Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos tendencijos, pristato dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

1. Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos tendencijos
dr. Nerijus Mačiulis
Swedbank vyriausiasis ekonomistas
© Swedbank

2. Pasaulio ekonomikos iššūkiai
© Swedbank

3. 2 metų trukmės valstybių obligacijų pajamingumas, %
22.5
Italija
Ispanija
Prancūzija
20.0
Vokietija
Portugalija
17.5
15.0
12.5
Procentai
10.0
7.5
5.0
2.5
0.0
Grd Bal Bir Rgp Spl Grd Vas Bal Bir Rgp Spl Grd Vas Bal
09 Swedbank
© 10 11 12
Source: Reuters EcoWin

4. Efektyvi pagalba ir pamintos vertybės
Centrinių bankų turtas
4.0 350
• Centriniai bankai
325
bazines palūkanas
3.5 Anglijos Centrinis
Bankas, GBP
300 laikys istorinėse
275 žemumose
3.0 • Esant poreikiui ir toliau
250
bus taikomos
EUR, USD, SEK (thousand billions)
2.5 Federalinių rezervų 225 netradicinės pinigų
sistema, USD
200 politikos priemonės
GBP, (billions)
• Didesnės infliacijos
2.0 175
rizika išlieka žema dėl
150 EZ bankų paskolų
1.5
125 portfelio traukimosi
Europos Centrinis Bankas,
EUR 100
1.0
75
Riksbank, SEK
50
0.5
25
0.0 0
07 08 09 10 11 12
© Swedbank
Šaltinis: Reuters EcoWin

5. Pasaulio ekonomikos vystimosi scenarijai
• Pagrindinis scenarijus (60 proc.) – pasaulio ekonomika augs
3,1 proc. šiemet ir 3,4 proc. 2013 metais. Euro zonos ekonomika
susitrauks 0,5 proc. Ekonominė, politinė ir socialinė krizė apėmusi
daugumą pietų EZ šalių.
• Neigiamas scenarijus (30 proc.) – jį gali sukelti naftos kainos,
Kinijos “kieto” nusileidimas, bei JAV ekonomikos išsikvėpimas (dėl
griežtesnės fiskalinės politikos). Didžiausia rizika susijusi su
rinkimais ir politikų sprendimais. Italijai ir, ypač, Ispanijai gali
prireikti pagalbos į EFSF ir TVF. Pasaulio ekonomikos augimas
sulėtėja iki 2 proc.
• Teigiamas scenarijus (10 proc.) – spartesnį pasaulio
ekonomikos augimą, siekiantį 4 proc., galėtų lemti ekspansyvesnė
besivystančių šalių ekonominė politika, mažesnė naftos kaina bei
stipresnis pasitikėjimas dėl išsivysčiusių šalių įgyvendinamų
reformų, kuris skatintų namų ūkių vartojimą ir įmonių investicijas.
© Swedbank

6. Pagrindiniai prekybos partneriai nėra recesijoje
Ekonomikos augimas
9%
8% 7.6% Euro zona
Vokietija
7%
5.9%
Rusija
6% 5.5%
Estija
5% Latvija
4.2% 4.3%
4.1% 4.0% 4.1%
3.9% Lietuva
4% 3.3%
3.5%
3.1% Švedija
2.7% 2.5%
3%
2.1%
2% 1.5%
1.3%
1% 0.5% 0.5% 0.4%
0%
-0.5%
-1%
2011 2012p 2013p
© Swedbank

7. Lietuvos ekonomika
© Swedbank

8. Lietuvos BVP augimas lėtės, tačiau, kaip ir prognozavome
metų pradžioje, bus vienas sparčiausių ES
BVP augim o sudėtinės dalys, %
10%
5.9%
8%
6% 4.3%
3.3%
4%
1.4%
2%
0%
-2%
-4%
2010 2011 2012p 2013p
Namų ūkių v artojimas Vy riausy bės v artojimas
Inv esticijos (išsk. atsargas) Atsargos
Gry nasis eksportas BVP augimas
Šaltinis: SD, Swedbank
• Pirmasis šių metų ketvirtis, tikėtina, buvo prasčiausias šiemet, tačiau
metinis augimas turbūt viršijo 4 proc.
• Metinis augimas toliau lėtės dėl aukštesnės palyginamosios bazės
© Swedbank

9. Eksporto augimas sustojo, tačiau tik laikinai
Prekių ir paslaugų eksporto srautai, m ln. LTL
7000 3500
Prekių eksportas (kair.sk.)
6000 3000
Lietuv iškos kilmės prekių
5000 2500
eksportas (kair.sk.)
4000 2000 Paslaugų eksportas
(deš.sk.)
3000 1500
2000 1000
1000 500
0 0
2007 2008 2009 2010 2011 2012 Šaltinis: SD, Lietuv os bankas
© Swedbank

10. Pramonė ir apdirbamoji gamyba
Pram onė, m etinis pokytis
30%
Pramonė
20%
10% Apdirbamoji gamy ba
0%
Apdirbamoji gamy ba (be
-10% raf inuotų naf tos produktų
gamy bos)
-20% Elektros, dujų, garo
tiekimas
-30%
2010 2011 2012
Šaltinis: Statistikos departamentas
• Apdirbamosios gamybos (be naftos pr.) metinis augimas
spartėjo penktą mėnesį iš eilės
© Swedbank

11. Gyventojų lūkesčiai ir vartojimas
Lūkesčiai ir vartojim o m etiniai pokyčiai, %
30 60
20 40 Namų ūkių v artojimas, %
10 20 Mažmeninė preky ba be
transporto priemonių, %
0 0
Vartotojų pasitikėjimo
rodiklis (deš.sk.)
-10 -20
-20 -40
-30 -60
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Šaltinis: Statistikos departamentas.
• Namų ūkių vartojimas augs 3,5 proc. šiemet ir 3,7 proc. 2013
metais – šiek tiek sparčiau nei prognozavome metų pradžioje.
© Swedbank

12. Neparankios naftos kainų tendencijos
Brent rūšies naftos kaina
160
140
JAV
120
doleriais
100 Eurais
80
60
40
20
0
2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Šaltinis: Reuters Ecowin
• Lietuvai nafta brangsta ne tik dėl jos kainų kilimo, bet ir dėl
JAV dolerio atžvilgiu pingančio euro
© Swedbank

13. Naftos kaina mažės, bet tiekimo sutrikimų ir
kainos šuolių tikimybė išlieka
Brent naftos kaina
130 • Nors prognozuojame
119
118 naftos kainų
120 mažėjimą, ženklaus
111 poveikio Lietuva
110
nepajaus dėl
100 pingančio euro
89.3 93.7 91.7
• Maisto produktų
90
indeksas šiemet
80 sumažės 8,4 proc,
JAV doleriais 2013 metais išaugs
70 3,7 proc.
Eurais
60
2010Q4
2011Q4
2012Q4
2010Q1
2010Q2
2010Q3
2011Q1
2011Q2
2011Q3
2012Q1
2012Q2
2012Q3
2013Q1
2013Q2
2013Q3
2013Q4
Šaltinis: Reuters Ecow in, Sw edbank prognozės
© Swedbank

14. Infliacija mažės, bet lėčiau nei prognozavome
Vartotojų ir gam intojų kainos
15% 2.5%
Inf liacija, mėnesio
12% 2.0% poky tis (deš.sk.)
9% 1.5%
6% 1.0%
Inf liacija, v idutinis
3% 0.5% metinis poky tis
0% 0.0%
-3% -0.5% Metinis gamintojų
-6% -1.0% kainų augimas
Lietuv os rinkoje
-9% -1.5%
-12% -2.0%
-15% -2.5%
2009 2010 2011 2012p 2013p
Šaltinis: Statistikos departamentas.
• Padidinome šių metų infliacijos prognozę iki 2,8 procento.
• Tačiau dėl mažėsiančių išorinių veiksnių įtakos, sumažinome kitų metų
prognozę iki 2,5 proc. (anksčiau prognozavome 3 proc. kainų augimą)
© Swedbank

15. Lietuvos įmonės ir gyventojai – tarp mažiausiai
pasiskolinusių ES
Nam ų ūkių ir nefinansinių įm onių paskolos
36000 120%
30000 100%
24000 80%
18000 60%
12000 40%
6000 20%
0 0%
-6000 -20%
2007 2008 2009 2010 2011 2012
Namų ūkių paskolos, m LTL (kair.sk.)
Įmonių paskolos, m LTL (kair.sk.)
Namų ūkių paskolos, metinis augimas (deš.sk.)
Įmonių paskolos, metinis augimas (deš.sk.)
Šaltinis: Lietuv os Bankas
© Swedbank

16. Nedarbas toliau mažės ir kitų metų pabaigoje
bus tik kiek didesnis nei 10 procentų
Darbo rinka
24%
20% 17.8%
15.4%
16% 13.7% 13.0%
11.4% 11.0%
12%
8.3%
8% 5.6% 5.8%
4.3% 4.5% 4.6%
4%
0%
-4%
-8%
-12%
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012p 2013p
Nedarbo lygis
Nominalus bruto (iki mokesčių) atlyginimų augimas
Realus neto (po mokesčių) atlyginimų augimas
Darbo našumas
• Šiemet bus sukurta apie 30 tūkst. naujų darbo vietų
• Vidutinis darbo užmokestis padidės 4,3 proc. šiemet ir 4,6 proc. 2013 metais.
• Realus darbo užmokestis padidės, atitinkamai, 1,5 proc. ir 2 proc.
© Swedbank

17. Dauguma prarastų darbų – pramonėje ir
statybų sektoriuje
Užimtųjų skaičius pagal ekonomines veiklos rūšis (tūkst.) ir
pokytis per 4 metus (%)
Prekyba, transportas -2%
-6%
Viešasis vald.
Pramonė -20%
Apdirbamoji gamyba -19%
-10%
Žemės ūkis
Statyba -48%
Profesinė veikla 28%
Pramoginė veikla 30%
Informacija ir ryšiai 32%
Finansinë veikla -14%
NT operacijos 50%
0 50 100 150 200 250 300 350 400
2007 IV ketv. 2011 IV ketv.
Šaltinis: Statistikos depatamentas
© Swedbank

18. Ilgalaikiai augimo ir konkurencingumo iššūkiai
© Swedbank

19. Tik eksportas viršijo 2008 metų lygį
BVP dinam ika išlaidų m etodu, %
50%
40% Poky tis nuo dugno
iki 2011 IV ketv .
30%
20% 13%
Poky tis nuo piko iki
10%
dugno
0%
-15%
-10% Dabartinė padėtis:
-7% -5% -6%
-20% 2011 IV ketv . nuo
-30% piko
-40% -31%
-50%
-60%
BVP Namų ūkių Valdžios Investicijos Eksportas Importas
vartojimas vartojimas (išsk. Šaltinis: Statistikos depatamentas,
atsargas) Swedbank skaičiav imai.
© Swedbank

20. Darbo našumas, indeksas 2005=100
125 Latvija
Lietuva
Estija
Vokietija
120
115
110
Indeksas
105
100
95
90
Q4 Q2 Q4 Q2 Q4 Q2 Q4 Q2 Q4 Q2 Q4 Q2 Q4 Q2 Q4
04
© Swedbank
05 06 07 08 09 10 11 12
Šaltinis: Reuters EcoWin

21. Žemo darbo našumo priežastys
400
14 Darbo
350 našumas,
337 344 12 tūkst. eurų
300 316 324
291 299
10
250 8.4
8.7
Kapitalas
8.4 8.4
7.6 tenkantis
8
200 6.6 vienam
darbuotojui,
6 tūkst. eurų
150
Bendrasis
100 3.0 4
gamybos
85 veiksnių
50 65 65 63 63 2 produktyvumas
56 50 (dešn. skalė)
14
0 0
Belgija Suomija JK Prancūzija Olandija Italija Lietuva
Šaltinis: Eurostat, Swedbank
© Swedbank

22. Materialinės investicijos išlieka dugne
Materialinės investicijos, % BVP
25% 23.5%
21.3%
20.7%
20% 19.0%
17.6% 17.9% Kitos, % BVP
17.2% 16.6%
16.2%
15.0% 8.5% 7.1%
14.3% 14.0% Įrenginių, mašinų, transporto
15% 13.5% 13.2%
7.7% priemonių įsigijimas, % BVP
11.8%
5.8% 6.9% 7.1%
5.4% 7.0% 6.6% 6.0% 3.4%
Pastatų staty ba ir
4.4% rekonstrav imas, % BVP
10% 5.5% 4.8%
3.8%
Materialinės inv esticijos, %
BVP
5%
0%
1997 1999 2001 2003 2005 2007 2009 2011
Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank
© Swedbank

23. Investicinių prekių im portas, gam ybinių pajėgum ų
panaudojim o lygis ir įm onių paskolos
120 80
100
Inv esticinės prekės,
80 75
metinis augimas
60
40 70 Įmonių paskolos, metinis
augimas
20
0 65 Gamy binių pajėgumų
-20 panaudojimo ly gis
-40 60 (deš.sk.)
-60
-80 55
2007 2008 2009 2010 2011 2012
Šaltinis: Statistikos departamentas, Lietuv os Bankas.
© Swedbank

24. Nepaisant emigracijos, darbo jėgos kiekis išliko stabilus
Gyventojai (tūkst.) ir jų aktyvumo lygis (proc.)
2500 90%
85%
2000
80%
Neaktyvūs gyventojai
75%
1500
Darbo jėga
70%
1000 Gyventojai (15-64)
65%
1641
1635
1621
1618
1607
1603
1614
1600
1588
1591
1581
1571
1560
Darbo jėgos aktyvumas (15-64)
60%
500 (dešn. sk.)
55%
0 50%
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Šaltinis: Statistikos departamentas, Sw edbank
• Švedijoje, Šveicarijoje gyventojų aktyvumas viršija 80 proc.
• Lietuvoje – 72 proc., mažiau nei Latvijoje ar Estijoje
© Swedbank

25. Šešėlinė ekonomika ir valstybės finansai
© Swedbank

26. Valstybės biudžeto pajamos 2012 m. I ketv., m LTL
4200 70%
3600 60%
46.7%
3000 50%
2400 40%
1800 30%
1200 10.2% 20%
5.8%
600 3.6% 10%
-3.0%
0 6.1% 0%
2.2% 2.8%
-600 -2.4% -10%
-1200 -11.6% -20%
Valstybės biudžetas PVM GPM Akcizai Pelno mokestis
(be ES paramos) 2012 m. f aktas 2012 m. planas 2011 m. f aktas
Metinis augimas Plano v y kdy mas
• 2011 metais darbo užmokesčio fondas išaugo 4,6 proc., o nacionalinio
biudžeto pajamos iš GPM – 8,7 proc.
© Swedbank

27. Cigarečių kontrabanda mažėjo, bet išlieka antra
didžiausia ES
% nuo visų “Nelietuviškų” pakelių paplitimas
surinktų pakelių
50%
43.0%
41.5%
145 mln. litų
34.6%
30.8% (akcizai + PVM)
21.3%
328 mln. litų
12.6%
(akcizai + PVM)
0%
2009 Q2 2009 Q4 2010 Q2 2010 Q4 2011 Q2 2011 Q4
(n=4,992) (N=5,798) (N=5,800) (n= 5,800) (N=5,800) (N=5,800)
Šaltinis: Nielsen empty
pack survey
© Swedbank

28. Ar tikrai mažėja alkoholio vartojimas?
600000 3300000
-13,7% 3200000 Stiprūs alkoholiniai gėrimai,
500000
perskaičiuoti į gryną etilo
3100000 alkoholį (HPA)
-5,2%
400000 Vynas ir kiti fermentuoti
3000000
gėrimai
300000 2900000
Tarpiniai produktai
2800000
200000
-41,3% 2700000 Alus (dešn. skalė)
100000
2600000
0 2500000
2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
Šaltinis: VMI
• Lietuva pirmauja ES pagal vartojusių alkoholį skaičių (93,3
proc.), ES vidurkis – 75 proc.
• Biudžeto pajamos iš akcizo etilo alkoholiui 526 mln. litų
© Swedbank

29. „Legali“ alkoholio kontrabanda
Sveikatai nekenksmingas odekolonas Sveikatai pavojinga kosmetika, 60%
(sudėtyje etilo alkoholis), alk, 2,20 Lt (= degtinės 0,5 ltr. 3,7 Lt)
60% alk., 2,99 Lt (= degtinės 0,5 ltr. 10 Lt) Skonis pritaikytas gėrimui, nuodingas
denatūratas – izopropilo alkoholis
© Swedbank

30. Geros dienos!
Ekonomikos apžvalgų ir tyrimų prenumerata:
WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM
© Swedbank