6. Siekiant
tobulumo
Ar meistriškumas yra įgimtas gebėjimas?
Tam tikrų labai kūrybingų menininkų pasiekimai
atrodo, peržengė įprastų žmonių sugebėjimus.
Mocartas sukūrė savo pirmąją simfoniją būdamas 9metų ir
savo pirmąją operą būdamas 12 metų.
9. Arturas Rubinšteinas - sakė,
kad jei jis praleido praktiką
vieną dieną, tada jis žinojo,
jei jis praleido praktiką
dvi dienas, tada jo kolegos
žinojo, jei jis praleido praktiką
tris dienas, tada visuomenė tai
žinojo.
12. Aistra, užsidegimas, entuziazmas
Meistriškumą galime pasiekti atsidavumu darbui. Kanados
psichologai apibrėžė aistrą kaip stiprų polinkį kurį kiekvienas
mėgsta, ir į kurį investuoja laiką ir energiją.
27. Kūrybiškumas – tai žinomų faktų netikėtas
sujungimas, kurio rezultatas – vertė
„Tu gali sukurti trikampes
duris, bet jos neturi vertės:
nepatogu atidaryti ir galva visada
Editor's Notes
De Groot, nustatė, kad daug kas yra svarbu renkantis judėti atsiranda per pirmąsias kelias sekundes poveikio naują vietą. Keturi etapai pasirenkant kitą žingsnį užduotis buvo pastebėti . Pirmasis etapas" orientacijos etapas , kuriametemą įvertinti situaciją ir nustatyti labai bendrą idėją apie tai , ką daryti toliau . Antrasis etapas ,žvalgymas etapas , pasireiškęs žiūri kai žaidimo medyje . Trečiasis etapas arba " tyrimo etapas baigėsi klausimu renkantis galimą geriausią žingsnį. Galiausiai ketvirtajame etape" įrodymas etapas , pamačiau objektą , patvirtinantį su juo / pati , kad tyrimo rezultatai būtų galiojanti.De Groot sutiko su Alfred Binet kad regimoji atmintis ir vizualinis suvokimas yra svarbūs attributors ir problemų sprendimo galimybes yra pirmaeilės svarbos. Atmintis yra ypač svarbus , atsižvelgiant į de Groot ( 1965) ir , kad nėra "naujų" juda šachmatų ir todėl tiems iš asmeninės patirties arba iš kitų patirties, gali būti padaryti į atmintį.
E. Munko paveikslo „Šauksmas analizė“E. Munkas paveikslą „Šauksmas“ nutapė 1893m. Tai bene garsiausias šio menininko darbas, vadinamas šedevru, susilaukęs tarptautinio susižavėjimo.„Šauksmas“ – vaizdinga tiek vidinio, tiek išorinio sielvarto ir siaubo išraiška. Šiame darbe autorius siekė pavaizduoti, kaip staigus susijaudinimas iškreipia mūsų juslinius pojūčius. Visos linijos tarsi veda į kūrinio centrą – šaukiančią, galą, kurios veide atsispindi siaubo ir baimės išraiška. Šios šaukiančios galvos kūnas sulinkęs ir tarsi sustingęs iš baimės, kūnas atrodo sukaustytas siaubo ir visiškai bejėgis.Rodos, kad visa aplinka – ryškus šaukiantis dangus ir tamsus vanduo – pripildyta išgąsčio ir susijaudinimo bei nerimo, sukėlusio, tą klyksmą. Šaukiančio žmogaus veide išsprogusios akys ir įkritę skruostai primena giltinės veidą. O giltinė simbolizuoja mirtį. Tolėliau esančios tamsios būtybių figūros suteikia paveikslui paslaptingumo, nežinomybės. Kodėl žmogus šaukia, nėra aišku, tikriausiai atsitiko kažkas siaubinga arba dar gali atsitikti.
