinimo programos“ 2008–2011 metams numatė „įtraukti mokymą apie šeimos smurto aspektus ir galimas situacijas, sprendimus tokių grupių specialistams: teisės vykdymo institucijų personalas, teisėjai, medikai, socialiniai darbuotojai, mokytojai, krizių centrų darbuotojai ir nevyriausybinės organizacijos.“ Jei programą būtų galima įgyvendinti bent su 400 socialinių darbuotojų ir daugiau nei 600 įvairių profesionalų (šeimų paramos darbuotojais, krizių centrų darbuotojais,Latvija teisėjais, valstybiniais gynėjais ir t.t.) toks mokymas turėtų prasmę visai valstybei. Šioje situacijoje nevyriausybinių organizacijų veikla buvo nukreipta į aukų reabilitaciją. Paramos grupės 35 tapo viena iš svarbiausių formų įgyvendinant šią veiklą. Vis gi, ši veikla negali būti sisteminga be įvairių specialistų įsitraukimo. Projekto veiklos pagrindas yra mokymų programos vystymas ir pritaikymas. Programa susijusi su daug dėstomų dalykų (tarpdalykinė) ir yra pirmoji tokia Latvijoje. Iniciatyvų galimybės projekto ribose A) Paramos grupė nuo smurto kenčiančioms moterims Paramos grupės siekia paskatinti skirtingų požiūrių į smurtą dalinimąsi. Nevyriausybinės organizacijos periodiškai remia ir moko nuo smurto nukentėjusių moterų grupes ar moteris, kurios rizikuoja patirti smurtą. Patirtis rodo, jog tokios grupės trukmė, po kurios pastebimi tam tikri pokyčiai, tęsiasi 9-24 valandas. Tokios grupės apima smurto atpažinimą ir požiūrio į smurtą keitimą, kaip ir informacijos apie pagalbos gavimo galimybes. Grupės dirba tiek su trauminėmis smurto pasekmėmis ir saugumo jausmo atkūrimu, tiek ir kaltės ir gėdos pakeitimą į sveikus santykius ir tinkamą atsakomybės vaidmenų pasidalijimą. Šis projektas apima programą (9 valandos – trys 3 val. susitikimai) skirtą specifinėms mergaičių ir jaunų moterų grupėms – kurios neturėjo teigiamos šeimos patirties vaikystėje, kurios augo našlaičių prieglaudose, globos namuose ar globėjų šeimose. Specifinis pasirinkimas yra paremtas tikėjimo, jog vaikystės patirtis
  36. 36. Latvija apie teigiamus santykius yra viena iš pagrindinių sąlygų sveikiems santykiams ir tam, kad smurtinė patirtis sukuria riziką išgyventi smurtinius santykius pakartotinai. Rizikos grupė yra jaunos moterys iš našlaičių namų ir internato mokyklų. Tikslinių grupių tyrimas parodo, jog mergaitės ir jaunos moterys, kurios augo našlaičių namuose, mokėsi internato mokyklose, gavo paramą iš krizių centrų, turi mažesnius socialinius įgūdžius, mažiau pasitikėjimo bendradarbiauti gaunant socialines paslaugas, mažiau sugebėjimų įsitraukti į teigiamas veiklas. Jos turi žemą pasitikėjimą savimi ir yra agresyvios. Todėl jos nėra užtikrintos santykių kūrime ir leidžia partnerio smurtą, jei jos tiki, kad partneris rūpinasi jomis ar gali jomis rūpintis. Teigiamos patirties trūkumas ir „šviesūs momentai“ santykiuose sukuria iliuziją, kad smurtas baigsis pats savaime. Grupių programos yra formuojamos feministiniu požiūriu ir remiasi lygių teisių principu. Programos naudoja Duluth modelį, kuris reikalauja smurtautojo atsakomybės ir socialinės ir kt. rūšies pagalbos aukai.36 Duluth modelis skatina teisinės sistemos ir viešųjų paslaugų agentūrų reakciją. Dvi smulkesnės programos yra įtrauktos į paramos moterims programą. Viena iš jų yra nukreipta į jaunas merginas (16-18 m. ar jaunesnes) ir siekia skatinti lygių santykių formavimą. Antroji programa yra skirta jaunoms moterims (18-28 m. ar truputį jaunesnėms), kurios išgyveno smurtinius santykius. Ji siekia pakeisti požiūrį į įgytą patirtį ir pagerinti gyvenimo kokybę. Kaip tapti socialiai veikliai ir gyventi be smurto? Grupinis darbas prisideda prie įgūdžių prašyti ir suteikti pagalbos, pasitikėti ir suteikti galimybę išvengti ar sustabdyti smurtą. Todėl grupių darbo metu sukurtas kontaktas palaikomas ir po šių užsiėmimų, siekiant išlaikyti stabilų ateities ryšį. Vystomos pagalbos programos skirtos jaunoms moterims padėti tapti socialiai aktyvioms, išmokyti socialinių įgūdžių ir įgalinti jas tvarkytis jų finansinį ir profesinį gyvenimą. B) Tarpdisciplininė mokymų programa profesionalams, dirbantiems su smurtą patyrusiomis moterimis Mokymo programa yra pirma tokia Latvijoje ir siekia sustiprinti paslaugų tiekėjų tinklą, siekiant pagerinti jų kompetenciją. Be to, programa siekia pagerinti krizių centro, socialinių paslaugų ir kitų pagalbos institucijų profesionalumą. Latvijoje jungtinės ir licencijuotos programos iki šiol neegzistavo. Kompetencija ir gebėjimų ugdymas iki šiol nebuvo vykdomas. Profesionalai ir specialistai turėjo savo jėgomis imtis tokių veiklų.
  37. 37. Projekto partneriai – Ventspilio centras „Pasparne“ ir Talsi krizių centras išvystė, įgyvendino ir licencijavo pirmą mokymų programą (keturiasdešimt pamokų) Latvijos specialistams, kurie dirba su moterimis nukentėjusiomis nuo smurto. Programa suteikia specialistams žinių ir įgūdžių kaip suteikti aukšto lygio prevencines ir reabilitacines paslaugas smurto aukoms. Tarp disciplininės ir tarp institucinės komandos taip pat yra svarbios. Vis gi, pirmasis žingsnis link specialistų mokymų yra informavimas apie tarptautines deklaracijas, kurios apima smurtą prieš moteris ir žmonių teisių pažeidimus. Teisių lygybė nėra lyčių neutralumo klausimas. Šios programos teoriniai ir filosofiniai pagrindai yra paremti feministinio požiūrio, mokantis iš teisių lygybės, bet ne vyraujančios lyčių tendencijos. Pirmiausia, smurtas yra žiaurus ir nepateisinamas jėgos ir kontrolės demonstravimas. Visų antra, atsakomybė už smurtą turi būti skiriama ne aukai, bet smurtautojui. Trečia, kova prieš smurtą yra „institucijų reikalas, ne aukos”. Tinkami įstatymai turėtų tą įteisinti.Latvija Mokymų programa yra suformuota dviem lygiais, devyniuose moduliuose – kontaktavimas ir parama bei 37 reabilitacija. Kontaktavimo ir paramos lygis apima ne tik socialinius darbuotojus, psichologus, psicho- terapeutus ar kitus profesionalus, kurių tiesioginės pareigos yra užtikrinti saugią aplinką moterims ir suteikti aukštos kokybės paslaugas. Reabilitacijos lygis apima profesionalus su socialiniu ir psichologiniu išsilavinimu, kurie turi sugebėjimų reabilituoti ir reintegruoti moteris, kurios yra nukentėjusios nuo smurto. Be to, programos siekia suteikti profesionalams galimybę atrasti ir sumažinti smurto grėsmes, skatinti moterų iš rizikos grupių sąmoningumą identifikuojant, valdant smurtines situacijas ir apsisaugoti ir apsaugoti vaikus. Vis gi, ne visi profesionalai dalyvavo šiame procese. Pagrindiniame lygyje yra siekiama bendro supratimo ir įgūdžių sukūrimo, kurie yra svarbūs jų pozicijoje santykiuose su moterimis nukentėjusiomis nuo smurto. Fazės, kurios yra identifikuojamos kontaktavimo ir paramos procese: 1) Būti atviram ir atpažinti smurtą; 2) Motyvuoti aukas siekti pagalbos ir bendradarbiauti su specialistais; 3) Nutraukti smurtą ir sukurti saugią aplinką; 4) Aukų reabilitavimas, siekiant sumažinti trauminius simptomus; 5) Sugebėjimas išvengti nesaugių situacijų ir išlaikyti saugumo jausmą, kai atsiranda tokios situacijos, taip pat sugebėti atkurti saugumo jausmą, kai jis buvo sugriautas; 6) Parama moterims, kenčiančioms/kentėjusioms nuo smurto po reabilitacijos.
  38. 38. Latvija Kadangi skirtingi specialistai gali atlikti įvairias veiklas santykyje su nuo smurto nukentėjusioms moterimis, jų kontaktas su aukomis gali tęstis skirtingose paramos ir pagalbos fazėse. Pavyzdžiui, kiekvienas specialistas turi dirbti pirmoje ir antroje fazėje, bet aukos motyvacija gali reikšti, jog socialinis darbuotojas gali perimti bylos vadybą vietoj tyrėjo. Aukos pozicija reikalauja supratingumo ir įgūdžių identifikuoti reikalingą pagalbą. Tarpdisciplininė komanda yra pats efektyviausias įrankis, siekiant paremti moteris, kurios patyrė smurtą. Yra devyni programos moduliai, kurie apima šias temas: 1) Smurtas kaip žmogaus teisių pažeidimas. Smurtas kaip socialinis, psichologinis ir teisinis fenomenas, priežasčių ir rizikų identifikavimas. 2) Smurto procesų ir formų supratimas. Smurtas kaip procesas (smurto modelis). Jėga ir kontrolė prieš lygius ir pagarba paremtus santykius.38 3) Trauminės pasekmės po smurto, „smurto suvokimo normalizavimas”, socialinių ir emocinių funkcijų pasikeitimai, potrauminio streso sindromas ir prisitaikymo sutrikimas, bejėgiškumas ir agresija – aukos reakcijos. 4) Kontaktas su auka. Krizės įvertinimas ir tinkamos pagalbos suteikimas. Aukos motyvavimas sustabdyti smurtą, gauti pagalbą ir saugumą. 5) Psichologiniai aspektai ir interviu metodai, apklausos ir intervencija, specialistų kompetencija ir etika. 6) Reabilitacijos procesas – įvairių specialistų (socialinio darbuotojo, psichologo, teisininko, gydytojo) požiūris. Socialinių įgūdžių įsisavinimas, paramos tinklo formavimas ir socialinio funkcionavimo gerinimas. Smurto atsikartojimo rizikos vertinimas ir saugios aplinkos kūrimas. 7) Tarpdisciplininių komandų formavimas kaip vienas iš pagrindų suteikti efektyvią reabilitaciją. 8) Tarpdisciplininis bendradarbiavimas siekiant suformuoti saugią aplinką ir socialinę paramą, kuri būtų paremta bendru tinklu. 9) Specialistų profesionalumo kėlimas ir palaikymas, įtraukiant juos į tęstinį kompetencijos kūrimą, priežiūrą ir „perdegimo” prevenciją.
  39. 39. Modulių mokymas skiriasi tik lygiuose, kurie yra svarbūs atskiram profesionalui. Jie apima procesų ir pagrindinių įgūdžių supratimą, reikalingą darbui su nuo smurto nukentėjusioms moterimis. Vis gi, mokymai supažindina kiekvieną specialistą su kitų specialistų darbu. Padeda suprasti vienas kito veiksmus, galimybes ir apribojimus, taip pat suformuoja bendradarbiavimo ir įsitraukimo poziciją siekiant paramos, pagalbos reabilitacijos procese. Pirmieji dvidešimt profesionalų su didesniais sugebėjimais paremti smurto aukas taip pat dalyvavo šioje programoje. Specialistų grupė, kuri dalyvavo programoje buvo iš įvairių veiklos sferų; socialiniai darbuotojai, psichologai, socialiniai mokytojai, policija, tyrėjai, prokurorai, daktarai ir mokytojai. Dalyviai atstovavo abu lygmenis tiek nacionalinius ir savivaldos lygius bei nevyriausybines organizacijas. Socialinių paslaugų ir krizių centrų darbuotojai taip pat dalyvavo juose.Latvija Po dviejų mokymų, individualaus darbo ir egzaminų mėnesių, septyni specialistai gavo sertifikatus, kuriuose buvo nurodyta, jog jie turi teisę vykdyti reabilitaciją, dvylika specialistų, turi teisę teikti paramą moterims, 39 kenčiančioms nuo smurto. Programos naudą išreiškė juose dalyvavę profesionalai. Jie pripažino savo pasikeitusį požiūrį į smurtą. Be to, jie patvirtino išaugusį profesionalumą ir geresnius bendradarbiavimo tarpdisciplininėje komandoje įgūdžius. Kaip dalyviai pripažino, mokymai padės profesionalų bendradarbiavimą tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kai bus teikiama parama ir pagalba smurto aukoms, dėl to, jog turės geresnį kitų specialistų kompetencijų suvokimą. Psichologinio ir teisinio aspektų įtraukimas į reabilitaciją yra svarbus socialiniams darbuotojams kaip ir socialiniai aspektai psichologams ir teisininkams. „Smurtas negali būti sustabdytas be aiškaus komandinio darbo” – teigė socialinis darbuotojas. „Aš esu įsitikinęs, kad smurtas gali būti sustabdytas, jei profesionalai ir moterys, kenčiančios nuo smurto pradės bendradarbiauti“. „Aš įgijau pasitikėjimo, jog valstybinės institucijos gali sustabdyti smurtą, tik specialistai turi žinoti kaip naudotis įstatymais ir būti aktyvūs gindami aukos interesus”. „Tai ilgas ir sunkus darbas su klientu”. „Sunku apginti aukas po smurto”. Tokiomis mintimis pasidalino mokymų dalyviai. Pati svarbiausia nauda buvo ta, jog buvo gautos naujos žinios ir nauji būdai bendradarbiauti siekiant kliento gerovės. Tai buvo išreikšta: „Aš esu įtikinta“. „Aš galiu dirbti efektyviau”. „Mūsų paslaugos bus geresnės”.
  40. 40. Latvija Tikėtini Vyriausybės pastangų sumažinti smurtą prieš moteris ateities efektai Svarbu būti socialiai aktyviai norint išvengti smurto. Paramos grupės jaunos moterims parodė, jog ne tik svarbu sustabdyti smurtą, bet ir pradėti socialiai aktyvų gyvenimą; taip pat ugdyti savigarbą ir siekti didesnio saugumo lygio. Ši pozityviai orientuota programa gali būti naudojama įvairių nevyriausybinių moterų organizacijų lyčių lygybės srityje, siekiant pagerinti moterų gyvenimo kokybę. Mes tikimės išplatinti šią programą kitiems suinteresuotiems aktyvistams. Kitas žingsnis yra pagerinti paslaugas moterims, kurios nukentėjo nuo smurto. Pirmoji apmokyta specialistų grupė jau naudoja savo naujas žinias ir įgūdžius, todėl svarbu tęsti šį procesą.40 Mes, Talsi krizių centras ir Ventspilio krizių centras „Pasparne” galime pristatyti šią mokymų programą specialistams, kurie dirba su nuo smurto kenčiančiomis moterimis, politikams, valdžios atstovams, kurie gali priimti sprendimus dėl personalo mokymų. Todėl aukščiausio lygio vyriausybės, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų konferencija yra būtina.
  41. 41. Lietuva Asociacija Moterų informacijos centras, projekto „Nauja karta – santykiai be smurto“ vadovaujantis partneris pateikia du sėkmingus gerosios patirties apie paslaugų teikimą socialiai pažeidžiamoms moterų grupėms Lietuvoje. Pirmasis pavyzdysLietuva Jau nuo 2004 m. Moterų informacijos centras teikia nemokamas teisines konsultacijas moterims darbo, šeimos teisės ir smurto šeimoje klausimais. Nemaža dalis moterų, kurios kreipiasi konsultacijų yra patyrusios smurtą. Šioms klientėms reikalingas ypatingas dėmesys, be to, jų atvejai, kaip taisyklė, būna sudėtingesni ir joms dažnai reikalingos kompleksinės ir daugkartinės konsultacijos šeimos teisės klausimais. Svarbu ir 41 tai, kad konsultuojant šias moteris būtini tam tikri specialūs įgūdžiai: kaip padėti joms išsipasakoti; kaip bendrauti, kad jos pačios priimtų sprendimą dėl tolimesnių veiksmų savo gyvenime; kaip nepriimti klientės problemos kaip savo. Idėja, kad jaunos teisės mokslų studentės gali teikti labai reikalingas nemokamas teisines konsultacijas moterims yra perimta iš Oslo teisinės pagalbos moterims centro JURK (Norvegija). Ši organizacija, nemo- kamas teisines konsultacijas moterims teikia jau daugelį metų ir yra išauginusi nemažai garsių Norvegijos teisininkių, pati pasiūlė perteikti savo patirtį Moterų informacijos centrui ir jų sėkmingą modelį pritaikyti Lietuvoje. Geros patirties pasidalijimas visiškai pasiteisino ir galime pagrįstai teigti, kad ir Lietuvoje teikiamos teisinės konsultacijos moterims jau yra geroji patirtis. Gerąja patirtimi šią paslaugą galime vadinti dėl šių priežasčių: 1. Klienčių patirtis rodo, kad valstybės garantuojama nemokama pirminė teisinė pagalba ne visada būna kokybiška ir savalaikė, be to, jų metu nėra rengiami procesiniai dokumentai, o antrinė teisinė pagalba teikiama tik retais atvejais. Moterų informacijos centre teikiama pagalba moterims, kurios yra socialiai, emociškai bei finansiškai pažeidžiamos ir, deja, nežino savo teisių. Jos gali konsultacijoje apsilankyti pačios, o jei gyvena kituose miestuose, klausimus pateikti paštu, el. paštu arba telefonu. Konsultantai konsultavimui sutartu laiku perskambina klientėms, todėl joms nereikia mokėti net už telefoninius
  42. 42. Latvija pokalbius. Smurtą patyrusioms moterims taip pat teikiama informacija, kur jos galėtų gauti socialinę, psichologinę pagalbą, trumpalaikį prieglobstį, ar kur gali kreiptis dėl paramos vaikams. Svarbu tai, kad moterys ne tik konsultuojamos – jei reikia, joms parengiami ir procesiniai dokumentai. Kiekvienas konsultantas turi savo identifikacinį numerį ir kiekvienai konsultuotai klientei suteikia atitinkamą kodą (tai garantuoja klientės anonimiškumą), jį papildo jei vyksta daugiau konsultacijų. Konsultacijos metu yra užpildoma klientės kortelė su būtinais duomenimis, aprašoma problema dėl kurios kreipėsi, kokia konsultacija buvo suteikta, kokie dokumentai parengti. Visi duomenys yra saugomi, jais naudojais tik konsultantas, tačiau, esant būtinybei, su jais gali susipažinti konsultantų darbą koordinuojantis asmuo. Be to, konsultantai veda elektroninį konsultacijų registracijos žurnalą, kuriame nurodoma konsultacijų teikimo data, nurodoma šeimos ar darbo teisės srityje buvo konsultuota, kokia forma ir kada buvo pateiktas atsakymas. Kadangi elektroniniame registracijos žurnale nėra jokių asmeninių duomenų, jie yra prienami projektų koordinatoriams ir rėmėjams.42 2. Konsultuodami klientes teisės studentai įgyja praktinių žinių kaip interpretuoti ir taikyti teisines nor- mas, susipažįsta su įvairiomis skirtingų teisinių problemų turinčiomis socialinėmis grupėmis. Praktiniai įgūdžiai būsimiems teisininkams yra labai reikalingi, nes Lietuvos universitetuose teisės studijos apsi- riboja gilinimusi į įvairias teisės teorijas, bet nesuteikia jokių praktinių įgūdžių. Studentai-konsultantai įsigilina į smurto prieš moteris, prekybos moterimis problemas, tai padeda formuoti jų kaip teisininkų požiūrį į visuomenėje egzistuojančias problemas. Jie taip pat išmoksta savanoriško darbo arba pagilina jau turėtą savanorystės patirtį. Buvusios konsultantės apmoko ir padeda konsultuoti naujai atrinktus konsultantus. Anksčiau konsultuodavo tik merginos, tačiau nuo 2009 m. rudens konsultuoja ir vienas vaikinas, kuris gerai išmano lyčių lygybės problematiką. Klientės patenkintos jo konsultacijomis, nepai- sant mūsų išankstinių nuogąstavimų kad gali būti nenorinčių, jog jas konsultuotų vaikinas. Konsultantai inicijuoja informacijos apie konsultacijas sklaidą, aktyviai prisideda vykdant įvairias socialines akcijas. Informacija apie konsultacijas yra viešinama, bet pati efektyviausia sklaida vyksta iš lūpų į lūpas. Esant sudėtingesniems atvejams ar konsultantams susidūrus su naujais arba išskirtiniais atvejais, jiems ren- giami praktiniai mokymai-konsultacijos, kuriuos veda patyrę teisininkai-advokatai, antstoliai ir pan. Manome, kad nemokamų teisinių konsultacijų teikimas moterims, taip pat leidinių su patarimais pagrin- diniais teisiniais šeimos ir darbo teisės klausimais rengimas, publikavimas ir platinimas yra efektyvi ir tikslinga pagalba moterims. Konsultacijos vykdomos savanorystės principu, todėl Moterų informacijos

×