Baltijos šalių sostinių ir Lietuvos miestų būsto įperkamumo indeksas, 2012 06 14
Namų ūkių finansinės situacijos savivaldybėse lyginamoji analizė, 2012 vasario 1 d.
1. Namų ūkių finansinės situacijos savivaldybėse
lyginamoji analizė
Odeta Bložienė
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
2. Šiandien
• Savivaldybių demografiniai rodikliai
• Pajamų skirtumai
• Komunalinių paslaugų tarifų įvairovė
• Pradelstų mokėjimų šešėliai
• Darbo rinka
• Regionų atskirtis Lietuvoje
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
4. Gyventojų skaičiaus dinamika
Gyventojų skaičius savivaldybėse 2012 m. pradžioje
• Santykinai tankiai gyvenama ne tik
didžiųjų miestų savivaldybėse.
• Per 10 pastarųjų metų gyventojų
skaičius išaugo tik trijų didžiųjų
miestų rajonų ir Neringos
savivaldybėse.
• Neringos savivaldybėje gyventojų
skaičius per dešimtmetį išaugo 60
proc. Tuo tarpu Lietuvoje gyventojų
skaičius vidutiniškai sumažėjo 6.95
Šaltinis: Statistikos departamentas proc.
Per 2011 m. gyventojų skaičius išaugo tik Neringos sav.
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
5. Vidutinis gyventojų amžius
Savivaldybių pasiskirstymas pagal vid. gyventojų
amžių 2012 m. pradžioje
• Lietuvoje vidutinis gyventojų amžius
2012 m. pradžioje siekia 39.8 metų.
• Per 2011 m. „atjaunėjo” tik Neringos
savivaldybė.
• Vyriausia visuomenė gyvena Rytų ir
Pietų Lietuvoje, jauniausia –
Žemaitijos regione.
• Per metus nepalankiausiai
demografinė situacija amžiaus
prasme pasikeitė Šiaulių r., Alytaus
m. ir Birštono r. savivaldybėse.
Šaltinis: Statistikos departamentas
Kuo vyresni savivaldybės gyventojai, tuo mažiau konkurencinga tos
savivaldybės darbo jėga
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
7. Vidutinio darbo užmokesčio (DU) skirtumai
• Per metus labiausiai atlyginimai išaugo Savivaldybių pasiskirstymas pagal vid. DU (neto),
Jonavos r. savivaldybėje (18.11 proc.). 2011 m. III ketv.
• Vidutinio atlyginimo augimas 2011 m.
buvo užfiksuotas 38 savivaldybėse,
mažėjimas - 22 savivaldybėse
(labiausiai Birštono ir Pagėgių sav.,
kuriose vid. DU sumažėjo po daugiau
nei 5 proc.).
• 2011 m. vidutiniam DU išaugus 1.54
proc., atotrūkis tarp savivaldybių
padidėjo. Tarp didžiausio ir mažiausio
jų dydžio skirtumas praėjusių metų
pabaigoje siekė 716.8 Lt. (2010 m. pab. Šaltinis: Statistikos departamento duomenys
- 663.8 Lt)
54 iš 60 savivaldybių vidutinis darbo užmokestis 2011 m. pab. buvo
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
mažesnis nei šalies vidurkis
8. Vidutinė senatvės pensija
Savivaldybių pasiskirstymas pagal vid. senatvės
pensijos dydį 2011 m.
• Vidutinės senatvės pensijos
didžiausios ten, kur anksčiau vyko
aktyviausia ir/ar specializuota
ekonominė veikla – didmiesčių ir
buvusių pramonės centrų
savivaldybėse.
• Mažiausios vidutinės senatvės
pensijos kaip ir pernai liko Šilalės r.,
Pagėgių r., Šalčininkų r., Skuodo r. ir
Kelmės r. savivaldybėse. Visos jos
yra tarp didžiausią kaimiškų vietovių
dalį savo teritorijose turinčių
savivaldybių. Šaltinis: LR Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos duomenys
Pensijos dydį labiausiai lemia buvusi kvalifikacija ir vykdytos
ekonominės veiklos sritis
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
9. Savivaldybių pasiskirstymas pagal vid. senatvės Savivaldybių pasiskirstymas pagal vid. DU (neto),
pensijos dydį 2011 m. 2011 m. III ketv.
Šaltinis: LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Statistikos departamento duomenys
Vidutinio darbo užmokesčio ir senatvės pensijų žemėlapių sugretinimas
atspindi ekonominių veiklų koncentracijos šalyje dinamiką
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
11. Nedarbas Savivaldybių pasiskirstymas pagal LDB registruotų
bedarbių ir darbingo amžiaus savivaldybės
gyventojų santykį 2011 m., proc.
• Nedarbas itin lėtai mažėja Rytų
Lietuvoje – Anykščių r., Zarasų r.
sav. – ir Kazlų Rūdoje.
• Sparčiausiai nedarbas mažėjo
Klaipėdos apskrityje – Šilalės r.,
Klaipėdos m. ir Palangos m.
savivaldybėse.
• Birštono r., Raseinių r. ir Pagėgių r.
sav. išaugo registruotų bedarbių
dalis, gaunanti nedarbo išmoką
Šaltinis: Lietuvos darbo biržos duomenys
Registruotų bedarbių skaičius mažėjo visose savivaldybėse
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
12. 32.596
32.726
Darbo rinka
48.954
2010
2011
28.809 46.439 26.7
4.424 32.596
6.792
28.098 32.726
37.162 48.954
88.2
66.2
88.2
1145.3
1137.7 1145.3
Samdomieji (visą darbo dieną) Samdomieji (visą darbo dieną)
Samdomieji (ne visą darbo dieną) Samdomieji (visą darbo dieną)
Samdomieji (ne visą darbo dieną)
Dirbantieji pagal verslo liudijimą Samdomieji (ne visąDirbantieji pagal verslo liudijimą
darbo dieną)
Individualia veikla besiverčiantieji Dirbantieji pagal verslo liudijimą veikla besiverčiantieji
Individualia
Samdomieji ir kartu dirbantys pagalIndividualia veikla besiverčiantieji ir kartu dirbantys pagal verslo liudijimą
verslo liudijimą Samdomieji
Dirbantieji pagal autorines sutartis Samdomieji ir kartu dirbantys pagal verslo liudijimą sutartis
Dirbantieji pagal autorines
Kiti užimtieji Kiti užimtieji
Dirbantieji pagal autorines sutartis
Kiti užimtieji
Šaltinis: Statistikos departamentas, VMI, Sodra
Didėja gyventojų verslumas, darbo rinka tampa lankstesnė
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
13. Verslumas
• Versliausios - Neringos ir Palangos
savivaldybės.
Verslo liudijimų skaičius, tenkantis 1000
• Mažiausiai verslo liudijimų 1000 savivaldybės gyventojų
gyventojų tenka Pakruojo r., 200
Pagėgių, Radviliškio r. ir Akmenės r.
184.68
savivaldybėse. 150
104.62
100
• Daugelyje savivaldybių 46.12
50 36.28
populiariausios veiklos, susijusios 16.52 16.45 14.71 13.64
su prekyba, tačiau pajūryje 0
išskirtinai populiarios dviračių
Neringos Palangos m. Rietavo Panevėžio m. Akmenės r. Radviliškio r. Pagėgių Pakruojo r.
nuomos, gintaro dirbinių gamybos Šaltinis: AFI skaičiavimai, remiantis Statistikos
veiklos, Rytų Lietuvoje - kaimo deparatmento ir VMI duomenimis
turizmo paslaugos, o Kaune ir
Vilniuje – astrologinė veikla
2011 m. verslo liudijimų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų išaugo visose
60 savivaldybių
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
15. Komunalinių paslaugų tarifų skirtumai
Šilumos tarifai 2011 m. pab.- 2012 m. pr., ct/kWh
Šaltinis: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Neringos, Pagėgių r. ir Kalvarijos r. sav. duomenys
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
17. Namų ūkių pradelstų mokėjimų pasiskirstymas. Gylis.
Vidutinio pradelsto mokėjimo ir vidutinio darbo užmokesčio savivaldybėje santykis
2011 m. pab., kartais
kartai
14
12.46
12
10
6.55 6.24 6.01
8
6
4
1.00 0.88 0.84 0.62
2
0
Palangos Kretingos r. Neringos Vilniaus Birštono r. Pagėgių Visagino Jurbarko r.
Šaltinis: Asmeninių finansų instituto skaičiavimai remiantis manocreditinfo.lt ir Statistikos departamento duomenimis
Gyventojų pradelstų mokėjimų sumos augo 42 savivaldybėse.
Per metus privalomus mokėjimus pradelsusių asmenų skaičius
išaugo keliskart mažiau nei suma. Vadinasi, daugiau įsiskolina tie
patys asmenys.
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
18. Namų ūkių pradelstų mokėjimų pasiskirstymas
Pradelstų mokėjimų skaičius, tenkantis 1000 savivaldybės gyventojų 2011 m. pab.
Šaltinis: Asmeninių finansų instituto skaičiavimai remiantis manocreditinfo.lt ir Statistikos departamento duomenimis
Sukaupti pradelsti mokėjimai ir emigracija – kas yra priežastis, o kas -
pasekmė?
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
19. Pradelstų mokėjimų struktūra
Fizinių asmenų pradelsta suma per metus išaugo 51 proc. ir
gruodžio 1 dieną siekė 2.74 mlrd. litų.
Pradelstų mokėjimų portfelio struktūra 2011 m. pab.
Greitieji kreditai Kitas sektorius
8% 11%
Lizingas ir VA
26%
Telekomunikacij
os
33%
Bankai, kredito Komunalinių
unijos paslaugų
18% 4%
Šaltinis: Manocreditinfo.lt duomenys
800 Lt skola, viršijanti minimalų darbo užmokestį, už pokalbius
telefonu, net jei jie visi buvo skirti darbo paieškoms, yra
neatsakingai didelė.
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
21. Užburtas regioninės atskirties ratas
Mažai ūkio Nedidelis
subjektų vid. DU
Mažas TUI srautas Pradelsti mokėjimai
Nekonkurencinga darbo Socialinės paramos poreikis
jėga Emigracija
Didelė regioninė atskirtis gali ilgainiui paskatinti miestų-vaiduoklių
atsiradimą, kurie niekam naudos neduoda
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
22. Regioninė atskirtis
Regioniniai skirtumai pagal atskirus kriterijus
2010 2011
Vidutinis Vidutinis darbo Registruotų Vidutinė Šilumos tarifas Karšto vandens Šalto vandens Demografinės Verslo liudijimų Vid. pradelsto
gyventojų amžius užmokestis bedarbių dalis senatvės pensija tarifas tarifas senatvės skaičius 1000 mokėjimo ir vid.
(neto) nuo darbingo koeficientas gyventojų darbo
amžiaus gyv. užmokesčio
santykis
Šaltinis: Asmeninių finansų instituto skaičiavimai, remiantis Manocreditinfo.lt duomenimis, Valstybinės
kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Darbo biržos, Statistikos departamento ir kt. duomenimis
Regioniniai skirtumai pagal daugelį kriterijų 2011 m. buvo
didesni nei 2010 m.
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
23. Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011-2013
metų programa
• 2011–2012 metais programos įgyvendinimui numatyta panaudoti apie 917
mln. litų ES struktūrinės paramos, 40,5 mln. Valstybės biudžeto
ir Užimtumo fondo lėšų, 41 mln. Lt savivaldybių biudžetų lėšų.
• Nors programa skirta visų Lietuvos regionų plėtrai skatinti ir ne tik
ekonominei atskirčiai mažinti, tačiau buvo išskirti 7 regioninių centrų
(Alytaus, Marijampolės, Mažeikių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Visagino
miestų) ir 14 probleminių teritorijų (Akmenės rajono savivaldybės,
Druskininkų savivaldybės, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės,
Lazdijų, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų ir Švenčionių
rajonų savivaldybių) prioritetai.
7 miestai išskirti kaip ekonominį potencialą ir infrastruktūrą
regioninių augimo centrų funkcijai atlikti turinčios teritorijos
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
24. Programos ekonominiai tikslai
• 2 iš pernai metų pradžioje deklaruotų ekonominės atskirties mažinimo tikslų
buvo:
– pasiekti, kad 2013 metais nė vienoje Lietuvos apskrityje vidutinis bruto
darbo užmokestis nebūtų mažesnis kaip 80 proc. šalies vidurkio
– nedarbas šalies vidurkį viršytų ne daugiau nei trečdaliu
Nei 2010 m., nei 2011 m. nė vienoje Lietuvos apskrityje vidutinis
darbo užmokestis nebuvo mažesnis nei 80 proc. šalies
vidurkio.
2010 m. - 3, 2011 m. - 8 savivaldybėse buvo nevykdomas
nedarbo tikslas (vertinant Lietuvos darbo biržos duomenis)
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
25. 0%
20%
40%
60%
80%
100%
120%
Vilniaus m. sav.
Klaipėdos m. sav.
Visagino sav.
Elektrėnų sav.
Jonavos r. sav.
Mažeikių r. sav.
Kauno m. sav.
Kėdainių r. sav.
Kazlų Rūdos sav.
Klaipėdos r. sav.
Akmenės r. sav.
Panevėžio m.
Trakų r. sav.
Alytaus m. sav.
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
Pagėgių sav.
Pakruojo r. sav.
Šiaulių m. sav.
Utenos r. sav.
Alytaus r. sav.
Kauno r. sav.
Marijampolės sav.
Rietavo sav.
Darbo užmokesčio tikslas
Plungės r. sav.
Lazdijų r. sav.
Vilniaus r. sav.
Rokiškio r. sav.
Telšių r. sav.
Jurbarko r. sav.
Šilutės r. sav.
Švenčionių r.
Skuodo r. sav.
Kaišiadorių r. sav.
Ukmergės r. sav.
III ketv., proc.
Birštono sav.
Joniškio r. sav.
Kelmės r. sav.
Raseinių r. sav.
Pasvalio r. sav.
Biržų r. sav.
Druskininkų sav.
Širvintų r. sav.
Varėnos r. sav.
Tauragės r. sav.
Neringos sav.
Šakių r. sav.
Anykščių r. sav.
Molėtų r. sav.
Šilalės r. sav.
Kupiškio r. sav.
Vilkaviškio r. sav.
Ignalinos r. sav.
Vidutinis darbo užmokestis (neto) savivaldybėse lyginant su šalies vidurkiu 2011 m.
Prienų r. sav.
Palangos m. sav.
Šiaulių r. sav.
Kretingos r. sav.
Radviliškio r.
Programos pagrindinių ekonominių tikslų vykdymas 2011 m. pab.
Zarasų r. sav.
Panevėžio r. sav.
Šaltinis: Asmeninių finansų instituto skaičiavimai, remiantis Statistikos departamento duomenimis
Kalvarijos sav.
Šalčininkų r. sav.
26. 0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
20
Neringos
proc.
Birštono
Elektrėnų
Šiaulių m.
Klaipėdos m.
Šilalės
Vilniaus m.
Trakų r.
Marijampolės
Kėdainių
Klaipėdos r.
Kauno m.
Nedarbo tikslas
Pagėgių
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
Biržų
Prienų r.
Šiaulių r.
Kauno r.
Pakruojo
Kretingos
Širvintų
Palangos
Plungės r.
Visagino m.
Rietavo
Švenčionių
Kaišiadorių
Raseinių
Telšių
Kazlų Rūdos
Radviliškio
Jonavos
Rokiškio
Šakių
Varėnos
Panevėžio m.
Vilkaviškio
Utenos
Ukmergės
Šalčininkų
Tauragės r.
Alytaus m.
Joniškio
Molėtų
Šilutės
Druskininkų
Jurbarko
Kupiškio
gyventojų lyginant su vidutiniu šalies rodikliu 2011 m., proc.
Panevėžio r.
Kalvarijos
Kelmės
Pasvalio
Darbo biržoje registruotų bedarbių dalis nuo savivaldybės darbingo amžiaus
Vilniaus r.
Skuodo
Akmenės
Lazdijų
Alytaus r.
Programos pagrindinių ekonominių tikslų vykdymas 2011 m. pab.
Mažeikių
Anykščių
Šaltinis: Asmeninių finansų instituto skaičiavimai, remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis
Zarasų
Ignalinos r.
28. Apibendrinimas
• Nedidelėje Lietuvoje atotrūkis tarp savivaldybių gyventojų finansinės situacijos ir/ar
sąlygų per metus išaugo. Tai nulėmė dvi pagrindinės aplinkybės:
– Ekonominių ciklų dinamika. Pirmąją galimo atsigavimo bangą pajautė didmiesčių
savivaldybės ir jai nespėjus nusiristi iki rajoninių savivaldybių ekonomikos augimas pradėjo
lėtėti.
– Natūraliai didėjančios regioninės atskirties.
• Regioninė atskirtis ekonominio nuosmukio laikotarpiais tampa itin skaudžia
problema: atsiliekančiose savivaldybėse išauga ir taip didelis socialinės paramos
poreikis, gyventojai netenka arba dar labiau sumažėja ir taip žemos jų pajamos;
Vyriausybė stokoja lėšų remti ir skatinti žemesnio išsivystymo regionus; verslo ir
užsienio investicijos mažėja arba visai sustoja. Iš regiono išvykstantys darbingi ir
kvalifikuoti darbuotojai mažina darbo jėgos konkurencingumą.
• Mažėjanti regioninė atskirtis ne tik garantuotų tolygesnį šalies ekonominį augimą, bet
svarbiausia ir gyvenimo kokybę bei gyventojams galėtų tapti paskata pirmenybę
teikti ne tarptautinei, o vidinei migracijai.
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
30. „Swedbank” Asmeninių finansų institutas
Mus rasite:
www.manofinansai.lt
www.facebook.com/manofinansai
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
Editor's Notes
Gyventojų skaičiaus klausimui Lietuvoje darantis vis skaudesniam, apžvalgą verta pradėti nuo gyventojų koncentracijos Lietuvoje. Priešingai nei juokaujama apie kaimyninę Latviją, mūsų šalį sudaro ne tik sostinė su priemiesčiais. Tačiau per metus gyventojų skaičius išaugo tik Neringos savivaldybėje. Šis faktas patvirtina dar pernai metais mūsų aptartą aplinkybę, jog Neringos savivaldybėje fiktyviai deklaruojama gyvenamoji vieta dėl nuolaidų perkėlai šiltuoju metų laiku: vieniems tai naudinga dėl šioje savivaldybėje leidžiamų atostogų, kitiems – dėl išvykų į gretimą šalį Per 10 metų, kuriuos renkama gyventojų skaičiaus statistika pagal savivaldybes, gyventojų skaičius išaugo tik trijų didžiųjų miestų rajonų ir Neringos savivaldybėse. Pastarojoje fiksuojamas net 60 proc. augimas, kai visoje Lietuvoje gyventojų skaičius vidutiniškai sumažėjo 6.95 proc. arba daugiau nei 242 tūkst. gyventojų. Gyventojų skaičiaus augimą didžiųjų miestų rajonų savivaldybėse galima paaiškinti gyv. namų statybų užmiestyje apimčių augimu ir gyventojų siekiu įsikurti arčiau gamtos. Tačiau turint omenyje, kad Neringa yra pati mažiausia savivaldybė gyventojų skaičiumi ir 6-a mažiausia savo plotu šalyje, dargi su statybos apribojimais, yra įdomu, kur tas beveik 1500 per dešimtmetį joje prisiregistravę gyventojų apsigyveno
Savivaldybių pasiskirstymas pagal vidutinį gyventojų amžių jose nepasikeitė, tačiau visos savivaldybės, išskyrus Neringos, dar truputį “paseno”, t.y. 59 iš 60 savivaldybių vidutinis gyventojų amžius padidėjo. Lietuvoje vidutinis gyventojų amžius 2011 m. pradžioje siekia 39.8 metus. Kaip matyti ir iš žemėlapio, vyriausia visuomenė gyvena Rytų ir Pietų Lietuvoje, tuo tarpu jauniausia – Žemaitijos ir didmiesčių savivaldybėse. Per metus nepalankiausiai demografinė situacija amžiaus prasme pasikeitė Šiaulių r., Alytaus m. ir Birštono sav., kur 60 ir vyresnio amžiaus žmonių skaičius, tenkantis 100-ui vaikų iki 15 m. išaugo 10 ir daugiau gyventojų. Vidutinis gyventojų amžius svarbus ne tik biologine prasme, bet ir kalba apie savivaldybės darbo rinkos konkurencingumą. Kuo vyresni savivaldybės gyventojai, tuo mažiau konkurencinga yra darbo jėgos rinka, t.y. net jei šiuo metu joje daug kvalifikuotų, patyrusių ir darbingų gyventojų, bet vidutinis amžius yra arčiau pensinio nei kitose – tikėtina, jog netrukus visa toji patyrusi ir kvalifikuota darbo jėga bus nebekonkurencinga. Kita vertus, iš dalies vyresnis amžius kartais gali tapti prielaida spręsti apie tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stoką, t.y. ribotą gebėjimą dirbti su naujomis technologijomis, imlumo stoką ir pan. Iš dalies todėl šios savivaldybės sulaukia mažiau TUI ir todėl vidutinis DU yra mažesnis nei vidutiniškai Lietuvoje. Vidutiniam savivaldybės gyventojų amžiaus rodikliui paprastai įtaką daro ne tik gimstamumo rodikliai, bet ir aukštųjų mokymosi įstaigų savivaldybėje skaičius.
Nieko nuostabaus, kad didžiausią vidutinį atlyginimą Statistikos departamentas fiksuoja tose savivaldybėse, kuriose susikoncentravę daugiausiai aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Štai vidutinis Vilniaus gyventojų darbo užmokestis po mokesčių 2011 m. III ketv. siekė 1879.9 Lt per mėnesį. Vidutinį šalies neto darbo užmokestį viršijo tik 6 Lietuvos savivaldybės, kas byloja apie didelį atotrūkį tarp savivaldybių. Per metus labiausiai atlyginimai išaugo Jonavos savivaldybėje (18.11 proc.). Tai iš dalies galima aiškinti itin žema palyginamąją baze. 2010 m. rudenį bazės sumažėjimui, tikėtina, didžiausią įtaką padarė Achemos sprendimas sumažinti darbuotojų skaičių. Taigi šiemet mažėjant nedarbui, augant darbo užmokesčiui ir jį lyginant su žemu ankstesnių metų vidurkių, augimas išeina dviženklis. Apskritai vidutinio atlyginimo augimas per metus buvo užfiksuotas 38 savivaldybėse, mažėjimas 22 savivaldybėse – labiausiai Birštono ir Pagėgių savivaldybėse, kuriose vid. DU sumažėjo po daugiau nei 5 proc. Viena mažiausių šalies savivaldybių Pagėgiai pernai atliktos analizės duomenimis buvo turinti 10-ą didžiausią vid. DU tarp 60-ies savivaldybių, šiemet joje vid. DU tik 19-as didžiausias. Gyventojų pajamas Pagėgių savivaldybėje į neigiamą pusę galėjo paveikti padidinti importų muitai naudotiems automobiliams į Aziją ir Rytų Europą, kas sumažino jų paklausą – o Pagėgių gyventojai šią veiklos sritį plėtojo gan aktyviai. Tai liudija ir vid. DU dinamika – pirmąjį 2011 m. ketv. jis buvo didesnis nei 2010 m. atitinkamu laikotarpiu, II-ąjį ketv. sumažėjo tik 1 proc., o didžiausias smukimas vis dėlto užfiksuotas III-ąjį 2011 m. ketvirtį (muitai padidinti metų viduryje). Deja, per metus šalyje vid. DU išaugus 1.54 proc., atotrūkis tarp savivaldybių padidėjo: pavyzdžiui, skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio vidutinio DU savivaldybėse 2010 III ketv. siekė 663.8 Lt (paradoksaliai tarp gertimų savivaldybių - Šalčininkų ir Vilniaus m.), 2011 III ketv. tarp tų pačių savivaldybių skirtumas siekia 716.8 Lt. Didelius skirtumus tarp didžiųjų miestų ir gretimų savivaldybių labiausiai lemia tai, jog ekonominė veikla būna sukoncentruota didmiesčių teritorijose, o didmiesčių rajonų savivaldybėse vyrauja kaimo vietovės, kurios dažnai būna priimtinesnės kaip gyvenamoji vieta užmiestyje nei ekonominės veiklos epicentras.
Lyginant savivaldybes pagal vidutinę senatvės pensiją, ne visos jos persidengia su pirmaujančiomis pagal vidutinį DU. Žinoma, išlieka Lietuvos didieji miestai, tuo metu ir dabar buvę ekonominės veiklos centrais, tačiau jų sąrašą papildo buvę pramonės centrai Alytaus ir Šiaurės Lietuvos regionas, anuomet sudarę sąlygas didesniam darbo užmokesčiui, o dabar – senatvės pensijai. Mažiausios vidutinės pensijos kaip ir pernai liko Šilalės, Pagėgių, Šalčininkų r., Skuodo r. ir Kelmės r. savivaldybėse. Tai pirmiausiai nedideliu ekonominiu aktyvumu išsiskiriantys regionai. Visos 5 savivaldybės yra tarp didžiausią kaimiškų vietovių dalį savo teritorijose turinčių savivaldybių, taigi ir senatvės pensijos yra mažesnės nei gyventojų turėjusių daugiau galimybių dirbti kvalifikuotesnį ir geriau apmokamą darbą didmiesčiuose ar pramonės centruose.
Vidutinio darbo užmokesčio ir senatvės pensijų žemėlapiai iš dalies atspindi ekonominių veiklų centralizacijos ir geografinės dinamikos procesą: didžiausiu darbo užmokesčiu išsiskiria tik šalies didieji miestai ir specifinius ar didelius ūkio/pramonės subjektus išsaugojusios savivaldybės – Mažeikiai, Jonava, Kėdainiai, Elektrėnai ir pan. Tuo tarpu savivaldybių pasiskirstymas pagal pensijų dydį, atrodytų, tolygesnis šalyje, kas byloja apie anksčiau įgyvendintas intensyvias ar netgi labiau specializuotas ekonomines veiklas savivaldybėse. Tarsi ir atminti nesunku, jog Alytuje buvo tekstilės pramonė, Šiauliuose – maisto, televizorių, staklių ir pan. Beje, Elektrėnų sav. praaugo vid. DU tik 2011 m. I ketv., t.y. sustabdžius IAE. Taip tik dar kartą įrodoma ūkio subjektų savivaldybėje vykdomos veiklos svarba savivaldybės gyventojų finansinei gerovei.
Gyventojų pajamos vienareikšmiškai glaudžiai susiję su darbo santykiais, kurie buvo vienas didžiausių iššūkių pastaraisiais metais.
Visose savivaldybėse registruotų bedarbių skaičius mažėjo. Beveik 44.31 proc., t.y. daugiausia tarp visų sav., jis sumažėjo Šilalės sav., 39.32 proc. Klaipėdos m. ir beveik 35.93 proc. Palangos. Visos šios savivaldybės yra Klaipėdos apskrityje, kas sietina su itin sėkminga jūrų uosto veikla. O taip pat galbūt sėkmingai vykdyta veikla pagal verslo liudijimus – jų skaičius pajūryje pernai reikšmingai padidėjo lyginant su 2010 m. Lėčiausiai registruotų bedarbių skaičius mažėja Rytų Lietuvoje – Anykščių, Zarasų sav. - ir Kazlų Rūdoje - pokyčiai nesiekia 14 proc. (Vidutiniškai savivaldybėse registruotų bedarbių per metus sumažėjo 25.52 proc.). Tai sietina tiek su vyresne darbo jėga (Rytų Lietuvoje), veiklą sustabdžiusia IAE, dėl ko stojo ir ją aptarnaujančio verslo veikla, bei apskritai ūkio subjektų skaičiumi savivaldybėje. Tik Birštono, Raseinių ir Pagėgių sav. padaugėjo registruotų bedarbių dalis, gaunanti nedarbo išmoką. Kitose – sumažėjo (išskyrus Neringos, kur liko nepakitus). Druskininkų, Kazlų Rūdoje, Šalčininkų ir dar 5-iose kitose, daugiau nei trečdaliu. Šią tendenciją galima paaiškinti tuo, kad savivaldybėse apskritai mažėja naujų registruotų bedarbių, kuriems priklauso nedarbo išmoka. O taip pat didelė dalis dar Darbo biržoje registruotų gyventojų tampa ilgalaikiais bedarbiais, kuriems nedarbo išmoka nebemokama. Deja, tenka pastebėti, jog nedarbo išmokos gavėjų sparčiausiai mažėja tose savivaldybėse, kur vyrauja didelis nedarbas ir vienas mažiausių vid. DU tarp savivaldybių. Nors registruotų bedarbių absoliutus skaičius didžiausias didžiųjų miestų savivaldybėse, didžiausia nedirbančiųjų dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų yra Rytų Lietuvoje (Anykščiai, Zarasai ir Ignalina), Mažeikiuose bei Lazdijuose. Mažiausia - Neringos sav., kurioje, kaip jau pastebėjome pernai, dalis gyventojų deklaruoja gyvenamąją vietą dėl nuolaidų perkėlos paslaugoms, ypač aktualioms šiltuoju metų laiku. Nors bedarbių dalis, lyginant su darbingo amžiaus gyventojais, per metus sumažėjo visose savivaldybėse, tačiau palankiausiai situacija pasikeitė Šilalės, Šalčininkų ir Švenčionių savivaldybėse, t.y. savivaldybėse esančiose greta intensyviausią ekonominę veiklą vykdančių didmiesčių – Vilniaus ir Klaipėdos.
Jei dar ne pensininkas, o įsidarbinti nepavyksta - iš pašalpų ilgai negyvensi, tad gyventojams dažnai telieka galimybė imtis savarankiškos veiklos. Pavyzdžiui, vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą. Dar metų apžvalgos pristatymo metu komentavome tendenciją, kad per 2011 m. pasikeitė darbo rinkos vaizdas: didėja gyventojų verslumas, darbo rinka darosi lankstesnė Metinės apžvalgos duomenimis, viena iš priežasčių, paaiškinančių namų ūkių vartojimo augimą - šiek tiek pasikeitusi darbo rinkos struktūra. Verslas dar neplečia savo veiklos ir neskuba kurti naujų darbo vietų, tačiau gyventojai aktyviau patys rūpinasi savo pajamomis: beveik ketvirtadaliu (24.09 proc.) išaugo dirbančių pagal verslo liudijimą, 14.4 besiverčiančių individualia veikla ir daugiau nei 24.94 proc. dirbančių nepilną darbo dieną. Tuo tarp visą dieną samdomų darbuotojų skaičiaus augimas nesiekia nė 1 proc. (0.66 proc.) Taigi, vien avertus verslas dar neplečia veiklos, nemažina esamų darbuotojų darbo krūvio ir nekuria naujų/papildomų darbo vietų. Kita vertus, didėja pačių gyventojų verslumas. Lyginami III ketv. duomenys. Galbūt nuo metų pradžios pasikeitusios verslo liudijimo kainos darbo rinką šiemet dar pakoreguos, tačiau 2011 m. verslo liudijimų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, išaugo visose 60 savivaldybių.
Versliausiomis savivaldybėmis būtų galima pavadinti Neringos ir Palangos savivaldybes. Tai nestebina, nes jos vienos iš daugiausiai sezoninių darbų paslaugų sferoje šiltuoju metų laiku pasiūlančių savivaldybių. Tuo tarpu mažiausiai verslo liudijimų 1000 gyventojų tenka labiau pramoninėse arba daug kaimo vietovių savo teritorijose turinčiose Pakruojo r., Pagėgių, Radviliškio ir Akmenės savivaldybėse. Pajūryje ne tik daugiausiai 1000 gyventojų tenka verslo liudijimų, bet šis skaičius ir sparčiausiai augo per 2011 m. Tai sietina su tarprecesiniu periodu – metų pradžia atrodė ekonomiškai labai optimistiška ir atrodė tvirtai žengėm ekonominio atsigavimo link. Taigi, tikėtina, daugiau namų ūkių išsiruošė poilsiauti ir tikriausiai dar daugiau jų laukė pajūrio verslininkai. Savivaldybių skirtumai pagal populiariausias veiklas statistiškai nedideli. Populiariausia veikla išlieka prekyba. O išankstinės nuostatos, tarsi sufleruojančios, kad, pavyzdžiui, Pietų Lietuvoje turėtų būti išskirtinai populiari gėrybių rinkimo veikla, pasitvirtina tik retais atvejais. Štai, pavyzdžiui, d vira čių nuomos veikla populiariausia Neringos sav. ir Palangos sav., o šia veikla pagal verslo liudijimus apskritai užsiima tik 13-oje savivaldybių. Valčių nuoma populiariausia Vilniaus miesto ir Trakų raj. savivaldybėse. Dirbinių iš gintaro ir jo pakaitalų gamyba populiariausia Klaipėdos m., Palangos ir Kretingos raj. sav., o kaimo turizmo paslaugos – Rytų Lietuvoje (Ignalinos, Molėtų, Utenos ) ir Trakuose. Įdomesnis faktas – 52 proc. verslo liudijimų verstis astrologine veikla išduota Vilniaus ir Kauno m. savivaldybėse.
Itin lėtai didėjant šalies gyventojų pajamoms, vis jautresniu klausimu tampa komunalinių paslaugų sąskaitos. Kol maisto ir kitų buities prekių kainų skirtumai Lietuvoje neryškūs, komunalinės paslaugos išsiskiria tarifų įvairove už, atrodytų, tokią pačią paslaugą.
Elektra ir dujos Lietuvoje tiekiamos centralizuotai ir tų pačių tiekėjų, tad jų kainos nesiskiria. Taigi, lyginome tik šilumos, karšto ir šalto vandens tarifus. Skaidrėje atvaizduotas žemėlapis pagal tai, kuriose savivaldybės bendra tarifų suma didžiausia ir mažiausia. Tačiau pradėkime nuo skaudžiausiai per kišenę kertančios paslaugos – šildymo – tarifų. Brangiausiai už šildymą kaip ir pernai tenka mokėti tų pačių trijų savivaldybių gyventojams: Vilniaus r., Neringos ir Prienų savivaldybėse. Nors Neringos sav. per metus šildymo tarifas sumažėjo, tačiau lieka vienas didžiausių šalyje. Sąrašo pabaigoje t.y. mažiausiai už šilumą mokančios savivaldybės, rikiuojasi beveik taip pat kaip ir metais anksčiau: mažiausiai įkaitę radiatoriai atsieina Elektrėnų, Tauragės ir Ignalinos savivaldybėse. Įdomu, kad Elektrėnuose tarifui išaugus net 22 proc., jis lieka vienas mažiausių šalyje. Absoliučia suma labiausiai ši paslauga pabrango 4 didmiesčių ir kelių rajoninių savivaldybių gyventojams – pokytis 6 ct ribą už kWh viršijo tik Vilniaus m., o 5 ct – Kauno m. ir r., Klaipėdos m. ir r., Šiaulių m., Visagino ir Jurbarko savivaldybėse. Tarifai sumažėjo 5-iose savivaldybėse, o Kalvarijoje liko nepakitęs. Vidutiniškai Lietuvoje tarifai augo 10.26 proc. Šalto vandens tarifų skirtumai yra mažesni nei šilumos tarifų atveju. Didžiausias ir mažiausias skiriasi 6.7 ct/m3. Tuo tarpu šilumos atveju – 17.92 ct/kwh (karšto vandens atveju tarifas yra litais, todėl nesulyginamas. Bet skirtumas siekia 15.31 Lt). Šaltas vanduo brangiausiai atsieina Neringos, Šiaulių m. ir Pagėgių savivaldybėse, pigiausiai Vilniaus ir Kauno m. bei Pasvalio savivaldybės gyventojams. Daugelyje savivaldybių šalto vandens tarifai per metus nesikeitė, tačiau 9 padidėjo – vidutiniškai 1.09 Lt/m3., nors pokytis svyruoja nuo 15 ct iki 2.65 lt/m3. Kadangi karšto vandens tiekimas yra susijęs su šiluma, tai karšto vandens tarifų pokyčiai yra dažnesni bei tie pokyčiai reikšmingesni. Karšto vandens tarifai augo 45 savivaldybėse, o 9 mažėjo iš 55 lyginamų. Vidutiniškai karšto vandens tarifas Lietuvoje per metus išaugo 7.53 proc. arba kitaip 1.48 Lt/m3. Kainų šuolį labiausiai turėjo pajausti Skuodo r., Jonavos ir Jurbarko savivaldybės, kur tarifai padidėjo ketvirtadaliu. Pigiausiai karštas vanduo atsiėjo Elektrėnų, Panevėžio ir Pasvalio r. Susumavus tris tarifus išeitų, jog šių paslaugų paketas nepalankiausiai kišenei įkainotas Neringos, Prienų bei Skuodo r. savivaldybėse, kiek draugiškiau – Elektrėnų, Pasvalio ir Rokiškio sav. T ačiau reikia neužmiršti ir dar vieno labai svarbaus fakto – jei kažkas ketintų rinktis gyvenamąją vietą pagal komunalinių paslaugų tarifus, gyventojams, įsikūrusiems ne miestuose, o kaimiškose vietovėse, dalis šių tarifų gali būti visiškai neaktualūs (nes, vz. Šildomasi kietuoju kuru, dujomis, elektra; vanduo iš šulinio ir pan.). Analizuojant šiuos tarifus nebuvo atsižvelgta į galimas savivaldybių ir/ar valstybės subsidijas galutinei kainai sumažinti dėl trūkstamos informacijos apie konkrečius jų dydžius ir taikymą.
Tačiau kartais tiems, kuriems šie tarifai labai aktualūs, dėl susidarančių sąskaitų už paslaugas dydžio ir kitų priežasčių nebesugeba jų laiku padengti. Ir taip pradedama teršti kredito istorijos karma.
Pradelsti mokėjimai tapo itin aktualia problema visoje Lietuvoje ekonominės recesijos metais. Fizinių asmenų pradelsta suma per metus išaugo 51 proc. ir gruodžio 1 dieną siekė 2.74 mlrd. litų. Tačiau ir jie per 60 savivaldybių pasiskirstę netolygiai. Gyventojų pradelsti mokėjimai augo 42 savivaldybėse. Pakruojo savivaldybėje per metus jie išaugo beveik 200 proc., Kaišiadorių, Elektrėnų ir Neringos savivaldybėse - beveik dvigubai. 12 savivaldybių pradelsti mokėjimai mažėjo. Geriausiai su jais tvarkėsi Lazdijų (-29.34 proc.), Kelmės (-16.43 proc.) ir Kazlų Rūdos (-13.06 proc.) savivaldybių gyventojai. Tai dar labiau pagirtina turint omenyje, kad vid. DU per metus iš minimų savivaldybių ūgtelėjo tik Kelmės sav. (1.62 proc.), kitose – sumažėjo. Rokiškio sav. gyventojai, kurių vid. DU per metus ūgtelėjo 2.37 proc., sumažinę pradelstus mokėjimus 10.5 proc., tapo savivaldybe su mažiausia gyventojų pradelstų mokėjimų suma Lietuvoje, nors dar 2010 m. pab. buvo tik 12-a. Palangos savivaldybėje vidutinė padelsta suma beveik siekia vienerių metų palangiškio darbo užmokestį, dar keturiose (Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Neringos sav.) pusmečio. Mažiausia vidutinė pradelsto mokėjimo suma fiksuojama Jurbarko, Pagėgių ir Birštono sav.
Daugiausiai pradelstų mokėjimų atvejų – Kalvarijų, Joniškio, Akmenės ir Kėdainių savivaldybėse, kuriose 1000 gyventojų tenka daugiau nei 160 pradelstų mokėjimų. Kalvarijose bent vieną mokėjimą pradelsęs kas 5 gyventojas. Mažiausiai pradelstų mokėjimų atvejų, tenkančių 1000 gyventojų - Varėnos, Rokiškio ir Šilalės sav. Gan akivaizdu, jog Kalvarijų, Joniškio ir Akmenės atvejais situaciją lemia pajamų aplinkybės: sąlyginai žemas vid. DU (Kalvarijose – antras mažiausias šalyje, Joniškyje - 15) bei didelis nedarbas: Akmenėje 6 didžiausias, Kalvarijose 11 didžiausias. Pagirtinai mažas pradelstų mokėjimų skaičius Varėnos, Rokiškio ir Šilalės savivaldybėse gali būti nulemtas vyresnės nei šalies vidurkis visuomenės (Varėnos ir Rokiškio atveju). Vyresni žmonės yra ne tik linkę atsakingiau tvarkyti finansus, bet ir turėti mažiau finansinių įsipareigojimų. Įtakos turi, žinoma, ir ekonominės aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, Šilalėje per metus buvo užfiksuotas vienas sparčiausių registruotų bedarbių skaičiaus mažėjimas. Tačiau čia pagyros ir baigiasi, nes kaip pakomentuosiu vėliau, Varėna ir Rokiškio savivaldybės išsiskiria pradelstų mokėjimų dydžiu greitųjų kreditų bendrovėms, kas byloja, jog vietos gyventojai skolinasi iš lengviau prieinamų šaltinių, tačiau, akivaizdu, neįvertindami savo galimybių paskolas grąžinti. Galima diskutuoti dėl tarptautinės emigracijos tendencijų vaidmens šioje situacijoje – ar sukaupti pradelsti mokėjimai yra viena iš priežasčių, skatinančių išvykti svetur, ar emigravus dirbti į užsienio šalis yra neatsakingai vykdomi ir užmirštami turimi įsipareigojimai Lietuvoje? (koreliacija tarp emigracijos ir vid. pradelsto mokėjimo 0.15, tarp emigracijos ir pradelstų mokėjimų atvejų – 0.17).
Dažniausiai pradelsiami privalomi mokėjimai finansiniam sektoriui. Tai sudaro maždaug 44 proc. atvejų, kas gali būti labiau nulemta sudėtingos finansinės situacijos, kaip ir komunalinių paslaugų atvejais, sudarančiais 4 proc. visų pradelsimų atvejų – nes sumos už šiuos mokėjimus yra didesnės nei, pavyzdžiui, telekomunikacijų sektoriuje, kuriam būtent ir susidaro skola dažniau nei kas trečiu atveju. Šie pradelsti mokėjimai skatina daryti išvadas apie neatsakingą finansinį elgesį (tiek galimai finansinei situacijai neadekvačių sąskaitų už paslaugas, nes jos yra valdomos, tiek atsakomybės laiku atsiskaityti su paslaugų teikėjais prasme). Moralas apie kredito istoriją. Didžiausi įsiskolinimai telekomunikacijų sektoriui fiksuojami Pakruojo (800.43 lt), Ukmergės (835.12 Lt) ir Marijampolės (851.28 Lt) savivaldybėse. Dažniausi - Kalvarijos (92.28 atvejų/1000 gyv.), Kėdainių (71.58 atvejų/1000 gyv.) ir Telšių (75.36 atvejų/1000 gyv.) savivaldybėse. Sutikime, jog 800 Lt skola, viršijanti minimalų darbo užmokestį, už pokalbius telefonu net jei jie visi buvo skirti darbo paieškoms yra neatsakingai didelė suma. Dar vienas sektorius, kuriam pradelsti mokėjimai gali būti prilyginti uždelsto veikimo sprogmeniui – greitieji kreditai. Pradelsimai šiam sektoriui sudaro 8 proc. visų atvejų. Net 1000 litų vidutinis įsiskolinimas greitųjų kreditų bendrovėms viršija Rokiškio, Varėnos ir Rietavo savivaldybėse. Vis dėlto dažniausiai su problemomis grąžinti paskolą šioms bendrovėms susiduria Joniškio ir Kalvarijų savivaldybių gyventojai, kurių kas penkiasdešimtas yra pradelsęs mokėjimą šiame sektoriuje. 26 iš 54 savivaldybių pradelstų mokėjimų už greituosius kreditus atvejai yra dažnesni nei vidutiniškai Lietuvoje (9.9 atvejai 1000 gyventojų).
Apskritai duomenys savivaldybių
Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje identifikuoti regioniniai centrai ( Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena, Mažeikiai ir Visaginas ) - žemo gyvenimo lygio teritorijų apsupti vidutinio dydžio miestai kurie, turėdami ekonominį potencialą ir infrastruktūrą, gali atlikti regioninių augimo centrų funkcijas ir jų plėtra gali užtikrinti didesnę teritorinę socialinę sanglaudą regione, o kartu ir Lietuvoje.
Programa skirta ne tik ekonominei atskirčiai mažinti, bet ir socialinei. Tačiau du iš pernai metų pradžioje deklaruotų ekonominės atskirties mažinimo tikslų buvo: pasiekti, kad 2013 metais nė vienoje Lietuvos apskrityje vidutinis bruto darbo užmokestis nebūtų mažesnis kaip 80 proc. šalies vidurkio nedarbas šalies vidurkį viršytų ne daugiau nei trečdaliu
2013 metais nė vienoje Lietuvos apskrityje vidutinis bruto darbo užmokestis nebūtų mažesnis kaip 80 proc. šalies vidurkio. Nei 2010 m., nei 2011 m. nė vienoje Lietuvos apskrityje vidutinis darbo užmokestis nebuvo mažesnis nei 80 proc. šalies vidurkio. Tačiau 2010 m. 18-oje savivaldybių , o 2011 m. – 17-oje savivaldybių vid. DU nesiekė 80 proc. šalies vidurkio.
Nedarbas šalies vidurkį viršytų ne daugiau nei trečdaliu 2010 m. tikslo nevykdė 3 savivaldybės, 2011 m. 8 savivaldybės, nors registruotų bedarbių skaičius mažėjo visose savivaldybėse. Teisingumo vardan reiktų paminėti, jog tikslas keliamas nedarbo lygiui, o mes vertiname registruotų bedarbių dalį nuo darbingo amžiaus gyventojų, kas nėra laikoma nedarbo lygiu. Tačiau nedarbo lygio savivaldybėse 2011 m. duomenys nėra paskelbti.
Verta diskutuoti ir apie tai, ar reiktų priešintis tendencingam centralizacijos procesui. Tačiau dėl didelės regioninės atskirties ilgainiui gimtsa miestai – vaiduokliai, kurie tikrai negerina Lietuvos patrauklumo užsienio investuotojams.