1. 2011•29
12
Svarbu saugoti ne tik
aktuali tema
šus pro šalį slenkančias vaizdingas Kauno
marių pakrantes.
Tebūnie lygiateisiškumas
Prisimintos ir anekdotinės situacijos,
kai vienas parlamentarų susirūpino, ar
nenukentės pats, jei grįžęs namo ir apti-
kęs pas žmoną meilužį jį apkuls. Moterys
juokėsi, nes meilužis buvo priskirtas arti-
mai aplinkai, prilygintas vos ne šeimos na-
riui, nors pagal įstatymą taip nėra. Artima
aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys,
siejami arba praeityje sieti santuokiniais,
partnerystės, svainystės ar kitais artimais
ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenan-
tys ar tvarkantys bendrą ūkį.
Beje, įstatyme nėra minimos ir žmonių
lytys – smurtautoju ir auka bent jau teoriškai
gali būti tiek moterys, tiek vyrai. Nors aiš-
ku, kad paprastai smurtauja fiziškai stipres-
nis. Tačiau tebūnie lyčių lygiateisiškumas...
Kurti saugią aplinką
Parlamentarė Dalia Teišerskytė papasa-
kojo istoriją, kurios liudininke jai teko būti.
Tai atsitiko Norvegijoje. Pasivaikščioti išėjo
trise – moteris, vyras ir vaikas. Suaugusieji
dėl kažko susiginčijo ir vyras trenkė mote-
riai per veidą. Tai pamatęs policininkas tuo-
jaupatjamuždėjoantrankius,oišmoterspa-
ėmė vaiką, nes ši buvo neori ir parodė blogą
pavyzdį leisdama vyrui taip su ja pasielgti.
Lietuvos moterų lobistinė organizacija vienija 18 šalies
nevyriausybinių organizacijų. Balionais išpuoštu laivu į
iškylą Kauno mariose išsirengusios jų lyderės turėjo progą
švęsti: po dešimtmečio atkaklios kovos pagaliau priimtas
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
Plaukiant garlaiviu buvo diskutuota, kaip elgtis, kad naujasis
įstatymas neliktų tik popierinė pergalė.
Daiva Valevičienė
Užburtas ratas
Tokio įstatymo, reglamentuojančio
smurtą artimoje aplinkoje, iki šiol neturė-
jome vieninteliai visoje Europos Sąjungo-
je. Išties yra pagrindo džiaugtis, bet ir veik-
ti dar yra ką.
„Reikia, kad būtų pataisyti kiti doku-
mentai, įstatymai ir sukurta specialių įs-
taigų sistema. Tik tuomet pasikeis įprastinė
Lietuvoje, ypač kaime, situacija, kai įstaty-
mo raidė ir gyvenimo realybė gerokai prasi-
lenkia“, – sakė lobistinės organizacijos vei-
klą šiuo metu koordinuojančio Kauno mo-
ters užimtumo informacijos centro vadovė
Jūratė Puidienė.
...Įsiutęs vyras vaikosi žmoną su kirviu
po kiemą, paskui juo daužo sandėliuko
duris, už kurių pasislėpė moteris. Kaimynai
jau įpratę prie panašių scenų, tačiau
šįsyk jiems neramu – vyras girtesnis nei
paprastai, o jo rankose ne lazda, bet kirvis.
Kviečiama policija, kuri tuo adresu jau ke-
lissyk buvo važiavusi skriaudžiamos mo-
ters prašymu. Tik ji vis nenorėdavo rašy-
ti pareiškimo, tad, sudrausminę siautėjantį
sutuoktinį, pareigūnai išvažiuodavo. Parei-
gūnai važiuoja vėl. Situacija ir jiems atrodo
grėsmingesnė, tad jie vyriškį išsiveža, o po
kelių valandų paleidžia. Grįždamas namo
jis nusiperka stipraus alaus bambalį ir vos
įžengęs į kiemą žmonai pareiškia: „Dabar
tai prisidirbai...“
Iki šiol taip būdavo anaiptol ne retai.
Kai kada trukdavo ne vienus metus. Tame
užburtame rate susivelia įstatymas, šeimos
vertybės ir žmonių jausmai. Smurtautojas
išsiblaivęs atsiprašo, auka pavojingai ilgai
tiki jo jausmais ir pažadais, o aplinkiniai
linkę pasmerkti moterį, atiduodančią poli-
cijai savo vaikų tėvą.
Panašu į visus jau išvarginusią absurdo
karuselę, kurią pagaliau mėginama sustab-
dyti. Štai apie ką sukosi kalba visai užmir-
Nevyriausybinių organizacijų lyderės žino: galima didžiuotis
vienybės rezultatu, bet tai dar tik pirmas žingsnelis ilgame
įstatymo kelyje iki realybės.
BirutėsKurtinaitienėsnuotrauka
2. 2011•29
13
veidą, bet ir orumą
aktuali tema
Vaikas vėliau buvo grąžintas motinai,
o vyras įkalintas dvejiems metams. Esant
tokiomstradicijomsmoterystikriausiairečiau
būnasumušamosikirimtosgrėsmėsgyvybei.
„Manau, reikia ne kovoti su smurtu, bet
sudaryti aplinką, kurioje moters tiesiog ne-
galima skriausti. Tokią aplinką, kad moteris
jaustųsi saugi darbe, gatvėje ir namie. Junki-
mės stiprios, kad padėtume silpnoms“, – ne-
prarasti entuziazmo paragino parlamentarė.
Smurtautojų pažabojimas
Pagal naująjį įstatymą policijos parei-
gūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplin-
koje įvykį, turės nedelsdamas imtis prie-
monių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir
pradėti baudžiamąjį procesą. Smurtą arti-
moje aplinkoje patyrusiam asmeniui pareiš-
kimo rašyti nereikės.
Numatyta, kad smurtas užtraukia bau-
džiamąją atsakomybę. Teisės aktų nustaty-
ta tvarka atsakys ir asmuo, melagingai pra-
nešęs apie smurtą artimoje aplinkoje ar pik-
tnaudžiavęs smurtą artimoje aplinkoje pa-
tyrusio asmens teisėmis.
Minėtos priemonės galėtų būti taikomos
iki bylos nagrinėjimo pabaigos, bet ne trum-
piau negu 14 dienų. Įtariamas smurtautojas
galės gauti iš policijos pareigūno informa-
ciją apie įstaigas, teikiančias nakvynės pas-
laugas, kai bus taikomas įpareigojimas išsi-
kelti iš gyvenamosios vietos.
Tačiau kol kas tų nakvynės paslaugas
teikiančių įstaigų nėra, jei nelaikysime jo-
mis benamius priglaudžiančių nakvynės
namų. Todėl sudaryta darbo grupė, kuri
turi sukurti tokių įstaigų sistemą ir numa-
tyti, kokio reikės finansavimo.
Delsti pavojinga
„Turime labai skubėti, kad suspėtume
pateikti duomenis formuojant kitų metų biu-
džetą. Jei jame nebus numatyta lėšų, nebus
kaip ir įstatymą įgyvendinti. Reikia ne tik
sukurti centrus, bet ir apmokyti policijos
pareigūnus. Delsti negalima, nes pernai na-
muose nužudytos 26 moterys. Tai nutikdavo
po ilgalaikio smurto, dažniausiai, kai mo-
teris pagaliau nuspręsdavo ilgiau nekentė-
ti. Smurtautojai paprastai nesiliauja ir tikė-
tis, kad nustos, moterims nevertėtų“, – rea-
liai vertina situaciją Kauno moterų draugi-
jos vadovė Daiva Baranauskienė, priklau-
santi minėtai darbo grupei prie Socialinių
reikalų ministerijos.
„Mes teikiame psichologinę pagalbą
smurtą patiriančioms moterims. Kaip joms
padėti psichologinėmis priemonėmis, jeigu
smurtautojas gyvena šalia ir bet kada gali
tapti agresyvus? Šito įstatymo priėmimas
palengvins ir specialistų darbą“, – sakė or-
ganizacijos „Moters pagalba moteriai“ va-
dovė Marina Bautrėnienė.
„Tik dėl savo solidarumo dabar turime
šį įstatymą. Dar 1990 metais buvo sukurta
pirmoji grupė, prabilusi apie jo būtinumą“, –
prisiminė Lilija Vasiliauskienė, Vilniaus
moterų namų krizių centro vadovė, viena
pirmųjų sukūrusi organizaciją, padedan-
čią smurto aukoms.
Ką gins įstatymas?
zz Apsaugos nuo smurto artimoje aplin-
koje įstatymas turėtų sudaryti galimy-
bes nubausti prieš šeimos narius smur-
taujančius asmenis, net jei auka yra įbau-
ginta ir nesiryžta rašyti skundo polici-
jai ar po smurtautojo pažadų pasikeisti
jam atleidžia.
zz Įstatyme numatyta, kad aukos
interesams atstovautų valstybė, o
smurtautojas teismo sprendimu galėtų
būti atskirtas nuo šeimos, jam taip pat
galima būtų uždrausti bendrauti su
auka. Įrodžius kaltę, agresyvusis šei-
mos narys galėtų būti iškeldinamas iš
šeimos būsto.
zz Nors sąvoka „artima aplinka“ dau-
geliui pirmiausia asocijuojasi su šei-
ma, ji gali apimti ir partnerystės, svai-
nystės ar kitais artimais ryšiais sieja-
mus asmenis, taip pat kartu gyvenan-
čius žmones, turinčius bendrą ūkį, ar
buvusius sutuoktinius.
zz Smurtu teisės aktas įvardija veiki-
mu ar neveikimu daromą tyčinį fizinį,
psichinį, seksualinį, ekonominį ar kitą
poveikį, dėl kurio auka patiria fizinę,
materialinę ar moralinę žalą.
zz Smurtas artimoje aplinkoje arba teis-
mo nustatytų aukos apsaugos priemonių
pažeidimasgaliužtrauktiadministracinę
arba baudžiamąją atsakomybę. Fizinis,
seksualinis smurtas, jei tai sukelia svei-
katos sutrikdymą, užtrauktų tik baudžia-
mąją atsakomybę, smurtautojui taip pat
gali būti priteista atlyginti padarytą žalą.
...Įsiutęs vyras vaikosi žmoną su kirviu po kiemą, paskui juo
daužo sandėliuko duris, už kurių pasislėpė moteris. Kaimynai
jau įpratę prie panašių scenų, tačiau šįsyk jiems neramu – vyras
girtesnis nei paprastai, o jo rankose ne lazda, bet kirvis.
Užs.123
