1. Benediktas Jankauskas
Dainuojamoji senovės istorija
Paaiškinimai (sutrumpinti)
Siekiu populiarinti senovės istoriją
žodžiais ir žemėlapiais (kas antras puslapis
užimtas žemėlapiu, dokumentu ar pav.). Eilėaros
ar dainavimo taisyklių neišmanau.
Rašau taip, kad skaityti būtų lengviau.
Jaučiau, kad mano straipsniai
istorine tematika skaitytojui yra
sunkokai suprantami. Nebūdamas
istorijos specialistu, privalau prisilaikyti
šaltinių; tai apsunkina laisvą minčių
dėstymą. Galvodamas, kaip populiariau
perteikti istorines žinias, gavau
žemaitišką dainą, kurios melodija
pasirodė tinkama tokių žinių
perteikimui. Žemiau užrašau du tos
dainos posmelius pakeistus pagal
mano plungiškių tarmę:
Ožoulelē musa brongė /3k./
Kelkėt šakas i padongė.
Ožoulelē musa brongė
Kelkėt šakas i padongė.
Ožoulielis – švėnts medielis /3k./
Ons žemaitiou kap bruolielis.
Ožoulielis – švėnts medielis
Ons žemaitiou kap bruolielis.
Dainuojamąją senovės istoriją
sudėliojau pagal pateiktos dainos
eilėdarą, o, taupydamas vietą, užrašiau
tik dvi paskutines dainos stulpelio
eilutes. Skaitant ar dainuojant, nereikia
skaityti smulkiu šriftu užrašytų
paaiškinimų. Smulkūs skaičiukai nurodo
gale esančius šaltinius.
Knygelė „Dainuojamoji senovės istorija Aisčių:
Žemaitijos ir Lietuvos“ 100 egz. tiražu atspausdinta
2016 m. Ji knygynuose neplatinama.
Man galite rašyti el. p.:
benasjank@gmail.com
Ąžuolėlis – švents medelis,
Jis žemačiui kaip brolelis.
Ąžuolėliai mūsų brangūs
Kelkit šakas į padangę.
Kelkit ir žemaičių kraštą,
Kad stiprybės neprarastų.
Mes stiprybės pasisemsim,
Jei istoriją gvildensim.
Ledyno nugintieji
Nuo ledyno pasitraukę,
Prabočiai į pietus traukė. 26, 30, 46
Gandrų kelią pasirinkę,
Vandeniu ir žeme slinkę.
Grįždami jie paklajojo,
Egipte ilgam sustojo. 21, 26, 53
Per Iraną ir Kaukazą
Vėl Europoj atsirado. 30, 44
Paistery (prie Dunojaus) apsistoję, 46, 48
Jautės rojuj pabuvoję.
Tuo laiku jųjų dalis
Bastės po kitas šalis.
Vieni Graikijoj pleveno,26
Kiti Indijon klegeno. 48
Priešų šiaurėn pastūmėti;
Prie Eistenio (Boristenio, Dniepro) mestelėti.33
Pilkapių tenai daugybė,33
Mini jųjų prašmatnybę.
O nuo persų nukentėję,
Pasvebyn (prie Baltijos) jie pajudėję.33
AISČIŲ vardas jiems prilipo,
Ir ilgam toksai paliko. 4, 18, 22, 28

2. Kas vadina juos GUDAIS*,
Maišo su kitais vardais. 48
*žiūr. pabaigoje
AISČIŲ klajonės
Daug žvejojo, daug medžiojo
Ir vaikų primeistravojo.34, 48
Suspausti katrie pasjuto,
Laimę gaudyti sukruto.
Katrie su godais*` susdėjo,
Tie kariaut išmokt turėjo.34, 48
Visgodams katrie pritarę,
Romėnams bėdos pridarę.48
O kai laimė nusisuko,
Vėl šiaurėn dalis pasuko.33, 48
Daugel kraštų apkeliavę,
Prie savųjų grįžti gavę. 33, 48
Ir taip gal bent tris kartus
Aisčiai suko į pietus. 33, 48
*`žiūr. pabaigoje
Garbinga tauta
Taikūs žmonės mūsų kraštų
Buvo nuo seniausių laikų. 4, 9, 28
Dori, darbštūs ir garbingi,
O prireikus ir galingi.33
Taikiai jie gyvent ketino,
Kol kaimynai neskėsino.
Hermanrikui mus užvaldžius, 33
Tapome labai išvaizdūs. 10, 48
Jūros Svebų (Baltijos) ir Euksinų (Juodoji)
Ramstė galus mūsų sienų. 10, 48
O kai kojas jis (Hermanarikas) pakratė,
Likom visų atsikratę.
Skitų dideles platybes,33
Aisčiams teko suvaldyti. 48, 53
Bet neilgai šitaip truko,
Sarmatai prie Aisčų suko.33
Bendra AISČIŲ tauta
Mums suprasti tai rekėtų:
Bendra tauta buvo AISČIŲ. 9, 13, 23, 40
Kalba buvo visų viena,
Ir tikyba beveik viena.9, 40
Gamtos reiškiniais tikėjom,
Savo viešpatį turėjom.9, 27, 33
RUSIOS vardą tie nešiojom,33
Kurie pamaryj riogsojom.
Iš tos Rusios ir vikingai,
Slavus užvaldę juokingai.33
Riūrikas; Askolds ir Dyras,
Aisčių kraujo buvo vyrai.33
O kaimynai puldinėjo,
Užvaldyt mumis norėjo.33, 51
Svetimšaliams įsibraunant,
Gyventa juosius kariaujant.29, 33
Vietos žmonės ir ateiviai,
Negalėj gyventi meiliai. 49
Atsirado daug vadų
Skirtingiausių giminių.
Žinomiausi vadai
Prūsuos menam Vaidevutį, 15, 34, 49
Kaip darbščią miškų bitutę.
Su Bruteniu kartu veikė,15, 34
Niekas jų veiklos nepeikė.
Visą giminę subūrę,
Tvarką krašte greit atkūrė.34, 49

3. Su mozūrais daug kariavo,34, 49
Tautai kol ramybę gavo.
Palikuonių daug paliko,33, 49
Mažas kraštas jiems nebtiko.
Plito nuo Vistulos (Vislos) krantų,
Pro Kroną (Nemuną) iki Turunto
(Dauguvos).49, 56
Vaikai jųjų nesutarę,
Dėl to betvarkė pasdarė34
Priešams to ir tereikėjo,
Tautiečius teriot pradėjo.29, 34
Trokštant priešų atskratyti,
Vienybę reikėj brandinti.
Daugel metų šitap buvo,
Palemonas kol pribuvo.34, 56
Barkus, Kunas kaip ir Spera34
Primena mums seną erą.
Visam krašte pasisklaidę
Darę tvarką, puikiai valdę.34
Nors su priešais jie kariavo,
Bet ramybės vis negavo.
Kernius vadovaut gebėjo,
Dvi Kernaves jis turėjo.34
Žemaitijoj Gembuts veikė,34
Brolį Kernių vis palaikė.
Sumaniai nors broliai veikė,
Bet rūsėnų nesulaikė.33
Jaroslavs suįžulėjęs,34
Užnerį (Neromą) jis apturėjęs.4, 33
Bet neilgai užsilaikęs,
Kernius rusus greit išvaikęs.34
Erdvils (Erdvilas I) Kerniui daug padėjo,
Pamatus valstybei dėjo.34, 56
Nuo Kerniaus laikų, kaip vado,
Pradžia eLDėKa atsrado.33
Montvils, Skirmants, Erdvilai (I, II),
6, 34
Garsių yr vadų vardai.
Ringaudas
Ringauds – didis kunigaikštis, 20, 34, 44
Vėliau garbus karalaitis.
Kraštus giminių subūręs,
Jis valstybę stiprią kūręs.9, 20, 35, 44
Daug rūsėnų nugalėjęs,
Ir mongolus suturėjęs. 20, 35, 44
Livoniečiams įsibrovus,
Prie Užpalių juosius tramdęs.20, 35
Su samdiniais dar sugrįžus,
Saulės lauke visus mindęs. 31, 35, 44, 56
Dar rūsėnus su totoriais
Prie Magilnos iškapojęs.3, 18, 35, 44
Erdvils (II) – vado (Ringaudo) vyresnėlis,
Žymus buvo karvedėlis.20, 44
Abu broliai darniai veikę
Dėl to priešų daug įveikę.
Vykintas broliams padėjęs,
Artimų ryšių turėjęs. 39, 44, 45
Ringaudui staiga numirus, 20, 44
Maišalynė krašte kilus.
Mindaugas
Mindaugas tuo pasnaudojęs,
Kurt imperiją sumojęs.20, 44
Daug niekšybių jis pridaręs,
Žudęs, trėmęs, prievartavęs39, 44, 56

4. Su visais taip susipykęs,
Vidaus karas dėl to vykęs.44, 56
Tautą prie žūties privedęs,
Su kryžeiviais susimetęs.32, 40
Žemių daugel jiems užrašęs,4, 11, 39, 56
Žmonių norų nesupratęs.
Tikybą tautos išdavęs,
Ir pats gala greitai gavęs. 31, 33, 56
Kad nevykęs Mindaugs buvo,
Atminimas jo greit žuvo.41
Mažai kas jį beminėjo (300 m.),
Kol Strijkouskis pakilėjo.49
Katalikai tai pasgavę,
Jįjį garbinti pagavę.2, 5, 16, 17, 25, 28, 51
Nuo Treniotos iki Traidenio
Treniota, gal Vykintaitis,12, 29
O gal net ir Lengvinaitis (Ring. anūkas).16
Garsus buvo karvedys,7, 18, 28, 44
Mindaugo laikų vedlys.
Treniota, gal su Alminu,
Mindaugą smarkiai šokdino.7, 18, 28, 32
Durbės mūšiui vadovavo;18, 29, 44
Miklumu priešus prigavo.
Priešų daugel nugalėjęs.7, 18, 28, 44
Aisčių vienyt nebespėjęs.
Kraštui vadovaut galėjęs,
Piktais kėslais netikėjęs.
Dėl to galą greitai gavo,28, 29, 34
O Tėvynė vėl dejavo.
Metų dvidešimt kol slinko,8, 34, 56
Dešimt valdovų nulinko.
Tik Traideniui pasirįžus,18, 56
Ramybė į kraštą gįžus.
Priešus tramdė jis kietai,
Bet vėl žuvo nelauktai.56
Giminių lemtys
Prūsams padėt negalėjom,9, 28, 55
Todėl jie suvokietėjo.
Jotvingius lenkai pribaigę,25
Tuo vargai jų pasibaigę.35
Žemgaliai, lyviai pakriko,9
Ir jų greitai nebeliko.
Latviai priespaudą kėntėjo,
Bet ne visi vokietėjo.9, 18
Kryvičiai, kaip ir gudi,
Suslavėjo visiškai.56
Kuršiai, skalviai ir galindai
Giliai atmintyj belindi.35
Genocidu reik vadinti,
Aisčiai kaip buvo naikinti.4, 15
Vytenis Liutauraitis
Nuo Liutauro (Butvydo, Pukuvero) prasidėjo
Gedimino dinastija.4, 9, 35
Ariogaloj jisai (Liutauras) atstatė
Pilį protėviai kur statė. 35
Vytenis kai vadovavo,
Galvų kelt priešai negavo. 33
Bet kažkam jisai netiko,–
Išdavysčių daug nutiko.30, 33
Daugiau kardu – nei gudrybe,
Darė priešams jis piktybių.34, 51
Vytenis ir Gediminas,
Tų laikų yr atminimas. 9, 34

5. Gediminas*
Gedimins protu – ne kardu
Stiprino Tėvynės vardą.36, 37, 44
Jis valstybę vėl atkūrė,28, 44, 51
Kokią Ringaudas sukūrė.
Pagraudės krašte yr gimę,
Gedimino vaikai pirmi.24
Pilis Gedimino buvo,
Ten kur Jūros upė srūva.1
Ant Padievaičio kalnelio1
Pilis švieitė, kap SAULELĖ.***
Daug vaikų jisai turėjo, –
Visus svetur išlydėjo.31
Septyn sūnūs ir dukrelės35
Plėtė ribas mūs šalelės.
Kryžeivius kaltint mokėjo,37, 42
Pats krikštytis pasžadėjo.11
Gudriai veikdams daug laimėjo;
Priešus surištus regėjo.11, 37
Kryžeiviams nenusraminus,
Juosius ginklais pašokdino.35
Gedimins išminčius buvo,
Dėl to kažkam jis užkliuvo.
Diplomats nors didis buvo, 36, 42, 51
Nuo klastingos rankos žuvo.
Margiris
Margiris – jojo brolelis,
Žymus karšuvių vadelis.1
Daug žemaičių jis subūrė,37
Kaip rakštis kryžeiviams dūrė.
Jojo priešai taip nekentę,
Vienu kart sutarę baigti.
Tuntus riterių suvarę,
Pilį Pilėnų šturmavę.56
Gynėjų jėgoms išsekus,
Garbią žūtį rinktis tekus.37
Kęstutis su Algirdu
Kęstutis – riteriškiausias;
Iš visų jis padoriausias.44
Tvirtas rankas jis turėjo,
Gerą širdį paveldėjo.
O Birutę kai sutikęs,
Trakuos lizdą susisukęs.18, 28
Stiprią šeimą suriktavęs.29
Gerus vaikus sumeistravęs.
Mums Kęstutis su broleliu,
Liek vienybės simboleliu.37, 44, 52
Trisdešimt dvejus metus
Broliai saugojo savus44
Kęstutis kryžiokus tramdė,25, 44
Algirdas rytiečius lamdė.
Ir rūsėnai, ir mongolai,
Saugojos Algirdo ronų.44
Kęstutis žemaičius jungė,38, 44
Kryžeivius naikinti siundė.
Pats kryžokus puldinėjo,
Tad jie kenkt menkiau galėjo.25
Net nelaisvėj atsidūręs,25, 44
Naujus planus vis dar kūręs.
Jis Jogailos klastą juto,
Bet sūnaus valiai pakluso.29, 44
Tas pražudė garbingiausią,29, 38, 43
Valdovą riteriškiausą.18, 44, 51

6. Per niekšingąjį Jogailą,
Didžiavyris žuvo – gaila.43, 44
Jogaila
Jogaila – mamos (Julijonos) sūnelis
Tapo lenkų karalėlis.5, 28, 44
Su kryžeiviais susidėjęs,
Niekšybes daryt pradėjęs.29, 44
Kęstutį jisai pražudė
Ir Vytautui smarkai kliudė.29, 44
Nemokėjo jis skaityti 54
Anei rašto parašyti.54
Bet lenkams vis vien jis tiko;
Jiems, kaip šiaudas, tada liko.54
Su lenkais susgiminiavęs,54
Lietuvius lenkint pagavęs.10,19
Vytautas jį vos įveikęs,
Nors nesmarkiai ir tepeikęs.29
Vytautas Didysis
Vytauts, Kęstučio sūnelis,31
Jauns – Jogailos jis draugelis. 50, 54
Taip dėde pasitikėjo,19
Kad ir tėvą pražiūrėjo.
Kailį sveiką vos išnešęs,
Kryžeivių pagalbos prašęs.7, 28
Pas kryžiokus atsidūręs,
Baisų kerštą dėdei kūręs.19, 25
Gudrai veikti jis turėjo,
Kol gerai pats sustiprėjo.52
Vytauts didis, išmintingas,
Šiek tiek suktas, bet galingas.19, 50
Žemaičiams jis daug padėjo;18
Dėl to šlovę apturėjo.
O kai gelbėtis turėjo,
Žemaičius jis vėl uždėjo.6, 19
Nors trumpam ir užvaltyti (žemaičiai),
Priėšų stengės nepaisyti.6
Vytauts vėl kai sustiprėjo,
Žemaičius atgaut norėjo.19, 50
Totorius jis taikiai tramdė,
Nepaklusus skaudžiai lamdė.3
Jisai kraštus tuos užvaldė,
Katruos protėviai mūs valdė.48, 52
Jūras tas pačias sujungė,
Kurias aisčiai seniau jungė.48
Tikras buvo jis žemaitis –
Gedimino anūkaitis.19
Iš kryžeivių pasimokęs,
Griunvalde (Žalgirio mūšyje) juosius pranokęs.
18, 31, 54
Jis karūną užstarnavo,
Bet lenkai jį vėl apgavo.54
Užbaigimas
Apdainuotieji laikai,
Žinomi buvo menkai.
Kas legendom daug ką laikė,
Kas saviems tikslams pritaikė.
Čia išgirdus šį tą naujo,
Pasdomėt reikės iš naujo.
To ir linkiu iš širdies,
O jaunimui – išminties.
Už mintis čia išsakytas
Ir raštu dar užrašytas
Prie kryžaus manęs nekalkit,
Ir į miltus nesumalkit
.......................................

7. Ąžuolėliai mūsų brangūs
Kelkit šakas į padangę.
Kelkit ir žemaičių kraštą,
Kad galybės neprarastų.
Kelkit dzūkus ir aukštaičius,
Kaip ir kitus lietuvaičius.
Tauta būsim gyvybinga,
Tik jei liksime vieninga.
*gudai – slaviškos aisčių gentys;
*`godai – kitaip dar gotai.
**2016 m. sukanka 700 m. nuo Gedimino valdymo
pradžios;
***Saulė – senovės žemaičių simbolis.
Pastaba: skaičiukai – nuorodos į literatūrą.
Knygelėje:
 Pirmą kartą žemaitiškai užrašytos
senovinės istorijos žinios nuo seniausių
laikų iki Vytauto Didžiojo mirties ir dar
išverstos į bendrinę lietuvių kalbą;
 Pirmą kartą senovės istorijos žinias
galima skaityti eiliuotai ir perdainuoti;
 Pirmą kartą vienoje vietoje sudėta
tiek senovės istorijos žemėlapių,
dokumentų ir paveikslėlių;
Čia legendos atsigauna, čia valdovai
kailius keičia.

8. Lėteratura Literatūra :
1. Almonaitis V., Almonaitienė J. Gedimino pilis .... Šiaurės Atėnai, 2006-06-10, Nr. 800, WWW.culture.lt/satenai/
2. Baranauskas T., Baranauskienė I., Viduramžių Lietuvos viešpačiai. Vilnius, 2014.
3. Batūra R. Lietuva tautų kovoje prieš Aukso Ordą., Vilnius, 1975.
4. Budreckis A. An introduction to the history of Lithuania. Boston, 1984.
5. Bumblauskas A. Lietuvos istorija 1009-1795. Vilnius, 2005.
6. Butrimas A. Žemaitijos istorijos ir kultūros ypatumai. Žemaičių Žemė, 2001, Nr. 1.
7. Daugirdaitė-Sruogienė V. Lietuvos istorija. Vilnius, 1991.
8. Daukantas S. Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių. Vilnius, 1988.
9. Daukantas S. Istorija Žemaitiška [I]. Vilnius, 1995.
10. Gedgaudas Č., Mūsų praeities beieškant. Kaunas, 1994.
11. Gedimino laiškai (parengė Pašuta V. ir Štal I.). Vilnius, 1966.
12. Giedroyć M. The Rulers of Thirteenth-Century Lithuania: a search for the origins of Grand Duke Traidenis and his Kin. Oxford
Slavonic Papers, New Series, Vol. XVII. 1984.
13. Gimbutas M. The Balts. London; New York, 1963.
14. Girdenis A., Pabrėža J. Žemaičių rašyba. Vilnius-Šiauliai, 1998.
15. Grigas R. Lietuvių tautos išlikimo drama. Vilnius, 2014.
16. Gudavičius E. Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki 1569 metų. Vilnius, 1999.
17. Gudavičius E. Mindaugas. Iš kn. „Iš kur atėjome“, Kaunas, 1988.
18. Ivinskis Z. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. Vilnius, 1991.
19. Ivinskis Z. Vytauto jaunystė ir jo veikimas iki 1392 m. Iš kn. „Vytautas Didysis“. Vilnius, 1988.
20. Jankauskas B. Ringaudas iš po užmaršties skraistės ir Lietuvos valstybės ištakos. Samogitia, 2010 Nr. 2.
21. Jankauskas B. Žemaičių Jankauskų ir Labženčių giminės. Kaunas, 2015.
22. Jovaiša E. Aisčiai. Kilmė. Vilnius, 2012.
23. Jurginis J. Žuvusios tautos pagerbimas. Įžangos žodis Šneidereito O. kn.“Prūsai“. Vilnius, 1989.
24. Kislych E. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo atminties papėdėje. Voruta, 2011-10-22, Nr. 20 (734).
25. Kučinskas A. Kęstutis. Vilnius, 1988.
26. Kurtinaitis A. Tautos kelionė. Alytus, 2011.
27. Lasickis J. Apie žemaičių dievus. Vilnius, 1969.
28. Lietuvos istorija (red. A. Šapoka), Kaunas, 1936. Fotografuotinis leidimas. Vilnius, 1990.
29. Lietuvos metraštis Bychovco kronika. Vilnius, 1971.
30. Lipovka J. News (LT) - Žemaitų metraštis. Hidden Past. http://lipovka.com/news/
31. Maironis, Raštai, III tomas. Vilnius, 1992.
32. Miltakis E., Durbės mūšio interpretavimo tradicija Livonijos ir Prūsijos istoriniuose šaltiniuose. Acta historica universitatis
Klaipedensis, Vol. 22. 2011.
33. Narbutas T. Lietuvių tautos istorija, 2 t. Vilnius, 1995.
34. Narbutas T. Lietuvių tautos istorija, 3 t. Vilnius, 1994.
35. Narbutas T. Lietuvių tautos istorija, 4 t. Vilnius, 1997.
36. Nikžentaitis A. Gediminas. Iš kn. „Iš kur atėjome“. Kaunas, 1988.
37. Nikžentaitis A. Gediminas. Vilnius, 1989.
38. Nikžentaitis A. Kęstutis. Iš kn. „Iš kur atėjome“. Kaunas, 1988.
39. Nikžentaitis A. Žemaičių kunigaikščiai. Iš kn. „Žemaičių praeitis, 2“. Vilnius, 1993.
40. Pakarklis P. Kryžiuočių valstybės santvarkos bruožai, Kaunas, 1948.
41. Petrauskas R., Užmirštas karalius: Mindaugas LDK visuomenės savimonėje XIV a. pabaigoje - XVI a. Iš: kn. „Mindaugas
karalius“, Vilnius, 2008.
42. Petrauskas T. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena. Voruta, 2011-10-22, Nr. 20 (734).
43. Pficeris J. Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas kaip politikas. Vilnius, 1989.
44. Pichel Ch. L. T. Žemaitija. Kaunas, 1991.
45. Prušinskas K., Žemaičių kunigaikščiai. Vykintas. „Žemaičių Žemė" 2001 m. Nr. 1.
46. Sinkus S. Žvaigždėta Lietuva. Utena, 2002.
47. Skliutauskas J. Prie Suleimano sosto. Vilnius, 1989.
48. Statkutė de Rosales J. Europos šaknys ir mes lietuviai. Vilnius, 2011.
49. Stryjkowski M. Kronika Polska, Litewska, Zmodzka i wszystkiej Rusi. Karaliaučius, 1582.
50. Sužiedėlis S., Vytauto vaidmuo Lietuvos kristianizacijoj. Iš kn. „Vytautas Didysis“. Vilnius, 1988.
51. Šapoka A. Lietuva iki Vytauto. Iš kn. „Vytautas Didysis“. Vilnius, 1988.
52. Šapoka A. Vytauto vieta mūsų istorijoje. Iš kn. „Vytautas Didysis“. Vilnius, 1988.
53. Šeimys J., Egiptas, skitai, lietuviai runomis. Marijampolė, 2006.
54. Šležas P., Vytauto santykiai su Lenkija. Iš kn. „Vytautas Didysis“. Vilnius, 1988.
55. Šneidereitas O. Prūsai. Vilnius, 1989.
56. Vijūkas-Kojelavičius A. Lietuvos istorija. Vilnius, 1989.