2. Dažų gimimo istorija
• Archeologijos duomenys rodo, kad
Lietuvoje jau III – IV amžiuje buvo
dažoma natūraliais dažais. Jie buvo
gaminami iš augalų – mėlžolių, uosių
kerpių, šunobelių, ąžuolo žievių,
beržo lapų.
3. Lietuvoje ,,augantys dažai’’
Mūsų krašte auga apie 80 rūšių
dažančių augalų, iš kurių galima gauti
geltonų, žalių, rudų ir pilkų atspalvių.
4. Problema I
• Vaikai mėgsta valgyti vyšnias, mėlynes,
apelsinus ir dažnai jų sultys ištepa
drabužius, žandukus. Žinoma mamos
pyksta, nes yra patyrusios, jog dėmės
sunkiai išsiplauna ar nusivalo. Burokėlis
dažnai naudojama daržovė virtuvėje.
Šeimininkės dažnai “nudažo” stalviršį,
virtuvinį rankšluostį “burokėlio spalva”.
5. Problema II
• Mes nusprendėme patyrinėti, kurios
daržovės ir vaisiai turi daugiausiai
dažančių medžiagų, kuriuos dažus
sunkiausiai šeimininkėms panaikinti
iš staltiesės.
13. Vyšnios- labiau dažomųjų
savybių turinčios uogos
• Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog
ryškiausiai nudažė vyšnių uogos,
tačiau savo dažančiomis savybėmis
neatsilieka ir raudonasis burokėlis.
14. Dėmių valymo priemonės
Kadangi ištepėme su vaisiais ir
daržovėmis po dvi skiauteles, tai
dėmes galėjome plauti su šiltu ir šaltu
vandeniu, o tada palyginti kaip
išsiplovė su skirtingos temperatūros
vandeniu.
15. Dėmių atsparumas vandeniui
• Kad įsitikinti ar lieka dėmės ilgam ar
ne, pabandėme išplauti esamus dažus
šaltu vandeniu
16.
17. Vyšnių ir burokėlių dažomosios
savybės
• Kaip matome iš nuotraukos sunkiai
pašalinami vyšnios ir burokėlių
dėmės, todėl galime teigti, jog šios
uogos ir daržovės turi stiprų dažomąjį
poveikį.
19. Šalto ir šilto vandens poveikis
dėmėms
• Plovėme su šaltu vandeniu, o po to
pabandėme su šiltu vandeniu.
Stebėjome ar yra skirtumas tarp šilto
ir šalto vandens poveikio.
20.
21. Šilto vandens pranašumai dėmių
valymui
• Mes pastebėjome, kad su šiltu
vandeniu dėmės išsiplauna geriau.
