SlideShare a Scribd company logo
1 of 21
Download to read offline
RŪPINAMĖS
VAIKO
SVEIKATA
Didžiausias
iššūkis
auginant
pametinukus
2022
M.
VASARA
ISSN
2538-9297
Vaiko mityba –
svarbu ir maisto
produktai, ir
režimas
Kaip išvengti
vasarinių žarnyno
infekcijų
Pykinimas kelionėje
(jūros liga)
Kad vasaros
malonumai
netaptų pavojingi
Patiriu žindymo
aversiją
Makšties
uždegimai: kai
priežastys glūdi
organizme
Nauja knyga – mažoji ligų
enciklopedija tėvams
„Vaikų ligų ABC“
Knyga skirta mažus vaikus auginančiai
šeimai. Joje išsamiai ir kartu glaustai pa-
aiškintos dažniausiai pasitaikančių ligų
priežastys, būdingi požymiai, nurodo-
ma, kaip sunegalavusiam vaikui gali pa-
dėti tėvai ir kada nedelsiant būtina kreip-
tis į gydytoją. Daug dėmesio skiriama ligų
profilaktikai.
Supažindinama su dažniausiomis vai-
kų neurologinėmis ligomis, vaikų miego
ypatumais. Pateikiama informacija, kaip
padėti vaikui, kai staigiai jį ištiko nelaimė.
Tai pirmųjų trejų gyvenimo metų mažoji
ligų enciklopedija tėvams.
Knygos autoriai ilgametę vaikų gydy-
tojų praktiką turintys gydytojai ir Vilniaus
universiteto dėstytojai Alfonsas Algi-
mantas Vingras, Rūta Praninskienė, Vir-
ginija Žilinskaitė. Leidėjas „Alma Littera“,
2022 m.
Viršelio nuotraukoje: Karolina Zubė su sūneliais
Asmeninio archyvo nuotrauka
2022 m. Nr. 2 (51)
Nemokamas sveikatos žurnalas
Leidėjas MB „Mama ir vaikas“
info@mamairvaikas.lt
Žurnalą „Mama ir vaikas“ parengė:
Projekto vadovė Neringa Grabauskienė,
tel. 8 659 58686,
el. p. neringa@mamairvaikas.lt
Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
Žurnalistė Undinė Gilė
Maketavo Petras Petkevičius
Reklamos skyriaus vadovė 	
Ieva Tumėnaitė, tel. 8 659 59596
El. p. ieva@mamairvaikas.lt
Nuotraukos iš www.freepik.com,
www.dreamstime.com, www.pixabay.com
ISSN 2538-9297
Dėl vaistų vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Už reklamos ir partnerio turinį bei kalbą neatsakome.
MAMŲ ISTORIJOS
Didžiausias iššūkis auginant pametinukus 4
KŪDIKIS
Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti 7
Žuvų taukai: itin svarbūs
nėštumo metu ir žindant
8
Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies 10
BŪKIME SVEIKUČIAI
Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai 12
Vaikiški akinių rėmeliai.
Viskas, ką reikia žinoti apie juos
14
SVEIKA MITYBA
Vaisiai ir uogos kūdikio meniu 16
Vaiko mityba – svarbu ir maisto
produktai, ir režimas
18
Vanduo – geriausias vasaros gėrimas 20
VASAROS PAVOJAI
Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai –
ką daryti nukentėjus?
22
Net nedidele žaizdele
reikia tinkamai pasirūpinti
24
Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi 26
VASAROS LIGOS
Vasarinė sloga –
ne tokia paprasta, kaip atrodo
28
Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų 30
MAMYTĖ
Makšties uždegimai:
kai priežastys glūdi organizme
32
Psichologė K. Tarnauskienė
Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?
34
VERTA ŽINOTI
Gydytojas A. Vingras
Pykinimas kelionėje (jūros liga)
38
TURINYS
Didžiausias iššūkis
auginant pametinukus
Vos pusantrų sūnelį auginantiems Karolinai Zubei ir jos vyrui Tomui gerokai pri-
sidėjo tėvystės džiaugsmų ir rūpesčių gimus dar ir dvynukams. Tačiau prie ak-
tyvaus gyvenimo ritmo įpratę treneriai dienotvarkę susidėliojo taip, kad vaikų
auginimas nesustabdė Karolinos veiklos ir neapvertė šeimos gyvenimo aukštyn
kojom. Trys augantys vyrai: vyresnėlis pusšeštų Aronas ir birželį sulaukę jau ket-
verių metų broliukai Herkus ir Tauras Karolinai nėra našta.
Susilaukus trijų sūnelių, greičiausiai teko
pakeisti įprastinį gyvenimo ritmą, kažkiek
apriboti darbus?
Susilaukus vaikų iš esmės per daug niekas
nepasikeitė. Vaikų nepaliekam niekam, visada
laviruojame su vyru patys, labai retai paprašau
savo mamos pabūti su jais, kai norime kažkur
išeiti kartu su vyru.
Gal sūneliai jau lanko darželį? Kaip ten
sekasi?
Kadangi buvome nusprendę, kad mažiausiai
iki trejų vaikai privalo būti su tėveliais, į darželį
leidome tik šiemet ir tai jų pačių prašymu. Vaikai
pradėjo eiti į darželį jau pakankamai dideli ir są-
moningi, taigi mūsų adaptacija buvo labai leng-
va. Sūneliai labai noriai ten eina, jie lanko lauko
darželį, todėl labai daug nemonotoniškos veik-
los gryname ore: žygiai, tyrinėjimai, miškas – tai
labai jiems patinka.
Esate ne tik trenerė, kas paskatino įgyti
dar vieną profesiją – vizažistės? Atrodo, šią
veiklą pradėjote susilaukusi pirmagimio.
Kaip suderinate abu darbus, galbūt vienas iš
jų hobis?
Vizažistės specialybė atsirado visai netikė-
tai ir nelauktai. Tai buvo seniai, dar prieš susi-
pažįstant su vyru. Tada kaip gretutines studijas
prie sporto bakalauro pasirinkau kosmetologi-
ją. Tiesiog visai dėl savęs. Na, ir atsitiko taip,
kad kažkaip užkabino tas vizažas, ir visai nety-
čia, mokytojų skatinama, pradėjau dirbti. Tre-
niruotės yra pagrindinė mano veikla, makiažus
daugiau darau vasarą, taip ir derinu, manevruo-
ju. Makiažų nukelti kitai dienai negaliu, tad ten-
ka atidėti treniruotes, jei jos susidubliuoja.
Dirbate viename sporto klube su vyru, kaip
abu suderinate vaikelių priežiūrą su darbais?
Koks jūsų šeimos laisvalaikis?
Kol vaikai nelankė darželio, vyras dirbdavo
iki pietų, grįždavo, tada aš važiuodavau dirbti.
Taip ir susiderindavome. Dabar dirbame kartu,
kol vaikai darželyje. Laisvalaikį visada leidžiame
su vaikais, ar tai būtų namai, kiemas, ar važiuo-
tume į gamtą, į žaidimų kambarius. Dažniausiai
viskas būna orientuota į vaikus, visų pasirenka-
mų vietų akcentas būna vaikai.
4 5
MAMŲ
ISTORIJOS
MAMŲ
ISTORIJOS
Ar dažnai vyras išleidžia atitrūkti nuo namų
darbų, kad galėtumėte skirti laiko sau?
Mūsų su vyru namų rutina yra bendra: tiek
aš, tiek jis darome visus darbus, tokius kaip
maisto gaminimas sau ir vaikams, rūbų skalbi-
mas ir pan. Kada mums to reikia, visada išlei-
džiame vienas kitą, bet šiaip daugiausia laiko
praleidžiame visi kartu.
Sakoma, kad dvynukai – ne tik dvigubas
džiaugsmas, bet ir dvigubas darbas. Kaip
sekasi susitvarkyti – juk ir pirmasis dar ne
daug didesnis?
Na, mes dažnai sulaukiame užuojautos iš
praeivių gatvėje ir visiškai to nesuprantame. Kai
tu planuoji vaikus, žinai, dėl ko tai darai, kokią
turi viziją, kaip juos auklėsi, kokį modelį rinksie-
si ir pan. Kadangi mes visada laikomės discipli-
nos, režimo ir taikomės prie vaikų dienotvarkės,
tai kaip ir viskas labai paprasta. Aš tik kartais
juokiuosi, kad trynukus auginti lengviau negu
pametinukus, nes poreikiai tokie pat, o čia jau
vienas gudresnis, stipresnis, apsukresnis. Tai-
gi šiuo metu turbūt didžiausias mūsų iššūkis
yra jų tarpusavio bendravimas, muštynės, pa-
sierzinimai. Visa kita nuo pat pirmojo vaiko gi-
mimo mums atrodo labai lengva ir paprasta.
Svarbiausia suprasti vaiko poreikius, o visa kita
susidėlioja savaime.
Ar sportavote nėštumo metu? Kaip Jums
sekėsi atgauti kūno formas po gimdymų? Ir
ką galėtumėte patarti kitoms moterims?
Nėštumo metu sportavau, pati vedžiau nėš-
čiųjų pilateso užsiėmimus. Bet tas sportas ne-
buvo labai intensyvus.
Nėštumo metu priaugau tik 9 kilogramus, o
tos formos kažkaip grįžo savaime. Žinoma, vi-
sada yra ką norisi patobulinti. Kadangi tos pa-
tirties, kai intensyviai auga svoris nelabai turiu,
galėčiau patarti tiesiog kaip specialistė: nėštu-
mas nėra liga ar kažkokia atsipalaidavimo bū-
sena. Jei moteris yra linkusi pilnėti, tai sveika ir
visavertė mityba nėštumo metu ir po jo turėtų
būti svarbiausia kiekvienos nėštukės galvoje.
Stebuklų nebūna: arba laikaisi disciplinos ir esi
sąmoninga, arba nesilaikai ir turi pasekmes.
Kokių norų vedamos dažniausiai moterys
ateina į jūsų treniruotes – gražių formų,
numesti svorio?
Norų yra įvairių: ir sustiprėti, ir numesti svo-
rio, ateina ir dėl įvairių skausmų, kūno disbalan-
so. Žinoma, visos mes norime gražių kūno linijų,
skirtumas tik tas, kad vienos investuoja į tai lai-
kydamosi disciplinos, pastovumo, o kitos – ne.
Ir visos mes turime tiek, kiek dirbame su savimi!
Kalbėjosi Neringa Grabauskienė
Jei kūdikis auga normaliai ir priauga svo-
rio, turi puikų apetitą, neserga, bet staiga,
atrodo, be jokios priežasties ima rėkti kiek
įstengdamas – greičiausiai jį kamuoja ne
vienai mamai puikiai pažįstami pilvo dieg-
liai. Jų sukeltą skausmą patiria iki trečda-
lio mažylių.
Kodėl užpuola pilvo diegliai?
Šie nemalonūs pojūčiai pilve atsiranda dėl skaus-
mingų žarnyno spazmų, kuriuos sukelia virškinamaja-
me trakte susikaupusios dujos. Mažylis po maitinimo
verkia, nerimsta. Pilvo diegliai paprastai prasideda
nuo trečios gyvenimo savaitės iki gali tęstis iki 4–5
mėnesių.
Viena iš pilvo dieglių priežasčių iki galo nesubren-
dęs virškinamasis traktas, silpna virškinimo fermentų
veikla ir silpni žarnyno motoriniai judesiai.
Žindomo kūdikio pilvukui gali turėti įtakos ma-
mos maistas, jei ji valgo daug produktų, kurie suke-
lia per didelį dujų susidarymą. Diegliai gali atsirasti ir
tuomet, kai netaisyklingai maitinant mažylis su mais-
tu nuryja daug oro. Taip nutinka žindomam kūdikiui
negerai apžiojus spenelį, arba maitinant mišinuku, kai
čiulptukas netinkamos formos arba jo skylutė yra per
didelė. Kai kurios mamos po maitinimo pamiršta pa-
nešioti vaiką ant rankų vertikalioje padėtyje, kurioje
jis gali atsirūgti ir pasišalina dujos.
Nuo dieglių kenčia permaitintas kūdikis, nes pri-
trūksta fermentų suvirškinti per didelį maisto kiekį.
Nesuvirškintas maistas žarnyne pradeda rūgti, dėl to
susidariusios dujos spaudžia jo sieneles ir atsiranda
diegliai.
Dieglius gali paskatinti ir psichologinės priežas-
tys: nervinga atmosfera namuose, tėvų barniai, ma-
mos nerimas. Dažniau diegliai kamuoja rūkančių tėvų
vaikus.
Dujų kaupimąsi skatina nesuvirškinti angliavan-
deniai, jeigu trūksta pieno cukrų skaidančio fermento
laktazės. Dieglių priežastis gali būti alergijos, infekci-
nės ir kitos ligos. Todėl, pastebėję nerimą keliančius
požymius, kreipkitės į gydytoją.
Kaip atpažinti pilvuko skausmą?
Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis praneša
apie bet kokį diskomfortą verkdamas. Mažylį supan-
tys žmonės turėtų išmokti suprasti, kada vaikas ver-
kia dėl alkio, kada – dėl ​​
nervinės įtampos, kada – dėl​​
to, kad skauda pilvuką.
Žarnyno dieglių kamuojamas kūdikis tiesiog rė-
kia, jo veidukas išrausta, pilvukas kietas, mažylis len-
kia kojas prie pilvuko, nervingai spardosi. Diegliai gali
kamuoti keletą valandų kelis kartus per dieną, daž-
niausiai antroje dienos pusėje, praėjus 30–40 min.
po maitinimo.
Stiprius kūdikio dieglius reikėtų atskirti nuo dau-
gelio kitų rimtesnių problemų. Dėl fiziologinių prie-
žasčių atsiradusius pilvo dieglius retai lydi vėmimas ir
odos bėrimas, priepuolio metu neatsiranda kosulys,
neviduriuojama, temperatūra dažniausiai nepakyla.
Gali padėti paprastos priemonės
Pilvo diegliai nėra pavojingi, nors greitai atsikraty-
ti jų nepavyksta. Tiesiog reikia ištverti šiuos kelis mė-
nesius, kad pamirštum juos kaip blogą sapną. Be to,
tėvai gali palengvinti kūdikio būklę priepuolių metu.
Dieglių kamuojamo kūdikio verksmas tėvams atneša
nerimą, bemieges naktis ir pareikalauja daug kantry-
bės. Jeigu mama nervinasi, tai iškart persiduoda vai-
kui ir dar labiau pablogina situaciją. Todėl nurimkite
ir tikrai rasite būdų, kaip sumažinti pilvuko skausmą.
Kartais padeda žindančios mamos raciono poky-
čiai: pašalinus riebų ir rūkytą maistą, mielinę duoną,
marinuotas ir ankštines daržoves, aštrius prieskonius.
Sumažinti dieglių sukeliamą skausmą gali padė-
ti šiluma ant pilvuko priepuolio metu (keliais sluoks-
niais sulankstytas šiltas vystyklas), šilta vonia, švel-
nus pilvuko glostymas pagal laikrodžio rodyklę.
Skaudant pilvukui daugiau kūdikį panešiokite, pasū-
puokite. Pastebėta, kad dieglių varginamą kūdikį ra-
mina važiavimas automobiliu, galima pavežioti ma-
žylį vežimėlyje. Maitindamos kūdikį darykite trumpas
pertraukėles – palaikykite jį vertikalioje padėtyje. Iš
buteliuko valgantį kūdikį maitinkite pusiau sėdintį,
parinkite tinkamą čiulptuką.
Kovai su žarnyno dujomis –
simetikonas
Dažnai šios priemonės menkai tepadeda, bet
tuomet galima vaistinėje įsigyti preparatą, turintį
dujų kaupimąsi mažinančių savybių. Vieni iš tokių yra
sudėtyje turintys simetikono, kuris supliuškina mais-
te ir virškinamajame trakte esančius dujų burbuliu-
kus. Simetikonas yra netoksiškas silikono polimero
ir silikono dioksido mišinys. Jis nėra absorbuojamas
virškinamajame trakte, o veikia žarnos spindyje ir iš
organizmo pasišalina nepakitęs.
Simetikono preparatą galima vartoti bet kuriuo
metu – prieš valgį ir po jo, taip pat prieš miegą. Įpilki-
te jo į kūdikio buteliuką arba duokite mažyliui sumai-
šę su nedideliu kiekiu skysčio.
Renkantis simetikono preparatą svarbu, kad tai
būtų gerai žinomas, pripažinto prekių ženklo produk-
tas, kurį išbandė daugelis pacientų bei gydytojų. Tokį
simetikono preparatą pravartu turėti namų vaistinė-
lėje daugeliui mažylius auginančių šeimų.
Parengė sveikos gyvensenos
edukologė Ieva Grabauskienė
Pilvuką užpuolė diegliai –
kaip juos išvaryti
KŪDIKIS
7
6
MAMŲ
ISTORIJOS
Žuvų taukai: itin svarbūs
nėštumo metu ir žindant
Žuvų taukai šimtmečius buvo vartojami
kaip itin naudinga maistinė medžiaga. Ypač
vertinga jų sudėtinė dalis – nepakeičiamo-
sios polinesočiosios riebalų rūgštys ome-
ga-3 ir omega-6, kurių organizmas nesinte-
tina,ojųgaunamesumaistuarbapapildais.
Šios riebalų rūgštys ypatingai svarbios vai-
siausvystymuisiirgimusiovaikelioraidai.
Kodėl itin svarbi omega-3?
Žuvų taukuose esančios riebalų rūgštys reikalin-
gos daugeliui organizme vykstančių procesų. Jos įei-
na į epidermio, nervinio audinio ir akių tinklainės ląste-
lių membranos sudėtį. Omega- 3 sudaro alfa linoleno
rūgštis (ALR), eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksae-
no rūgštis (DHR). Omega-6 yra linolo rūgštis.
EPR veikia širdį, imuninę sistemą, padeda ap-
sisaugoti nuo uždegimų, DHR būtina smegenims,
akims ir centrinei nervų sistemai. Omega-3 turi įtakos
blogojo cholesterolio mažinimui, pasižymi uždegimą
slopinančiu poveikiu.
Omega-6 šaltiniai yra kviečių gemalai, įvairūs riešu-
tai, moliūgų ir kitos sėklos, sojos pupelės, alyvuogių,
sezamų, saulėgrąžų, nakvišų bei agurklių aliejai. Ome-
ga-3 turi riebi žuvis (lašiša, skumbrė, sardinė, silkė, tu-
nas), austrės, krabai, bolivinė balanda, riešutai, žalios
lapinės daržovės, linų sėmenų aliejus ir avokadai.
Bet reikšmės turi ne vien kiekis – svarbiausia yra
omega-3 ir omega-6 santykis organizme: jis turi būti
1:2. Deja, iš maisto omega-6 gauname 10–20 kartų
daugiau, o per didelis šios riebalų rūgšties kiekis ska-
tina uždegimus ir lėtines ligas. Taigi ypatingai svarbu
gauti užtektinai omega-3 riebalų rūgščių.
Sveikatos pagrindas –
nuo pirmųjų dienų įsčiose
Nėščiosios mityba yra pagrindas normaliam vai-
siaus augimui, nes visas reikalingas medžiagas jis gau-
na iš motinos kraujo. Tyrimais nustatyta, kad omega-3
ir omega-6 vartojusios nėščiosios pagimdo didesnio
svorio naujagimius. Polinesočiosios riebalų rūgštys
itin svarbios jau pradėjus vystytis vaisiaus nervų sis-
temai. Intensyviausiai smegenys vystosi trečiąjį nėš-
tumo trimestrą ir pirmuosius dvejus gyvenimo metus.
DHR ir iš omega-6 linolo rūgšties organizme ga-
minama arachidono rūgštis būtinos vaisiaus galvos
smegenų pilkosios medžiagos, naujų nervinių ląste-
lių formavimuisi, nervinių impulsų perdavimo proce-
sams. Taip pat – apsaugai nuo oksidacinio streso, kai
laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles, o tai dažnai suke-
lia įvairias ligas. Arachidono rūgštis veikia nervinio sig-
nalo perdavimą, ji yra tinklainės sudėtinė dalis, todėl
labai svarbi regos vystymuisi.
Rekomenduojamas omega-3 riebalų rūgščių (DHR
ir EPR) kiekis nėštumo ir žindymo metu yra 350–450
mg per parą.
Turi užtekti mamos piene
Krūtimi žindomas kūdikis omega-3 ir omega-6
gauna iš motinos pieno. Šios riebalų rūgštys turi di-
delės įtakos smegenų vystymuisi, koordinacijai, nau-
jiems įgūdžiams, atminčiai.
Pakankamas DHR ir EPR kiekis kūdikystėje ir vai-
kystėje padeda apsisaugoti nuo tokių sutrikimų kaip
dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumas bei skatina mo-
kymosi gebėjimus. DHR reikalinga vaiko intelekto, ko-
gnityvinių funkcijų vystymuisi: pirmaisiais vaiko gyve-
nimo metais ši rūgštis paskatina jungčių tarp neuronų
skaičių ir tankį. Omega-6 įeina į ląstelių membranos
sudėtį, ši riebalų rūgštis būtina kūdikio augimui, svarbi
kraujo krešėjimui ir imuniniam atsakui.
Nėščiosios sveikatai
Omega-3 ir omega-6 turi užtekti ne tik vaikeliui,
bet ir pačiai mamai. Šios riebalų rūgštys pirmiausia
iš nėščiosios organizmo imamos vaisiui, taigi būsi-
mai mamai gali jų pritrūkti. EPR ir DHR riebalų rūgš-
tys padeda palaikyti normalią širdies veiklą.* Nėščiajai
svarbu išlaikyti normalų kraujo spaudimą. Su aukštu
kraujospūdžiu nėštumo metu susijusi preeklampsija,
kuri pažeidžia inkstų veiklą ir gali sutrikdyti kitų orga-
nų funkcijas.
Žuvų taukai – saugiausias
omega-3 ir omega-6 šaltinis
Pasirūpinti reikiamu šių riebalų rūgščių kiekiu or-
ganizme rekomenduojama jau planuojant nėštumą, o
tam į mitybos racioną įtraukti žuvų taukų maisto pa-
pildus.
Papildomai vartoti omega-3 ir omega-6 svar-
bu iš karto – tik pastojus, visą nėštumo periodą bei
žindant. Tuo metu šių riebalų rūgščių, kaip ir mikroe-
lementų, poreikis normaliam kūdikio augimui yra di-
desnis. Nutraukus maitinimą motinos pienu arba
pradėjus primaitinti, mažyliui nuo šešių mėnesių jau
galima duoti žuvų taukų maisto papildą.
Daugelio rūšių žuvys (ypač – jūrinės) gali būti už-
terštos gyvsidabriu ir kitais teršalais, kurie yra kenks-
mingi vaisiui ir kūdikiui. Todėl išgryninti žuvų taukai yra
saugiausias omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių šalti-
nis. Taip pat svarbu išsirinkti kokybiškus žuvų taukus.
Rinkitės patikimą gamintoją, kuris naudoja aukščiau-
sios kokybės žaliavas, pažangias technologijas ir turi
tai patvirtinančius sertifikatus.
Parengė sveikos gyvensenos
edukologė Ieva Grabauskienė
* Teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 250 mg EPR ir DHR.
KŪDIKIS
8
Geležis yra itin svarbus mikroelemen-
tas ir mamai, ir vaikeliui. Jis atsakingas
už kraujo sudėtį ir deguonies pernešimą
į audinius. Trūkstant geležies, kraujyje
sumažėja eritrocitų, o kartu ir hemoglo-
bino kiekis, todėl atsiranda anemija, dėl
kurios gali sulėtėti vaisiaus ir gimusio
kūdikio raida. Mokslininkai suskaičiavo,
kad nuo nėštumo pradžios iki žindymo
pabaigos moteris netenka 1200–1400
mg geležies. Tokio kiekio praktiškai ne-
įmanoma atgauti tik iš maisto. Todėl
nėščioms ir žindančioms moterims daž-
nai skiriami geležies preparatai.
Nėštumo ir žindymo metu
geležies reikia daugiau
Nėštumo metu moters organizme padidėja
skysčių kiekis, taigi ir cirkuliuojančio kraujo tūris.
Dėl suskystėjusio kraujo sumažėja hemoglobi-
no dalis bendrame jo tūryje. Tai laikoma normaliu
reiškiniu. Pagal Pasaulinę sveikatos organizaci-
ją (PSO), mažiausias normaliu laikomas hemog-
lobino kiekis nėštumo metu yra 110 g/l (ne nėš-
čioms moterims – 120–140 g/l). Tačiau tolesnis
hemoglobino kiekio sumažėjimas jau reiškia ane-
miją, o ši liga yra pavojinga moters sveikatai ir net
gyvybei.
Dėl anemijos nėštumo metu atsiranda persilei-
dimo, priešlaikinio gimdymo grėsmė, gali sulėtėti
vaisiaus vystymasis, vaikui gresia mažakraujystė
pirmaisiais gyvenimo metais. Kūdikystėje atsira-
dusi geležies stokos anemija gali lemti vaiko pa-
žintinių funkcijų vystymosi sutrikimus, prastą mo-
kymąsi, polinkį į nuovargį.
Nėštumo metu, kai vyksta intensyvi eritrocitų
gamyba, itin svarbu, kad nepritrūktų geležies, rei-
kalingos vaisiaus ir placentos kraujotakai. Pritrūkti
geležies nėštumo metu gali dėl sumažėjusios jos
absorbcijos iš virškinamojo trakto, dėl dažną nėš-
čiąją kamuojančio pykinimo ir vėmimo, motorikos
sutrikimo ar refliuksinio ezofagito. Šio mikroele-
mento kartu su krauju moteris netenka gimdymo
metu ir jo atsargas reikia papildyti.
Svarbus pakankamas geležies kiekis ir žindan-
čiai mamai, nes kūdikis šio mikroelemento gau-
na iš motinos pieno. Be to, geležis padeda mai-
tinančiai mamai greičiau atsigauti po gimdymo.
Motinos pienas itin svarbus šio mikroelemento
trūkumo prevencijai pirmaisiais gyvenimo mėne-
siais – jame esanti geležis yra lengvai pasisavina-
ma. 4–6 mėnesį sukauptos geležies atsargos iš-
senka, o gaunamos su motinos pienu intensyviai
augančiam kūdikiui nebeužtenka, todėl būtini pa-
pildomi maisto produktai. 
Geležis geležiai nelygu
Anemijos prevencijai ir gydymui turi reikšmės
tinkama mityba. Pagrindinis geležies šaltinis yra
gyvūninės kilmės produktai, kurių sudėtyje yra
hemo geležies. Daugiausia geležies yra jautie-
noje, avienoje, kepenyse, mažiau – žuvyje, vištie-
noje. Šiuose maisto produktuose esanti hemo
geležis yra lengvai pasisavinama. Lyginant su gy-
vūniniu maistu, ne hemo geležis, esanti augalinia-
me maiste (daržovėse, vaisiuose, grūduose), pa-
sisavinama daug prasčiau. Taigi, svarbu ne tik tai,
kiek produkte yra geležies, o koks jos biologinis
prieinamumas. Tačiau bet kuriuo atveju, esant ge-
ležies stokos anemijai, su maistu gaunamos gele-
žies kiekio neužtenka. Anemijai gydyti skiriami ge-
ležies preparatai.
Šie preparatai taip pat yra hemo geležies ir ne
hemo geležies. Hemo geležies preparatai yra gerai
pasisavinami ir toleruojami, todėl geležies stokos
anemijos gydymui užtenka mažesnės dozės.
Ne hemo geležies preparatai yra siejami su
prastu virškinamojo trakto toleravimu, dėl to
mažėja preparato veiksmingumas. Tokiais pre-
paratais neįmanoma per trumpą laiką padidin-
ti hemoglobino iki reikiamo lygio, ypač trečiąjį tri-
mestrą, kai geležies poreikis išauga, taip pat jie
sukelia šalutinius poveikius. Nėščiosioms, varto-
jančioms hemo geležies preparatus, dažnai pasi-
taiko virškinamojo trakto sutrikimas ir vidurių už-
kietėjimas.
Be to, ne hemo geležies absorbciją virškina-
majame trakte gali sumažinti maiste esančios
medžiagos, tokios kaip taninai, fitatai ar chela-
tai, o hemo geležies pasisavinimui šios medžia-
gos įtakos neturi. Įvairių studijų duomenimis, dėl
geresnės absorbcijos, toleravimo ir veiksmingu-
mo geležies stokos anemijos gydymas hemo ge-
ležies preparatais yra efektyvus ir tinkamas nėš-
tumo metu.
Geriausia išeitis – prevencija
Anemijai būdingas silpnumas ir nuolatinis nuo-
vargis, mieguistumas, galvos svaigimas, odos
sausumas ir blyškumas, padažnėjęs širdies pla-
kimas. Taip pat gali slinkti plaukai, lūžinėti nagai.
Jei pajutote šiuos simptomus, būtinai kreipkitės į
gydytoją. Tik specialistas gali nustatyti diagnozę
ir skirti reikiamą geležies preparato dozę, kuri pri-
klauso nuo ligos sunkumo. Geležies preparatą rei-
kia vartoti ilgai – keletą mėnesių. 
Nėščiųjų anemijos prevencija yra geresnis pa-
sirinkimas nei jos gydymas, o kuo mažiau neten-
kama geležies, tuo lengviau jos kiekį atkurti. To-
dėl, planuojant nėštumą ir jau laukiantis vaikelio,
verčiau apsisaugoti nuo mažakraujystės nelau-
kiant, kol geležies trūkumas taps pastebimas.
Parengė Undinė Gilė
Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies
KŪDIKIS
10
GYVYBINGAM
ŽARNYNUI
Biotic
WAYA® PRODUKTŲ SUDĖTYJE YRA
GERAI IŠTIRTOS PROBIOTIKŲ PADERMĖS
LACTOBACILLUS RHAMNOSUS GG
APSAUGOTOS MIKROKAPSULĖSE
www.waya.lt
Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas.
Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.
Laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.
LT-WAY-0522-004
Skirta
visuomenei
MAISTO PAPILDAI
Pastaraisiais metais labai išaugo susidomė-
jimas vitaminu D ir mitybos raciono papildy-
mu juo. Yra žinoma, kad vitaminas D organiz-
me virsta hormonu, kuris veikia beveik visus
mūsų organizme vykstančius procesus.
Vitamino D poveikis
vaikų imuninei sistemai
Vitaminas D padeda palaikyti sveikus kaulus ir
dantis, normalią raumenų funkciją, ląstelių dalijimąsi
ir imuninę sistemą, dalyvauja kalcio ir fosforo pasisa-
vinime. Galima būtų paprasčiausiai pasakyti, kad vita-
minas D veikia imuninės sistemos atsaką, kai jo reikia,
ir neleidžia jam „persistengti”, kai to nereikia. Šis vita-
mino D poveikis buvo intensyviai tyrinėjamas jau ke-
letą metų.
Kaip vitaminas D
veikia imuninę sistemą?
Aktyvios formos vitaminas D yra atpažįstama si-
gnalinė molekulė, kuri jungiasi prie specialaus recep-
toriaus ir per jį gali paveikti žmogaus imuninę sistemą.
Signalas, sustiprintas aktyvios vitamino D for-
mos, gali padidinti įgimtą imunitetą, kuris sureaguo-
ja susidūrus su bakterinės ar virusinės kilmės patoge-
niniais mikroorganizmais, ir padidinti įgytą imunitetą.
Receptoriai, prie kurių prisijungia aktyvios formos
vitaminas D, yra plonojoje ir storojoje žarnoje, ląste-
lėse, atsakingose ​​
už kaulų formavimąsi, kai kuriose
imuninės sistemos ląstelėse, kai kuriose kasos ląste-
lėse, dalyvaujančiose cukraus kiekio kraujyje reguliavi-
me, ir daugumoje kitų organų, tokių kaip smegenys,
širdis, odoje, lytiniuose organuose, prostatoje ir krū-
tyse bei kai kuriose kraujo ląstelėse.
Vaiko imuninė sistema
Kūdikio imuninė sistema po gimimo dar nėra su-
brendusi, nes iš dalies ji vystosi veikiant išoriniams
veiksniams, o iš dalies kūdikį saugo nėštumo metu iš
mamos gaunami antikūnai. Todėl imuninės sistemos
brendimas vyksta visą laiką ir ši sistema tampa panaši
į suaugusio žmogaus tik maždaug trejų metų amžiaus.
Daugelis kvėpavimo ir virškinimo sistemų infekcijų yra
natūralaus vaiko imuninės sistemos stiprinimo dalis,
todėl ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai serga, o in-
fekcijos gali tęstis ilgiau ir pasireikšti sunkesne eiga.
Infekcijos ir vitaminas D
Atlikus kelių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei
7400 vaikų, metaanalizę, nustatyta, kad sepsiu ser-
gančių vaikų vitamino D kiekis buvo mažas. Vaikų, ku-
rie tyrimo metu pateko į intensyvios terapijos skyrius
dėl šios apatinių kvėpavimo takų infekcijos, vitamino
D kiekis buvo mažesnis nei tų, kuriems tokio intensy-
vaus gydymo nereikėjo. Šie rezultatai patvirtina hipo-
tezę, kad pakankamas vitamino D kiekis vaikams gali
sumažinti infekcijų skaičių. Tie patys tyrimai taip pat
parodė, kad mažesnės vitamino D paros dozės buvo
veiksmingesnės nei vienkartinės didelės dozės.
Alerginės ligos ir vitaminas D
Nedidelis tyrimas, kurio metu įvairaus laipsnio ato-
piniu dermatitu sergantys vaikai tris mėnesius varto-
jo vitamino D papildus, parodė, kad lengvu ir vidutinio
sunkumo dermatitu sergančių vaikų būklė nežymiai
pagerėjo, greičiausiai dėl sumažėjusio imuninių ląste-
lių kiekio kraujyje.
Tyrimai parodė, kad vitamino D trūkumas yra daž-
nas astma sergantiems vaikams ir kad jis gali reikšmin-
gai paveikti jaunų astma sergančių žmonių imuninių
ląstelių reguliavimą. Dar nežinoma, ar vitamino D var-
tojimas praktiškai gali sumažinti astmos paūmėjimą.
Maisto alergija
Teoriniai modeliai vitamino D trūkumą sieja su
alergijos maistui atsiradimu, nes tinkamas vitamino D
vartojimas nėštumo metu ir ankstyvoje vaikystėje tu-
rėtų padidinti toleravimą, padidinti žarnyno gleivinės
imunitetą, vadinamųjų gerųjų žarnyno bakterijų kiekį,
sumažinti sergamumą žarnyno infekcijomis ir taip su-
mažinti vaikų alergiją maistui.
Yra žinoma, kad vitamino D trūkumas vienodai
dažnai pasireiškia suaugusiesiems ir vaikams, todėl
vaikai nuo vienos savaitės gauna vitamino D papildų.
Dėl įvairiapusio vitamino D poveikio mūsų organizme
vykstantiems procesams, vitamino D vartojimas ga-
lėtų pagerinti mūsų imuninę sistemą ir taip sumažin-
ti infekcijų skaičių bei užkirsti kelią alerginėms ir autoi-
muninėms ligoms arba jas paveikti. Tikslūs aukščiau
aprašytų ligų ir vitamino D ryšiai ir poveikis iš esmės
nežinomi, daugiau informacijos galima tikėtis ateityje,
tačiau akivaizdu, kad vitamino D potencialas šioje sri-
tyje yra labai didelis.
Literatūra
Vassallo, M. F., & Camargo, C. A. (2010). Potential mechanisms
for the hypothesized link between sunshine, vitamin D, and food al-
lergy in children. Journal of Allergy and Clinical Immunology, 126 (2),
217–222. doi: 10.1016 / j.jaci.2010.06.011
The impact of vitamin D deficiency on immune T cells in asthmatic
children: a case-control study Haïfa Maalmi, Anissa Berraïes, Eya Tan-
gour, Jamel Ammar, Hanadi Abid, Kamel Hamzaoui, Agnes Hamzao-
ui, J Asthma Allergy. doi:10.2147 / JAA.S29566. Paskelbta interne-
te 2012 m. gegužės 9 d.
Yakoob MY, Salam RA, Khan FR, Bhutta ZA. Vitamin D supple-
mentation for preventing infections in children under five years of
age. Cochrane Database of Systematic Reviews 2016, Issue 11. Art.
No .: CD008824. DOI: 10.1002 / 14651858.CD008824.pub2
Michael F Holick, Sunlight and vitamin D for bone health and pre-
vention of autoimmune diseases, cancers, and cardiovascular disea-
se, The American Journal of Clinical Nutrition, 2004 m. gruodžio mėn.,
6 numeris, https://doi.org/10.1093/ajcn/80.6.1678S
Fernandes de Abreu, D. A., Eyles, D., & Féron, F. (2009). Vitamin
D, a neuro-immunomodulator: Implications for neurodegenerative
and autoimmune diseases. Psychoneuroendocrinology, 34, S265 –
S277. doi: 10.1016 / j.psyneuen.2009.05.023
Agmon-Levin, N., Theodor, E., Segal, R. M., & Shoenfeld, Y.
(2012). Vitamin D in Systemic and Organ-Specific Autoimmune Dise-
ases. Clinical Reviews in Allergy & Immunology, 45 (2), 256–266. doi:
10.1007 / s12016-012-8342-y
Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai
BŪKIME
SVEIKUČIAI
12
Iškogaminamivaikiškiakiniųrėmeliai?
Įprastai vaikiški akinių rėmeliai yra pagaminti iš plas-
tiko arba iš metalo, galima išsirinkti iš daugelio skirtingų
formų bei spalvų. Anksčiau buvo laikomasi nuomonės,
kadišplastikopagamintirėmeliaiyrailgaamžiškesni,ma-
žiau deformuojasi ir yra lengvesni. Tačiau šiuolaikiniai iš
metalo pagaminti rėmeliai savo funkcionalumu ne ką
mažiau nusileidžia iš plastiko pagamintiems modeliams.
Todėl, renkantis rėmelius, visuomet išsakykite optikos
specialistams apie Jūsų vaikų akinių dėvėjimo įpročius ar
polinkįįalergijastamtikromsmedžiagoms.
Apievaikųnosytes
Didžiausias iššūkis renkantis tinkamus rė-
melius mažiems vaikams yra tai, kad jų nosis
nėra iki galo išsivysčiusi, t.y. neturi vadinamo-
sios nosies kuprelės. Metalinių rėmelių privalu-
mas yra tas, kad jie visi gaminami su reguliuo-
jamomis noselėmis, turinčiomis iš neslystančio
silikono pagamintas pagalvėles, kurios nelei-
džia akinukams nuslysti. O renkantis plastiko rė-
melius, labai svarbu, kad jie idealiai atsisėstų ant
nosies, antraip akinių lęšių svoris temps akinukus
žemyn ir juos nuolat reikės su pirštu pakelti aukš-
tyn.
Kita priežastis, kodėl ypatingai svarbu, kad
akinukai stabiliai sėdėtų ant nosies – vaikai
yra linkę žiūrėti į viršų ne pro akinius, o
pro jų viršų, ir pasmukus akiniams že-
myn ne visuomet jie juos pasitaiso į
taisyklingą poziciją. Galimas spren-
dimas – specialūs uždedami kab-
liukai ant akinių kojelių ar prie jų
tvirtinama tampri virvelė, nelei-
džianti nuslysti akiniams nuo
nosies.
Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos
Akiniųrėmelių
pasirinkimas
Fielmann asortimento formavi-
mo komanda visuomet girdi mažųjų
klientų poreikius ir nuolat ieško nau-
jų sprendimų jiems išpildyti, todėl
net ir naujagimiams galime pasiūlyti
itin saugius akinių rėmelius, kuriuo-
se nėra metalinių ar lūžtančių deta-
lių, kurių plastiko lydinyje nenaudo-
jamas BPA, lateksas ar kitos alergijas
sukeliančios medžiagos ir kuriuos
vaikučiai gali drąsiai pakramtyti no-
rėdami pagaląsti dygstančius dan-
tukus.
Mažiems stileivoms po itin ilgos
pertraukos tokie prekiniai ženklai
kaip Ray-Ban, Vogue, Emporio Arma-
ni, Ralph Lauren Polo ir netgi ekstra-
vagantiškasis Versace 2022-ųjų pa-
vasario/vasaros kolekcijose sukūrė
specialias akinių modelių linijas, ku-
rios yra identiškos suaugusiųjų ver-
sijoms. Būtent tokie modeliai ir la-
biausiai patraukia mažųjų akinių
nešiotojų dėmesį, kadangi jie yra lin-
kę kopijuoti savo mamas ir tėčius, o,
beto,noriatrodytilabiausuaugę.
Augančioms sporto žvaigždėms
žinomiausias pasaulyje specializuo-
tas aktyvaus laisvalaikio akinių pre-
kinis ženklas Oakley taip pat galėtų
išpildyti bet kokius jaunojo sporti-
ninko poreikius ir lūkesčius aki-
niams: gumuotos Unobtainium no-
sies atramėlės ir auselių antgaliai
neleidžia akinukams nuslysti ir dar
tvirčiau prisitvirtina prie odos jai su-
drėkus, tai garantuoja akinių stabi-
lumą užsiimant bet kokio tipo spor-
tineveikla.
Fielmann kolekcijos rėmelius ren-
kasitie,kuriemsitinsvarbuspatvaru-
mas, tikslumas ir patogumas, jie yra
tvirti, lengvi, ergonomiškai pritaiko-
mi ir patikimai priglundantys. Dide-
lis žaismingų formų, įvairiaspalvių ir,
be abejonės, madingų bei šiuolaikiš-
kų akinių vaikams pasirinkimas vis
labiau užkariauja mažųjų akiniuo-
čių meilę akiniams ir leidžia jiems su-
prasti, kad „akiniai – ne baubai, o vai-
kųdraugai!”
Fielmannpataria
Jei ypač dažnai nutinka įvairios
nelaimės su Jūsų vaiko akinukais,
t.y. jie ištisai sulūžta ar yra nuolat
pametami, visų pirma susimąstyki-
te, ar rėmelis buvo tinkamai išrink-
tas atsižvelgiant į vaikučio judrumą
bei akinukų nešiojimo įpročius, visų
antra  – ar galutinį sprendimą, kokį
rėmelį nešios Jūsų vaikas, priėmėte
Jūs ar Jūsų vaikas – nes dažnai nepa-
tinkantis ir nemylimas daiktas yra ne
taip mielai nešiojamas ir mažiau sau-
gomas. Leiskite vaikams patiems iš-
sirinkti savo svajonių akinukus, o Jūs
nuspręskite, kokio tipo akinių lęšiai
geriausiai atitiks vaikučių poreikius.
Nes Fielmann rūpi kiekvienas – ir di-
delis,irmažas!
Optikose laukiami net ir tie, ku-
riems dar nereikia naujų akinu-
kų  – mūsų specialistai įvertins ne-
šiojamus, pareguliuos, kad jie būtų
patogūs ir išmokys, kaip jiems atlikti
SPA procedūrą, nes akinukai mėgsta
būti maudomi po tekančio vandens
srovesulašeliuskystorankųmuilo. 
Pabaigai
Vaikų rega keičiasi, todėl būti-
na kartą per metus apsilankyti pas
Jūsų vaikų regos pokyčius stebintį ir
sprendimus priimantį gydytoją of-
talmologą, su kurio išrašytu receptu
vaikai mielai laukiami optikos salo-
nuose. Neretai tėveliai tokius vizitus
susiplanuoja tik ruošiantis naujiems
mokslo metams, tačiau neįsivertina,
kad būtent vasaros metu didžioji da-
lis oftalmologų atostogauja ir tenka
laukti eilėje vizitui. Fielmann specia-
listai pataria neatidėlioti vaiko regos
patikros paskutinei minutei ir supla-
nuoti jį dar vasaros pradžioje – birže-
liomėnuopuikusmetastąpadaryti!
Užsakymo
Nr.
551
Specialistai pastebi, kad regos sutrikimų turinčių vaikų skaičius itin sparčiai auga, todėl ne-
retai vizitas pas Jūsų vaiko regą prižiūrintį gydytoją oftalmologą baigiasi recepto akiniams
išrašymu. Išrinkti vaikui tinkamus akinių rėmelius tėveliams tampa nelengva užduotimi, tad
Fielmannspecialistaipataria,įkąsvarbuatkreiptidėmesįieškantakiniųrėmelių.
#RūpiKiekvienas
Vaikiškiakiniųrėmeliaituribūtitokie,jog
atitiktųvaikogyvenimobūdą
Nepriklausomainuoto,arakinukaiyraskiriamipasto-
viam nešiojimui, ar tik užsiimant tam tikromis veiklomis,
svarbu išrinkti tokius, su kuriais vaikas jausis esantis kie-
tas, tai yra akiniai turi atitikti vaikų skonį ir poreikius.Toks
papildomas funkcionalumas kaip lauke tamsėjantys, o
patalpoje šviesėjantys chameleoniniai lęšiai akinukus
daro gerokai patrauklesnius, nes su jais vaikas jausis tarsi
turintissupergalių,taippatsaugosakisnetiknuožalingų
UV spindulių, bet ir nuo ekranų, LED apšvieti-
moskleidžiamosmėlynosšviesos.
Vaisiai ir uogos kūdikio meniu
Jeigu kūdikis jau įprato prie daržovių,
atėjo laikas paskanauti ir vaisių. Ži-
noma, geriausias šviežių vaisių sezo-
nas  – rudenį, kai pasirodo skaniausi
obuoliai, kriaušės ir slyvos. Bet šviežių
vaisių galima įsigyti ištisus metus, o
pradėti verta nuo sezoninių, užaugin-
tų Lietuvoje. Juose yra ne tik vitaminų,
mineralinių medžiagų, bet ir maistinių
skaidulų, kurių turėtų būti plečiant kū-
dikio maisto asortimentą.
Nuo kurių vaisių pradėti?
Paprastai vaisius jau galima duoti 5 mėnesių
kūdikiui. Papildomas primaitinimas pradedamas
nuo daržovių tyrės ar košės. O vaisių siūloma pa-
skanauti tada, kai vaikas jau įprato prie daržovių
ir košių. Vaisių tyrės kūdikiui siūloma tarp maitini-
mų – po pagrindinio patiekalo praėjus 1–1,5 va-
landos. Vaisiai duodami saikingai, nes per daug
prisivalgęs saldesnio skonio deserto mažylis gali
prasčiau valgyti daržoves ir košes.
Primaitinimą vaisiais pradėkite nuo trintų
obuolių, bananų, kriaušių ar slyvų, galima duoti
mėlynių. Kūdikis gali paragauti ir persikų, abriko-
sų. Braškių ir žemuogių siūlyti neskubėkite, ge-
riausia jų duoti paskanauti 10–12 mėnesių su-
laukusiam mažyliui, o vyšnių, trešnių, aviečių ir
gervuogių – tik baigiantis pirmiesiems gyvenimo
metams.
Pradėti pažintį su uogomis reikia nuo 2–3 uo-
gyčių ir nepamirškite, kad nedera jų gardinti cuk-
rumi. Vaisių tyrę reikia pradėti duoti nuo 1 arbati-
nio šaukštelio ir po truputį didinti šį kiekį.
Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų siūlyti ar-
būzų, melionių, kivių, mangų, vynuogių, span-
guolių. Mažyliui iki vienerių metų derėtų vengti
aitraus skonio vaisių ar uogų (pavyzdžiui, anana-
so, citrusinių, agrastų ir serbentų). 
Kaip pasigaminti vaisių tyrę?
Užsiėmusios mamos dažnai renkasi pirktines
vaisių tyreles, bet jei turite laiko, pasigaminkite
pačios. Slyvas, abrikosus, bananus galima su-
trinti grūstuvėje arba trintuvu. Nepatariama trin-
ti metaliniu šaukštu, nes metalas naikina vitami-
ną C. Obuolius ir kriaušes sutarkuokite plastikine
tarka. Uogų ir vaisių virti nebūtina, juos, pavyz-
džiui, slyvas, nuplikykite karštu vandeniu ir nu-
lupkite odelę.
Naudingiausios yra šviežios tyrelės, paga-
mintos iš kokybiškų, ekologiškų gausiai netręš-
tų vaisių ir uogų. Prisiminkite, kad uogos ir vai-
siai daug vertingesni už sultis, todėl pastarosios
jų nepakeis.
Pradėkite nuo skystos tyrės, pamažu vaisių
tyrė turėtų būti vis tirštesnės konsistencijos, ga-
lima duoti šaukšteliu nugrandyto obuolio. 7–10
mėnesių kūdikiui duodama tyrė su mažais mais-
to gabaliukais. 10–12 mėn. mažylis jau gali pats
valgyti smulkiai supjaustytus vaisius. Įpratus kū-
dikiui prie atskirų vaisių ir uogų, galite gaminti
vaisių bei daržovių tyreles iš kelių komponentų.
Vaisiai ir uogos – sveikatai
naudingų medžiagų klodai
Vaisiai, kaip ir daržovės, yra būtinas papildo-
mo maisto produktas  – juose esantys vitami-
nai, mineralinės, skaidulinės medžiagos svar-
bios normalioms organizmo funkcijoms, taip pat
ir imunitetui. Vaisiai, kaip ir daržovės, turi daug
sveikatai naudingų medžiagų, pvz., ląsteles nuo
pažeidimų saugančių antioksidantų.
Bananai yra geras mikroelementų šaltinis:
magnio, kalio, kalcio, geležies ir fosforo. Juose
yra vitaminų A, B1,B2, C. Be to, bananai retai su-
kelia alergines reakcijas.
Slyvose yra kalio, mangano, vitaminų A, C,
K, antioksidantų polifenolių, kurie turi stiprų už-
degimo slopinamąjį poveikį.
Mėlynėse yra pektino, taip pat padedančio
susilpninti uždegimą, ypač daug karotino (provi-
tamino A), kuris ne tik naudingas regėjimui, bet ir
neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugoda-
mas organizmo ląsteles. Šios uogos turi vitami-
nų B, C, kalcio, fosforo, kalio, mangano, geležies.
Be to, mėlynės mažai alergizuojantis maisto
produktas. Šiose uogose yra vidurius kietinan-
čių medžiagų, todėl jų galima duoti ir viduriuojan-
čiam vaikui.
Avietės turi daug karotino, vitamino C, ge-
ležies, kalcio, magnio, kalio, fosforo.
Abrikosai yra puikus vitaminų B5, A, C šal-
tinis, juose yra kalio, kalcio, fosforo, karotino ir
pektino.
Obuolys suteikia vitaminų C, P, provitami-
no A, amino rūgščių, karotino, daug pektino, ku-
ris padeda apsaugoti skrandžio bei žarnyno glei-
vinę, nes pasižymi mikrobus naikinančiomis
savybėmis.
Vaisiai yra saldūs, todėl jais galima puikiai pa-
keisti saldumynus. Galite duoti juos kaip atskirą
patiekalą arba paskaninti košes.
Parengė Undinė Gilė
Vasaros
skoniai!
Jokio
pridėtinio
cukraus
Dar
mažiau
natūralaus
cukraus
SVEIKA
MITYBA
16
Valgymo įpročius formuojame nuo vai-
kystės, ir dažniausiai vaikai, kuriuos tėvai
įpratino tinkamai maitintis, taip valgo ir
suaugę. Subalansuota mityba svarbi nor-
maliam vaiko augimui ir vystymuisi, pa-
dės išvengti daugybės ligų ir suteiks jam
energijos. Taigi, ką turėtų valgyti vaikas,
kad gautų visus reikalingus vitaminus,
mineralus ir kitas medžiagas.
Augančiam vaikui būtinos medžiagos
Nuo vienerių iki 3 metų vaikui per parą rekomen-
duojama su maistu gauti 1200 kcal, 4–6 metų –
1500, o 7–10 m. – 1700 kcal. Be to, kasdien vaiko
racione turėtų būti pakankamai baltymų, angliavan-
denių ir riebalų.
Baltymai organizmo ląstelėse atlieka daug svar-
bių funkcijų, vertingi jų šaltiniai yra mėsa, žuvis, pie-
nas ir jo produktai, kiaušiniai, turi baltymų ankštiniai
augalai ir grūdai.
Riebalai yra energijos šaltinis, reikalingi termore-
guliacijai, jie aprūpina organizmą riebaluose tirpiais
vitaminais – A, D, E, K. Riebalų šaltiniai yra mėsa,
žuvis, sviestas, augalinis aliejus, pienas ir jo pro-
duktai, avokadai. Energijos suteikiančių angliavan-
denių turi vaisiai, uogos, ankštiniai augalai, grūdai,
miltiniai produktai. Taip pat – maisto produktai, į ku-
riuos įdėta daug cukraus gaminant. Tačiau saldu-
mynai yra kaloringi ir juose mažai naudingų medžia-
gų. Daugiausia angliavandenių vaikas turi gauti iš
grūdų ir miltinių produktų, t. y. įvairių košių, duonos,
makaronų, taip pat – bulvių.
Vaikui neturi pritrūkti mineralinių medžiagų ir vi-
taminų. Kaulams ir dantims, taip pat kraujo kre-
šėjimui reikalingas kalcis, kurio yra piene, jogurte,
grietinėje, grietinėlėje, varškėje, varškės ir fermen-
tiniame sūryje. Fosforas kartu su kalciu dalyvauja
formuojant kaulinį audinį, jo reikia maisto medžia-
gų pasisavinimui ir apykaitai. Fosforo šaltiniai: žu-
vis, mėsa, sūriai, sojų pupelės, grikių kruopos, avi-
žos, kiaušiniai.
Normaliam skydliaukės funkcionavimui būtinas
jodas, kurio galima gauti iš jūros žuvų, jūros kopūs-
tų, fermentinių sūrių, žirnių. Vaiko augimui ir brendi-
mui reikalingo cinko gausu žuvyje, jautienoje ir kiau-
lienoje.
Vitamino C turi bulvės, petražolės, citrusiniai vai-
siai, erškėtuogės, juodieji serbentai, brokoliai, ko-
pūstai, saldžiosios paprikos. B grupės vitaminų –
mėsa, žuvis, varškė, sūriai, pienas, grūdai, ankštiniai
augalai. Vitamino A galima gauti iš kepenų, kiau-
šinių trynių, morkų, grietinės. Vitamino D turi įvai-
ri mėsa, kiaulių kepenys, žuvis, kiaušiniai, sviestas,
sūriai, pienas. Vitamino E yra saulėgrąžose, rapsų
aliejuje, kviečių grūduose, svieste, avokaduose, špi-
natuose.
Svarbu ne tik naudingi maisto produktai, bet ir
laikytis mitybos režimo: valgyti pusryčius, pietus ir
vakarienę bei 1–2 užkandžius per dieną. Vaikas turi
žinoti, kad negalima praleisti valgymo, tai svarbu,
kad jis būtų energingas ir sveikas.
Pagrindiniai mitybos principai
1. Ne mažiau kaip 3–4 kartus per dieną vaikas
turėtų valgyti daržovių, 1–2 kartus vaisių ar uogų.
Kartą per dieną duokite jam košę.
2. Duokite vaikui įvairių maisto produktų, nes
kiekvienas jų turi skirtingų maistinių medžiagų.
3. Pratinkite vaiką prie skirtingų skonių. Nera-
gautą maisto produktą gali tekti pasiūlyti kelis kar-
tus – naujas skonis ne visada vaikui patinka iš karto.
4. Riebią mėsą verčiau keiskite į liesą, arba į žuvį
ar paukštieną.
5. Pirmenybę teikite ne kepimui riebaluose, o vi-
rimui vandenyje ar garuose, troškinimui.
6. Pirkdami pagamintą maisto produktą, atidžiai
perskaitykite sudėtines dalis – jų neturi būti daug.
Vertingesnis toks, kuriame mažiau druskos ir cuk-
raus, nėra dažiklių, skonio ir kvapo stipriklių.
7. Nustatykite mitybos režimą. Valgymams skir-
kite tam tikras valandas ir kaskart stenkitės jų laiky-
tis, pageidautina, kad jos sutaptų su režimu darže-
lyje ar mokykloje.
8. Ugdykite maisto kultūrą: visi drauge gaminki-
te šeimos vakarienę ar pietus, o valgydami neįjunki-
te televizoriaus, verčiau prie stalo pabendraukite su
vaikais visiems malonia tema.
9. Mėgstamas maistas neturėtų būti naudoja-
mas kaip atlygis ar paskatinimas.
10. Pasistenkite, kad vaikas gertų pakankamai
vandens. Jokios sultys ar arbata jo nepakeičia.
11. Norėdami palepinti vaiką saldumynais, rinki-
tės maisto produktus, turinčius mažai cukraus, bet
neduokite jų kasdien, venkite saldžių gėrimų. Daž-
niausiai saldumynai turi daug cukraus (paprastųjų
angliavandenių), energijos jie suteikia tik trumpam,
be to yra riebūs, o sotumo jausmas trumpalaikis.
Vietoj saldumynų geriau valgyti vaisius.
Svarbiausia – būkite pavyzdys savo vaikui. Val-
gykite naudingą bei subalansuotą maistą ir nepa-
mirškite į savo šeimos meniu įtraukti pakankamo
kiekio vaisių ir daržovių. Jūsų elgesį mėgdžios ir vai-
kas, taigi jūsų įpročiai suformuos ilgalaikius vaiko
įgūdžius.
Parengė sveikos gyvensenos
edukologė Ieva Grabauskienė
Vaiko mityba – svarbu ir maisto
produktai, ir režimas
SVEIKA
MITYBA
18
Vanduo gyvybiškai svarbus sveikatai,
jis yra medžiagų apykaitos pagrindas.
Be to, vanduo sudaro didžiausią mūsų
kūno dalį, o jo kiekis priklauso nuo am-
žiaus. Kūdikio organizme vandens yra
apie 70 proc., suaugusieji jo turi mažiau:
moterys 50–60 %, vyrai – 60 %. Tačiau
nepaisant to, kad vaiko organizmas yra
vandeningesnis, jis greičiau praranda
skysčius. Mažylio organizmas nesugeba
taip gerai prisitaikyti prie temperatūros
pokyčių, todėl vaikas greitai perkaista
ir didesnis dehidratacijos pavojus. Kiek,
kada ir kokių skysčių reikia vaikui vasa-
rą? Kaip atpažinti dehidratacijos požy-
mius ir ką daryti?
Kiek vandens reikia vaikui?
Organizme nėra vandens atsargų, kurios ga-
lėtų būti panaudotos netekus daug skysčių, to-
dėl kiekvieną dieną turime išgerti prarastą jų kie-
kį.  Nuolat netenkame vandens kvėpuodami,
prakaituodami, taip pat su šlapimu ir išmatomis.
Suaugusiesiems reikia 1,5–2,5 litrų skysčio
per dieną, bet tiek išgerti neprivaloma: dalį skys-
čių gauname su maistu, pavyzdžiui, su daržovė-
mis, vaisiais, sriubomis. Kiek vandens reikia vai-
kams? Skysčių poreikį lemia vaiko amžius. Jei
kūdikis maitinamas tik mamos pienu, vandens
jam papildomai nereikia, nes užtektinai skysčių
jis gauna su šiuo pienu. Po 4–6 mėnesių pradeda-
mas vartoti papildomas maistas, ir kūdikiui jau rei-
kalingas vanduo.
Kuo vaikas vyresnis, tuo mažesnis vandens
poreikis kilogramui svorio. Pirmaisiais gyvenimo
metais reikia 150–200 ml vandens vienam svo-
rio kilogramui. Antraisiais poreikis jau mažesnis –
100–150 ml kilogramui kūno svorio. Į šį kiekį taip
pat įeina maiste esantis skystis.
Paros skysčių kiekis yra sąlyginis: turime at-
sižvelgti į vaiko aktyvumą, maistą, aplinkos sąly-
gas. Jei vaikas nuolat juda, sportuoja, gali prireikti
daugiau skysčių. Daugiau gerti norisi suvalgius sū-
raus, rūgštaus arba saldaus maisto. Daugiau van-
dens reikia gausiai prakaituojant per karščius, taip
pat pakilus kūno temperatūrai, pavyzdžiui, perkai-
tus saulėje, nes jis greičiau išgarinamas. Užtekti-
nai gerti svarbu viduriuojant ir vemiant, nes tuo-
met taip pat greitai netenkame daug skysčių.
Tėvai turėtų stebėti vaiko būklę ir žinoti pirmuo-
sius dehidratacijos simptomus.
Kaip atpažinti dehidrataciją?
Ištikus dehidratacijai netenkama daugiau van-
dens negu gaunama geriant, o tuomet sutrinka
skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Įtarti, kad orga-
nizmui trūksta vandens galima pastebėjus šiuos
požymius:
sumažėjo šlapimo, vaikas ilgai nesišlapina;
vaikas daug verkia, bet ašarų beveik nėra;
šlapimas tampa tamsiai geltonas (paprastai jis
šviesiai geltonas), stipresnio kvapo (tačiau ne-
pamirškite, kad kai kurie maisto produktai, pa-
vyzdžiui, burokėliai, gali pakeisti šlapimo spalvą);
oda išblykšta ir išsausėja, išdžiūna burna, atsi-
randa lūpų sausumas;
Vanduo – geriausias vasaros gėrimas
Atsigerti vandenuko iš ryto
prieš pusryčius;
Gerti daug vandenuko
sportuojant, žaidžiant;
Išgerti stiklinę vandens
prieš pietus;
Pasiimti vandenuko į
mokyklėlę;
Priduoti buteliuką į
taromatą;
Ir daugelis kitų...
PRATURTINTAS
KALCIU
www.rasa.lt, www.e-rasa.lt
pasidaro silpna, svaigsta galva;
vaiką labai troškina, jis godžiai geria;
vaikas pernelyg nerimauja;
vyresnio amžiaus vaikas dėl dehidratacijos grei-
čiau pavargsta, jam sunku sutelkti dėmesį.
Pastebėję kurį nors iš šių simptomų, duokite
vaikui gerti daug skysčių, tinkamiausias – nega-
zuotas vanduo. Jeigu vaikas vis jaučiasi prastai ar
kūno temperatūra pakyla per 38 laipsnius, jis van-
gus ar silpnas, sutriko kalba, skubiai kreipkitės į
medikus.
Vasaros karštyje reikia daugiau vandens
Ypatingai svarbu užtektinai gerti karštą vasa-
ros dieną, nes trūkstant skysčių vaikas gali patir-
ti šilumos smūgį. Mat organizmas ginasi nuo kai-
tros garindamas vandenį ir karštyje jo greitai
pritrūksta. Geriant per mažai vandens karštą die-
ną organizmas negali pašalinti susikaupusio ši-
lumos pertekliaus ir ištinka šilumos smūgis. Šis
negalavimas ypač pavojingas vaikams, nes jų me-
džiagų apykaita spartesnė ir dehidratacija juos iš-
tinka greičiau negu suaugusiuosius. Be to, kartu
su skysčiais netenkama ir organizmui reikalingų
druskų.
Gėrimų karštą dieną ypač svarbu pasiūlyti vai-
kams iki vienerių metų, kurie patys negali jų papra-
šyti. Vien motinos pienu maitinamam kūdikiui net
karštą dieną duoti papildomai vandens nereikia –
mažylį svarbu žindyti tiek, kiek jis nori.
Kūdikiui, kuris maitinamas mišiniais, arba pri-
maitinamam mažyliui vandens siūlykite tarp mai-
tinimų. Išsiruošę pasivaikščioti, į kelionę visada
pasiimkite vaikui tinkamo vandens buteliuką.
Kokių gėrimų reikia duoti vaikams?
Vaikams duodamas kambario temperatūros
negazuotas vanduo, nesaldintos žolelių arbatos.
Galite paskaninti vandenį  vaisiais ar uogomis be
cukraus. Nedera vaikams gerti skrandį dirginančių
gazuotų gėrimų, pirktinių saldintų gėrimų, energi-
nių gėrimų. Vaikui netinka šulinio vanduo, nes daž-
nai jis būna užterštas nitratais, kurie nesunaiki-
nami nei virinant, nei filtruojant buitiniais filtrais.
Iš čiaupo Lietuvoje bėga kokybiškas požeminis
(gruntinis) geriamasis vanduo. Tačiau patiems ma-
žiausiems patariama duoti pirktinį vandenį, apie
kurio sudėtį galima sužinoti.
Jeigu perkate vandenį, vaikui tinkamiausias na-
tūralus negazuotas vanduo. Vandenį reikia gerti
dažnai ir nedideliais gurkšneliais – taip geriau nu-
malšinsite troškulį. Taip pat svarbu vaikui neduoti
šalto vandens, nes dėl didelio temperatūrų skirtu-
mo jis gali susirgti.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė
Ieva Grabauskienė
SVEIKA
MITYBA
SVEIKA
MITYBA
20
Vasarą pramogaujant gamtoje nedera
pamiršti, kad šis nuostabus periodas  –
pačių įvairiausių vabzdžių suaktyvėjimo
laikotarpis. Vapsvos, bitės, uodai, širšės,
mašalai tyko mūsų ne tik už miesto ribų –
sode, miške ar prie vandens telkinio, bet
ir pačiame mieste. Apsiginti nuo šių gy-
vių padeda ant langų sumontuoti tinkle-
liai, specialūs kremai ar purškalai, ku-
riais apsaugome atviras kūno vietas. Tik
vabzdžių įkandimų ne visada pasiseka
išvengti. Gerai, jeigu oda tik paraudo ir
ėmė niežėti, bet įkandimo vieta gali stip-
riai patinti ir atsirasti kvėpavimo proble-
mų. Alergiškam žmogui gali prireikti me-
dikų pagalbos net įkandus uodui, o bitės
įgėlimas gali būti labai pavojingas.
Kadasunerimtiįkanduskraujasiurbiui?
Įkandus uodui, erkei, mašalui ir kitam krauja-
siurbiui oda parausta, patinsta, įkandimo vietą
niežti ir skauda. Mat, vabzdžiai su seilėmis į odą
įleidžia kraujo krešėjimą stabdančios medžiagos
(antikoagulianto). Ypač skausmingi sparvų įkan-
dimai: paraudusioje pažeistoje vietoje atsiranda
nedidelė papulė, kartais ir pūlinys, gali suprastėti
savijauta, šiek tiek pakilti temperatūra. Esant dau-
gybiniams upinių mašalų įkandimams gali atsirasti
pulso, temperatūros, kvėpavimo pakitimai.
Jei savijauta išlieka normali, o įkandimo vieta
patino nestipriai, temperatūra nepakyla, padės
paprastos priemonės. Pirmiausia, negalima kasyti
pažeistos vietos, nes niežės dar labiau ir dėl įdrės-
kimų gali kilti infekcija. Tinimą ir skausmą mažina
šaltas kompresas ar ledas. Sudirgusiai, niežtin-
čiai odai nuraminti galima naudoti tepalus su an-
tihistamininiais preparatais ir anestetikais.
Paprastai tokių kraujasiurbių kaip uodai ar ma-
šalai įkandimai nėra pavojingi ir nemalonūs reiški-
niai greitai išnyksta. Tačiau kai kurie žmonės yra
alergiški vabzdžių nuodams, be to, vabzdžiai gali
užkrėsti pavojinga infekcine liga, todėl reikia jų
saugotis.
Uodai gali būti daugelio virusų nešiotojai, erkės
gali užkrėsti Laimo liga ir encefalitu. Įkandus erkei,
vabzdį reikia ištraukti (pavyzdžiui, pincetu) ir gali-
ma nusiųsti ištyrimui į laboratoriją. Tolesnis gydy-
mas priklausys nuo tyrimo rezultatų.
Nedelsiant reikia kreiptis į medikus, jeigu pa-
sunkėjo kvėpavimas, atsirado karščiavimas, vėmi-
mas, didelis patinimas ir kiti nerimą keliantys po-
žymiai.
Pavojingiausi – geliantys vabzdžiai
Bitės, širšės ir vapsvos dažnai sukelia alergi-
nes reakcijas. Reikėtų stengtis vengti tų vietų, kur
daug tokių vabzdžių, dėvėti uždarus drabužius,
saugoti veidą. Atminkite, kad bitės puola tada, kai
ginasi. Širšės ir vapsvos gali įgelti be jokios prie-
žasties.
Bitės, širšės ar vapsvos sugeltos odos vietos
patinimas, paraudimas ir skausmas nėra pavojin-
gas, ir šiuos nemalonius simptomus numalšina
vietinės priemonės. Bet jeigu patinimas išplito to-
liau nuo sugeltos vietos, skauda, svaigsta galva,
pakyla temperatūra, taip pat, jei patinimas nema-
žėja 1–2 paras, reikia gydytojo pagalbos.
Alergiškiems žmonėms net vienos bitės įgė-
limas gali sukelti gyvybei pavojingą anafilaksi-
nę reakciją, kai išberia visą kūną, trūksta oro,
krinta kraujospūdis, vystosi šokas – sunkiausia or-
ganizmo reakcija. Tuomet atsiranda dusulys, silp-
numas, svaigsta galva, pykina, žmogus netenka
sąmonės. Šiuo atveju svarbu suleisti adrenalino
dozę ir nedelsiant kviesti medikus. Vabzdžių įgėli-
mams jautriam žmogui visada reikia turėti švirkštą
su adrenalinu. Ypač didelis pavojus daug kartų įgė-
lus bitėms ar širšėms.
Net ir nealergiškam žmogui pavojingas įgėlimas
arti akies, į liežuvį ar kitą burnos vietą. Tinstant lū-
poms, gerkloms, liežuviui galima tiesiog uždusti.
Todėl nedelsiant nukentėjusiajam duokite išgerti
antihistamininių vaistų ir kvieskite greitąją pagalbą.
Visada reikia suteikti pirmąją pagalbą. Jei žaiz-
doje liko bitės geluonis, jį reikia skubiai ištrauk-
ti, kad kuo mažiau nuodų patektų į organizmą
(vapsvos, širšės ir kamanės geluonies nepalie-
ka). Traukdami geluonį jo nesuspauskite, geriausia
jį nubraukti į šoną plastikine kortele arba bukuoju
peilio kraštu.
Ištraukus geluonį, sugeltą vietą būtina dezin-
fekuoti antiseptiku. Jei neturite jokių priemonių,
sumažinti uždegimą ir tvinksėjimą padės šaltas
vanduo. Ant sugeltos vietos galite uždėti šaltą
kompresą arba į audinį įvyniotų ledukų, šalto gė-
rimo butelį ar kitą šaltą daiktą. Pažeistą odą šal-
dykite maždaug 10 minučių – tai mažina tinimą ir
niežulį. Patinusią galūnę patariama laikyti pakeltą,
kad sumažėtų tinimas ir skausmas.
Kai padeda paprastos priemonės
Jeigu, įkandus ar sugėlus vabzdžiui, atsiranda
tik vietinės odos reakcijos – pažeistos odos vietos
skausmas, patinimas ir paraudimas, medikų pa-
galbos dažniausiai neprireikia. Sukandžiotai ar su-
geltai odai nuraminti patariama naudoti vietinius
anestetikus, analgetikus, alergijos simptomus ir
uždegimą mažinančius preparatus.
Galima įsigyti specialų kremą, kuris padės nu-
malšinti odos niežėjimą ar dilgčiojimą, įkandus bet
kokiam vabzdžiui. Vienas iš komponentų tokių kre-
mų sudėtyje yra baltasis ichtiolas, kuris pasižymi
antibakteriniu, antiseptiniu ir uždegimą slopinan-
čiu poveikiu, minkština odą ir gerina jos kraujotaką.
Dažna pažeistai odai skirtų priežiūros priemonių
sudėtinė dalis cinko oksidas, naudojamas sudirgu-
sios, paraudusios odos dezinfekavimui, minkštini-
mui bei raminimui.
Parengė Undinė Gilė
Vabzdžių
įkandimai ir
įgėlimai – ką
daryti
nukentėjus?
EXcT[[P8RcP^
Pį vįbzįžžųųįįįįįįįįįį
įįįįįįįįįįįįįįįįįįįįįįįžėėėėėėė
visada salia
v
www.medexy.lt
22
VASAROS
PAVOJAI
VASAROS
PAVOJAI
Vasarą, kai vaiko rankų ir kojų neapsau-
go drabužiai, dažniausiai jos ir nukenčia.
Nubrozdinti mažylio keliai ar alkūnės –
tėveliams ne naujiena. Tai dažniausiai
gana lengvi sužalojimai, tačiau nereikė-
tų pamiršti, kad net ir nedideli odos pa-
žeidimai gali sukelti pavojų – per sužeis-
tą vietą patekus infekcijai.
Pirmoji pagalba susižeidus
Vaikai dažnai susižeidžia bėgiodami, žaisda-
mi, važinėdamiesi dviračiu, riedučiais ar paspirtu-
kais. Nestiprūs sumušimai, mėlynės, negilios žaiz-
delės, suteikus pirmąją pagalbą, greitai sugyja.
Dažniausiai tai yra paviršiniai odos pažeidimai: nu-
brozdinimai, įpjovimai, įbrėžimai, įdūrimai.
Nusibrozdinus nutrinamas odos paviršius, pa-
žeidžiami smulkūs kapiliarai, todėl pasirodo kraujo
lašelių. Po kurio laiko oda patinsta ir parausta. Kai
kraujas nebesisunkia, ant nubrozdintos odos susi-
daro rausvas šašas.
Įbrėžimų ir įdrėskimų gali atsirasti susižeidus
aštriomis žolėmis, medžių šakomis, spygliuotais
augalais, apdraskius naminiam gyvūnui. Dažniau-
sia įpjovimų ir įdūrimų priežastis – neatidus elge-
sys su aštriais ir smailiais daiktais buityje ir žai-
džiant. Tai vinys, stiklai, metalas, plastikas, net
popierius. Įsipjauti galima pargriuvus ant stiklo šu-
kės ar ją užmynus basomis kojomis. Negilios žaiz-
delės paprastai stipriai nekraujuoja ir lengvai su-
gyja, jų siūti nereikia.
Pirmoji pagalba susižeidus apima šiuos
veiksmus:
w žaizdos plovimą;
w dezinfekavimą į žaizdą patekusius mikroorganiz-
mus naikinančiu antiseptiku;
w kraujavimo sustabdymą prireikus;
w tvarsčio uždėjimą.
Žaizda turi būti švari
Net nedidelį nubrozdinimą, įpjovimą, įbrėžimą
ar įdrėskimą pirmiausia reikia nuplauti su muilu ir
švariu tekančiu vandeniu, kol nesimatys nešvaru-
mų. Kruopštus žaizdelės praplovimas padės iš-
vengti infekcijos ir žaizda sugis greičiau.
Žaizdą praplauti galima ir vandenilio peroksi-
du, bet ši priemonė tinka tik paviršiniams sužalo-
jimams. Vandenilio peroksido negalima pilti ant gi-
lesnių žaizdų. Jis išplauna ne tik nešvarumus, bet
ir kraujavimą stabdančius krešulius, dėl to krau-
juoja ilgiau. Nerekomenduojama ant žaizdos pilti
jodo, briliantinės žalumos ar valyti jos spiritu.
Dezinfekuojame ir sutvarstome
Tinkamai išvalytą žaizdą turime dezinfekuoti
antiseptiniu tirpalu, nes ji turi būti apsaugota nuo
infekcijos, kol visiškai sugis. Pilti antiseptiką gali-
ma tik ant negilios žaizdos. Jei oda pažeista giliau,
dezinfekuojami tik žaizdos kraštai, antraip galima
pažeisti audinius ir žaizda gis ilgiau.
Po to keletą minučių palaukiame, kol antisep-
tikas nudžius. Švarią ir sausą žaizdą uždengiame
marline servetėle, kuri užfiksuojama pleistru ar
tvarsčiu, apsaugančiu žaizdą nuo nešvarumų ir in-
fekcijos.
Tvarsčius keiskite kasdien arba kas dvi dienas,
prieš uždėdami naują, žaizdą praplaukite antisep-
tiniu tirpalu. Greitesniam žaizdų gijimui pažeistą
vietą tepkite specialiu gijimą skatinančiu tepalu ar
geliu.
Kaip sustabdyti kraujavimą?
Nubrozdintos vietos ar nedidelės žaizdelės
kraujavimas paprastai liaujasi savaime. Jei žaiz-
da kraujuoja, pirmiausia būtina sustabdyti krau-
javimą, prieš ją tvarstant. Tam reikia suglausti
žaizdos kraštus, prispausti prie jos sterilų tvars-
tį, kuris laikomas 20–30 minučių, kol nustoja krau-
juoti. Norint sumažinti kraujavimą, patartina pa-
kelti sužalotą kūno vietą.
Nevertėtų nuolat nuimti tvarstį ir tikrinti, ar
kraujavimas liovėsi, nes nuplėšite besiformuojan-
čią šašo luobelę, ir kraujas vėl ims bėgti. Jei krau-
jas persisunkia per pirmą tvarstį, reikia uždėti dar
vieną ir stipriau suspausti žaizdos kraštus. Kad
žaizdos kraštai neišsiskirtų, tvarsčio nenuimkite
keletą dienų. Keisdami prie žaizdos prilipusį tvars-
tį jį nuimkite pagal žaizdos kraštų kryptį.
Jeigu nenustoja kraujuoti per 15 minučių,
kreipkitės į gydymo įstaigą. Medikų pagalbos pri-
reiks ir žaizdoje įstrigus svetimkūniui, patiems jo
šalinti negalima.
Mėlynę iš pradžių šaldome,
vėliau – šildome
Griūdamas arba į ką nors atsitrenkęs vaikas
gali įsistatyti mėlynę (hematomą). Iškart po trau-
mos sumuštoje vietoje atsiranda skausmas. Nuo
smūgio pažeidžiamos po oda esančios smulkios
kraujagyslės ir kraujas iš pažeistos kraujagyslės
išsilieja į aplinkinius audinius, todėl ir atsiranda
mėlynė. Tokie sumušimai nėra pavojingi, bet jei-
gu smūgis stipresnis, pažeidžiama daugiau krau-
jagyslių, po oda išsilieja daugiau kraujo, todėl
susidaro didesnė hematoma, o su ja susidoroti or-
ganizmui daug sunkiau.
Atsiradus mėlynei, sutrenktą vietą reikia tuo-
jau pat šaldyti. Jei turite ledo, įdėkite jį į plastiki-
nį maišelį, galima naudoti šaldytą mėsos gaba-
lą, šalto vandens butelį. Įvyniokite šaltą daiktą į
rankšluostį ir palaikykite ant sumuštos vietos 15–
20 minučių. Tada padarykite 30 minučių pertrau-
ką. Vėliau sutrenktą vietą šaldykite kas 2–3 valan-
das. Kai po sumušimo praeis 48 valandos, mėlynę
patariama šildyti – tai paskatins ją greičiau išnykti.
Kasdien apžiūrėkite hematomos vietą. Mėly-
nei gyjant keičiasi jos spalva. Iš pradžių, kai susi-
kaupia daug kraujo, ji būna rausva, po to, yrant he-
moglobinui ir mažėjant deguonies, tampa mėlyna,
dar vėliau pageltonuoja. Jeigu mėlynės spalva il-
gai nesikeičia, labai skauda, reikės kreiptis į gydy-
tojus.
Parengė Undinė Gilė
Net nedidele žaizdele
reikia tinkamai
pasirūpinti
24
VASAROS
PAVOJAI
VASAROS
PAVOJAI
Vasarą vaikai vis daugiau laiko pralei-
džia kieme, sodyboje, poilsiauja su tė-
vais miške, prie vandens telkinių. Tai ak-
tyvaus judėjimo metas, kuriuo smalsus
išdykėlis gali greitai atsidurti pavojin-
gose situacijose. Taigi svarbi užduotis
tėvams sukurti vaikui saugias sąlygas
vasarą, įpratinti jį atsargiai elgtis ir išug-
dyti gebėjimą numatyti pavojus.
Pavojingas aukštis:
balkonai ir atviri langai
Vaikus turime mokyti elgtis situacijose, kuriose
kyla traumų pavojus. Ypač didelį pavojų kelia ati-
daryti langai ir balkonai. Visada stebėkite mažus
vaikus, nepalikite atidarytų balkono durų ar langų
tame kambaryje, kuriame jie žaidžia. Vaikui nedera
išeiti į balkoną be suaugusiojo, žaisti jame judrius
žaidimus, šokinėti. Žiūrėdamas pro langą arba iš
balkono vaikas neturi palypėti ant kėdės ar kito
paaukštinimo. Labai svarbu, kad jis suvoktų gali-
mas tokio elgesio pasekmes.
Nepasikliaukite ant langų sumontuotais tinkle-
liais nuo uodų – jie neapsaugos vaiko nuo kritimo,
nes neišlaikys jo svorio. Saugesni langai, kurių var-
čios atsidaro vertikaliai, bet dar rekomenduojama
įrengti saugiklius, kurie ribotų atvėrimo tarpą. Kad
vaikas negalėtų atidaryti lango, įprastas rankenas
pakeiskite į rankenas su įmontuota spyna.
Ką reikia žinoti išsiruošus į mišką
Vaikščiojimas miške yra sveikatai naudingas
poilsis, be to, vaikas susipažįsta su gamta. Tačiau
yra keletas taisyklių, su kuriomis suaugusieji būti-
nai turėtų supažindinti vaiką, nes miškas kupinas
pavojų.
Papasakokite vaikui apie čia augančius nuo-
dingus grybus ir augalus. Paaiškinkite, kad suval-
gius nepažįstamų, neprinokusių uogų galima pa-
kenkti sveikatai. Vaikštinėdami miške parodykite
nuodingus augalus ir grybus. Iškylaudami prižiū-
rėkite laužus ir kepsnines bei neleiskite jų kūrenti
vaikams nematant suaugusiesiems.
Priminkite vaikui, kad negalima vaikščioti miš-
ke vienam, jis visada turi būti šalia tėvų. O netyčia
pasiklydus nedera panikuoti ir bėgti. Geriausa lik-
ti toje pačioje vietoje ir šaukti kuo garsiau ar švilp-
ti švilpuku, savo buvimo vietoje galima pakabinti
ryškų daiktą.
Pramogos vandenyje
Svarbiausia – maudytis vaikas turi prižiūrimas
suaugusiojo. Vaikams iki 5 metų jokiu būdu neleis-
kite maudytis vieniems, nes atsidūrę po vandeniu,
jie gali nesuprasti, kas vyksta, ir nepašaukti pagal-
bos. Būtina paaiškinti vaikui, kodėl nedera maudy-
tis nepažįstamoje vietoje, ypač ten, kur nėra kitų
poilsiautojų. Vandens telkinio dugne gali slypėti
daugybė pavojų: stiklo šukių, įvairų metalinių daik-
tų, nugriuvusių medžių ir gilių duobių.
Pavojinga pulti maudytis vos spėjus pavalgyti,
sukaitus staiga šokti į vandenį. Be to, vaikai turi ži-
noti, kad negalima išdykaujant nardinti kitą vaiką,
nes netikėtai įgriuvęs į vandenį, jis praras orienta-
ciją ir gali įvykti nelaimė. Draudžiama šokti į van-
denį ne tam skirtoje vietoje, pavojinga plaukti
ant pripučiamų čiužinių ir gelbėjimosi ratų. Mažy-
liams leiskite maudytis tik su gelbėjimosi liemenė-
mis. Pripučiami ratai ir rankovės yra ne gelbėjimo-
si priemonė, o žaislai.
Saulės ir šilumos pavojai
Pavojų gali sukelti vasaros malonumai: ši-
luma ir saulė. Dėl to gali ištikti šilumos ar sau-
lės smūgis, taip pat galima nudegti saulėje. Šilu-
mos smūgis ištinka ir debesuotu, bet karštu oru.
Simptomai gali būti įvairūs: galvos skausmas ir
svaigimas, aukšta temperatūra, odos paraudi-
mas, pykinimas, silpnumas, mieguistumas. Ir šilu-
mos, ir saulės smūgio simptomai panašūs į per-
šalimo. Perkaitusį žmogų reikia perkelti į pavėsį ar
vėsią patalpą, duoti atsigerti, aptrinti vėsiu van-
deniu suvilgytu rakšluosčiu, dėti ant kūno šaltus
kompresus.
Kad išvengtumėte šilumos smūgio, visų pirma
stenkitės nebūti tvankiose patalpose, nepalikite
vaiko vieno automobilyje. Karščiausią dienos lai-
ką geriau praleisti namuose, o išeiti į lauką ryte ir
vakare. Aprenkite vaiką lengvais, šviesios spalvos
medvilniniais drabužiais. Duokite daugiau skysčių,
visada turėkite pasiruošę vandens butelį. Venkite
saldžių gėrimų (gazuoto vandens, sulčių ir kt.) – jie
tinkamai nenumalšina troškulio. Karštyje stenki-
tės vaiką maitinti lengvu maistu, venkite riebaus
maisto.
Apsisaugoti nuo saulės smūgio yra gana pa-
prasta. Nebūkite saulėje, kai ji karščiausia – nuo
11 iki 15 val. Tačiau ir kitą dienos dalį vaikas netu-
ri ilgai būti saulėje, o prie jūros ar ežero ji dar pavo-
jingesnė, nes atsispindi nuo vandens paviršiaus.
Pasirūpinkite, kad karštu ir saulėtu oru vaikas lau-
ke visada nešiotų galvos apdangalą. Įsitikinkite,
kad jis pakankamai geria nesaldžių gėrimų.
Vaikų odą saulės spinduliai veikia stipriau nei
suaugusiųjų. Saugodamiesi nudegimo, visų pir-
ma stenkitės, kad vaiko oda nebūtų veikiama tie-
sioginių saulės spindulių karščiausiu dienos metu.
Paplūdimyje būtinai naudokite vaikams skirtą ap-
sauginį kremą su stipriausiu SPF filtru. Kremu nuo
saulės vaiką ištepkite likus 15–30 minučių iki išė-
jimo į lauką, nepamirškite pakartotinai juo ištep-
ti kas 2 val., taip pat vaikui išsimaudžius ar labiau
suprakaitavus.
Neišleiskite mažo vaiko iš akiračio
Mažam vaikui, esančiam toliau nuo jūsų, gali
grėsti pavojus, todėl nuolat jį stebėkite. Paaiškin-
kite jam saugaus elgesio taisykles ir neleiskite iš-
nykti iš jūsų akiračio. Būryje žmonių vaikas visada
turi būti šalia tėvų.
Parengė Undinė Gilė
Kad vasaros
malonumai
netaptų
pavojingi
26
VASAROS
PAVOJAI
Vasarinė sloga –
ne tokia paprasta,
kaip atrodo
Nors peršalimo ligos asocijuojasi su šal-
tuoju metų laiku, nepalieka jos ramybė-
je ir vasarą. Kai visi pliuškenasi vandeny-
je ir džiaugiasi gamta, mėgaujasi ledais,
sirgti vaikui itin apmaudu. Net papras-
čiausia sloga sukelia nemažą diskomfor-
tą ir reikia saugotis galimų komplikacijų.
Vasarą greitai susargdina
temperatūrų skirtumai
Kad ir kaip būtų keista, tačiau tikimybė peršal-
ti vaikui vasarą yra ne mažesnė nei šaltuoju metų
laiku. Mažo vaiko imuninė sistema silpnesnė, gali
užtekti bėgiojant perkaisti arba per ilgai pasimau-
dyti, ir jis suserga. Mažylis greitai persišaldo dėl
staigaus temperatūros pokyčių, pavyzdžiui, jei-
gu išsimaudęs šaltame jūros vandenyje pažaidžia
karštame pajūrio smėlyje.
Per karščius išėję į gatvę atsiduriame tarsi pir-
tyje. Gaivinamės šaltu vandeniu ar ledais, o grįžus
į namus norisi nusistatyti kuo žemesnę oro kondi-
cionieriaus temperatūrą. Arba atidaryti visus lan-
gus, kad tvankius kambarius greitai pravėdintų
skersvėjis.
Dar prisideda stresas, kurį vaiko organizmui
sukelia klimato zonos ir vietovės pokyčiai: judėji-
mas iš vienos vietos į kitą, skrydžiai su besikeičian-
čiomis laiko juostomis. Visa tai paveikia imuninę
sistemą ir susilpnina jos apsaugines funkcijas.
Kad vaikas prisitaikytų prie naujų gyvenimo są-
lygų, jam reikia iki dviejų savaičių. Tai yra vadinama
aklimatizacija, ir kuo mažesnis vaikas, tuo šis pe-
riodas trunka ilgiau, o tuo metu vaikas yra pažei-
džiamas. Todėl atostogauti su mažu vaiku pata-
riama mėnesį, kad liktų užtektinai laiko maloniam
poilsiui. 
Būtent dėl ​​
aklimatizacijos pirmoji poilsio sa-
vaitė turėtų būti ramesnė – reikia tiesiog atsipa-
laiduoti be varginančių ekskursijų ir ilgų maudynių
jūroje. Pirmomis dienomis atėjus į pajūrį geriau pa-
braidyti, kad kojos įprastų prie šalto vandens, ne-
skubėti maudytis dar neįšilusiame vandenyje, o tik
apsišlakstyti.
Paskubėję galime sulaukti nemalonių peršali-
mo pasekmių: ima perštėti gerklę, atsiranda sloga
ir kosulys, pakyla temperatūra. Šiuo atveju svar-
biausia nepalikti visko savieigai ir gydytis.
Vasarą susirgus sloga pavojų daugiau
Peršalimo ligos vasarą turėtų būti gydomos
taip pat rimtai kaip ir šaltąjį sezoną. Net užpuolus
paprasčiausiai slogai poilsis sukelia nemažai prob-
lemų tėvams. Be to, užsitęsusi sloga gali kompli-
kuotis į sinusitą ar ausų uždegimą. Todėl net pa-
prastos vasarinės slogos nedera palikti savieigai,
manant, kad būnant paplūdimyje ji praeis savai-
me.
Verta prisiminti, kad sloguojančiam vaikui ne-
dera nardyti, nes šis negalavimas gali greitai kom-
INHALIATORIAI
KŪDIKIAMS IR
MAŽIEMS VAIKAMS
plikuotis, pavyzdžiui, į prienosinių ančių (sinusų)
uždegimą sinusitą. Pirmasis sinusito požymis – iš
vienos ar abiejų šnervių išsiskiriantis tirštas pūlin-
gas sekretas.
Didelių bėdų gali atsirasti ir skrendant lėktu-
vu, nes kylant ir leidžiantis staiga padidėjus ar su-
mažėjus atmosferos slėgiui užgula ausis. Ausyse
atsirandantis skausmas kintant slėgiui ypač su-
stiprės užsikimšus nosytei ir dėl to sloga gali kom-
plikuotis į ausų uždegimą. Todėl, jei vargina sloga,
ruošiantis skristi, vertėtų į nosį sulašinti atkem-
šančių lašų.
Beje, peršalimo slogą tėveliams gali būti ne-
lengva atskirti nuo alerginės, kuri atsiranda įvairių
augalų žydėjimo laikotarpiu. O atskirti būtina, nes
alerginės slogos gydymas skiriasi, ir svarbu vengti
ją sukeliančių alergenų.
Peršalus nosies gleivės iš pradžių būna skai-
drios, po to gali pasidaryti gelsvos ar žalsvos, gali
būti pūlingos. Prisideda čiaudulys, kosulys, pa-
rausta gerklė, pakyla temperatūra, gali skaudėti
galvą.
Skirtingai nuo peršalimo, alerginė sloga daž-
niausiai prasideda staiga, nėra jokių peršalimo po-
žymių – gerklės perštėjimo, kosulio ir karščiavimo.
Alerginei slogai būdingas akių ašarojimas, perštė-
jimas, niežulys ir paraudimas. Alergine liga susir-
gęs vaikas nuolat čiaudi, iš nosies teka skaidrios ir
skystos išskyros.
Greita pagalba vaikui – inhaliacijos
Sloga trukdo mažam vaikui normaliai kvėpuoti
pro nosį, valgyti, mažylis neramus, prastai miega.
Įtampos kupinos atostogos apkarsta ir tėvams, ir
vaikams. Todėl svarbi užduotis – greičiau nuslo-
pinti vaiką kamuojantį nosies užgulimą ir sumažin-
ti slogos keliamą diskomfortą.
Greitai palengvinti sloguojančio vaiko kvėpa-
vimą padeda inhaliatorius. Vaikus auginančioms
šeimoms pravartu turėti tokį mažiesiems tinkan-
tį prietaisą. Inhaliatorius padės greičiau įveikti įvai-
rias kvėpavimo takų ligas ir palengvinti ne tik slo-
gos, bet ir kosulio ar gerklės skausmo kamuojamo
mažylio būklę.
Inhaliacijos yra veiksmingas ir saugus vaikų per-
šalimo ligų simptomų slopinimo būdas. Procedūra
padeda greitai palengvinti kosulį, sudrėkinti nosia-
ryklės gleivinę ir pašalinti skreplius. Galima įsigyti
net mažiausiam vaikui tinkantį inhaliatorių, tokie
prietaisai gaminami žaismingo dizaino, kad proce-
dūra mažylio nebaugintų, o būtų panaši į žaidimą.
Inhaliatoriuje yra talpa, kurioje skystis paver-
čiamas mikroskopinėmis dalelėmis, daug greičiau
ir lengviau pasiekiančiomis kvėpavimo takus. Vais-
to dalelės pasklinda uždegimo pažeistoje vietoje
mažindamos patinimą ir skausmą. Skystis inha-
liatoriuje tampa aerozoliu, reikia užsidėti specialų
antgalį – kaukę ir įkvėpti purškalo.
Parengė Undinė Gilė
VASAROS
LIGOS
VASAROS
LIGOS
28
Virškinamojo trakto problemos – daž-
nas vasaros palydovas, ypač apmau-
du, kai kelionėje ar atostogaujant
užklumpa viduriavimas. Vasarinį vidu-
riavimą gali lemti mitybos pokyčiai:
valgome gausybę šviežių daržovių ir
vaisių, dar labiau mityba pasikeičia ke-
liaujant. Be to, vasaros karštis grei-
čiau sugadina maisto produktus. Kaip
išvengti tokios bėdos ir atsikratyti in-
fekcijos?
Vasarą bakterijos tyko
maiste ir ant rankų
Žarnyno infekcijos priežastis gali būti viru-
sai, bakterijos, taip pat jų gaminami toksinai.
Rotavirusų, norovirusų ir kt. virusų sukeltos in-
fekcijos labiau plinta žiemą bei ankstyvą pa-
vasarį, o bakterinės žarnyno ligos, tokios kaip
salmoneliozė, šigeliozė, kampilobakteriozė ir
kt. – šiltuoju metų laiku. Bakterijos mėgsta šilu-
mą ir greitai joje dauginasi.
Karštuoju metų laiku mikrobai lengviau pa-
tenka į mūsų organizmą, nes:
w šviežių daržovių ir vaisių dažnai paskanauja-
me darže ar sode, nespėję parsinešti namo ir
nuplauti;
w atsigaiviname šaltinio vandeniu, kelionėje ge-
riame nevirintą vandentiekio vandenį, nors
vandens iš čiaupo gerti daugelyje šalių nede-
ra;
w maisto produktai (ypač mėsa, pienas, žuvis)
genda greičiau, o tai sunku pastebėti, nes
maistas gali būti beveik nepakitęs. Gaminda-
mi grilyje ne visada gerai iškepame mėsą, o
iškylaudami ne visada pasiimame šaltkrepšį;
w atsiranda labai daug vabzdžių. Pavyzdžiui,
musės, ant savo kojų gali pernešti net 6 mln.
bakterijų;
w išvykus svetur pasikeičia aplinka ir valgome ki-
tokį maistą, todėl virškinamajame trakte atsi-
randa kitokių nei įprasta bakterijų, kurios su-
trikdo mikrobiotos pusiausvyrą.
Pavojingiausi tampa netinkamai laikomi ir
gaminami šie produktai: nepakankamai termiš-
kai apdorota mėsa, ypač paukštiena, žali kiau-
šiniai, kuriuose gali tūnoti salmonelės. Pieno
produktai, mėsa ir pyragaičiai su kremu gali būti
pavojingi dėl auksinio stafilokoko. Ešerichiozę
sukeliančiomis E. coli bakterijomis užsikrečiama
per dešreles, jautienos kepsnius, nevirintą pie-
ną, jogurtus, sūrius, majonezą, salotas.
Pagrindiniai žarnyno infekcijų platintojai  –
sergantys žmonės, o dažniausiai kaltos mūsų
pačių rankos. Mikrobai ant jų patenka pirmiau-
sia – tereikia paliesti durų rankeną ar klozeto
vandens nuleidimo mygtuką ir pamiršti nusi-
plauti rankas.
Nuo užterštų rankų mikrobai arba jų gamina-
mi toksinai gali patekti į maistą. Ligos sukėlėjai
patenka ant rankų ir plaunant jas užterštu van-
deniu. Taip pat galite užsikrėsti gurkštelėję van-
dens maudydamiesi upėje ar ežere.
Infekcijos keliami pavojai –
dehidratacija ir imuniteto
susilpnėjimas
Patekę į skrandį, o iš ten į žarnyną, mikro-
bai pradeda aktyviai daugintis ir gaminti įvairius
toksinus. Pirmieji ligos simptomai atsiranda
po 6–48 valandų. Infekcija sukelia viduriavimą,
vėmimą, silpnumą, sunkumą skrandyje, pilvo
skausmą, suprastėja apetitas. Gali pakilti kūno
temperatūra ir krėsti šaltis.
Žarnyno infekcija yra rimta liga. Viduriavimas
ir vėmimas gali sukelti dehidrataciją, kuri sun-
kiu atveju sutrikdo normalią smegenų, širdies ir
inkstų veiklą. Persirgus šia infekcija pažeidžia-
ma žarnyno mikrobiota ir susilpnėja imunitetas.
Vaikai yra imlesni žarnyno infekcijoms, nes jų
organizmo gynybiniai mechanizmai dar nėra pa-
kankamai išsivystę, jie dažnai pamiršta asmens
higienos taisykles. Skysčių praradimas vaikui
yra ypač pavojingas, greičiau vystosi dehidra-
tacija.
Nepamirškite, kad vėmimas ir viduriavimas
yra apsauginė reakcija – organizmas atsikrato
svetimų medžiagų. Todėl esant infekcinei žar-
nyno ligai negalima gerti viduriavimą stabdan-
čių vaistų. Gydant žarnyno infekcijas svarbu
pašalinti iš organizmo mikrobus ir toksinus, at-
kurti mikrobiotą ir prarastus skysčius.
Viduriuojant patariama laikytis mažai skai-
dulų turinčios dietos, kuri neapsunkina virškini-
mo sistemos, kol susitvarkys žarnynas. Reikėtų
valgyti lengvai virškinamus maisto produktus,
pavyzdžiui, avižinius dribsnius, bananus, skre-
bučius, ryžius, vengti riebių, saldžių patiekalų,
pieno produktų, prieskonių.
Kodėl sergant žarnyno
infekcija reikia probiotikų?
Žarnyno mikrobiotą sutrikdo ir infekcinės
žarnyno ligos, ir pakitusi mityba bei antibiotikai.
Naudingieji mikroorganizmai atlieka daug svar-
bių funkcijų: skaido nesuvirškintą maistą, daly-
vauja sintetinant vitaminus ir įsisavinant tam
tikrus mikroelementus, šalinant toksinus. Žar-
nyno mikrobiota lemia sveikatą ir atsparumą in-
fekcinėms ligoms.
Todėl gydant viduriavimą būtina atkurti in-
fekcijos sutrikdytą žarnyno mikrobiotą, o tam
patariama vartoti probiotikus. Tai yra viena iš
pagrindinių priemonių nuo viduriavimo, taip pat
padedanti išvengti šio nemalonumo. Probioti-
kų preparatai gali būti naudingųjų bakterijų, taip
pat –nebakteriniai. Patekę į žarnyną probiotikai
pradeda kovoti su patogeniniais mikroorganiz-
mais.
Jei organizmas stiprus, gali užtekti simpto-
minio gydymo – skysčių arba elektrolitų tirpa-
lų, probiotikų. Bet gydytojas gali skirti antibio-
tikus, kurie taip pat dažnai sukelia viduriavimą.
Tuomet nepakeičiamas yra grybelinės kilmės
probiotikas Saccharomyces boulardii, nes
jis, skirtingai nuo bakterinių probiotikų, yra at-
sparus antibiotikams ir tinkamas vartoti vienu
metu su antibakteriniais vaistais.
Mieliagrybis Saccharomyces boulardii  at-
sparus skrandžio ir tulžies rūgštims, kasos
fermentams, todėl jis nepažeistas patenka į
žarnyną. Šis mieliagrybis veikia kaip normali mi-
krobiota – slopina patogeninių organizmų ir jų
toksinų poveikį. Toks probiotikas, vartojamas
nuo infekcijos pradžios, sumažina viduriavimo
trukmę ir dažnumą, padeda greičiau pasveik-
ti esant bet kurios kilmės viduriavimui. Vartoti
probiotikus patariama ne tik užklupus viduria-
vimui, bet ir keliaujant, ir prieš kelionę, tuomet
gerosios bakterijos efektyviau įsitvirtins žarny-
ne ir neleis daugintis ligas sukeliantiems mikro-
organizmams.
Parengė sveikos gyvensenos
edukologė Ieva Grabauskienė
Kaip išvengti vasarinių
žarnyno infekcijų
VASAROS
LIGOS
VASAROS
LIGOS
30 31
gi, bet susidarius palankioms sąlygoms jie ima
daugintis ir sukelia infekciją. Atsiranda niežu-
lys, graužimas, skausmas, deginimas makštyje
ir baltos, į varškę panašios išskyros, kurios kar-
tais būna kraujingos. Dažniausiai liga užpuola
nusilpus imuninei sistemai, atsiranda moterims,
sergančioms medžiagų apykaitos bei endokri-
ninėmis ligomis, vartojančioms antibiotikus ar
kitus vaistus. Dėl hormoninių pokyčių pienligė
gali atsirasti nėštumo metu, ją, kaip ir bakterinę
ligą, gali išprovokuoti netinkama higiena.
Palanki grybeliui drėgmė ir šiluma. Todėl
pienlige galima susirgti vasarą po maudynių
ežere ar jūroje ilgai vilkint šlapią maudymosi
kostiumėlį. Liga gali apnikti ir pirtyje, atsisėdus
ant rankšluosčiu neuždengto gulto arba ant pa-
tiesto šlapio rankšluosčio.
Tinkamai gydome
makšties uždegimus
Atsiradus pirmiesiems ligos simptomams,
svarbu kuo greičiau kreiptis į ginekologą, nes
gydymas priklauso nuo sukėlėjo. Pirmiausia bū-
tina jį nustatyti. Priklausomai nuo ligos priežas-
ties, gydytojas skiria makšties tirpalą, žvaku-
tes, kremus, tabletes, tepalus.
Savarankiškai gydytis nedera, nes netinka-
mai gydomos ligos simptomai tik susilpnės ku-
riam laikui, bet infekcija niekur nedings, o jos
sukėlėjai taps atsparūs. Todėl vėliau ligą teks
gydyti ilgiau ir prireiks didesnių vaistų dozių.
Laiku pradėjus gydytis pagal gydytojo reko-
mendacijas uždegimas išnyksta nesukeldamas
komplikacijų. Negydoma liga gali sukelti rim-
tų sveikatos problemų – išprovokuoti gimdos,
kiaušidžių ir kiaušintakių infekciją, o tai gali būti
nevaisingumo priežastis.
Bakterinei vulvovaginozei gydyti skiriami
tam tikros grupės antibiotikai, grybelių sukel-
ta liga gydoma priešgrybeliniais vaistais, taip
pat atkuriama makšties ir žarnyno mikroflora.
Atrofinis vaginitas  gydomas hialurono ar es-
trogenų ovulėmis. Esant neinfekciniam vagini-
tui  reikia vengti simptomus sukėlusių veiksnių
ir stiprinti organizmą. 
Makšties perštėjimas, niežulys ir kiti erzi-
nantys simptomai, kamuojantys sergant va-
ginitu, prastina savijautą, nuotaiką ir gadina
gyvenimą. Tačiau galima palengvinti šiuos ne-
malonius pojūčius. Kaip pagalbinė priemonė
gydant makšties ir išorinių lytinių organų užde-
gimus naudojamos makšties apiplovimo prie-
monės. Specialūs tirpalai greitai malšina pa-
grindinius nemalonius simptomus  – niežulį,
deginimą, skausmą. Paprastai vaistų makšties
infekcijoms gydyti efektas pasireiškia per kele-
tą dienų, tad greito veikimo tirpalas pagerins
savijautą pirmomis paskirto gydymo dienomis
arba palengvins laukimo pas ginekologą laiką.
Parengė sveikos gyvensenos
edukologė Ieva Grabauskienė
Makšties uždegimai: kai
priežastys glūdi organizme
Makšties uždegimai  – paplitusios gi-
nekologinės ligos. Net iš pirmo žvilgs-
nio paprastų, ne lytiniu keliu plintan-
čių infekcijų pasekmės gali būti labai
rimtos – net nevaisingumas. Be to, lai-
ku nesikreipiant į medikus, daugelis
infekcijų tampa lėtinės.
Makšties uždegimas – vaginitas dar vadina-
mas vulvovaginitu, nes liga paprastai pažeidžia
ne tik makštį, bet ir išorinių lytinių organų – vul-
vos paviršių išklojančią gleivinę. Vulvovaginitu
serga ir mažos mergaitės bei paauglės. Negy-
domas uždegimas gali išplisti, paveikti moters
šlapimo takus ir sukelti uretritą, cistitą ir net
inkstų uždegimą. Be to, uždegimas gali plisti į
gimdos kaklelį ir endometriumą, kuris iš vidaus
iškloja gimdą.
Gali išprovokuoti ir
netinkama higiena
Būdingiausi vulvovaginito simptomai yra
niežulys ir deginimas lytinių organų srityje, taip
pat pakitusios išskyros. Pastebėjusios pirmuo-
sius tokius požymius, nedelsdamos kreipkitės į
ginekologą, nes ligos priežastys gali būti ne tik
makšties mikrofloros pažeidimas, bet ir lytiškai
plintančios ligos.
Dažnai ligą sukelia makšties mikrobiotos
sutrikimai (natūralaus makšties mikroorganiz-
mų kiekio pokyčiai). Neinfekcinį makšties užde-
gimą gali išprovokuoti higieninės servetėlės ​​
ar
įklotai, kūno prausikliai, dažnas prausimasis,
hormonų pokyčiai įvairiais gyvenimo periodais,
tam tikri makštyje naudojami kontraceptikai,
pavyzdžiui, spermicidai. Sudirginti ir sukelti už-
degimą gali ir aptempti drabužiai.
Dėl hormoninių pokyčių sumažėjus estroge-
nų kiekiui gali išsivystyti atrofinis vaginitas.
Šis negalavimas atsiranda ne tik prasidėjus
menopauzei, bet ir po gimdymo, žindymo lai-
kotarpiu, taip pat bet kurio amžiaus moterims,
endometriozės gydymui vartojančioms estro-
genų koncentraciją mažinančius preparatus.
Esant atrofiniam vaginitui kamuoja deginimo
pojūtis makštyje, pasidaro skausmingi lytiniai
santykiai, kartais pasirodo kraujo.
Dažna ne lytiniu keliu plintančių vaginitų
priežastis bakterinės ir grybelinės kilmės infek-
cija.
Bakterinė vaginozė
ir pienligė
Bakterinė liga atsiranda dėl sutrikusios
makšties mikrobiotos, t. y. makštyje sumažėjus
natūraliam laktobakterijų skaičiui ir smarkiai pa-
daugėjus anaerobinių bakterijų. Taip gali nutikti,
pavyzdžiui, ilgai gydantis antibiotikais arba už-
sikrėtus lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis,
sergat cukralige, nusilpus imuninei sistemai,
dėl higieninių įklotų, tamponų, prausiklių, pa-
žeidžiančių natūralų makšties pH. Bakterijų pu-
siausvyros sutrikimą gali lemti hormoniniai po-
kyčiai nėštumo metu ar hormoniniai vaistai.
Bakterinei ligai būdingos gausios pilkšvai
žalsvos, nemalonaus kvapo (panašaus į suge-
dusios žuvies) išskyros, taip pat makšties nie-
žėjimas ir perštėjimas.
Candida genties grybelių sukeltas vaginitas
dar vadinamas pienlige arba kandidoze. Šių gry-
belių yra makštyje ir paprastai jie nekenksmin-
MAMYTĖ
32
Patiriu žindymo aversiją.
Kaip padėti sau?
nės ramybės. Pamažu atsipalaiduojama. O tada
ateina poilsis, kuris pakrauna mūsų energijos ba-
terijas.
w rasti būdų reguliariai kuo labiau atpalaiduo-
ti kūną. Moteris, patirdama žindymo aversiją,
jaučia daug fizinės įtampos. Ta fizinė įtampa su-
muojasi, kol jau pradeda rauti stogą. Būtina ret-
sykiais tą įtampą iškrauti ir atpalaiduoti kūną.
Kas jums padeda fiziškai išsikrauti? Bėgimas?
Dviračio minimas? Kitas sportas? Fizinės įtam-
pos iškrovimui tinkamiausias intensyvus sportas
iki prakaito. Galite įsivaizduoti, kaip su prakaitu iš
jūsų pasišalina streso hormonai.
w skirti laiko savirealizacijai. Net ir kelios mi-
nutės per dieną, ar kelios valandos per savaitę,
skirtos jums prasmingai veiklai, kuri atneša kūry-
binį įkvėpimą, gali stebuklingai pagerinti savijau-
tą. Šio dalyko neatidėkite ateičiai, kai vaikelis pa-
augs, kai taps lengviau. Akivaizdu, kad to jūsų
savijautai reikia jau dabar.
w dėmesio nukreipimas. Kai žindymas kelia
nemalonius pojūčius, tam, kad laikas neprailgtų
ir išvengtume didelio jų intensyvumo, stenkimės
kažkur nukreipti dėmesį, kad bent kažkiek užsi-
mirštume, jog žindome. Geriausia būtų jau prieš
pradedant žindyti dėmesį sutelkti į kažką kitką ir
stengtis išlaikyti, kol žindysite.
w pozityvumo akcentavimas. Kai stengiatės
ištverti nemalonų žindymo procesą, pabandyki-
te savyje žadinti mintis apie tai, kodėl žindyti yra
gerai. Žindymo metu sutelkite gražiausius jaus-
mus į vaikelį, stenkitės pajusti jam prieraišumą,
švelnumą, džiaukitės juo. Jei jums pavyks, jūsų
organizme išsiskirs daugiau hormono oksitocino
ir tai sumažins nemalonų fizinį žindymo pojūtį.
w geriausios žindymo padėties atradimas.
Patyrinėkite – galbūt žindymo metu esančių po-
jūčių intensyvumas priklauso nuo žindymo padė-
ties? Gal žindymo aversija silpnesnė, kai žindote
gulėdama, o gal, atvirkščiai, sėdėdama?
w keisti vaiko įprotį čiupinėti krūtis ir spenelį.
Jei vaikelis įprato žįsdamas čiupinėti kitą krūtį ar
spenelį ir tai stiprina žindymo aversijos pojūčius,
stenkitės švelniai parodyti, kiek galima jus lies-
ti, kol jums tai dar nesukelia diskomforto. Galbūt
itin jautru, kai liečiamas, čiupinėjamas spenelis –
tada pasiūlykite rankytę tiesiog laikyti ramiai ant
krūties, pasakykite, kad jums skauda, kai čiupinė-
ja spenelį. Jei vaikeliui sunku suprasti, tada ati-
traukite jo dėmesį nuo čiupinėjimo žaidžiant pirš-
tukų žaidimus ar kažką kitą liečiant.
w rašykite žindymo dienoraštį. Žmogaus pro-
tas linkęs viską apibendrinti, atsižvelgdamas į
emocinį krūvį, kuris tą akimirką vyrauja. Kai žin-
dymas tiek kankina, jog atrodo išprotėsime, pra-
dedame galvoti, kad jis visada kelia tik tokias
emocijas ir su dar didesne baime laukiame kito
žindymo. Tačiau, iš tiesų, žindymai ir jų metu ky-
lantys pojūčiai kinta. Žindymo dienoraščio rašy-
mas padeda suvokti, jog būna ir geresnių dienų,
Praėjusiame žurnalo numeryje kalbė-
jome, ką reiškia žindymo aversija ir ko-
kios gali būti jos priežastys. Šįkart ap-
tarkime, kaip galime padėti sau.
Viskas, kas vyksta mūsų kūne – ne be prie-
žasties. Žindymo aversijos sukeliami pojūčiai yra
signalas, kad kažką reikia keisti. Kai išanalizuoja-
me, kas būtent mums labiausiai skatina atsiras-
ti žindymo aversiją ir ją sustiprina, tada galima
bandyti ieškoti būdų, kaip sau padėti. Ne visada
pavyksta žindymo aversijos visiškai išvengti ir ją
panaikinti, tačiau tikrai įmanoma, kad ji sumažė-
tų ir būtų lengviau pakeliama.
Galimi keli žindymo pokyčių variantai, kurie ga-
lėtų padėti. Kadangi žindymo aversijos priežasčių
yra kelios ir jos gali būti skirtingos, o ir aversijos
požymiai kiekvienai moteriai pasireiškia vis kitaip,
tai nėra ir vienareikšmio atsakymo, kokį kelią rink-
tis. Daugeliui moterų žindymo aversijos pojūčiai
gerokai blėsta, kai jos labiau pailsi, mažina žindy-
mų skaičių ir krūtys spėja atsipalaiduoti nuo daž-
no jų dirginimo. Taip pat padeda galimybė užsi-
imti maloniomis veiklomis, kurios pakelia laimės
hormonų lygį smegenyse ir atitinkamai sumažėja
kūno jautrumas nemaloniems pojūčiams. Tačiau
gali būti, kad net ir tai neduos pakankamo efekto
ir moteris nuspręs vaikelį nujunkyti.
Žindymą palikti tokį, koks yra
Dažniausiai žindymo aversiją lemia ne vienas,
o keli minėti veiksniai, kurie persipina tarpusavy-
je, veikdami vienas kitą, ir darosi sudėtinga su-
prasti, kuris iš jų yra esminis. Todėl siekiant su-
mažinti žindymo aversiją reikėtų atsižvelgti į
visus veiksnius. Būtina:
w daugiau pailsėti. Kas jums yra poilsis? Ilsi-
mės tada, kai atsipalaiduojame. Kas jums pade-
da atsipalaiduoti? Tik jūs galite atsakyti, koks
poilsis jums yra geriausias, taip pat – koks poil-
sis auginant vaiką / vaikus jums yra įmanomas.
Kai tai apgalvosite, pasikalbėkite su artimaisiais.
Priminkite (pirmiausia sau pačiai!), kad jūsų po-
ilsis svarbus ne tik jūsų, bet ir vaikelio bei visos
šeimos gerovei. Pailsėjusi mama – rami mama.
Rami mama – saugiai besijaučiantis vaikas ir lai-
mingi aplinkiniai.
w daugiau pamiegoti. Iš kur imti papildomo
miego? Kažką keisti nakties metu? O galbūt vai-
kelio pietų miegą išnaudoti ir savo miegui? Gal-
būt pamiegoti tada, kai kažkas iš artimųjų gali
pabūti su vaiku? Nenaktinėti vakare ir eiti anks-
čiau miegoti naktį? O gal ryte perduoti atsibudu-
sį vaikelį jo tėčiui ar kitam artimajam ir dar valan-
dėlę numigti?
w rasti laiko pabūti vienumoje. Vienumoje pa-
mažu atslūgsta visas chaosas, kuris įsisiautėja
viduje esant šeimos įvykių, vaikų tarpusavio san-
tykių ir buities darbų sūkuryje. Atslūgus tam vi-
diniam chaosui sugrįžta daugiau fizinės ir emoci-
MAMYTĖ
MAMYTĖ
34 35
lengvesnių žindymo epizodų. Jis padeda suras-
ti momentus, kada buvo lengviau ir taip įsitikin-
ti, kad iš tiesų būna geriau bei išsiaiškinti kodėl.
Žindymą retinti
Atsiradus žindymo aversijai, ir ypač kai ji daro-
si nebepakenčiama, iškyla klausimas: ar kankin-
tis ir bandyti ištverti, ar nutraukti? Kankinimasis,
atrodo, veda į beprotybę ir kelia pyktį, o žindymo
nutraukimas atrodo sunkiai įgyvendinamas.
Dažnai, esant stipriai žindymo aversijai, ir ma-
tant, kad poilsio galimybės yra mažos, o ir tiki-
mybė sulaukti žindymo aversijos keliamų pojūčių
palengvėjimo labai menka, moteris nusprendžia
žindyti rečiau. Kartais iš tiesų būtent žindymų
praretinimas labai gelbsti, nes ilgėja laiko tarpai,
kai neliečiamos krūtys pailsi ir atėjus žindymo lai-
kui nemalonūs pojūčiai būna lengvesni. Galimybė
moteriai ilgiau turėti krūtis tik sau suteikia dau-
giau kūno autonomijos, kurios stoka, kaip jau mi-
nėjome, taip pat labai susijusi su žindymo aver-
sija.
Natūralu, kad vaikelis priešinsis kasdienybės
pokyčiams, protestuos, išreikš stipresnes, nei
įprasta, emocijas dėl vienų ar kitų dalykų. Būki-
te kantrūs, švelniai priimkite vaiko emocijas, em-
patiškai supraskite, kad jam sunku keisti įpročius
ir netekti to, prie ko buvo prisirišęs. Palengvėji-
mo galbūt sulauksite jau po savaitės, o gal tik po
mėnesio. Kiekvieno vaiko prisitaikymas prie po-
kyčių užtrunka įvairiai. Skubinimas dažniausiai
duoda priešingą rezultatą ir viskas gali tęstis dar
ilgiau.
Jei žindymas, krūtų lietimas, čiupinėjimas,
glaustymasis prie jų vaikeliui reiškia meilę, ban-
dykite sukurti kitokį fizinį artumą, kuris jam taip
pat sietųsi su meile, tačiau būtų mažiau dirgina-
mos krūtys. Sodinkite vaikelį ant kelių, glostyki-
te galvą, kasykite arba pamasažuokite nugarytę.
Jei vaikas nori liesti jus, pasiūlykite, kad jis pats
padarytų nugaros masažą mamai. Jei vis tik vai-
keliui sunku susilaikyti nuo krūtinės čiupinėjimo,
stenkitės linksmai nukreipti dėmesį, suvilioti kit-
kuo  – gal pakutenti jį, pakviesti padūkti. Dūkti
jiems patinka dar ir todėl, jog tai – taip pat fizi-
nis kontaktas. Vaikai iš savo prigimties yra smal-
sūs ir todėl linkę nukreipti dėmesį net nuo to, kas
malonu, į tai, kas nauja. Kai kurios mamos ren-
kasi ne dėmesio nukreipimo, o pokalbio, paaiš-
kinimo kelią, kai vaikeliui pasakoma, kad krūtinę
skauda, krūtinė turi pailsėti, tam, kad pienukas
galėtų ten atsirasti. Koks būdas bus veiksmin-
gesnis, labai priklauso nuo vaikelio charakterio ir
temperamento.
Darant pokyčius labai svarbu veikti nuosek-
liai, švelniai ir neskubėti. Todėl pirmiau ištirki-
te padėtį, šiek tiek paeksperimentuokite, nepri-
imant radikalių sprendimų, bet kai nuspręsite,
tada jau nesiblaškykite.
Žindymą užbaigti
Moterims, kurios patiria žindymo aversi-
ją, kartais ji būna tokia nepakeliama, kad tenka
žindymą baigti anksčiau, nei buvo planavusios.
Sprendimą vaikelį nujunkyti nepasiekus savo
tikslo žindyti ilgiau, moterys dažnai priima kaip
asmeninę nesėkmę ir neretai išgyvena sunkias
emocines būsenas, depresyvią nuotaiką.
Tam, kad nujunkymas sukeltų kuo mažiau
emocinių padarinių mamai ir vaikui, svarbiausia
kuo geriau tam pasiruošti. Nujunkymo sėkmė
ir tai, kaip į viską reaguos vaikas, labai priklau-
so nuo mamos emocinės būsenos. Įvairius gy-
venimo faktus ir procesus vaikai daugiausia ver-
tina pagal tai, kokias emocijas išreiškia jų tėvai,
ypač mama (nes pirmus kelerius metus santykis
su mama yra glaudžiausias). Kada vaikas matys,
jog mama rami, saugi, užtikrinta ir jam švelni, jis
kur kas patikliau ir ramiau priims pokyčius.
Svarbu kaip įmanoma sąmoningiau įvertin-
ti situaciją, būti švelniai sau ir save atjausti ly-
giai tiek pat, kiek užjaučiame vaikelį. Abu neteko-
te to, kas jums buvo brangu ir svarbu. Vėl ir vėl
sau priminkite, kad žindymo aversijos, privertu-
sios užbaigti žindymą, neįmanoma suplanuo-
ti. Mes galime ir turime teisę neišpildyti savo pa-
čių lūkesčių ir savęs nesmerkti. Prisiminkite, kad
esate tokia ne viena – daugybė mamų tai patiria.
Ir kad esame dėl to nekaltos. Būtina ieškoti, kas
galėtų palaikyti, pasidalinti panašia patirtimi. La-
bai svarbu nesijausti vienišai.
Svarstant, ar atsiradus žindymo aversijai žin-
dymą nutraukti, būtina atsižvelgti ir į tai, kad
vaikas, matydamas ir jausdamas mamos ne-
pasitenkinimą žindymu, gali pradėti išgyventi
skaudžius jausmus, jaustis prasikaltęs, blogas,
ypač jei mama jam nepaaiškina, kas vyksta, ko-
dėl ji nepatenkinta. Pienuko duodama nauda to-
kiu atveju neatsvers psichologinės žalos vaikui.
Jei nusprendėte žindymą užbaigti, tai geriau-
sia padaryti kiek įmanoma nuosekliau, švelniau ir
ramiau. Pradėkite nuo žindymo retinimo, kurį ap-
rašėme anksčiau. Stebėkite save ir vaikelį. Kar-
tais įvyksta džiugus atradimas, kad įgyvendinant
žindymo retinimą, siekiant jį nutraukti, pamato-
me, kad retesnio žindymo pakanka tam, kad pa-
sijustume geriau ir iki visiško žindymo nutrauki-
mo spėjame dar gerokai nukeliauti. O jei vis tik
priėjome žindymo pabaigą, tai supraskime, kad
baigėsi tik žindymas, tačiau mamos ir vaiko mei-
lės ryšys nesibaigs niekada, ir toliau puoselėki-
me jį visais įmanomais būdais, ir džiaukimės juo,
nes tai viena iš didžiausių dovanų, kurias mums
suteikė gyvenimas.
Pabaigai
Kad ir kurį pagalbos sau kelią pasirinksite, pir-
miausia kruopščiai viską apgalvokite, susikurki-
te veiksmų planą, aptarkite su artimaisiais. Labai
svarbu, kad visi būtų informuoti ir pasiektumėte
vieningą sprendimą. Nuoseklumas yra būtinas.
Taip pat labai svarbus tvirtas jūsų apsisprendi-
mas. Jei nuspręsite eiti vienu keliu, o po to vėl
ir vėl persigalvosite, tada vaikas jausis klaidina-
mas, nesaugus, sumažės jo pasitikėjimas mama,
gali atsirasti nesaugus prieraišumas. Priėmus
sprendimą ir jį kryptingai įgyvendinant pamažu
ateina palengvėjimas. Svarbu suprasti, kad vai-
kui išreikšti savo meilę mes turim begalę būdų,
kurti su juo santykį – taip pat.
Pagal Kazimiero Vitkausko
ir Karolinos Tarnauskienės knygą
Daugiau apie žindymo aversiją skaitykite
knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas
kaip motinos meilė“ (2022 leidimas)
Ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio
gimimo laukiančiai mamai ir šeimai. Joje rasite nau-
jausių mokslo žinių apie naujagimio ir kūdikio maiti-
nimą bei daug naudingų patarimų mamai ir šeimai.
Verčiau mokėti, negu spėlioti. Juk žindyti pradeda-
ma vos pagimdžius!
Septintoji knygos laida papildyta penkiais nau-
jais skyriais.
Daugiau apie knygą ir autorius: www.zindyk.lt
Parengė psichologė Karolina Tarnauskienė
www.psichologekarolina.lt
Facebook: Išsipildymas Motinystėje
Itin grynas medicininės paskirties
lanolinas, atitinkantis aukščiausius
Europos saugumo standartus
Spenelių kremas
PURELAN
Gamintojas:
Medela AG, Šveicarija
http://mediq24.lt
Greitai nuramina pažeistus ir sutrūkinėjusius
spenelius nėštumo laikotarpiu ir maitinant
krūtimi.
Tinka šerpetojančioms vaikų ir suaugusiųjų
lūpoms bei sausai ar jautriai odai.
Saugus kūdikiui - prieš maitinimą kremo likučių
pašalinti nereikia.
100 % natūralus lanolinas, be konservantų ir
kvapiklių.
Dermatologiškai patikrintas, hipoalergiškas,
tinka ir itin jautriai odai.
Įpakavimas:
7 g ir 37 g
MAMYTĖ
36
Žurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdf
Žurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdf

More Related Content

Similar to Žurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdf

Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasarisMamairvaikas
 
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasarisŽurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasarisMB "Mama ir vaikas"
 
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2013 ruduo
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2013  ruduoŽurnalas "Mama ir vaikas" 2013  ruduo
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2013 ruduoMamairvaikas
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasarisŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasarisMamairvaikas
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiemaMamairvaikas
 
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3Mamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2017 m. vasara
Mama ir vaikas 2017 m. vasaraMama ir vaikas 2017 m. vasara
Mama ir vaikas 2017 m. vasaraMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2015 ruduo
Mama ir vaikas 2015 ruduoMama ir vaikas 2015 ruduo
Mama ir vaikas 2015 ruduoMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2018 nr.1 pavasaris
Mama ir vaikas 2018 nr.1 pavasarisMama ir vaikas 2018 nr.1 pavasaris
Mama ir vaikas 2018 nr.1 pavasarisMamairvaikas
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiemaMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasara
Žurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasaraŽurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasara
Žurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasaraMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasarisMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduoMama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduoMamairvaikas
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiemaMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2019 vasara
Mama ir vaikas 2019 vasaraMama ir vaikas 2019 vasara
Mama ir vaikas 2019 vasaraMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2018-2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2018-2019 m. žiemaMama ir vaikas 2018-2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2018-2019 m. žiemaMamairvaikas
 
Mama ir vaikas the summer of 2014
Mama ir vaikas the summer of 2014 Mama ir vaikas the summer of 2014
Mama ir vaikas the summer of 2014 Mamairvaikas
 

Similar to Žurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdf (20)

Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
 
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasarisŽurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
 
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2013 ruduo
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2013  ruduoŽurnalas "Mama ir vaikas" 2013  ruduo
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2013 ruduo
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasarisŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasaris
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema
 
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
 
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
 
Mama ir vaikas 2017 m. vasara
Mama ir vaikas 2017 m. vasaraMama ir vaikas 2017 m. vasara
Mama ir vaikas 2017 m. vasara
 
Mama ir vaikas 2015 ruduo
Mama ir vaikas 2015 ruduoMama ir vaikas 2015 ruduo
Mama ir vaikas 2015 ruduo
 
Mama ir vaikas 2018 nr.1 pavasaris
Mama ir vaikas 2018 nr.1 pavasarisMama ir vaikas 2018 nr.1 pavasaris
Mama ir vaikas 2018 nr.1 pavasaris
 
Mama ir vaikas 2013 m. ruduo
Mama ir vaikas 2013 m. ruduoMama ir vaikas 2013 m. ruduo
Mama ir vaikas 2013 m. ruduo
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiema
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasara
Žurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasaraŽurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasara
Žurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasara
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
 
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduoMama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiema
 
Mama ir vaikas 2019 vasara
Mama ir vaikas 2019 vasaraMama ir vaikas 2019 vasara
Mama ir vaikas 2019 vasara
 
Mama ir vaikas 2018-2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2018-2019 m. žiemaMama ir vaikas 2018-2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2018-2019 m. žiema
 
Mama ir vaikas the summer of 2014
Mama ir vaikas the summer of 2014 Mama ir vaikas the summer of 2014
Mama ir vaikas the summer of 2014
 
Mama ir vaikas 2014 vasara
Mama ir vaikas 2014 vasaraMama ir vaikas 2014 vasara
Mama ir vaikas 2014 vasara
 

More from Mamairvaikas

Žurnalas Mama ir vaikas_2023 ruduo.pdf
Žurnalas Mama ir vaikas_2023 ruduo.pdfŽurnalas Mama ir vaikas_2023 ruduo.pdf
Žurnalas Mama ir vaikas_2023 ruduo.pdfMamairvaikas
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasarisŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasarisMamairvaikas
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiemaMamairvaikas
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasara
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasaraŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasara
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasaraMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiemaMama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiemaMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduoMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2019 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2019 m. pavasarisMama ir vaikas 2019 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2019 m. pavasarisMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasaraMama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasaraMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduoMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2016 m. žiema
Mama ir vaikas 2016 m. žiemaMama ir vaikas 2016 m. žiema
Mama ir vaikas 2016 m. žiemaMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduoMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2016 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2016 m. pavasarisMama ir vaikas 2016 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2016 m. pavasarisMamairvaikas
 
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisžurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisMamairvaikas
 

More from Mamairvaikas (13)

Žurnalas Mama ir vaikas_2023 ruduo.pdf
Žurnalas Mama ir vaikas_2023 ruduo.pdfŽurnalas Mama ir vaikas_2023 ruduo.pdf
Žurnalas Mama ir vaikas_2023 ruduo.pdf
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasarisŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasara
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasaraŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasara
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasara
 
Mama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiemaMama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiema
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduo
 
Mama ir vaikas 2019 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2019 m. pavasarisMama ir vaikas 2019 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2019 m. pavasaris
 
Mama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasaraMama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasara
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduo
 
Mama ir vaikas 2016 m. žiema
Mama ir vaikas 2016 m. žiemaMama ir vaikas 2016 m. žiema
Mama ir vaikas 2016 m. žiema
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
 
Mama ir vaikas 2016 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2016 m. pavasarisMama ir vaikas 2016 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2016 m. pavasaris
 
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisžurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
 

Žurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdf

  • 1. RŪPINAMĖS VAIKO SVEIKATA Didžiausias iššūkis auginant pametinukus 2022 M. VASARA ISSN 2538-9297 Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų Pykinimas kelionėje (jūros liga) Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi Patiriu žindymo aversiją Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme
  • 2. Nauja knyga – mažoji ligų enciklopedija tėvams „Vaikų ligų ABC“ Knyga skirta mažus vaikus auginančiai šeimai. Joje išsamiai ir kartu glaustai pa- aiškintos dažniausiai pasitaikančių ligų priežastys, būdingi požymiai, nurodo- ma, kaip sunegalavusiam vaikui gali pa- dėti tėvai ir kada nedelsiant būtina kreip- tis į gydytoją. Daug dėmesio skiriama ligų profilaktikai. Supažindinama su dažniausiomis vai- kų neurologinėmis ligomis, vaikų miego ypatumais. Pateikiama informacija, kaip padėti vaikui, kai staigiai jį ištiko nelaimė. Tai pirmųjų trejų gyvenimo metų mažoji ligų enciklopedija tėvams. Knygos autoriai ilgametę vaikų gydy- tojų praktiką turintys gydytojai ir Vilniaus universiteto dėstytojai Alfonsas Algi- mantas Vingras, Rūta Praninskienė, Vir- ginija Žilinskaitė. Leidėjas „Alma Littera“, 2022 m. Viršelio nuotraukoje: Karolina Zubė su sūneliais Asmeninio archyvo nuotrauka 2022 m. Nr. 2 (51) Nemokamas sveikatos žurnalas Leidėjas MB „Mama ir vaikas“ info@mamairvaikas.lt Žurnalą „Mama ir vaikas“ parengė: Projekto vadovė Neringa Grabauskienė, tel. 8 659 58686, el. p. neringa@mamairvaikas.lt Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė Žurnalistė Undinė Gilė Maketavo Petras Petkevičius Reklamos skyriaus vadovė Ieva Tumėnaitė, tel. 8 659 59596 El. p. ieva@mamairvaikas.lt Nuotraukos iš www.freepik.com, www.dreamstime.com, www.pixabay.com ISSN 2538-9297 Dėl vaistų vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Už reklamos ir partnerio turinį bei kalbą neatsakome. MAMŲ ISTORIJOS Didžiausias iššūkis auginant pametinukus 4 KŪDIKIS Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti 7 Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant 8 Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies 10 BŪKIME SVEIKUČIAI Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai 12 Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos 14 SVEIKA MITYBA Vaisiai ir uogos kūdikio meniu 16 Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas 18 Vanduo – geriausias vasaros gėrimas 20 VASAROS PAVOJAI Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? 22 Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti 24 Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi 26 VASAROS LIGOS Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo 28 Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų 30 MAMYTĖ Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme 32 Psichologė K. Tarnauskienė Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau? 34 VERTA ŽINOTI Gydytojas A. Vingras Pykinimas kelionėje (jūros liga) 38 TURINYS
  • 3. Didžiausias iššūkis auginant pametinukus Vos pusantrų sūnelį auginantiems Karolinai Zubei ir jos vyrui Tomui gerokai pri- sidėjo tėvystės džiaugsmų ir rūpesčių gimus dar ir dvynukams. Tačiau prie ak- tyvaus gyvenimo ritmo įpratę treneriai dienotvarkę susidėliojo taip, kad vaikų auginimas nesustabdė Karolinos veiklos ir neapvertė šeimos gyvenimo aukštyn kojom. Trys augantys vyrai: vyresnėlis pusšeštų Aronas ir birželį sulaukę jau ket- verių metų broliukai Herkus ir Tauras Karolinai nėra našta. Susilaukus trijų sūnelių, greičiausiai teko pakeisti įprastinį gyvenimo ritmą, kažkiek apriboti darbus? Susilaukus vaikų iš esmės per daug niekas nepasikeitė. Vaikų nepaliekam niekam, visada laviruojame su vyru patys, labai retai paprašau savo mamos pabūti su jais, kai norime kažkur išeiti kartu su vyru. Gal sūneliai jau lanko darželį? Kaip ten sekasi? Kadangi buvome nusprendę, kad mažiausiai iki trejų vaikai privalo būti su tėveliais, į darželį leidome tik šiemet ir tai jų pačių prašymu. Vaikai pradėjo eiti į darželį jau pakankamai dideli ir są- moningi, taigi mūsų adaptacija buvo labai leng- va. Sūneliai labai noriai ten eina, jie lanko lauko darželį, todėl labai daug nemonotoniškos veik- los gryname ore: žygiai, tyrinėjimai, miškas – tai labai jiems patinka. Esate ne tik trenerė, kas paskatino įgyti dar vieną profesiją – vizažistės? Atrodo, šią veiklą pradėjote susilaukusi pirmagimio. Kaip suderinate abu darbus, galbūt vienas iš jų hobis? Vizažistės specialybė atsirado visai netikė- tai ir nelauktai. Tai buvo seniai, dar prieš susi- pažįstant su vyru. Tada kaip gretutines studijas prie sporto bakalauro pasirinkau kosmetologi- ją. Tiesiog visai dėl savęs. Na, ir atsitiko taip, kad kažkaip užkabino tas vizažas, ir visai nety- čia, mokytojų skatinama, pradėjau dirbti. Tre- niruotės yra pagrindinė mano veikla, makiažus daugiau darau vasarą, taip ir derinu, manevruo- ju. Makiažų nukelti kitai dienai negaliu, tad ten- ka atidėti treniruotes, jei jos susidubliuoja. Dirbate viename sporto klube su vyru, kaip abu suderinate vaikelių priežiūrą su darbais? Koks jūsų šeimos laisvalaikis? Kol vaikai nelankė darželio, vyras dirbdavo iki pietų, grįždavo, tada aš važiuodavau dirbti. Taip ir susiderindavome. Dabar dirbame kartu, kol vaikai darželyje. Laisvalaikį visada leidžiame su vaikais, ar tai būtų namai, kiemas, ar važiuo- tume į gamtą, į žaidimų kambarius. Dažniausiai viskas būna orientuota į vaikus, visų pasirenka- mų vietų akcentas būna vaikai. 4 5 MAMŲ ISTORIJOS MAMŲ ISTORIJOS
  • 4. Ar dažnai vyras išleidžia atitrūkti nuo namų darbų, kad galėtumėte skirti laiko sau? Mūsų su vyru namų rutina yra bendra: tiek aš, tiek jis darome visus darbus, tokius kaip maisto gaminimas sau ir vaikams, rūbų skalbi- mas ir pan. Kada mums to reikia, visada išlei- džiame vienas kitą, bet šiaip daugiausia laiko praleidžiame visi kartu. Sakoma, kad dvynukai – ne tik dvigubas džiaugsmas, bet ir dvigubas darbas. Kaip sekasi susitvarkyti – juk ir pirmasis dar ne daug didesnis? Na, mes dažnai sulaukiame užuojautos iš praeivių gatvėje ir visiškai to nesuprantame. Kai tu planuoji vaikus, žinai, dėl ko tai darai, kokią turi viziją, kaip juos auklėsi, kokį modelį rinksie- si ir pan. Kadangi mes visada laikomės discipli- nos, režimo ir taikomės prie vaikų dienotvarkės, tai kaip ir viskas labai paprasta. Aš tik kartais juokiuosi, kad trynukus auginti lengviau negu pametinukus, nes poreikiai tokie pat, o čia jau vienas gudresnis, stipresnis, apsukresnis. Tai- gi šiuo metu turbūt didžiausias mūsų iššūkis yra jų tarpusavio bendravimas, muštynės, pa- sierzinimai. Visa kita nuo pat pirmojo vaiko gi- mimo mums atrodo labai lengva ir paprasta. Svarbiausia suprasti vaiko poreikius, o visa kita susidėlioja savaime. Ar sportavote nėštumo metu? Kaip Jums sekėsi atgauti kūno formas po gimdymų? Ir ką galėtumėte patarti kitoms moterims? Nėštumo metu sportavau, pati vedžiau nėš- čiųjų pilateso užsiėmimus. Bet tas sportas ne- buvo labai intensyvus. Nėštumo metu priaugau tik 9 kilogramus, o tos formos kažkaip grįžo savaime. Žinoma, vi- sada yra ką norisi patobulinti. Kadangi tos pa- tirties, kai intensyviai auga svoris nelabai turiu, galėčiau patarti tiesiog kaip specialistė: nėštu- mas nėra liga ar kažkokia atsipalaidavimo bū- sena. Jei moteris yra linkusi pilnėti, tai sveika ir visavertė mityba nėštumo metu ir po jo turėtų būti svarbiausia kiekvienos nėštukės galvoje. Stebuklų nebūna: arba laikaisi disciplinos ir esi sąmoninga, arba nesilaikai ir turi pasekmes. Kokių norų vedamos dažniausiai moterys ateina į jūsų treniruotes – gražių formų, numesti svorio? Norų yra įvairių: ir sustiprėti, ir numesti svo- rio, ateina ir dėl įvairių skausmų, kūno disbalan- so. Žinoma, visos mes norime gražių kūno linijų, skirtumas tik tas, kad vienos investuoja į tai lai- kydamosi disciplinos, pastovumo, o kitos – ne. Ir visos mes turime tiek, kiek dirbame su savimi! Kalbėjosi Neringa Grabauskienė Jei kūdikis auga normaliai ir priauga svo- rio, turi puikų apetitą, neserga, bet staiga, atrodo, be jokios priežasties ima rėkti kiek įstengdamas – greičiausiai jį kamuoja ne vienai mamai puikiai pažįstami pilvo dieg- liai. Jų sukeltą skausmą patiria iki trečda- lio mažylių. Kodėl užpuola pilvo diegliai? Šie nemalonūs pojūčiai pilve atsiranda dėl skaus- mingų žarnyno spazmų, kuriuos sukelia virškinamaja- me trakte susikaupusios dujos. Mažylis po maitinimo verkia, nerimsta. Pilvo diegliai paprastai prasideda nuo trečios gyvenimo savaitės iki gali tęstis iki 4–5 mėnesių. Viena iš pilvo dieglių priežasčių iki galo nesubren- dęs virškinamasis traktas, silpna virškinimo fermentų veikla ir silpni žarnyno motoriniai judesiai. Žindomo kūdikio pilvukui gali turėti įtakos ma- mos maistas, jei ji valgo daug produktų, kurie suke- lia per didelį dujų susidarymą. Diegliai gali atsirasti ir tuomet, kai netaisyklingai maitinant mažylis su mais- tu nuryja daug oro. Taip nutinka žindomam kūdikiui negerai apžiojus spenelį, arba maitinant mišinuku, kai čiulptukas netinkamos formos arba jo skylutė yra per didelė. Kai kurios mamos po maitinimo pamiršta pa- nešioti vaiką ant rankų vertikalioje padėtyje, kurioje jis gali atsirūgti ir pasišalina dujos. Nuo dieglių kenčia permaitintas kūdikis, nes pri- trūksta fermentų suvirškinti per didelį maisto kiekį. Nesuvirškintas maistas žarnyne pradeda rūgti, dėl to susidariusios dujos spaudžia jo sieneles ir atsiranda diegliai. Dieglius gali paskatinti ir psichologinės priežas- tys: nervinga atmosfera namuose, tėvų barniai, ma- mos nerimas. Dažniau diegliai kamuoja rūkančių tėvų vaikus. Dujų kaupimąsi skatina nesuvirškinti angliavan- deniai, jeigu trūksta pieno cukrų skaidančio fermento laktazės. Dieglių priežastis gali būti alergijos, infekci- nės ir kitos ligos. Todėl, pastebėję nerimą keliančius požymius, kreipkitės į gydytoją. Kaip atpažinti pilvuko skausmą? Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis praneša apie bet kokį diskomfortą verkdamas. Mažylį supan- tys žmonės turėtų išmokti suprasti, kada vaikas ver- kia dėl alkio, kada – dėl ​​ nervinės įtampos, kada – dėl​​ to, kad skauda pilvuką. Žarnyno dieglių kamuojamas kūdikis tiesiog rė- kia, jo veidukas išrausta, pilvukas kietas, mažylis len- kia kojas prie pilvuko, nervingai spardosi. Diegliai gali kamuoti keletą valandų kelis kartus per dieną, daž- niausiai antroje dienos pusėje, praėjus 30–40 min. po maitinimo. Stiprius kūdikio dieglius reikėtų atskirti nuo dau- gelio kitų rimtesnių problemų. Dėl fiziologinių prie- žasčių atsiradusius pilvo dieglius retai lydi vėmimas ir odos bėrimas, priepuolio metu neatsiranda kosulys, neviduriuojama, temperatūra dažniausiai nepakyla. Gali padėti paprastos priemonės Pilvo diegliai nėra pavojingi, nors greitai atsikraty- ti jų nepavyksta. Tiesiog reikia ištverti šiuos kelis mė- nesius, kad pamirštum juos kaip blogą sapną. Be to, tėvai gali palengvinti kūdikio būklę priepuolių metu. Dieglių kamuojamo kūdikio verksmas tėvams atneša nerimą, bemieges naktis ir pareikalauja daug kantry- bės. Jeigu mama nervinasi, tai iškart persiduoda vai- kui ir dar labiau pablogina situaciją. Todėl nurimkite ir tikrai rasite būdų, kaip sumažinti pilvuko skausmą. Kartais padeda žindančios mamos raciono poky- čiai: pašalinus riebų ir rūkytą maistą, mielinę duoną, marinuotas ir ankštines daržoves, aštrius prieskonius. Sumažinti dieglių sukeliamą skausmą gali padė- ti šiluma ant pilvuko priepuolio metu (keliais sluoks- niais sulankstytas šiltas vystyklas), šilta vonia, švel- nus pilvuko glostymas pagal laikrodžio rodyklę. Skaudant pilvukui daugiau kūdikį panešiokite, pasū- puokite. Pastebėta, kad dieglių varginamą kūdikį ra- mina važiavimas automobiliu, galima pavežioti ma- žylį vežimėlyje. Maitindamos kūdikį darykite trumpas pertraukėles – palaikykite jį vertikalioje padėtyje. Iš buteliuko valgantį kūdikį maitinkite pusiau sėdintį, parinkite tinkamą čiulptuką. Kovai su žarnyno dujomis – simetikonas Dažnai šios priemonės menkai tepadeda, bet tuomet galima vaistinėje įsigyti preparatą, turintį dujų kaupimąsi mažinančių savybių. Vieni iš tokių yra sudėtyje turintys simetikono, kuris supliuškina mais- te ir virškinamajame trakte esančius dujų burbuliu- kus. Simetikonas yra netoksiškas silikono polimero ir silikono dioksido mišinys. Jis nėra absorbuojamas virškinamajame trakte, o veikia žarnos spindyje ir iš organizmo pasišalina nepakitęs. Simetikono preparatą galima vartoti bet kuriuo metu – prieš valgį ir po jo, taip pat prieš miegą. Įpilki- te jo į kūdikio buteliuką arba duokite mažyliui sumai- šę su nedideliu kiekiu skysčio. Renkantis simetikono preparatą svarbu, kad tai būtų gerai žinomas, pripažinto prekių ženklo produk- tas, kurį išbandė daugelis pacientų bei gydytojų. Tokį simetikono preparatą pravartu turėti namų vaistinė- lėje daugeliui mažylius auginančių šeimų. Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti KŪDIKIS 7 6 MAMŲ ISTORIJOS
  • 5. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant Žuvų taukai šimtmečius buvo vartojami kaip itin naudinga maistinė medžiaga. Ypač vertinga jų sudėtinė dalis – nepakeičiamo- sios polinesočiosios riebalų rūgštys ome- ga-3 ir omega-6, kurių organizmas nesinte- tina,ojųgaunamesumaistuarbapapildais. Šios riebalų rūgštys ypatingai svarbios vai- siausvystymuisiirgimusiovaikelioraidai. Kodėl itin svarbi omega-3? Žuvų taukuose esančios riebalų rūgštys reikalin- gos daugeliui organizme vykstančių procesų. Jos įei- na į epidermio, nervinio audinio ir akių tinklainės ląste- lių membranos sudėtį. Omega- 3 sudaro alfa linoleno rūgštis (ALR), eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksae- no rūgštis (DHR). Omega-6 yra linolo rūgštis. EPR veikia širdį, imuninę sistemą, padeda ap- sisaugoti nuo uždegimų, DHR būtina smegenims, akims ir centrinei nervų sistemai. Omega-3 turi įtakos blogojo cholesterolio mažinimui, pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu. Omega-6 šaltiniai yra kviečių gemalai, įvairūs riešu- tai, moliūgų ir kitos sėklos, sojos pupelės, alyvuogių, sezamų, saulėgrąžų, nakvišų bei agurklių aliejai. Ome- ga-3 turi riebi žuvis (lašiša, skumbrė, sardinė, silkė, tu- nas), austrės, krabai, bolivinė balanda, riešutai, žalios lapinės daržovės, linų sėmenų aliejus ir avokadai. Bet reikšmės turi ne vien kiekis – svarbiausia yra omega-3 ir omega-6 santykis organizme: jis turi būti 1:2. Deja, iš maisto omega-6 gauname 10–20 kartų daugiau, o per didelis šios riebalų rūgšties kiekis ska- tina uždegimus ir lėtines ligas. Taigi ypatingai svarbu gauti užtektinai omega-3 riebalų rūgščių. Sveikatos pagrindas – nuo pirmųjų dienų įsčiose Nėščiosios mityba yra pagrindas normaliam vai- siaus augimui, nes visas reikalingas medžiagas jis gau- na iš motinos kraujo. Tyrimais nustatyta, kad omega-3 ir omega-6 vartojusios nėščiosios pagimdo didesnio svorio naujagimius. Polinesočiosios riebalų rūgštys itin svarbios jau pradėjus vystytis vaisiaus nervų sis- temai. Intensyviausiai smegenys vystosi trečiąjį nėš- tumo trimestrą ir pirmuosius dvejus gyvenimo metus. DHR ir iš omega-6 linolo rūgšties organizme ga- minama arachidono rūgštis būtinos vaisiaus galvos smegenų pilkosios medžiagos, naujų nervinių ląste- lių formavimuisi, nervinių impulsų perdavimo proce- sams. Taip pat – apsaugai nuo oksidacinio streso, kai laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles, o tai dažnai suke- lia įvairias ligas. Arachidono rūgštis veikia nervinio sig- nalo perdavimą, ji yra tinklainės sudėtinė dalis, todėl labai svarbi regos vystymuisi. Rekomenduojamas omega-3 riebalų rūgščių (DHR ir EPR) kiekis nėštumo ir žindymo metu yra 350–450 mg per parą. Turi užtekti mamos piene Krūtimi žindomas kūdikis omega-3 ir omega-6 gauna iš motinos pieno. Šios riebalų rūgštys turi di- delės įtakos smegenų vystymuisi, koordinacijai, nau- jiems įgūdžiams, atminčiai. Pakankamas DHR ir EPR kiekis kūdikystėje ir vai- kystėje padeda apsisaugoti nuo tokių sutrikimų kaip dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumas bei skatina mo- kymosi gebėjimus. DHR reikalinga vaiko intelekto, ko- gnityvinių funkcijų vystymuisi: pirmaisiais vaiko gyve- nimo metais ši rūgštis paskatina jungčių tarp neuronų skaičių ir tankį. Omega-6 įeina į ląstelių membranos sudėtį, ši riebalų rūgštis būtina kūdikio augimui, svarbi kraujo krešėjimui ir imuniniam atsakui. Nėščiosios sveikatai Omega-3 ir omega-6 turi užtekti ne tik vaikeliui, bet ir pačiai mamai. Šios riebalų rūgštys pirmiausia iš nėščiosios organizmo imamos vaisiui, taigi būsi- mai mamai gali jų pritrūkti. EPR ir DHR riebalų rūgš- tys padeda palaikyti normalią širdies veiklą.* Nėščiajai svarbu išlaikyti normalų kraujo spaudimą. Su aukštu kraujospūdžiu nėštumo metu susijusi preeklampsija, kuri pažeidžia inkstų veiklą ir gali sutrikdyti kitų orga- nų funkcijas. Žuvų taukai – saugiausias omega-3 ir omega-6 šaltinis Pasirūpinti reikiamu šių riebalų rūgščių kiekiu or- ganizme rekomenduojama jau planuojant nėštumą, o tam į mitybos racioną įtraukti žuvų taukų maisto pa- pildus. Papildomai vartoti omega-3 ir omega-6 svar- bu iš karto – tik pastojus, visą nėštumo periodą bei žindant. Tuo metu šių riebalų rūgščių, kaip ir mikroe- lementų, poreikis normaliam kūdikio augimui yra di- desnis. Nutraukus maitinimą motinos pienu arba pradėjus primaitinti, mažyliui nuo šešių mėnesių jau galima duoti žuvų taukų maisto papildą. Daugelio rūšių žuvys (ypač – jūrinės) gali būti už- terštos gyvsidabriu ir kitais teršalais, kurie yra kenks- mingi vaisiui ir kūdikiui. Todėl išgryninti žuvų taukai yra saugiausias omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių šalti- nis. Taip pat svarbu išsirinkti kokybiškus žuvų taukus. Rinkitės patikimą gamintoją, kuris naudoja aukščiau- sios kokybės žaliavas, pažangias technologijas ir turi tai patvirtinančius sertifikatus. Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė * Teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 250 mg EPR ir DHR. KŪDIKIS 8
  • 6. Geležis yra itin svarbus mikroelemen- tas ir mamai, ir vaikeliui. Jis atsakingas už kraujo sudėtį ir deguonies pernešimą į audinius. Trūkstant geležies, kraujyje sumažėja eritrocitų, o kartu ir hemoglo- bino kiekis, todėl atsiranda anemija, dėl kurios gali sulėtėti vaisiaus ir gimusio kūdikio raida. Mokslininkai suskaičiavo, kad nuo nėštumo pradžios iki žindymo pabaigos moteris netenka 1200–1400 mg geležies. Tokio kiekio praktiškai ne- įmanoma atgauti tik iš maisto. Todėl nėščioms ir žindančioms moterims daž- nai skiriami geležies preparatai. Nėštumo ir žindymo metu geležies reikia daugiau Nėštumo metu moters organizme padidėja skysčių kiekis, taigi ir cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl suskystėjusio kraujo sumažėja hemoglobi- no dalis bendrame jo tūryje. Tai laikoma normaliu reiškiniu. Pagal Pasaulinę sveikatos organizaci- ją (PSO), mažiausias normaliu laikomas hemog- lobino kiekis nėštumo metu yra 110 g/l (ne nėš- čioms moterims – 120–140 g/l). Tačiau tolesnis hemoglobino kiekio sumažėjimas jau reiškia ane- miją, o ši liga yra pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei. Dėl anemijos nėštumo metu atsiranda persilei- dimo, priešlaikinio gimdymo grėsmė, gali sulėtėti vaisiaus vystymasis, vaikui gresia mažakraujystė pirmaisiais gyvenimo metais. Kūdikystėje atsira- dusi geležies stokos anemija gali lemti vaiko pa- žintinių funkcijų vystymosi sutrikimus, prastą mo- kymąsi, polinkį į nuovargį. Nėštumo metu, kai vyksta intensyvi eritrocitų gamyba, itin svarbu, kad nepritrūktų geležies, rei- kalingos vaisiaus ir placentos kraujotakai. Pritrūkti geležies nėštumo metu gali dėl sumažėjusios jos absorbcijos iš virškinamojo trakto, dėl dažną nėš- čiąją kamuojančio pykinimo ir vėmimo, motorikos sutrikimo ar refliuksinio ezofagito. Šio mikroele- mento kartu su krauju moteris netenka gimdymo metu ir jo atsargas reikia papildyti. Svarbus pakankamas geležies kiekis ir žindan- čiai mamai, nes kūdikis šio mikroelemento gau- na iš motinos pieno. Be to, geležis padeda mai- tinančiai mamai greičiau atsigauti po gimdymo. Motinos pienas itin svarbus šio mikroelemento trūkumo prevencijai pirmaisiais gyvenimo mėne- siais – jame esanti geležis yra lengvai pasisavina- ma. 4–6 mėnesį sukauptos geležies atsargos iš- senka, o gaunamos su motinos pienu intensyviai augančiam kūdikiui nebeužtenka, todėl būtini pa- pildomi maisto produktai.  Geležis geležiai nelygu Anemijos prevencijai ir gydymui turi reikšmės tinkama mityba. Pagrindinis geležies šaltinis yra gyvūninės kilmės produktai, kurių sudėtyje yra hemo geležies. Daugiausia geležies yra jautie- noje, avienoje, kepenyse, mažiau – žuvyje, vištie- noje. Šiuose maisto produktuose esanti hemo geležis yra lengvai pasisavinama. Lyginant su gy- vūniniu maistu, ne hemo geležis, esanti augalinia- me maiste (daržovėse, vaisiuose, grūduose), pa- sisavinama daug prasčiau. Taigi, svarbu ne tik tai, kiek produkte yra geležies, o koks jos biologinis prieinamumas. Tačiau bet kuriuo atveju, esant ge- ležies stokos anemijai, su maistu gaunamos gele- žies kiekio neužtenka. Anemijai gydyti skiriami ge- ležies preparatai. Šie preparatai taip pat yra hemo geležies ir ne hemo geležies. Hemo geležies preparatai yra gerai pasisavinami ir toleruojami, todėl geležies stokos anemijos gydymui užtenka mažesnės dozės. Ne hemo geležies preparatai yra siejami su prastu virškinamojo trakto toleravimu, dėl to mažėja preparato veiksmingumas. Tokiais pre- paratais neįmanoma per trumpą laiką padidin- ti hemoglobino iki reikiamo lygio, ypač trečiąjį tri- mestrą, kai geležies poreikis išauga, taip pat jie sukelia šalutinius poveikius. Nėščiosioms, varto- jančioms hemo geležies preparatus, dažnai pasi- taiko virškinamojo trakto sutrikimas ir vidurių už- kietėjimas. Be to, ne hemo geležies absorbciją virškina- majame trakte gali sumažinti maiste esančios medžiagos, tokios kaip taninai, fitatai ar chela- tai, o hemo geležies pasisavinimui šios medžia- gos įtakos neturi. Įvairių studijų duomenimis, dėl geresnės absorbcijos, toleravimo ir veiksmingu- mo geležies stokos anemijos gydymas hemo ge- ležies preparatais yra efektyvus ir tinkamas nėš- tumo metu. Geriausia išeitis – prevencija Anemijai būdingas silpnumas ir nuolatinis nuo- vargis, mieguistumas, galvos svaigimas, odos sausumas ir blyškumas, padažnėjęs širdies pla- kimas. Taip pat gali slinkti plaukai, lūžinėti nagai. Jei pajutote šiuos simptomus, būtinai kreipkitės į gydytoją. Tik specialistas gali nustatyti diagnozę ir skirti reikiamą geležies preparato dozę, kuri pri- klauso nuo ligos sunkumo. Geležies preparatą rei- kia vartoti ilgai – keletą mėnesių.  Nėščiųjų anemijos prevencija yra geresnis pa- sirinkimas nei jos gydymas, o kuo mažiau neten- kama geležies, tuo lengviau jos kiekį atkurti. To- dėl, planuojant nėštumą ir jau laukiantis vaikelio, verčiau apsisaugoti nuo mažakraujystės nelau- kiant, kol geležies trūkumas taps pastebimas. Parengė Undinė Gilė Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies KŪDIKIS 10
  • 7. GYVYBINGAM ŽARNYNUI Biotic WAYA® PRODUKTŲ SUDĖTYJE YRA GERAI IŠTIRTOS PROBIOTIKŲ PADERMĖS LACTOBACILLUS RHAMNOSUS GG APSAUGOTOS MIKROKAPSULĖSE www.waya.lt Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas. Laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje. LT-WAY-0522-004 Skirta visuomenei MAISTO PAPILDAI Pastaraisiais metais labai išaugo susidomė- jimas vitaminu D ir mitybos raciono papildy- mu juo. Yra žinoma, kad vitaminas D organiz- me virsta hormonu, kuris veikia beveik visus mūsų organizme vykstančius procesus. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai Vitaminas D padeda palaikyti sveikus kaulus ir dantis, normalią raumenų funkciją, ląstelių dalijimąsi ir imuninę sistemą, dalyvauja kalcio ir fosforo pasisa- vinime. Galima būtų paprasčiausiai pasakyti, kad vita- minas D veikia imuninės sistemos atsaką, kai jo reikia, ir neleidžia jam „persistengti”, kai to nereikia. Šis vita- mino D poveikis buvo intensyviai tyrinėjamas jau ke- letą metų. Kaip vitaminas D veikia imuninę sistemą? Aktyvios formos vitaminas D yra atpažįstama si- gnalinė molekulė, kuri jungiasi prie specialaus recep- toriaus ir per jį gali paveikti žmogaus imuninę sistemą. Signalas, sustiprintas aktyvios vitamino D for- mos, gali padidinti įgimtą imunitetą, kuris sureaguo- ja susidūrus su bakterinės ar virusinės kilmės patoge- niniais mikroorganizmais, ir padidinti įgytą imunitetą. Receptoriai, prie kurių prisijungia aktyvios formos vitaminas D, yra plonojoje ir storojoje žarnoje, ląste- lėse, atsakingose ​​ už kaulų formavimąsi, kai kuriose imuninės sistemos ląstelėse, kai kuriose kasos ląste- lėse, dalyvaujančiose cukraus kiekio kraujyje reguliavi- me, ir daugumoje kitų organų, tokių kaip smegenys, širdis, odoje, lytiniuose organuose, prostatoje ir krū- tyse bei kai kuriose kraujo ląstelėse. Vaiko imuninė sistema Kūdikio imuninė sistema po gimimo dar nėra su- brendusi, nes iš dalies ji vystosi veikiant išoriniams veiksniams, o iš dalies kūdikį saugo nėštumo metu iš mamos gaunami antikūnai. Todėl imuninės sistemos brendimas vyksta visą laiką ir ši sistema tampa panaši į suaugusio žmogaus tik maždaug trejų metų amžiaus. Daugelis kvėpavimo ir virškinimo sistemų infekcijų yra natūralaus vaiko imuninės sistemos stiprinimo dalis, todėl ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai serga, o in- fekcijos gali tęstis ilgiau ir pasireikšti sunkesne eiga. Infekcijos ir vitaminas D Atlikus kelių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 7400 vaikų, metaanalizę, nustatyta, kad sepsiu ser- gančių vaikų vitamino D kiekis buvo mažas. Vaikų, ku- rie tyrimo metu pateko į intensyvios terapijos skyrius dėl šios apatinių kvėpavimo takų infekcijos, vitamino D kiekis buvo mažesnis nei tų, kuriems tokio intensy- vaus gydymo nereikėjo. Šie rezultatai patvirtina hipo- tezę, kad pakankamas vitamino D kiekis vaikams gali sumažinti infekcijų skaičių. Tie patys tyrimai taip pat parodė, kad mažesnės vitamino D paros dozės buvo veiksmingesnės nei vienkartinės didelės dozės. Alerginės ligos ir vitaminas D Nedidelis tyrimas, kurio metu įvairaus laipsnio ato- piniu dermatitu sergantys vaikai tris mėnesius varto- jo vitamino D papildus, parodė, kad lengvu ir vidutinio sunkumo dermatitu sergančių vaikų būklė nežymiai pagerėjo, greičiausiai dėl sumažėjusio imuninių ląste- lių kiekio kraujyje. Tyrimai parodė, kad vitamino D trūkumas yra daž- nas astma sergantiems vaikams ir kad jis gali reikšmin- gai paveikti jaunų astma sergančių žmonių imuninių ląstelių reguliavimą. Dar nežinoma, ar vitamino D var- tojimas praktiškai gali sumažinti astmos paūmėjimą. Maisto alergija Teoriniai modeliai vitamino D trūkumą sieja su alergijos maistui atsiradimu, nes tinkamas vitamino D vartojimas nėštumo metu ir ankstyvoje vaikystėje tu- rėtų padidinti toleravimą, padidinti žarnyno gleivinės imunitetą, vadinamųjų gerųjų žarnyno bakterijų kiekį, sumažinti sergamumą žarnyno infekcijomis ir taip su- mažinti vaikų alergiją maistui. Yra žinoma, kad vitamino D trūkumas vienodai dažnai pasireiškia suaugusiesiems ir vaikams, todėl vaikai nuo vienos savaitės gauna vitamino D papildų. Dėl įvairiapusio vitamino D poveikio mūsų organizme vykstantiems procesams, vitamino D vartojimas ga- lėtų pagerinti mūsų imuninę sistemą ir taip sumažin- ti infekcijų skaičių bei užkirsti kelią alerginėms ir autoi- muninėms ligoms arba jas paveikti. Tikslūs aukščiau aprašytų ligų ir vitamino D ryšiai ir poveikis iš esmės nežinomi, daugiau informacijos galima tikėtis ateityje, tačiau akivaizdu, kad vitamino D potencialas šioje sri- tyje yra labai didelis. Literatūra Vassallo, M. F., & Camargo, C. A. (2010). Potential mechanisms for the hypothesized link between sunshine, vitamin D, and food al- lergy in children. Journal of Allergy and Clinical Immunology, 126 (2), 217–222. doi: 10.1016 / j.jaci.2010.06.011 The impact of vitamin D deficiency on immune T cells in asthmatic children: a case-control study Haïfa Maalmi, Anissa Berraïes, Eya Tan- gour, Jamel Ammar, Hanadi Abid, Kamel Hamzaoui, Agnes Hamzao- ui, J Asthma Allergy. doi:10.2147 / JAA.S29566. Paskelbta interne- te 2012 m. gegužės 9 d. Yakoob MY, Salam RA, Khan FR, Bhutta ZA. Vitamin D supple- mentation for preventing infections in children under five years of age. Cochrane Database of Systematic Reviews 2016, Issue 11. Art. No .: CD008824. DOI: 10.1002 / 14651858.CD008824.pub2 Michael F Holick, Sunlight and vitamin D for bone health and pre- vention of autoimmune diseases, cancers, and cardiovascular disea- se, The American Journal of Clinical Nutrition, 2004 m. gruodžio mėn., 6 numeris, https://doi.org/10.1093/ajcn/80.6.1678S Fernandes de Abreu, D. A., Eyles, D., & Féron, F. (2009). Vitamin D, a neuro-immunomodulator: Implications for neurodegenerative and autoimmune diseases. Psychoneuroendocrinology, 34, S265 – S277. doi: 10.1016 / j.psyneuen.2009.05.023 Agmon-Levin, N., Theodor, E., Segal, R. M., & Shoenfeld, Y. (2012). Vitamin D in Systemic and Organ-Specific Autoimmune Dise- ases. Clinical Reviews in Allergy & Immunology, 45 (2), 256–266. doi: 10.1007 / s12016-012-8342-y Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai BŪKIME SVEIKUČIAI 12
  • 8. Iškogaminamivaikiškiakiniųrėmeliai? Įprastai vaikiški akinių rėmeliai yra pagaminti iš plas- tiko arba iš metalo, galima išsirinkti iš daugelio skirtingų formų bei spalvų. Anksčiau buvo laikomasi nuomonės, kadišplastikopagamintirėmeliaiyrailgaamžiškesni,ma- žiau deformuojasi ir yra lengvesni. Tačiau šiuolaikiniai iš metalo pagaminti rėmeliai savo funkcionalumu ne ką mažiau nusileidžia iš plastiko pagamintiems modeliams. Todėl, renkantis rėmelius, visuomet išsakykite optikos specialistams apie Jūsų vaikų akinių dėvėjimo įpročius ar polinkįįalergijastamtikromsmedžiagoms. Apievaikųnosytes Didžiausias iššūkis renkantis tinkamus rė- melius mažiems vaikams yra tai, kad jų nosis nėra iki galo išsivysčiusi, t.y. neturi vadinamo- sios nosies kuprelės. Metalinių rėmelių privalu- mas yra tas, kad jie visi gaminami su reguliuo- jamomis noselėmis, turinčiomis iš neslystančio silikono pagamintas pagalvėles, kurios nelei- džia akinukams nuslysti. O renkantis plastiko rė- melius, labai svarbu, kad jie idealiai atsisėstų ant nosies, antraip akinių lęšių svoris temps akinukus žemyn ir juos nuolat reikės su pirštu pakelti aukš- tyn. Kita priežastis, kodėl ypatingai svarbu, kad akinukai stabiliai sėdėtų ant nosies – vaikai yra linkę žiūrėti į viršų ne pro akinius, o pro jų viršų, ir pasmukus akiniams že- myn ne visuomet jie juos pasitaiso į taisyklingą poziciją. Galimas spren- dimas – specialūs uždedami kab- liukai ant akinių kojelių ar prie jų tvirtinama tampri virvelė, nelei- džianti nuslysti akiniams nuo nosies. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos Akiniųrėmelių pasirinkimas Fielmann asortimento formavi- mo komanda visuomet girdi mažųjų klientų poreikius ir nuolat ieško nau- jų sprendimų jiems išpildyti, todėl net ir naujagimiams galime pasiūlyti itin saugius akinių rėmelius, kuriuo- se nėra metalinių ar lūžtančių deta- lių, kurių plastiko lydinyje nenaudo- jamas BPA, lateksas ar kitos alergijas sukeliančios medžiagos ir kuriuos vaikučiai gali drąsiai pakramtyti no- rėdami pagaląsti dygstančius dan- tukus. Mažiems stileivoms po itin ilgos pertraukos tokie prekiniai ženklai kaip Ray-Ban, Vogue, Emporio Arma- ni, Ralph Lauren Polo ir netgi ekstra- vagantiškasis Versace 2022-ųjų pa- vasario/vasaros kolekcijose sukūrė specialias akinių modelių linijas, ku- rios yra identiškos suaugusiųjų ver- sijoms. Būtent tokie modeliai ir la- biausiai patraukia mažųjų akinių nešiotojų dėmesį, kadangi jie yra lin- kę kopijuoti savo mamas ir tėčius, o, beto,noriatrodytilabiausuaugę. Augančioms sporto žvaigždėms žinomiausias pasaulyje specializuo- tas aktyvaus laisvalaikio akinių pre- kinis ženklas Oakley taip pat galėtų išpildyti bet kokius jaunojo sporti- ninko poreikius ir lūkesčius aki- niams: gumuotos Unobtainium no- sies atramėlės ir auselių antgaliai neleidžia akinukams nuslysti ir dar tvirčiau prisitvirtina prie odos jai su- drėkus, tai garantuoja akinių stabi- lumą užsiimant bet kokio tipo spor- tineveikla. Fielmann kolekcijos rėmelius ren- kasitie,kuriemsitinsvarbuspatvaru- mas, tikslumas ir patogumas, jie yra tvirti, lengvi, ergonomiškai pritaiko- mi ir patikimai priglundantys. Dide- lis žaismingų formų, įvairiaspalvių ir, be abejonės, madingų bei šiuolaikiš- kų akinių vaikams pasirinkimas vis labiau užkariauja mažųjų akiniuo- čių meilę akiniams ir leidžia jiems su- prasti, kad „akiniai – ne baubai, o vai- kųdraugai!” Fielmannpataria Jei ypač dažnai nutinka įvairios nelaimės su Jūsų vaiko akinukais, t.y. jie ištisai sulūžta ar yra nuolat pametami, visų pirma susimąstyki- te, ar rėmelis buvo tinkamai išrink- tas atsižvelgiant į vaikučio judrumą bei akinukų nešiojimo įpročius, visų antra  – ar galutinį sprendimą, kokį rėmelį nešios Jūsų vaikas, priėmėte Jūs ar Jūsų vaikas – nes dažnai nepa- tinkantis ir nemylimas daiktas yra ne taip mielai nešiojamas ir mažiau sau- gomas. Leiskite vaikams patiems iš- sirinkti savo svajonių akinukus, o Jūs nuspręskite, kokio tipo akinių lęšiai geriausiai atitiks vaikučių poreikius. Nes Fielmann rūpi kiekvienas – ir di- delis,irmažas! Optikose laukiami net ir tie, ku- riems dar nereikia naujų akinu- kų  – mūsų specialistai įvertins ne- šiojamus, pareguliuos, kad jie būtų patogūs ir išmokys, kaip jiems atlikti SPA procedūrą, nes akinukai mėgsta būti maudomi po tekančio vandens srovesulašeliuskystorankųmuilo.  Pabaigai Vaikų rega keičiasi, todėl būti- na kartą per metus apsilankyti pas Jūsų vaikų regos pokyčius stebintį ir sprendimus priimantį gydytoją of- talmologą, su kurio išrašytu receptu vaikai mielai laukiami optikos salo- nuose. Neretai tėveliai tokius vizitus susiplanuoja tik ruošiantis naujiems mokslo metams, tačiau neįsivertina, kad būtent vasaros metu didžioji da- lis oftalmologų atostogauja ir tenka laukti eilėje vizitui. Fielmann specia- listai pataria neatidėlioti vaiko regos patikros paskutinei minutei ir supla- nuoti jį dar vasaros pradžioje – birže- liomėnuopuikusmetastąpadaryti! Užsakymo Nr. 551 Specialistai pastebi, kad regos sutrikimų turinčių vaikų skaičius itin sparčiai auga, todėl ne- retai vizitas pas Jūsų vaiko regą prižiūrintį gydytoją oftalmologą baigiasi recepto akiniams išrašymu. Išrinkti vaikui tinkamus akinių rėmelius tėveliams tampa nelengva užduotimi, tad Fielmannspecialistaipataria,įkąsvarbuatkreiptidėmesįieškantakiniųrėmelių. #RūpiKiekvienas Vaikiškiakiniųrėmeliaituribūtitokie,jog atitiktųvaikogyvenimobūdą Nepriklausomainuoto,arakinukaiyraskiriamipasto- viam nešiojimui, ar tik užsiimant tam tikromis veiklomis, svarbu išrinkti tokius, su kuriais vaikas jausis esantis kie- tas, tai yra akiniai turi atitikti vaikų skonį ir poreikius.Toks papildomas funkcionalumas kaip lauke tamsėjantys, o patalpoje šviesėjantys chameleoniniai lęšiai akinukus daro gerokai patrauklesnius, nes su jais vaikas jausis tarsi turintissupergalių,taippatsaugosakisnetiknuožalingų UV spindulių, bet ir nuo ekranų, LED apšvieti- moskleidžiamosmėlynosšviesos.
  • 9. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu Jeigu kūdikis jau įprato prie daržovių, atėjo laikas paskanauti ir vaisių. Ži- noma, geriausias šviežių vaisių sezo- nas  – rudenį, kai pasirodo skaniausi obuoliai, kriaušės ir slyvos. Bet šviežių vaisių galima įsigyti ištisus metus, o pradėti verta nuo sezoninių, užaugin- tų Lietuvoje. Juose yra ne tik vitaminų, mineralinių medžiagų, bet ir maistinių skaidulų, kurių turėtų būti plečiant kū- dikio maisto asortimentą. Nuo kurių vaisių pradėti? Paprastai vaisius jau galima duoti 5 mėnesių kūdikiui. Papildomas primaitinimas pradedamas nuo daržovių tyrės ar košės. O vaisių siūloma pa- skanauti tada, kai vaikas jau įprato prie daržovių ir košių. Vaisių tyrės kūdikiui siūloma tarp maitini- mų – po pagrindinio patiekalo praėjus 1–1,5 va- landos. Vaisiai duodami saikingai, nes per daug prisivalgęs saldesnio skonio deserto mažylis gali prasčiau valgyti daržoves ir košes. Primaitinimą vaisiais pradėkite nuo trintų obuolių, bananų, kriaušių ar slyvų, galima duoti mėlynių. Kūdikis gali paragauti ir persikų, abriko- sų. Braškių ir žemuogių siūlyti neskubėkite, ge- riausia jų duoti paskanauti 10–12 mėnesių su- laukusiam mažyliui, o vyšnių, trešnių, aviečių ir gervuogių – tik baigiantis pirmiesiems gyvenimo metams. Pradėti pažintį su uogomis reikia nuo 2–3 uo- gyčių ir nepamirškite, kad nedera jų gardinti cuk- rumi. Vaisių tyrę reikia pradėti duoti nuo 1 arbati- nio šaukštelio ir po truputį didinti šį kiekį. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų siūlyti ar- būzų, melionių, kivių, mangų, vynuogių, span- guolių. Mažyliui iki vienerių metų derėtų vengti aitraus skonio vaisių ar uogų (pavyzdžiui, anana- so, citrusinių, agrastų ir serbentų).  Kaip pasigaminti vaisių tyrę? Užsiėmusios mamos dažnai renkasi pirktines vaisių tyreles, bet jei turite laiko, pasigaminkite pačios. Slyvas, abrikosus, bananus galima su- trinti grūstuvėje arba trintuvu. Nepatariama trin- ti metaliniu šaukštu, nes metalas naikina vitami- ną C. Obuolius ir kriaušes sutarkuokite plastikine tarka. Uogų ir vaisių virti nebūtina, juos, pavyz- džiui, slyvas, nuplikykite karštu vandeniu ir nu- lupkite odelę. Naudingiausios yra šviežios tyrelės, paga- mintos iš kokybiškų, ekologiškų gausiai netręš- tų vaisių ir uogų. Prisiminkite, kad uogos ir vai- siai daug vertingesni už sultis, todėl pastarosios jų nepakeis. Pradėkite nuo skystos tyrės, pamažu vaisių tyrė turėtų būti vis tirštesnės konsistencijos, ga- lima duoti šaukšteliu nugrandyto obuolio. 7–10 mėnesių kūdikiui duodama tyrė su mažais mais- to gabaliukais. 10–12 mėn. mažylis jau gali pats valgyti smulkiai supjaustytus vaisius. Įpratus kū- dikiui prie atskirų vaisių ir uogų, galite gaminti vaisių bei daržovių tyreles iš kelių komponentų. Vaisiai ir uogos – sveikatai naudingų medžiagų klodai Vaisiai, kaip ir daržovės, yra būtinas papildo- mo maisto produktas  – juose esantys vitami- nai, mineralinės, skaidulinės medžiagos svar- bios normalioms organizmo funkcijoms, taip pat ir imunitetui. Vaisiai, kaip ir daržovės, turi daug sveikatai naudingų medžiagų, pvz., ląsteles nuo pažeidimų saugančių antioksidantų. Bananai yra geras mikroelementų šaltinis: magnio, kalio, kalcio, geležies ir fosforo. Juose yra vitaminų A, B1,B2, C. Be to, bananai retai su- kelia alergines reakcijas. Slyvose yra kalio, mangano, vitaminų A, C, K, antioksidantų polifenolių, kurie turi stiprų už- degimo slopinamąjį poveikį. Mėlynėse yra pektino, taip pat padedančio susilpninti uždegimą, ypač daug karotino (provi- tamino A), kuris ne tik naudingas regėjimui, bet ir neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugoda- mas organizmo ląsteles. Šios uogos turi vitami- nų B, C, kalcio, fosforo, kalio, mangano, geležies. Be to, mėlynės mažai alergizuojantis maisto produktas. Šiose uogose yra vidurius kietinan- čių medžiagų, todėl jų galima duoti ir viduriuojan- čiam vaikui. Avietės turi daug karotino, vitamino C, ge- ležies, kalcio, magnio, kalio, fosforo. Abrikosai yra puikus vitaminų B5, A, C šal- tinis, juose yra kalio, kalcio, fosforo, karotino ir pektino. Obuolys suteikia vitaminų C, P, provitami- no A, amino rūgščių, karotino, daug pektino, ku- ris padeda apsaugoti skrandžio bei žarnyno glei- vinę, nes pasižymi mikrobus naikinančiomis savybėmis. Vaisiai yra saldūs, todėl jais galima puikiai pa- keisti saldumynus. Galite duoti juos kaip atskirą patiekalą arba paskaninti košes. Parengė Undinė Gilė Vasaros skoniai! Jokio pridėtinio cukraus Dar mažiau natūralaus cukraus SVEIKA MITYBA 16
  • 10. Valgymo įpročius formuojame nuo vai- kystės, ir dažniausiai vaikai, kuriuos tėvai įpratino tinkamai maitintis, taip valgo ir suaugę. Subalansuota mityba svarbi nor- maliam vaiko augimui ir vystymuisi, pa- dės išvengti daugybės ligų ir suteiks jam energijos. Taigi, ką turėtų valgyti vaikas, kad gautų visus reikalingus vitaminus, mineralus ir kitas medžiagas. Augančiam vaikui būtinos medžiagos Nuo vienerių iki 3 metų vaikui per parą rekomen- duojama su maistu gauti 1200 kcal, 4–6 metų – 1500, o 7–10 m. – 1700 kcal. Be to, kasdien vaiko racione turėtų būti pakankamai baltymų, angliavan- denių ir riebalų. Baltymai organizmo ląstelėse atlieka daug svar- bių funkcijų, vertingi jų šaltiniai yra mėsa, žuvis, pie- nas ir jo produktai, kiaušiniai, turi baltymų ankštiniai augalai ir grūdai. Riebalai yra energijos šaltinis, reikalingi termore- guliacijai, jie aprūpina organizmą riebaluose tirpiais vitaminais – A, D, E, K. Riebalų šaltiniai yra mėsa, žuvis, sviestas, augalinis aliejus, pienas ir jo pro- duktai, avokadai. Energijos suteikiančių angliavan- denių turi vaisiai, uogos, ankštiniai augalai, grūdai, miltiniai produktai. Taip pat – maisto produktai, į ku- riuos įdėta daug cukraus gaminant. Tačiau saldu- mynai yra kaloringi ir juose mažai naudingų medžia- gų. Daugiausia angliavandenių vaikas turi gauti iš grūdų ir miltinių produktų, t. y. įvairių košių, duonos, makaronų, taip pat – bulvių. Vaikui neturi pritrūkti mineralinių medžiagų ir vi- taminų. Kaulams ir dantims, taip pat kraujo kre- šėjimui reikalingas kalcis, kurio yra piene, jogurte, grietinėje, grietinėlėje, varškėje, varškės ir fermen- tiniame sūryje. Fosforas kartu su kalciu dalyvauja formuojant kaulinį audinį, jo reikia maisto medžia- gų pasisavinimui ir apykaitai. Fosforo šaltiniai: žu- vis, mėsa, sūriai, sojų pupelės, grikių kruopos, avi- žos, kiaušiniai. Normaliam skydliaukės funkcionavimui būtinas jodas, kurio galima gauti iš jūros žuvų, jūros kopūs- tų, fermentinių sūrių, žirnių. Vaiko augimui ir brendi- mui reikalingo cinko gausu žuvyje, jautienoje ir kiau- lienoje. Vitamino C turi bulvės, petražolės, citrusiniai vai- siai, erškėtuogės, juodieji serbentai, brokoliai, ko- pūstai, saldžiosios paprikos. B grupės vitaminų – mėsa, žuvis, varškė, sūriai, pienas, grūdai, ankštiniai augalai. Vitamino A galima gauti iš kepenų, kiau- šinių trynių, morkų, grietinės. Vitamino D turi įvai- ri mėsa, kiaulių kepenys, žuvis, kiaušiniai, sviestas, sūriai, pienas. Vitamino E yra saulėgrąžose, rapsų aliejuje, kviečių grūduose, svieste, avokaduose, špi- natuose. Svarbu ne tik naudingi maisto produktai, bet ir laikytis mitybos režimo: valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę bei 1–2 užkandžius per dieną. Vaikas turi žinoti, kad negalima praleisti valgymo, tai svarbu, kad jis būtų energingas ir sveikas. Pagrindiniai mitybos principai 1. Ne mažiau kaip 3–4 kartus per dieną vaikas turėtų valgyti daržovių, 1–2 kartus vaisių ar uogų. Kartą per dieną duokite jam košę. 2. Duokite vaikui įvairių maisto produktų, nes kiekvienas jų turi skirtingų maistinių medžiagų. 3. Pratinkite vaiką prie skirtingų skonių. Nera- gautą maisto produktą gali tekti pasiūlyti kelis kar- tus – naujas skonis ne visada vaikui patinka iš karto. 4. Riebią mėsą verčiau keiskite į liesą, arba į žuvį ar paukštieną. 5. Pirmenybę teikite ne kepimui riebaluose, o vi- rimui vandenyje ar garuose, troškinimui. 6. Pirkdami pagamintą maisto produktą, atidžiai perskaitykite sudėtines dalis – jų neturi būti daug. Vertingesnis toks, kuriame mažiau druskos ir cuk- raus, nėra dažiklių, skonio ir kvapo stipriklių. 7. Nustatykite mitybos režimą. Valgymams skir- kite tam tikras valandas ir kaskart stenkitės jų laiky- tis, pageidautina, kad jos sutaptų su režimu darže- lyje ar mokykloje. 8. Ugdykite maisto kultūrą: visi drauge gaminki- te šeimos vakarienę ar pietus, o valgydami neįjunki- te televizoriaus, verčiau prie stalo pabendraukite su vaikais visiems malonia tema. 9. Mėgstamas maistas neturėtų būti naudoja- mas kaip atlygis ar paskatinimas. 10. Pasistenkite, kad vaikas gertų pakankamai vandens. Jokios sultys ar arbata jo nepakeičia. 11. Norėdami palepinti vaiką saldumynais, rinki- tės maisto produktus, turinčius mažai cukraus, bet neduokite jų kasdien, venkite saldžių gėrimų. Daž- niausiai saldumynai turi daug cukraus (paprastųjų angliavandenių), energijos jie suteikia tik trumpam, be to yra riebūs, o sotumo jausmas trumpalaikis. Vietoj saldumynų geriau valgyti vaisius. Svarbiausia – būkite pavyzdys savo vaikui. Val- gykite naudingą bei subalansuotą maistą ir nepa- mirškite į savo šeimos meniu įtraukti pakankamo kiekio vaisių ir daržovių. Jūsų elgesį mėgdžios ir vai- kas, taigi jūsų įpročiai suformuos ilgalaikius vaiko įgūdžius. Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas SVEIKA MITYBA 18
  • 11. Vanduo gyvybiškai svarbus sveikatai, jis yra medžiagų apykaitos pagrindas. Be to, vanduo sudaro didžiausią mūsų kūno dalį, o jo kiekis priklauso nuo am- žiaus. Kūdikio organizme vandens yra apie 70 proc., suaugusieji jo turi mažiau: moterys 50–60 %, vyrai – 60 %. Tačiau nepaisant to, kad vaiko organizmas yra vandeningesnis, jis greičiau praranda skysčius. Mažylio organizmas nesugeba taip gerai prisitaikyti prie temperatūros pokyčių, todėl vaikas greitai perkaista ir didesnis dehidratacijos pavojus. Kiek, kada ir kokių skysčių reikia vaikui vasa- rą? Kaip atpažinti dehidratacijos požy- mius ir ką daryti? Kiek vandens reikia vaikui? Organizme nėra vandens atsargų, kurios ga- lėtų būti panaudotos netekus daug skysčių, to- dėl kiekvieną dieną turime išgerti prarastą jų kie- kį.  Nuolat netenkame vandens kvėpuodami, prakaituodami, taip pat su šlapimu ir išmatomis. Suaugusiesiems reikia 1,5–2,5 litrų skysčio per dieną, bet tiek išgerti neprivaloma: dalį skys- čių gauname su maistu, pavyzdžiui, su daržovė- mis, vaisiais, sriubomis. Kiek vandens reikia vai- kams? Skysčių poreikį lemia vaiko amžius. Jei kūdikis maitinamas tik mamos pienu, vandens jam papildomai nereikia, nes užtektinai skysčių jis gauna su šiuo pienu. Po 4–6 mėnesių pradeda- mas vartoti papildomas maistas, ir kūdikiui jau rei- kalingas vanduo. Kuo vaikas vyresnis, tuo mažesnis vandens poreikis kilogramui svorio. Pirmaisiais gyvenimo metais reikia 150–200 ml vandens vienam svo- rio kilogramui. Antraisiais poreikis jau mažesnis – 100–150 ml kilogramui kūno svorio. Į šį kiekį taip pat įeina maiste esantis skystis. Paros skysčių kiekis yra sąlyginis: turime at- sižvelgti į vaiko aktyvumą, maistą, aplinkos sąly- gas. Jei vaikas nuolat juda, sportuoja, gali prireikti daugiau skysčių. Daugiau gerti norisi suvalgius sū- raus, rūgštaus arba saldaus maisto. Daugiau van- dens reikia gausiai prakaituojant per karščius, taip pat pakilus kūno temperatūrai, pavyzdžiui, perkai- tus saulėje, nes jis greičiau išgarinamas. Užtekti- nai gerti svarbu viduriuojant ir vemiant, nes tuo- met taip pat greitai netenkame daug skysčių. Tėvai turėtų stebėti vaiko būklę ir žinoti pirmuo- sius dehidratacijos simptomus. Kaip atpažinti dehidrataciją? Ištikus dehidratacijai netenkama daugiau van- dens negu gaunama geriant, o tuomet sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Įtarti, kad orga- nizmui trūksta vandens galima pastebėjus šiuos požymius: sumažėjo šlapimo, vaikas ilgai nesišlapina; vaikas daug verkia, bet ašarų beveik nėra; šlapimas tampa tamsiai geltonas (paprastai jis šviesiai geltonas), stipresnio kvapo (tačiau ne- pamirškite, kad kai kurie maisto produktai, pa- vyzdžiui, burokėliai, gali pakeisti šlapimo spalvą); oda išblykšta ir išsausėja, išdžiūna burna, atsi- randa lūpų sausumas; Vanduo – geriausias vasaros gėrimas Atsigerti vandenuko iš ryto prieš pusryčius; Gerti daug vandenuko sportuojant, žaidžiant; Išgerti stiklinę vandens prieš pietus; Pasiimti vandenuko į mokyklėlę; Priduoti buteliuką į taromatą; Ir daugelis kitų... PRATURTINTAS KALCIU www.rasa.lt, www.e-rasa.lt pasidaro silpna, svaigsta galva; vaiką labai troškina, jis godžiai geria; vaikas pernelyg nerimauja; vyresnio amžiaus vaikas dėl dehidratacijos grei- čiau pavargsta, jam sunku sutelkti dėmesį. Pastebėję kurį nors iš šių simptomų, duokite vaikui gerti daug skysčių, tinkamiausias – nega- zuotas vanduo. Jeigu vaikas vis jaučiasi prastai ar kūno temperatūra pakyla per 38 laipsnius, jis van- gus ar silpnas, sutriko kalba, skubiai kreipkitės į medikus. Vasaros karštyje reikia daugiau vandens Ypatingai svarbu užtektinai gerti karštą vasa- ros dieną, nes trūkstant skysčių vaikas gali patir- ti šilumos smūgį. Mat organizmas ginasi nuo kai- tros garindamas vandenį ir karštyje jo greitai pritrūksta. Geriant per mažai vandens karštą die- ną organizmas negali pašalinti susikaupusio ši- lumos pertekliaus ir ištinka šilumos smūgis. Šis negalavimas ypač pavojingas vaikams, nes jų me- džiagų apykaita spartesnė ir dehidratacija juos iš- tinka greičiau negu suaugusiuosius. Be to, kartu su skysčiais netenkama ir organizmui reikalingų druskų. Gėrimų karštą dieną ypač svarbu pasiūlyti vai- kams iki vienerių metų, kurie patys negali jų papra- šyti. Vien motinos pienu maitinamam kūdikiui net karštą dieną duoti papildomai vandens nereikia – mažylį svarbu žindyti tiek, kiek jis nori. Kūdikiui, kuris maitinamas mišiniais, arba pri- maitinamam mažyliui vandens siūlykite tarp mai- tinimų. Išsiruošę pasivaikščioti, į kelionę visada pasiimkite vaikui tinkamo vandens buteliuką. Kokių gėrimų reikia duoti vaikams? Vaikams duodamas kambario temperatūros negazuotas vanduo, nesaldintos žolelių arbatos. Galite paskaninti vandenį  vaisiais ar uogomis be cukraus. Nedera vaikams gerti skrandį dirginančių gazuotų gėrimų, pirktinių saldintų gėrimų, energi- nių gėrimų. Vaikui netinka šulinio vanduo, nes daž- nai jis būna užterštas nitratais, kurie nesunaiki- nami nei virinant, nei filtruojant buitiniais filtrais. Iš čiaupo Lietuvoje bėga kokybiškas požeminis (gruntinis) geriamasis vanduo. Tačiau patiems ma- žiausiems patariama duoti pirktinį vandenį, apie kurio sudėtį galima sužinoti. Jeigu perkate vandenį, vaikui tinkamiausias na- tūralus negazuotas vanduo. Vandenį reikia gerti dažnai ir nedideliais gurkšneliais – taip geriau nu- malšinsite troškulį. Taip pat svarbu vaikui neduoti šalto vandens, nes dėl didelio temperatūrų skirtu- mo jis gali susirgti. Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė SVEIKA MITYBA SVEIKA MITYBA 20
  • 12. Vasarą pramogaujant gamtoje nedera pamiršti, kad šis nuostabus periodas  – pačių įvairiausių vabzdžių suaktyvėjimo laikotarpis. Vapsvos, bitės, uodai, širšės, mašalai tyko mūsų ne tik už miesto ribų – sode, miške ar prie vandens telkinio, bet ir pačiame mieste. Apsiginti nuo šių gy- vių padeda ant langų sumontuoti tinkle- liai, specialūs kremai ar purškalai, ku- riais apsaugome atviras kūno vietas. Tik vabzdžių įkandimų ne visada pasiseka išvengti. Gerai, jeigu oda tik paraudo ir ėmė niežėti, bet įkandimo vieta gali stip- riai patinti ir atsirasti kvėpavimo proble- mų. Alergiškam žmogui gali prireikti me- dikų pagalbos net įkandus uodui, o bitės įgėlimas gali būti labai pavojingas. Kadasunerimtiįkanduskraujasiurbiui? Įkandus uodui, erkei, mašalui ir kitam krauja- siurbiui oda parausta, patinsta, įkandimo vietą niežti ir skauda. Mat, vabzdžiai su seilėmis į odą įleidžia kraujo krešėjimą stabdančios medžiagos (antikoagulianto). Ypač skausmingi sparvų įkan- dimai: paraudusioje pažeistoje vietoje atsiranda nedidelė papulė, kartais ir pūlinys, gali suprastėti savijauta, šiek tiek pakilti temperatūra. Esant dau- gybiniams upinių mašalų įkandimams gali atsirasti pulso, temperatūros, kvėpavimo pakitimai. Jei savijauta išlieka normali, o įkandimo vieta patino nestipriai, temperatūra nepakyla, padės paprastos priemonės. Pirmiausia, negalima kasyti pažeistos vietos, nes niežės dar labiau ir dėl įdrės- kimų gali kilti infekcija. Tinimą ir skausmą mažina šaltas kompresas ar ledas. Sudirgusiai, niežtin- čiai odai nuraminti galima naudoti tepalus su an- tihistamininiais preparatais ir anestetikais. Paprastai tokių kraujasiurbių kaip uodai ar ma- šalai įkandimai nėra pavojingi ir nemalonūs reiški- niai greitai išnyksta. Tačiau kai kurie žmonės yra alergiški vabzdžių nuodams, be to, vabzdžiai gali užkrėsti pavojinga infekcine liga, todėl reikia jų saugotis. Uodai gali būti daugelio virusų nešiotojai, erkės gali užkrėsti Laimo liga ir encefalitu. Įkandus erkei, vabzdį reikia ištraukti (pavyzdžiui, pincetu) ir gali- ma nusiųsti ištyrimui į laboratoriją. Tolesnis gydy- mas priklausys nuo tyrimo rezultatų. Nedelsiant reikia kreiptis į medikus, jeigu pa- sunkėjo kvėpavimas, atsirado karščiavimas, vėmi- mas, didelis patinimas ir kiti nerimą keliantys po- žymiai. Pavojingiausi – geliantys vabzdžiai Bitės, širšės ir vapsvos dažnai sukelia alergi- nes reakcijas. Reikėtų stengtis vengti tų vietų, kur daug tokių vabzdžių, dėvėti uždarus drabužius, saugoti veidą. Atminkite, kad bitės puola tada, kai ginasi. Širšės ir vapsvos gali įgelti be jokios prie- žasties. Bitės, širšės ar vapsvos sugeltos odos vietos patinimas, paraudimas ir skausmas nėra pavojin- gas, ir šiuos nemalonius simptomus numalšina vietinės priemonės. Bet jeigu patinimas išplito to- liau nuo sugeltos vietos, skauda, svaigsta galva, pakyla temperatūra, taip pat, jei patinimas nema- žėja 1–2 paras, reikia gydytojo pagalbos. Alergiškiems žmonėms net vienos bitės įgė- limas gali sukelti gyvybei pavojingą anafilaksi- nę reakciją, kai išberia visą kūną, trūksta oro, krinta kraujospūdis, vystosi šokas – sunkiausia or- ganizmo reakcija. Tuomet atsiranda dusulys, silp- numas, svaigsta galva, pykina, žmogus netenka sąmonės. Šiuo atveju svarbu suleisti adrenalino dozę ir nedelsiant kviesti medikus. Vabzdžių įgėli- mams jautriam žmogui visada reikia turėti švirkštą su adrenalinu. Ypač didelis pavojus daug kartų įgė- lus bitėms ar širšėms. Net ir nealergiškam žmogui pavojingas įgėlimas arti akies, į liežuvį ar kitą burnos vietą. Tinstant lū- poms, gerkloms, liežuviui galima tiesiog uždusti. Todėl nedelsiant nukentėjusiajam duokite išgerti antihistamininių vaistų ir kvieskite greitąją pagalbą. Visada reikia suteikti pirmąją pagalbą. Jei žaiz- doje liko bitės geluonis, jį reikia skubiai ištrauk- ti, kad kuo mažiau nuodų patektų į organizmą (vapsvos, širšės ir kamanės geluonies nepalie- ka). Traukdami geluonį jo nesuspauskite, geriausia jį nubraukti į šoną plastikine kortele arba bukuoju peilio kraštu. Ištraukus geluonį, sugeltą vietą būtina dezin- fekuoti antiseptiku. Jei neturite jokių priemonių, sumažinti uždegimą ir tvinksėjimą padės šaltas vanduo. Ant sugeltos vietos galite uždėti šaltą kompresą arba į audinį įvyniotų ledukų, šalto gė- rimo butelį ar kitą šaltą daiktą. Pažeistą odą šal- dykite maždaug 10 minučių – tai mažina tinimą ir niežulį. Patinusią galūnę patariama laikyti pakeltą, kad sumažėtų tinimas ir skausmas. Kai padeda paprastos priemonės Jeigu, įkandus ar sugėlus vabzdžiui, atsiranda tik vietinės odos reakcijos – pažeistos odos vietos skausmas, patinimas ir paraudimas, medikų pa- galbos dažniausiai neprireikia. Sukandžiotai ar su- geltai odai nuraminti patariama naudoti vietinius anestetikus, analgetikus, alergijos simptomus ir uždegimą mažinančius preparatus. Galima įsigyti specialų kremą, kuris padės nu- malšinti odos niežėjimą ar dilgčiojimą, įkandus bet kokiam vabzdžiui. Vienas iš komponentų tokių kre- mų sudėtyje yra baltasis ichtiolas, kuris pasižymi antibakteriniu, antiseptiniu ir uždegimą slopinan- čiu poveikiu, minkština odą ir gerina jos kraujotaką. Dažna pažeistai odai skirtų priežiūros priemonių sudėtinė dalis cinko oksidas, naudojamas sudirgu- sios, paraudusios odos dezinfekavimui, minkštini- mui bei raminimui. Parengė Undinė Gilė Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? EXcT[[P8RcP^ Pį vįbzįžžųųįįįįįįįįįį įįįįįįįįįįįįįįįįįįįįįįįžėėėėėėė visada salia v www.medexy.lt 22 VASAROS PAVOJAI VASAROS PAVOJAI
  • 13. Vasarą, kai vaiko rankų ir kojų neapsau- go drabužiai, dažniausiai jos ir nukenčia. Nubrozdinti mažylio keliai ar alkūnės – tėveliams ne naujiena. Tai dažniausiai gana lengvi sužalojimai, tačiau nereikė- tų pamiršti, kad net ir nedideli odos pa- žeidimai gali sukelti pavojų – per sužeis- tą vietą patekus infekcijai. Pirmoji pagalba susižeidus Vaikai dažnai susižeidžia bėgiodami, žaisda- mi, važinėdamiesi dviračiu, riedučiais ar paspirtu- kais. Nestiprūs sumušimai, mėlynės, negilios žaiz- delės, suteikus pirmąją pagalbą, greitai sugyja. Dažniausiai tai yra paviršiniai odos pažeidimai: nu- brozdinimai, įpjovimai, įbrėžimai, įdūrimai. Nusibrozdinus nutrinamas odos paviršius, pa- žeidžiami smulkūs kapiliarai, todėl pasirodo kraujo lašelių. Po kurio laiko oda patinsta ir parausta. Kai kraujas nebesisunkia, ant nubrozdintos odos susi- daro rausvas šašas. Įbrėžimų ir įdrėskimų gali atsirasti susižeidus aštriomis žolėmis, medžių šakomis, spygliuotais augalais, apdraskius naminiam gyvūnui. Dažniau- sia įpjovimų ir įdūrimų priežastis – neatidus elge- sys su aštriais ir smailiais daiktais buityje ir žai- džiant. Tai vinys, stiklai, metalas, plastikas, net popierius. Įsipjauti galima pargriuvus ant stiklo šu- kės ar ją užmynus basomis kojomis. Negilios žaiz- delės paprastai stipriai nekraujuoja ir lengvai su- gyja, jų siūti nereikia. Pirmoji pagalba susižeidus apima šiuos veiksmus: w žaizdos plovimą; w dezinfekavimą į žaizdą patekusius mikroorganiz- mus naikinančiu antiseptiku; w kraujavimo sustabdymą prireikus; w tvarsčio uždėjimą. Žaizda turi būti švari Net nedidelį nubrozdinimą, įpjovimą, įbrėžimą ar įdrėskimą pirmiausia reikia nuplauti su muilu ir švariu tekančiu vandeniu, kol nesimatys nešvaru- mų. Kruopštus žaizdelės praplovimas padės iš- vengti infekcijos ir žaizda sugis greičiau. Žaizdą praplauti galima ir vandenilio peroksi- du, bet ši priemonė tinka tik paviršiniams sužalo- jimams. Vandenilio peroksido negalima pilti ant gi- lesnių žaizdų. Jis išplauna ne tik nešvarumus, bet ir kraujavimą stabdančius krešulius, dėl to krau- juoja ilgiau. Nerekomenduojama ant žaizdos pilti jodo, briliantinės žalumos ar valyti jos spiritu. Dezinfekuojame ir sutvarstome Tinkamai išvalytą žaizdą turime dezinfekuoti antiseptiniu tirpalu, nes ji turi būti apsaugota nuo infekcijos, kol visiškai sugis. Pilti antiseptiką gali- ma tik ant negilios žaizdos. Jei oda pažeista giliau, dezinfekuojami tik žaizdos kraštai, antraip galima pažeisti audinius ir žaizda gis ilgiau. Po to keletą minučių palaukiame, kol antisep- tikas nudžius. Švarią ir sausą žaizdą uždengiame marline servetėle, kuri užfiksuojama pleistru ar tvarsčiu, apsaugančiu žaizdą nuo nešvarumų ir in- fekcijos. Tvarsčius keiskite kasdien arba kas dvi dienas, prieš uždėdami naują, žaizdą praplaukite antisep- tiniu tirpalu. Greitesniam žaizdų gijimui pažeistą vietą tepkite specialiu gijimą skatinančiu tepalu ar geliu. Kaip sustabdyti kraujavimą? Nubrozdintos vietos ar nedidelės žaizdelės kraujavimas paprastai liaujasi savaime. Jei žaiz- da kraujuoja, pirmiausia būtina sustabdyti krau- javimą, prieš ją tvarstant. Tam reikia suglausti žaizdos kraštus, prispausti prie jos sterilų tvars- tį, kuris laikomas 20–30 minučių, kol nustoja krau- juoti. Norint sumažinti kraujavimą, patartina pa- kelti sužalotą kūno vietą. Nevertėtų nuolat nuimti tvarstį ir tikrinti, ar kraujavimas liovėsi, nes nuplėšite besiformuojan- čią šašo luobelę, ir kraujas vėl ims bėgti. Jei krau- jas persisunkia per pirmą tvarstį, reikia uždėti dar vieną ir stipriau suspausti žaizdos kraštus. Kad žaizdos kraštai neišsiskirtų, tvarsčio nenuimkite keletą dienų. Keisdami prie žaizdos prilipusį tvars- tį jį nuimkite pagal žaizdos kraštų kryptį. Jeigu nenustoja kraujuoti per 15 minučių, kreipkitės į gydymo įstaigą. Medikų pagalbos pri- reiks ir žaizdoje įstrigus svetimkūniui, patiems jo šalinti negalima. Mėlynę iš pradžių šaldome, vėliau – šildome Griūdamas arba į ką nors atsitrenkęs vaikas gali įsistatyti mėlynę (hematomą). Iškart po trau- mos sumuštoje vietoje atsiranda skausmas. Nuo smūgio pažeidžiamos po oda esančios smulkios kraujagyslės ir kraujas iš pažeistos kraujagyslės išsilieja į aplinkinius audinius, todėl ir atsiranda mėlynė. Tokie sumušimai nėra pavojingi, bet jei- gu smūgis stipresnis, pažeidžiama daugiau krau- jagyslių, po oda išsilieja daugiau kraujo, todėl susidaro didesnė hematoma, o su ja susidoroti or- ganizmui daug sunkiau. Atsiradus mėlynei, sutrenktą vietą reikia tuo- jau pat šaldyti. Jei turite ledo, įdėkite jį į plastiki- nį maišelį, galima naudoti šaldytą mėsos gaba- lą, šalto vandens butelį. Įvyniokite šaltą daiktą į rankšluostį ir palaikykite ant sumuštos vietos 15– 20 minučių. Tada padarykite 30 minučių pertrau- ką. Vėliau sutrenktą vietą šaldykite kas 2–3 valan- das. Kai po sumušimo praeis 48 valandos, mėlynę patariama šildyti – tai paskatins ją greičiau išnykti. Kasdien apžiūrėkite hematomos vietą. Mėly- nei gyjant keičiasi jos spalva. Iš pradžių, kai susi- kaupia daug kraujo, ji būna rausva, po to, yrant he- moglobinui ir mažėjant deguonies, tampa mėlyna, dar vėliau pageltonuoja. Jeigu mėlynės spalva il- gai nesikeičia, labai skauda, reikės kreiptis į gydy- tojus. Parengė Undinė Gilė Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti 24 VASAROS PAVOJAI VASAROS PAVOJAI
  • 14. Vasarą vaikai vis daugiau laiko pralei- džia kieme, sodyboje, poilsiauja su tė- vais miške, prie vandens telkinių. Tai ak- tyvaus judėjimo metas, kuriuo smalsus išdykėlis gali greitai atsidurti pavojin- gose situacijose. Taigi svarbi užduotis tėvams sukurti vaikui saugias sąlygas vasarą, įpratinti jį atsargiai elgtis ir išug- dyti gebėjimą numatyti pavojus. Pavojingas aukštis: balkonai ir atviri langai Vaikus turime mokyti elgtis situacijose, kuriose kyla traumų pavojus. Ypač didelį pavojų kelia ati- daryti langai ir balkonai. Visada stebėkite mažus vaikus, nepalikite atidarytų balkono durų ar langų tame kambaryje, kuriame jie žaidžia. Vaikui nedera išeiti į balkoną be suaugusiojo, žaisti jame judrius žaidimus, šokinėti. Žiūrėdamas pro langą arba iš balkono vaikas neturi palypėti ant kėdės ar kito paaukštinimo. Labai svarbu, kad jis suvoktų gali- mas tokio elgesio pasekmes. Nepasikliaukite ant langų sumontuotais tinkle- liais nuo uodų – jie neapsaugos vaiko nuo kritimo, nes neišlaikys jo svorio. Saugesni langai, kurių var- čios atsidaro vertikaliai, bet dar rekomenduojama įrengti saugiklius, kurie ribotų atvėrimo tarpą. Kad vaikas negalėtų atidaryti lango, įprastas rankenas pakeiskite į rankenas su įmontuota spyna. Ką reikia žinoti išsiruošus į mišką Vaikščiojimas miške yra sveikatai naudingas poilsis, be to, vaikas susipažįsta su gamta. Tačiau yra keletas taisyklių, su kuriomis suaugusieji būti- nai turėtų supažindinti vaiką, nes miškas kupinas pavojų. Papasakokite vaikui apie čia augančius nuo- dingus grybus ir augalus. Paaiškinkite, kad suval- gius nepažįstamų, neprinokusių uogų galima pa- kenkti sveikatai. Vaikštinėdami miške parodykite nuodingus augalus ir grybus. Iškylaudami prižiū- rėkite laužus ir kepsnines bei neleiskite jų kūrenti vaikams nematant suaugusiesiems. Priminkite vaikui, kad negalima vaikščioti miš- ke vienam, jis visada turi būti šalia tėvų. O netyčia pasiklydus nedera panikuoti ir bėgti. Geriausa lik- ti toje pačioje vietoje ir šaukti kuo garsiau ar švilp- ti švilpuku, savo buvimo vietoje galima pakabinti ryškų daiktą. Pramogos vandenyje Svarbiausia – maudytis vaikas turi prižiūrimas suaugusiojo. Vaikams iki 5 metų jokiu būdu neleis- kite maudytis vieniems, nes atsidūrę po vandeniu, jie gali nesuprasti, kas vyksta, ir nepašaukti pagal- bos. Būtina paaiškinti vaikui, kodėl nedera maudy- tis nepažįstamoje vietoje, ypač ten, kur nėra kitų poilsiautojų. Vandens telkinio dugne gali slypėti daugybė pavojų: stiklo šukių, įvairų metalinių daik- tų, nugriuvusių medžių ir gilių duobių. Pavojinga pulti maudytis vos spėjus pavalgyti, sukaitus staiga šokti į vandenį. Be to, vaikai turi ži- noti, kad negalima išdykaujant nardinti kitą vaiką, nes netikėtai įgriuvęs į vandenį, jis praras orienta- ciją ir gali įvykti nelaimė. Draudžiama šokti į van- denį ne tam skirtoje vietoje, pavojinga plaukti ant pripučiamų čiužinių ir gelbėjimosi ratų. Mažy- liams leiskite maudytis tik su gelbėjimosi liemenė- mis. Pripučiami ratai ir rankovės yra ne gelbėjimo- si priemonė, o žaislai. Saulės ir šilumos pavojai Pavojų gali sukelti vasaros malonumai: ši- luma ir saulė. Dėl to gali ištikti šilumos ar sau- lės smūgis, taip pat galima nudegti saulėje. Šilu- mos smūgis ištinka ir debesuotu, bet karštu oru. Simptomai gali būti įvairūs: galvos skausmas ir svaigimas, aukšta temperatūra, odos paraudi- mas, pykinimas, silpnumas, mieguistumas. Ir šilu- mos, ir saulės smūgio simptomai panašūs į per- šalimo. Perkaitusį žmogų reikia perkelti į pavėsį ar vėsią patalpą, duoti atsigerti, aptrinti vėsiu van- deniu suvilgytu rakšluosčiu, dėti ant kūno šaltus kompresus. Kad išvengtumėte šilumos smūgio, visų pirma stenkitės nebūti tvankiose patalpose, nepalikite vaiko vieno automobilyje. Karščiausią dienos lai- ką geriau praleisti namuose, o išeiti į lauką ryte ir vakare. Aprenkite vaiką lengvais, šviesios spalvos medvilniniais drabužiais. Duokite daugiau skysčių, visada turėkite pasiruošę vandens butelį. Venkite saldžių gėrimų (gazuoto vandens, sulčių ir kt.) – jie tinkamai nenumalšina troškulio. Karštyje stenki- tės vaiką maitinti lengvu maistu, venkite riebaus maisto. Apsisaugoti nuo saulės smūgio yra gana pa- prasta. Nebūkite saulėje, kai ji karščiausia – nuo 11 iki 15 val. Tačiau ir kitą dienos dalį vaikas netu- ri ilgai būti saulėje, o prie jūros ar ežero ji dar pavo- jingesnė, nes atsispindi nuo vandens paviršiaus. Pasirūpinkite, kad karštu ir saulėtu oru vaikas lau- ke visada nešiotų galvos apdangalą. Įsitikinkite, kad jis pakankamai geria nesaldžių gėrimų. Vaikų odą saulės spinduliai veikia stipriau nei suaugusiųjų. Saugodamiesi nudegimo, visų pir- ma stenkitės, kad vaiko oda nebūtų veikiama tie- sioginių saulės spindulių karščiausiu dienos metu. Paplūdimyje būtinai naudokite vaikams skirtą ap- sauginį kremą su stipriausiu SPF filtru. Kremu nuo saulės vaiką ištepkite likus 15–30 minučių iki išė- jimo į lauką, nepamirškite pakartotinai juo ištep- ti kas 2 val., taip pat vaikui išsimaudžius ar labiau suprakaitavus. Neišleiskite mažo vaiko iš akiračio Mažam vaikui, esančiam toliau nuo jūsų, gali grėsti pavojus, todėl nuolat jį stebėkite. Paaiškin- kite jam saugaus elgesio taisykles ir neleiskite iš- nykti iš jūsų akiračio. Būryje žmonių vaikas visada turi būti šalia tėvų. Parengė Undinė Gilė Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi 26 VASAROS PAVOJAI
  • 15. Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo Nors peršalimo ligos asocijuojasi su šal- tuoju metų laiku, nepalieka jos ramybė- je ir vasarą. Kai visi pliuškenasi vandeny- je ir džiaugiasi gamta, mėgaujasi ledais, sirgti vaikui itin apmaudu. Net papras- čiausia sloga sukelia nemažą diskomfor- tą ir reikia saugotis galimų komplikacijų. Vasarą greitai susargdina temperatūrų skirtumai Kad ir kaip būtų keista, tačiau tikimybė peršal- ti vaikui vasarą yra ne mažesnė nei šaltuoju metų laiku. Mažo vaiko imuninė sistema silpnesnė, gali užtekti bėgiojant perkaisti arba per ilgai pasimau- dyti, ir jis suserga. Mažylis greitai persišaldo dėl staigaus temperatūros pokyčių, pavyzdžiui, jei- gu išsimaudęs šaltame jūros vandenyje pažaidžia karštame pajūrio smėlyje. Per karščius išėję į gatvę atsiduriame tarsi pir- tyje. Gaivinamės šaltu vandeniu ar ledais, o grįžus į namus norisi nusistatyti kuo žemesnę oro kondi- cionieriaus temperatūrą. Arba atidaryti visus lan- gus, kad tvankius kambarius greitai pravėdintų skersvėjis. Dar prisideda stresas, kurį vaiko organizmui sukelia klimato zonos ir vietovės pokyčiai: judėji- mas iš vienos vietos į kitą, skrydžiai su besikeičian- čiomis laiko juostomis. Visa tai paveikia imuninę sistemą ir susilpnina jos apsaugines funkcijas. Kad vaikas prisitaikytų prie naujų gyvenimo są- lygų, jam reikia iki dviejų savaičių. Tai yra vadinama aklimatizacija, ir kuo mažesnis vaikas, tuo šis pe- riodas trunka ilgiau, o tuo metu vaikas yra pažei- džiamas. Todėl atostogauti su mažu vaiku pata- riama mėnesį, kad liktų užtektinai laiko maloniam poilsiui.  Būtent dėl ​​ aklimatizacijos pirmoji poilsio sa- vaitė turėtų būti ramesnė – reikia tiesiog atsipa- laiduoti be varginančių ekskursijų ir ilgų maudynių jūroje. Pirmomis dienomis atėjus į pajūrį geriau pa- braidyti, kad kojos įprastų prie šalto vandens, ne- skubėti maudytis dar neįšilusiame vandenyje, o tik apsišlakstyti. Paskubėję galime sulaukti nemalonių peršali- mo pasekmių: ima perštėti gerklę, atsiranda sloga ir kosulys, pakyla temperatūra. Šiuo atveju svar- biausia nepalikti visko savieigai ir gydytis. Vasarą susirgus sloga pavojų daugiau Peršalimo ligos vasarą turėtų būti gydomos taip pat rimtai kaip ir šaltąjį sezoną. Net užpuolus paprasčiausiai slogai poilsis sukelia nemažai prob- lemų tėvams. Be to, užsitęsusi sloga gali kompli- kuotis į sinusitą ar ausų uždegimą. Todėl net pa- prastos vasarinės slogos nedera palikti savieigai, manant, kad būnant paplūdimyje ji praeis savai- me. Verta prisiminti, kad sloguojančiam vaikui ne- dera nardyti, nes šis negalavimas gali greitai kom- INHALIATORIAI KŪDIKIAMS IR MAŽIEMS VAIKAMS plikuotis, pavyzdžiui, į prienosinių ančių (sinusų) uždegimą sinusitą. Pirmasis sinusito požymis – iš vienos ar abiejų šnervių išsiskiriantis tirštas pūlin- gas sekretas. Didelių bėdų gali atsirasti ir skrendant lėktu- vu, nes kylant ir leidžiantis staiga padidėjus ar su- mažėjus atmosferos slėgiui užgula ausis. Ausyse atsirandantis skausmas kintant slėgiui ypač su- stiprės užsikimšus nosytei ir dėl to sloga gali kom- plikuotis į ausų uždegimą. Todėl, jei vargina sloga, ruošiantis skristi, vertėtų į nosį sulašinti atkem- šančių lašų. Beje, peršalimo slogą tėveliams gali būti ne- lengva atskirti nuo alerginės, kuri atsiranda įvairių augalų žydėjimo laikotarpiu. O atskirti būtina, nes alerginės slogos gydymas skiriasi, ir svarbu vengti ją sukeliančių alergenų. Peršalus nosies gleivės iš pradžių būna skai- drios, po to gali pasidaryti gelsvos ar žalsvos, gali būti pūlingos. Prisideda čiaudulys, kosulys, pa- rausta gerklė, pakyla temperatūra, gali skaudėti galvą. Skirtingai nuo peršalimo, alerginė sloga daž- niausiai prasideda staiga, nėra jokių peršalimo po- žymių – gerklės perštėjimo, kosulio ir karščiavimo. Alerginei slogai būdingas akių ašarojimas, perštė- jimas, niežulys ir paraudimas. Alergine liga susir- gęs vaikas nuolat čiaudi, iš nosies teka skaidrios ir skystos išskyros. Greita pagalba vaikui – inhaliacijos Sloga trukdo mažam vaikui normaliai kvėpuoti pro nosį, valgyti, mažylis neramus, prastai miega. Įtampos kupinos atostogos apkarsta ir tėvams, ir vaikams. Todėl svarbi užduotis – greičiau nuslo- pinti vaiką kamuojantį nosies užgulimą ir sumažin- ti slogos keliamą diskomfortą. Greitai palengvinti sloguojančio vaiko kvėpa- vimą padeda inhaliatorius. Vaikus auginančioms šeimoms pravartu turėti tokį mažiesiems tinkan- tį prietaisą. Inhaliatorius padės greičiau įveikti įvai- rias kvėpavimo takų ligas ir palengvinti ne tik slo- gos, bet ir kosulio ar gerklės skausmo kamuojamo mažylio būklę. Inhaliacijos yra veiksmingas ir saugus vaikų per- šalimo ligų simptomų slopinimo būdas. Procedūra padeda greitai palengvinti kosulį, sudrėkinti nosia- ryklės gleivinę ir pašalinti skreplius. Galima įsigyti net mažiausiam vaikui tinkantį inhaliatorių, tokie prietaisai gaminami žaismingo dizaino, kad proce- dūra mažylio nebaugintų, o būtų panaši į žaidimą. Inhaliatoriuje yra talpa, kurioje skystis paver- čiamas mikroskopinėmis dalelėmis, daug greičiau ir lengviau pasiekiančiomis kvėpavimo takus. Vais- to dalelės pasklinda uždegimo pažeistoje vietoje mažindamos patinimą ir skausmą. Skystis inha- liatoriuje tampa aerozoliu, reikia užsidėti specialų antgalį – kaukę ir įkvėpti purškalo. Parengė Undinė Gilė VASAROS LIGOS VASAROS LIGOS 28
  • 16. Virškinamojo trakto problemos – daž- nas vasaros palydovas, ypač apmau- du, kai kelionėje ar atostogaujant užklumpa viduriavimas. Vasarinį vidu- riavimą gali lemti mitybos pokyčiai: valgome gausybę šviežių daržovių ir vaisių, dar labiau mityba pasikeičia ke- liaujant. Be to, vasaros karštis grei- čiau sugadina maisto produktus. Kaip išvengti tokios bėdos ir atsikratyti in- fekcijos? Vasarą bakterijos tyko maiste ir ant rankų Žarnyno infekcijos priežastis gali būti viru- sai, bakterijos, taip pat jų gaminami toksinai. Rotavirusų, norovirusų ir kt. virusų sukeltos in- fekcijos labiau plinta žiemą bei ankstyvą pa- vasarį, o bakterinės žarnyno ligos, tokios kaip salmoneliozė, šigeliozė, kampilobakteriozė ir kt. – šiltuoju metų laiku. Bakterijos mėgsta šilu- mą ir greitai joje dauginasi. Karštuoju metų laiku mikrobai lengviau pa- tenka į mūsų organizmą, nes: w šviežių daržovių ir vaisių dažnai paskanauja- me darže ar sode, nespėję parsinešti namo ir nuplauti; w atsigaiviname šaltinio vandeniu, kelionėje ge- riame nevirintą vandentiekio vandenį, nors vandens iš čiaupo gerti daugelyje šalių nede- ra; w maisto produktai (ypač mėsa, pienas, žuvis) genda greičiau, o tai sunku pastebėti, nes maistas gali būti beveik nepakitęs. Gaminda- mi grilyje ne visada gerai iškepame mėsą, o iškylaudami ne visada pasiimame šaltkrepšį; w atsiranda labai daug vabzdžių. Pavyzdžiui, musės, ant savo kojų gali pernešti net 6 mln. bakterijų; w išvykus svetur pasikeičia aplinka ir valgome ki- tokį maistą, todėl virškinamajame trakte atsi- randa kitokių nei įprasta bakterijų, kurios su- trikdo mikrobiotos pusiausvyrą. Pavojingiausi tampa netinkamai laikomi ir gaminami šie produktai: nepakankamai termiš- kai apdorota mėsa, ypač paukštiena, žali kiau- šiniai, kuriuose gali tūnoti salmonelės. Pieno produktai, mėsa ir pyragaičiai su kremu gali būti pavojingi dėl auksinio stafilokoko. Ešerichiozę sukeliančiomis E. coli bakterijomis užsikrečiama per dešreles, jautienos kepsnius, nevirintą pie- ną, jogurtus, sūrius, majonezą, salotas. Pagrindiniai žarnyno infekcijų platintojai  – sergantys žmonės, o dažniausiai kaltos mūsų pačių rankos. Mikrobai ant jų patenka pirmiau- sia – tereikia paliesti durų rankeną ar klozeto vandens nuleidimo mygtuką ir pamiršti nusi- plauti rankas. Nuo užterštų rankų mikrobai arba jų gamina- mi toksinai gali patekti į maistą. Ligos sukėlėjai patenka ant rankų ir plaunant jas užterštu van- deniu. Taip pat galite užsikrėsti gurkštelėję van- dens maudydamiesi upėje ar ežere. Infekcijos keliami pavojai – dehidratacija ir imuniteto susilpnėjimas Patekę į skrandį, o iš ten į žarnyną, mikro- bai pradeda aktyviai daugintis ir gaminti įvairius toksinus. Pirmieji ligos simptomai atsiranda po 6–48 valandų. Infekcija sukelia viduriavimą, vėmimą, silpnumą, sunkumą skrandyje, pilvo skausmą, suprastėja apetitas. Gali pakilti kūno temperatūra ir krėsti šaltis. Žarnyno infekcija yra rimta liga. Viduriavimas ir vėmimas gali sukelti dehidrataciją, kuri sun- kiu atveju sutrikdo normalią smegenų, širdies ir inkstų veiklą. Persirgus šia infekcija pažeidžia- ma žarnyno mikrobiota ir susilpnėja imunitetas. Vaikai yra imlesni žarnyno infekcijoms, nes jų organizmo gynybiniai mechanizmai dar nėra pa- kankamai išsivystę, jie dažnai pamiršta asmens higienos taisykles. Skysčių praradimas vaikui yra ypač pavojingas, greičiau vystosi dehidra- tacija. Nepamirškite, kad vėmimas ir viduriavimas yra apsauginė reakcija – organizmas atsikrato svetimų medžiagų. Todėl esant infekcinei žar- nyno ligai negalima gerti viduriavimą stabdan- čių vaistų. Gydant žarnyno infekcijas svarbu pašalinti iš organizmo mikrobus ir toksinus, at- kurti mikrobiotą ir prarastus skysčius. Viduriuojant patariama laikytis mažai skai- dulų turinčios dietos, kuri neapsunkina virškini- mo sistemos, kol susitvarkys žarnynas. Reikėtų valgyti lengvai virškinamus maisto produktus, pavyzdžiui, avižinius dribsnius, bananus, skre- bučius, ryžius, vengti riebių, saldžių patiekalų, pieno produktų, prieskonių. Kodėl sergant žarnyno infekcija reikia probiotikų? Žarnyno mikrobiotą sutrikdo ir infekcinės žarnyno ligos, ir pakitusi mityba bei antibiotikai. Naudingieji mikroorganizmai atlieka daug svar- bių funkcijų: skaido nesuvirškintą maistą, daly- vauja sintetinant vitaminus ir įsisavinant tam tikrus mikroelementus, šalinant toksinus. Žar- nyno mikrobiota lemia sveikatą ir atsparumą in- fekcinėms ligoms. Todėl gydant viduriavimą būtina atkurti in- fekcijos sutrikdytą žarnyno mikrobiotą, o tam patariama vartoti probiotikus. Tai yra viena iš pagrindinių priemonių nuo viduriavimo, taip pat padedanti išvengti šio nemalonumo. Probioti- kų preparatai gali būti naudingųjų bakterijų, taip pat –nebakteriniai. Patekę į žarnyną probiotikai pradeda kovoti su patogeniniais mikroorganiz- mais. Jei organizmas stiprus, gali užtekti simpto- minio gydymo – skysčių arba elektrolitų tirpa- lų, probiotikų. Bet gydytojas gali skirti antibio- tikus, kurie taip pat dažnai sukelia viduriavimą. Tuomet nepakeičiamas yra grybelinės kilmės probiotikas Saccharomyces boulardii, nes jis, skirtingai nuo bakterinių probiotikų, yra at- sparus antibiotikams ir tinkamas vartoti vienu metu su antibakteriniais vaistais. Mieliagrybis Saccharomyces boulardii  at- sparus skrandžio ir tulžies rūgštims, kasos fermentams, todėl jis nepažeistas patenka į žarnyną. Šis mieliagrybis veikia kaip normali mi- krobiota – slopina patogeninių organizmų ir jų toksinų poveikį. Toks probiotikas, vartojamas nuo infekcijos pradžios, sumažina viduriavimo trukmę ir dažnumą, padeda greičiau pasveik- ti esant bet kurios kilmės viduriavimui. Vartoti probiotikus patariama ne tik užklupus viduria- vimui, bet ir keliaujant, ir prieš kelionę, tuomet gerosios bakterijos efektyviau įsitvirtins žarny- ne ir neleis daugintis ligas sukeliantiems mikro- organizmams. Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų VASAROS LIGOS VASAROS LIGOS 30 31
  • 17. gi, bet susidarius palankioms sąlygoms jie ima daugintis ir sukelia infekciją. Atsiranda niežu- lys, graužimas, skausmas, deginimas makštyje ir baltos, į varškę panašios išskyros, kurios kar- tais būna kraujingos. Dažniausiai liga užpuola nusilpus imuninei sistemai, atsiranda moterims, sergančioms medžiagų apykaitos bei endokri- ninėmis ligomis, vartojančioms antibiotikus ar kitus vaistus. Dėl hormoninių pokyčių pienligė gali atsirasti nėštumo metu, ją, kaip ir bakterinę ligą, gali išprovokuoti netinkama higiena. Palanki grybeliui drėgmė ir šiluma. Todėl pienlige galima susirgti vasarą po maudynių ežere ar jūroje ilgai vilkint šlapią maudymosi kostiumėlį. Liga gali apnikti ir pirtyje, atsisėdus ant rankšluosčiu neuždengto gulto arba ant pa- tiesto šlapio rankšluosčio. Tinkamai gydome makšties uždegimus Atsiradus pirmiesiems ligos simptomams, svarbu kuo greičiau kreiptis į ginekologą, nes gydymas priklauso nuo sukėlėjo. Pirmiausia bū- tina jį nustatyti. Priklausomai nuo ligos priežas- ties, gydytojas skiria makšties tirpalą, žvaku- tes, kremus, tabletes, tepalus. Savarankiškai gydytis nedera, nes netinka- mai gydomos ligos simptomai tik susilpnės ku- riam laikui, bet infekcija niekur nedings, o jos sukėlėjai taps atsparūs. Todėl vėliau ligą teks gydyti ilgiau ir prireiks didesnių vaistų dozių. Laiku pradėjus gydytis pagal gydytojo reko- mendacijas uždegimas išnyksta nesukeldamas komplikacijų. Negydoma liga gali sukelti rim- tų sveikatos problemų – išprovokuoti gimdos, kiaušidžių ir kiaušintakių infekciją, o tai gali būti nevaisingumo priežastis. Bakterinei vulvovaginozei gydyti skiriami tam tikros grupės antibiotikai, grybelių sukel- ta liga gydoma priešgrybeliniais vaistais, taip pat atkuriama makšties ir žarnyno mikroflora. Atrofinis vaginitas  gydomas hialurono ar es- trogenų ovulėmis. Esant neinfekciniam vagini- tui  reikia vengti simptomus sukėlusių veiksnių ir stiprinti organizmą.  Makšties perštėjimas, niežulys ir kiti erzi- nantys simptomai, kamuojantys sergant va- ginitu, prastina savijautą, nuotaiką ir gadina gyvenimą. Tačiau galima palengvinti šiuos ne- malonius pojūčius. Kaip pagalbinė priemonė gydant makšties ir išorinių lytinių organų užde- gimus naudojamos makšties apiplovimo prie- monės. Specialūs tirpalai greitai malšina pa- grindinius nemalonius simptomus  – niežulį, deginimą, skausmą. Paprastai vaistų makšties infekcijoms gydyti efektas pasireiškia per kele- tą dienų, tad greito veikimo tirpalas pagerins savijautą pirmomis paskirto gydymo dienomis arba palengvins laukimo pas ginekologą laiką. Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme Makšties uždegimai  – paplitusios gi- nekologinės ligos. Net iš pirmo žvilgs- nio paprastų, ne lytiniu keliu plintan- čių infekcijų pasekmės gali būti labai rimtos – net nevaisingumas. Be to, lai- ku nesikreipiant į medikus, daugelis infekcijų tampa lėtinės. Makšties uždegimas – vaginitas dar vadina- mas vulvovaginitu, nes liga paprastai pažeidžia ne tik makštį, bet ir išorinių lytinių organų – vul- vos paviršių išklojančią gleivinę. Vulvovaginitu serga ir mažos mergaitės bei paauglės. Negy- domas uždegimas gali išplisti, paveikti moters šlapimo takus ir sukelti uretritą, cistitą ir net inkstų uždegimą. Be to, uždegimas gali plisti į gimdos kaklelį ir endometriumą, kuris iš vidaus iškloja gimdą. Gali išprovokuoti ir netinkama higiena Būdingiausi vulvovaginito simptomai yra niežulys ir deginimas lytinių organų srityje, taip pat pakitusios išskyros. Pastebėjusios pirmuo- sius tokius požymius, nedelsdamos kreipkitės į ginekologą, nes ligos priežastys gali būti ne tik makšties mikrofloros pažeidimas, bet ir lytiškai plintančios ligos. Dažnai ligą sukelia makšties mikrobiotos sutrikimai (natūralaus makšties mikroorganiz- mų kiekio pokyčiai). Neinfekcinį makšties užde- gimą gali išprovokuoti higieninės servetėlės ​​ ar įklotai, kūno prausikliai, dažnas prausimasis, hormonų pokyčiai įvairiais gyvenimo periodais, tam tikri makštyje naudojami kontraceptikai, pavyzdžiui, spermicidai. Sudirginti ir sukelti už- degimą gali ir aptempti drabužiai. Dėl hormoninių pokyčių sumažėjus estroge- nų kiekiui gali išsivystyti atrofinis vaginitas. Šis negalavimas atsiranda ne tik prasidėjus menopauzei, bet ir po gimdymo, žindymo lai- kotarpiu, taip pat bet kurio amžiaus moterims, endometriozės gydymui vartojančioms estro- genų koncentraciją mažinančius preparatus. Esant atrofiniam vaginitui kamuoja deginimo pojūtis makštyje, pasidaro skausmingi lytiniai santykiai, kartais pasirodo kraujo. Dažna ne lytiniu keliu plintančių vaginitų priežastis bakterinės ir grybelinės kilmės infek- cija. Bakterinė vaginozė ir pienligė Bakterinė liga atsiranda dėl sutrikusios makšties mikrobiotos, t. y. makštyje sumažėjus natūraliam laktobakterijų skaičiui ir smarkiai pa- daugėjus anaerobinių bakterijų. Taip gali nutikti, pavyzdžiui, ilgai gydantis antibiotikais arba už- sikrėtus lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, sergat cukralige, nusilpus imuninei sistemai, dėl higieninių įklotų, tamponų, prausiklių, pa- žeidžiančių natūralų makšties pH. Bakterijų pu- siausvyros sutrikimą gali lemti hormoniniai po- kyčiai nėštumo metu ar hormoniniai vaistai. Bakterinei ligai būdingos gausios pilkšvai žalsvos, nemalonaus kvapo (panašaus į suge- dusios žuvies) išskyros, taip pat makšties nie- žėjimas ir perštėjimas. Candida genties grybelių sukeltas vaginitas dar vadinamas pienlige arba kandidoze. Šių gry- belių yra makštyje ir paprastai jie nekenksmin- MAMYTĖ 32
  • 18. Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau? nės ramybės. Pamažu atsipalaiduojama. O tada ateina poilsis, kuris pakrauna mūsų energijos ba- terijas. w rasti būdų reguliariai kuo labiau atpalaiduo- ti kūną. Moteris, patirdama žindymo aversiją, jaučia daug fizinės įtampos. Ta fizinė įtampa su- muojasi, kol jau pradeda rauti stogą. Būtina ret- sykiais tą įtampą iškrauti ir atpalaiduoti kūną. Kas jums padeda fiziškai išsikrauti? Bėgimas? Dviračio minimas? Kitas sportas? Fizinės įtam- pos iškrovimui tinkamiausias intensyvus sportas iki prakaito. Galite įsivaizduoti, kaip su prakaitu iš jūsų pasišalina streso hormonai. w skirti laiko savirealizacijai. Net ir kelios mi- nutės per dieną, ar kelios valandos per savaitę, skirtos jums prasmingai veiklai, kuri atneša kūry- binį įkvėpimą, gali stebuklingai pagerinti savijau- tą. Šio dalyko neatidėkite ateičiai, kai vaikelis pa- augs, kai taps lengviau. Akivaizdu, kad to jūsų savijautai reikia jau dabar. w dėmesio nukreipimas. Kai žindymas kelia nemalonius pojūčius, tam, kad laikas neprailgtų ir išvengtume didelio jų intensyvumo, stenkimės kažkur nukreipti dėmesį, kad bent kažkiek užsi- mirštume, jog žindome. Geriausia būtų jau prieš pradedant žindyti dėmesį sutelkti į kažką kitką ir stengtis išlaikyti, kol žindysite. w pozityvumo akcentavimas. Kai stengiatės ištverti nemalonų žindymo procesą, pabandyki- te savyje žadinti mintis apie tai, kodėl žindyti yra gerai. Žindymo metu sutelkite gražiausius jaus- mus į vaikelį, stenkitės pajusti jam prieraišumą, švelnumą, džiaukitės juo. Jei jums pavyks, jūsų organizme išsiskirs daugiau hormono oksitocino ir tai sumažins nemalonų fizinį žindymo pojūtį. w geriausios žindymo padėties atradimas. Patyrinėkite – galbūt žindymo metu esančių po- jūčių intensyvumas priklauso nuo žindymo padė- ties? Gal žindymo aversija silpnesnė, kai žindote gulėdama, o gal, atvirkščiai, sėdėdama? w keisti vaiko įprotį čiupinėti krūtis ir spenelį. Jei vaikelis įprato žįsdamas čiupinėti kitą krūtį ar spenelį ir tai stiprina žindymo aversijos pojūčius, stenkitės švelniai parodyti, kiek galima jus lies- ti, kol jums tai dar nesukelia diskomforto. Galbūt itin jautru, kai liečiamas, čiupinėjamas spenelis – tada pasiūlykite rankytę tiesiog laikyti ramiai ant krūties, pasakykite, kad jums skauda, kai čiupinė- ja spenelį. Jei vaikeliui sunku suprasti, tada ati- traukite jo dėmesį nuo čiupinėjimo žaidžiant pirš- tukų žaidimus ar kažką kitą liečiant. w rašykite žindymo dienoraštį. Žmogaus pro- tas linkęs viską apibendrinti, atsižvelgdamas į emocinį krūvį, kuris tą akimirką vyrauja. Kai žin- dymas tiek kankina, jog atrodo išprotėsime, pra- dedame galvoti, kad jis visada kelia tik tokias emocijas ir su dar didesne baime laukiame kito žindymo. Tačiau, iš tiesų, žindymai ir jų metu ky- lantys pojūčiai kinta. Žindymo dienoraščio rašy- mas padeda suvokti, jog būna ir geresnių dienų, Praėjusiame žurnalo numeryje kalbė- jome, ką reiškia žindymo aversija ir ko- kios gali būti jos priežastys. Šįkart ap- tarkime, kaip galime padėti sau. Viskas, kas vyksta mūsų kūne – ne be prie- žasties. Žindymo aversijos sukeliami pojūčiai yra signalas, kad kažką reikia keisti. Kai išanalizuoja- me, kas būtent mums labiausiai skatina atsiras- ti žindymo aversiją ir ją sustiprina, tada galima bandyti ieškoti būdų, kaip sau padėti. Ne visada pavyksta žindymo aversijos visiškai išvengti ir ją panaikinti, tačiau tikrai įmanoma, kad ji sumažė- tų ir būtų lengviau pakeliama. Galimi keli žindymo pokyčių variantai, kurie ga- lėtų padėti. Kadangi žindymo aversijos priežasčių yra kelios ir jos gali būti skirtingos, o ir aversijos požymiai kiekvienai moteriai pasireiškia vis kitaip, tai nėra ir vienareikšmio atsakymo, kokį kelią rink- tis. Daugeliui moterų žindymo aversijos pojūčiai gerokai blėsta, kai jos labiau pailsi, mažina žindy- mų skaičių ir krūtys spėja atsipalaiduoti nuo daž- no jų dirginimo. Taip pat padeda galimybė užsi- imti maloniomis veiklomis, kurios pakelia laimės hormonų lygį smegenyse ir atitinkamai sumažėja kūno jautrumas nemaloniems pojūčiams. Tačiau gali būti, kad net ir tai neduos pakankamo efekto ir moteris nuspręs vaikelį nujunkyti. Žindymą palikti tokį, koks yra Dažniausiai žindymo aversiją lemia ne vienas, o keli minėti veiksniai, kurie persipina tarpusavy- je, veikdami vienas kitą, ir darosi sudėtinga su- prasti, kuris iš jų yra esminis. Todėl siekiant su- mažinti žindymo aversiją reikėtų atsižvelgti į visus veiksnius. Būtina: w daugiau pailsėti. Kas jums yra poilsis? Ilsi- mės tada, kai atsipalaiduojame. Kas jums pade- da atsipalaiduoti? Tik jūs galite atsakyti, koks poilsis jums yra geriausias, taip pat – koks poil- sis auginant vaiką / vaikus jums yra įmanomas. Kai tai apgalvosite, pasikalbėkite su artimaisiais. Priminkite (pirmiausia sau pačiai!), kad jūsų po- ilsis svarbus ne tik jūsų, bet ir vaikelio bei visos šeimos gerovei. Pailsėjusi mama – rami mama. Rami mama – saugiai besijaučiantis vaikas ir lai- mingi aplinkiniai. w daugiau pamiegoti. Iš kur imti papildomo miego? Kažką keisti nakties metu? O galbūt vai- kelio pietų miegą išnaudoti ir savo miegui? Gal- būt pamiegoti tada, kai kažkas iš artimųjų gali pabūti su vaiku? Nenaktinėti vakare ir eiti anks- čiau miegoti naktį? O gal ryte perduoti atsibudu- sį vaikelį jo tėčiui ar kitam artimajam ir dar valan- dėlę numigti? w rasti laiko pabūti vienumoje. Vienumoje pa- mažu atslūgsta visas chaosas, kuris įsisiautėja viduje esant šeimos įvykių, vaikų tarpusavio san- tykių ir buities darbų sūkuryje. Atslūgus tam vi- diniam chaosui sugrįžta daugiau fizinės ir emoci- MAMYTĖ MAMYTĖ 34 35
  • 19. lengvesnių žindymo epizodų. Jis padeda suras- ti momentus, kada buvo lengviau ir taip įsitikin- ti, kad iš tiesų būna geriau bei išsiaiškinti kodėl. Žindymą retinti Atsiradus žindymo aversijai, ir ypač kai ji daro- si nebepakenčiama, iškyla klausimas: ar kankin- tis ir bandyti ištverti, ar nutraukti? Kankinimasis, atrodo, veda į beprotybę ir kelia pyktį, o žindymo nutraukimas atrodo sunkiai įgyvendinamas. Dažnai, esant stipriai žindymo aversijai, ir ma- tant, kad poilsio galimybės yra mažos, o ir tiki- mybė sulaukti žindymo aversijos keliamų pojūčių palengvėjimo labai menka, moteris nusprendžia žindyti rečiau. Kartais iš tiesų būtent žindymų praretinimas labai gelbsti, nes ilgėja laiko tarpai, kai neliečiamos krūtys pailsi ir atėjus žindymo lai- kui nemalonūs pojūčiai būna lengvesni. Galimybė moteriai ilgiau turėti krūtis tik sau suteikia dau- giau kūno autonomijos, kurios stoka, kaip jau mi- nėjome, taip pat labai susijusi su žindymo aver- sija. Natūralu, kad vaikelis priešinsis kasdienybės pokyčiams, protestuos, išreikš stipresnes, nei įprasta, emocijas dėl vienų ar kitų dalykų. Būki- te kantrūs, švelniai priimkite vaiko emocijas, em- patiškai supraskite, kad jam sunku keisti įpročius ir netekti to, prie ko buvo prisirišęs. Palengvėji- mo galbūt sulauksite jau po savaitės, o gal tik po mėnesio. Kiekvieno vaiko prisitaikymas prie po- kyčių užtrunka įvairiai. Skubinimas dažniausiai duoda priešingą rezultatą ir viskas gali tęstis dar ilgiau. Jei žindymas, krūtų lietimas, čiupinėjimas, glaustymasis prie jų vaikeliui reiškia meilę, ban- dykite sukurti kitokį fizinį artumą, kuris jam taip pat sietųsi su meile, tačiau būtų mažiau dirgina- mos krūtys. Sodinkite vaikelį ant kelių, glostyki- te galvą, kasykite arba pamasažuokite nugarytę. Jei vaikas nori liesti jus, pasiūlykite, kad jis pats padarytų nugaros masažą mamai. Jei vis tik vai- keliui sunku susilaikyti nuo krūtinės čiupinėjimo, stenkitės linksmai nukreipti dėmesį, suvilioti kit- kuo  – gal pakutenti jį, pakviesti padūkti. Dūkti jiems patinka dar ir todėl, jog tai – taip pat fizi- nis kontaktas. Vaikai iš savo prigimties yra smal- sūs ir todėl linkę nukreipti dėmesį net nuo to, kas malonu, į tai, kas nauja. Kai kurios mamos ren- kasi ne dėmesio nukreipimo, o pokalbio, paaiš- kinimo kelią, kai vaikeliui pasakoma, kad krūtinę skauda, krūtinė turi pailsėti, tam, kad pienukas galėtų ten atsirasti. Koks būdas bus veiksmin- gesnis, labai priklauso nuo vaikelio charakterio ir temperamento. Darant pokyčius labai svarbu veikti nuosek- liai, švelniai ir neskubėti. Todėl pirmiau ištirki- te padėtį, šiek tiek paeksperimentuokite, nepri- imant radikalių sprendimų, bet kai nuspręsite, tada jau nesiblaškykite. Žindymą užbaigti Moterims, kurios patiria žindymo aversi- ją, kartais ji būna tokia nepakeliama, kad tenka žindymą baigti anksčiau, nei buvo planavusios. Sprendimą vaikelį nujunkyti nepasiekus savo tikslo žindyti ilgiau, moterys dažnai priima kaip asmeninę nesėkmę ir neretai išgyvena sunkias emocines būsenas, depresyvią nuotaiką. Tam, kad nujunkymas sukeltų kuo mažiau emocinių padarinių mamai ir vaikui, svarbiausia kuo geriau tam pasiruošti. Nujunkymo sėkmė ir tai, kaip į viską reaguos vaikas, labai priklau- so nuo mamos emocinės būsenos. Įvairius gy- venimo faktus ir procesus vaikai daugiausia ver- tina pagal tai, kokias emocijas išreiškia jų tėvai, ypač mama (nes pirmus kelerius metus santykis su mama yra glaudžiausias). Kada vaikas matys, jog mama rami, saugi, užtikrinta ir jam švelni, jis kur kas patikliau ir ramiau priims pokyčius. Svarbu kaip įmanoma sąmoningiau įvertin- ti situaciją, būti švelniai sau ir save atjausti ly- giai tiek pat, kiek užjaučiame vaikelį. Abu neteko- te to, kas jums buvo brangu ir svarbu. Vėl ir vėl sau priminkite, kad žindymo aversijos, privertu- sios užbaigti žindymą, neįmanoma suplanuo- ti. Mes galime ir turime teisę neišpildyti savo pa- čių lūkesčių ir savęs nesmerkti. Prisiminkite, kad esate tokia ne viena – daugybė mamų tai patiria. Ir kad esame dėl to nekaltos. Būtina ieškoti, kas galėtų palaikyti, pasidalinti panašia patirtimi. La- bai svarbu nesijausti vienišai. Svarstant, ar atsiradus žindymo aversijai žin- dymą nutraukti, būtina atsižvelgti ir į tai, kad vaikas, matydamas ir jausdamas mamos ne- pasitenkinimą žindymu, gali pradėti išgyventi skaudžius jausmus, jaustis prasikaltęs, blogas, ypač jei mama jam nepaaiškina, kas vyksta, ko- dėl ji nepatenkinta. Pienuko duodama nauda to- kiu atveju neatsvers psichologinės žalos vaikui. Jei nusprendėte žindymą užbaigti, tai geriau- sia padaryti kiek įmanoma nuosekliau, švelniau ir ramiau. Pradėkite nuo žindymo retinimo, kurį ap- rašėme anksčiau. Stebėkite save ir vaikelį. Kar- tais įvyksta džiugus atradimas, kad įgyvendinant žindymo retinimą, siekiant jį nutraukti, pamato- me, kad retesnio žindymo pakanka tam, kad pa- sijustume geriau ir iki visiško žindymo nutrauki- mo spėjame dar gerokai nukeliauti. O jei vis tik priėjome žindymo pabaigą, tai supraskime, kad baigėsi tik žindymas, tačiau mamos ir vaiko mei- lės ryšys nesibaigs niekada, ir toliau puoselėki- me jį visais įmanomais būdais, ir džiaukimės juo, nes tai viena iš didžiausių dovanų, kurias mums suteikė gyvenimas. Pabaigai Kad ir kurį pagalbos sau kelią pasirinksite, pir- miausia kruopščiai viską apgalvokite, susikurki- te veiksmų planą, aptarkite su artimaisiais. Labai svarbu, kad visi būtų informuoti ir pasiektumėte vieningą sprendimą. Nuoseklumas yra būtinas. Taip pat labai svarbus tvirtas jūsų apsisprendi- mas. Jei nuspręsite eiti vienu keliu, o po to vėl ir vėl persigalvosite, tada vaikas jausis klaidina- mas, nesaugus, sumažės jo pasitikėjimas mama, gali atsirasti nesaugus prieraišumas. Priėmus sprendimą ir jį kryptingai įgyvendinant pamažu ateina palengvėjimas. Svarbu suprasti, kad vai- kui išreikšti savo meilę mes turim begalę būdų, kurti su juo santykį – taip pat. Pagal Kazimiero Vitkausko ir Karolinos Tarnauskienės knygą Daugiau apie žindymo aversiją skaitykite knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ (2022 leidimas) Ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio gimimo laukiančiai mamai ir šeimai. Joje rasite nau- jausių mokslo žinių apie naujagimio ir kūdikio maiti- nimą bei daug naudingų patarimų mamai ir šeimai. Verčiau mokėti, negu spėlioti. Juk žindyti pradeda- ma vos pagimdžius! Septintoji knygos laida papildyta penkiais nau- jais skyriais. Daugiau apie knygą ir autorius: www.zindyk.lt Parengė psichologė Karolina Tarnauskienė www.psichologekarolina.lt Facebook: Išsipildymas Motinystėje Itin grynas medicininės paskirties lanolinas, atitinkantis aukščiausius Europos saugumo standartus Spenelių kremas PURELAN Gamintojas: Medela AG, Šveicarija http://mediq24.lt Greitai nuramina pažeistus ir sutrūkinėjusius spenelius nėštumo laikotarpiu ir maitinant krūtimi. Tinka šerpetojančioms vaikų ir suaugusiųjų lūpoms bei sausai ar jautriai odai. Saugus kūdikiui - prieš maitinimą kremo likučių pašalinti nereikia. 100 % natūralus lanolinas, be konservantų ir kvapiklių. Dermatologiškai patikrintas, hipoalergiškas, tinka ir itin jautriai odai. Įpakavimas: 7 g ir 37 g MAMYTĖ 36