SlideShare a Scribd company logo
1 of 40
Download to read offline
RŪPINAMĖS
VAIKO
SVEIKATA
Neįkaino-
jamos
motinystės
dovanos
2023
M.
ŽIEMA
ISSN
2538-9297
Gydytojas A. Vingras
Apie bronchito
simptomus
ir gydymą
Skauda gerklę:
į ką atkreipti
dėmesį?
Iš kur vaikui
pasisemti stiprybės
prieš ligas?
Gripas, COVID-19
ar peršalimas –
kaip atpažinti
Akušerė-ginekologė
Lina Mockevičienė
apie mikroelementus
nėštumo metu
ir žindant
Psichologė K. Tarnauskienė
apie žindymo aversiją ir mamos emocijas
Viršelio nuotraukoje: Greta Drąsutavičiūtė
Jūratės Deventinaitės nuotrauka
2023 m. Nr. 4 (57)
Nemokamas sveikatos žurnalas
Leidėjas MB „Mama ir vaikas“
info@mamairvaikas.lt
Žurnalą „Mama ir vaikas“ parengė:
Projekto vadovė Neringa Grabauskienė,
tel. 8 659 58686,
el. p. neringa@mamairvaikas.lt
Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
Žurnalistė Undinė Gilė
Maketavo Petras Petkevičius
Reklamos skyriaus vadovė
Ieva Tumėnaitė, tel. 8 659 59596,
el. p. ieva@mamairvaikas.lt
Nuotraukos iš www.freepik.com,
www.dreamstime.com, www.pixabay.com
ISSN 2538-9297
Dėl vaistų vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Už reklamos ir partnerio turinį bei kalbą neatsakome.
MAMŲ ISTORIJOS
Neįkainojamos motinystės dovanos 4
ŽIEMOS LIGOS
Gydytojas A. Vingras
Apie bronchito simptomus ir gydymą
8
Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? 10
Gripas, COVID-19 ar peršalimas –
kaip atpažinti
14
VAISTINĖLĖ
Vaikui suskaudo ausį:
ką turėtume padaryti pirmiausia?
17
Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? 20
Atsisakote mėsos –
verta pasirūpinti geležimi
22
BŪKIME SVEIKUČIAI
Pažangiausias sprendimas vaikų
trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje
24
Ką verta žinoti apie pieninius dantukus? 26
KŪDIKIS
Mikroelementai, be kurių neapsieisite
nešiodama ir žindydama vaikelį
29
Negyvosios jūros mineralai –
pagalba atopinei odai
32
MAMYTĖ
Psichologė K. Tarnauskienė
Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia
mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?
34
VAIKAS LAUKE
Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką? 38
Papasakokite
savo šeimos
istoriją
Tapus tėvais laukia gyvenimo iššū-
kiai, kuriems nugalėti, vedini besą-
lygiškos meilės, atrandame savyje
beribių rezervų. Galbūt norėtumė-
te papasakoti kitiems apie šio nuos-
tabaus meto atradimus, savo is-
toriją – nėštumo, gimdymo, vaiko
auginimo, auklėjimo ar bet kokią
kitą. Parašykite mums.
Galbūt galynėjatės su ligomis ir jūsų
patirtis praverstų kitoms panašaus likimo
šeimoms? O gal jau įveikėte problemas, o
jūsų sėkmės istorija galėtų paskatinti ir pa-
laikyti kitus tėčius ir mamas?
Jūsų istorijas su nuotraukomis paskelb-
sime portale mamairvaikas.lt arba žurna-
le – dalinkimės mintimis, patirtimi, naudin-
ga informacija ir džiaugsmais. Jūsų laiškų
laukiame el. paštu info@mamairvaikas.lt.
Visada, kai reikia, šalia –
žurnalas „Mama ir vaikas"
ir portalas mamairvaikas.lt
TURINYS
Neįkainojamos
motinystės dovanos
4
„Klick photography“ nuotrauka
MAMŲ
ISTORIJOS
Telšiuose gyvenanti Greta Drąsutavi-
čiūtė sako, kad didžiausia jos motyva-
cija yra trejų sūnelis Arijus. Jis skatina
domėtis įvairiomis gyvenimo sritimis,
mokytis, keliauti. Gimus sūneliui Gre-
ta atrado kosmetologiją, ėmėsi sukne-
lių nuomos verslo, įstojo studijuoti di-
etetiką.
Papasakokite, kaip jūsų gyvenime atsirado
kosmetologija, kuri dabar yra ir darbo sritis?
Gimus vaikui pajutau pilnatvės jausmą, labai
daug atradau, labiau pažinau save. Sakyčiau,
mano požiūris itin prasiplėtė.
Arijus gimė birželio mėnesį ir norėjau kuo
daugiau būti su juo gryname ore. Pietų miegelio
važiuodavome prie ežero, kur įrengti pasivaikš-
čiojimo takeliai, suoliukai, ramina paukščiu-
kų čiulbesys. Tai buvo nuostabus laikas ir ga-
lėjau daug ką apmąstyti: apie džiaugsmą man
teikiančią veiklą, ką norėčiau gyvenime daryti.
Nuo pat paauglystės domino sveika gyvense-
na, sportas, buvau įgijusi masažuotojos speci-
alybę. Žavėjo bendravimas su žmonėmis, geros
emocijos.
Arijus gimė turėdamas atopinį dermatitą
ir tai mane taip įtraukė į kosmetologiją, kad iš-
kart įstojau studijuoti. Dabar, dirbdama kosme-
tologe, jaučiu didžiulę šios profesijos prasmę ir
aistrą šiai veiklai. Vėliau dar pradėjau nuomoti
sukneles – kiek džiaugsmo suteikia spindinčios
klienčių akys! Užburia nuostabi šventė, kai fo-
tosesijos metu mamytė ir dukrytė atrodo kaip
princesės ir tos emocijos išlieka ilgam.
Anksčiau dirbau padavėja restorane. Šį dar-
bą labai mėgau: man patinka bendrauti ir ap-
skritai myliu žmones. Dirbdama ten turėjau
aiškų tikslą ir didžiulį norą daryti tai, ką dabar.
Kaupiau finansus mokslams, seminarams, įran-
gai ir pan. Ir svajonė išsipildė!
Nesenai kartu su kosmetologėm iš visos Lie-
tuvos vykau pasitobulinti į Italiją, kuri mane be
galo sužavėjo. Ši kelionė buvo mano kita išsi-
pildžiusi svajonė ir dabar svajoju dar kartą ten
grįžti. Kelionėje sutikau saviugdos trenerę Gin-
tarę Davainienę, su kuria daug kalbėjom apie
savivertę, apie meilę sau, kad savivertė for-
muojasi iki 4 metų.
Apie vaiko savivertės formavimąsi įdomu
bus ir kitoms mamoms. Kaip savo vaikelio
savivertę stengiatės ugdyti?
Didžiausias mano prioritetas yra ryšys su
vaiku. Būti mama man gražiausia, tyriausia gy-
venimo dovana, kurią vertinu ir labai branginu.
Aš augu kartu su vaiku. Jis yra lygus su manim
ir niekada nesijaučiu aukščiau jo. Gerbiu jį taip
pat, kaip ir suaugusį žmogų. Leidžiu jam bandy-
ti – būdama šalia ir nekritikuodama. Domiuosi
vaiko savivertės ir pasitikėjimo savimi temomis
ir pati save treniruoju palaikančiais žodžiais. Jei
vaikas, pavyzdžiui, sudaužo puodelį, nekeliu
balso dėl to, nes ryšys su vaiku man svarbesnis
nei puodelis. Žodžiai turi didžiulę galią, tad te-
gul jie būna palaikantys, padrąsinantys, užjau-
čiantys. Norėdami užauginti laimingus, savimi
pasitikinčius, aukštą savivertę turinčius vaikus,
turime patys tokie būti.
Papasakokite, kaip tvarkotės su sūnaus
atopiniu dermatitu, kaip padėjo dietetikos
mokslai?
Mane nuolat žavėjo sveika gyvensena. Jau
paauglystėje domėjausi, kokią naudą turi mano
valgomas maistas, o jeigu nenaudingas, kam
tokį rinktis? Noras gilintis į mitybą atvedė į Klai-
pėdos kolegiją, kurioje dabar 2 kurse studijuo-
ju dietetiką. Mityba turi didžiulę įtaką mūsų sa-
vijautai ir odos būklei. Kai paaugliai ateina veido
procedūroms, visų pirma paklausiu, ką jie valgo.
Viskas prasideda nuo subalansuotos mitybos
ir, žinoma, vandens. Su sūnaus atopiniu derma-
titu tvarkausi puikiai: svarbu odą drėkinti emo-
lientais po kiekvieno prausimosi. Maistas turi
būti įvairus, reikia daug skaidulų, svarbi žarny-
no mikrobiota.
5
„Klick
photography“
nuotrauka
MAMŲ
ISTORIJOS
6
MAMŲ
ISTORIJOS
Sakėte, kad sportuojate, tad galbūt esate
sveikos gyvensenos šalininkė?
Sportuoju, sveikai maitinuosi, tačiau nesu
linkusi į kraštutinumus – svarbiausia yra saikas.
Man tai gyvenimo būdas. Rytais atlieku mankš-
tą, nes tai jau yra įprotis ir tiesiog norisi, val-
gau visagrūdes košes. Subalansuota mityba ir
sportas turi didžiulę naudą ir psichologinei būk-
lei. Arijus taip pat valgo subalansuotą maistą.
Dažnai ieškau receptų – palankių vaiko sveika-
tai. Arijus, matydamas mane sportuojančią, at-
kartoja mano judesius ir sportuoja kartu.
Gal turite kokius nors kasdienius ritualus ar
tradicijas? Kokias veiklas jūsų šeima mėgs-
ta?
Noriu būti pavyzdys vaikui. Gyvenu širdi-
mi – taip, kaip jaučiuosi geriausiai, darau tai, kas
man patinka ir teikia džiaugsmą. Tą noriu įskie-
pyti ir savo vaikui, kad klausytų savo širdies bal-
so. Arijus auga labai draugiškas, apsuptas be-
galinės mamos meilės. Esu labai užsiėmusi,
todėl, kai esam su vaiku, tai yra tik mūsų laikas,
be jokio telefono. Važiuojame pasivaikščioti į
mišką, pasiklausyti paukščiukų čiulbėjimo, žai-
džiam su kamuoliu, kartu gaminame maistą,
konstruojame Lego ir mėgaujamės gyvenimu.
Žiemą smagu abiem įkristi į pusnį ir lipdyti snie-
go angelus, o vasarą abu šokinėjame po balas.
Su sūnum keliaujame po Lietuvą – kiek yra
gražių vietų! Lankomės įvairiuose parkuose,
vaikštinėjome Vilniuje, prie Gedimino pilies, Ber-
nardinų sode, grožėjomės žydinčiomis sakuro-
mis. Lankomės įvairiuose spektakliuose. Smagi
pramoga Arijui buvo važiavimas traukiniu.
Mūsų ryšys yra brangiausia dovana – sūne-
lio auginimas teikia didžiulę laimę. Augu kartu
su vaiku kaip asmenybė ir mane tas labai veža.
Gyvenimas mums duotas, kad juo mėgautu-
mės – mes tą ir darome. Mėgaujamės kiekvie-
na diena: einam pasivaikščioti, žaidžiame, kartu
dainuojame, šokame, einame į muzikos pamo-
kėles, į baseiną. Sėdame į mašiną ir važiuojame
prie jūros pasigrožėti vaizdu. Žaidžiame gau-
dynių, juokiamės ir džiaugiamės tarp pirštų by-
rančiu smėliu. Toks mūsų tas nuostabus gyve-
nimas.
Arijui netrukus bus ketveri ir jis labai laukia
savo gimtadienio, o aš galvoju, kaip greit lekia
laikas, tačiau mes jo sustabdyti juk negalime,
galime tik vertinti, branginti ir džiaugtis kiekvie-
na gyvenimo akimirka.
Kaip organizuojate savo dieną, kad užtektų
laiko tiek sūneliui, tiek sau? Kas padeda pri-
žiūrėti vaikelį?
Dažnai sulaukiu klausimo, kaip aš viską spė-
ju. Padeda puiki savijauta, sportas ir laiko pla-
navimas. Man patinka būti užsiėmusiai ir visada
stengiuosi kokybiškai praleisti laiką su vaiku. Jei
esu su sūneliu, tai šimtu procentu su juo. Svar-
bu ne tik tai, kiek skiri valandų buvimui su vai-
ku, taip pat, kaip leidi laiką kartu. Kai praside-
da atsiskaitymų metas ir reikia studijoms atlikti
užduotis, keliuosi 5 valandą ryte ir, kol vaikas
dar miega, aš mokausi. Prižiūrėti Arijų padeda
mano mamytė. Ji pati nuostabiausia močiutė,
kokia tik gali būti.
Nuo vienerių metų ir 6 mėnesių Arijus pra-
dėjo lankyti darželį ir prie jo vaikas neįtikėtinai
lengvai priprato. Tuo metu dar jį maitinau krūti-
mi – iki pat 2 metų ir 1 mėn. Buvau nusprendu-
si pabandyti, bet jei vaikui bus didžiulis stresas,
maniau, dar palauksiu. Jis visada būdavo man
ant rankų, nes norėjau nešioti Arijų tol, kol jam
to reikės. Taip vaikas jaučia saugumą, o ir ryšys
mezgasi labai stiprus.
Kalbėjosi Neringa Grabauskienė
7
MAMŲ
ISTORIJOS
Neaukšta temperatūra, gerklės skausmas, ko-
sulys (bronchitas). Šie simptomai atsiranda, kai
dažniausiai virusų sukeltas uždegimas pažeidžia
stambesniuosius kvėpavimo takus, vadinamus
bronchais. Ligos sukėlėjais užsikrečiama oro laši-
niu ir buitiniu būdu. Užtenka vaikui patekti į aplin-
ką, kur čiaudėjo, kosėjo sergantis asmuo, nepai-
santis higienos, arba prisiliesti prie daiktų, ant
kurių pateko smulkučių skreplių lašelių, ir po to
neplautomis rankomis valgyti. Serga įvairaus am-
žiaus vaikai, dažniau šaltuoju metų laikotarpiu.
Priežastys:
w gali būti viršutinių kvėpavimo takų ligų, pvz.,
slogos, nosiaryklės uždegimo komplikacija;
w mažų vaikų siauri kvėpavimo takai, labai švel-
ni, puri gleivinė, kurioje yra geros sąlygos už-
degimui atsirasti;
w aplinkos užterštumas, pvz., namuose yra rū-
kančių;
w išrankus valgymas – organizmas, nuolat ne-
gaudamas pakankamo kiekio įvairių medžiagų,
nusilpsta;
w išvedant į lauką vaikas per šiltai aprengiamas;
w auginamas „šiltnamio sąlygomis“, tampa ne-
atsparus bet kokiam aplinkos temperatūros
pokyčiui;
w alerginės ligos;
w įkvėpimas stipriai veikiančių lakiųjų cheminių
medžiagų.
Būdinga:
w pakyla temperatūra iki 37,7 °C, rečiau – 38,5 °C;
w skauda gerklę ir už krūtinkaulio;
Gydytojas pediatras
Algimantas Vingras
Apie bronchito
simptomus ir
gydymą
8
ŽIEMOS
LIGOS
w prikimsta balsas;
w vargina kosulys (iš pradžių sausas, vėliau
drėgnas, su skrepliais;
w maži vaikai skreplius praryja, nes nemoka jų iš-
spjauti, dėl to atsiranda vėmimas, gali dingti
apetitas;
w kartu su kosuliu pasunkėja kvėpavimas;
w kai yra sloga, gerklės uždegimas, pakinta ko-
sulio pobūdis, jis gali tapti lojamas;
w vaikas blogai valgo, mažai miega;
w ligos trukmė – 10–14 dienų. Jei neatsiranda
komplikacijų, pvz., bronchiolito <...> ar plaučių
uždegimo <...>.
Kaip padėti?
w Intensyviai gydykite viršutinių kvėpavimo takų
(peršalimo) ligas;
w nors vyresniems nei vienerių metų vaikams
bronchitas dažniausiai yra nepavojinga liga,
tačiau nepasitarus su gydytoju gydyti nederė-
tų. Gydytojas skiria vaistų, atsižvelgdamas į li-
gonio būklę;
w jei vaikas turi temperatūros, būtų geriau, kad
daugiau laiko praleistų lovoje, kurioje galėtų
judėti į valias;
w jei vaikas mažas, dažnai jį panešiokite, palaiky-
kite ant rankų, keiskite padėtį;
w kas 2 val. skersvėju vėdinkite kambarį;
w jei vaikas neturi temperatūros ir gerai jaučiasi,
pabūkite su juo gryname ore, stebėkite, ar jis
kvėpuoja pro nosį, ar nesušilo, ar nepavargo.
Nuo namų toli nenueikite, kad bet kuriuo mo-
mentu galėtute grįžti;
w pasiūlykite kuo daugiau gerti. Tiks arbata su
aviečių uogiene, čiobrelių ar džiovintų aviečių
stiebelių, juodųjų serbentų lapų bei uogų arba-
tos po 20–30 ml ne rečiau kaip 4–5 kartus per
dieną;
w jei kambario oras sausas, efektyviausia jį drė-
kinti specialiais oro drėkintuvais. Jų būna elek-
tros prekių skyriuose visuose šiuolaikiniuose
prekybos centruose;
w kosulys neslopinamas jokiomis priemonėmis;
w kai ligoniukas neturi temperatūros, tiks kojų
vonelės. Kojos iki pusės blauzdų įmerkiamos
į 37 °C temperatūros vandenį. Vandens tem-
peratūra didinama iki 42–43 °C. Kojos per pro-
cedūrą uždengiamos antklode arba rankšluos-
čiu. Norint sustiprinti vonelės poveikį, galima
įpilti 2–3 valgomuosius šaukštus druskos
arba 20–30 gramų garstyčių miltelių į kibirą
vandens. Po procedūros kojos nuplaunamos
tokios pat temperatūros vandeniu, nušluos-
tomos, apaunamos šiltomis, tik ne sintetinio
pluošto, puskojinėmis ir guldomas miegoti.
Prie kojų dedama šildyklė. Kojų vonelės truk-
mė – 10–20 minučių. Jos kartojamos 4–5 va-
karus, kol vaikas sunkiai kosti. Dar geriau, kai
vaikas kaitina kojas, duoti jam atsigerti mažais
Knyga „Vaikų ligų ABC“ –
mažoji ligų enciklopedija
tėvams
Knyga skirta mažus vai-
kus auginančiai šei-
mai. Joje išsamiai ir kar-
tu glaustai paaiškintos
dažniausiai pasitaikan-
čių ligų priežastys, būdin-
gi požymiai, nurodoma,
kaip sunegalavusiam
vaikui gali padėti tėvai ir
kada nedelsiant būtina
kreiptis į gydytoją. Daug
dėmesio skiriama ligų
profilaktikai.
Supažindinama su dažniausiomis vaikų neurologi-
nėmis ligomis, vaikų miego ypatumais. Pateikia-
ma informacija, kaip padėti vaikui, kai staigiai jį išti-
ko nelaimė. Tai pirmųjų trejų gyvenimo metų mažoji
ligų enciklopedija tėvams.
Knygos autoriai ilgametę vaikų gydytojų prakti-
ką turintys gydytojai ir Vilniaus universiteto dėsty-
tojai Alfonsas Algimantas Vingras, Rūta Pranins-
kienė, Virginija Žilinskaitė. Leidėjas „Alma Littera“,
2022 m.
gurkšniais jau minėtų šiltų arbatų.
Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją?
w Jei vaiko, nepaisant jo amžiaus, būklė pablo-
gėjo: atsirado dusulys, sustiprėjo kosulys, la-
biau pakilo temperatūra ar skrepliuose atsira-
do kraujo siūlelių;
w kvėpavimas tapo dažnesnis ir sunkesnis, ma-
žylis pablyško, atsisako gerti;
w jeigu ligos požymiai neišnyko per 10–14 die-
nų, nes liga galėjo komplikuotis, pvz., plaučių
uždegimu <...>.
Kaip išvengti?
w Vaiką nuolat grūdinti;
w vengti kontakto su sergančiais ūminėmis kvė-
pavimo takų (peršalimo) ligomis, ypač šaltuoju
metų sezonu;
w dažnai būti gryname ore vaiką tinkamai apren-
gus;
w išmokyti asmens higienos visus šeimos na-
rius, pvz., vienkartinėmis servetėlėmis užsi-
dengti nosį ir burną kosint bei čiaudint ir tuo-
jau pat išmesti jas į šiukšliadėžę su sandariu
dangčiu.
Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“
9
ŽIEMOS
LIGOS
Dažniausia gerklės skausmo priežas-
tis yra virusų sukeltas paprastas per-
šalimas. Tokia liga gydoma papras-
tomis simptomus slopinančiomis
priemonėmis. Tačiau skaudėti gerklę
gali ir sergant rimtesnėmis virusinė-
mis ligomis – gripu bei COVID-19, taip
pat bakterijų sukeltais uždegimais.
Todėl patariama kreiptis į gydytoją, kad įsiti-
kintumėte, kad tai nėra, pavyzdžiui, dėl bakteri-
jų kaltės atsiradęs ūminis faringitas arba tonzi-
litas, kuriam gali prireikti specifinio gydymo.
Bakterijų sukeltos gerklės
ligos sunkesnės
Šaltuoju periodu mažam vaikui dažniau-
siai nepavyksta išvengti peršalimo ligų ir kartu
su jomis atsirandančio gerklės skausmo. Taigi,
kai vaikas pradeda skųstis gerklės perštėjimu,
skausmu ryjant, nepanikuokite. Gerklės skaus-
mą dažnai sukelia paprastos virusinės infekci-
jos, kurios ilgai nesitęsia.
Virusinių peršalimo ligų simptomai panašūs:
kūno temperatūra pakyla iki 37–38 laipsnių, at-
siranda sloga ir kosulys, bendras silpnumas,
šaltkrėtis, užkimsta balsas, skauda gerklę.
Jei paaiškėja, kad jūsų vaiko gerklės skaus-
mas yra tik paprasto peršalimo pasekmė, galite
imtis naminių priemonių, taip pat vaistinėje įsi-
gyti nemalonius simptomus slopinantį prepara-
tą. Gerklytę gali nuraminti čiulpiamosios pasti-
lės, purškalai, skalavimo skysčiai. Tik atkreipkite
dėmesį, kokio amžiaus vaikui galima vartoti tokį
preparatą. Numalšinti gerklės skausmą padeda
šiluma. Kakliuką galite aprišti medvilnine skare-
le arba šiltu šaliku ir būtinai girdykite mažylį šil-
tais skysčiais.
Paprastos virusinės ligos gydomos tik simp-
tomus palengvinančiomis priemonėmis. Bet jei
jūsų vaiko gerklės skausmas atsirado dėl bakte-
rinės infekcijos, gydytojas gali skirti antibiotikus.
Susirgus bakterine liga, dėl gerklės skaus-
mo, kuris sustiprėja ryjant, vaikas nebegali val-
gyti ir gerti, skausmas gali išplisti į ausis. Kiti
bakterinės ligos požymiai nemalonus kvapas iš
burnos ir seilėtekis. Kosulio tokia infekcija daž-
niausiai nesukelia. Temperatūra šokteli per 38
laipsnius, gali padidėti ir tapti skausmingi kak-
lo limfmazgiai.
Bakterijos yra ypač pavojingi ligos sukėlėjai,
galintys lemti rimtas komplikacijas. Vaikų, ser-
gančių bakterine liga, gerklės gydymas yra su-
dėtingesnis ir ilgesnis. Netinkamai gydomos li-
gos, pavyzdžiui, tonzilitas, gali pažeisti širdį,
kraujagysles, raumenis ir kitus audinius.
Svarbu neuždelsti
Skaudėti gerklę gali dėl daugelio ligų, kurios
pažeidžia skirtingas gerklės vietas. Jei uždegi-
mas prasidėjo ryklėje – tai faringitas, jei užde-
gimas pažeidė tonziles – tonzilitas (angina),
Skauda gerklę:
į ką atkreipti
dėmesį?
10
ŽIEMOS
LIGOS
Didelei ir mažai gerklytei
PROMENTOLIS PLIUS ČIOBRELIS
Čiulpiamos tabletės gerklei. Maisto papildas.
Vaistiniai čiobreliai padeda palaikyti kvėpavimo takų (gerklės, ryklės) funkciją.
Vitaminas C padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, apsaugoti
ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, gerina geležies absorbciją.
Suaugusiesiems 3–5 kartus per dieną po vieną tabletę reikia laikyti burnoje, kol ji ištirps,
vaikams nuo 3 metų 1–3 tabletes per dieną. Rekomenduojamame suvartoti per dieną kiekyje
(5-iose tabletėse) yra 289 mg standartizuoto propolio ekstrakto (55 mg propolio fenolinių
junginių), RMV* nenustatyta; 100 mg vitamino C (RMV* 125%), 1,9 mg mentolio, 83 mg
vaistinio čiobrelio (Thymus vulgaris) sauso ekstrakto (RMV* nenustatyta).
Neviršyti nustatytos rekomenduojamos dienos dozės.
Nevartoti žmonėms, alergiškiems produkto sudėtinėms dalims.
*RMV – referencinė maistinė vertė
Maisto papildas nėra maisto pakaitalas.
Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.
PROPOKSIL MEDICATA
Burnos ir gerklės purškalas. Medicinos priemonė.
Esant gleivinės išsausėjimui, sudirgimui saugo nuo žalingų
išorės veiksnių ir patogenų.
APROMELIS
Propolio vandeninio ekstrakto purškalas su medumi,
skirtas higieninei burnos priežiūrai.
Vartojimas nesudėtingas – net vaikas gali sau įsipurkšti
į burnytę. Patikėkite savo vaikui tai, ką jis gali atlikti
savarankiškai.
gerklų uždegiminė liga yra vadinama laringitu.
Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas. Jis
taip pat patars, kaip gydytis, – skirtingoms bak-
terinėms ligoms įveikti reikalingos kitokios prie-
monės.
Kartais tėvai nesikreipia į gydytojus, many-
dami, kad gerklės skausmo galima atsikraty-
ti skalaujant ir geriant daug skysčių. Jei ligą su-
kėlė virusai, tokios priemonės tikrai palengvins
vaiko būklę ir po keleto dienų gerklės skausmas
gali praeiti.
Bet jei ligos kaltininkas yra bakterijos, sava-
rankiškas gydymas gali turėti rimtų pasekmių,
nes bus prarastas laikas, ir vaikas gali patirti
sveikatai pavojingų komplikacijų.
Kaip atskirti bakterinį faringitą
nuo virusinio?
Ryklės uždegimui (faringitui) būdingas daž-
nas kosulys, gerklės perštėjimas, džiūvimas,
paraudimas ir skausmas – ypač ryjant maistą.
Dažniausiai ligą sukelia virusai (rinovirusai, ade-
novirusai), bet kartais ir bakterijos (streptoko-
kai, mikoplazmos). Taip pat faringito kaltininkės
gali būti dirginančios aplinkos medžiagos ir aler-
genai. Gydymas priklauso nuo ligos kilmės, to-
dėl svarbu tiksliai nustatyti ligos sukėlėją.
Sergant virusiniu faringitu užtenka simpto-
minio gydymo. Esant bakteriniam faringitui,
gali prireikti ir antivirusinių vaistų. Lėtinio farin-
gito gydymas skiriamas atsižvelgiant į gerklės
gleivinės būklę. Sergant ir virusiniu, ir bakteriniu
faringitu, labai svarbu numalšinti ryklės skaus-
mą, sudrėkinti bei dezinfekuoti gleivinę.
Atskirti virusinį uždegimą nuo bakterinės in-
fekcijos padeda keletas simptomų.
Skausmingas rijimas, karščiavimas, bendras
silpnumas yra abiejų tipų faringito požymiai.
Jeigu prie jų prisijungia kosulys ar išskyros iš no-
sies, burnoje atsiranda opelių, galime įtarti viru-
sinę ligą.
Nuolatinis labai stiprus ryklės skausmas, pa-
didėję kaklo limfmazgiai, labai skausmingas ri-
jimas, pūlingos apnašos gali byloti apie bakte-
rinę infekciją. Sergant bakterine liga, paprastai
nėra kitų peršalimo požymių, gali kamuoti pyki-
nimas, vėmimas, pilvo ir galvos skausmai.
Aukšta temperatūra gali byloti
apie bakterinį tonzilitą
Angina (arba ūminis tonzilitas) – tai gomu-
rio tonzilių uždegimas. Būdingi ligos požymiai –
stiprus gerklės skausmas, perštėjimas, sunku-
mas ryjant, patinusios, paraudusios tonzilės,
ant kurių gali atsirasti baltų apnašų. Ilgai ne-
nustatant ūminio tonzilito (anginos) ir laiku ne-
pradėjus gydymo, liga gali tapti lėtinė. Lėtinio
tonzilito gydymas yra gana ilgas, o ligos paū-
mėjimas daug sunkesnis.
Susirgus virusinės kilmės tonzilitu prie gerk-
lės skausmo prisideda sloga ir kosulys, skau-
da galvą, ant tonzilių atsiranda opelės. Virusi-
nis ūminis tonzilitas yra lengviausia – katarinė
ligos forma. Uždegimas pažeidžia tik tonzilių
12
ŽIEMOS
LIGOS
paviršių. Tokia liga paprastai gydoma 3–5 die-
nas, bet jeigu savijauta negerėja, būtina kreip-
tis į gydytoją.
Bakterine angina sergama sunkiau ir ji ilgiau
tęsiasi. Gerklės skausmas stiprus, ištinsta ir pa-
sidaro skausmingi kaklo limfmazgiai, tempera-
tūra gali pakilti iki 38–39 laipsnių, ant tonzilių
atsiranda pūlingos apnašos, iš burnos gali sklis-
ti blogas kvapas.
Bakterinė angina gali būti dviejų formų. Fo-
likulinis tonzilitas pažeidžia gilesnius tonzi-
lių audinius, atsiranda pūlių. Sergant kita ligos
forma – lakūnine angina – pūliai nukloja visą
tonzilės paviršių. Negydant abiejų bakterinės
anginos formų simptomai užsitęsia ir kyla kom-
plikacijų pavojus.
Tiek sergant virusiniu, tiek bakteriniu ton-
zilitu labai svarbus nuskausminimas. Virusi-
nė angina gydoma simptomus malšinančiomis
priemonėmis, o susirgus bakterine infekcija gy-
dytojas gali skirti antibiotikus.
Užkimęs balsas praneša
apie laringitą
Virusinės infekcijos gali sukelti mažam vaikui
pavojingą ligą laringitą, kuriuo sergant taip pat
skauda gerklę. Dažniausiai laringitu suserga kū-
dikiai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai.
Laringitas – gerklų gleivinės uždegimas, o
ši gleivinė dengia ir balso stygas. Dėl šios ligos
patinus balso stygoms bei viršutinei trachėjos
daliai, susiaurėja plyšys, pro kurį oras patenka
į plaučius. Todėl vaikui sunku kvėpuoti. Pavo-
jingiausias laringitas 6 mėnesių – 3 metų vai-
kams, nes gleivinei paburkus šis plyšys labai
susiaurėja. Dažniausiai laringitą sukelia viru-
sai – jis atsiranda sergant peršalimo liga ar gri-
pu. Laringitą gali sukelti ir bakterijos, grybeliai,
alergijos, taip pat – balso stygų pertempimas.
Ligos simptomai yra trūkčiojantis, į lojimą
panašus kosulys, užkimęs balsas ir triukšmin-
gas kvėpavimas, gerklės skausmas ir perštėji-
mas, gali pakilti temperatūra.
Sergančiam laringitu ligoniukui pataria-
ma kuo mažiau kalbėti ir gerti daug skysčių.
Veiksminga pagalba – šilti garai: galima vonio-
je paleisti karštesnį vandenį, kad vaikas pakvė-
puotų garais. Saugiausia pagalbos priemonė
susirgus laringitu – inhaliacijos specialiu prietai-
su. Inhaliacijos nuramina sudirgusią kvėpavimo
takų gleivinę, padeda sumažinti balso stygų pa-
burkimą, gerklės skausmą ir vaikui lengviau kvė-
puoti. Gydytojas gali skirti simptominius vais-
tus, kurie malšina uždegimą, mažina gerklės
skausmą ir palengvina kosulį.
Parengė sveikos gyvensenos
edukologė Ieva Grabauskienė
INHALIATORIAI
KŪDIKIAMS IR
MAŽIEMS VAIKAMS
ŽIEMOS
LIGOS
Siautėjant permainingiems žiemos
orams, suaktyvėja sezonines ligas su-
keliantys virusai. Daugeliui užgula
nosį, prasideda kosulys. Tiesiog per-
šalote, ar pasigavote rimtesnę ligą?
Kaip atskirti gripą, COVID-19 ir perša-
limo ligą? Ką daryti pajutus pirmuosius
simptomus?
Dauguma simptomų būdingi
visoms trims ligoms
Koronavirusine infekcija dažnai sergama pa-
našiai kaip įprasta peršalimo liga: pakyla tem-
peratūra, skauda ir parausta gerklė, užkimsta
balsas, apninka kosulys, maudžia kūną, prastai
jaučiamės. Šie simptomai būdingi ir gripui, ir ki-
toms ūminėms kvėpavimo takų virusinėms in-
fekcijoms. Kai kurie skirtumai yra, tačiau jie
dažniausiai ne itin padeda suprasti, kokia liga
susirgome. Nebent simptomai sunkesni, tada
galima įtarti COVID-19 arba gripą.
Pagrindinis skirtumas tarp koronaviruso ir
gripo bei paprasto peršalimo yra inkubacinis lai-
kotarpis (laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų po-
žymių). Užsikrėtę gripu negalavimus pajusime
po 1–4 dienų, dažniausiai šios ligos inkubacinis
laikotarpis trunka 2 dienas. Gripo pradžia ūmi –
staiga pakyla temperatūra, ima skaudėti galvą,
raumenis ir visą kūną.
Visiems gerai pažįstami peršalimo simpto-
mai atsiranda pamažu. Pirmiausia ima perš-
tėti gerklę, užgula nosį ir pradedame sloguoti,
apninka kosulys ir čiaudulys, gali pakilti tempe-
ratūra, tačiau nebūtinai.
Koronavirusui daugintis organizme reikia
daugiau laiko. Ligos inkubacinis laikotarpis gali
siekti nuo vienos iki 14 dienų, tačiau dažniausiai
jis trunka apie 5 dienas. COVID-19, kaip ir ele-
mentari peršalimo liga, įsibėgėja po truputį. Iš
pradžių negalavimai nestiprūs, tik po kelių dienų
gali pakilti temperatūra.
Susirgus gripu temperatūra pakyla per
38 °C. Stipresnis karščiavimas būdingas ir CO-
VID-19, tačiau esant peršalimo ligai temperatū-
ra paprastai neaukšta.
Sausas kosulys atsiranda sergant bet kuria
iš šių ligų. Sergant koronavirusine infekcija gali
pasunkėti kvėpavimas bei trūkti oro, o tai nėra
būdinga gripui ir paprastai peršalimo ligai. Jeigu
dažnai čiaudite, galite įtarti peršalimą. Čiaudulys
nebūdingas nei gripui, nei COVID-19.
Nuovargis dažniausiai atsiranda susirgus gri-
pu ir COVID-19, tačiau jėgų ir energijos stoka
jaučiama ir kamuojant stipresniems peršalimo
simptomams.
Pykinimas, vėmimas ir viduriavimas – dažni
COVID-19 negalavimai, tačiau gali atsirasti ir su-
sirgus gripu, o peršalimas jų nesukelia.
Gripas, COVID-19
ar peršalimas –
kaip atpažinti
14
ŽIEMOS
LIGOS
Išskirtiniai koronavirusinės
infekcijos simptomai
Dabar situacija pasikeitusi – COVID-19 simp-
tomai nėra tokie stiprūs, kaip pandemijos pra-
džioje. Daugelis jau turi antikūnų, kurie apsaugo
nuo sunkesnių ligos formų. Vieniems jie susida-
rė persirgus koronavirusine infekcija, kitiems –
pasiskiepijus arba abiem būdais. Mūsų imuni-
tetas gana gerai pažįsta šiuos virusus ir gali su
jais sėkmingai kovoti. Todėl simptomai dažnam
būna silpni, be to, galima sirgti besimptome CO-
VID-19 forma.
Vienas iš būdingų COVID-19 simptomų yra
skonio ir kvapo praradimas. Tačiau dabar jis pa-
sitaiko ne visada, be to, šis nemalonumas gali
atsirasti ir sergant gripu bei peršalimo liga.
Sergant COVID-19 dažnesni virškinimo su-
trikimai, viduriavimas, vėmimas, krūtinės skaus-
mas, kvėpavimo sutrikimai. Daugelis skundžia-
si stipriu nuovargiu, silpnumu. Nerimą keliantis
simptomas – dusulys ir pasunkėjęs kvėpavimas.
Gripas ir COVID-19 –
pavojingos ligos
Gripo simptomai yra karščiavimas, šaltkrė-
tis, kosulys, nosies užgulimas ir sloga, bendras
silpnumas, gali atsirasti galvos ir gerklės skaus-
mas, kosulys, raumenų skausmai. Rečiau pasi-
taiko viduriavimas ir vėmimas, jie būdingesni
vaikams. Ūmus ligos periodas trunka maždaug
4–7 dienas, o visiškai pasveikstama per 2 savai-
tes.
COVID-19 ir gripas – pavojingos ligos, galin-
čios sukelti tokias pat komplikacijas: pneumoni-
ją, antrines bakterines infekcijas, smegenų už-
degimą, kvėpavimo nepakankamumą, sepsį,
ūminį respiracinį distreso sindromą (dėl skysčio
kaupimosi plaučiuose sutrinka deguonies pasi-
savinimas).
Nustatyti ligą
padės testas
Skiepai nuo gripo ar COVID-19 dar negaran-
tuoja, kad nesusirgsite, tačiau apsaugo nuo rim-
tų šių ligų pasekmių. Bet kuriuo atveju reikėtų ži-
noti, kuria liga susirgote, nes nuo to priklauso
gydymas. Kuo skubiau pradėsite gydytis, grei-
čiau palengvinsite simptomus: šeimos gydy-
tojas nuspręs, kokius tyrimus atlikti ir skirs gy-
dymą. Laiku pradėjus gydytis, galima išvengti
sunkios ligos formos ir komplikacijų, taip pat, ži-
nodami, kad sergate rimtesne liga, pasistengsi-
te neužkrėsti kitų.
Dėl panašių šių ligų simptomų nustatyti,
koks virusas sukėlė ligą, sudėtinga. Todėl, paju-
tus į peršalimą panašius negalavimus, geriausia
namuose pasidaryti greitąjį antigenų testą. Pra-
sidėjus peršalimo ligų sezonui, būtų gerai jį įsi-
gyti iš anksto, vaistinėje rasite ir kombinuotą-
jį testą, kuriuo galite nustatyti gripo, COVID-19
ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) sukeltą ligą.
Pastaroji itin pavojinga kūdikiams.
Sunegalavus geriausia neiti iš namų, nevesti
vaiko į ugdymo įstaigą. Jeigu namuose likti nega-
lite, dėvėkite medicininę kaukę, kuri sulaikys kvė-
pavimo takų išskyras, kad jų nepaskleistumėte
aplinkoje kosėdami ar čiaudėdami. Susirgus CO-
VID-19, patariama 5 dienas pabūti izoliacijoje.
Nepamirškime
pasiskiepyti
Vienintelė priemonė, efektyviai apsauganti
nuo sunkių COVID-19 ir gripo formų bei kompli-
kacijų, yra skiepai. Nuo abiejų šių pavojingų viru-
sinių ligų galima pasiskiepyti vienu kartu.
Geriausia pasiskiepyti dar prieš prasidedant
ligų sezonui, kuris yra nuo spalio iki gegužės
mėn., nes organizmo apsauga nesusiformuoja
tą pačią dieną. Tačiau dabar daugumai žmonių
imunitetas susiformuoja greičiau, nes nuo gripo
ir koronavirusinės infekcijos skiepijosi anksčiau.
Todėl nesuspėjusiems nevėlu pasiskiepyti ir da-
bar. Revakcinuojantis apsauga atsiranda jau per
5–7 dienas, nes imunitetas jau yra ištreniruotas
ir tereikia sustiprinti imuninį atsaką.
Nėščiosios nuo gripo ir COVID-19 skiepija-
mos nemokamai. Labai svarbu ir tai, kad vakcina
apsaugos ne tik mamą, bet ir gimusį kūdikį 5–6
pirmuosius gyvenimo mėnesius.
Parengė Undinė Gilė
16
ŽIEMOS
LIGOS
Vaikui suskaudo
ausį: ką turėtume
padaryti
pirmiausia?
Vidurinės ausies uždegimas – viena
skausmingiausių ligų, dar ir todėl ma-
žam vaikui tai sunkus negalavimas.
Skausmas gali plisti į veidą, kaklą, gal-
vą, todėl mažylis itin blogai jaučia-
si, praranda apetitą, sutrinka miegas.
Taigi, padėti iš skausmo verkiančiam
ligoniukui turime nedelsdami.
Kaip infekcija
patenka į ausį?
Ausies uždegimu (otitu) perserga dauguma
mažylių ir ne po vieną kartą. Tai kūdikių ir ikimo-
kyklinio amžiaus vaikų liga, ypač dažna mažy-
liams nuo 3 mėnesių iki 3 metų. Daugiausia vai-
kai serga ūminiu vidurinės ausies, esančios už
būgnelio, uždegimu. Mažesnių nei 7 metų vai-
kų klausos vamzdelis dar prastai funkcionuoja,
todėl ir ligos puola dažniau. Tačiau vėliau viduri-
nės ausies uždegimai pasitaiko retai.
Dažniausia vidurinės ausies uždegimo prie-
žastis yra ūmios kvėpavimo takų infekcijos.
Liga gali būti ir paprasto peršalimo, ir gripo ar
gerklės uždegimo pasekmė. Dėl šių ligų susil-
pnėjus natūraliai organizmo apsaugai nosiaryk-
lėje ima aktyviai daugintis infekciją sukeliantys
mikroorganizmai, kurie per klausomąjį vamz-
dį patenka į vidurinės ausies ertmę. Mažų vaikų
klausomasis vamzdis trumpesnis ir platesnis,
todėl infekcija lengvai patenka į ausį. Dažniau-
siai vidurinės ausies uždegimą vaikams sukelia
bakterijos, ligos kaltininkai būna ir virusai.
Daug silpnesnei nei suaugusiųjų vaikų imuni-
nei sistemai sunkiau kovoti su infekcijomis. Be
to, bakterijos gali užsilikti adenoiduose, kurie
yra imuninės sistemos dalis, ir patekusios į vi-
durinę ausį sukelti ligą.
VAISTINĖLĖ
17
Dažniausiai vidurinės ausies uždegimas pra-
sideda nuo slogos. Infekcijai iš nosies patekus į
ausį ir prasidėjus uždegimui, vidurinės ausies glei-
vinė paburksta, jos liaukos išskiria daugiau sekre-
to, todėl sutrinka normali oro cirkuliacija ausyje.
Pūlingas ir nepūlingas
uždegimas
Vidurinės ausies uždegimo požymius pa-
prastai nėra sunku atpažinti. Liga prasideda
staiga, atsiranda stiprus ausies skausmas, su-
silpnėja klausa, mažylis pasidaro neramus, dir-
glus, verkia, sutrinka miegas, suprastėja ape-
titas. Temperatūra paprastai pakyla iki 38
laipsnių ir daugiau. Kai kuriuos vaikus pykina,
kiti viduriuoja, vemia. Mažam vaikui, kuris nega-
li kalbėti ir pasiskųsti ausies skausmu, otitą ga-
lima įtarti, jeigu jis vis liečia skaudančią ausytę,
glaudžia ją prie pagalvės, pasidaro irzlus. Viduri-
nės ausies uždegimas gali būti pūlingas, katari-
nis arba serozinis.
Pūlingas vidurinės ausies uždegimas – tai
ūminis jos ertmės gleivinės uždegimas. Kadan-
gi vidurinės ausies ertmė maža, čia susikaupę
pūliai greitai pradeda spausti ausies būgnelį,
todėl jis dažnai plyšta ir pūlingas turinys ište-
ka. Tada skausmas nurimsta, nukrenta tempe-
ratūra. Jei vaikui atsiranda pirmieji pūlingo už-
degimo požymiai – stiprus skausmas, išskyros
iš ausies, karščiavimas; būtina, kad jį apžiūrė-
tų šeimos gydytojas, kuris prireikus nukreips
pas otorinolaringologą.
Nepūlingas vidurinės ausies uždegimas (se-
rozinis) prasideda tada, kai jos būgninėje ert-
mėje ima kauptis skystis. Ši liga dar vadina-
ma eksudaciniu viduriniu otitu. Esant tokiam
uždegimui, atrodo, kad ausis pripilta vandens
ar užkimšta vata, ausyse ligoniukas girdi savo
kalbos skambėjimą, sutrinka klausa. Kai ausies
trimitas trumpam atsiveria, klausa gali pagerėti.
Lengva vidurinės ausies otito forma yra ka-
tarinis uždegimas. Vaikas taip pat skundžiasi
ausies skausmu, jaučia kitus simptomus, tačiau
pūliai neišsiskiria. Sergant lengvesniu (katariniu
ar seroziniu) vidurinės ausies otitu būgnelis ne-
plyšta.
Gali užtekti
ausų lašų
Nekomplikuoto ūmaus vidurinės ausies už-
degimo gydymas nėra sudėtingas. Nesunkiai li-
gai gydyti antibiotikai neskiriami, o vos tik vai-
kui suskaudus ausį nebūtina iš karto bėgti pas
gydytoją. Jeigu jis aktyvus, nepakyla aukš-
ta temperatūra, būklė neblogėja, galima kelias
dienas pasigydyti namuose nuskausminamai-
siais vaistais. Esant lengvo ir vidutinio sunku-
mo vidurinės ausies uždegimui, kai stipriai ne-
karščiuojama, liga praeina per keletą dienų.
Užtenka atidžiai vaiką stebėti bei tinkamai slau-
gyti namuose. Taip pat svarbu gydyti slogą,
nuolat pašalinti iš nosies gleives. Jei nosytė už-
gulta, prireikia užburkimą mažinančių vaistų.
Jeigu būklė suprastėja, nesiliauja skausmas
ir karščiavimas, iš ausies pradeda tekėti sekre-
tas, vaiką turėtų apžiūrėti gydytojas, kuris nu-
statys ligos pobūdį ir nuspręs, kokį gydymą
skirti.
Pagrindinis ir labiausiai vaiką nukamuojantis
vidurinės ausies uždegimo simptomas – skaus-
mas. Todėl svarbu kuo greičiau jį imti malšinti,
kad palengvintume vaiko būklę. Tai vienas svar-
biausių gydymo tikslų esant bet kokio sunkumo
ligai.
Gydant vidurinės ausies uždegimą skaus-
mui numalšinti vaistinėje galite įsigyti ausų la-
šus. Tokie preparatai padeda atsikratyti nema-
lonių simptomų ir gali padėti sustabdyti ligos
progresavimą. Tai pirmoji pagalba vaikui užklu-
pus ausų skausmui.
Skausmą malšinantys ausų lašai gali būti
naudojami esant beveik bet kokios formos vi-
durinės ausies uždegimui. Išskyrus tuos atve-
jus, kai sprogsta ausies būgnelis.
Vieni iš tokių lašų yra Otipax. Jų sudėty-
je esančių veikliųjų medžiagų lidokaino ir fena-
zono derinys ne tik malšina ausų skausmą, bet
dar turi antiseptinį ir uždegimą slopinantį po-
veikį. Tokie lašai gali būti pirmoji pagalba ligos
pradžioje, taip pat jie naudojami kaip sudėtinė
kompleksinio gydymo dalis. Šie ausų lašai skir-
ti simptominiam įvairios kilmės vidurinės ausies
uždegimo gydymui, išskyrus tuos atvejus, kai
plyšta būgnelis.
VAISTINĖLĖ
18
Kartu su vaikų ligų gydytoju dr. Algimantu
Vingru parengta atmintinė, kaip sulašinti
vaistus į ausis.
w Prieš lašindami lašiukus, nusiplaukite rankas,
išvalykite vaiko ausies landas.
w Dabar ausų lašiukus gamintojai išleidžia mo-
derniuose buteliukuose su specialiais saugiais
antgaliais – buteliuką atsukus, iš jo tiesiogiai
galima lašinti lašus, nereikia jokių pipečių. Per-
skaitykite instrukciją, kiek lašiukų reikės lašinti.
w Buteliuką prieš lašinant reikia gerai sušildy-
ti delne. Mama gali delną palaikyti ant radia-
toriaus, o po to pašildytu delnu sušildyti ausų
lašų buteliuką. Lašai turi būti žmogaus kūno
temperatūros. Jokiuose šildymo prietaisuose,
išskyrus delną, lašiukų negalima šildyti.
w Vaiką paguldykite ant šono taip, kad ta ausis, į
kurią bus lašinami vaistai, būtų išorėje.
w Lašinant vaistus mažesniems nei 3 metų vai-
kams, ausies kaušelį reikia patraukti žemyn ir į
išorę – taip vaistai lengviau patenka.
w Lašinant vaistus vyresniems nei 3 metų vai-
kams, ausies kaušelį reikia patraukti į viršų ir at-
gal.
w Lašinkite tik tiek lašiukų, kiek nurodyta instruk-
cijoje. Lašiukai turi būti pilni, be oro.
w Sulašinus vaistus, mažylį, paguldytą ant šono,
būtų gerai išlaikyti 3–5 minutes.
w Užkimšti ausų landų vata nebūtina, nes išbuvus
ramiai 3–5 minutes vaistai atgal neištekės. Ta-
čiau jeigu vaikas nieko prieš, vata nepakenks,
nes tai ir šiltas mažytis kompresiukas, kuris kai
kuriems vaikams suteikia komforto pojūtį.
Mamos linkusios įlašinti daugiau lašų, nei para-
šyta instrukcijoje, nes atrodo, kad lašiukai išbėgs.
Perteklinis lašinimas visiškai nereikalingas. Ne vel-
tui gamintojas nurodo, kiek tiksliai lašų lašinti, –
prieš tai būna atlikti tyrimai, kad būtent toks lašiu-
kų skaičius turi gydomąjį poveikį.
Ar galima vaistus lašinti
miegančiam vaikui?
Viena vertus, kūno temperatūros vaistų lašini-
mo miegantis vaikas gali nepajusti, kita vertus, jis
gali prabusti ir labai išsigąsti. Todėl visi vaistai tu-
rėtų būti girdomi, leidžiami ir lašinami būdraujan-
čiam vaikui.
Yra įprotis įlašinus vaistus patampyti už ausies
spenelio, kad lašiukai giliau nutekėtų.
Iš tikrųjų ausies spenelio tampymas nieko ne-
duoda, lašiukai ir be to puikiai nuteka ten, kur rei-
kia.
Svarbi pastaba
Kol mažylio ausų neapžiūri gydytojas, ge-
riau lašų nelašinti. Tačiau jei stiprus au-
sies skausmas užpuolė mažylį vėlų vakarą
ar naktį, į ausį įlašinkite vaistų nuo au-
sies skausmo, o ryte ligoniuką parodykite
ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojui. Ausų
skausmą raminkite ir šiluma, pvz., uždėda-
mi pašildytą audinį prie skaudamos ausies.
VAISTINĖLĖ
19
Žiema su šaltį keičiančia šlapdriba, drėg-
me ir lietumi – intensyvus vaikų sezoni-
nių ligų metas. Dar nespėjęs sustiprėti
vaiko imunitetas gali neatsilaikyti prieš
aplink tykančius virusus. Puola ne tik pa-
prastos peršalimo ligos, bet ir korona-
virusinė infekcija, ir gripas. Kas stiprina
vaiko imuninę sistemą, kaip jai padėti?
Tinkama mityba ir vitaminai
Vaiko sveikatai, jo imunitetui ypatingai svarbu,
kad nepritrūktų visų mikroelementų, o ypatingai
D, C ir B grupės vitaminų. Maiste turi būti užtek-
tinai omega-3 riebalų rūgščių, kurių daugiausiai
gauname iš riebios žuvies.
Vitaminas D būtinas visiems organizme vyks-
tantiems procesams, jo receptorių yra imuninė-
se ląstelėse. Be to, vitaminas D reguliuoja kalcio,
fosforo, magnio apykaitą. Jeigu šio vitamino per
mažai, dažniau užpuola įvairios kvėpavimo takų
infekcijos.
Pagrindinis vitamino D šaltinis – saulė žiemą
mūsų nelepina, o ir atidengti kūno, jai trumpam
pasirodžius, negalime. Tiesa, šis vitaminas ran-
damas ir maiste, jo turi riebios žuvys (skumbrės,
lašišos, sardinės), silkės, ikrai, sviestas, pienas,
kiaušiniai. Tačiau su maistu gaunamo vitamino D
paprastai neužtenka, todėl gydytojai dažnai pata-
ria vartoti maisto papildą.
Svarbus imuninei sistemai yra vitaminas C. Tai
puikus antioksidantas, padedantis apsisaugoti
nuo laisvųjų radikalų. Vitamino C gausu šviežiose
daržovėse ir vaisiuose: apelsinuose bei citrinose,
kiviuose, juoduosiuose serbentuose, brokoliuose,
briuseliniuose kopūstuose, geltonosiose papriko-
se, petražolėse.
Vitaminas A būtinas normaliam ląstelių dau-
ginimuisi, širdžiai, plaučiams, akims bei kitiems
organams. Šis vitaminas reikalingas ir imunite-
tui – pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, taigi
padeda apsaugoti ląsteles nuo žalingų laisvųjų ra-
dikalų. Turtingiausi vitamino A šaltiniai yra jaučio
kepenys, menkių kepenėlių aliejus, nemažai jo viš-
tų kepenėlėse, svieste. Turi šio vitamino kiti pieno
produktai, kiaušinio tryniai, morkos, moliūgai, po-
midorai, kopūstai, brokoliai, abrikosai.
Visų organizmo sistemų darbui labai svarbūs
B grupės vitaminai – smegenų veiklai, raudonųjų
kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemai, medžiagų
apykaitai, taip pat ir imunitetui stiprinti. Geriausi
B grupės vitaminų šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiau-
šiniai, bulvės, pomidorai, visagrūdžiai produktai,
ankštinės daržovės, riešutai ir sėklos.
Vienas svarbiausių organizmui mineralų yra
cinkas, kuris dalyvauja daugelyje ląstelėse vyks-
tančių procesų. Jo reikia vaiko augimui, imunite-
to formavimuisi bei kovai su infekcijomis. Cinkas
veikia kaip natūralus antibiotikas. Šio mineralo ga-
lime rasti jūros gėrybėse, mėsoje, sūryje, kiauši-
niuose, kruopose, grūduose, ankštiniuose produk-
tuose, riešutuose, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose.
Didelę reikšmę turi ne tik tai, ką vaikas valgo,
bet ir kiek kartų per dieną jis valgo. Vaikams pata-
riama valgyti 5–6 kartus per dieną: pusryčius, pie-
tus ir vakarienę bei 2–3 kartus užkandžiauti.
​Saldus miegas,
grynas oras ir judėjimas
Organizmas mėgsta pastovų gyvenimo ritmą,
o laikytis dienos režimo reikėtų įprasti dar vaikys-
tėje. Svarbią vietą kasdienėje dienotvarkėje užima
miegas. Miegant organizmas atsikuria, stiprėja ir
imuninė sistema. Miegas palankiai veikia psichi-
nę ir emocinę sveikatą. Nuovargis ir miego trū-
kumas yra viena iš pirmųjų susilpnėjusio imunite-
to priežasčių. Vienerių–dvejų metų vaikas turėtų
išmiegoti maždaug 11–14 valandų per parą, vė-
liau – 10–13, nuo šešerių iki dvylikos metų būtina
miegoti 9–12 valandų. Taigi vakare reikia atsigulti
į lovą tada, kad iki to laiko, kai vaikas turi atsikelti,
susidarytų būtinas valandų kiekis.
Būtina dienotvarkės dalis – pasivaikščioji-
mai gryname ore, jie svarbūs ir žiemą. Savaitga-
lį susigalvokite veiklų lauke visai šeimai ar tiesiog
pasivaikščiokite parke. Gryno oro reikia bent dvi
valandas per dieną. Aprenkite vaiką pagal oro są-
lygas – kad mažylis ne tik nesušaltų, bet ir neper-
kaistų.
Neatsiejama sveikos gyvensenos dalis yra fizi-
nis aktyvumas. Reguliarūs fiziniai užsiėmimai su-
aktyvina kraujotaką, medžiagų apykaitą ir kitus
organizmo procesus, suteikia gerą savijautą. Imu-
ninę sistemą stiprina rytinė mankšta, ėjimas, bė-
gimas, plaukimas, šokiai, tenisas, slidinėjimas.
Imunitetui turi įtakos ir vaiko emocinė būklė,
kuriai didelį poveikį turi palankus psichologinis mi-
kroklimatas šeimoje. Esant stresui, susilpnėja or-
ganizmo gebėjimas kovoti su virusais, kurie laukia
menkiausio organizmo nusilpimo, kad galėtų pra-
siskverbti, ir sukelia ligą.
Skiepai
Yra tokių pavojingų infekcijų, susidūrimas su
kuriomis gali sukelti baisių pasekmių, net mirtį.
Apsaugai nuo šių ligų yra sukurtos vakcinos. Ir jei
susidursite su pavojinga infekcija, imuninė siste-
ma arba iš karto ją nuslopins, arba sirgsite labai
lengva forma.
Būtinai peržiūrėkite vaiko skiepų kalendorių ir
nepamirškite, kad būtina pasiskiepyti nuo sezoni-
nių infekcijų – gripo ir koronaviruso.
Parengė Undinė Gilė
Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas?
VAISTINĖLĖ
20
Gamtos teikiamas pasirinkimas
Klinikinių tyrimų metu įrodyta, kad juoduogio
šeivamedžio uogos mažina gripo ir peršalimo
simptomus. Tai iš prisirpusių gamtoje uogų
pagamintas produktas, neturintis jokio nepa-
geidaujamo poveikio ir, kaip įrodyta klinikiniais
tyrimais, veikiantis gripo virusą in vitro1-3.
Juoduogio šeivamedžio uogų ekstrakto sudė-
tyje yra unikalios medžiagos, kuriai net suteik-
tas pavadinimas AntiVirin™. Ši medžiaga pa-
deda nuo virusų apsaugoti sveikas ląsteles ir
organizmui kovoti su virusais.
Vitaminas C padeda palaikyti normalią imuni-
nės sistemos veiklą ir taip padidinti atsparumą
ligoms. Taip pat jis padeda palaikyti normalią
energijos apykaitą, o tai ypač svarbu vaikams.
Cinkas padeda palaikyti normalią imuninės
sistemos veiklą. Galima vartoti bet kuriuo
metu.
Sambucol sukūrė sirupą, galintį padėti
stiprinti imuninę sistemą, sirupą su juoduogio
šeivamedžio sultimis, vitaminu C ir cinku,
skirtą 3–12 metų vaikams ir suaugusiems
1. Zakay-Rones, Z., Varsano, N., Zlotnik, M., et al. Inhibition of several strains of influenza virus in vitro and reduction of symptoms by an el-
derberry extract (Sambucus nigra L.) during an outbreak of influenza B Panama. The Journal of Alternative and Complementary Medicine.
1995;1(4):361-369. ); 2. Torabian G, Valtchev P, Adil Q, Dehghani F. Anti-influenza activity of elderberry (Sambucus nigra). Journal of Functi-
onal Foods. 2019;54:353-360. doi:10.1016/ j.jff.2019.01.031; 3. Roschek B, Fink RC, McMichael MD, Li D, Alberte RS. Elderberry flavonoids
bind to and prevent H1N1 infection in vitro. Phytochemistry. 2009;70:1255-1261.) 4. Balasingam S, etal. In IV International Conference on Influ-
enza, Preventing the Pandemic, Bird Flu Vaccines. London, June 23ā€“24. 2006. 5. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3056848/
6. https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/pdf/10.2903/j.efsa.2013.3418 7. https://link.springer.com/article/10.1007/s00394-011-0227-y Papil-
doma informacija: · Zakay-Rones etal. J Int Med Res.2004;32(2):132-40. · Catchpole A, Balasingam S. Retroscreen Virology. 2010, pp.1-8.
Šaltiniai:
Įsigyti galima „Gintarinės“, „Norfos“, „Apothekos“, Universiteto vaistinėse.
Sambucol vaikai gali vartoti bet kuriuo metų lai-
ku normaliai imuninės sistemos veiklai palaikyti
ir atsparumui virusams jiems einant į mokyklą
ar atostogų metu.
AntiVirin™ – patentuota antivirusinė priemonė.
Virusai negali daugintis savarankiškai – jiems
būtinos sveikos ląstelės, kurių viduje ir vyksta
dauginimosi procesas. Juoduogio šeivamedžio
ekstraktas gali padėti neutralizuoti šį poveikį ir
neleisti virusams daugintis.
Kamuoja nuovargis, stinga jėgų, sun-
ku susikaupti, pasidarėte dirgli, dažnai
skauda galvą, išblyškote, pradėjo slink-
ti plaukai? Verta susirūpinti, ar nepritrū-
kote geležies.
Geležis padeda palaikyti daugelį svarbių orga-
nizmo funkcijų, veikia energijos lygį, dėmesio kon-
centraciją, virškinimo procesus, imuninę sistemą.
Apie du trečdalius organizme esančios geležies
yra hemoglobine, o raudonųjų kraujo kūnelių eri-
trocitų sudėtyje esantis hemoglobinas prisijungia
deguonį ir perneša jį iš plaučių į visus organizmo
audinius. Hemoglobinas atlieka dar vieną svarbią
funkciją – pašalina anglies dioksidą. Jis taip pat
būtinas odai, plaukams ir nagams. Todėl geležies
trūkumas iš karto paveikia ir savijautą, ir išvaizdą.
Taigi turime pasistengti, kad taip nenutiktų. Ypa-
tingai tai aktualu atsisakantiems mėsos produk-
tų, taip pat besilaikantiems dietų.
Geriausi maisto šaltiniai
Geležies idealiu atveju turėtume gauti su mais-
tu. Šio mikroelemento yra ir gyvūniniuose, ir auga-
liniuose maisto produktuose. Tačiau labai skiriasi
jos pasisavinimas iš šių skirtingų produktų grupių.
Maisto produktuose yra dviejų rūšių – hemo ir ne
hemo geležis.
Hemo geležis į organizmą patenka iš gyvūni-
nės kilmės baltymų – mėsos ar žuvies. Ne hemo
geležies galima gauti iš žalumynų, riešutų ir ankš-
tinių augalų, tačiau jos biologinis prieinamumas
yra iki 15 proc. Gyvūninės kilmės produktuose
esančią hemo geležį organizmas pasisavina daug
geriau – iki 40 proc.
Hemo geležies daugiausia turi austrės, krabai,
subproduktai, raudona mėsa, yra jos paukštieno-
je ir kiaušiniuose. Augalinės geležies šaltiniai yra
grikiai, avinžirniai, pupelės, lęšiai, špinatai, burokė-
liai, moliūgų sėklos, anakardžių riešutai.
Kad augaliniame maiste esanti geležis geriau
pasisavintų, turime derinti produktus. Maistas,
kuriame gausu šio mineralo, puikiai dera su vai-
siais ir daržovėmis, turinčiais daug vitamino C. Šis
vitaminas padidina geležies pasisavinimą. Mais-
tas, kuriame gausu kalcio, priešingai, slopina ge-
ležies pasisavinimą, todėl jį geriau valgyti skirtin-
gu laiku.
Taigi, augalinį maistą, iš kurio gauname ge-
ležies, turėtume valgyti kartu su daug vitamino
C turinčiais produktais: greipfrutais, citrinomis,
apelsinais, spanguolėmis, raugintais kopūstais,
obuoliais, geltonosiomis paprikomis, petražolė-
mis, juodaisiais serbentais, špinatais.
Vegetarizmas ir geležis
Tačiau jeigu atsisakysime mėsos arba valgy-
sime jos per mažai, apribodami maisto kiekį, kad
padailintume figūrą, kaip besistengtume subalan-
suoti savo mitybą, gauti užtektinai geležies nepa-
vyks.
Šiandien vis populiarėja vegetarizmas. Vege-
tarai nevalgo mėsos, žuvies ir paukštienos, kaip ir
veganai, kurie atsisako dar ir pieno produktų, kiau-
šinių, medaus. Kai kurie tokią mitybą pasirenka
dėl etinių, religinių ar aplinkosaugos sumetimų; ki-
tiems – tai sveikas gyvenimo būdas, siekis page-
rinti sveikatą, atsikratyti užklupusių negalavimų,
galimybė numesti kelis papildomus kilogramus.
Apie vegetarizmo naudą ar žalą galima disku-
tuoti ilgai. Tačiau nesvarbu, kokiais tikslais vado-
vaujamasi, akivaizdu, kad, atsisakius gyvūninės
rūšies maisto, kai kurių mikroelementų, vitaminų
ir maistinių medžiagų pritrūks ir jų reikės iš kažkur
gauti papildomai.
Vegetarinė ir veganinė mityba laikoma viena iš
labiausiai paplitusių geležies trūkumo priežasčių.
Pasirodo, žmonės renkasi tokią mitybą, norėdami
pagerinti savo sveikatą, tačiau kartu rizikuoja su-
sirgti rimta liga, reikalaujančia ilgalaikio gydymo ir
nuolatinio stebėjimo, – geležies stokos anemija.
Ypatingai rizikos grupei priklauso mėsos ir žu-
vies atsisakančios arba per mažai šių produktų
valgančios nėščios moterys ir žindančios mamos,
jų vaikai. Šiais periodais moterims ypatingai svar-
bus reikiamas geležies kiekis ne tik savo, bet ir bū-
simo, ir ką tik gimusio vaikelio sveikatai.
Kaip papildyti geležies trūkumą
nekeičiant mitybos?
Kadangi augalinis maistas nuo geležies sto-
kos neišgelbės, vegetarei, veganei ar dietos besi-
laikančiai moteriai lieka vienintelė išeitis – vartoti
geležies maisto papildą. Tačiau svarbu pasirinkti
tokį preparatą, kuris nesukels problemų ilgai var-
tojant.
Patariama rinktis hemo geležies preparatą.
Ne hemo – trivalentė geležis organizme iš pradžių
paverčiama dvivalentės geležies jonais, todėl yra
lėčiau absorbuojama. Taigi, norint gauti tam tik-
rą geležies kiekį, reikės didesnės dozės. Be to, ne
hemo geležis prasčiau toleruojama ir dažnai suke-
lia skrandžio skausmus ir pykinimą.
Hemo geležis yra organizmui artimas natūra-
liai susidarantis gyvūninės kilmės dvivalentės for-
mos (Fe2+) junginys, iš karto absorbuojamas žar-
nyne. Hemo geležies junginys pasisavinamas
nesuskaidytas, todėl, vykstant jo absorbcijai, ne-
susidaro laisvieji geležies jonai ir išvengiama žar-
nyno dirginimo. Be to, jos pasisavinimui neturi
įtakos nei maistas bei gėrimai, nei skrandžio rūgš-
tingumas. Hemo geležis gerai toleruojama, todėl
ją galima saugiai ir ilgai vartoti.
Parengė sveikos gyvensenos
edukologė Ieva Grabauskienė
Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi
VAISTINĖLĖ
22
Pažangiausias sprendimas
vaikų trumparegystei
suvaldyti – jau Lietuvoje
Šiandien vaikų trumparegystės spartėjimas kelia itin didžiulį nerimą ne
tik ją tyrinėjantiems mokslininkams, bet ir gydytojams oftalmologams.
Naujausi tyrimai rodo, kad iki 2050 m. pusė pasaulio gyventojų, t. y. 5
mlrd. žmonių, bus trumparegiai, o beveik 1 mlrd. žmonių turės didelio
laipsnio trumparegystę. Vaikų trumparegystė progresuoja labai greitai,
pasiekia aukštą laipsnį, todėl kuo ankstesniame amžiuje nustatoma, tuo
labiau progresuoja. Kaip visa tai suvaldyti, atsako Fielmann specialistai.
Trumparegių vaikų arba akies obuolys būna pailgos
formos, arba jų ragena yra pernelyg iškilusi. Įpras-
tai kūdikio vizitas pas gydytoją oftalmologą turė-
tų būti iki 1-erių metų, kai vaikas gali savarankiškai
sėdėti ir fiksuoti žvilgsnį į rodomą žaislą. Norint su-
prasti, ar mažo vaiko rega nėra sutrikusi, reikėtų
atkreipti dėmesį, ar jis pastebi ir noriai renka trupi-
nius? Ar mato padangėje skrendantį paukštį, lėktu-
vą, ar žiūri tiesiai ir nežvairuoja? Ar daugmaž vie-
nodo dydžio bei spalvos abiejų akių vyzdžiai? Ar
nuolatos netrina akių net ir nenorėdamas miego?
Ar mokyklinio mažiaus vaikas mato, kas užrašyta
ant lentos, o galbūt susiduria su mokymosi sunku-
mais, skundžiasi dideliu nuovargiu ir galvos skaus-
mais?
Įgimtą trumparegystę turi mažiau nei 1 % naujagi-
mių, taigi, jeigu šią refrakcijos ydą turėjo tėvai, net
šešiskart jos tikimybė padidėja ir vaikui. Apie 70
proc. iki 5-erių metų atsiradusių trumparegystės
atvejų taip pat yra paveldėta, tačiau gerokai vėliau,
neretai mokykliniame amžiuje, pasireiškusią trum-
paregystę dažniausiai sukelia išoriniai veiksniai.
Išmaniųjų ekranų įtaka
trumparegystės atsiradimui
Nors mokslo pasaulyje yra įvairių nuomonių, kiek
įtakos trumparegystės formavimuisi turi prie ekra-
nų praleidžiamas laikas ar žiūrėjimo į juos intensy-
vumas, žinoma, kad miopijos vystymuisi įtakos turi
didelis akims tenkantis krūvis, t. y. žiūrėjimas į kom-
piuterio ar telefono ekraną, skaitymas. Išmaniųjų
ekranų draudimas – ne išeitis šiandieniame pasau-
lyje. Jau dabar intensyvaus trumparegystės progre-
savimo lėtinimui gydytojai oftalmologai naudoja at-
ropino lašus, specialius minkštuosius kontaktinius
lęšius ar ortokeratologiją. Svarbus ir nuolatinis tin-
kamų korekcinių akinių nešiojimas, tačiau akiniai iki
šiol dažniausiai buvo skiriami tik trumparegystės ko-
rekcijai, bet ne jos progresavimui mažinti.
Įpročiai, galintys padėti lėtinti trumparegystę
Reguliari regos patikra. Jeigu vaiko rega yra gera,
nėra nusiskundimų, patariama akis patikrinti sulau-
kus 3 ir 6 metų. Tačiau jeigu tėvams kyla abejonių
dėl vaiko regos, į oftalmologus svarbu kreiptis kaip
įmanoma greičiau.
Laiko prie išmaniųjų ekranų ribojimas. Specialistai
kūdikiams ir vaikams iki 2 m. ekranų naudoti nereko-
menduoja, 2–5 m. vaikams laikas prie ekranų turė-
tų būti ribojamas ne daugiau kaip 1 val. per dieną.
Priešmokyklinio amžiaus vaikams – ne daugiau kaip
2 val. per dieną.
Tinkamas žiūrėjimo atstumas. Nerekomenduoja-
ma kūdikiams kabinti žaislų labai arti akių, skaitant
knygą privalu laikytis tinkamo 30–40 cm atstumo,
akims sunku fokusuotis, kai skaitome, naudojame
ekranus gulėdami ar važiuodami automobiliu, ypač
netinkamo apšvietimo patalpoje ar tamsoje.
Daugiau laiko gryname ore. Tyrimais įrodyta, kad
kuo daugiau laiko vaikas praleidžia gryname ore, tuo
labiau sumažėja trumparegystės atsiradimo rizika.
Pakankamas deguonies kiekis besivystančiai akiai
yra itin svarbus.
Pažangiausias sprendimas – StellestTM
Trumparegystės kontrolei naudojami akinių lęšiai
yra įgaubti – plonesni viduryje ir storesni kraštuose.
Kuo vaiko dioptrija didesnė, tuo lęšis storesnis, to-
dėl akinukai yra sunkūs ir neatrodo estetiškai. Stel-
lestTM
lęšių technologija išsprendė visus šiuos ne-
patogumus pasitelkusi unikalią H.A.L.T (angl. Highly
Aspherical Lenslet Target) konstrukciją. 1021 ne-
matomas mikrolęšis sudaro 11 koncentrinių lęšyje
išsidėsčiusių žiedų, kurie sukuria galingą signalą, lė-
tinantį trumparegystės progresavimą net iki 67 %.
Daug žadantys mokslinių tyrimų rezultatai
Trejus metus StellestTM
gamintojos Essilor mokslinių
tyrimų centre Kinijoje trukę tyrimai* parodė, kad vai-
kams, kurie ≥ 12 val. kasdien nepertraukiamai nešio-
jo StellestTM
lęšius, trumparegystės progresavimas
sumažėjo 67 %, o akies obuolio pailgėjimas sulėtė-
jo 60 %, palyginti su vaikais, nešiojančiais įprastus
vieno židinio lęšius. Net 90 % jame dalyvavusių vai-
kų akys prie naujo dizaino prisitaikė per 3 dienas, o
maksimalus 100 % adaptacinis laikotarpis užtruko
ne ilgiau nei 7 dienas.
*Bao, J., Huang, Y., Li, X., Yang, A., Zhou, F., Wu, J., Wang, C., Li, Y.,
Lim, E.W., Spiegel, D.P., Drobe, B., Chen, H., 2022 m. Trumparegystės
kontrolė naudojant akinių lęšius su asferiniais mikrolęšiais, palyginti
su vieno židinio akinių lęšiais: atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas. JAMA
Ophthalmol. 140(5), 472–478.
Ne tik maksimalus komfortas, bet ir saugumas
StellestTM
gaminami iš specialios Airwear medžia-
gos, kurią NASA naudoja kurdama astronautų šal-
mų priekinius skydelius! Tai itin saugus ir patvarus
plastikas, galintis atlaikyti net 150 m/s skriejančios
kietos dalelės smūgį, t. y. susidūręs su kliūtimi lęšis
įdumba, tačiau nesuskyla į aštrias dalis, galinčias
sunkiai sužaloti akį. Visi lęšiai padengti specialia Cri-
zal Kids UV danga, kuri šalina atspindžius 360 laips-
nių kampu, t.y. tiek nuo išorinio, tiek nuo vidinio lęšių
paviršiaus.
Fielmann pataria
Vaikų rega keičiasi, todėl būtina kartą per me-
tus apsilankyti pas oftalmologą, prižiūrintį Jūsų
vaiko regos pokyčius ir priimantį tolimesnius
sprendimus. Su gydytojo išrašytu receptu mie-
lai lauksime optikose. Leiskite vaikams patiems
išsirinkti savo svajonių akinukus, o Jūs nuspręs-
kite, kokio tipo akių lęšiai geriausiai atitiks vai-
ko poreikius.
rūpi kiekvienas – ir didelis,
ir mažas!
Užsak.
nr.
651
Ėduonis gali pažeisti net ką tik išdygusį
kūdikio dantuką, o dėl to kaltas vadinamasis
buteliuko kariesas. Ką patartumėte
mamoms?
Vitalija Tučė
Šiuo klausimu yra daug mitų. Ką tik išdygu-
sį kūdikio dantuką iš tiesų gali pažeisti ėduo-
nis, tačiau tai nebūtinai bus buteliuko ėduo-
nis, kuris dabar literatūroje dažniau vadinamas
ankstyvosios vaikystės ėduonimi. Šios ligos
priežasčių labai daug ir dažniausiai jos yra kom-
pleksinės, t. y. negalime vienareikšmiškai teig-
ti, kad tik maitinimas iš buteliuko yra ėduonies
priežastis. Bet, žinoma, ypatingai svarbi yra
Ką verta žinoti apie
pieninius dantukus?
Pieniniai dantukai, nepaisant laikino jų egzistavimo, yra labai svarbūs, nes jie le-
mia nuolatinių dantų būklę. Laikinieji dantukai reikšmingi vaiko raidai – ne tik
maisto kramtymui, bet ir taisyklingam žandikaulių augimui, kalbos formavimui-
si. Sugedęs pieninis dantis gali būti įvairių infekcijų šaltinis, be to, sukelia didelį
diskomfortą mažyliui – skausmą ir baimę eiti pas gydytoją. Verčiau pas odonto-
logą apsilankyti, kai dantukai sveiki, pasitarti, kaip juos tokius išlaikyti.
Dantukų sveikata priklauso ir nuo mitybos, ir nuo higienos. Ką daryti, kad dan-
tukai nepradėtų gesti dar kūdikystėje, kaip prižiūrėti pieninius dantukus, kokią
dantų pastą ir šepetėlį naudoti, kad neužpultų ėduonis, pataria UAB „Dantų har-
monija – Dental Harmony“ gydytojos odontologės Vitalija Tučė ir Ieva Skiparytė.
BŪKIME
SVEIKUČIAI
26
vaiko dantų higiena nuo pat pirmojo danties
išdygimo (ir netgi pačios burnytės higiena, kol
dantukai dar nepasirodo) bei vaiko mityba.
Žindymas – gamtos dovana vaiko burnytei
ir dantukams. Jis užtikrina ir bendrą vaiko svei-
katą, ir suteikia dantims bei kaulams reikalin-
gus mikroelementus. Pats žindimo veiksmas
labai naudingas vaiko veido, gomurio ir žandi-
kaulių taisyklingam augimui (vėliau – taisyklin-
gam sąkandžio susiformavimui). Taigi, žindan-
čioms mamoms sakau, kad jas labai palaikau.
Tačiau noriu pabrėžti, kad ir esant įvairioms gy-
venimiškoms situacijoms, galima padėti suma-
žinti vaiko ėduonies riziką, – kalbu apie mai-
tinimą nutrauktu mamos pienu.
Mamos pienas savaime ėduo-
nies nesukelia, tad pasirin-
kus tinkamas maitinimo nu-
trauktu pienu priemones
ir dantų priežiūros prie-
mones vaiko dantukai
gali būti tokie pat svei-
ki, kaip ir žindant ma-
žylį. Maitinant pieno
mišinukais, ėduonies ri-
zika yra didesnė, tad to-
kiu atveju rekomenduoju
pasikonsultuoti su vaikų
odontologu, kuris padėtų
pasirinkti tinkamas priemo-
nes dantukų priežiūrai ir stebė-
tų jūsų vaikučio dantukus dažniau,
pasirūpintų ėduonies profilaktika, kad
galima būtų sumažinti šios ligos riziką iki mini-
mumo.
Kokia dantų pasta ir šepetėlis vaikui
tinkamiausi? Iki kada mažyliui valyti
dantukus turėtų tėveliai.
Ieva Skiparytė
Siekiant išsaugoti dantukus sveikus – svar-
bu kruopšti ir taisyklinga jų priežiūra, naudojant
tinkamas priemones. Pirmieji dantukų gydyto-
jai ir saugotojai yra tėveliai, atsakingai prižiūrin-
tys mažylių dantukus namuose.
Dantukų valymas gali būti iššūkis tiek vai-
kams, tiek tėveliams, tad norėdami šį procesą
palengvinti, pirmiausia pasiruoškime tinkamas
priemones.
Svarbu, jog dantų valymui naudojamas še-
petėlis būtų patogaus dydžio ir tilptų vaiko
burnytėje, o šepetėlio šereliai minkšti ir neža-
lojantys burnos audinių. Dantų pastą turėtu-
me rinktis atkreipdami dėmesį į jos sudeda-
mąsias dalis. Nuo pirmojo vaikučio dantuko
tinkamiausia dantų pasta su 1000 fluoridų kon-
centracija (1000 ppm F-), o kiekio užtenka la-
bai mažo – vos suvilgyti šepetėlio šerelius, tad
net vaikučiui nurijus dantų pastos, žalos nepa-
tirsime. Sulaukus 6 metų, galime naudoti dan-
tų pastą su didesne fluoridų koncentracija – iki
1450 ppm F-, šepetėlio šerelius padengiame
žirnio dydžio kiekiu.*
*Dantų pastoje esantis fluoridų kiekis gali
būti koreguojamas pasitarus su gydytoju
odontologu – pagal dantų būklę ir ėduonies pa-
plitimą.
Valantis dantukus svarbu nepamiršti ir tarp-
dančių. Jeigu dantukai labai prigludę vienas prie
kito – taip pat svarbu ir būtina išvalyti tarpdan-
čius, nes tokiu būdu pašaliname tarpdantyje
susikaupusias apnašas ir apsaugome
dantukus nuo ėduonies.
Jeigu abejojate, kurį šepe-
tėlį ar dantų pastą pasirink-
ti, visada drąsiai klauskite
savo odontologo. Nebi-
jokite atsinešti ir savo
naudojamas priemones
bei apžvelgti jas kartu
su savo gydytoju!
Iki 7–8 metų vaiko
dantis turėtų valyti tė-
veliai – 2 kartus per die-
ną apie 2 minutes arba
kol visi dantys kruopščiai
nuvalomi. Nors dažnai vai-
kams ši procedūra nėra ma-
loni, tačiau labai svarbu, jog
tėveliai būtų kantrūs, atkaklūs ir pa-
stovūs.
Dantų valymas nėra lengva užduotis, tačiau,
kantriai ir kruopščiai prižiūrint dantukus, kūry-
biškai pasižiūrėjus į šią užduotį, galime išveng-
ti dantukų ligų ir skausmo.
Kaip įpratinti vaiką valytis dantukus, kokias
gudrybes patartumėte tėveliams?
Ieva Skiparytė
Dantų valymas yra nelengva užduotis tė-
veliams, tačiau be galo svarbus procesas, sie-
kiant išsaugoti vaiko dantukus sveikus, pade-
dantis išvengti nemalonių, skubių vizitų pas
gydytoją odontologą dėl danties skausmo.
Retas vaikutis iš karto noriai leidžiasi valyti
dantukus, tačiau, pasitelkus kūrybiškus būdus,
tėveliams išliekant kantriems ir pastoviems, šis
procesas gali žymiai palengvėti.
Motyvacinės priemonės, padėsiančios
lengviau valyti dantukus:
Būkite kūrybiški – dantų valymo metu
dainuokite vaikams daineles, sekite pasa-
kas, kurkite istorijas, kaip kutenate dantu-
kus, kad jie būtų švarūs, sveiki ir t. t. Patiems
BŪKIME
SVEIKUČIAI
27
mažiausiems galima duoti į rankytę barškutį
ar kramtuką, tėveliai gali užsidėti nuotaikin-
gus akinius ar kitą aksesuarą. Lai šis proce-
sas būna žaismingas ir kiek įmanoma malo-
nesnis.
Raskite patogų ir vaikučiui tinkamą lai-
ką – nebijokite paieškoti tokio dienos laiko,
kai valymas vaikučiui malonesnis. Galbūt
dantukus galime išsivalyti kartu žaisdami
vonioje. Raskime laiko, kai vaikutis dar nėra
labai pavargęs ir irzlus, bandykime susieti tai
su kitais maloniais užsiėmimais.
Būkite pavyzdys – įtraukite vaikutį į savo
dantų valymo ritualą, darykite tai kartu ir ro-
dykite gerą pavyzdį.
Papildomos priemonės – dainelės, nuo-
taikingi filmukai apie dantukų priežiūrą, kny-
gelės gali būti papildoma vaizdinė priemonė,
padedanti vaikučiams suprasti, kodėl dan-
tukus reikia prižiūrėti ir kruopščiai valyti kas-
dien.
Dantukų valymo kalendorius – tai gali
būti puikus metodas, padedantis ugdyti pa-
stovumą ir pareigingumą valantis dantukus.
Taip pat, užpildę kalendorių – pasidžiaukite ir
apsidovanokite!
Būkite kantrūs – dantų valymas vaikams
tikrai gali užtrukti, taigi kantrybės tikrai rei-
kės. Todėl suskirstykite šį procesą į kelis eta-
pus. Nuvalykite vienos pusės dantukus, pa-
ilsėkite, pasijuokite, pažaiskite, tada valymą
pratęskite.
Leiskite vaikui tyrinėti pačiam – nors iki
7–8 metų dantukus vaikams turėtų kruopš-
čiai išvalyti tėveliai, leiskite mažyliui priprasti
prie dantų šepetėlio ir dantų valymo. Leiski-
te vaikui pažaisti su šepetėliu, jį pakramtyti,
pajausti burnytėje. Vėliau dantukus dar kar-
tą švariai išvalykite patys.
Vaikutis gali turėti šepetėlį, kuriuo dantu-
kus valo savo žaisliukams. Taip bus lengviau su-
prasti dantukų valymo svarbą, o šis procesas
taps žaidimo dalimi!
Svarbiausia – būkite kantrūs ir švel-
nūs vaikučiui ir sau. Dantų valymas
kelia iššūkių, taip pat gali kelti įvairias
emocijas ir vaikams, ir tėveliams. Pa-
stovumas, kantrybė, kūrybiški spren-
dimai tikrai palengvins šį procesą ir
padės apsaugoti vaikučio dantukus ir
sveikatą.
* Europos vaikų odontologų draugijos (European
Academy of Paediatric Dentistry) oficialios
rekomendacijos. Toumba, K.J., Twetman, S., Splieth,
C. et al. Guidelines on the use of fluoride for caries
prevention in children: an updated EAPD policy
document. Eur Arch Paediatr Dent 20, 507–516 (2019).
https://doi.org/10.1007/s40368-019-00464-2).
Olimpiečių g. 1A-9, Vilnius,
tel. +370 610 11 222
BŪKIME
SVEIKUČIAI
28
Mikroelementai,
be kurių neapsieisite
nešiodama ir
žindydama vaikelį
Kokios svarbiausios maisto medžiagos būti-
nos nėščiosioms ir žindančioms mamoms?
Nėštumo ir žindymo laikotarpiu kalorijų kiekis
padidėja apie 10–15 proc., t. y. iki 500 kilokalo-
rijų per parą.
Maistas turėtų būti įvairus ir visavertis, rei-
kėtų valgyti dažniau negu įprastai – 4–6 kartus
per dieną ir, žinoma, patariama vadovautis pa-
grindinėmis mitybos taisyklėmis. Racione turė-
tų būti grūdinės kultūros, daržovės, baltyminiai
produktai (liesa mėsa, kepta žuvis, kiaušiniai),
vaisiai. Riebalų rekomenduojama maždaug iki
30 gramų per dieną, geriausi yra nerafinuoti alie-
jai, ypač naudingas avokadas, pieno produktai –
varškė, kefyras, jogurtas. Konkretūs produktai
ir jų kiekiai išvardinti LR sveikatos apsaugos mi-
nisterijos parengtose nėščiųjų ir žindyvių mity-
bos rekomendacijose.
Reikėtų daugiau valgyti folio rūgšties turin-
čių maisto produktų: žemės riešutų, ryžių, pupe-
lių, brokolių, avokadų. Labai naudingi vitamino D
turintys produktai, nes jis svarbus vaisiaus kal-
cio apykaitai bei skeleto vystymuisi. Šio vitami-
no turi žuvys, kiaušiniai, sviestas.
Ar moterys turėtų vengti kurių nors maisto
produktų arba valgyti mažiau nėštumo ir žin-
dymo metu?
Būtina vengti alkoholio, nes jis prasiskver-
bia per placentos barjerą, o jo koncentracija be-
sivystančio vaisiaus kraujotakoje gali būti net
didesnė negu motinos kraujyje. Mat vaisiaus
kepenys alkoholį skaido daug lėčiau negu ma-
mos ir net mažos alkoholio dozės yra žalingos.
Alkoholis gali pažeisti vaisiaus centrinę ner-
vų sistemą, dėl to gali atsirasti, pavyzdžiui, vei-
do deformacijos, atsilikti vaisiaus augimas, ga-
limi klausos, regos, širdies kraujagyslių, šlapimo
takų pažeidimai. Taip pat alkoholis gali turėti įta-
kos psichinei vaiko sveikatai.
Nerekomenduotinos jūros gėrybės (mo-
liuskai, austrės), taip pat nepasterizuoto pieno
produktai (brandinti ir pelėsiniai sūriai), kurie gali
sukelti žarnyno infekciją listeriozę. Nedera val-
gyti žalių kiaušinių, kad išvengtume salmonelio-
zės, tik gerai išvirtus. Saugu valgyti tik aukšto-
je temperatūroje apdorotą maistą, netinka ant
grotelių kepta mėsa, nes moteris gali užsikrės-
ti toksoplazmoze.
Turėtų būti ribojami kofeino turintys produk-
tai – kava ir stipri žalia arbata, energetiniai gė-
rimai, šokoladas. Jų nereikėtų vartoti daugiau
negu 300 ml per parą, tai yra, pavyzdžiui, vienas
puodelis kavos. Didesni kiekiai gali sukelti prieš-
laikinį gimdymą arba persileidimą.
Riboti reikėtų vitamino A turinčius produktus.
Nėštumo ir žindymo laikotar-
pis yra vienas iš atsakingiau-
sių gyvenimo etapų, kai mama
turi pasirūpinti ne tik savo, bet
ir kūdikio sveikata. Kokie mais-
to produktai būtini, kurių reikėtų
vengti, kokie šiais periodais svar-
biausi vitaminai ir mikroelemen-
tai, papasakos akušerė-gineko-
logė Lina Mockevičienė.
KŪDIKIS
29
Vaisiui gali būti žalinga šio vitamino koncentraci-
ja, viršijanti 700 mikrogramų per parą. Tai jūros
gėrybės, pieno produktai, kai kurios lapinės dar-
žovės, špinatai, burokų lapai, su aliejumi ar kitais
riebalais valgomos morkos.
Ar yra maisto produktų, kurie skatina pieno
susidarymą?
Konkrečių mokslinių tyrimų neatlikta. Tačiau
yra žinoma, kad pieno gamybą paskatina pan-
kolio arbata (ją pati gėriau nėštumo metu), taip
pat chalva. Pasiteisina bet koks riebus maistas,
pavyzdžiui, gali padėti torto gabalėlis, – pieno
sekrecijai reikalingi riebalai.
Kokie vitaminai bei mikroelementai ypač
svarbūs šiais periodais ir pačioms moterims,
ir kūdikiui?
Vitaminų ir mikroelementų rei-
kia daugiau – ypatingai didelis
jų poreikis žindančiai mote-
riai. Labai svarbus jau mi-
nėtas vitaminas B9, t. y.
folio rūgštis ir B12, nes
folatai būtini vaisiaus
audinių augimui ir nervi-
nės sistemos vystymui-
si, jų reikia ir mamai. Fo-
lio rūgštis svarbi DNR
sintezei – ypatingai pir-
majame nėštumo trimes-
tre, kai nuo pat pirmos iki
11–12 savaitės formuoja-
si vaisiaus nervinė sistema.
Šiais periodais moterims reko-
menduojamas ne mažesnis kaip
800 mikrogramų folio rūgšties kiekis per
parą.
2–3 nėštumo trimestre kartu su folio rūgšti-
mi ypatingai svarbus aukščiau minėtas vitami-
nas D. Jo paros norma nėščiai ir žindančiai ma-
mai 10 mkg.
Būtinas mikroelementas yra geležis, kuri rei-
kalinga vaisiui – deguonies pernešimui. Esant
deguonies trūkumui, sutrinka eritrocitų gamyba
ir gali atsirasti įvairios komplikacijos arba sulė-
tėti vaiko augimas. Geležies poreikis nėštumo ir
žindymo metu maždaug 15 mg.
Nervų sistemos, raumenų, kaulų vystymuisi
ir funkcionavimui labai reikalingas magnis, kurį
galima vartoti nuo pirmųjų nėštumo savaičių. Jo
paros dozė apie 300 mg.
Dabar vis daugiau kalbama apie jodo porei-
kį, kuris, kaip ir folio rūgštis, yra svarbus vaisiaus
centrinės nervų sistemos vystymuisi. Nėščio-
sioms atliekami skydliaukės darbą reguliuojan-
čių hormonų tyrimai, tikrinamas jodo kiekis. Re-
komenduojama valgyti joduotąją druską. Jodo
paros dozė yra apie 200 mkg tiek nėščioms,
tiek maitinančioms moterims.
Kaip pasirinkti vitaminų ir mikroelementų
maisto papildą?
Vitaminus patartina rinktis pasitariant su gy-
dytoju, ypatingai pirmąjį trimestrą, nes didelės
dozės šiuo periodu gali paskatinti įvairias alergi-
jas gimusiam kūdikiui.
Gydytojas parinks maisto papildus – pagal
moters gyvenimą ir sveikatą. Pavyzdžiui, linku-
sioms į mažakraujystę moterims, skiriama dau-
giau geležies. Didelę reikšmę turi mityba, pa-
vyzdžiui, vegetarėms, mikroelementų, ypač
geležies, reikės daugiau. Jeigu moteris apkū-
nesnė, prireiks didesnių vitaminų ir mikroele-
mentų dozių negu lieknesnei.
Būtina įvertinti vitamino A dozę maisto pa-
pilde, folio rūgšties kiekį, kuris paprastai
yra 400 mkg, todėl gali tekti vartoti
šį vitaminą papildomai. Nepata-
riu pasikliauti vien tik vitaminų
koncentracija, kuri rekomen-
duojama, pvz., vaistinėse
ar televizijos reklamose.
Kai kurios moterys
atsisiunčia maisto papil-
dus, pavyzdžiui, iš Ame-
rikos, tačiau ten reko-
mendacijos skiriasi, nes
tai yra saulėta klima-
to juosta, skirtingai negu
Lietuva. Todėl, pavyz-
džiui, vitamino D, Ameriko-
je pagamintame maisto papil-
de bus mažiau. Taigi, siunčiantis
maisto papildus, reikėtų atsižvelgti į
jų gamybos regioną.
Pasirinkti pačiai drąsiai galima 800 mkg fo-
lio rūgšties papildą. Folio rūgštį, ypatingai svar-
bią pirmaisiais vaisiaus vystymosi etapais, rei-
kia pradėti vartoti nedelsiant.
Ar maisto papildai būtini nėščioms ir žindan-
čioms moterims, jeigu jų mityba sveika ir su-
balansuota?
Jeigu moteris ir subalansuotai maitinasi, vis
tiek šiais periodais reikia mikroelementų pa-
pildomai. Jų turi užtekti ir vaikeliui – kaulų, ner-
vinės sistemos vystymuisi, ir žindančiai ma-
mai – laktacijai. Su maistu reikiamo kiekio gauti
neįmanoma, ypač folio rūgšties ir vitamino D.
Beje, pastarojo trūksta 80 proc. visų moterų,
kurioms atliekami tyrimai. Nėščioms moterims
pavojingas magnio trūkumas. Dažnai dėl to
joms traukia kojų raumenis, tačiau imti susitrau-
kinėti gali ir gimda. Magnis padeda apsisaugo-
ti nuo priešlaikinio gimdymo ir persileidimo – at-
palaiduoja lygiuosius gimdos raumenis.
Kalbėjosi Neringa Grabauskienė
KŪDIKIS
30
Jūsų ir
Jūsų vaiko
sveikatai
LT-LEJ/2023-11-20/02
*EPR/DHR – Eikozapentaeno rūgštis ir dokozaheksaeno rūgštis
Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas.
Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas
LejdyVita®
1 Noriu būti mama N30.
Planuojančioms pastoti moterims
ir 1-ą nėštumo trimestrą
rekomenduojamas maisto papildas,
kurio sudėtyje yra Mioinozitolis, aktyvi
folio rūgštis Metilfoliatas, Cholinas,
B grupės vitaminai ir vitaminas D3.
LejdyVita®
2 Būsiu mama N30.
Nėščioms moterims skirtas
maisto papildas, kurio sudėtyje
yra vitaminai, mineralai, Omega-3
riebalų rūgštys (EPR/DHR*) su
Lipinova®
kompleksu, aktyvi
folio rūgštis Metafolin®
,
Ferronyl®
geležis.
LejdyVita®
3 Aš jau mama N60.
Žindančioms moterims skirtas
maisto papildas, kurio sudėtyje
yra vitaminai, mineralai, Omega-3
riebalų rūgštys su Lipinova®
kompleksu, aktyvi folio rūgštis
Metafolin®
, Ferrochel®
geležis
ir VitaCholine®
.
Mioinozitolis – tai žmogaus organizme sintetina-
mas angliavandenis, kuris įeina į ląstelių membra-
nų sudėtį. Mioinozitolis reguliuoja riebalų apykai-
tą, insulino aktyvumą organizme, mažina nėščiųjų
diabeto ir priešlaikinio gimdymo riziką, mažina
metabolinio sindromo riziką, mažina policistinių
kiaušidžių sindromo simptomus, gerina neurome-
diatorių serotonino ir dopamino apykaitą, galimai
mažina depresiją, nuotaikų kaitą, panikos atakas
bei bipolinius sutrikimus.
B grupės vitaminai svarbūs palaikant normalią
energijos apykaitą, nervų sistemos veiklą, odos ir
gleivinų būklę. Taip pat dalyvauja raudonųjų krau-
jo kūnelių apykaitoje, padeda apsaugoti ląsteles
nuo oksidacinės pažaidos, mažina pavargimo
jausmą ir nuovargį, teigiamai veikia imuninės sis-
temos veiklą.
Metafolin®
(kalcio-L-metilfoliatas) – biologiškai
aktyvi folio rūgštis geriau įsisavinama nei įpras-
ta folio rūgštis. Tai ypač aktualu toms moterims,
kurių organizmas negali folio rūgšties visiškai pa-
versti metilfoliatu ir vėliau įsisavinti. Folio rūgštis
padeda palaikyti normalią amino rūgščių sintezę,
kraujodarą, imuninės sistemos veiklą, be to maži-
na pavargimo jausmą ir nuovargį.
Omega-3 riebalų rūgštys (EPR/DHR*) yra būti-
nos vaisiaus ir kūdikio vystymuisi, ypač smegenų
ir regos. Vaisius ir kūdikis pasisavina jam būtinas
EPR ir DHR iš motinos, todėl labai svarbu, kad
nėščiosios ir žindančios moters organizme būtų
pakankamas jų kiekis. Po gimdymo žindyvės
organizme DHR sumažėja, todėl didėja papildo-
mai gaunamų omega-3 riebalų rūgščių poreikis
žindyvei.
Lipinova®
kompleksas – biologiškai aktyvūs
junginiai, padedantys subalansuoti uždegiminį
atsaką ir sumažinti infekcijų riziką. Yra saugūs,
veiksmingi, neslopina imuniteto, neturintys paša-
linio poveikio.
VitaCholine®
– cholinas padeda palaikyti norma-
lią kepenų funkciją, bei normalią lipidų ir homocis-
teino apykaitą.
Ferrochel®
– chelatinė geležis lengvai įsisavi-
nama, gerai toleruojama, nereaguoja su kitomis
maistinėmis medžiagomis. Geležis padeda palai-
kyti normalią imuninės sistemos veiklą, energijos
apykaitą, raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino
susidarymą, deguonies pernešimą organizme.
Atopinis dermatitas labai nualina vaiko
odelę. Jos barjerinė funkcija susilpnėja,
todėl greičiau praranda drėgmę ir išsau-
sėja. Tokia oda yra labiau pažeidžiama
išorinių veiksnių (dulkių, alergenų, che-
minių medžiagų, mikroorganizmų), o
tai dar labiau apsunkina ligos eigą. Ato-
pinis dermatitas – lėtinė odos liga, ku-
rios neįmanoma iki galo išgydyti, tačiau
galima susilpninti itin kamuojančius
simptomus. O tam didelę reikšmę turi
tinkama priežiūra, padedanti atkurti
drėgmę ir sustiprinti epidermio barjerą.
Priemonės, padedančios atkurti
apsauginį barjerą
Oda sudaro barjerą, apsaugantį organizmą
nuo žalingų išorinės aplinkos veiksnių. Šis bar-
jeras saugo ir iš vidaus – neleidžia pasišalinti per
daug vandens. Atopinis dermatitas pažeidžia ir
vidinį, ir išorinį odos barjerą, todėl padidėja in-
fekcijų pavojus.
Sergant šia liga pažeidžiama epidermio ragi-
nio sluoksnio tarpląstelinių lipidų struktūra. Be
to, odoje išsiskiria mažiau antimikrobinių pep-
tidų, atliekančių cheminio barjero funkciją ir vei-
kiančių kaip natūralūs antibiotikai. Todėl dažno
sergančiojo odą apninka auksinio stafilokoko
bakterijos, kurios gali sukelti pūlingą uždegimą.
Atopinio dermatito varginama oda netenka
daugiau vandens, todėl nuolat kamuoja niežulys
bei tempimo jausmas. Pažeistos išsausėjusios
odos vietos parausta, pleiskanoja, patinsta, gali
atsirasti žaizdelių, skysčio pripildytų pūslelių.
Sergant atopiniu dermatitu būtina kreiptis į
gydytoją. Dažniausiai skiriami receptiniai prepa-
ratai, kovojantys su uždegimu, patariama veng-
ti ligą provokuojančių veiksnių.
Sušvelninti negalavimus, atkurti pažeistą
odos barjerą, apsaugantį nuo išorinių dirgiklių,
ir išvengti ligos paūmėjimų padeda specialios
atopinės odos priežiūrai pritaikytos priemonės.
Todėl kartu su gydytojo skirtais vaistais labai
svarbu naudoti tinkamus kremus ir prausiklius.
Prausikliuose neturi būti muilo, konservantų,
kvapiųjų medžiagų. Atopinei odai skirta kos-
metika drėkina ir minkština odą, slopina niežulį
ir uždegimą, padeda atkurti reikiamą lipidų kiekį.
Kremai gali būti naudojami taip dažnai, kaip
reikia, kad nuramintų pažeistą odą ir padėtų iš-
laikyti jos apsaugines savybes.
Negyvosios jūros mineralų galios
Negyvoji jūra yra unikali vieta, esanti tarp Pa-
lestinos, Jordanijos ir Izraelio. Tai ežeras, į kurį
įteka Jordano upė, bet vanduo iš šio ežero ne-
Negyvosios jūros mineralai – pagalba
atopinei odai
KŪDIKIS
32
išteka. Jūra jis pavadintas dėl sūraus vandens,
primenančio jūros vandenį, o negyvąja todėl,
kad dėl itin didelės druskų ir mineralų koncentra-
cijos čia nėra nei žuvų, nei augalų.
Negyvojoje jūroje yra susikaupę daug mine-
ralų. Jos turtai magnis, natris, kalcis, kalis, bro-
mas, geležis, siera, fluoras, manganas, jodas ir
kiti mineralai. Tai tik dalis naudingų junginių, ran-
damų iš Negyvosios jūros išgautame purve,
vandenyje ir druskoje.
Šie mineralai labai naudingi visam organiz-
mui ir odai, turi antialerginį, uždegimus slopi-
nantį ir raminamąjį poveikį. Negyvosios jūros
mineralai stiprina natūralų odos barjerą, kuris
neleidžia prarasti drėgmę. Taigi, padeda norma-
lizuoti vandens balansą, kad oda būtų tolygiai
sudrėkinta.
Magnis dalyvauja odos ląstelių medžiagų
apykaitoje, skatina gijimą. Kalis reguliuoja van-
dens balansą ląstelėse, gerina apykaitos pro-
cesus, ląstelių atsinaujinimą. Kalcis stiprina ląs-
telių membranas, pasižymi atpalaiduojančiu ir
raminančiu poveikiu, mažina niežulį. Jodas turi
antiseptinį poveikį, skatina odos žaizdelių giji-
mą. Natrio chloridas reguliuoja vandens balan-
są, pasižymi dezinfekuojamuoju poveikiu.
Cinkas skatina ląstelių augimą ir atsinaujini-
mą, stimuliuoja kolageno ir elastino sintezę. Tai
puikus antioksidantas, neutralizuojantis lais-
vuosius radikalus. Taip pat jis pasižymi uždegi-
mą slopinančiomis savybėmis, kaip ir siera, kuri
turi antibakterinį poveikį, mažina odos pleiska-
nojimą, minkština.
Kiti mineralai taip pat padeda gerinti odos
būklę, jos valymąsi ir medžiagų apykaitą. Jie turi
maitinamąjį poveikį, padeda sureguliuoti rieba-
lų kiekį, pašalinti toksinus, pagerinti odos krau-
jotaką.
Negyvosios jūros mineralai, druska, purvas
ir vanduo yra vertingi odos priežiūros priemonių
komponentai ir nuo seno naudojami kosmetiko-
je. Teigiamas jų poveikis odai patvirtintas dau-
gybės mokslinių tyrimų. Šie ingredientai padeda
sumažinti odos uždegimą ir ją prižiūrėti gydant
dermatologines ligas.
Iš Negyvosios jūros išgauti mineralai nau-
dojami gaminant įvairius tepalus, kremus bei
prausiklius, tinkamus įvairių odos problemų ka-
muojamai odai. Dėl antialerginių, uždegimą ma-
žinančių ir raminamųjų savybių šių mineralų yra
atopinės odos priežiūrai skirtos kosmetikos su-
dėtyje, taip pat ji tinka sergantiems diateze, dil-
gėline, neurodermitu ir kitomis ligomis.
Kosmetika su Negyvosios jūros komponen-
tais tinka ne tik probleminei odai prižiūrėti. Ji
gali būti naudojama visų tipų odai, net labai jaut-
riai ir gležnai, pavyzdžiui, vaikų ir kūdikių odelei.
Parengė sveikos gyvensenos
edukologė Ieva Grabauskienė
KŪDIKIS
Kaip žindymo aversijos
patyrimas paveikia mamos
emocinius išgyvenimus ir
savivertę? „Kai žindau vaikelį ir patiriu žindymo
aversiją yra taip sunku tai ištverti,
kad, rodos, aptemsta protas. Jaučiu,
kaip imu nekęsti ir vaiko, ir savęs.
Kažkur dingsta meilė ir švelnumas.
Norisi nusiplėšti krūtis ir pabėgti.
Jaučiuosi pati blogiausia mama. Ne-
suvokiu, kaip galiu tai jausti savo
vaikui. Kodėl kitos žindo ir tuo mė-
gaujasi, o mane net purto nuo min-
ties apie tai? Vis svarstau, ką darau
ne taip? Jaučiuosi nevykėlė mama.
MAMYTĖ
34
Bandžiau apie tai papasakoti draugei –
jai atrodė, kad nepakankamai myliu
savo vaiką. Ji man pasakė, kad turiu pa-
sistengti jausti daugiau švelnumo ir atsi-
davimo jam. Gal tikrai jo nemyliu?“ – tai
žodžiai mano klientės, kuri išgyveno la-
bai stiprią žindymo aversiją.
Mano klientė davė sutikimą pasidalinti šiuo jos
pavyzdžiu. Manau, jis puikiai iliustruoja, kaip jau-
čiasi ir su kokiu kitų požiūriu susiduria mamos, ku-
rias ištinka žindymo aversija. Vien šiame trumpa-
me mamos pasidalinime mes matome jos labai
sunkius jausmus vertinant save kaip mamą – jau-
čiuosi pati blogiausia mama, nevykėlė mama,
galbūt nemylinti savo vaiko mama. Taip pat pa-
juntame, kaip neadekvačiai reaguoja draugė,
abejodama šios mamos meile vaikui ir piršdama
patarimus jausti daugiau švelnumo ir atsidavimo –
neva tai išspręs problemą. Draugei akivaizdžiai
trūksta žinių. Beje, reikia paminėti, jog draugė vai-
kų dar neturi.
Tad pasigilinkime, kas iš tiesų yra žindymo
aversija, kaip jos patyrimas paveikia moters sa-
vęs, kaip mamos, vertinimą, ir ką reikėtų prisimin-
ti, kad nepaskubėtume pasmerkti savęs (arba kitų
mamų) dėl patiriamos žindymo aversijos.
Kas vadinama žindymo aversija?
Žindymo aversija – tai toks reiškinys, kai žindy-
mas kelia nemalonius jutimus, mintis, emocijas,
kuriuos lydi susierzinimas ir pyktis, nepaisant to,
jog savo tikslų ir nuostatų lygmeniu moterys žin-
dymą nori tęsti. Patiriant žindymo aversiją, ma-
mai būna labai sunku išlikti ramiai ir ji savo elgse-
na dažnai reaguoja panašiai, kaip į stiprų skausmą.
Tačiau pojūčiai yra kitokie, nei tiesiog skausmas ar
didelis fizinis jautrumas, nors kartais šie jausmai iš
tiesų yra lydimi ir krūtų pajautrėjimo, skausmingo
žindymo, kai atrodo, kad speneliai svyla ar dega.
Dėl žindymo aversijos metu pasireiškiančių fi-
zinių ir psichologinių potyrių žindyti darosi atgra-
su, fiziškai nepakeliama ir reikia milžiniškų pastan-
gų iškęsti kiekvieną vaikelio pažindymą. Žindymo
aversiją lydi jausmas, kad kūnas yra prievartauja-
mas, todėl kartais moterys stengiasi tiesiog atsi-
riboti nuo žindymo metu kylančių pojūčių ir įsivaiz-
duoja, kad tada jos yra tiesiog krūtys, atliekančios
pieno tiekimo funkciją.
Žindymo aversiją kiekviena mama jaučia vis ki-
taip, savitai, todėl nėra vienintelio tikslaus jos api-
būdinimo. Vis dėlto yra ir visoms bendrų požy-
mių. Moterys sako jaučiančios labai stiprų norą,
kad vaikelis atsitrauktų ir nežįstų. Jos tarsi nebe-
gali savęs kontroliuoti – kūnas instinktyviai siekia
atsitraukti, ir nors žindymą tęsti norisi, tačiau tik
didžiulėmis valios pastangomis tai pavyksta. Mo-
terys dažnai sako, kad žindymo pabaigos laukia
sukandusios dantis, o kartais ir įsikandusios ant-
klodę ar pagalvę. Jos jaučia nepasitenkinimą, pyk-
tį, susierzinimą, spenelių skausmą, nerimą, norą
tiesiog pabėgti. Iš visų žindymo aversijos metu
minimų potyrių pykčio emocija apibūdinama kaip
stipriausia. Patiriant stiprią žindymo aversiją erzu-
lys ir noras atstumti vaiką gali lydėti ne tik paties
žindymo metu, bet ir kitose situacijose.
Žindymo aversija ištinka įvairaus amžiaus, įvai-
rių etninių grupių, skirtingos šeimyninės padėties,
bet kurio išsilavinimo lygio moteris visame pasau-
lyje. Kai kurių tyrimų duomenimis, ją patiria net 70
proc. žindančių moterų. Vienoms ji pasireiškia kiek-
vieno žindymo metu, kitoms – tik kartais, dar ki-
toms – tam tikru paros metu arba konkrečiomis
aplinkybėmis, pavyzdžiui, labai pavargus ar tam
tikromis menstruacijų ciklo dienomis. Pastebėta,
kad kuo vaikelis didesnis, tuo didesnė ir žindymo
aversijos tikimybė.
Mokslininkai išskiria keletą veiksnių, kurie ska-
tina pasireikšti arba sustiprina žindymo aversijos
požymius: naujas nėštumas, mėnesinių atsinau-
jinimas, tandeminis žindymas, stresas, emocinė
trauma, sunkias emocijas keliantys įvykiai, psicho-
loginės ir / arba fizinės autonomijos stoka, nuo-
vargis, fizinis išsekimas, poilsio stoka, trumpas
liežuvio pasaitėlis. Atkreipkite dėmesį, kad tarp
minimų veiksnių nėra švelnumo, atsidavimo ar
meilės stokos, kaip bandė kvestionuoti mano mi-
nimos klientės draugė.
Emocijų ir jausmų karuselėje
Išgyventi žindymo aversiją yra labai sunku ne
vien fiziškai ir ne tik paties žindymo metu – ji pa-
veikia ir moters psichiką. Dėl prieštaringų minčių
motinos galvoje kyla sumaištis. Viena, lydi stip-
rus noras, kad vaikas atsitrauktų, ir jausmas, jog
neįmanoma to kontroliuoti. Bet kartu išlieka troš-
kimas vaikui suteikti tai, ko jam tuo metu reikia –
žindymą. Mamos dažnai pasako: „Aš myliu savo
vaiką, o jei myliu, tai negaliu ant jo pykti ir turiu
jausti tik džiaugsmą, kad žindomas jis gauna tai,
ko jam reikia“, „Aš privalau ne tik žindyti savo vai-
kelį, bet ir mėgautis bei džiaugtis tuo.” Jos buvo
įsitikinusios, kad žindymas turi džiuginti, o štai da-
bar taip nėra.
Mamos, išgyvenančios žindymo aversiją, pa-
tiria visą paletę nesmagių jausmų: nuo apmaudo
ant likimo iki savęs pačios kaltinimo – kad žindy-
mas pasidaręs toks atgrasus ir nemalonus, kad
stengiasi vengti vaikelio ir sąlyčio su juo, retina ir
trumpina žindymus arba, kad stengiasi vaiką nu-
junkyti ar nujunko. Dažnai prieš tai jos būna jau
daug kartų bandžiusios susiimti, perlipti per save,
ištverti, iškęsti, tačiau visos pastangos veda į dar
didesnę frustraciją, nes nepavyksta tų nemalonių
pojūčių išvengti, jie lieka ir nuo motinos valios ne-
priklauso. Kartais žindymo aversiją patiriančios
moterys žindymo užbaigimą prilygina visos moti-
nystės nesėkmei ir jaučiasi esančios blogos, neti-
kusios mamos.
Moteris, patirianti žindymo aversiją, išgy-
vena vidinį konfliktą. Vienu metu jai ir norisi tęs-
ti žindymą, kaip savo meilės vaikui išraišką, ir net
MAMYTĖ
35
purto nuo minties, kad vėl laukia visi baisūs žindy-
mo aversijos pojūčiai. Kartu kyla ir pyktis ant vai-
ko dėl to, ko jis prašo, ir noras suteikti jam tai, ko
jis geidžia. Moteris mąsto ir nori vienaip (vaiką pri-
glausti ir žindyti), o negalėdama to kontroliuoti el-
giasi arba norėtų pasielgti kitaip (vaiką atstumti).
Nuolatinė neurozė gali stipriai paveikti ne tik mo-
ters pačios savęs, kaip mamos, suvokimą ir verti-
nimą, bet ir jos ryšį su vaiku.
Mamos dažnai nedrįsta kalbėti apie žindy-
mo aversiją, garsiai įvardyti to nemalonaus jaus-
mo, kurį patiria arba bijo pasakyti, kad jaučia at-
grasumą žindymui, kadangi atsiranda manančių,
jog žindymo aversijos jautimas yra psichinė prob-
lema arba nemeilė vaikui, motyvacijos žindyti sto-
ka. Moterys jaučiasi siaubingos mamos, kad gali
patirti tokius priešiškus jausmus savo vaikui žindy-
mo metu. Jos pyksta ant savęs, jaučiasi
nenormalios, kad tai patiria. Yra la-
bai negera jausti pyktį savo ma-
žam vaikui, bet šios emocijos
kyla instinktų lygmenyje
ir yra beveik nesuvaldo-
mos, nuo pačios moters
tarsi nepriklausančios.
Žindymo aversija
emociškai yra labai
sunkiai pakeliama,
ji pavagia viską, ką
iki tol gražaus ir jau-
kaus teikė žindymas.
Visą tai užgožia vie-
nintelis noras, kad vis-
kas kuo greičiau baigtų-
si, o kartu ir didelė kaltė,
kad taip jaučiamasi. Taigi,
kai žindymo kelionėje mote-
rys susiduria su žindymo aver-
sija, gali kilti jausmai, panašūs į ge-
dėjimo – ateina suvokimas, kad kažkas,
kas buvo labai gera ir gražu, kas teikė džiaugsmą
ir malonumą, baigėsi ir niekada nebegrįš. Moteris
dažnai patiria liūdesį ir nusivylimą. Ji nori priglaus-
ti, myluoti, liesti vaikelį, bet ima jo vengti, kadangi
fizinis sąlytis su vaiku primena jam apie galimybę
pažįsti. Moteris pradeda jausti stiprų nerimą, kaip
žindymo aversija paveiks jos ir vaikelio santykius,
jų tarpusavio emocinį ryšį.
Žindymo aversijos išgyvenimai veikia moters
savęs vertinimą. Moters, kaip mamos, identite-
tas yra labai svarbus psichologinei jos savijautai
ir pasitikėjimui savimi. Neigiamas savęs vertini-
mas dėl žindymo sunkumų gali lemti bendrą sa-
vęs, kaip mamos, ir savo motinystės nuvertinimą,
o tai gali kelti motinystės sunkumų ir vėliau, žin-
dymui jau pasibaigus. Teigiamas savęs vertinimas
žindant, priešingai, gali padidinti pasitikėjimą sa-
vimi kaip mama. Taigi labai svarbu laiku sustoti ir
sąmoningai į viską pažvelgti, įsisąmoninti, kiek, iš
tiesų, mama yra atsakinga už tai, kad patiria žin-
dymo aversiją. Jei padarė viską, ką gali, jei išsamiai
apsvarstė tolesnius pasirinkimus, vadinasi gali
būti rami, kad apgynė tiek vaikelio, tiek savo inte-
resus, atsižvelgdama į judviejų gerovę ir poreikius.
Būkime lanksčios ir pasiruošusios
netikėtumams bei iššūkiams
Dabar mes nežinome, ką mums paruošusi atei-
tis, kokių iššūkių sulauksime, kiek resursų turėsi-
me juos įveikti, todėl būtų neteisinga šimtu pro-
centu tvirtinti, kad tikrai įgyvendinsime savo tikslą
ar pasieksime svajonę. Dažnai mamos tik gimus
vaikeliui jau nusprendžia, kad žindys tol, kol vai-
kas norės. Jos didžiuojasi tokiu savo sprendimu
ir džiaugiasi savimi, stebisi, kodėl kitos mamos
to nedaro, kartais jas ir smerkia. Tačiau mes nie-
kada nežinome, su kokiais sunkumais susidursi-
me. Būna mamų, kurios nebegali žindyti, nes var-
toja su žindymu nesuderinamus vaistus.
Pastaruoju atveju moterys nekalti-
na savęs, jos liūdi ir išgedi žin-
dymo netektį, tačiau savęs,
kaip motinos, už tai ne-
nuvertina. Būna mote-
rų, kurios nebežindo,
nes beprotiškai pavar-
go ar emociškai išse-
ko. Būna mamų, ku-
rios nebežindo, nes
pradeda eiti į darbą.
Tų „būna“ yra viso-
kiausių, tad ir mes tu-
rime teisę turėti savo
„būna“, kai ištinka di-
džiulė žindymo aversi-
ja, kuri man, kaip mamai,
sukelia tokio masto nei-
giamus potyrius ir emocijas,
jog daro santykiams su vaikeliu
daug didesnę žalą, nei žindymo nu-
traukimas.
Svarbu suprasti, kad mes galime ir turime tei-
sę neišpildyti sau pačioms sukeltų lūkesčių ir sa-
vęs nesmerkti. Prisiminkime, kad esame tokia ne
viena – daugybė mamų tai patiria. Ir kad esame
dėl to nekaltos. Būtina ieškoti, kas galėtų palaiky-
ti, pasidalinti panašia patirtimi. Labai svarbu nesi-
jausti vienišai.
Svarstant, ar atsiradus žindymo aversijai žin-
dymą nutraukti, būtina atsižvelgti ir į tai, kad vai-
kas, matydamas ir jausdamas mamos nepasiten-
kinimą žindymu, gali pradėti išgyventi skaudžius
jausmus, jaustis prasikaltęs, blogas, ypač jei
mama jam nepaaiškina, kas vyksta, kodėl ji nepa-
tenkinta. Pienuko duodama nauda tokiu atveju
neatsvers psichologinės žalos vaikui.
Išgyvendamos žindymo aversiją
privalome palaikyti pačios save
Vėl ir vėl priminkime sau, kad žindymo aversi-
ja nuo mūsų meilės vaikui ar pastangų nepriklauso
ir jokiu būdu negalima savęs vertinti pagal tai, ar ją
MAMYTĖ
36
patiriu, ar ne. Kai žindymas pasidaro stresą kelian-
čiu motinystės veiksniu, nereikia pradėti vertinti vi-
sos motinystės tik per žindymo prizmę. Ieškoki-
me, kokie kiti dalykai mums yra malonūs ir suteikia
džiaugsmo būnant su vaiku, akcentuokime juos.
Kad ir koks nuostabus dalykas yra žindymas, ne-
suabsoliutinkime jo, siekdamos ryšio su vaikeliu.
Ryšį kuria daugelis dalykų, ne tik žindymas. Puo-
selėkime tuos kitus būdus. Nedarykime mąstymo
klaidos – viskas arba nieko, jei žindymo procesas
kelia sunkumų, nepradėkime apskritai visko vertin-
ti tik tamsiomis spalvomis.
Parengė psichologė Karolina Tarnauskienė
www.psichologekarolina.lt
Išsipildymas Motinystėje
issipildymas.motinysteje
Daugiau skaitykite knygoje „Kūdikio žindymas.
Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ (2022 leidimas)
Ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaike-
lio gimimo laukiančiai mamai ir šeimai. Joje ra-
site naujausių mokslo žinių apie naujagimio ir
kūdikio maitinimą bei daug naudingų patarimų
mamai ir šeimai. Verčiau mokėti, negu spėlioti.
Juk žindyti pradedama vos pagimdžius!
Septintoji knygos laida papildyta penkiais
naujais skyriais.
Daugiau apie knygą ir autorius: www.zindyk.lt
Daugiau informacijos rasite
www.medela.com/breastfeeding
www.mediq24.lt
Mažos ir praktiškos
priemonės, skirtos įveikti
pirmąsias žindymo kliūtis
PURELAN™ lanolino kremas suteikia grei-
tą pagalbą skausmingiems speneliams ir
sausai odai. Jis yra 100% natūralus ir sau-
gus Jūsų kūdikiui – nereikia nuvalyti prieš
žindant. PURELAN™ ne tik malšina sausus
spenelius ar skausmą žindymo metu, bet
ir drėkina įvairias išsausėjusias odos vietas,
tokias kaip suskeldėjusios lūpos, išsausėju-
sios rankos ir odelės, alkūnės ir įtrūkę kulnai.
Antspeniai CONTACT™ – pagaminti iš skai-
draus, itin plono ir minkšto silikono – žin-
dymo metu apsaugo jautrius, sausus ar
įtrūkusius spenelius. Speciali forma maksi-
maliai padidina odos kontaktą su kūdikiu.
produktus įsigykite
parduotuvėse ir vaistinėse.
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

More Related Content

Similar to Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Mama ir vaikas 2018-2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2018-2019 m. žiemaMama ir vaikas 2018-2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2018-2019 m. žiemaMamairvaikas
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiemaMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2015 ruduo
Mama ir vaikas 2015 ruduoMama ir vaikas 2015 ruduo
Mama ir vaikas 2015 ruduoMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2017 nr.žiema
Mama ir vaikas 2017 nr.žiemaMama ir vaikas 2017 nr.žiema
Mama ir vaikas 2017 nr.žiemaMamairvaikas
 
Žurnalas mama ir vaikas 2021 m. ruduo
Žurnalas mama ir vaikas 2021 m. ruduoŽurnalas mama ir vaikas 2021 m. ruduo
Žurnalas mama ir vaikas 2021 m. ruduoMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2018 nr.1 pavasaris
Mama ir vaikas 2018 nr.1 pavasarisMama ir vaikas 2018 nr.1 pavasaris
Mama ir vaikas 2018 nr.1 pavasarisMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasarisMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2014 žiema
Žurnalas Mama ir vaikas 2014 žiemaŽurnalas Mama ir vaikas 2014 žiema
Žurnalas Mama ir vaikas 2014 žiemaMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduoMama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduoMamairvaikas
 
Mama ir vaikas, 2023 vasara
Mama ir vaikas, 2023 vasaraMama ir vaikas, 2023 vasara
Mama ir vaikas, 2023 vasaraMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasarisMamairvaikas
 
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasarisŽurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasarisMB "Mama ir vaikas"
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiemaMamairvaikas
 
Mother and child - the winter edition of the Year 2014
Mother and child - the winter edition of the Year 2014Mother and child - the winter edition of the Year 2014
Mother and child - the winter edition of the Year 2014MB "Mama ir vaikas"
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasara
Žurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasaraŽurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasara
Žurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasaraMamairvaikas
 
Žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisŽurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisMB "Mama ir vaikas"
 
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisžurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisMamairvaikas
 
Vol_vu2014konf
Vol_vu2014konfVol_vu2014konf
Vol_vu2014konfSUEFUSK
 
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2013 ruduo
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2013  ruduoŽurnalas "Mama ir vaikas" 2013  ruduo
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2013 ruduoMamairvaikas
 
Mama ir vaikas the spring of 2014
Mama ir vaikas the spring of 2014Mama ir vaikas the spring of 2014
Mama ir vaikas the spring of 2014Mamairvaikas
 

Similar to Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema (20)

Mama ir vaikas 2018-2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2018-2019 m. žiemaMama ir vaikas 2018-2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2018-2019 m. žiema
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiema
 
Mama ir vaikas 2015 ruduo
Mama ir vaikas 2015 ruduoMama ir vaikas 2015 ruduo
Mama ir vaikas 2015 ruduo
 
Mama ir vaikas 2017 nr.žiema
Mama ir vaikas 2017 nr.žiemaMama ir vaikas 2017 nr.žiema
Mama ir vaikas 2017 nr.žiema
 
Žurnalas mama ir vaikas 2021 m. ruduo
Žurnalas mama ir vaikas 2021 m. ruduoŽurnalas mama ir vaikas 2021 m. ruduo
Žurnalas mama ir vaikas 2021 m. ruduo
 
Mama ir vaikas 2018 nr.1 pavasaris
Mama ir vaikas 2018 nr.1 pavasarisMama ir vaikas 2018 nr.1 pavasaris
Mama ir vaikas 2018 nr.1 pavasaris
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasaris
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2014 žiema
Žurnalas Mama ir vaikas 2014 žiemaŽurnalas Mama ir vaikas 2014 žiema
Žurnalas Mama ir vaikas 2014 žiema
 
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduoMama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
 
Mama ir vaikas, 2023 vasara
Mama ir vaikas, 2023 vasaraMama ir vaikas, 2023 vasara
Mama ir vaikas, 2023 vasara
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
 
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasarisŽurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiema
 
Mother and child - the winter edition of the Year 2014
Mother and child - the winter edition of the Year 2014Mother and child - the winter edition of the Year 2014
Mother and child - the winter edition of the Year 2014
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasara
Žurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasaraŽurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasara
Žurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasara
 
Žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisŽurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
 
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisžurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
 
Vol_vu2014konf
Vol_vu2014konfVol_vu2014konf
Vol_vu2014konf
 
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2013 ruduo
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2013  ruduoŽurnalas "Mama ir vaikas" 2013  ruduo
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2013 ruduo
 
Mama ir vaikas the spring of 2014
Mama ir vaikas the spring of 2014Mama ir vaikas the spring of 2014
Mama ir vaikas the spring of 2014
 

More from Mamairvaikas

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiemaMamairvaikas
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduoŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduoMamairvaikas
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasarisŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasarisMamairvaikas
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasara
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasaraŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasara
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasaraMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiemaMama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiemaMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduoMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2019 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2019 m. pavasarisMama ir vaikas 2019 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2019 m. pavasarisMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasaraMama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasaraMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduoMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasarisMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2016 m. žiema
Mama ir vaikas 2016 m. žiemaMama ir vaikas 2016 m. žiema
Mama ir vaikas 2016 m. žiemaMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduoMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2016 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2016 m. pavasarisMama ir vaikas 2016 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2016 m. pavasarisMamairvaikas
 

More from Mamairvaikas (13)

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduoŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasarisŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasaris
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasara
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasaraŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasara
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasara
 
Mama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiemaMama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiema
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduo
 
Mama ir vaikas 2019 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2019 m. pavasarisMama ir vaikas 2019 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2019 m. pavasaris
 
Mama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasaraMama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasara
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduo
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
 
Mama ir vaikas 2016 m. žiema
Mama ir vaikas 2016 m. žiemaMama ir vaikas 2016 m. žiema
Mama ir vaikas 2016 m. žiema
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
 
Mama ir vaikas 2016 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2016 m. pavasarisMama ir vaikas 2016 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2016 m. pavasaris
 

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

  • 1. RŪPINAMĖS VAIKO SVEIKATA Neįkaino- jamos motinystės dovanos 2023 M. ŽIEMA ISSN 2538-9297 Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti Akušerė-ginekologė Lina Mockevičienė apie mikroelementus nėštumo metu ir žindant Psichologė K. Tarnauskienė apie žindymo aversiją ir mamos emocijas
  • 2.
  • 3. Viršelio nuotraukoje: Greta Drąsutavičiūtė Jūratės Deventinaitės nuotrauka 2023 m. Nr. 4 (57) Nemokamas sveikatos žurnalas Leidėjas MB „Mama ir vaikas“ info@mamairvaikas.lt Žurnalą „Mama ir vaikas“ parengė: Projekto vadovė Neringa Grabauskienė, tel. 8 659 58686, el. p. neringa@mamairvaikas.lt Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė Žurnalistė Undinė Gilė Maketavo Petras Petkevičius Reklamos skyriaus vadovė Ieva Tumėnaitė, tel. 8 659 59596, el. p. ieva@mamairvaikas.lt Nuotraukos iš www.freepik.com, www.dreamstime.com, www.pixabay.com ISSN 2538-9297 Dėl vaistų vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Už reklamos ir partnerio turinį bei kalbą neatsakome. MAMŲ ISTORIJOS Neįkainojamos motinystės dovanos 4 ŽIEMOS LIGOS Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą 8 Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? 10 Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti 14 VAISTINĖLĖ Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? 17 Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? 20 Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi 22 BŪKIME SVEIKUČIAI Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje 24 Ką verta žinoti apie pieninius dantukus? 26 KŪDIKIS Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį 29 Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai 32 MAMYTĖ Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę? 34 VAIKAS LAUKE Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką? 38 Papasakokite savo šeimos istoriją Tapus tėvais laukia gyvenimo iššū- kiai, kuriems nugalėti, vedini besą- lygiškos meilės, atrandame savyje beribių rezervų. Galbūt norėtumė- te papasakoti kitiems apie šio nuos- tabaus meto atradimus, savo is- toriją – nėštumo, gimdymo, vaiko auginimo, auklėjimo ar bet kokią kitą. Parašykite mums. Galbūt galynėjatės su ligomis ir jūsų patirtis praverstų kitoms panašaus likimo šeimoms? O gal jau įveikėte problemas, o jūsų sėkmės istorija galėtų paskatinti ir pa- laikyti kitus tėčius ir mamas? Jūsų istorijas su nuotraukomis paskelb- sime portale mamairvaikas.lt arba žurna- le – dalinkimės mintimis, patirtimi, naudin- ga informacija ir džiaugsmais. Jūsų laiškų laukiame el. paštu info@mamairvaikas.lt. Visada, kai reikia, šalia – žurnalas „Mama ir vaikas" ir portalas mamairvaikas.lt TURINYS
  • 5. Telšiuose gyvenanti Greta Drąsutavi- čiūtė sako, kad didžiausia jos motyva- cija yra trejų sūnelis Arijus. Jis skatina domėtis įvairiomis gyvenimo sritimis, mokytis, keliauti. Gimus sūneliui Gre- ta atrado kosmetologiją, ėmėsi sukne- lių nuomos verslo, įstojo studijuoti di- etetiką. Papasakokite, kaip jūsų gyvenime atsirado kosmetologija, kuri dabar yra ir darbo sritis? Gimus vaikui pajutau pilnatvės jausmą, labai daug atradau, labiau pažinau save. Sakyčiau, mano požiūris itin prasiplėtė. Arijus gimė birželio mėnesį ir norėjau kuo daugiau būti su juo gryname ore. Pietų miegelio važiuodavome prie ežero, kur įrengti pasivaikš- čiojimo takeliai, suoliukai, ramina paukščiu- kų čiulbesys. Tai buvo nuostabus laikas ir ga- lėjau daug ką apmąstyti: apie džiaugsmą man teikiančią veiklą, ką norėčiau gyvenime daryti. Nuo pat paauglystės domino sveika gyvense- na, sportas, buvau įgijusi masažuotojos speci- alybę. Žavėjo bendravimas su žmonėmis, geros emocijos. Arijus gimė turėdamas atopinį dermatitą ir tai mane taip įtraukė į kosmetologiją, kad iš- kart įstojau studijuoti. Dabar, dirbdama kosme- tologe, jaučiu didžiulę šios profesijos prasmę ir aistrą šiai veiklai. Vėliau dar pradėjau nuomoti sukneles – kiek džiaugsmo suteikia spindinčios klienčių akys! Užburia nuostabi šventė, kai fo- tosesijos metu mamytė ir dukrytė atrodo kaip princesės ir tos emocijos išlieka ilgam. Anksčiau dirbau padavėja restorane. Šį dar- bą labai mėgau: man patinka bendrauti ir ap- skritai myliu žmones. Dirbdama ten turėjau aiškų tikslą ir didžiulį norą daryti tai, ką dabar. Kaupiau finansus mokslams, seminarams, įran- gai ir pan. Ir svajonė išsipildė! Nesenai kartu su kosmetologėm iš visos Lie- tuvos vykau pasitobulinti į Italiją, kuri mane be galo sužavėjo. Ši kelionė buvo mano kita išsi- pildžiusi svajonė ir dabar svajoju dar kartą ten grįžti. Kelionėje sutikau saviugdos trenerę Gin- tarę Davainienę, su kuria daug kalbėjom apie savivertę, apie meilę sau, kad savivertė for- muojasi iki 4 metų. Apie vaiko savivertės formavimąsi įdomu bus ir kitoms mamoms. Kaip savo vaikelio savivertę stengiatės ugdyti? Didžiausias mano prioritetas yra ryšys su vaiku. Būti mama man gražiausia, tyriausia gy- venimo dovana, kurią vertinu ir labai branginu. Aš augu kartu su vaiku. Jis yra lygus su manim ir niekada nesijaučiu aukščiau jo. Gerbiu jį taip pat, kaip ir suaugusį žmogų. Leidžiu jam bandy- ti – būdama šalia ir nekritikuodama. Domiuosi vaiko savivertės ir pasitikėjimo savimi temomis ir pati save treniruoju palaikančiais žodžiais. Jei vaikas, pavyzdžiui, sudaužo puodelį, nekeliu balso dėl to, nes ryšys su vaiku man svarbesnis nei puodelis. Žodžiai turi didžiulę galią, tad te- gul jie būna palaikantys, padrąsinantys, užjau- čiantys. Norėdami užauginti laimingus, savimi pasitikinčius, aukštą savivertę turinčius vaikus, turime patys tokie būti. Papasakokite, kaip tvarkotės su sūnaus atopiniu dermatitu, kaip padėjo dietetikos mokslai? Mane nuolat žavėjo sveika gyvensena. Jau paauglystėje domėjausi, kokią naudą turi mano valgomas maistas, o jeigu nenaudingas, kam tokį rinktis? Noras gilintis į mitybą atvedė į Klai- pėdos kolegiją, kurioje dabar 2 kurse studijuo- ju dietetiką. Mityba turi didžiulę įtaką mūsų sa- vijautai ir odos būklei. Kai paaugliai ateina veido procedūroms, visų pirma paklausiu, ką jie valgo. Viskas prasideda nuo subalansuotos mitybos ir, žinoma, vandens. Su sūnaus atopiniu derma- titu tvarkausi puikiai: svarbu odą drėkinti emo- lientais po kiekvieno prausimosi. Maistas turi būti įvairus, reikia daug skaidulų, svarbi žarny- no mikrobiota. 5 „Klick photography“ nuotrauka MAMŲ ISTORIJOS
  • 7. Sakėte, kad sportuojate, tad galbūt esate sveikos gyvensenos šalininkė? Sportuoju, sveikai maitinuosi, tačiau nesu linkusi į kraštutinumus – svarbiausia yra saikas. Man tai gyvenimo būdas. Rytais atlieku mankš- tą, nes tai jau yra įprotis ir tiesiog norisi, val- gau visagrūdes košes. Subalansuota mityba ir sportas turi didžiulę naudą ir psichologinei būk- lei. Arijus taip pat valgo subalansuotą maistą. Dažnai ieškau receptų – palankių vaiko sveika- tai. Arijus, matydamas mane sportuojančią, at- kartoja mano judesius ir sportuoja kartu. Gal turite kokius nors kasdienius ritualus ar tradicijas? Kokias veiklas jūsų šeima mėgs- ta? Noriu būti pavyzdys vaikui. Gyvenu širdi- mi – taip, kaip jaučiuosi geriausiai, darau tai, kas man patinka ir teikia džiaugsmą. Tą noriu įskie- pyti ir savo vaikui, kad klausytų savo širdies bal- so. Arijus auga labai draugiškas, apsuptas be- galinės mamos meilės. Esu labai užsiėmusi, todėl, kai esam su vaiku, tai yra tik mūsų laikas, be jokio telefono. Važiuojame pasivaikščioti į mišką, pasiklausyti paukščiukų čiulbėjimo, žai- džiam su kamuoliu, kartu gaminame maistą, konstruojame Lego ir mėgaujamės gyvenimu. Žiemą smagu abiem įkristi į pusnį ir lipdyti snie- go angelus, o vasarą abu šokinėjame po balas. Su sūnum keliaujame po Lietuvą – kiek yra gražių vietų! Lankomės įvairiuose parkuose, vaikštinėjome Vilniuje, prie Gedimino pilies, Ber- nardinų sode, grožėjomės žydinčiomis sakuro- mis. Lankomės įvairiuose spektakliuose. Smagi pramoga Arijui buvo važiavimas traukiniu. Mūsų ryšys yra brangiausia dovana – sūne- lio auginimas teikia didžiulę laimę. Augu kartu su vaiku kaip asmenybė ir mane tas labai veža. Gyvenimas mums duotas, kad juo mėgautu- mės – mes tą ir darome. Mėgaujamės kiekvie- na diena: einam pasivaikščioti, žaidžiame, kartu dainuojame, šokame, einame į muzikos pamo- kėles, į baseiną. Sėdame į mašiną ir važiuojame prie jūros pasigrožėti vaizdu. Žaidžiame gau- dynių, juokiamės ir džiaugiamės tarp pirštų by- rančiu smėliu. Toks mūsų tas nuostabus gyve- nimas. Arijui netrukus bus ketveri ir jis labai laukia savo gimtadienio, o aš galvoju, kaip greit lekia laikas, tačiau mes jo sustabdyti juk negalime, galime tik vertinti, branginti ir džiaugtis kiekvie- na gyvenimo akimirka. Kaip organizuojate savo dieną, kad užtektų laiko tiek sūneliui, tiek sau? Kas padeda pri- žiūrėti vaikelį? Dažnai sulaukiu klausimo, kaip aš viską spė- ju. Padeda puiki savijauta, sportas ir laiko pla- navimas. Man patinka būti užsiėmusiai ir visada stengiuosi kokybiškai praleisti laiką su vaiku. Jei esu su sūneliu, tai šimtu procentu su juo. Svar- bu ne tik tai, kiek skiri valandų buvimui su vai- ku, taip pat, kaip leidi laiką kartu. Kai praside- da atsiskaitymų metas ir reikia studijoms atlikti užduotis, keliuosi 5 valandą ryte ir, kol vaikas dar miega, aš mokausi. Prižiūrėti Arijų padeda mano mamytė. Ji pati nuostabiausia močiutė, kokia tik gali būti. Nuo vienerių metų ir 6 mėnesių Arijus pra- dėjo lankyti darželį ir prie jo vaikas neįtikėtinai lengvai priprato. Tuo metu dar jį maitinau krūti- mi – iki pat 2 metų ir 1 mėn. Buvau nusprendu- si pabandyti, bet jei vaikui bus didžiulis stresas, maniau, dar palauksiu. Jis visada būdavo man ant rankų, nes norėjau nešioti Arijų tol, kol jam to reikės. Taip vaikas jaučia saugumą, o ir ryšys mezgasi labai stiprus. Kalbėjosi Neringa Grabauskienė 7 MAMŲ ISTORIJOS
  • 8. Neaukšta temperatūra, gerklės skausmas, ko- sulys (bronchitas). Šie simptomai atsiranda, kai dažniausiai virusų sukeltas uždegimas pažeidžia stambesniuosius kvėpavimo takus, vadinamus bronchais. Ligos sukėlėjais užsikrečiama oro laši- niu ir buitiniu būdu. Užtenka vaikui patekti į aplin- ką, kur čiaudėjo, kosėjo sergantis asmuo, nepai- santis higienos, arba prisiliesti prie daiktų, ant kurių pateko smulkučių skreplių lašelių, ir po to neplautomis rankomis valgyti. Serga įvairaus am- žiaus vaikai, dažniau šaltuoju metų laikotarpiu. Priežastys: w gali būti viršutinių kvėpavimo takų ligų, pvz., slogos, nosiaryklės uždegimo komplikacija; w mažų vaikų siauri kvėpavimo takai, labai švel- ni, puri gleivinė, kurioje yra geros sąlygos už- degimui atsirasti; w aplinkos užterštumas, pvz., namuose yra rū- kančių; w išrankus valgymas – organizmas, nuolat ne- gaudamas pakankamo kiekio įvairių medžiagų, nusilpsta; w išvedant į lauką vaikas per šiltai aprengiamas; w auginamas „šiltnamio sąlygomis“, tampa ne- atsparus bet kokiam aplinkos temperatūros pokyčiui; w alerginės ligos; w įkvėpimas stipriai veikiančių lakiųjų cheminių medžiagų. Būdinga: w pakyla temperatūra iki 37,7 °C, rečiau – 38,5 °C; w skauda gerklę ir už krūtinkaulio; Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą 8 ŽIEMOS LIGOS
  • 9. w prikimsta balsas; w vargina kosulys (iš pradžių sausas, vėliau drėgnas, su skrepliais; w maži vaikai skreplius praryja, nes nemoka jų iš- spjauti, dėl to atsiranda vėmimas, gali dingti apetitas; w kartu su kosuliu pasunkėja kvėpavimas; w kai yra sloga, gerklės uždegimas, pakinta ko- sulio pobūdis, jis gali tapti lojamas; w vaikas blogai valgo, mažai miega; w ligos trukmė – 10–14 dienų. Jei neatsiranda komplikacijų, pvz., bronchiolito <...> ar plaučių uždegimo <...>. Kaip padėti? w Intensyviai gydykite viršutinių kvėpavimo takų (peršalimo) ligas; w nors vyresniems nei vienerių metų vaikams bronchitas dažniausiai yra nepavojinga liga, tačiau nepasitarus su gydytoju gydyti nederė- tų. Gydytojas skiria vaistų, atsižvelgdamas į li- gonio būklę; w jei vaikas turi temperatūros, būtų geriau, kad daugiau laiko praleistų lovoje, kurioje galėtų judėti į valias; w jei vaikas mažas, dažnai jį panešiokite, palaiky- kite ant rankų, keiskite padėtį; w kas 2 val. skersvėju vėdinkite kambarį; w jei vaikas neturi temperatūros ir gerai jaučiasi, pabūkite su juo gryname ore, stebėkite, ar jis kvėpuoja pro nosį, ar nesušilo, ar nepavargo. Nuo namų toli nenueikite, kad bet kuriuo mo- mentu galėtute grįžti; w pasiūlykite kuo daugiau gerti. Tiks arbata su aviečių uogiene, čiobrelių ar džiovintų aviečių stiebelių, juodųjų serbentų lapų bei uogų arba- tos po 20–30 ml ne rečiau kaip 4–5 kartus per dieną; w jei kambario oras sausas, efektyviausia jį drė- kinti specialiais oro drėkintuvais. Jų būna elek- tros prekių skyriuose visuose šiuolaikiniuose prekybos centruose; w kosulys neslopinamas jokiomis priemonėmis; w kai ligoniukas neturi temperatūros, tiks kojų vonelės. Kojos iki pusės blauzdų įmerkiamos į 37 °C temperatūros vandenį. Vandens tem- peratūra didinama iki 42–43 °C. Kojos per pro- cedūrą uždengiamos antklode arba rankšluos- čiu. Norint sustiprinti vonelės poveikį, galima įpilti 2–3 valgomuosius šaukštus druskos arba 20–30 gramų garstyčių miltelių į kibirą vandens. Po procedūros kojos nuplaunamos tokios pat temperatūros vandeniu, nušluos- tomos, apaunamos šiltomis, tik ne sintetinio pluošto, puskojinėmis ir guldomas miegoti. Prie kojų dedama šildyklė. Kojų vonelės truk- mė – 10–20 minučių. Jos kartojamos 4–5 va- karus, kol vaikas sunkiai kosti. Dar geriau, kai vaikas kaitina kojas, duoti jam atsigerti mažais Knyga „Vaikų ligų ABC“ – mažoji ligų enciklopedija tėvams Knyga skirta mažus vai- kus auginančiai šei- mai. Joje išsamiai ir kar- tu glaustai paaiškintos dažniausiai pasitaikan- čių ligų priežastys, būdin- gi požymiai, nurodoma, kaip sunegalavusiam vaikui gali padėti tėvai ir kada nedelsiant būtina kreiptis į gydytoją. Daug dėmesio skiriama ligų profilaktikai. Supažindinama su dažniausiomis vaikų neurologi- nėmis ligomis, vaikų miego ypatumais. Pateikia- ma informacija, kaip padėti vaikui, kai staigiai jį išti- ko nelaimė. Tai pirmųjų trejų gyvenimo metų mažoji ligų enciklopedija tėvams. Knygos autoriai ilgametę vaikų gydytojų prakti- ką turintys gydytojai ir Vilniaus universiteto dėsty- tojai Alfonsas Algimantas Vingras, Rūta Pranins- kienė, Virginija Žilinskaitė. Leidėjas „Alma Littera“, 2022 m. gurkšniais jau minėtų šiltų arbatų. Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją? w Jei vaiko, nepaisant jo amžiaus, būklė pablo- gėjo: atsirado dusulys, sustiprėjo kosulys, la- biau pakilo temperatūra ar skrepliuose atsira- do kraujo siūlelių; w kvėpavimas tapo dažnesnis ir sunkesnis, ma- žylis pablyško, atsisako gerti; w jeigu ligos požymiai neišnyko per 10–14 die- nų, nes liga galėjo komplikuotis, pvz., plaučių uždegimu <...>. Kaip išvengti? w Vaiką nuolat grūdinti; w vengti kontakto su sergančiais ūminėmis kvė- pavimo takų (peršalimo) ligomis, ypač šaltuoju metų sezonu; w dažnai būti gryname ore vaiką tinkamai apren- gus; w išmokyti asmens higienos visus šeimos na- rius, pvz., vienkartinėmis servetėlėmis užsi- dengti nosį ir burną kosint bei čiaudint ir tuo- jau pat išmesti jas į šiukšliadėžę su sandariu dangčiu. Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“ 9 ŽIEMOS LIGOS
  • 10. Dažniausia gerklės skausmo priežas- tis yra virusų sukeltas paprastas per- šalimas. Tokia liga gydoma papras- tomis simptomus slopinančiomis priemonėmis. Tačiau skaudėti gerklę gali ir sergant rimtesnėmis virusinė- mis ligomis – gripu bei COVID-19, taip pat bakterijų sukeltais uždegimais. Todėl patariama kreiptis į gydytoją, kad įsiti- kintumėte, kad tai nėra, pavyzdžiui, dėl bakteri- jų kaltės atsiradęs ūminis faringitas arba tonzi- litas, kuriam gali prireikti specifinio gydymo. Bakterijų sukeltos gerklės ligos sunkesnės Šaltuoju periodu mažam vaikui dažniau- siai nepavyksta išvengti peršalimo ligų ir kartu su jomis atsirandančio gerklės skausmo. Taigi, kai vaikas pradeda skųstis gerklės perštėjimu, skausmu ryjant, nepanikuokite. Gerklės skaus- mą dažnai sukelia paprastos virusinės infekci- jos, kurios ilgai nesitęsia. Virusinių peršalimo ligų simptomai panašūs: kūno temperatūra pakyla iki 37–38 laipsnių, at- siranda sloga ir kosulys, bendras silpnumas, šaltkrėtis, užkimsta balsas, skauda gerklę. Jei paaiškėja, kad jūsų vaiko gerklės skaus- mas yra tik paprasto peršalimo pasekmė, galite imtis naminių priemonių, taip pat vaistinėje įsi- gyti nemalonius simptomus slopinantį prepara- tą. Gerklytę gali nuraminti čiulpiamosios pasti- lės, purškalai, skalavimo skysčiai. Tik atkreipkite dėmesį, kokio amžiaus vaikui galima vartoti tokį preparatą. Numalšinti gerklės skausmą padeda šiluma. Kakliuką galite aprišti medvilnine skare- le arba šiltu šaliku ir būtinai girdykite mažylį šil- tais skysčiais. Paprastos virusinės ligos gydomos tik simp- tomus palengvinančiomis priemonėmis. Bet jei jūsų vaiko gerklės skausmas atsirado dėl bakte- rinės infekcijos, gydytojas gali skirti antibiotikus. Susirgus bakterine liga, dėl gerklės skaus- mo, kuris sustiprėja ryjant, vaikas nebegali val- gyti ir gerti, skausmas gali išplisti į ausis. Kiti bakterinės ligos požymiai nemalonus kvapas iš burnos ir seilėtekis. Kosulio tokia infekcija daž- niausiai nesukelia. Temperatūra šokteli per 38 laipsnius, gali padidėti ir tapti skausmingi kak- lo limfmazgiai. Bakterijos yra ypač pavojingi ligos sukėlėjai, galintys lemti rimtas komplikacijas. Vaikų, ser- gančių bakterine liga, gerklės gydymas yra su- dėtingesnis ir ilgesnis. Netinkamai gydomos li- gos, pavyzdžiui, tonzilitas, gali pažeisti širdį, kraujagysles, raumenis ir kitus audinius. Svarbu neuždelsti Skaudėti gerklę gali dėl daugelio ligų, kurios pažeidžia skirtingas gerklės vietas. Jei uždegi- mas prasidėjo ryklėje – tai faringitas, jei užde- gimas pažeidė tonziles – tonzilitas (angina), Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? 10 ŽIEMOS LIGOS
  • 11. Didelei ir mažai gerklytei PROMENTOLIS PLIUS ČIOBRELIS Čiulpiamos tabletės gerklei. Maisto papildas. Vaistiniai čiobreliai padeda palaikyti kvėpavimo takų (gerklės, ryklės) funkciją. Vitaminas C padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, gerina geležies absorbciją. Suaugusiesiems 3–5 kartus per dieną po vieną tabletę reikia laikyti burnoje, kol ji ištirps, vaikams nuo 3 metų 1–3 tabletes per dieną. Rekomenduojamame suvartoti per dieną kiekyje (5-iose tabletėse) yra 289 mg standartizuoto propolio ekstrakto (55 mg propolio fenolinių junginių), RMV* nenustatyta; 100 mg vitamino C (RMV* 125%), 1,9 mg mentolio, 83 mg vaistinio čiobrelio (Thymus vulgaris) sauso ekstrakto (RMV* nenustatyta). Neviršyti nustatytos rekomenduojamos dienos dozės. Nevartoti žmonėms, alergiškiems produkto sudėtinėms dalims. *RMV – referencinė maistinė vertė Maisto papildas nėra maisto pakaitalas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas. PROPOKSIL MEDICATA Burnos ir gerklės purškalas. Medicinos priemonė. Esant gleivinės išsausėjimui, sudirgimui saugo nuo žalingų išorės veiksnių ir patogenų. APROMELIS Propolio vandeninio ekstrakto purškalas su medumi, skirtas higieninei burnos priežiūrai. Vartojimas nesudėtingas – net vaikas gali sau įsipurkšti į burnytę. Patikėkite savo vaikui tai, ką jis gali atlikti savarankiškai.
  • 12. gerklų uždegiminė liga yra vadinama laringitu. Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas. Jis taip pat patars, kaip gydytis, – skirtingoms bak- terinėms ligoms įveikti reikalingos kitokios prie- monės. Kartais tėvai nesikreipia į gydytojus, many- dami, kad gerklės skausmo galima atsikraty- ti skalaujant ir geriant daug skysčių. Jei ligą su- kėlė virusai, tokios priemonės tikrai palengvins vaiko būklę ir po keleto dienų gerklės skausmas gali praeiti. Bet jei ligos kaltininkas yra bakterijos, sava- rankiškas gydymas gali turėti rimtų pasekmių, nes bus prarastas laikas, ir vaikas gali patirti sveikatai pavojingų komplikacijų. Kaip atskirti bakterinį faringitą nuo virusinio? Ryklės uždegimui (faringitui) būdingas daž- nas kosulys, gerklės perštėjimas, džiūvimas, paraudimas ir skausmas – ypač ryjant maistą. Dažniausiai ligą sukelia virusai (rinovirusai, ade- novirusai), bet kartais ir bakterijos (streptoko- kai, mikoplazmos). Taip pat faringito kaltininkės gali būti dirginančios aplinkos medžiagos ir aler- genai. Gydymas priklauso nuo ligos kilmės, to- dėl svarbu tiksliai nustatyti ligos sukėlėją. Sergant virusiniu faringitu užtenka simpto- minio gydymo. Esant bakteriniam faringitui, gali prireikti ir antivirusinių vaistų. Lėtinio farin- gito gydymas skiriamas atsižvelgiant į gerklės gleivinės būklę. Sergant ir virusiniu, ir bakteriniu faringitu, labai svarbu numalšinti ryklės skaus- mą, sudrėkinti bei dezinfekuoti gleivinę. Atskirti virusinį uždegimą nuo bakterinės in- fekcijos padeda keletas simptomų. Skausmingas rijimas, karščiavimas, bendras silpnumas yra abiejų tipų faringito požymiai. Jeigu prie jų prisijungia kosulys ar išskyros iš no- sies, burnoje atsiranda opelių, galime įtarti viru- sinę ligą. Nuolatinis labai stiprus ryklės skausmas, pa- didėję kaklo limfmazgiai, labai skausmingas ri- jimas, pūlingos apnašos gali byloti apie bakte- rinę infekciją. Sergant bakterine liga, paprastai nėra kitų peršalimo požymių, gali kamuoti pyki- nimas, vėmimas, pilvo ir galvos skausmai. Aukšta temperatūra gali byloti apie bakterinį tonzilitą Angina (arba ūminis tonzilitas) – tai gomu- rio tonzilių uždegimas. Būdingi ligos požymiai – stiprus gerklės skausmas, perštėjimas, sunku- mas ryjant, patinusios, paraudusios tonzilės, ant kurių gali atsirasti baltų apnašų. Ilgai ne- nustatant ūminio tonzilito (anginos) ir laiku ne- pradėjus gydymo, liga gali tapti lėtinė. Lėtinio tonzilito gydymas yra gana ilgas, o ligos paū- mėjimas daug sunkesnis. Susirgus virusinės kilmės tonzilitu prie gerk- lės skausmo prisideda sloga ir kosulys, skau- da galvą, ant tonzilių atsiranda opelės. Virusi- nis ūminis tonzilitas yra lengviausia – katarinė ligos forma. Uždegimas pažeidžia tik tonzilių 12 ŽIEMOS LIGOS
  • 13. paviršių. Tokia liga paprastai gydoma 3–5 die- nas, bet jeigu savijauta negerėja, būtina kreip- tis į gydytoją. Bakterine angina sergama sunkiau ir ji ilgiau tęsiasi. Gerklės skausmas stiprus, ištinsta ir pa- sidaro skausmingi kaklo limfmazgiai, tempera- tūra gali pakilti iki 38–39 laipsnių, ant tonzilių atsiranda pūlingos apnašos, iš burnos gali sklis- ti blogas kvapas. Bakterinė angina gali būti dviejų formų. Fo- likulinis tonzilitas pažeidžia gilesnius tonzi- lių audinius, atsiranda pūlių. Sergant kita ligos forma – lakūnine angina – pūliai nukloja visą tonzilės paviršių. Negydant abiejų bakterinės anginos formų simptomai užsitęsia ir kyla kom- plikacijų pavojus. Tiek sergant virusiniu, tiek bakteriniu ton- zilitu labai svarbus nuskausminimas. Virusi- nė angina gydoma simptomus malšinančiomis priemonėmis, o susirgus bakterine infekcija gy- dytojas gali skirti antibiotikus. Užkimęs balsas praneša apie laringitą Virusinės infekcijos gali sukelti mažam vaikui pavojingą ligą laringitą, kuriuo sergant taip pat skauda gerklę. Dažniausiai laringitu suserga kū- dikiai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai. Laringitas – gerklų gleivinės uždegimas, o ši gleivinė dengia ir balso stygas. Dėl šios ligos patinus balso stygoms bei viršutinei trachėjos daliai, susiaurėja plyšys, pro kurį oras patenka į plaučius. Todėl vaikui sunku kvėpuoti. Pavo- jingiausias laringitas 6 mėnesių – 3 metų vai- kams, nes gleivinei paburkus šis plyšys labai susiaurėja. Dažniausiai laringitą sukelia viru- sai – jis atsiranda sergant peršalimo liga ar gri- pu. Laringitą gali sukelti ir bakterijos, grybeliai, alergijos, taip pat – balso stygų pertempimas. Ligos simptomai yra trūkčiojantis, į lojimą panašus kosulys, užkimęs balsas ir triukšmin- gas kvėpavimas, gerklės skausmas ir perštėji- mas, gali pakilti temperatūra. Sergančiam laringitu ligoniukui pataria- ma kuo mažiau kalbėti ir gerti daug skysčių. Veiksminga pagalba – šilti garai: galima vonio- je paleisti karštesnį vandenį, kad vaikas pakvė- puotų garais. Saugiausia pagalbos priemonė susirgus laringitu – inhaliacijos specialiu prietai- su. Inhaliacijos nuramina sudirgusią kvėpavimo takų gleivinę, padeda sumažinti balso stygų pa- burkimą, gerklės skausmą ir vaikui lengviau kvė- puoti. Gydytojas gali skirti simptominius vais- tus, kurie malšina uždegimą, mažina gerklės skausmą ir palengvina kosulį. Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė INHALIATORIAI KŪDIKIAMS IR MAŽIEMS VAIKAMS ŽIEMOS LIGOS
  • 14. Siautėjant permainingiems žiemos orams, suaktyvėja sezonines ligas su- keliantys virusai. Daugeliui užgula nosį, prasideda kosulys. Tiesiog per- šalote, ar pasigavote rimtesnę ligą? Kaip atskirti gripą, COVID-19 ir perša- limo ligą? Ką daryti pajutus pirmuosius simptomus? Dauguma simptomų būdingi visoms trims ligoms Koronavirusine infekcija dažnai sergama pa- našiai kaip įprasta peršalimo liga: pakyla tem- peratūra, skauda ir parausta gerklė, užkimsta balsas, apninka kosulys, maudžia kūną, prastai jaučiamės. Šie simptomai būdingi ir gripui, ir ki- toms ūminėms kvėpavimo takų virusinėms in- fekcijoms. Kai kurie skirtumai yra, tačiau jie dažniausiai ne itin padeda suprasti, kokia liga susirgome. Nebent simptomai sunkesni, tada galima įtarti COVID-19 arba gripą. Pagrindinis skirtumas tarp koronaviruso ir gripo bei paprasto peršalimo yra inkubacinis lai- kotarpis (laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų po- žymių). Užsikrėtę gripu negalavimus pajusime po 1–4 dienų, dažniausiai šios ligos inkubacinis laikotarpis trunka 2 dienas. Gripo pradžia ūmi – staiga pakyla temperatūra, ima skaudėti galvą, raumenis ir visą kūną. Visiems gerai pažįstami peršalimo simpto- mai atsiranda pamažu. Pirmiausia ima perš- tėti gerklę, užgula nosį ir pradedame sloguoti, apninka kosulys ir čiaudulys, gali pakilti tempe- ratūra, tačiau nebūtinai. Koronavirusui daugintis organizme reikia daugiau laiko. Ligos inkubacinis laikotarpis gali siekti nuo vienos iki 14 dienų, tačiau dažniausiai jis trunka apie 5 dienas. COVID-19, kaip ir ele- mentari peršalimo liga, įsibėgėja po truputį. Iš pradžių negalavimai nestiprūs, tik po kelių dienų gali pakilti temperatūra. Susirgus gripu temperatūra pakyla per 38 °C. Stipresnis karščiavimas būdingas ir CO- VID-19, tačiau esant peršalimo ligai temperatū- ra paprastai neaukšta. Sausas kosulys atsiranda sergant bet kuria iš šių ligų. Sergant koronavirusine infekcija gali pasunkėti kvėpavimas bei trūkti oro, o tai nėra būdinga gripui ir paprastai peršalimo ligai. Jeigu dažnai čiaudite, galite įtarti peršalimą. Čiaudulys nebūdingas nei gripui, nei COVID-19. Nuovargis dažniausiai atsiranda susirgus gri- pu ir COVID-19, tačiau jėgų ir energijos stoka jaučiama ir kamuojant stipresniems peršalimo simptomams. Pykinimas, vėmimas ir viduriavimas – dažni COVID-19 negalavimai, tačiau gali atsirasti ir su- sirgus gripu, o peršalimas jų nesukelia. Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti 14 ŽIEMOS LIGOS
  • 15.
  • 16. Išskirtiniai koronavirusinės infekcijos simptomai Dabar situacija pasikeitusi – COVID-19 simp- tomai nėra tokie stiprūs, kaip pandemijos pra- džioje. Daugelis jau turi antikūnų, kurie apsaugo nuo sunkesnių ligos formų. Vieniems jie susida- rė persirgus koronavirusine infekcija, kitiems – pasiskiepijus arba abiem būdais. Mūsų imuni- tetas gana gerai pažįsta šiuos virusus ir gali su jais sėkmingai kovoti. Todėl simptomai dažnam būna silpni, be to, galima sirgti besimptome CO- VID-19 forma. Vienas iš būdingų COVID-19 simptomų yra skonio ir kvapo praradimas. Tačiau dabar jis pa- sitaiko ne visada, be to, šis nemalonumas gali atsirasti ir sergant gripu bei peršalimo liga. Sergant COVID-19 dažnesni virškinimo su- trikimai, viduriavimas, vėmimas, krūtinės skaus- mas, kvėpavimo sutrikimai. Daugelis skundžia- si stipriu nuovargiu, silpnumu. Nerimą keliantis simptomas – dusulys ir pasunkėjęs kvėpavimas. Gripas ir COVID-19 – pavojingos ligos Gripo simptomai yra karščiavimas, šaltkrė- tis, kosulys, nosies užgulimas ir sloga, bendras silpnumas, gali atsirasti galvos ir gerklės skaus- mas, kosulys, raumenų skausmai. Rečiau pasi- taiko viduriavimas ir vėmimas, jie būdingesni vaikams. Ūmus ligos periodas trunka maždaug 4–7 dienas, o visiškai pasveikstama per 2 savai- tes. COVID-19 ir gripas – pavojingos ligos, galin- čios sukelti tokias pat komplikacijas: pneumoni- ją, antrines bakterines infekcijas, smegenų už- degimą, kvėpavimo nepakankamumą, sepsį, ūminį respiracinį distreso sindromą (dėl skysčio kaupimosi plaučiuose sutrinka deguonies pasi- savinimas). Nustatyti ligą padės testas Skiepai nuo gripo ar COVID-19 dar negaran- tuoja, kad nesusirgsite, tačiau apsaugo nuo rim- tų šių ligų pasekmių. Bet kuriuo atveju reikėtų ži- noti, kuria liga susirgote, nes nuo to priklauso gydymas. Kuo skubiau pradėsite gydytis, grei- čiau palengvinsite simptomus: šeimos gydy- tojas nuspręs, kokius tyrimus atlikti ir skirs gy- dymą. Laiku pradėjus gydytis, galima išvengti sunkios ligos formos ir komplikacijų, taip pat, ži- nodami, kad sergate rimtesne liga, pasistengsi- te neužkrėsti kitų. Dėl panašių šių ligų simptomų nustatyti, koks virusas sukėlė ligą, sudėtinga. Todėl, paju- tus į peršalimą panašius negalavimus, geriausia namuose pasidaryti greitąjį antigenų testą. Pra- sidėjus peršalimo ligų sezonui, būtų gerai jį įsi- gyti iš anksto, vaistinėje rasite ir kombinuotą- jį testą, kuriuo galite nustatyti gripo, COVID-19 ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) sukeltą ligą. Pastaroji itin pavojinga kūdikiams. Sunegalavus geriausia neiti iš namų, nevesti vaiko į ugdymo įstaigą. Jeigu namuose likti nega- lite, dėvėkite medicininę kaukę, kuri sulaikys kvė- pavimo takų išskyras, kad jų nepaskleistumėte aplinkoje kosėdami ar čiaudėdami. Susirgus CO- VID-19, patariama 5 dienas pabūti izoliacijoje. Nepamirškime pasiskiepyti Vienintelė priemonė, efektyviai apsauganti nuo sunkių COVID-19 ir gripo formų bei kompli- kacijų, yra skiepai. Nuo abiejų šių pavojingų viru- sinių ligų galima pasiskiepyti vienu kartu. Geriausia pasiskiepyti dar prieš prasidedant ligų sezonui, kuris yra nuo spalio iki gegužės mėn., nes organizmo apsauga nesusiformuoja tą pačią dieną. Tačiau dabar daugumai žmonių imunitetas susiformuoja greičiau, nes nuo gripo ir koronavirusinės infekcijos skiepijosi anksčiau. Todėl nesuspėjusiems nevėlu pasiskiepyti ir da- bar. Revakcinuojantis apsauga atsiranda jau per 5–7 dienas, nes imunitetas jau yra ištreniruotas ir tereikia sustiprinti imuninį atsaką. Nėščiosios nuo gripo ir COVID-19 skiepija- mos nemokamai. Labai svarbu ir tai, kad vakcina apsaugos ne tik mamą, bet ir gimusį kūdikį 5–6 pirmuosius gyvenimo mėnesius. Parengė Undinė Gilė 16 ŽIEMOS LIGOS
  • 17. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Vidurinės ausies uždegimas – viena skausmingiausių ligų, dar ir todėl ma- žam vaikui tai sunkus negalavimas. Skausmas gali plisti į veidą, kaklą, gal- vą, todėl mažylis itin blogai jaučia- si, praranda apetitą, sutrinka miegas. Taigi, padėti iš skausmo verkiančiam ligoniukui turime nedelsdami. Kaip infekcija patenka į ausį? Ausies uždegimu (otitu) perserga dauguma mažylių ir ne po vieną kartą. Tai kūdikių ir ikimo- kyklinio amžiaus vaikų liga, ypač dažna mažy- liams nuo 3 mėnesių iki 3 metų. Daugiausia vai- kai serga ūminiu vidurinės ausies, esančios už būgnelio, uždegimu. Mažesnių nei 7 metų vai- kų klausos vamzdelis dar prastai funkcionuoja, todėl ir ligos puola dažniau. Tačiau vėliau viduri- nės ausies uždegimai pasitaiko retai. Dažniausia vidurinės ausies uždegimo prie- žastis yra ūmios kvėpavimo takų infekcijos. Liga gali būti ir paprasto peršalimo, ir gripo ar gerklės uždegimo pasekmė. Dėl šių ligų susil- pnėjus natūraliai organizmo apsaugai nosiaryk- lėje ima aktyviai daugintis infekciją sukeliantys mikroorganizmai, kurie per klausomąjį vamz- dį patenka į vidurinės ausies ertmę. Mažų vaikų klausomasis vamzdis trumpesnis ir platesnis, todėl infekcija lengvai patenka į ausį. Dažniau- siai vidurinės ausies uždegimą vaikams sukelia bakterijos, ligos kaltininkai būna ir virusai. Daug silpnesnei nei suaugusiųjų vaikų imuni- nei sistemai sunkiau kovoti su infekcijomis. Be to, bakterijos gali užsilikti adenoiduose, kurie yra imuninės sistemos dalis, ir patekusios į vi- durinę ausį sukelti ligą. VAISTINĖLĖ 17
  • 18. Dažniausiai vidurinės ausies uždegimas pra- sideda nuo slogos. Infekcijai iš nosies patekus į ausį ir prasidėjus uždegimui, vidurinės ausies glei- vinė paburksta, jos liaukos išskiria daugiau sekre- to, todėl sutrinka normali oro cirkuliacija ausyje. Pūlingas ir nepūlingas uždegimas Vidurinės ausies uždegimo požymius pa- prastai nėra sunku atpažinti. Liga prasideda staiga, atsiranda stiprus ausies skausmas, su- silpnėja klausa, mažylis pasidaro neramus, dir- glus, verkia, sutrinka miegas, suprastėja ape- titas. Temperatūra paprastai pakyla iki 38 laipsnių ir daugiau. Kai kuriuos vaikus pykina, kiti viduriuoja, vemia. Mažam vaikui, kuris nega- li kalbėti ir pasiskųsti ausies skausmu, otitą ga- lima įtarti, jeigu jis vis liečia skaudančią ausytę, glaudžia ją prie pagalvės, pasidaro irzlus. Viduri- nės ausies uždegimas gali būti pūlingas, katari- nis arba serozinis. Pūlingas vidurinės ausies uždegimas – tai ūminis jos ertmės gleivinės uždegimas. Kadan- gi vidurinės ausies ertmė maža, čia susikaupę pūliai greitai pradeda spausti ausies būgnelį, todėl jis dažnai plyšta ir pūlingas turinys ište- ka. Tada skausmas nurimsta, nukrenta tempe- ratūra. Jei vaikui atsiranda pirmieji pūlingo už- degimo požymiai – stiprus skausmas, išskyros iš ausies, karščiavimas; būtina, kad jį apžiūrė- tų šeimos gydytojas, kuris prireikus nukreips pas otorinolaringologą. Nepūlingas vidurinės ausies uždegimas (se- rozinis) prasideda tada, kai jos būgninėje ert- mėje ima kauptis skystis. Ši liga dar vadina- ma eksudaciniu viduriniu otitu. Esant tokiam uždegimui, atrodo, kad ausis pripilta vandens ar užkimšta vata, ausyse ligoniukas girdi savo kalbos skambėjimą, sutrinka klausa. Kai ausies trimitas trumpam atsiveria, klausa gali pagerėti. Lengva vidurinės ausies otito forma yra ka- tarinis uždegimas. Vaikas taip pat skundžiasi ausies skausmu, jaučia kitus simptomus, tačiau pūliai neišsiskiria. Sergant lengvesniu (katariniu ar seroziniu) vidurinės ausies otitu būgnelis ne- plyšta. Gali užtekti ausų lašų Nekomplikuoto ūmaus vidurinės ausies už- degimo gydymas nėra sudėtingas. Nesunkiai li- gai gydyti antibiotikai neskiriami, o vos tik vai- kui suskaudus ausį nebūtina iš karto bėgti pas gydytoją. Jeigu jis aktyvus, nepakyla aukš- ta temperatūra, būklė neblogėja, galima kelias dienas pasigydyti namuose nuskausminamai- siais vaistais. Esant lengvo ir vidutinio sunku- mo vidurinės ausies uždegimui, kai stipriai ne- karščiuojama, liga praeina per keletą dienų. Užtenka atidžiai vaiką stebėti bei tinkamai slau- gyti namuose. Taip pat svarbu gydyti slogą, nuolat pašalinti iš nosies gleives. Jei nosytė už- gulta, prireikia užburkimą mažinančių vaistų. Jeigu būklė suprastėja, nesiliauja skausmas ir karščiavimas, iš ausies pradeda tekėti sekre- tas, vaiką turėtų apžiūrėti gydytojas, kuris nu- statys ligos pobūdį ir nuspręs, kokį gydymą skirti. Pagrindinis ir labiausiai vaiką nukamuojantis vidurinės ausies uždegimo simptomas – skaus- mas. Todėl svarbu kuo greičiau jį imti malšinti, kad palengvintume vaiko būklę. Tai vienas svar- biausių gydymo tikslų esant bet kokio sunkumo ligai. Gydant vidurinės ausies uždegimą skaus- mui numalšinti vaistinėje galite įsigyti ausų la- šus. Tokie preparatai padeda atsikratyti nema- lonių simptomų ir gali padėti sustabdyti ligos progresavimą. Tai pirmoji pagalba vaikui užklu- pus ausų skausmui. Skausmą malšinantys ausų lašai gali būti naudojami esant beveik bet kokios formos vi- durinės ausies uždegimui. Išskyrus tuos atve- jus, kai sprogsta ausies būgnelis. Vieni iš tokių lašų yra Otipax. Jų sudėty- je esančių veikliųjų medžiagų lidokaino ir fena- zono derinys ne tik malšina ausų skausmą, bet dar turi antiseptinį ir uždegimą slopinantį po- veikį. Tokie lašai gali būti pirmoji pagalba ligos pradžioje, taip pat jie naudojami kaip sudėtinė kompleksinio gydymo dalis. Šie ausų lašai skir- ti simptominiam įvairios kilmės vidurinės ausies uždegimo gydymui, išskyrus tuos atvejus, kai plyšta būgnelis. VAISTINĖLĖ 18
  • 19. Kartu su vaikų ligų gydytoju dr. Algimantu Vingru parengta atmintinė, kaip sulašinti vaistus į ausis. w Prieš lašindami lašiukus, nusiplaukite rankas, išvalykite vaiko ausies landas. w Dabar ausų lašiukus gamintojai išleidžia mo- derniuose buteliukuose su specialiais saugiais antgaliais – buteliuką atsukus, iš jo tiesiogiai galima lašinti lašus, nereikia jokių pipečių. Per- skaitykite instrukciją, kiek lašiukų reikės lašinti. w Buteliuką prieš lašinant reikia gerai sušildy- ti delne. Mama gali delną palaikyti ant radia- toriaus, o po to pašildytu delnu sušildyti ausų lašų buteliuką. Lašai turi būti žmogaus kūno temperatūros. Jokiuose šildymo prietaisuose, išskyrus delną, lašiukų negalima šildyti. w Vaiką paguldykite ant šono taip, kad ta ausis, į kurią bus lašinami vaistai, būtų išorėje. w Lašinant vaistus mažesniems nei 3 metų vai- kams, ausies kaušelį reikia patraukti žemyn ir į išorę – taip vaistai lengviau patenka. w Lašinant vaistus vyresniems nei 3 metų vai- kams, ausies kaušelį reikia patraukti į viršų ir at- gal. w Lašinkite tik tiek lašiukų, kiek nurodyta instruk- cijoje. Lašiukai turi būti pilni, be oro. w Sulašinus vaistus, mažylį, paguldytą ant šono, būtų gerai išlaikyti 3–5 minutes. w Užkimšti ausų landų vata nebūtina, nes išbuvus ramiai 3–5 minutes vaistai atgal neištekės. Ta- čiau jeigu vaikas nieko prieš, vata nepakenks, nes tai ir šiltas mažytis kompresiukas, kuris kai kuriems vaikams suteikia komforto pojūtį. Mamos linkusios įlašinti daugiau lašų, nei para- šyta instrukcijoje, nes atrodo, kad lašiukai išbėgs. Perteklinis lašinimas visiškai nereikalingas. Ne vel- tui gamintojas nurodo, kiek tiksliai lašų lašinti, – prieš tai būna atlikti tyrimai, kad būtent toks lašiu- kų skaičius turi gydomąjį poveikį. Ar galima vaistus lašinti miegančiam vaikui? Viena vertus, kūno temperatūros vaistų lašini- mo miegantis vaikas gali nepajusti, kita vertus, jis gali prabusti ir labai išsigąsti. Todėl visi vaistai tu- rėtų būti girdomi, leidžiami ir lašinami būdraujan- čiam vaikui. Yra įprotis įlašinus vaistus patampyti už ausies spenelio, kad lašiukai giliau nutekėtų. Iš tikrųjų ausies spenelio tampymas nieko ne- duoda, lašiukai ir be to puikiai nuteka ten, kur rei- kia. Svarbi pastaba Kol mažylio ausų neapžiūri gydytojas, ge- riau lašų nelašinti. Tačiau jei stiprus au- sies skausmas užpuolė mažylį vėlų vakarą ar naktį, į ausį įlašinkite vaistų nuo au- sies skausmo, o ryte ligoniuką parodykite ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojui. Ausų skausmą raminkite ir šiluma, pvz., uždėda- mi pašildytą audinį prie skaudamos ausies. VAISTINĖLĖ 19
  • 20. Žiema su šaltį keičiančia šlapdriba, drėg- me ir lietumi – intensyvus vaikų sezoni- nių ligų metas. Dar nespėjęs sustiprėti vaiko imunitetas gali neatsilaikyti prieš aplink tykančius virusus. Puola ne tik pa- prastos peršalimo ligos, bet ir korona- virusinė infekcija, ir gripas. Kas stiprina vaiko imuninę sistemą, kaip jai padėti? Tinkama mityba ir vitaminai Vaiko sveikatai, jo imunitetui ypatingai svarbu, kad nepritrūktų visų mikroelementų, o ypatingai D, C ir B grupės vitaminų. Maiste turi būti užtek- tinai omega-3 riebalų rūgščių, kurių daugiausiai gauname iš riebios žuvies. Vitaminas D būtinas visiems organizme vyks- tantiems procesams, jo receptorių yra imuninė- se ląstelėse. Be to, vitaminas D reguliuoja kalcio, fosforo, magnio apykaitą. Jeigu šio vitamino per mažai, dažniau užpuola įvairios kvėpavimo takų infekcijos. Pagrindinis vitamino D šaltinis – saulė žiemą mūsų nelepina, o ir atidengti kūno, jai trumpam pasirodžius, negalime. Tiesa, šis vitaminas ran- damas ir maiste, jo turi riebios žuvys (skumbrės, lašišos, sardinės), silkės, ikrai, sviestas, pienas, kiaušiniai. Tačiau su maistu gaunamo vitamino D paprastai neužtenka, todėl gydytojai dažnai pata- ria vartoti maisto papildą. Svarbus imuninei sistemai yra vitaminas C. Tai puikus antioksidantas, padedantis apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų. Vitamino C gausu šviežiose daržovėse ir vaisiuose: apelsinuose bei citrinose, kiviuose, juoduosiuose serbentuose, brokoliuose, briuseliniuose kopūstuose, geltonosiose papriko- se, petražolėse. Vitaminas A būtinas normaliam ląstelių dau- ginimuisi, širdžiai, plaučiams, akims bei kitiems organams. Šis vitaminas reikalingas ir imunite- tui – pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, taigi padeda apsaugoti ląsteles nuo žalingų laisvųjų ra- dikalų. Turtingiausi vitamino A šaltiniai yra jaučio kepenys, menkių kepenėlių aliejus, nemažai jo viš- tų kepenėlėse, svieste. Turi šio vitamino kiti pieno produktai, kiaušinio tryniai, morkos, moliūgai, po- midorai, kopūstai, brokoliai, abrikosai. Visų organizmo sistemų darbui labai svarbūs B grupės vitaminai – smegenų veiklai, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemai, medžiagų apykaitai, taip pat ir imunitetui stiprinti. Geriausi B grupės vitaminų šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiau- šiniai, bulvės, pomidorai, visagrūdžiai produktai, ankštinės daržovės, riešutai ir sėklos. Vienas svarbiausių organizmui mineralų yra cinkas, kuris dalyvauja daugelyje ląstelėse vyks- tančių procesų. Jo reikia vaiko augimui, imunite- to formavimuisi bei kovai su infekcijomis. Cinkas veikia kaip natūralus antibiotikas. Šio mineralo ga- lime rasti jūros gėrybėse, mėsoje, sūryje, kiauši- niuose, kruopose, grūduose, ankštiniuose produk- tuose, riešutuose, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose. Didelę reikšmę turi ne tik tai, ką vaikas valgo, bet ir kiek kartų per dieną jis valgo. Vaikams pata- riama valgyti 5–6 kartus per dieną: pusryčius, pie- tus ir vakarienę bei 2–3 kartus užkandžiauti. ​Saldus miegas, grynas oras ir judėjimas Organizmas mėgsta pastovų gyvenimo ritmą, o laikytis dienos režimo reikėtų įprasti dar vaikys- tėje. Svarbią vietą kasdienėje dienotvarkėje užima miegas. Miegant organizmas atsikuria, stiprėja ir imuninė sistema. Miegas palankiai veikia psichi- nę ir emocinę sveikatą. Nuovargis ir miego trū- kumas yra viena iš pirmųjų susilpnėjusio imunite- to priežasčių. Vienerių–dvejų metų vaikas turėtų išmiegoti maždaug 11–14 valandų per parą, vė- liau – 10–13, nuo šešerių iki dvylikos metų būtina miegoti 9–12 valandų. Taigi vakare reikia atsigulti į lovą tada, kad iki to laiko, kai vaikas turi atsikelti, susidarytų būtinas valandų kiekis. Būtina dienotvarkės dalis – pasivaikščioji- mai gryname ore, jie svarbūs ir žiemą. Savaitga- lį susigalvokite veiklų lauke visai šeimai ar tiesiog pasivaikščiokite parke. Gryno oro reikia bent dvi valandas per dieną. Aprenkite vaiką pagal oro są- lygas – kad mažylis ne tik nesušaltų, bet ir neper- kaistų. Neatsiejama sveikos gyvensenos dalis yra fizi- nis aktyvumas. Reguliarūs fiziniai užsiėmimai su- aktyvina kraujotaką, medžiagų apykaitą ir kitus organizmo procesus, suteikia gerą savijautą. Imu- ninę sistemą stiprina rytinė mankšta, ėjimas, bė- gimas, plaukimas, šokiai, tenisas, slidinėjimas. Imunitetui turi įtakos ir vaiko emocinė būklė, kuriai didelį poveikį turi palankus psichologinis mi- kroklimatas šeimoje. Esant stresui, susilpnėja or- ganizmo gebėjimas kovoti su virusais, kurie laukia menkiausio organizmo nusilpimo, kad galėtų pra- siskverbti, ir sukelia ligą. Skiepai Yra tokių pavojingų infekcijų, susidūrimas su kuriomis gali sukelti baisių pasekmių, net mirtį. Apsaugai nuo šių ligų yra sukurtos vakcinos. Ir jei susidursite su pavojinga infekcija, imuninė siste- ma arba iš karto ją nuslopins, arba sirgsite labai lengva forma. Būtinai peržiūrėkite vaiko skiepų kalendorių ir nepamirškite, kad būtina pasiskiepyti nuo sezoni- nių infekcijų – gripo ir koronaviruso. Parengė Undinė Gilė Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? VAISTINĖLĖ 20
  • 21. Gamtos teikiamas pasirinkimas Klinikinių tyrimų metu įrodyta, kad juoduogio šeivamedžio uogos mažina gripo ir peršalimo simptomus. Tai iš prisirpusių gamtoje uogų pagamintas produktas, neturintis jokio nepa- geidaujamo poveikio ir, kaip įrodyta klinikiniais tyrimais, veikiantis gripo virusą in vitro1-3. Juoduogio šeivamedžio uogų ekstrakto sudė- tyje yra unikalios medžiagos, kuriai net suteik- tas pavadinimas AntiVirin™. Ši medžiaga pa- deda nuo virusų apsaugoti sveikas ląsteles ir organizmui kovoti su virusais. Vitaminas C padeda palaikyti normalią imuni- nės sistemos veiklą ir taip padidinti atsparumą ligoms. Taip pat jis padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, o tai ypač svarbu vaikams. Cinkas padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą. Galima vartoti bet kuriuo metu. Sambucol sukūrė sirupą, galintį padėti stiprinti imuninę sistemą, sirupą su juoduogio šeivamedžio sultimis, vitaminu C ir cinku, skirtą 3–12 metų vaikams ir suaugusiems 1. Zakay-Rones, Z., Varsano, N., Zlotnik, M., et al. Inhibition of several strains of influenza virus in vitro and reduction of symptoms by an el- derberry extract (Sambucus nigra L.) during an outbreak of influenza B Panama. The Journal of Alternative and Complementary Medicine. 1995;1(4):361-369. ); 2. Torabian G, Valtchev P, Adil Q, Dehghani F. Anti-influenza activity of elderberry (Sambucus nigra). Journal of Functi- onal Foods. 2019;54:353-360. doi:10.1016/ j.jff.2019.01.031; 3. Roschek B, Fink RC, McMichael MD, Li D, Alberte RS. Elderberry flavonoids bind to and prevent H1N1 infection in vitro. Phytochemistry. 2009;70:1255-1261.) 4. Balasingam S, etal. In IV International Conference on Influ- enza, Preventing the Pandemic, Bird Flu Vaccines. London, June 23ā€“24. 2006. 5. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3056848/ 6. https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/pdf/10.2903/j.efsa.2013.3418 7. https://link.springer.com/article/10.1007/s00394-011-0227-y Papil- doma informacija: · Zakay-Rones etal. J Int Med Res.2004;32(2):132-40. · Catchpole A, Balasingam S. Retroscreen Virology. 2010, pp.1-8. Šaltiniai: Įsigyti galima „Gintarinės“, „Norfos“, „Apothekos“, Universiteto vaistinėse. Sambucol vaikai gali vartoti bet kuriuo metų lai- ku normaliai imuninės sistemos veiklai palaikyti ir atsparumui virusams jiems einant į mokyklą ar atostogų metu. AntiVirin™ – patentuota antivirusinė priemonė. Virusai negali daugintis savarankiškai – jiems būtinos sveikos ląstelės, kurių viduje ir vyksta dauginimosi procesas. Juoduogio šeivamedžio ekstraktas gali padėti neutralizuoti šį poveikį ir neleisti virusams daugintis.
  • 22. Kamuoja nuovargis, stinga jėgų, sun- ku susikaupti, pasidarėte dirgli, dažnai skauda galvą, išblyškote, pradėjo slink- ti plaukai? Verta susirūpinti, ar nepritrū- kote geležies. Geležis padeda palaikyti daugelį svarbių orga- nizmo funkcijų, veikia energijos lygį, dėmesio kon- centraciją, virškinimo procesus, imuninę sistemą. Apie du trečdalius organizme esančios geležies yra hemoglobine, o raudonųjų kraujo kūnelių eri- trocitų sudėtyje esantis hemoglobinas prisijungia deguonį ir perneša jį iš plaučių į visus organizmo audinius. Hemoglobinas atlieka dar vieną svarbią funkciją – pašalina anglies dioksidą. Jis taip pat būtinas odai, plaukams ir nagams. Todėl geležies trūkumas iš karto paveikia ir savijautą, ir išvaizdą. Taigi turime pasistengti, kad taip nenutiktų. Ypa- tingai tai aktualu atsisakantiems mėsos produk- tų, taip pat besilaikantiems dietų. Geriausi maisto šaltiniai Geležies idealiu atveju turėtume gauti su mais- tu. Šio mikroelemento yra ir gyvūniniuose, ir auga- liniuose maisto produktuose. Tačiau labai skiriasi jos pasisavinimas iš šių skirtingų produktų grupių. Maisto produktuose yra dviejų rūšių – hemo ir ne hemo geležis. Hemo geležis į organizmą patenka iš gyvūni- nės kilmės baltymų – mėsos ar žuvies. Ne hemo geležies galima gauti iš žalumynų, riešutų ir ankš- tinių augalų, tačiau jos biologinis prieinamumas yra iki 15 proc. Gyvūninės kilmės produktuose esančią hemo geležį organizmas pasisavina daug geriau – iki 40 proc. Hemo geležies daugiausia turi austrės, krabai, subproduktai, raudona mėsa, yra jos paukštieno- je ir kiaušiniuose. Augalinės geležies šaltiniai yra grikiai, avinžirniai, pupelės, lęšiai, špinatai, burokė- liai, moliūgų sėklos, anakardžių riešutai. Kad augaliniame maiste esanti geležis geriau pasisavintų, turime derinti produktus. Maistas, kuriame gausu šio mineralo, puikiai dera su vai- siais ir daržovėmis, turinčiais daug vitamino C. Šis vitaminas padidina geležies pasisavinimą. Mais- tas, kuriame gausu kalcio, priešingai, slopina ge- ležies pasisavinimą, todėl jį geriau valgyti skirtin- gu laiku. Taigi, augalinį maistą, iš kurio gauname ge- ležies, turėtume valgyti kartu su daug vitamino C turinčiais produktais: greipfrutais, citrinomis, apelsinais, spanguolėmis, raugintais kopūstais, obuoliais, geltonosiomis paprikomis, petražolė- mis, juodaisiais serbentais, špinatais. Vegetarizmas ir geležis Tačiau jeigu atsisakysime mėsos arba valgy- sime jos per mažai, apribodami maisto kiekį, kad padailintume figūrą, kaip besistengtume subalan- suoti savo mitybą, gauti užtektinai geležies nepa- vyks. Šiandien vis populiarėja vegetarizmas. Vege- tarai nevalgo mėsos, žuvies ir paukštienos, kaip ir veganai, kurie atsisako dar ir pieno produktų, kiau- šinių, medaus. Kai kurie tokią mitybą pasirenka dėl etinių, religinių ar aplinkosaugos sumetimų; ki- tiems – tai sveikas gyvenimo būdas, siekis page- rinti sveikatą, atsikratyti užklupusių negalavimų, galimybė numesti kelis papildomus kilogramus. Apie vegetarizmo naudą ar žalą galima disku- tuoti ilgai. Tačiau nesvarbu, kokiais tikslais vado- vaujamasi, akivaizdu, kad, atsisakius gyvūninės rūšies maisto, kai kurių mikroelementų, vitaminų ir maistinių medžiagų pritrūks ir jų reikės iš kažkur gauti papildomai. Vegetarinė ir veganinė mityba laikoma viena iš labiausiai paplitusių geležies trūkumo priežasčių. Pasirodo, žmonės renkasi tokią mitybą, norėdami pagerinti savo sveikatą, tačiau kartu rizikuoja su- sirgti rimta liga, reikalaujančia ilgalaikio gydymo ir nuolatinio stebėjimo, – geležies stokos anemija. Ypatingai rizikos grupei priklauso mėsos ir žu- vies atsisakančios arba per mažai šių produktų valgančios nėščios moterys ir žindančios mamos, jų vaikai. Šiais periodais moterims ypatingai svar- bus reikiamas geležies kiekis ne tik savo, bet ir bū- simo, ir ką tik gimusio vaikelio sveikatai. Kaip papildyti geležies trūkumą nekeičiant mitybos? Kadangi augalinis maistas nuo geležies sto- kos neišgelbės, vegetarei, veganei ar dietos besi- laikančiai moteriai lieka vienintelė išeitis – vartoti geležies maisto papildą. Tačiau svarbu pasirinkti tokį preparatą, kuris nesukels problemų ilgai var- tojant. Patariama rinktis hemo geležies preparatą. Ne hemo – trivalentė geležis organizme iš pradžių paverčiama dvivalentės geležies jonais, todėl yra lėčiau absorbuojama. Taigi, norint gauti tam tik- rą geležies kiekį, reikės didesnės dozės. Be to, ne hemo geležis prasčiau toleruojama ir dažnai suke- lia skrandžio skausmus ir pykinimą. Hemo geležis yra organizmui artimas natūra- liai susidarantis gyvūninės kilmės dvivalentės for- mos (Fe2+) junginys, iš karto absorbuojamas žar- nyne. Hemo geležies junginys pasisavinamas nesuskaidytas, todėl, vykstant jo absorbcijai, ne- susidaro laisvieji geležies jonai ir išvengiama žar- nyno dirginimo. Be to, jos pasisavinimui neturi įtakos nei maistas bei gėrimai, nei skrandžio rūgš- tingumas. Hemo geležis gerai toleruojama, todėl ją galima saugiai ir ilgai vartoti. Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi VAISTINĖLĖ 22
  • 23.
  • 24. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje Šiandien vaikų trumparegystės spartėjimas kelia itin didžiulį nerimą ne tik ją tyrinėjantiems mokslininkams, bet ir gydytojams oftalmologams. Naujausi tyrimai rodo, kad iki 2050 m. pusė pasaulio gyventojų, t. y. 5 mlrd. žmonių, bus trumparegiai, o beveik 1 mlrd. žmonių turės didelio laipsnio trumparegystę. Vaikų trumparegystė progresuoja labai greitai, pasiekia aukštą laipsnį, todėl kuo ankstesniame amžiuje nustatoma, tuo labiau progresuoja. Kaip visa tai suvaldyti, atsako Fielmann specialistai. Trumparegių vaikų arba akies obuolys būna pailgos formos, arba jų ragena yra pernelyg iškilusi. Įpras- tai kūdikio vizitas pas gydytoją oftalmologą turė- tų būti iki 1-erių metų, kai vaikas gali savarankiškai sėdėti ir fiksuoti žvilgsnį į rodomą žaislą. Norint su- prasti, ar mažo vaiko rega nėra sutrikusi, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jis pastebi ir noriai renka trupi- nius? Ar mato padangėje skrendantį paukštį, lėktu- vą, ar žiūri tiesiai ir nežvairuoja? Ar daugmaž vie- nodo dydžio bei spalvos abiejų akių vyzdžiai? Ar nuolatos netrina akių net ir nenorėdamas miego? Ar mokyklinio mažiaus vaikas mato, kas užrašyta ant lentos, o galbūt susiduria su mokymosi sunku- mais, skundžiasi dideliu nuovargiu ir galvos skaus- mais? Įgimtą trumparegystę turi mažiau nei 1 % naujagi- mių, taigi, jeigu šią refrakcijos ydą turėjo tėvai, net šešiskart jos tikimybė padidėja ir vaikui. Apie 70 proc. iki 5-erių metų atsiradusių trumparegystės atvejų taip pat yra paveldėta, tačiau gerokai vėliau, neretai mokykliniame amžiuje, pasireiškusią trum- paregystę dažniausiai sukelia išoriniai veiksniai.
  • 25. Išmaniųjų ekranų įtaka trumparegystės atsiradimui Nors mokslo pasaulyje yra įvairių nuomonių, kiek įtakos trumparegystės formavimuisi turi prie ekra- nų praleidžiamas laikas ar žiūrėjimo į juos intensy- vumas, žinoma, kad miopijos vystymuisi įtakos turi didelis akims tenkantis krūvis, t. y. žiūrėjimas į kom- piuterio ar telefono ekraną, skaitymas. Išmaniųjų ekranų draudimas – ne išeitis šiandieniame pasau- lyje. Jau dabar intensyvaus trumparegystės progre- savimo lėtinimui gydytojai oftalmologai naudoja at- ropino lašus, specialius minkštuosius kontaktinius lęšius ar ortokeratologiją. Svarbus ir nuolatinis tin- kamų korekcinių akinių nešiojimas, tačiau akiniai iki šiol dažniausiai buvo skiriami tik trumparegystės ko- rekcijai, bet ne jos progresavimui mažinti. Įpročiai, galintys padėti lėtinti trumparegystę Reguliari regos patikra. Jeigu vaiko rega yra gera, nėra nusiskundimų, patariama akis patikrinti sulau- kus 3 ir 6 metų. Tačiau jeigu tėvams kyla abejonių dėl vaiko regos, į oftalmologus svarbu kreiptis kaip įmanoma greičiau. Laiko prie išmaniųjų ekranų ribojimas. Specialistai kūdikiams ir vaikams iki 2 m. ekranų naudoti nereko- menduoja, 2–5 m. vaikams laikas prie ekranų turė- tų būti ribojamas ne daugiau kaip 1 val. per dieną. Priešmokyklinio amžiaus vaikams – ne daugiau kaip 2 val. per dieną. Tinkamas žiūrėjimo atstumas. Nerekomenduoja- ma kūdikiams kabinti žaislų labai arti akių, skaitant knygą privalu laikytis tinkamo 30–40 cm atstumo, akims sunku fokusuotis, kai skaitome, naudojame ekranus gulėdami ar važiuodami automobiliu, ypač netinkamo apšvietimo patalpoje ar tamsoje. Daugiau laiko gryname ore. Tyrimais įrodyta, kad kuo daugiau laiko vaikas praleidžia gryname ore, tuo labiau sumažėja trumparegystės atsiradimo rizika. Pakankamas deguonies kiekis besivystančiai akiai yra itin svarbus. Pažangiausias sprendimas – StellestTM Trumparegystės kontrolei naudojami akinių lęšiai yra įgaubti – plonesni viduryje ir storesni kraštuose. Kuo vaiko dioptrija didesnė, tuo lęšis storesnis, to- dėl akinukai yra sunkūs ir neatrodo estetiškai. Stel- lestTM lęšių technologija išsprendė visus šiuos ne- patogumus pasitelkusi unikalią H.A.L.T (angl. Highly Aspherical Lenslet Target) konstrukciją. 1021 ne- matomas mikrolęšis sudaro 11 koncentrinių lęšyje išsidėsčiusių žiedų, kurie sukuria galingą signalą, lė- tinantį trumparegystės progresavimą net iki 67 %. Daug žadantys mokslinių tyrimų rezultatai Trejus metus StellestTM gamintojos Essilor mokslinių tyrimų centre Kinijoje trukę tyrimai* parodė, kad vai- kams, kurie ≥ 12 val. kasdien nepertraukiamai nešio- jo StellestTM lęšius, trumparegystės progresavimas sumažėjo 67 %, o akies obuolio pailgėjimas sulėtė- jo 60 %, palyginti su vaikais, nešiojančiais įprastus vieno židinio lęšius. Net 90 % jame dalyvavusių vai- kų akys prie naujo dizaino prisitaikė per 3 dienas, o maksimalus 100 % adaptacinis laikotarpis užtruko ne ilgiau nei 7 dienas. *Bao, J., Huang, Y., Li, X., Yang, A., Zhou, F., Wu, J., Wang, C., Li, Y., Lim, E.W., Spiegel, D.P., Drobe, B., Chen, H., 2022 m. Trumparegystės kontrolė naudojant akinių lęšius su asferiniais mikrolęšiais, palyginti su vieno židinio akinių lęšiais: atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas. JAMA Ophthalmol. 140(5), 472–478. Ne tik maksimalus komfortas, bet ir saugumas StellestTM gaminami iš specialios Airwear medžia- gos, kurią NASA naudoja kurdama astronautų šal- mų priekinius skydelius! Tai itin saugus ir patvarus plastikas, galintis atlaikyti net 150 m/s skriejančios kietos dalelės smūgį, t. y. susidūręs su kliūtimi lęšis įdumba, tačiau nesuskyla į aštrias dalis, galinčias sunkiai sužaloti akį. Visi lęšiai padengti specialia Cri- zal Kids UV danga, kuri šalina atspindžius 360 laips- nių kampu, t.y. tiek nuo išorinio, tiek nuo vidinio lęšių paviršiaus. Fielmann pataria Vaikų rega keičiasi, todėl būtina kartą per me- tus apsilankyti pas oftalmologą, prižiūrintį Jūsų vaiko regos pokyčius ir priimantį tolimesnius sprendimus. Su gydytojo išrašytu receptu mie- lai lauksime optikose. Leiskite vaikams patiems išsirinkti savo svajonių akinukus, o Jūs nuspręs- kite, kokio tipo akių lęšiai geriausiai atitiks vai- ko poreikius. rūpi kiekvienas – ir didelis, ir mažas! Užsak. nr. 651
  • 26. Ėduonis gali pažeisti net ką tik išdygusį kūdikio dantuką, o dėl to kaltas vadinamasis buteliuko kariesas. Ką patartumėte mamoms? Vitalija Tučė Šiuo klausimu yra daug mitų. Ką tik išdygu- sį kūdikio dantuką iš tiesų gali pažeisti ėduo- nis, tačiau tai nebūtinai bus buteliuko ėduo- nis, kuris dabar literatūroje dažniau vadinamas ankstyvosios vaikystės ėduonimi. Šios ligos priežasčių labai daug ir dažniausiai jos yra kom- pleksinės, t. y. negalime vienareikšmiškai teig- ti, kad tik maitinimas iš buteliuko yra ėduonies priežastis. Bet, žinoma, ypatingai svarbi yra Ką verta žinoti apie pieninius dantukus? Pieniniai dantukai, nepaisant laikino jų egzistavimo, yra labai svarbūs, nes jie le- mia nuolatinių dantų būklę. Laikinieji dantukai reikšmingi vaiko raidai – ne tik maisto kramtymui, bet ir taisyklingam žandikaulių augimui, kalbos formavimui- si. Sugedęs pieninis dantis gali būti įvairių infekcijų šaltinis, be to, sukelia didelį diskomfortą mažyliui – skausmą ir baimę eiti pas gydytoją. Verčiau pas odonto- logą apsilankyti, kai dantukai sveiki, pasitarti, kaip juos tokius išlaikyti. Dantukų sveikata priklauso ir nuo mitybos, ir nuo higienos. Ką daryti, kad dan- tukai nepradėtų gesti dar kūdikystėje, kaip prižiūrėti pieninius dantukus, kokią dantų pastą ir šepetėlį naudoti, kad neužpultų ėduonis, pataria UAB „Dantų har- monija – Dental Harmony“ gydytojos odontologės Vitalija Tučė ir Ieva Skiparytė. BŪKIME SVEIKUČIAI 26
  • 27. vaiko dantų higiena nuo pat pirmojo danties išdygimo (ir netgi pačios burnytės higiena, kol dantukai dar nepasirodo) bei vaiko mityba. Žindymas – gamtos dovana vaiko burnytei ir dantukams. Jis užtikrina ir bendrą vaiko svei- katą, ir suteikia dantims bei kaulams reikalin- gus mikroelementus. Pats žindimo veiksmas labai naudingas vaiko veido, gomurio ir žandi- kaulių taisyklingam augimui (vėliau – taisyklin- gam sąkandžio susiformavimui). Taigi, žindan- čioms mamoms sakau, kad jas labai palaikau. Tačiau noriu pabrėžti, kad ir esant įvairioms gy- venimiškoms situacijoms, galima padėti suma- žinti vaiko ėduonies riziką, – kalbu apie mai- tinimą nutrauktu mamos pienu. Mamos pienas savaime ėduo- nies nesukelia, tad pasirin- kus tinkamas maitinimo nu- trauktu pienu priemones ir dantų priežiūros prie- mones vaiko dantukai gali būti tokie pat svei- ki, kaip ir žindant ma- žylį. Maitinant pieno mišinukais, ėduonies ri- zika yra didesnė, tad to- kiu atveju rekomenduoju pasikonsultuoti su vaikų odontologu, kuris padėtų pasirinkti tinkamas priemo- nes dantukų priežiūrai ir stebė- tų jūsų vaikučio dantukus dažniau, pasirūpintų ėduonies profilaktika, kad galima būtų sumažinti šios ligos riziką iki mini- mumo. Kokia dantų pasta ir šepetėlis vaikui tinkamiausi? Iki kada mažyliui valyti dantukus turėtų tėveliai. Ieva Skiparytė Siekiant išsaugoti dantukus sveikus – svar- bu kruopšti ir taisyklinga jų priežiūra, naudojant tinkamas priemones. Pirmieji dantukų gydyto- jai ir saugotojai yra tėveliai, atsakingai prižiūrin- tys mažylių dantukus namuose. Dantukų valymas gali būti iššūkis tiek vai- kams, tiek tėveliams, tad norėdami šį procesą palengvinti, pirmiausia pasiruoškime tinkamas priemones. Svarbu, jog dantų valymui naudojamas še- petėlis būtų patogaus dydžio ir tilptų vaiko burnytėje, o šepetėlio šereliai minkšti ir neža- lojantys burnos audinių. Dantų pastą turėtu- me rinktis atkreipdami dėmesį į jos sudeda- mąsias dalis. Nuo pirmojo vaikučio dantuko tinkamiausia dantų pasta su 1000 fluoridų kon- centracija (1000 ppm F-), o kiekio užtenka la- bai mažo – vos suvilgyti šepetėlio šerelius, tad net vaikučiui nurijus dantų pastos, žalos nepa- tirsime. Sulaukus 6 metų, galime naudoti dan- tų pastą su didesne fluoridų koncentracija – iki 1450 ppm F-, šepetėlio šerelius padengiame žirnio dydžio kiekiu.* *Dantų pastoje esantis fluoridų kiekis gali būti koreguojamas pasitarus su gydytoju odontologu – pagal dantų būklę ir ėduonies pa- plitimą. Valantis dantukus svarbu nepamiršti ir tarp- dančių. Jeigu dantukai labai prigludę vienas prie kito – taip pat svarbu ir būtina išvalyti tarpdan- čius, nes tokiu būdu pašaliname tarpdantyje susikaupusias apnašas ir apsaugome dantukus nuo ėduonies. Jeigu abejojate, kurį šepe- tėlį ar dantų pastą pasirink- ti, visada drąsiai klauskite savo odontologo. Nebi- jokite atsinešti ir savo naudojamas priemones bei apžvelgti jas kartu su savo gydytoju! Iki 7–8 metų vaiko dantis turėtų valyti tė- veliai – 2 kartus per die- ną apie 2 minutes arba kol visi dantys kruopščiai nuvalomi. Nors dažnai vai- kams ši procedūra nėra ma- loni, tačiau labai svarbu, jog tėveliai būtų kantrūs, atkaklūs ir pa- stovūs. Dantų valymas nėra lengva užduotis, tačiau, kantriai ir kruopščiai prižiūrint dantukus, kūry- biškai pasižiūrėjus į šią užduotį, galime išveng- ti dantukų ligų ir skausmo. Kaip įpratinti vaiką valytis dantukus, kokias gudrybes patartumėte tėveliams? Ieva Skiparytė Dantų valymas yra nelengva užduotis tė- veliams, tačiau be galo svarbus procesas, sie- kiant išsaugoti vaiko dantukus sveikus, pade- dantis išvengti nemalonių, skubių vizitų pas gydytoją odontologą dėl danties skausmo. Retas vaikutis iš karto noriai leidžiasi valyti dantukus, tačiau, pasitelkus kūrybiškus būdus, tėveliams išliekant kantriems ir pastoviems, šis procesas gali žymiai palengvėti. Motyvacinės priemonės, padėsiančios lengviau valyti dantukus: Būkite kūrybiški – dantų valymo metu dainuokite vaikams daineles, sekite pasa- kas, kurkite istorijas, kaip kutenate dantu- kus, kad jie būtų švarūs, sveiki ir t. t. Patiems BŪKIME SVEIKUČIAI 27
  • 28. mažiausiems galima duoti į rankytę barškutį ar kramtuką, tėveliai gali užsidėti nuotaikin- gus akinius ar kitą aksesuarą. Lai šis proce- sas būna žaismingas ir kiek įmanoma malo- nesnis. Raskite patogų ir vaikučiui tinkamą lai- ką – nebijokite paieškoti tokio dienos laiko, kai valymas vaikučiui malonesnis. Galbūt dantukus galime išsivalyti kartu žaisdami vonioje. Raskime laiko, kai vaikutis dar nėra labai pavargęs ir irzlus, bandykime susieti tai su kitais maloniais užsiėmimais. Būkite pavyzdys – įtraukite vaikutį į savo dantų valymo ritualą, darykite tai kartu ir ro- dykite gerą pavyzdį. Papildomos priemonės – dainelės, nuo- taikingi filmukai apie dantukų priežiūrą, kny- gelės gali būti papildoma vaizdinė priemonė, padedanti vaikučiams suprasti, kodėl dan- tukus reikia prižiūrėti ir kruopščiai valyti kas- dien. Dantukų valymo kalendorius – tai gali būti puikus metodas, padedantis ugdyti pa- stovumą ir pareigingumą valantis dantukus. Taip pat, užpildę kalendorių – pasidžiaukite ir apsidovanokite! Būkite kantrūs – dantų valymas vaikams tikrai gali užtrukti, taigi kantrybės tikrai rei- kės. Todėl suskirstykite šį procesą į kelis eta- pus. Nuvalykite vienos pusės dantukus, pa- ilsėkite, pasijuokite, pažaiskite, tada valymą pratęskite. Leiskite vaikui tyrinėti pačiam – nors iki 7–8 metų dantukus vaikams turėtų kruopš- čiai išvalyti tėveliai, leiskite mažyliui priprasti prie dantų šepetėlio ir dantų valymo. Leiski- te vaikui pažaisti su šepetėliu, jį pakramtyti, pajausti burnytėje. Vėliau dantukus dar kar- tą švariai išvalykite patys. Vaikutis gali turėti šepetėlį, kuriuo dantu- kus valo savo žaisliukams. Taip bus lengviau su- prasti dantukų valymo svarbą, o šis procesas taps žaidimo dalimi! Svarbiausia – būkite kantrūs ir švel- nūs vaikučiui ir sau. Dantų valymas kelia iššūkių, taip pat gali kelti įvairias emocijas ir vaikams, ir tėveliams. Pa- stovumas, kantrybė, kūrybiški spren- dimai tikrai palengvins šį procesą ir padės apsaugoti vaikučio dantukus ir sveikatą. * Europos vaikų odontologų draugijos (European Academy of Paediatric Dentistry) oficialios rekomendacijos. Toumba, K.J., Twetman, S., Splieth, C. et al. Guidelines on the use of fluoride for caries prevention in children: an updated EAPD policy document. Eur Arch Paediatr Dent 20, 507–516 (2019). https://doi.org/10.1007/s40368-019-00464-2). Olimpiečių g. 1A-9, Vilnius, tel. +370 610 11 222 BŪKIME SVEIKUČIAI 28
  • 29. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį Kokios svarbiausios maisto medžiagos būti- nos nėščiosioms ir žindančioms mamoms? Nėštumo ir žindymo laikotarpiu kalorijų kiekis padidėja apie 10–15 proc., t. y. iki 500 kilokalo- rijų per parą. Maistas turėtų būti įvairus ir visavertis, rei- kėtų valgyti dažniau negu įprastai – 4–6 kartus per dieną ir, žinoma, patariama vadovautis pa- grindinėmis mitybos taisyklėmis. Racione turė- tų būti grūdinės kultūros, daržovės, baltyminiai produktai (liesa mėsa, kepta žuvis, kiaušiniai), vaisiai. Riebalų rekomenduojama maždaug iki 30 gramų per dieną, geriausi yra nerafinuoti alie- jai, ypač naudingas avokadas, pieno produktai – varškė, kefyras, jogurtas. Konkretūs produktai ir jų kiekiai išvardinti LR sveikatos apsaugos mi- nisterijos parengtose nėščiųjų ir žindyvių mity- bos rekomendacijose. Reikėtų daugiau valgyti folio rūgšties turin- čių maisto produktų: žemės riešutų, ryžių, pupe- lių, brokolių, avokadų. Labai naudingi vitamino D turintys produktai, nes jis svarbus vaisiaus kal- cio apykaitai bei skeleto vystymuisi. Šio vitami- no turi žuvys, kiaušiniai, sviestas. Ar moterys turėtų vengti kurių nors maisto produktų arba valgyti mažiau nėštumo ir žin- dymo metu? Būtina vengti alkoholio, nes jis prasiskver- bia per placentos barjerą, o jo koncentracija be- sivystančio vaisiaus kraujotakoje gali būti net didesnė negu motinos kraujyje. Mat vaisiaus kepenys alkoholį skaido daug lėčiau negu ma- mos ir net mažos alkoholio dozės yra žalingos. Alkoholis gali pažeisti vaisiaus centrinę ner- vų sistemą, dėl to gali atsirasti, pavyzdžiui, vei- do deformacijos, atsilikti vaisiaus augimas, ga- limi klausos, regos, širdies kraujagyslių, šlapimo takų pažeidimai. Taip pat alkoholis gali turėti įta- kos psichinei vaiko sveikatai. Nerekomenduotinos jūros gėrybės (mo- liuskai, austrės), taip pat nepasterizuoto pieno produktai (brandinti ir pelėsiniai sūriai), kurie gali sukelti žarnyno infekciją listeriozę. Nedera val- gyti žalių kiaušinių, kad išvengtume salmonelio- zės, tik gerai išvirtus. Saugu valgyti tik aukšto- je temperatūroje apdorotą maistą, netinka ant grotelių kepta mėsa, nes moteris gali užsikrės- ti toksoplazmoze. Turėtų būti ribojami kofeino turintys produk- tai – kava ir stipri žalia arbata, energetiniai gė- rimai, šokoladas. Jų nereikėtų vartoti daugiau negu 300 ml per parą, tai yra, pavyzdžiui, vienas puodelis kavos. Didesni kiekiai gali sukelti prieš- laikinį gimdymą arba persileidimą. Riboti reikėtų vitamino A turinčius produktus. Nėštumo ir žindymo laikotar- pis yra vienas iš atsakingiau- sių gyvenimo etapų, kai mama turi pasirūpinti ne tik savo, bet ir kūdikio sveikata. Kokie mais- to produktai būtini, kurių reikėtų vengti, kokie šiais periodais svar- biausi vitaminai ir mikroelemen- tai, papasakos akušerė-gineko- logė Lina Mockevičienė. KŪDIKIS 29
  • 30. Vaisiui gali būti žalinga šio vitamino koncentraci- ja, viršijanti 700 mikrogramų per parą. Tai jūros gėrybės, pieno produktai, kai kurios lapinės dar- žovės, špinatai, burokų lapai, su aliejumi ar kitais riebalais valgomos morkos. Ar yra maisto produktų, kurie skatina pieno susidarymą? Konkrečių mokslinių tyrimų neatlikta. Tačiau yra žinoma, kad pieno gamybą paskatina pan- kolio arbata (ją pati gėriau nėštumo metu), taip pat chalva. Pasiteisina bet koks riebus maistas, pavyzdžiui, gali padėti torto gabalėlis, – pieno sekrecijai reikalingi riebalai. Kokie vitaminai bei mikroelementai ypač svarbūs šiais periodais ir pačioms moterims, ir kūdikiui? Vitaminų ir mikroelementų rei- kia daugiau – ypatingai didelis jų poreikis žindančiai mote- riai. Labai svarbus jau mi- nėtas vitaminas B9, t. y. folio rūgštis ir B12, nes folatai būtini vaisiaus audinių augimui ir nervi- nės sistemos vystymui- si, jų reikia ir mamai. Fo- lio rūgštis svarbi DNR sintezei – ypatingai pir- majame nėštumo trimes- tre, kai nuo pat pirmos iki 11–12 savaitės formuoja- si vaisiaus nervinė sistema. Šiais periodais moterims reko- menduojamas ne mažesnis kaip 800 mikrogramų folio rūgšties kiekis per parą. 2–3 nėštumo trimestre kartu su folio rūgšti- mi ypatingai svarbus aukščiau minėtas vitami- nas D. Jo paros norma nėščiai ir žindančiai ma- mai 10 mkg. Būtinas mikroelementas yra geležis, kuri rei- kalinga vaisiui – deguonies pernešimui. Esant deguonies trūkumui, sutrinka eritrocitų gamyba ir gali atsirasti įvairios komplikacijos arba sulė- tėti vaiko augimas. Geležies poreikis nėštumo ir žindymo metu maždaug 15 mg. Nervų sistemos, raumenų, kaulų vystymuisi ir funkcionavimui labai reikalingas magnis, kurį galima vartoti nuo pirmųjų nėštumo savaičių. Jo paros dozė apie 300 mg. Dabar vis daugiau kalbama apie jodo porei- kį, kuris, kaip ir folio rūgštis, yra svarbus vaisiaus centrinės nervų sistemos vystymuisi. Nėščio- sioms atliekami skydliaukės darbą reguliuojan- čių hormonų tyrimai, tikrinamas jodo kiekis. Re- komenduojama valgyti joduotąją druską. Jodo paros dozė yra apie 200 mkg tiek nėščioms, tiek maitinančioms moterims. Kaip pasirinkti vitaminų ir mikroelementų maisto papildą? Vitaminus patartina rinktis pasitariant su gy- dytoju, ypatingai pirmąjį trimestrą, nes didelės dozės šiuo periodu gali paskatinti įvairias alergi- jas gimusiam kūdikiui. Gydytojas parinks maisto papildus – pagal moters gyvenimą ir sveikatą. Pavyzdžiui, linku- sioms į mažakraujystę moterims, skiriama dau- giau geležies. Didelę reikšmę turi mityba, pa- vyzdžiui, vegetarėms, mikroelementų, ypač geležies, reikės daugiau. Jeigu moteris apkū- nesnė, prireiks didesnių vitaminų ir mikroele- mentų dozių negu lieknesnei. Būtina įvertinti vitamino A dozę maisto pa- pilde, folio rūgšties kiekį, kuris paprastai yra 400 mkg, todėl gali tekti vartoti šį vitaminą papildomai. Nepata- riu pasikliauti vien tik vitaminų koncentracija, kuri rekomen- duojama, pvz., vaistinėse ar televizijos reklamose. Kai kurios moterys atsisiunčia maisto papil- dus, pavyzdžiui, iš Ame- rikos, tačiau ten reko- mendacijos skiriasi, nes tai yra saulėta klima- to juosta, skirtingai negu Lietuva. Todėl, pavyz- džiui, vitamino D, Ameriko- je pagamintame maisto papil- de bus mažiau. Taigi, siunčiantis maisto papildus, reikėtų atsižvelgti į jų gamybos regioną. Pasirinkti pačiai drąsiai galima 800 mkg fo- lio rūgšties papildą. Folio rūgštį, ypatingai svar- bią pirmaisiais vaisiaus vystymosi etapais, rei- kia pradėti vartoti nedelsiant. Ar maisto papildai būtini nėščioms ir žindan- čioms moterims, jeigu jų mityba sveika ir su- balansuota? Jeigu moteris ir subalansuotai maitinasi, vis tiek šiais periodais reikia mikroelementų pa- pildomai. Jų turi užtekti ir vaikeliui – kaulų, ner- vinės sistemos vystymuisi, ir žindančiai ma- mai – laktacijai. Su maistu reikiamo kiekio gauti neįmanoma, ypač folio rūgšties ir vitamino D. Beje, pastarojo trūksta 80 proc. visų moterų, kurioms atliekami tyrimai. Nėščioms moterims pavojingas magnio trūkumas. Dažnai dėl to joms traukia kojų raumenis, tačiau imti susitrau- kinėti gali ir gimda. Magnis padeda apsisaugo- ti nuo priešlaikinio gimdymo ir persileidimo – at- palaiduoja lygiuosius gimdos raumenis. Kalbėjosi Neringa Grabauskienė KŪDIKIS 30
  • 31. Jūsų ir Jūsų vaiko sveikatai LT-LEJ/2023-11-20/02 *EPR/DHR – Eikozapentaeno rūgštis ir dokozaheksaeno rūgštis Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas LejdyVita® 1 Noriu būti mama N30. Planuojančioms pastoti moterims ir 1-ą nėštumo trimestrą rekomenduojamas maisto papildas, kurio sudėtyje yra Mioinozitolis, aktyvi folio rūgštis Metilfoliatas, Cholinas, B grupės vitaminai ir vitaminas D3. LejdyVita® 2 Būsiu mama N30. Nėščioms moterims skirtas maisto papildas, kurio sudėtyje yra vitaminai, mineralai, Omega-3 riebalų rūgštys (EPR/DHR*) su Lipinova® kompleksu, aktyvi folio rūgštis Metafolin® , Ferronyl® geležis. LejdyVita® 3 Aš jau mama N60. Žindančioms moterims skirtas maisto papildas, kurio sudėtyje yra vitaminai, mineralai, Omega-3 riebalų rūgštys su Lipinova® kompleksu, aktyvi folio rūgštis Metafolin® , Ferrochel® geležis ir VitaCholine® . Mioinozitolis – tai žmogaus organizme sintetina- mas angliavandenis, kuris įeina į ląstelių membra- nų sudėtį. Mioinozitolis reguliuoja riebalų apykai- tą, insulino aktyvumą organizme, mažina nėščiųjų diabeto ir priešlaikinio gimdymo riziką, mažina metabolinio sindromo riziką, mažina policistinių kiaušidžių sindromo simptomus, gerina neurome- diatorių serotonino ir dopamino apykaitą, galimai mažina depresiją, nuotaikų kaitą, panikos atakas bei bipolinius sutrikimus. B grupės vitaminai svarbūs palaikant normalią energijos apykaitą, nervų sistemos veiklą, odos ir gleivinų būklę. Taip pat dalyvauja raudonųjų krau- jo kūnelių apykaitoje, padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, mažina pavargimo jausmą ir nuovargį, teigiamai veikia imuninės sis- temos veiklą. Metafolin® (kalcio-L-metilfoliatas) – biologiškai aktyvi folio rūgštis geriau įsisavinama nei įpras- ta folio rūgštis. Tai ypač aktualu toms moterims, kurių organizmas negali folio rūgšties visiškai pa- versti metilfoliatu ir vėliau įsisavinti. Folio rūgštis padeda palaikyti normalią amino rūgščių sintezę, kraujodarą, imuninės sistemos veiklą, be to maži- na pavargimo jausmą ir nuovargį. Omega-3 riebalų rūgštys (EPR/DHR*) yra būti- nos vaisiaus ir kūdikio vystymuisi, ypač smegenų ir regos. Vaisius ir kūdikis pasisavina jam būtinas EPR ir DHR iš motinos, todėl labai svarbu, kad nėščiosios ir žindančios moters organizme būtų pakankamas jų kiekis. Po gimdymo žindyvės organizme DHR sumažėja, todėl didėja papildo- mai gaunamų omega-3 riebalų rūgščių poreikis žindyvei. Lipinova® kompleksas – biologiškai aktyvūs junginiai, padedantys subalansuoti uždegiminį atsaką ir sumažinti infekcijų riziką. Yra saugūs, veiksmingi, neslopina imuniteto, neturintys paša- linio poveikio. VitaCholine® – cholinas padeda palaikyti norma- lią kepenų funkciją, bei normalią lipidų ir homocis- teino apykaitą. Ferrochel® – chelatinė geležis lengvai įsisavi- nama, gerai toleruojama, nereaguoja su kitomis maistinėmis medžiagomis. Geležis padeda palai- kyti normalią imuninės sistemos veiklą, energijos apykaitą, raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymą, deguonies pernešimą organizme.
  • 32. Atopinis dermatitas labai nualina vaiko odelę. Jos barjerinė funkcija susilpnėja, todėl greičiau praranda drėgmę ir išsau- sėja. Tokia oda yra labiau pažeidžiama išorinių veiksnių (dulkių, alergenų, che- minių medžiagų, mikroorganizmų), o tai dar labiau apsunkina ligos eigą. Ato- pinis dermatitas – lėtinė odos liga, ku- rios neįmanoma iki galo išgydyti, tačiau galima susilpninti itin kamuojančius simptomus. O tam didelę reikšmę turi tinkama priežiūra, padedanti atkurti drėgmę ir sustiprinti epidermio barjerą. Priemonės, padedančios atkurti apsauginį barjerą Oda sudaro barjerą, apsaugantį organizmą nuo žalingų išorinės aplinkos veiksnių. Šis bar- jeras saugo ir iš vidaus – neleidžia pasišalinti per daug vandens. Atopinis dermatitas pažeidžia ir vidinį, ir išorinį odos barjerą, todėl padidėja in- fekcijų pavojus. Sergant šia liga pažeidžiama epidermio ragi- nio sluoksnio tarpląstelinių lipidų struktūra. Be to, odoje išsiskiria mažiau antimikrobinių pep- tidų, atliekančių cheminio barjero funkciją ir vei- kiančių kaip natūralūs antibiotikai. Todėl dažno sergančiojo odą apninka auksinio stafilokoko bakterijos, kurios gali sukelti pūlingą uždegimą. Atopinio dermatito varginama oda netenka daugiau vandens, todėl nuolat kamuoja niežulys bei tempimo jausmas. Pažeistos išsausėjusios odos vietos parausta, pleiskanoja, patinsta, gali atsirasti žaizdelių, skysčio pripildytų pūslelių. Sergant atopiniu dermatitu būtina kreiptis į gydytoją. Dažniausiai skiriami receptiniai prepa- ratai, kovojantys su uždegimu, patariama veng- ti ligą provokuojančių veiksnių. Sušvelninti negalavimus, atkurti pažeistą odos barjerą, apsaugantį nuo išorinių dirgiklių, ir išvengti ligos paūmėjimų padeda specialios atopinės odos priežiūrai pritaikytos priemonės. Todėl kartu su gydytojo skirtais vaistais labai svarbu naudoti tinkamus kremus ir prausiklius. Prausikliuose neturi būti muilo, konservantų, kvapiųjų medžiagų. Atopinei odai skirta kos- metika drėkina ir minkština odą, slopina niežulį ir uždegimą, padeda atkurti reikiamą lipidų kiekį. Kremai gali būti naudojami taip dažnai, kaip reikia, kad nuramintų pažeistą odą ir padėtų iš- laikyti jos apsaugines savybes. Negyvosios jūros mineralų galios Negyvoji jūra yra unikali vieta, esanti tarp Pa- lestinos, Jordanijos ir Izraelio. Tai ežeras, į kurį įteka Jordano upė, bet vanduo iš šio ežero ne- Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai KŪDIKIS 32
  • 33. išteka. Jūra jis pavadintas dėl sūraus vandens, primenančio jūros vandenį, o negyvąja todėl, kad dėl itin didelės druskų ir mineralų koncentra- cijos čia nėra nei žuvų, nei augalų. Negyvojoje jūroje yra susikaupę daug mine- ralų. Jos turtai magnis, natris, kalcis, kalis, bro- mas, geležis, siera, fluoras, manganas, jodas ir kiti mineralai. Tai tik dalis naudingų junginių, ran- damų iš Negyvosios jūros išgautame purve, vandenyje ir druskoje. Šie mineralai labai naudingi visam organiz- mui ir odai, turi antialerginį, uždegimus slopi- nantį ir raminamąjį poveikį. Negyvosios jūros mineralai stiprina natūralų odos barjerą, kuris neleidžia prarasti drėgmę. Taigi, padeda norma- lizuoti vandens balansą, kad oda būtų tolygiai sudrėkinta. Magnis dalyvauja odos ląstelių medžiagų apykaitoje, skatina gijimą. Kalis reguliuoja van- dens balansą ląstelėse, gerina apykaitos pro- cesus, ląstelių atsinaujinimą. Kalcis stiprina ląs- telių membranas, pasižymi atpalaiduojančiu ir raminančiu poveikiu, mažina niežulį. Jodas turi antiseptinį poveikį, skatina odos žaizdelių giji- mą. Natrio chloridas reguliuoja vandens balan- są, pasižymi dezinfekuojamuoju poveikiu. Cinkas skatina ląstelių augimą ir atsinaujini- mą, stimuliuoja kolageno ir elastino sintezę. Tai puikus antioksidantas, neutralizuojantis lais- vuosius radikalus. Taip pat jis pasižymi uždegi- mą slopinančiomis savybėmis, kaip ir siera, kuri turi antibakterinį poveikį, mažina odos pleiska- nojimą, minkština. Kiti mineralai taip pat padeda gerinti odos būklę, jos valymąsi ir medžiagų apykaitą. Jie turi maitinamąjį poveikį, padeda sureguliuoti rieba- lų kiekį, pašalinti toksinus, pagerinti odos krau- jotaką. Negyvosios jūros mineralai, druska, purvas ir vanduo yra vertingi odos priežiūros priemonių komponentai ir nuo seno naudojami kosmetiko- je. Teigiamas jų poveikis odai patvirtintas dau- gybės mokslinių tyrimų. Šie ingredientai padeda sumažinti odos uždegimą ir ją prižiūrėti gydant dermatologines ligas. Iš Negyvosios jūros išgauti mineralai nau- dojami gaminant įvairius tepalus, kremus bei prausiklius, tinkamus įvairių odos problemų ka- muojamai odai. Dėl antialerginių, uždegimą ma- žinančių ir raminamųjų savybių šių mineralų yra atopinės odos priežiūrai skirtos kosmetikos su- dėtyje, taip pat ji tinka sergantiems diateze, dil- gėline, neurodermitu ir kitomis ligomis. Kosmetika su Negyvosios jūros komponen- tais tinka ne tik probleminei odai prižiūrėti. Ji gali būti naudojama visų tipų odai, net labai jaut- riai ir gležnai, pavyzdžiui, vaikų ir kūdikių odelei. Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė KŪDIKIS
  • 34. Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę? „Kai žindau vaikelį ir patiriu žindymo aversiją yra taip sunku tai ištverti, kad, rodos, aptemsta protas. Jaučiu, kaip imu nekęsti ir vaiko, ir savęs. Kažkur dingsta meilė ir švelnumas. Norisi nusiplėšti krūtis ir pabėgti. Jaučiuosi pati blogiausia mama. Ne- suvokiu, kaip galiu tai jausti savo vaikui. Kodėl kitos žindo ir tuo mė- gaujasi, o mane net purto nuo min- ties apie tai? Vis svarstau, ką darau ne taip? Jaučiuosi nevykėlė mama. MAMYTĖ 34
  • 35. Bandžiau apie tai papasakoti draugei – jai atrodė, kad nepakankamai myliu savo vaiką. Ji man pasakė, kad turiu pa- sistengti jausti daugiau švelnumo ir atsi- davimo jam. Gal tikrai jo nemyliu?“ – tai žodžiai mano klientės, kuri išgyveno la- bai stiprią žindymo aversiją. Mano klientė davė sutikimą pasidalinti šiuo jos pavyzdžiu. Manau, jis puikiai iliustruoja, kaip jau- čiasi ir su kokiu kitų požiūriu susiduria mamos, ku- rias ištinka žindymo aversija. Vien šiame trumpa- me mamos pasidalinime mes matome jos labai sunkius jausmus vertinant save kaip mamą – jau- čiuosi pati blogiausia mama, nevykėlė mama, galbūt nemylinti savo vaiko mama. Taip pat pa- juntame, kaip neadekvačiai reaguoja draugė, abejodama šios mamos meile vaikui ir piršdama patarimus jausti daugiau švelnumo ir atsidavimo – neva tai išspręs problemą. Draugei akivaizdžiai trūksta žinių. Beje, reikia paminėti, jog draugė vai- kų dar neturi. Tad pasigilinkime, kas iš tiesų yra žindymo aversija, kaip jos patyrimas paveikia moters sa- vęs, kaip mamos, vertinimą, ir ką reikėtų prisimin- ti, kad nepaskubėtume pasmerkti savęs (arba kitų mamų) dėl patiriamos žindymo aversijos. Kas vadinama žindymo aversija? Žindymo aversija – tai toks reiškinys, kai žindy- mas kelia nemalonius jutimus, mintis, emocijas, kuriuos lydi susierzinimas ir pyktis, nepaisant to, jog savo tikslų ir nuostatų lygmeniu moterys žin- dymą nori tęsti. Patiriant žindymo aversiją, ma- mai būna labai sunku išlikti ramiai ir ji savo elgse- na dažnai reaguoja panašiai, kaip į stiprų skausmą. Tačiau pojūčiai yra kitokie, nei tiesiog skausmas ar didelis fizinis jautrumas, nors kartais šie jausmai iš tiesų yra lydimi ir krūtų pajautrėjimo, skausmingo žindymo, kai atrodo, kad speneliai svyla ar dega. Dėl žindymo aversijos metu pasireiškiančių fi- zinių ir psichologinių potyrių žindyti darosi atgra- su, fiziškai nepakeliama ir reikia milžiniškų pastan- gų iškęsti kiekvieną vaikelio pažindymą. Žindymo aversiją lydi jausmas, kad kūnas yra prievartauja- mas, todėl kartais moterys stengiasi tiesiog atsi- riboti nuo žindymo metu kylančių pojūčių ir įsivaiz- duoja, kad tada jos yra tiesiog krūtys, atliekančios pieno tiekimo funkciją. Žindymo aversiją kiekviena mama jaučia vis ki- taip, savitai, todėl nėra vienintelio tikslaus jos api- būdinimo. Vis dėlto yra ir visoms bendrų požy- mių. Moterys sako jaučiančios labai stiprų norą, kad vaikelis atsitrauktų ir nežįstų. Jos tarsi nebe- gali savęs kontroliuoti – kūnas instinktyviai siekia atsitraukti, ir nors žindymą tęsti norisi, tačiau tik didžiulėmis valios pastangomis tai pavyksta. Mo- terys dažnai sako, kad žindymo pabaigos laukia sukandusios dantis, o kartais ir įsikandusios ant- klodę ar pagalvę. Jos jaučia nepasitenkinimą, pyk- tį, susierzinimą, spenelių skausmą, nerimą, norą tiesiog pabėgti. Iš visų žindymo aversijos metu minimų potyrių pykčio emocija apibūdinama kaip stipriausia. Patiriant stiprią žindymo aversiją erzu- lys ir noras atstumti vaiką gali lydėti ne tik paties žindymo metu, bet ir kitose situacijose. Žindymo aversija ištinka įvairaus amžiaus, įvai- rių etninių grupių, skirtingos šeimyninės padėties, bet kurio išsilavinimo lygio moteris visame pasau- lyje. Kai kurių tyrimų duomenimis, ją patiria net 70 proc. žindančių moterų. Vienoms ji pasireiškia kiek- vieno žindymo metu, kitoms – tik kartais, dar ki- toms – tam tikru paros metu arba konkrečiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, labai pavargus ar tam tikromis menstruacijų ciklo dienomis. Pastebėta, kad kuo vaikelis didesnis, tuo didesnė ir žindymo aversijos tikimybė. Mokslininkai išskiria keletą veiksnių, kurie ska- tina pasireikšti arba sustiprina žindymo aversijos požymius: naujas nėštumas, mėnesinių atsinau- jinimas, tandeminis žindymas, stresas, emocinė trauma, sunkias emocijas keliantys įvykiai, psicho- loginės ir / arba fizinės autonomijos stoka, nuo- vargis, fizinis išsekimas, poilsio stoka, trumpas liežuvio pasaitėlis. Atkreipkite dėmesį, kad tarp minimų veiksnių nėra švelnumo, atsidavimo ar meilės stokos, kaip bandė kvestionuoti mano mi- nimos klientės draugė. Emocijų ir jausmų karuselėje Išgyventi žindymo aversiją yra labai sunku ne vien fiziškai ir ne tik paties žindymo metu – ji pa- veikia ir moters psichiką. Dėl prieštaringų minčių motinos galvoje kyla sumaištis. Viena, lydi stip- rus noras, kad vaikas atsitrauktų, ir jausmas, jog neįmanoma to kontroliuoti. Bet kartu išlieka troš- kimas vaikui suteikti tai, ko jam tuo metu reikia – žindymą. Mamos dažnai pasako: „Aš myliu savo vaiką, o jei myliu, tai negaliu ant jo pykti ir turiu jausti tik džiaugsmą, kad žindomas jis gauna tai, ko jam reikia“, „Aš privalau ne tik žindyti savo vai- kelį, bet ir mėgautis bei džiaugtis tuo.” Jos buvo įsitikinusios, kad žindymas turi džiuginti, o štai da- bar taip nėra. Mamos, išgyvenančios žindymo aversiją, pa- tiria visą paletę nesmagių jausmų: nuo apmaudo ant likimo iki savęs pačios kaltinimo – kad žindy- mas pasidaręs toks atgrasus ir nemalonus, kad stengiasi vengti vaikelio ir sąlyčio su juo, retina ir trumpina žindymus arba, kad stengiasi vaiką nu- junkyti ar nujunko. Dažnai prieš tai jos būna jau daug kartų bandžiusios susiimti, perlipti per save, ištverti, iškęsti, tačiau visos pastangos veda į dar didesnę frustraciją, nes nepavyksta tų nemalonių pojūčių išvengti, jie lieka ir nuo motinos valios ne- priklauso. Kartais žindymo aversiją patiriančios moterys žindymo užbaigimą prilygina visos moti- nystės nesėkmei ir jaučiasi esančios blogos, neti- kusios mamos. Moteris, patirianti žindymo aversiją, išgy- vena vidinį konfliktą. Vienu metu jai ir norisi tęs- ti žindymą, kaip savo meilės vaikui išraišką, ir net MAMYTĖ 35
  • 36. purto nuo minties, kad vėl laukia visi baisūs žindy- mo aversijos pojūčiai. Kartu kyla ir pyktis ant vai- ko dėl to, ko jis prašo, ir noras suteikti jam tai, ko jis geidžia. Moteris mąsto ir nori vienaip (vaiką pri- glausti ir žindyti), o negalėdama to kontroliuoti el- giasi arba norėtų pasielgti kitaip (vaiką atstumti). Nuolatinė neurozė gali stipriai paveikti ne tik mo- ters pačios savęs, kaip mamos, suvokimą ir verti- nimą, bet ir jos ryšį su vaiku. Mamos dažnai nedrįsta kalbėti apie žindy- mo aversiją, garsiai įvardyti to nemalonaus jaus- mo, kurį patiria arba bijo pasakyti, kad jaučia at- grasumą žindymui, kadangi atsiranda manančių, jog žindymo aversijos jautimas yra psichinė prob- lema arba nemeilė vaikui, motyvacijos žindyti sto- ka. Moterys jaučiasi siaubingos mamos, kad gali patirti tokius priešiškus jausmus savo vaikui žindy- mo metu. Jos pyksta ant savęs, jaučiasi nenormalios, kad tai patiria. Yra la- bai negera jausti pyktį savo ma- žam vaikui, bet šios emocijos kyla instinktų lygmenyje ir yra beveik nesuvaldo- mos, nuo pačios moters tarsi nepriklausančios. Žindymo aversija emociškai yra labai sunkiai pakeliama, ji pavagia viską, ką iki tol gražaus ir jau- kaus teikė žindymas. Visą tai užgožia vie- nintelis noras, kad vis- kas kuo greičiau baigtų- si, o kartu ir didelė kaltė, kad taip jaučiamasi. Taigi, kai žindymo kelionėje mote- rys susiduria su žindymo aver- sija, gali kilti jausmai, panašūs į ge- dėjimo – ateina suvokimas, kad kažkas, kas buvo labai gera ir gražu, kas teikė džiaugsmą ir malonumą, baigėsi ir niekada nebegrįš. Moteris dažnai patiria liūdesį ir nusivylimą. Ji nori priglaus- ti, myluoti, liesti vaikelį, bet ima jo vengti, kadangi fizinis sąlytis su vaiku primena jam apie galimybę pažįsti. Moteris pradeda jausti stiprų nerimą, kaip žindymo aversija paveiks jos ir vaikelio santykius, jų tarpusavio emocinį ryšį. Žindymo aversijos išgyvenimai veikia moters savęs vertinimą. Moters, kaip mamos, identite- tas yra labai svarbus psichologinei jos savijautai ir pasitikėjimui savimi. Neigiamas savęs vertini- mas dėl žindymo sunkumų gali lemti bendrą sa- vęs, kaip mamos, ir savo motinystės nuvertinimą, o tai gali kelti motinystės sunkumų ir vėliau, žin- dymui jau pasibaigus. Teigiamas savęs vertinimas žindant, priešingai, gali padidinti pasitikėjimą sa- vimi kaip mama. Taigi labai svarbu laiku sustoti ir sąmoningai į viską pažvelgti, įsisąmoninti, kiek, iš tiesų, mama yra atsakinga už tai, kad patiria žin- dymo aversiją. Jei padarė viską, ką gali, jei išsamiai apsvarstė tolesnius pasirinkimus, vadinasi gali būti rami, kad apgynė tiek vaikelio, tiek savo inte- resus, atsižvelgdama į judviejų gerovę ir poreikius. Būkime lanksčios ir pasiruošusios netikėtumams bei iššūkiams Dabar mes nežinome, ką mums paruošusi atei- tis, kokių iššūkių sulauksime, kiek resursų turėsi- me juos įveikti, todėl būtų neteisinga šimtu pro- centu tvirtinti, kad tikrai įgyvendinsime savo tikslą ar pasieksime svajonę. Dažnai mamos tik gimus vaikeliui jau nusprendžia, kad žindys tol, kol vai- kas norės. Jos didžiuojasi tokiu savo sprendimu ir džiaugiasi savimi, stebisi, kodėl kitos mamos to nedaro, kartais jas ir smerkia. Tačiau mes nie- kada nežinome, su kokiais sunkumais susidursi- me. Būna mamų, kurios nebegali žindyti, nes var- toja su žindymu nesuderinamus vaistus. Pastaruoju atveju moterys nekalti- na savęs, jos liūdi ir išgedi žin- dymo netektį, tačiau savęs, kaip motinos, už tai ne- nuvertina. Būna mote- rų, kurios nebežindo, nes beprotiškai pavar- go ar emociškai išse- ko. Būna mamų, ku- rios nebežindo, nes pradeda eiti į darbą. Tų „būna“ yra viso- kiausių, tad ir mes tu- rime teisę turėti savo „būna“, kai ištinka di- džiulė žindymo aversi- ja, kuri man, kaip mamai, sukelia tokio masto nei- giamus potyrius ir emocijas, jog daro santykiams su vaikeliu daug didesnę žalą, nei žindymo nu- traukimas. Svarbu suprasti, kad mes galime ir turime tei- sę neišpildyti sau pačioms sukeltų lūkesčių ir sa- vęs nesmerkti. Prisiminkime, kad esame tokia ne viena – daugybė mamų tai patiria. Ir kad esame dėl to nekaltos. Būtina ieškoti, kas galėtų palaiky- ti, pasidalinti panašia patirtimi. Labai svarbu nesi- jausti vienišai. Svarstant, ar atsiradus žindymo aversijai žin- dymą nutraukti, būtina atsižvelgti ir į tai, kad vai- kas, matydamas ir jausdamas mamos nepasiten- kinimą žindymu, gali pradėti išgyventi skaudžius jausmus, jaustis prasikaltęs, blogas, ypač jei mama jam nepaaiškina, kas vyksta, kodėl ji nepa- tenkinta. Pienuko duodama nauda tokiu atveju neatsvers psichologinės žalos vaikui. Išgyvendamos žindymo aversiją privalome palaikyti pačios save Vėl ir vėl priminkime sau, kad žindymo aversi- ja nuo mūsų meilės vaikui ar pastangų nepriklauso ir jokiu būdu negalima savęs vertinti pagal tai, ar ją MAMYTĖ 36
  • 37. patiriu, ar ne. Kai žindymas pasidaro stresą kelian- čiu motinystės veiksniu, nereikia pradėti vertinti vi- sos motinystės tik per žindymo prizmę. Ieškoki- me, kokie kiti dalykai mums yra malonūs ir suteikia džiaugsmo būnant su vaiku, akcentuokime juos. Kad ir koks nuostabus dalykas yra žindymas, ne- suabsoliutinkime jo, siekdamos ryšio su vaikeliu. Ryšį kuria daugelis dalykų, ne tik žindymas. Puo- selėkime tuos kitus būdus. Nedarykime mąstymo klaidos – viskas arba nieko, jei žindymo procesas kelia sunkumų, nepradėkime apskritai visko vertin- ti tik tamsiomis spalvomis. Parengė psichologė Karolina Tarnauskienė www.psichologekarolina.lt Išsipildymas Motinystėje issipildymas.motinysteje Daugiau skaitykite knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ (2022 leidimas) Ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaike- lio gimimo laukiančiai mamai ir šeimai. Joje ra- site naujausių mokslo žinių apie naujagimio ir kūdikio maitinimą bei daug naudingų patarimų mamai ir šeimai. Verčiau mokėti, negu spėlioti. Juk žindyti pradedama vos pagimdžius! Septintoji knygos laida papildyta penkiais naujais skyriais. Daugiau apie knygą ir autorius: www.zindyk.lt Daugiau informacijos rasite www.medela.com/breastfeeding www.mediq24.lt Mažos ir praktiškos priemonės, skirtos įveikti pirmąsias žindymo kliūtis PURELAN™ lanolino kremas suteikia grei- tą pagalbą skausmingiems speneliams ir sausai odai. Jis yra 100% natūralus ir sau- gus Jūsų kūdikiui – nereikia nuvalyti prieš žindant. PURELAN™ ne tik malšina sausus spenelius ar skausmą žindymo metu, bet ir drėkina įvairias išsausėjusias odos vietas, tokias kaip suskeldėjusios lūpos, išsausėju- sios rankos ir odelės, alkūnės ir įtrūkę kulnai. Antspeniai CONTACT™ – pagaminti iš skai- draus, itin plono ir minkšto silikono – žin- dymo metu apsaugo jautrius, sausus ar įtrūkusius spenelius. Speciali forma maksi- maliai padidina odos kontaktą su kūdikiu. produktus įsigykite parduotuvėse ir vaistinėse.